AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne –
ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej
97
AnnA KAczAn
Uniwe sy e Ma ii Cu ie-Skłodowskiej w Lublinie
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-7717-0532 OBSZARY BADAŃ: e noling is ika,
kalbinis pasaulio aizdas, lenka liaudies kul ū a. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.05 JOKIE TO G ažūs, A TAKIE ŠVETNI OBRAZ
KKOLU POLSKIEJ KULTURZE
LUDOWEJ
SKLUCZOVE SKLOVO: kąkol, s e eo ip, kalbiniu-kul ū inis pasaulio aizdas, polska užsii e
omo oślinnio Słowniko s e eo ipų i simbolių ludowych pn. G yby, žas i, skupiska ošlin
kul u a ludowa.
ADNOTACJA
A ykuł p ezen uje językowo-kul u owy ob az kąkolu, ośliny, k ó a jes ka ego y-
zowana jako chwas , kwia i zioło. Pełna we sja hasła KĄKOL znajdzie się w ósmym
pod ed. Je zego Ba mińskiego i S anislawy Nieb zegowskiej- -Ba mińskiej. Pagal
p ielaidas de inicijos kogni y nej ludowe įsi aizduojimas kąkolu bu o ekons uojama
pagal kalbos duomenis (m.in. óżnoga unkowych olklo o eks ų: p zysłów, pieśni,
apo eis i wie zeniowych, pisanej poezijos chłopskiej) bei . . p iimzykių duomenų ( j.
į ašų wie zeń i opisų ludinių p ak ikų i us, maginių, gydymo). Dokumen acinė medžiaga
kilusi iš ka o eki Słownika s e eo ipų i simboliai liaudies, ku i y a y a į P acowni
E nolingwis ycznej im. Je zego Ba mińskiego Lublinyje.
ABSTRACT
The a icle p esen s he linguis ic and cul u al image o co ncockle, a plan ha is
ca ego ized as a weed, a lowe o a he b. The ull e sion o he en y o co ncockle
(Polish: KKOL) will be included in he Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols, he
olume Mush ooms, Weeds, Plan Clus e s, pa VIII, edi ed by Je zy Ba miński and
S anisława Nieb zegowska-Ba mińska. In acco dance wi h he assump ions o he
cogni i e de ini ion, he olk image o co ncockle was econs uc ed on he basis o
linguis ic da a (including a ious ypes o ex s o olklo e: p o e bs, songs, belie
s o ies, w i en peasan poe y) and he so-called ic, magical, o medicinal). The
co-linguis ica a (i.e. eco ds o belie s and desc ip ions o olk p ac ices: i ualis-
98
BENDRINĖ KALBA | 97
documen a y ma e ial comes om he da abase o he Dic iona y o Folk S e eo ypes
and Symbols, a chi ed a he Je zy Ba miński
E hnolinguis ic Uni , UMCS, Lublin.
Kąkol polny (Ag os emma gi hago L.) ai pospoli as pik žolys augan is anksčiau dažniausiai
g ūdų. Šiuo me u dėl he bicidų naudojimo bei eiksmingesnio g ūdų g ūdų alymo g esia jam
išnykimas, odėl bu o pas a y as an polinės audonos lapės NT ka ego ijoje (nea
s aipsnio Tikslas y a p is a ymas kalbiniu-kul ū inio kąkolu aizdo polinėje liaudies
h ea ened) – ga unek bliski zag ożenia1. Zobaczenie kąkolu polnego w ś o-
dowisku na u alnym jes już p awie niemożliwe, za o można kupić jego
nasiona w sklepie og odniczym, gdyż szkodliwy dawniej chwas jes obec-
nie wysiewany w og ódkach czy na łąkach – ak uje się go jak kwia .
adicijoje. Pagal su kogni y inės apib ėž ies p ielaidas, ku i za pag indinį ikslą p iima žodį
iš dalyko iš būdo pa eikimo objek o pe kalbėjusius duo u kalba (Ba miński 1988: 169)
ekons ukcijoje įsi aizduojimo kąkolu panaudo a žodynė ( a džiai, sinonimai,
azeologizmai), eks ai (p zysłowia, pieśni, opowieści wie zeniowe, pisaną poeziją
chłopską), aip pa ludowe ikėjimai i p ak ikos, . y. p iimzykowe (Ba miński 1996: 11).
