Toponyms with Repetition of a Word-Formation Element as Rudiments of Ancient Thinking

Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžių o ma imo elemen o paka ojimu 199 oRciD id: o cid.o g/0000-0002-8911-5909 Ty imo s i ys: bend a ling is ika, psicholing is ika, egioniniai as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem) y imai, kul ū iniai y imai, lie u ių y imai. ZINAIDA PAKHOLOK Lu sk Human De elopmen ins i u e o he open in e na ional uni e si y “uk aine” Doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.10 oPonyms Wi hH RePe i ion o a WoRD-FoRma ion eLemen as RuDimen s oF ancien Hinking (į p oblemos pa eiškimą) Rak iniai žodžiai: onimas, oponimas, eduplikacija, skiemenys, šaknies mo ema, a iksas, žodis, žodžių o ma imo modelis, e imologinė analizė, paka o umas, seno inis mąs ymas. S aipsnyje ap a iami oponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu. e imologinė analizė leidžia nus a y i skiemenės, šaknies mo emos, žodžio ka ojimą abo igenų i s anda izuo uose oponimuose. nus a omi pag indiniai klasi ika imo žodžių o ma imo modeliai, pag įs i oponiminės medžiagos sa ybėmis. dėmesys su elk as į pag indinę apeliacinių a dų s uk ū ą, ku i bu o seno ės mąs ymo a spindys i onimų a si adimo pag indas gam os objek ų pa adinimo p ocese. pa eik ų pa yzdžių geog a ija apima ski ingus žemynus. ano acija s aipsnyje analizuojami ie o a džiai su pasika ojančiu žodžių da ybos elemen u. e imologinė analizė su eikia galimybę nus a y i senuosiuose i no miniuose ie o a džiuose pasika ojan į skiemenį, šaknies mo emą, žodį. Remian is ie o a džių duomenų ypa ybėmis, nus a omi pag indinės klasi ikacijos žodžių da ybos modeliai. Daugiausia dėmesio ski iama pag indinei senąją mąs yseną a spindinčių bend inių daik a a džių, ku ių pag indu, į a dijan gam os objek us, a si ado onimai, s uk ū ai. Pa eik ų pa yzdžių geog a ija apima ski ingus žemynus. 200 benDRinė kaLba | 96 in RoDukcija geog a iniai pa adinimai y a s a biausias ci ilizacijos d asinio gy enimo elemen as; jie u i mokslinę, is o inę i kul ū inę e ę. Geog a inis pa adinimas (geog a inis su e d inėmis nuo odomis, is o inis su š ie imo si uacija i ling is inis su sup a imu) y a geog a inės ie o ės pa adinimas, naudojamas ją a pažin i i nus a y i jos ski umą nuo ki ų objek ų. ling is ikos s i yje i iama oponimo o ma, žodžių o ma imo p ocesas i seman ika. Ta p šiuolaikinės oponimijos eo inių klausimų ebė a ing o he nomina ion. ak ualu y inė i nominacijos me odą, ku is sup an amas kaip " o ma imo keliai, ipai i objek ų pa adinimo p iemonės, sujung os pagal am ik as s uk ū ines sa ybes" (Luchyk 2011: 22). jų y imo šal iniai y a geog a iniai žemėlapiai i a lasai; oponiminiai, e imologiniai i paaiškinamieji žodynai; geog a iniai, is o iniai i ling is iniai y imai; keliau ojų knygos, ku ios neleidžia au o iui sek i klaidingu nai u e imologijos keliu. Pasika ojimai lieka už ling is ų dėmesio, nepaisan o, kad jie įsisk e bia į isą mūsų gy enimą. dėl konsoliduo ų da bų apie pasika ojimus oponimijoje ūkumo eikia pasiūly i, kaip p opedeu inį y imą, jų ap ašymą kaip a ski ą s uk ū inį ipą kalbose, u inčiose