„Jakie to ładne, a takie szkudne” – obraz kąkolu w polskiej kulturze ludowej

AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne – ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej 97 AnnA KAczAn Uniwe sy e Ma ii Cu ie-Skłodowskiej w Lublinie ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-7717-0532 OBSZARY BADAŃ: e noling is ika, kalbinis pasaulio aizdas, lenka liaudies kul ū a. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.05 JOKIE TO G ažūs, A TAKIE ŠVETNI OBRAZ KKOLU POLSKIEJ KULTURZE LUDOWEJ SKLUCZOVE SKLOVO: kąkol, s e eo ip, kalbiniu-kul ū inis pasaulio aizdas, polska užsii e omo oślinnio Słowniko s e eo ipų i simbolių ludowych pn. G yby, žas i, skupiska ošlin kul u a ludowa. ADNOTACJA A ykuł p ezen uje językowo-kul u owy ob az kąkolu, ośliny, k ó a jes ka ego y- zowana jako chwas , kwia i zioło. Pełna we sja hasła KĄKOL znajdzie się w ósmym pod ed. Je zego Ba mińskiego i S anislawy Nieb zegowskiej- -Ba mińskiej. Pagal p ielaidas de inicijos kogni y nej ludowe įsi aizduojimas kąkolu bu o ekons uojama pagal kalbos duomenis (m.in. óżnoga unkowych olklo o eks ų: p zysłów, pieśni, apo eis i wie zeniowych, pisanej poezijos chłopskiej) bei . . p iimzykių duomenų ( j. į ašų wie zeń i opisų ludinių p ak ikų i us, maginių, gydymo). Dokumen acinė medžiaga kilusi iš ka o eki Słownika s e eo ipų i simboliai liaudies, ku i y a y a į P acowni E nolingwis ycznej im. Je zego Ba mińskiego Lublinyje. ABSTRACT The a icle p esen s he linguis ic and cul u al image o co ncockle, a plan ha is ca ego ized as a weed, a lowe o a he b. The ull e sion o he en y o co ncockle (Polish: KKOL) will be included in he Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols, he olume Mush ooms, Weeds, Plan Clus e s, pa VIII, edi ed by Je zy Ba miński and S anisława Nieb zegowska-Ba mińska. In acco dance wi h he assump ions o he cogni i e de ini ion, he olk image o co ncockle was econs uc ed on he basis o linguis ic da a (including a ious ypes o ex s o olklo e: p o e bs, songs, belie s o ies, w i en peasan poe y) and he so-called ic, magical, o medicinal). The co-linguis ica a (i.e. eco ds o belie s and desc ip ions o olk p ac ices: i ualis- 98 BENDRINĖ KALBA | 97 documen a y ma e ial comes om he da abase o he Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols, a chi ed a he Je zy Ba miński E hnolinguis ic Uni , UMCS, Lublin. Kąkol polny (Ag os emma gi hago L.) ai pospoli as pik žolys augan is anksčiau dažniausiai g ūdų. Šiuo me u dėl he bicidų naudojimo bei eiksmingesnio g ūdų g ūdų alymo g esia jam išnykimas, odėl bu o pas a y as an polinės audonos lapės NT ka ego ijoje (nea s aipsnio Tikslas y a p is a ymas kalbiniu-kul ū inio kąkolu aizdo polinėje liaudies h ea ened) – ga unek bliski zag ożenia1. Zobaczenie kąkolu polnego w ś o- dowisku na u alnym jes już p awie niemożliwe, za o można kupić jego nasiona w sklepie og odniczym, gdyż szkodliwy dawniej chwas jes obec- nie wysiewany w og ódkach czy na łąkach – ak uje się go jak kwia . adicijoje. Pagal su kogni y inės apib ėž ies p ielaidas, ku i za pag indinį ikslą p iima žodį iš dalyko iš būdo pa eikimo objek o pe kalbėjusius duo u kalba (Ba miński 1988: 169) ekons