Ci uojamas dokumen acinis ma e ialas kilęs iš P acowni E nolingwis ycznej im. Je zego
Ba mińskiego UMCS, ku a si anda lubelski Słownik s e eo ipų i simbolų na odowych
(SSiSL)2. Dėl s aipsnio po eikių sujungiau paaiškinamąją dalį su dokumen acinę, ku ios
Słowniku y a pap as ai paski s y os, i užda yiau ik agmen us pasi ink ų eks ų. Pilna
e sija šlo ės KKOL pasi odys pas a ojoje knygyje omo ski a auglinoms: Ž as y, g ybys
i skupiska ošlinne. Liaudies pa eiksle kąkolu a skleidžiami šie ase os, ai y a swois e
seman inės ka ego ijos, ienodosios iš kokio no s požiū io (Ba miński 1996: 16): pa adinimai,
ka ego iza imo, kilmė, iš aizda i sa ybės, kiekis i ie a a si adimo, lokaliza o ius,
š en cenie, p ak ikos p e enuojančios kąkolui, aikymo p ak inės, ob ydo i maginės,
gydomosios, p anašnos, simbolika. Fase ų pasi inkimas i jų išdės ymas nė a a si ik inis,
p iklauso nuo slap ažodžio ipo i p iim o pag indinio komponen o (Ba miński 1988: 182)
a eju kąkolu y a juo chwas . 1 h ps://pl.wikipedia.o g/wiki/K%C4%85kol_polny. 2SSiSL
p is a ė a čiau Ka a zyna P o ok s aipsnyje: Słownik s e eo ipų i simbolių na odowych
kaip słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) (P o ok 2023: 5470).
AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne –
ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej
99
KKOL
[NAVUS] Ogólnoslo iaška pa adinimas kąkol3 (s a opolščiźnie aip kąkolica SS p U b 3: 263)
y a gimina su lie u išku kañkalas ‘dzwonek, b zękadło i by a p i e čiama į psł. *kolъ
‘a mas ga sinis (iš išpalanej molinos), ipo g zecho ki a ba koła ki, d an nie ‘dzwonek,
z on nuo pie. *kel ‘ ołać, k ičeć, dźwięczeć, b zmieć Bo SE 226, podob. Sł SE 2: 118119.
Pa adinimas kąkol mo y uo a y a aigi kąkolu gėlės o ma, ku is p imena a pą, kas
pa i ina sinoniminiai šio augalo pa adinimai: a pas SGP PAN 7: 320, a pas Udz Biec 145.
B ückne jungia a dą kąkol su psł. *kąk-, kuk- o isokios k zywiźnie, zagię ości B üc SE
224, mo y uodamas jos a si adimą gię kością i k ei iu o mos s odyg Dub Os 131. Ki i
sinoniminiai pa adinimai kąkolu nu odo į p iski iamą jam kilmę diabeł SGP PAN 5: 511,
diabelskos gėlės, augalina diabelska Wan Pol 109, diabelskie žole, nes sakė, kad ono y a
susijusi su blogomis galiomis Pelc SGLub 5: 124. Ziaina pa adinimas ša anski gėa usek,
zlyducha g ie ki e čia si iš aizda gėlu kąkolu, bo on okios oski [= óżki] koło ma Rog Wag
271, 314 y a ai ząbki iškylausios se spod pe ų (Rogowska 1998: 77). Pa adinimą zėga ki SGŚ
Vyd 14: 184 paaiškina se panašumu ma omo iš i šaus gėlu kąkolu į a czy laik akčio, kadangi
an pu pu inių pła kių ma omos y a amsos k eseczki p imenančios nu odymus. Šis žolys,
augan g ūdų ogia duoną (Rogowska 1998: 77), odėl y a adinamas złodzėjem Sych SGKasz
6: 235, galbū panašią mo y aciją u i aip pa pa adinimas kąkolu p zepad Ka ł SJP 5: 153.