ski ingas s uk ū as. emian is šia s aipsnio pa adinime išdės y os p oblemos sup a imu, y imo objek as y a geog a inių objek ų pa adinimų s uk ū a, o ema - oponimai su žodžių o ma imo elemen o ka ojimu. Šio s aipsnio ikslas - iden i ikuo i seno ės mąs ymo pėdsakus oponimuose su pasika ojimais ski ingos s uk ū os kalbose i apibūdin i juos kaip a ski ą s uk ū inį ipą, siūlan agmen ų aizdą apie sudė ingą oponiminės e d ės o ma imo i ys ymosi p ocesą. Šiuo ikslu bū ina išsp ęs i šias p oblemas: a ski i abo igenų oponimus nuo s anda izuo ų; nus a y i oponimų, ku iuose pasika oja, s uk ū inį elemen ą, ekons uojan a i inkamas p o ė ių o mas; paaiškin i iš es inę eikšmę, a spindinčią mo y acinę sa ybę, būdingą pa adinimo pasky imo me u; nus a y i žodžių o ma imo modelius i oponimų ipus; a lik i Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 201 mokslinių a gumen ų sin ezė, apiman i esamas e sijas, siūlydama sa o komen a us apie uos as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem) geog a ines pa adinimus, ku ie lieka nepaaiškin i. mokslinių y imų me odika y a a, kad kaip pag indinis oponimų y imo s uk ū inis p incipas pasi enkamas, o išsamus sup a imas pasiekiamas naudojan ski ingus am ik os e i o ijos oponimų analizės i sin ezės me odus: p iklausymas am ik ai kalbai; pasky imo objek as; jo a si adimo is o ija; e imologija, naudojimo s i is (kalbė oji a li e a ū inė kalba). 1.aboRiginaL oPonyms Wi hH Repea a ions geog a inių objek ų pa adinimai a si ado spon aniškai, nes be kokia naujo ė pi miausia pasi odo indi idualioje kalboje i ėliau ampa objek y iu socialiniu eiškiniu. Nomina imo p oceso me u žmogus nus a ė i už ašė s a biausius dalykus. Tūks ančius me ų žmonės nesisky ė a p nuosa ų i įp as ų a dų. Pi mieji sa ybės a dai bu o pap as i bend i žodžiai: anduo, kalnas, miškas, dykuma, laukas, upė. Vėliau, kai žmonės p adėjo ku i dideles e i o ijas, apo bū ina a ski i as pačias kalnas, miškus, dykumas i . . Tam žmonės naudojo ski ingas apib ėž is, ku ios apibūdino šiuos objek us pagal spal ą, dydį, o mą, paski į i . . P iklausomai nuo kū imo šal inio, naudojimo s ičių i pla inimo, mes ski iame d iejų ipų oponimus: abo igenų i s anda izuo us. abo igenų oponimai (Podolskaya 1988: 119) y a oponimai, ku iuos sukū ė ie iniai gy en ojai, kad pa adin ų ie inį geog a inį objek ą; jie naudojami ik am ik oje e i o ijoje i y a papli ę bend oje kalboje. susidomėjimas šiuo ipo y a susijęs su uo, kad oponimai u i liaudies meno pėdsakų, iš aiškos i in o macinio po encialo, a spindinčio gam os sąlygų ypa umus. 2. WoRD-FoRma ion modelis Geog a iniai pa adinimai bu o o muojami pagal am ik as o mules, adinamasis žodžių o ma imo modeliais oponimijoje. pap asčiausias y a iesioginis bend osios a dinės a ba apeliacinės eikšmės pe ėjimas į nuosa ą a dą a ba onimą. Linguis as a k eipia dėmesį į geog a inio pa adinimo o mą i jo seman iką, nes oponimas y a d iejų pusių iene as, u in is iš aiškos plokš umą i eikšmės plokš umą. Šiuo a eju eikia a siž elg i į ai, kad 202 benDRinė kaLba | 96 "Be pag indinės eikšmės, inkamo a do, y a i ki a, p ieš oponiminė eikšmė" (Zhuchke ich 1974: 48). Š