ukcijoje įsi aizduojimo kąkolu panaudo a žodynė ( a džiai, sinonimai, azeologizmai), eks ai (p zysłowia, pieśni, opowieści wie zeniowe, pisaną poeziją chłopską), aip pa ludowe ikėjimai i p ak ikos, . y. p iimzykowe (Ba miński 1996: 11). Ci uojamas dokumen acinis ma e ialas kilęs iš P acowni E nolingwis ycznej im. Je zego Ba mińskiego UMCS, ku a si anda lubelski Słownik s e eo ipų i simbolų na odowych (SSiSL)2. Dėl s aipsnio po eikių sujungiau paaiškinamąją dalį su dokumen acinę, ku ios Słowniku y a pap as ai paski s y os, i užda yiau ik agmen us pasi ink ų eks ų. Pilna e sija šlo ės KKOL pasi odys pas a ojoje knygyje omo ski a auglinoms: Ž as y, g ybys i skupiska ošlinne. Liaudies pa eiksle kąkolu a skleidžiami šie ase os, ai y a swois e seman inės ka ego ijos, ienodosios iš kokio no s požiū io (Ba miński 1996: 16): pa adinimai, ka ego iza imo, kilmė, iš aizda i sa ybės, kiekis i ie a a si adimo, lokaliza o ius, š en cenie, p ak ikos p e enuojančios kąkolui, aikymo p ak inės, ob ydo i maginės, gydomosios, p anašnos, simbolika. Fase ų pasi inkimas i jų išdės ymas nė a a si ik inis, p iklauso nuo slap ažodžio ipo i p iim o pag indinio komponen o (Ba miński 1988: 182) a eju kąkolu y a juo chwas . 1 h ps://pl.wikipedia.o g/wiki/K%C4%85kol_polny. 2SSiSL p is a ė a čiau Ka a zyna P o ok s aipsnyje: Słownik s e eo ipų i simbolių na odowych kaip słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) (P o ok 2023: 5470). AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne – ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej 99 KKOL [NAVUS] Ogólnoslo iaška pa adinimas kąkol3 (s a opolščiźnie aip kąkolica SS p U b 3: 263) y a gimina su lie u išku kañkalas ‘dzwonek, b zękadło i by a p i e čiama į psł. *kolъ ‘a mas ga sinis (iš išpalanej molinos), ipo g zecho ki a ba koła ki, d an nie ‘dzwonek, z on nuo pie. *kel ‘ ołać, k ičeć, dźwięczeć, b zmieć Bo SE 226, podob. Sł SE 2: 118119. Pa adinimas kąkol mo y uo a y a aigi kąkolu gėlės o ma, ku is p imena a pą, kas pa i ina sinoniminiai šio augalo pa adinimai: a pas SGP PAN 7: 320, a pas Udz Biec 145. B ückne jungia a dą kąkol su psł. *kąk-, kuk- o isokios k zywiźnie, zagię ości B üc SE 224, mo y uodamas jos a si adimą gię kością i k ei iu o mos s odyg Dub Os 131. Ki i sinoniminiai pa adinimai kąkolu nu odo į p iski iamą jam kilmę diabeł SGP PAN 5: 511, diabelskos gėlės, augalina diabelska Wan Pol 109, diabelskie žole, nes sakė, kad ono y a susijusi su blogomis galiomis Pelc SGLub 5: 124. Ziaina pa adinimas ša anski gėa usek, zlyducha g ie ki e čia si iš aizda gėlu kąkolu, bo on okios oski [= óżki] koło ma Rog Wag 271, 314 y a ai ząbki iškylausios se spod pe ų (Rogowska 1998: 77). Pa adinimą zėga ki SGŚ Vyd 14: 184 paaiškina se panašumu ma omo iš i šaus gėlu kąkolu į a czy laik akčio, kadangi an pu pu inių pła kių ma omos y a amsos k eseczki p imenančios nu odymus. Šis žolys, augan g ūdų ogia duoną (Rogowska 1998: 77), odėl y a adinamas złodzėjem Sych SGKasz 6: 235, galbū panašią mo y aciją u i aip pa pa adinimas kąkolu p zepad Ka ł SJP 5: 153. Dėl juodų sėklų kąkol nešioja pa adinimą če nucha, ča nuszka Ka ł SJP 1: 746; iš sa o pusės pa adinimai boligów SGP PAN 2: 367 i šalonka