Dėl juodų sėklų kąkol nešioja pa adinimą če nucha, ča nuszka Ka ł SJP 1: 746; iš sa o pusės
pa adinimai boligów SGP PAN 2: 367 i šalonka Spól Naz 24 gali u ė i yšį su nuodinėmis sėklų
sa ybėmis, no s Waniakoja nuomone pa adinimas boligłów (a i ian iesi aip pa p ie
chab a blaawa ka) sieja labiau su o chwas o a si adimo gai umu g ūduose, kas labai juos
susilpnina, odėl y a žemės ūkininkų susi ūpinimo p iežas is (Waniakowa 2019: 181).
[KATEGORYZACIJA] Kąkol plačiai laikoma y a pik žolė, pa yzdžiui: Kąkol o paskudny pik žolė
Pelc SGLub 5: 204, Konkol niby doś aki p zijymny, bo ilje inis, be ai yz pik žolė Kąś Podh
35, aip pa i liaudies poezijoje: 3 S o nie pa adinimas kąkolė bu o susijusi su gy cica
me inė (Lolium emulen um) S S U ba i a 3: bu o susijusi aip pa su i le ka (Lychnis) i
Pie a nuszki (Nigella słow) Maj S 5: 1: 129.
262, k ó a podobnie jak kąkol jes ującym chwas em zbożowym, dla ego gdy w eks ach
olklo u mowa o kąkolu, może chodzić o życicę oczną zob. Fisch Roś 188. Nazwa kąkol
100 BENDRIN
KALBA | 97
A bo ie žas i. R jejau an lauku i wa au iš sa ęs..., be apgail man bu o a
lauk juk bū ų se очистиło šių laukinių makų i bal ų kąkolų. (S anisław
Buczyński; Ad Zło e 32);
Žiū i Jėzus: uščias būs us, uščius laukus, neapsės us, auga os ys i kąkole,
už aisažy os i nepageidaujamos. (Ma ia Majch zak; Niew P ow 160).
Bańko skio nuomone pa adinimas kąkol siejasi su lie u išku keñk i ‘škodzić
Bań ES 1: 653, odėl jau pa i šio augalo pa adinimas implikuoja hipe onim
chwas . Kąkol y a aip pa ka ego izuojamas kaip gėlė (po . pa adinimą
kąkolu diabelskie gė ybės), ka ais su dop eciza imu gėlė laukinė, dziki: S
gėa i dzike: chabe abo mod ak, kůnkůl, ognicha, mlyć, ůmniůnek,
macie zůnka, ba wiik Gó n Malb 2: 203. Raš inėje als iečių poezijoje dažnai
pasikeičia jį su ki omis laukinėmis gėlėmis: makiem i chab em blaawa kiem:
Kai pasiimsi mane o Jezu iš padołu g ažaus pasaulio, leisk man pasiim i
laukinių gėlės, makų, kąkoli i blaawa ų. (Ma ia Gleń; TL 2005/14: 101);
Gėlės i žolės se deškos iš
die iškos malonės į poży ek i
džiaugsmą su eik os žmogui, iš
pilig imų kelio su ink os: umianki,
złocienie
... maki iš k ieninių łanų, chab y,
kąkole... /
ośpejana skow onkiem. (S anislawa Łapińska; Niew Pył 111). Kadangi
kąkol š en ėjo i bu o naudojama magiškose i ( e iau) gydomosiose
p ak ikose, kalbė a apie jį aip pa žele/zioło, p z. p ysłowiu: No s
kąkolu ne sėja, daugėja se ai ziele NKPP kąkol 6 a eilė aš e: B zozo
spod kapliczki p id ožnej u pa odė e pi mąją kelią į mano ė ų lauką
ku augo žolė wszelakie maki chab ykole o aš mažynki abacekiai
ne u ėjau sup a imo kiek čia g ažų i ba wą kąžiau (Władysław
Koczo ; 1997 TL/3: 13).
AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne –
ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej
101
[VADENI] Tikė asi, kad Viešpa s Die as sėjo g ūdus, a diabeł kąkol TL 2009/34: 44,
kas ado a spal į p islo iu: Viešpa s Die as k iecią daugina, a diabeł kąkol
spo zyPP NK k iecia 17 (an Kaszubach saky a, kad kąkol o diablå k iecia Sych
SGKasz 2: 229) i jau paminė uose pa adinimuose. diabeł kąkolu, augalija
diabelska, diabolinės gėlės/ziele Į ikėjimui apie elnišką kąkolu kilmę u ėjo
ik iausiai į aką naujo es amen inė p ie eš a o chwaście (anks esniuose
Biblijos e imų, p z. Jakuba Unukko bu o ai p ie eš a o kąkolu), ku ią Jėzus
skelbia miniai4. Išaiškina ėliau apaš olams (M 13, 3643), kad ge a sėkiniu, k iečiu,
y a sūnūs ka alys ės, pik žolėmis zaś sūnūs Pakeis o. P iešininku o, ku is sėjo
pik žolę y a elnias. Galbū odėl į Pomo ą i in a, kad ne eikė ų z y a i
kąkolu, kadangi g asina ai apę aniem Sych SGKasz 1: 96. Tikė asi aip, kad laukų
sa ininkų, an ku ių y a daug kąkolu, šė onas s engiasi įk ėp i į nuodėmę Fisch
Roś 187. [ŽVDYI IR VALŠTIVOŠTI] Kąkol auga aukš as, u i ilgos, lank kos
s iodigios, ku ios gali se poil au i, zob. pa adinimai. Lodygai šie dažnai
ozgałęziają się, odėl dainose kalba apie kie zu, ai y a k ūzaku kąkolu, p z.
An pus iejiniu lauku s o i kie z kąkolu, zebaby jį iškopau . Pa iko man się
pas kaimyną dziołcha, jei man ją no ėjo duo i! (Pieš Śl 2: 211); Na maze skiam
gołém polu s oji aš y kie z kąkolu, ne zalicaj mi się, chłopak, u maze ski
sma kolu (K 22 Łęcz 197).
Kąkol u i bal us gėle ukus i okius ožinius Pelc SGLub 5: 205. Apie gėles kąkolu sakoma aip,
kad y a ılje owe Kąś Podh 5: 35, pu pu oji Pelc SGLub 5: 205; slėsiojoje ga ze p ie aisnik
kąkolinis eiškia spal ą iołkowy SGŚ Wyd 14: 184. K ia kąkolu o skambuko o ma (š ai jo
pa adinimas dzwonek, z oniec) okios oski [= óżki] koło ma (ząbki iškylaujančios se spod
pła ų), o ma y i iš i šaus p imena a czę laik odžio, zob. pa adinimai. Kąkol, Die o, kokios ai
g ažios, o okios skaudnos kalbėjo Pelc SGLub 5: 205, kadangi jag ok i nie, o mo okie juo ne
kulki, ke e se wysieje i zaź į naują ośnie5 4 Nep zyjaulis pasėjo k ie ę a p k iecię, kai
žmonės miegojo. šeimininkas neleidžia a nams jį išg ęž i, kad inkdami da žo es neišg ęž ų
ka u su juo i k iečių; ik de liaus de liaus me u sakys di ban iems: Su inki e pi miausia
da žo es i sujungki e juos į gabalus deginimui; k iečiųą jau neški e į mano spichle į M 13, 2430.
5 Tiesą sakan kąkol nešpuoja sėklų į žemę jie sub ęs a uo pačiu me u, kaip g ūdų g ūdai, būna
su enkami ka u su juo i gali bū i wysian a ik ki oje sezonoje
h ps://www.sgs.com/pl-ak ualnosci24/20/05/nasiona-chwas ow-w-zbozach.

102
BENDRINĖ KALBA | 97
SGŚ Wyd 14: 184. Duże, g ube, cza ne zia nka (s ąd nazwy cza ny kąkol Ros
Symb 1: 160, če nucha, cza nuszka) y a nuodančios, po . az. nuo kąkolu akys
sk enda NKPP bleko , obeż eć se kąkolu ‘oszaleć, zgłupieć SOWM 3: 14. Pasak
lacji po ocznej ni ma na świecie s wo zenia, żeby o zjadło zia no, ani konie ani
epies, nu niekas o ne algys, ai y a siaubinga bo iač TN Śliwnica 1994. [ILOŚć I
MIEJSCE WYSTęPOVANIA] Kąkol pasi odė plačiai, moc jo bu o TN Chołowice 1998;
dainą ka ei iai poilsėja me gai ę po mylimo mi ies:
Ne e k, panno, ne e k, ne gailėk am o. Jedzie nos u isionc, pasi inkyk se
ieno. Kad os čia bu o kaip konkolo s i yje, žoden iš os ne oks, kaip Jasio
do d ėju. (Wisła 1899: 110). An želeinio lauko auga kąkol į gy enimą, kaip się šis
kąkol išsi ys ys, p iėsiu, luba, p ie a ęs. (Mokas K ak 213). P e ažia o
Uważano, że Każde pole odzi kąkole NKPP kąkol 1, W kożdim zbożë
muszi bëc kąkol T ed Kasz 132, najczęściej jednak ósł on w pszenicy i życie:
Na bacho zeckiem polu pszenica pełna kąkolu,
a u naszego pana pszenica malowana. (K 35 P zem 48);
įsi ikinimas, kad ši šias nepe padės T ed Kasz 132, ne dingo NKPP kąkol 3.