ai pa yzdys, pa i inan is iš eikš ą idėją. Aus alijos K inslendo als ijoje, p ie Ba ono upės, y a o pa ies pa adinimo Ba ono k ioklys; abo igenų kalba jis bu o adinamas Din Din, žodžiu, simbolizuojančiu k en ančius andens lašus. "Hid onimas a si ado Thomas Hen y Bowman Ba on, B isbeno policijos i šininko, ga bei i da ė sa o a dą Ba on Go ge nacionaliniam pa kui, ačiau lygiag ečiai aip pa naudojamas populia us geog a inis pa adinimas ""Din Din Na ional Pa k"" (Ca mody, P ideaux, 2011: 1)." "G a inės ie o ės pa adinime gali bū i kono acija, keliau ojas L. Wolanowski, paaiškindamas pa adinimą, nu odo Aeneas Gunn as in he in e io pa o he aus alian con inen , dese ne e -ne e . (2008), ku is sa o au obiog a inėje is o ijoje 1908 m. ašė: ""Šios žemės adinamos niekada, nes ie, ku ie en gy eno i mylėjo jas, niekada jų sa ano iškai nepalik ų.""" i ki i […] ie, ku ie negalėjo o iš e i […] jums pasakys, kad šis a das kilęs iš o, kad as, ku iam pa yko pabėg i iš en, p isiekia niekada, niekada neg įž i […] (Wolanowski 1976: 56). "Colleen McCullough šeimos saga, išleis a 1977 m., skai o: ""Ši dykuma, be andens, ku niekada neduoda lie aus, plin a pe du ūks ančius mylių dykumos.""" Į ašy os li e a ū oje eikšmės liudija, kad onimas "B" išliko s abilus sep ynioms Aus alijos au ų ka oms XX amžiuje. analizuojami abo igenų oponimų pa yzdžiai su aizdinėmis i iš aiškinėmis kono acijomis y a o pa ies žodžių o ma imo elemen o ka ojimo pasekmė. Ling is ikos s i yje šis naujų žodžių o ma imo me odas adinamas eduplikacija. ski umai y a oponimų s uk ū oje i leidžia mums į e in i anks esnį onimo a si adimo laiką, ku is y a pag įs as apeliaciniu žodžiu su monosilabiniu ka ojimu. pi majam geog a inėms objek ams būdingas d iejų lygiag ečių oponimų bu imas: abo igenų i s anda izuo ų, o an am - ik ienas. 3.S anda dizuo i oponimai (Podolskaya 1988: 131) y a no ma i inė oponimų o ma, p iim a o icialiuose dokumen uose šalyje i a p au inėje p ak ikoje. Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 203 s anda izuo ų oponimų kū ėjai bu o pap as i žmonės, keliau ojai, as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem) a adėjai, ku ie da ė pa adinimus žemynams, saloms, kalnų i šūnėms i . . Po o geog a ai i ling is ai su inko geog a inius pa adinimus, a liko jų sis ema izaciją, žemėlapius i leksikog a inį kodi ika imą. s anda izuo i oponimai y a socialinio gy enimo eiškiniai, p iklausomi nuo is o inių modelių; jie y a plačiai naudojami i a p au iniai. 3.1 Žodžių o ma imo modelis, ku iuo apela y as su paka ojimu pe eina į onimą 3.1.1. Silabos paka ojimas Kaip liudija mūsų medžiagos, seniausias žodžių o ma imo modelis y a apela i o pe ėjimo su silabos paka ojimu į onimą modelis. Negalima apibūdin i šio p oceso, nes "kiek ienas a ski as ga sas susida o a siž elgian į ki us ga sus, lygiai aip pa bū inas, kaip i pa s šis ga sas sklandžiai kalbai ku i" (Humbold 2000: 86), ačiau mo y acijos aiškumas i kasdienė objek ų pa adinimo sąlyginumas p i aukia dėmesį. gam os aplinka bu o žmogaus šal inis, nes ji su eikė žmonėms būs ą, mais ą i d abužius, odėl klausimas "kas s a bu a spindė i pa adinime" bu o