Spól Naz 24 gali u ė i yšį su nuodinėmis sėklų sa ybėmis, no s Waniakoja nuomone pa adinimas boligłów (a i ian iesi aip pa p ie chab a blaawa ka) sieja labiau su o chwas o a si adimo gai umu g ūduose, kas labai juos susilpnina, odėl y a žemės ūkininkų susi ūpinimo p iežas is (Waniakowa 2019: 181). [KATEGORYZACIJA] Kąkol plačiai laikoma y a pik žolė, pa yzdžiui: Kąkol o paskudny pik žolė Pelc SGLub 5: 204, Konkol niby doś aki p zijymny, bo ilje inis, be ai yz pik žolė Kąś Podh 35, aip pa i liaudies poezijoje: 3 S o nie pa adinimas kąkolė bu o susijusi su gy cica me inė (Lolium emulen um) S S U ba i a 3: bu o susijusi aip pa su i le ka (Lychnis) i Pie a nuszki (Nigella słow) Maj S 5: 1: 129. 262, k ó a podobnie jak kąkol jes ującym chwas em zbożowym, dla ego gdy w eks ach olklo u mowa o kąkolu, może chodzić o życicę oczną zob. Fisch Roś 188. Nazwa kąkol 100 BENDRIN KALBA | 97 A bo ie žas i. R jejau an lauku i wa au iš sa ęs..., be apgail man bu o a lauk juk bū ų se очистиło šių laukinių makų i bal ų kąkolų. (S anisław Buczyński; Ad Zło e 32); Žiū i Jėzus: uščias būs us, uščius laukus, neapsės us, auga os ys i kąkole, už aisažy os i nepageidaujamos. (Ma ia Majch zak; Niew P ow 160). Bańko skio nuomone pa adinimas kąkol siejasi su lie u išku keñk i ‘škodzić Bań ES 1: 653, odėl jau pa i šio augalo pa adinimas implikuoja hipe onim chwas . Kąkol y a aip pa ka ego izuojamas kaip gėlė (po . pa adinimą kąkolu diabelskie gė ybės), ka ais su dop eciza imu gėlė laukinė, dziki: S gėa i dzike: chabe abo mod ak, kůnkůl, ognicha, mlyć, ůmniůnek, macie zůnka, ba wiik Gó n Malb 2: 203. Raš inėje als iečių poezijoje dažnai pasikeičia jį su ki omis laukinėmis gėlėmis: makiem i chab em blaawa kiem: Kai pasiimsi mane o Jezu iš padołu g ažaus pasaulio, leisk man pasiim i laukinių gėlės, makų, kąkoli i blaawa ų. (Ma ia Gleń; TL 2005/14: 101); Gėlės i žolės se deškos iš die iškos malonės į poży ek i džiaugsmą su eik os žmogui, iš pilig imų kelio su ink os: umianki, złocienie ... maki iš k ieninių łanų, chab y, kąkole... / ośpejana skow onkiem. (S anislawa Łapińska; Niew Pył 111). Kadangi kąkol š en ėjo i bu o naudojama magiškose i ( e iau) gydomosiose p ak ikose, kalbė a apie jį aip pa žele/zioło, p z. p ysłowiu: No s kąkolu ne sėja, daugėja se ai ziele NKPP kąkol 6 a eilė aš e: B zozo spod kapliczki p id ožnej u pa odė e pi mąją kelią į mano ė ų lauką ku augo žolė wszelakie maki chab ykole o aš mažynki abacekiai ne u ėjau sup a imo kiek čia g ažų i ba wą kąžiau (Władysław Koczo ; 1997 TL/3: 13). AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne – ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej 101 [VADENI] Tikė asi, kad Viešpa s Die as sėjo g ūdus, a diabeł kąkol TL 2009/34: 44, kas ado a spal į p islo iu: Viešpa s Die as k iecią daugina, a diabeł kąkol spo zyPP NK k iecia 17 (an Kaszubach saky a, kad kąkol o diablå k iecia Sych SGKasz 2: 229) i jau paminė uose pa adinimuose. diabeł kąkolu, augalija diabelska, diabolinės gėlės/ziele Į ikėjimui apie elnišką kąkolu kilmę u ėjo ik iausiai į aką naujo es amen inė p ie eš a o chwaście (anks esniuose Biblijos e imų, p z. Jakuba Unukko bu o ai p ie eš a o kąkolu), ku ią Jėzus skelbia