Tačiau e a ai išp yskujo, ai u i ni ma konkolu Rog Wag 271. Kaip pas ebėjo
als iečių poe as Władysław Koczo : g ūdų nuo me ų nė a os ų ni kąkolu
Niew P ow 111. [LOKALIZATOR] Manoma, kad kai kąkol užaugśnie, ačiūni sėdi i
a sipalaiduoja an jo diabeł nema omas žmogaus akiai. Kai y a kąkol sukasi
ankoje, galima pama y i, kaip joje diabeł agomis juda Sych SGKasz 1: 96.
Tikėjimą, kad elnias pe gy ena an kąkolu pa i ina ikėjimo is o ijos:
Viennėgo ka ą sėdėjo djabeł i š kelių an kąkolu į g ūdą i laukė. Kaip p iszla iena panna
i an gėlek u ala, iš ka o djabeł į nia laz. Po amu ačiau z ni ch oš djabla wignał, be
djabeł zaś m iėl: Puda usis znwki kele kelio i znwki w abo nia w kogo jinszėgo lėza. (Sych
SKoc 1: 96); Vienas y esnis žmogus iš Rzeczycy Długiej pasakojo, ką jam się pada ė s ode
maždaug 1920 . V p iešeddień jis ple ė k iecią iš kąkolu. Su inko jį spo o i a ežė į
s odoły, ku z alio į kupą į kampą po sieną... nusp endė panaudo i šio chwas u į šciółkę po
gy ilo. Kadangi s iebiai kąkolu bu o pe ilgai, paėmė juos į pniak, kad po ąbau į smulkias
AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne –
ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej
103
dalis. Kai ki e ą pe ąbojo chwas u s iedigius po ą ka ų, suž elgė, kad kažkas seima
pjaus y ose gabalėlėse gulinčiose an žemės. Kai ki elės ašim p adėjo jas azga nio į
isas puses, ada pama ė mažą diabliką pe pjau ą į pusę. (Gaj S al 187).
[ŠIECENIE] Kąkolu pap as ai nes š en ėjo, nes ai žas Nieb P zes 155,
jednak w niek ó ych egionach Polski bywał święcony ZWAK 1890: 213, np.
p zez gó ali w dniu Ma ki Boskiej Zielnej (15 VIII), z p zekonaniem, że wów-
czas nie będzie odził się w owsie MAAE 1907: 115, Kąś Podh 5: 35.
Kąkol święcono akże w wianuszkach w ok awę Bożego Ciała MAAE
1908: 120, TL 1997/2: 21.
[PRAKTYKI ZABOGAGAJCE KKOLOWI] Saky a, kad kąkol ai y a p iešas ūkininko
TN Śliwnica 1994, nes labai kenkia TN g ūdų Chołowice 1998, o en, ku auga, ni
ma duona Sych SGKasz 6: 229. Taikoma aigi į ai ios p ak ikos, kad ne augojo
g ūdų. Pi miausia lauką giliai o ano, kad iš aly i žemę iš pik žolų dainyje
Janiczek ažiuoja į lauką zao y a i kąkole Rog Śląsk 45; po pi mąją zao aną
skibą kładzijo kąkol i šypsoda o: O ać, chłopie, o ać, nes u ge ai o ezš,
sėseši k iečių, gims a owies Udz Biec 145. diabelis nesėjo kąkolu, kad Pogó ze
uoj po idu nakčio iš Didžiosios Šeš adienio į Didžiąją Nedėlę, šeimininkas
įkišda o į lauką k yžiukius pada y us iš kokoczki (a ba ki ų) pėdų i š en ėjo
juos palmių Ko U ok 138. Velyki Poniedziałek pagal liaudies eilė aš į
kiek ienas ūkininkas lauke me ia iš kiaušinių žie eles, kad ne u ė ų kąkolu Lud
1895: 87.