nusp ęs as emian is žmogaus p ak ine eikla" (kh esko 2009: 112). geog a inių objek ų pa adinimuose bu o a liekamas appella o pe ėjimas su skiemenės ka ojimu į onimą. sla ų oponime "baba" bu o įgy endin a pagoniškos mo e iškos die ybės, iden i ikuojančios gy ybę, aisingumą i s eika ą, kul o e ė. daugybė pa yzdžių pa i ina šią si uaciją, įskai an oekonimus: Baba (uk . Баба) Uk ainos Sumų oblas os kaimas; Baba (uk . Баба) aip pa bu o Pok o ske kaimo pa adinimas Če nigo o p o incijoje Uk ainoje iki 1941 m.; hid onimas Baba (uk . Баба) y a upės pa adinimas Kha ki o p o incijoje Uk ainoje; o onyms Baba (uk . Баба) y a kalnas I ano-F anki sko p o incijoje Uk ainoje; Baba (bulg. Baba) y a kalnas So ijos p o incijoje Bulga ijoje; (Baba suš elnin as. Baba) y a kalnų g andinė Šiau ės Makedonijos i G aikijos pasienyje; Baba (se bų kalba Baba) y a kalnas Bosnijoje i He cego inoje, Se bijos Respublikos e i o ijoje. Pa yzdžiui, as ionimas, suda y as paka o inai pasika ojančiu skiemu, egzis uoja aka inėje Š eica ijos dalyje, p ancūzų kalbančiame Vaud kan one. Ten, Žene os eže o pak an ėje, y a Ve ey mies as. Ve ey < p ancūzų kalba 204 benDRinė kaLba | 96 Ve ê. Le uspensky conside ed i s name o be he end esul o cen u ies-old changes in he La in wo d Vi iscus (uspensky 1973: 91). he exis ence o oponyms o med by he epe i ion o a syllable can be a ibu ed o zip ’s law (zip 1949), which es ablished ha in di e en Pasaulio kalbose dažniausi žodžiai y a umpesni, nes mažiausios pas angos p incipas y a isuo inis kalbė ojui i klausy ojui isose kul ū ose. Nė a abejonių, kad pi minio nomina imo e ape seno ės žmogui su mi ologiniu mąs ymu, ku is pasi odė esąs "kažkas panašaus į in elek inį b ikolažą" (Lé i-s auss 1994: 126), neiš ys y a ge klė, kalbos gamybos silabi ikacijos būdas bu o pag indinis naujų žodžių o ma imo būdas. jis a si ado one inio ne kalbos ga so kompleksų asimilia imo pag indu; Ne a si ik inai, seniausias žodynų sluoksnis y a onoma opeja. Šio modelio oponimai p iklauso pi miniams, seniausiems pa adinimams (Podolskaya 1988: 105), nes jie a si ado iš onimo, pag įs o apeliaciniu pa adinimu su monosilabiniu ka ojimu i u i iden išką o mą. 3.1.2. Skaičių paka ojimas i a ikso opo o man o, žodžių o ma imo elemen o, ku is nė a naudojamas sa a ankiškai kalboje i y a geog a inio a do o ma imo bazės papildymas, p idėjimas u i s a bią e ę oponimijoje. An oponime Dedelishki (li . Dėdeliškės), už egis uo as 1860 m. žemėlapyje Vilniaus apyga dos T akai ajone (shube 1860), opo o man as y a su iksas -ishki (-iškės). nu ody ame egione y a Kad ishki (li . Kad iškės), Ka io ishki (li . Ka io iškės), Ka pishki (li . Ka piškės), Kiemelishki (li . Kiemeliškės), Kulokishki (li . Kulokiškės). aip pa y a Eishishki (li . Eišiškės), G igishki (li . G igiškės) iš a do g igas, Rudishki (li . Rūdiškės). Pasak au o i e ingų y ėjų Nikolay Bi yla i Alexand as Vanagas, oks o man as eiškia "apylinkės pa adinimus pagal sa ininko a šioje ie oje gy enusio asmens pa a dę a a dą" (Bi yla, Vanagas 1968: 12). Mes da ome p ielaidą, kad opog a inė bazė u i a chajinį pobūdį, nes ji bu o su o muo a paka o inai pasika ojančių