miniai4. Išaiškina ėliau apaš olams (M 13, 3643), kad ge a sėkiniu, k iečiu, y a sūnūs ka alys ės, pik žolėmis zaś sūnūs Pakeis o. P iešininku o, ku is sėjo pik žolę y a elnias. Galbū odėl į Pomo ą i in a, kad ne eikė ų z y a i kąkolu, kadangi g asina ai apę aniem Sych SGKasz 1: 96. Tikė asi aip, kad laukų sa ininkų, an ku ių y a daug kąkolu, šė onas s engiasi įk ėp i į nuodėmę Fisch Roś 187. [ŽVDYI IR VALŠTIVOŠTI] Kąkol auga aukš as, u i ilgos, lank kos s iodigios, ku ios gali se poil au i, zob. pa adinimai. Lodygai šie dažnai ozgałęziają się, odėl dainose kalba apie kie zu, ai y a k ūzaku kąkolu, p z. An pus iejiniu lauku s o i kie z kąkolu, zebaby jį iškopau . Pa iko man się pas kaimyną dziołcha, jei man ją no ėjo duo i! (Pieš Śl 2: 211); Na maze skiam gołém polu s oji aš y kie z kąkolu, ne zalicaj mi się, chłopak, u maze ski sma kolu (K 22 Łęcz 197). Kąkol u i bal us gėle ukus i okius ožinius Pelc SGLub 5: 205. Apie gėles kąkolu sakoma aip, kad y a ılje owe Kąś Podh 5: 35, pu pu oji Pelc SGLub 5: 205; slėsiojoje ga ze p ie aisnik kąkolinis eiškia spal ą iołkowy SGŚ Wyd 14: 184. K ia kąkolu o skambuko o ma (š ai jo pa adinimas dzwonek, z oniec) okios oski [= óżki] koło ma (ząbki iškylaujančios se spod pła ų), o ma y i iš i šaus p imena a czę laik odžio, zob. pa adinimai. Kąkol, Die o, kokios ai g ažios, o okios skaudnos kalbėjo Pelc SGLub 5: 205, kadangi jag ok i nie, o mo okie juo ne kulki, ke e se wysieje i zaź į naują ośnie5 4 Nep zyjaulis pasėjo k ie ę a p k iecię, kai žmonės miegojo. šeimininkas neleidžia a nams jį išg ęž i, kad inkdami da žo es neišg ęž ų ka u su juo i k iečių; ik de liaus de liaus me u sakys di ban iems: Su inki e pi miausia da žo es i sujungki e juos į gabalus deginimui; k iečiųą jau neški e į mano spichle į M 13, 2430. 5 Tiesą sakan kąkol nešpuoja sėklų į žemę jie sub ęs a uo pačiu me u, kaip g ūdų g ūdai, būna su enkami ka u su juo i gali bū i wysian a ik ki oje sezonoje h ps://www.sgs.com/pl-ak ualnosci24/20/05/nasiona-chwas ow-w-zbozach. 102 BENDRINĖ KALBA | 97 SGŚ Wyd 14: 184. Duże, g ube, cza ne zia nka (s ąd nazwy cza ny kąkol Ros Symb 1: 160, če nucha, cza nuszka) y a nuodančios, po . az. nuo kąkolu akys sk enda NKPP bleko , obeż eć se kąkolu ‘oszaleć, zgłupieć SOWM 3: 14. Pasak lacji po ocznej ni ma na świecie s wo zenia, żeby o zjadło zia no, ani konie ani epies, nu niekas o ne algys, ai y a siaubinga bo iač TN Śliwnica 1994. [ILOŚć I MIEJSCE WYSTęPOVANIA] Kąkol pasi odė plačiai, moc jo bu o TN Chołowice 1998; dainą ka ei iai poilsėja me gai ę po mylimo mi ies: Ne e k, panno, ne e k, ne gailėk am o. Jedzie nos u isionc, pasi inkyk se ieno. Kad os čia bu o kaip konkolo s i yje, žoden iš os ne oks, kaip Jasio do d ėju. (Wisła 1899: 110). An želeinio lauko auga kąkol į gy enimą, kaip się šis kąkol išsi ys ys, p iėsiu, luba, p ie a ęs. (Mokas K ak 213). P e ažia o Uważano, że Każde pole odzi kąkole NKPP kąkol 1, W kożdim zbożë muszi bëc kąkol T ed Kasz 132, najczęściej jednak ósł on w pszenicy i życie: Na bacho zeckiem polu pszenica pełna kąkolu, a u naszego pana pszenica malowana. (K 35 P zem 48); įsi ikinimas, kad ši šias nepe padės T ed Kasz 132, ne dingo NKPP kąkol 3. Tačiau e a ai