Zapobo i kąkolui i ki iems pik žolėms bei augalų ligoms, u ėjo aip
apyga dą pe be niukus laukus su žibin ais į Žalią Š ę ki (Zeslane Ducha
Š en ojo), šałano ówczas:
Bėgk kąkoli, nes a e būsiu smoliil.
A aš š iečiu i išsiunčiu pomie licę.
Bėk bėk šiukšlių, nes a e aš š iečiu! Š ieć se, š ieć, bėk u šmieć! (Ko U ok
145). Panašiai da oma į igilią š . Johano VI (23) išdžiū ę an palėpo isą me us
pa yki, žela: kaip kąkol, bława i . wiązano ka u, za ykano į kij, podpalano
i bėgaodami su uo, ołano: Dziś wigilia ś . Jana, sobó ka užalana Lud 1902:
424.
104
BENDRINĖ KALBA | 97
Z upływem czasu zboże p yskano: Jak osło zboze, o sie pilnowało, coby
už daug ne u oslo konkolu i inksego želska. T za zagonios pu š i Kąš Podh 5:
35. Kai nepaisan šių p ocedū ų kąkol užaugo, jį išg ęž a mo y as pielenia
kąkolu y a populia us poezijoje i daśnėse, dažnai u i simbolinę (e o išką)
eikšmę: pasku inė k iečia zasuzumi po a imi, o iš ku ios niekas daba
nepe ks kąkolu, i isos piesčios a o dėka zagonos į naš us pasikeis
(S anisław Pudełkiewicz; We cz Oj 245); A ažia o ka aly as iš ka o, klausė
se me gacyny nadobny:
Cys e nežiū ėjo? Kaip en žadu iš lauko, en enka psenicke iš
kąkola (Wisła 1902: 711); V Sygnečo e už d a o auga žy ko su
kąkolem, idźże, Ma yś, išple jį, susi iksi Jasia, odzeń jį. Nuėjo
Ma yš žy ko pleć, zeby bal as chlebuś eš , su Jasieńkiem se
susi iko, į žy ka jį nu edė. Be ie oj kąkol a i, išėjo se į
šešenia mieg. (Fu as K ak 105).
Iš y y as kąkol palono:
Jeszcze iš k iečių no ėčiau pasi ink i spo ysz, Na spalenie wy y i kąkol,
ose (S anisław Buczyński; Niew Pył 30). Zapobiec kąkolo i u ėjo aip
p ak ikos dieną š . G zego za (3 IX), . . š en ą kąkola P emyśla apylinkėse
aikai iš pa ies y o bėgo su k zeninėmis plackomis (bochnočkami i
kukiołkami) šalia ė o inio lauko, dainuodami:
Konkolu, konkolu, ne augsnij po mūsų lauku,
ik po žydo skom i pačiam.
Ponai, žydai kepą se kołacze, a mes
niebo aki ni momy nijaki.
Tada yda o kąkol i me ka o jį į isas puses. Kai a ėjo į sa o lauko pabaigą,
sėdėjo i algė sa o a sa gas; ėliau g įždėjo į kaimą, kad p aleis ų likusią dieną
į p amogą O L 1930: 17. Velykų akilią (24 XII) su ink i iš g indų ūmų šiukšlių
išme ama už upės, į andenį a sudegin a an lauko, kad kąkol i ki i pik žolės ne
sunaikin ų sėklų Wes Śląsk 215.
AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne –
ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej
105
Nepaisan isų šių p ocedū ų g ūdų g ūdai bu o dažnai už e š i kąkolu
sėklomis, odėl aly a je p ze akiu Wi Baj 48 a malynku Ba PANLub 3: 84,
kadangi milą su papildymu kąkolu je ca na Dub Os 132 i ka zka; Kaszubi
kalbėjo apie ją: mąkol o kąkol Sych SGKasz 3: 123. [PRAKTIKZANIAI ZASTATIA]
Kąkol u i g ažią gėlę i gū kes s iedžius, odėl aikai i me gai ės no iai wiły
iš jo ianki (la iniška pa adinimas kąkolu Ag os émma eiškia pe ośni:
‘augalina nadajan i (używana) į ie ų ie i Po 19 kąkolu), kas ado a spal į
daśniuose: Rej, kąkolu, nesėj sie po lauką, nes e me ginos mėgs a, na ianki
skubią (ZWAK 1890: 213); Vaikščiojo po lauką, sukała kąkolu, ado gėá ecek, u iila
wiánecek (Świę Nad 270); Bal i Janie, bal i Janie! A au y a a kieme p ieobna
Ma ysia, balły Janie! Ma wianecek iš kąkolu, suka be niukų po polu. Bal i Janie!
(Wisła 1899: 664). Iš kąkolu da y a buke ai, bu o manoma, kad buke as g ažus
bu o iš o TN Chołowice 1998:
Nus ebin as skow onek, kas miedzom p zyg ywa,
p zegania šwie go um: Tai da ne de liaus! Po g usza
p zyd ožna p isiadam sk uszona i ulę kąkoli bukiecik į
ankas (Ewa Jowik; TL 2017/12: 54).
Hej, aš ai sau esu ka alius
Ta p miškų, łanų, miškos i laukų!
/…/
Ka alys ė mego k ainę
Už necalušką alandą
Obeidėsiu į a ą, ėž i ėžl,
Opłynę jū a bangos zbóż, K
ku ios man biją poklony,
Składaja in dani sa o g uny...
Buke ai gėlių, u ingi
Makiem, kąkolem, bła a em. (An oni Kucha czyk; Pig Wyb 149). [ZASTATAVANIA
OBRęDOVE I MAGICNE] K ie as kąkolu bu o panaudo as apeigose i magijoje į
pabaigą de niu K akowskoje y esnės mo e ys ilė ėńce iš pok zyw, os u,
lebiody, ilka, kąkolu i apsk i ai iš isų laukinių žas ų, u ėdamos juos an
gal ų ažia o į ūmus
BENDRIN
KALBA 112 | 97
LITERATURA
Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jako na zędzie opisu kono-
acji. – Kono acja, ed. J. Ba miński, Lublin: Wydawnic wo UMCS, 169–183.
Ba miński Je zy 1996: O „Słowniku s e eo ypów i symboli ludowych”. –
Słownik s e eo ypów i symboli ludowych 1: Kosmos, z. 1: Niebo, świa ła nie-
bieskie, ogień, kamienie, ed. J. Ba miński, zas ępca ed. S. Nieb zegowska,
Lublin: Wydawnic wo UMCS, 9–34.
Pieka czyk Do o a, Szadu a Joanna 2007: Chabe , Kon eks y.
Polska Sz uka Ludowa 1, 136–148.
P o ok Ka a zyna 2023: „Słownik s e eo ypów i symboli ludowych” jako
słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z). – Bend inė kalba 96,
54–70.
Rogowska Ewa 1998: Z kaszubskiego zielnika: kąkol. – Pome ania 7/8,
76–77.
Waniakowa Jadwiga 2019: Polskie gwa owe nazwy chab a bława ka. –
Cen au ea cyanus L. na le słowiańskim i eu opejskim. – P ace Filologiczne
74, 173–187.
Gau a 2024-10-26
P iim a 2024-11-07
AnnA KAczAn
THIS IS PRETTY, BUT SO DAMAGING ThE
LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF
CORNCOCKLE IN POLISH FOLK TRADITION
Summa y
The a icle p esen s he linguis ic and cul u al image o co ncockle (Polish: KKOL) in
Polish olk adi ion, econs uc ed wi hin he me hodology o Je zy Ba mińskis
cogni i e de ini ion ( ull applica ion in: Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols).