ga so kombinacijų aikų kalboje dė-de. šiuolaikinėje lie u ių kalboje dėdė - dėdė - dėdė. seniausias žodynų sluoksnis y a onoma opejiniai žodžiai, ku ie suda o žodynų pag indą. Žodžių, imi uojančių ga są, a si adimą anks y ojo žmonių socialinio gy enimo e apo me u lėmė glaudus yšys su gam a, jo eikšmė u ė ų bū i da oma p ielaida, kad po amonimas Cucu eni ( om. Cucu eni) Vaka ų Molda ijos egione Rumunijoje, ski as Danubo upės dešiniojo šil namio ( om. Bahluieț) pa adinimui, susideda iš onoma opoeinio šaknų Cucu- ( umunų kalba cuc) i oponiminio o man o - eni, pagal analogiją su zabolo eni (Fă eșcu, 1968: 74 […] 75), D ăgo eni (Pe o Moleni, Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 205 ga sas i išo inės judėjimo mani es acijos, pa adinan eiškinius, endencija as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem) "užmegz i am ik ą yšį a p gam os objek ų i su eik i kalbai iesioginį cha ak e į" (Rose i 1962: 91). Bal a usijos oponiminės mokyklos kū ėjo Vadimo A. Zhuchke ičiaus požiū iu, po amonimas Tse ya o ka (bel. Цецяровка), s isloch šil namio e ek ą sukelian i upė, i bend ieji pa adinimai Tse se a (bel. Цецеравец), Tse ya o in sy (bel. Цецяровинцы), Tsya e yn (bel. Цяынцер), y a pa oniminiai, kilę iš pa a džių Tse uk (bel. Цецярук), Tsya e yn (bel. Цяцерын) (bel. Tshuchke ich 1974: 373374). Jie bu o su o muo i iš onoma opoeinio paukščio " se ya uk" (bel. Цецярук) pa adinimo, ku iame a sekamas pilnas a ba a ian as, paka o inis skiemas se- (це-). Panašiai, eilu ės " e" i su ikso " ow" ka ojimas suda ė oikonimą "Te e ow" Mecklenbu go-Vaka ų Pome anijos žemėje, Vokie ijoje, nu odan g ousų gy en ie ę. Jis a si ado ne ėliau kaip 8-ajame amžiuje, nes ši e i o ija bu o idu amžių Vaka ų sla ų gen ies cen as (Basik 2008: 102). 1968: 15). Vėliau pasi odė oikonimas "Cucu eni" […] "kuokų gy en ie ė". ap ašy i oponimai p iklauso ne pi miniams pa adinimams (Podolskaya 1988: 86), nes jie bu o su o muo i iš ki ų onimų. 3.1.3. Pasika ojimas i žodžio p idėjimas Naujausi o ma imai apima geog a inių objek ų pa adinimą, kai žodžio p idėjimas p ie žodžio paka ojimo, . y. naujas oponimas bu o su o muo as mo ologiniu p idėjimo me odu. Pa yzdžiui, o onimas Vo ok abi i y a ugnikalnio, esančio Cen inėje A ikoje, a das. Žodžio e imologija, p adedan iš eilu ės " o-", eiškia "pygmy bi i"" andenį, ku is, kaip manoma, bu o as as mi ęs eže o pak an ėje. Šiuo a ž ilgiu, limnonimo Ti icaca pa yzdys (iš ispanų Ti icaca, nea he moun ain (uspensky 1973: 194). Quech. Ti iqaqa), ku is y a didžiausias gėlo andens eže as Pie ų Ame ikoje benDRinė kaLba | 206 96 Pe u i Boli ijos sienos, y a įdomi. Pa adinimas kilęs iš indėnų kalbos d iejų žodžių skiemų paka ojimo: kečuų qaqa […] […]akmuo, kalnas[…], i i […] […]š inas[…] i iš p adžių insulonimas Ti icaca eiškė ik eže o salą Isla-del-Sol (iš ispanų: Isla del Sol) (cano 1952: 14 […] 15), ėliau jis išpli o į pa į eže ą (Pospelo 2002: 417). Iš apeliacinio žodžio baba oponimai gali bū i su o muo i ne ik onimiza imo, be i žodžio p idedimo būdu. Pa yzdžiui, oikonimas Baba Bakala (hindi Bāba Bakāla) y a sikhų š en osios ie os, kaimo Indijos Pandžabo als