išp yskujo, ai u i ni ma konkolu Rog Wag 271. Kaip pas ebėjo als iečių poe as Władysław Koczo : g ūdų nuo me ų nė a os ų ni kąkolu Niew P ow 111. [LOKALIZATOR] Manoma, kad kai kąkol užaugśnie, ačiūni sėdi i a sipalaiduoja an jo diabeł nema omas žmogaus akiai. Kai y a kąkol sukasi ankoje, galima pama y i, kaip joje diabeł agomis juda Sych SGKasz 1: 96. Tikėjimą, kad elnias pe gy ena an kąkolu pa i ina ikėjimo is o ijos: Viennėgo ka ą sėdėjo djabeł i š kelių an kąkolu į g ūdą i laukė. Kaip p iszla iena panna i an gėlek u ala, iš ka o djabeł į nia laz. Po amu ačiau z ni ch oš djabla wignał, be djabeł zaś m iėl: Puda usis znwki kele kelio i znwki w abo nia w kogo jinszėgo lėza. (Sych SKoc 1: 96); Vienas y esnis žmogus iš Rzeczycy Długiej pasakojo, ką jam się pada ė s ode maždaug 1920 . V p iešeddień jis ple ė k iecią iš kąkolu. Su inko jį spo o i a ežė į s odoły, ku z alio į kupą į kampą po sieną... nusp endė panaudo i šio chwas u į šciółkę po gy ilo. Kadangi s iebiai kąkolu bu o pe ilgai, paėmė juos į pniak, kad po ąbau į smulkias AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne – ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej 103 dalis. Kai ki e ą pe ąbojo chwas u s iedigius po ą ka ų, suž elgė, kad kažkas seima pjaus y ose gabalėlėse gulinčiose an žemės. Kai ki elės ašim p adėjo jas azga nio į isas puses, ada pama ė mažą diabliką pe pjau ą į pusę. (Gaj S al 187). [ŠIECENIE] Kąkolu pap as ai nes š en ėjo, nes ai žas Nieb P zes 155, jednak w niek ó ych egionach Polski bywał święcony ZWAK 1890: 213, np. p zez gó ali w dniu Ma ki Boskiej Zielnej (15 VIII), z p zekonaniem, że wów- czas nie będzie odził się w owsie MAAE 1907: 115, Kąś Podh 5: 35. Kąkol święcono akże w wianuszkach w ok awę Bożego Ciała MAAE 1908: 120, TL 1997/2: 21. [PRAKTYKI ZABOGAGAJCE KKOLOWI] Saky a, kad kąkol ai y a p iešas ūkininko TN Śliwnica 1994, nes labai kenkia TN g ūdų Chołowice 1998, o en, ku auga, ni ma duona Sych SGKasz 6: 229. Taikoma aigi į ai ios p ak ikos, kad ne augojo g ūdų. Pi miausia lauką giliai o ano, kad iš aly i žemę iš pik žolų dainyje Janiczek ažiuoja į lauką zao y a i kąkole Rog Śląsk 45; po pi mąją zao aną skibą kładzijo kąkol i šypsoda o: O ać, chłopie, o ać, nes u ge ai o ezš, sėseši k iečių, gims a owies Udz Biec 145. diabelis nesėjo kąkolu, kad Pogó ze uoj po idu nakčio iš Didžiosios Šeš adienio į Didžiąją Nedėlę, šeimininkas įkišda o į lauką k yžiukius pada y us iš kokoczki (a ba ki ų) pėdų i š en ėjo juos palmių Ko U ok 138. Velyki Poniedziałek pagal liaudies eilė aš į kiek ienas ūkininkas lauke me ia iš kiaušinių žie eles, kad ne u ė ų kąkolu Lud 1895: 87. Zapobo i kąkolui i ki iems pik žolėms bei augalų ligoms, u ėjo aip apyga dą pe be niukus laukus su žibin ais į Žalią Š ę ki (Zeslane Ducha Š en ojo), šałano ówczas: Bėgk kąkoli, nes a e būsiu smoliil. A aš š iečiu i išsiunčiu pomie licę. Bėk bėk šiukšlių, nes a e aš š iečiu! Š ieć se, š ieć, bėk u šmieć! (Ko U ok 145). Panašiai da oma į igilią š . Johano VI (23) išdžiū ę an palėpo isą me us pa yki, žela: kaip kąkol, bława i . wiązano ka u, za ykano į kij, podpalano i bėgaodami su uo, ołano: Dziś wigilia ś . Jana, sobó ka užalana Lud 1902: 424. 