The desc ip ion is based on lexical da a (names, synonyms, ph aseological uni ), ex s
(p o e bs, songs, w i en peasan poe y, belie s o ies), as well as olk belie s and
p ac ices (i.e., he so-called co-linguis ic da a). The da a come om Je zy
Ba mińskis E hnolinguis ic Uni a UMCS, whe e he Dic iona y o Folk S e eo ypes
and Symbols (SSiSL) is being compiled. In Polish olk cul u e, i was belie ed ha
co ncockle (unlike whea ) was c ea ed by he de il (hence i s o he names: de il
(diabeł), de ils lowe (diabelski kia ek), de ils he b (diabelskie ziele)). Co ncockle is a
weed ha usually g ows in whea and ye. howe e , due o i s appea ance (beau i ul
lowe s), i is also ca ego ized as a lowe (i was used o making bouque s o
w ea hs), and due o i s medicinal

AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne –
ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej
113
uses (despi e he poisonous black seeds), i was some imes pe cei ed as a he b.
To emo e co ncockle om he ields, many measu es we e used, such as deep
ploughing, weeding, o bu ning o u oo ed plan s. Co ncockle is a symbol o
some hing e il, ha m ul and useless. In cou ship and lo e songs, he weeding o
co ncockle by a gi l symbolizes lo e. In w i en peasan poe y, co ncockle is
pe cei ed as a deco a ion o he ield ( oge he wi h poppies and co n lowe s), an
elemen o he na i e illage, and o he beau y o he wo ld. KEY WORDS:
co ncockle, s e eo ype, linguis ic and cul u al image o he wo ld, Polish olk
cul u e.
AnnA KAczAn
Uniwe sy e Ma ii Cu ie-Skłodowskiej w Lublinie
Pl. Ma ii Cu ie-Skłodowskiej 4A/205
20-031 Lublin
[email p o ec ed]
AnnA KAczAn
TAI GRAŽU, TAČIAU ŽALINGA RAUGS KALBINIS IR
KULTŪRINIS VAIZDINYS LENK LIAUDIES TRADICIJO
San auka
S aipsnyje pa eikiamas ling is inis i kul ū inis augės (lenk. KKOL) į aizdis lenkų
liaudies adicijoje, a ku as pagal Je zy Ba mińskio kogni y inio apib ėžimo
me odiką (de alus aikymas Liaudies s e eo ipų i simbolių žodyne). Ap ašymas
pa em as leksikos duomenimis (pa adinimais, sinonimais, azeologiniais iene ais),
eks ais (pa a lėmis, dainomis, ašy ine als iečių poezija, ikėjimų pasakojimais),
aip pa liaudies ikėjimais i p ak ika ( . y. adinamaisiais bend aisiais kalbiniais
duomenimis). Duomenys gau i iš Je zy Ba mińskio e noling is ikos sky iaus UMCS,
ku engiamas Liaudies s e eo ipų i simbolių žodynas (SSiSL). Lenkų liaudies
kul ū oje bu o ikima, kad augę (ki aip nei k ie į) sukū ė elnias (iš čia i ki i jos
pa adinimai: elnias (diabeł), elnio gėlė (diabelski gėlek), elnio žolė (diabelskie ziele)).
Raugė y a pik žolė, ku i dažniausiai auga k iečiuose i ugiuose. Tačiau dėl sa o
iš aizdos (g ažių žiedų) ji aip pa p iski iama gėlių ka ego ijai (bu o naudojama
puokš ėms a ainikams pin i), o dėl medicininės paski ies (nepaisan nuodingų juodų
sėklų) ka ais bu o su okiama kaip ais ažolė. Raugės galus. Raugė y a ko no s blogo,
iš laukų šalin os į ai iai, pa yzdžiui, giliai a ian , a in a deginan iš au us au-
114
BENDRINĖ KALBA | 97
žalingo i nenaudingo simbolis. Pi šlybų i meilės dainose me gelė, a in i auges,
simbolizuoja meilę. Rašy inėje als iečių poezijoje augės su okiamos kaip lauko
puošmena (ka u su aguonomis i ugiagėlėmis), gim ojo kaimo, pasaulio g ožio
elemen as. ESMINIAI ŽODŽIAI: augė, s e eo ipas, kalbinis i kul ū inis pasaulio
aizdas, lenkų liaudies kul ū a.
AnnA KAczAn
Uniwe sy e Ma ii Cu ie-Skłodowskiej w Lublinie
Pl. Ma ii Cu ie-Skłodowskiej 4A/205
20-031 Lublin
[email p o ec ed]