ijoje, pa adinimas. geog a ijos mokslo is o ikas E. M. Mu zae , emdamasis kazachų oponimis u Gali K. Konkašpaje u (1948), pa eikė oponimų p oduk y umo pa yzdžius apie -a a, a p ku ių y a idu amžių gy en ie ė Baba-a a (Mu zae 1974: 228). pagal kazachų enciklopediją, Baba, A a-baba y a […]1) p o ė is, klano įkū ėjas; 2) sudė ingo žodžio dalis, eiškian i: kilmę, y esnįjį (p z., Ane -baba) […] (kne 2004: 324), a a aip pa y a poliseman inis žodis, palygin i su mūsų y imais, mes s a s ome ik pi mąsias d i eikšmes: […]1) senelis, senelis; p o ė is; 2) pa onas inkamų mi ologinių a dų sudė yje […] (kne 2004: 278). Taigi, kazachų oponime "Baba-a a" y a s uk ū inis skiemų "ba" paka ojimas i seman inis žodžio "anks esnis" eikšmės paka ojimas. Su u kų žodžiu dağ […] […]kalnas […] o onimai y a su o muo i Aze baidžano Gubin ajone Babadağ i Mugla p o incijoje pie aka ių Tu kijoje Babadağ; As ionimas "Babadag" Tulcejos apyga doje Rumunijoje a si ado dėl u kų į akos. sla ų i nesla ų pa yzdžiai su pa adinimu baba (baba) y a sujung i p iklausydami o iginaliam o mai *bābā a ba *bhābhā […] seno iniam žodžiui iš aikų kalbos, su o muo am paka o inai o pa ies skiemenys (Luchyk 2014: 27). Ski umai pas ebimi seman ikoje, nes sla ų baba kilusi iš mo e iško nomen, o u kų i i aniečių - iš y iško. sla ų kalbose akcen uojama pi moji skiemė (bába), o y ų kalbose - an oji (babá). Kalban apie okius pa yzdžius, Vilhelmas on Humbold as eisingai pažymėjo: "Visiose kalbose aki aizdžiai y a žodžių, ku ie u i isiškai ski ingas eikšmes su isiškai iden iškais ga sais, odėl šie žodžiai gali bū i sup an ami d ip asmiškai" (Humbold 2000: 275). Daugybė pa yzdžių su oponimu babá/babá y a oponiminės homonimijos iš aiška, a s o aujan i konsonan iniams geog a iniams e minams, ku ie isiškai a ba iš dalies su ampa iš aiškos plane. Taigi, bu o Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 207 - onimo pe kėlimas iš ieno objek o į ki ą, g e a jo mies o, kaimo, aulo, upės, kalno, kalnų as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem) g andinės pa adinimu, susijusį su jo p idedimu į ai iems geog a inėms są okoms, apibūdinančioms e i o iją. Apeliacinio žodžio pe ėjimo be paka ojimo į onimą žodžio o ma imo modelis Apelacinio žodžio pe ėjimas į onimą gali a si as i paka ojan žodį, ku is u i d išalę s uk ū ą i izualiai pa odo iloso inį k an i a y ių pokyčių pe ėjimo į kokybinius įs a ymą. Ling is ikos s i yje jis pasi eiškia seman iniu lygiu, nes elemen as, paka o as du a kelis ka us, įgyja naują eikšmę (Pakholok 2013: 73). Leksikalinis ka ojimas y a pap asčiausias s uk ū oje leksikalinis g ama ikos būdas sus ip in i p asmę. Dzhu -Dzhu (uk . Džu -Džu , k ymo a a ų Cü -Cü ) y a galingo k ioklio, esančio Ulu-Uzen upėje K ymo pie iniame pak an ėje, pa adinimas. Jis niekada neišdžiūs a, ne i sausiausiu me ų laiku. Šis b uožas a sispindi seno ės pa adinimo seman ikoje, ku i kilusi iš paka o inio a mėnų žodžio […]dzhu […] (a mėnų, iesiogine p asme […] anduo- anduo[…], eiškiančio daug andens), šio žodžio e imologija, pasak Vasilo V. Luchyko, sekan Edua dui M. Mu zaje ui, paaiškina […]s eam[…], […] i e […] i […]canal[…] eikšmes pe sų i adžikų kalbose (Luchy 2014: 180). mūsų nuomone, bandan a skleis i eikšmingą ie o ių pa adinimų eikšmę, ge iau pi menybę su eik i iems e sijoms, ku ios y a a čiau objek o p igim ies i esmės. Tuo pačiu me u, kuo senesnis geog a inis pa adinimas, uo labiau ikė ina, kad jis y a susijęs su pa adin u eže u Ško ijoje, kilusiu iš žodžio, ku is gali bū i a sekamas iki giminaičių: manx logh, senosios ai ių loch, elsų llwch, eiškian is " andens kūnas", aip pa lo ynų lacus, eiškian is "eže as" (Ha pe 2003). pasika ojančiam žodžiui bu o p idė as su iksas -y. Limnonimas eiškia "eže ą eže ą". didelę i pla ų Aus alijos oponimijos dalį užima onimai, eiškian ys na ū alias geog a ines sąlygas i klima o b uožus. Taigi, ciklonas šiau ės aka ų šalies dalyje adinamas "Willy Willy" (o lo 1978: 103). Anemonimas "Willy Willy" a si ado iš anglų objec . Fo example, he limnonym Loch Lochy in he name o a eshwa e žodžio "willy" […] insidious paka ojimo. 214 benDRinė kaLba | 96 senuosius ie o a džius ie iniai gy en ojai kū ė, siekdami į a dy i ie os geog a inį objek ą, jie a ojami ik am ik oje e i o ijoje i y a plačiai papli ę šnekamojoje kalboje. Domėjimąsi šio ipo ie o a džiais lemia ai, kad juose y a išlikę liaudies meno b uožų, iš aiškingumo. jie gali eik i in o maciją apie gam inių sąlygų ypa ybes. šiame s aipsnyje analizuojami pe kel inių i eksp esy ių kono acijų u inčių senųjų ie o a džių, susi o ma usių bend iniam daik a a džiui iesiogiai i s an onimu, pa yzdžiai plačiai papli usio pasika ojimų a ojimo ezul a as. no minius ie o a džius kū ė ski ingų eiklų a s o ai. jieami iek šalyje, iek a p au inėje a ojamoje e d ėje, iksuojami li e a ū inėje kalboje. šios ūšies ie o a džiams būdingi okie žodžių da ybos modeliai: bend inio daik a a džio e imas onimu, paka ojan skiemenį a ba p idedan a iksą, paka ojan skiemenį i p idedan žodį, paka ojan žodį; bend inio daik a a džio e imas onimu ie o a diniame žodžių junginyje, paka ojan šaknies mo emą i paka ojan žodį. Žodžių da ybos modelių panaudojimas p iklauso nuo kai ku ių bend ųjų egioninių ie o a džių sis emos klausimų iš i umo laipsnio. pa ies modelio ie o a džiai, naudo i ski inguose žemynuose esan iems os pačios ūšies geog a iniams objek ams į a dy i, odo, kad oks į a dijimo būdas bu o gana įp as as. Pasi elkus e imologinę analizę nus a y a, kad ie o a džiuose pasika ojan ys žodžių da ybos elemen ai odo seno inę žodžio kilmę, nes pasika ojimas a spindi objek y ią ik o ę, ku ią asmuo nesąmoningai įsisa ina, įgydamas p ak inės pa i ies. ie o a džiai, ku iuose pasika oja žodžių da ybos elemen as, kelia po eikį y inė i senąjį objek ų į a dijimo ski ingos s uk ū os kalbomis me odą. sukū us ose kabose a ojamų panašių ie o a džių egis ą, a si as ų galimybę palygin i i sug e in i gilias is o ines šaknis u inčią jų onimiją. ESMINIAI ŽODŽIAI: onimas, ie o a dis, pasika ojimas, skiemuo, šaknies mo ema, a iksas, žodis, žodžių da ybos modelis, e imologinė analizė, paka ojamumas, seno inė mąs ysena. zinaiDa PakHoLok Lu sk Human De elopmen ins i u e o he open in e na ional uni e si y “uk aine” Geo gy Gongadze ga ė, 5 [e-paš as apsaugo as]