104 BENDRINĖ KALBA | 97 Z upływem czasu zboże p yskano: Jak osło zboze, o sie pilnowało, coby už daug ne u oslo konkolu i inksego želska. T za zagonios pu š i Kąš Podh 5: 35. Kai nepaisan šių p ocedū ų kąkol užaugo, jį išg ęž a mo y as pielenia kąkolu y a populia us poezijoje i daśnėse, dažnai u i simbolinę (e o išką) eikšmę: pasku inė k iečia zasuzumi po a imi, o iš ku ios niekas daba nepe ks kąkolu, i isos piesčios a o dėka zagonos į naš us pasikeis (S anisław Pudełkiewicz; We cz Oj 245); A ažia o ka aly as iš ka o, klausė se me gacyny nadobny: Cys e nežiū ėjo? Kaip en žadu iš lauko, en enka psenicke iš kąkola (Wisła 1902: 711); V Sygnečo e už d a o auga žy ko su kąkolem, idźże, Ma yś, išple jį, susi iksi Jasia, odzeń jį. Nuėjo Ma yš žy ko pleć, zeby bal as chlebuś eš , su Jasieńkiem se susi iko, į žy ka jį nu edė. Be ie oj kąkol a i, išėjo se į šešenia mieg. (Fu as K ak 105). Iš y y as kąkol palono: Jeszcze iš k iečių no ėčiau pasi ink i spo ysz, Na spalenie wy y i kąkol, ose (S anisław Buczyński; Niew Pył 30). Zapobiec kąkolo i u ėjo aip p ak ikos dieną š . G zego za (3 IX), . . š en ą kąkola P emyśla apylinkėse aikai iš pa ies y o bėgo su k zeninėmis plackomis (bochnočkami i kukiołkami) šalia ė o inio lauko, dainuodami: Konkolu, konkolu, ne augsnij po mūsų lauku, ik po žydo skom i pačiam. Ponai, žydai kepą se kołacze, a mes niebo aki ni momy nijaki. Tada yda o kąkol i me ka o jį į isas puses. Kai a ėjo į sa o lauko pabaigą, sėdėjo i algė sa o a sa gas; ėliau g įždėjo į kaimą, kad p aleis ų likusią dieną į p amogą O L 1930: 17. Velykų akilią (24 XII) su ink i iš g indų ūmų šiukšlių išme ama už upės, į andenį a sudegin a an lauko, kad kąkol i ki i pik žolės ne sunaikin ų sėklų Wes Śląsk 215. AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne – ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej 105 Nepaisan isų šių p ocedū ų g ūdų g ūdai bu o dažnai už e š i kąkolu sėklomis, odėl aly a je p ze akiu Wi Baj 48 a malynku Ba PANLub 3: 84, kadangi milą su papildymu kąkolu je ca na Dub Os 132 i ka zka; Kaszubi kalbėjo apie ją: mąkol o kąkol Sych SGKasz 3: 123. [PRAKTIKZANIAI ZASTATIA] Kąkol u i g ažią gėlę i gū kes s iedžius, odėl aikai i me gai ės no iai wiły iš jo ianki (la iniška pa adinimas kąkolu Ag os émma eiškia pe ośni: ‘augalina nadajan i (używana) į ie ų ie i Po 19 kąkolu), kas ado a spal į daśniuose: Rej, kąkolu, nesėj sie po lauką, nes e me ginos mėgs a, na ianki skubią (ZWAK 1890: 213); Vaikščiojo po lauką, sukała kąkolu, ado gėá ecek, u iila wiánecek (Świę Nad 270); Bal i Janie, bal i Janie! A au y a a kieme p ieobna Ma ysia, balły Janie! Ma wianecek iš kąkolu, suka be niukų po polu. Bal i Janie! (Wisła 1899: 664). Iš kąkolu da y a buke ai, bu o manoma, kad buke as g ažus bu o iš o TN Chołowice 1998: Nus ebin as skow onek, kas miedzom p zyg ywa, p zegania šwie go um: Tai da ne de liaus! Po g usza p zyd ožna p isiadam sk uszona i ulę kąkoli bukiecik į ankas (Ewa Jowik; TL 2017/12: 54). Hej, aš ai sau esu ka alius Ta p miškų, łanų, miškos i laukų! /…/ Ka alys ė mego k ainę Už necalušką alandą Obeidėsiu į a ą, ėž i ėžl, Opłynę jū a bangos zbóż, K ku ios man biją poklony, Składaja in dani sa o g uny... Buke ai gėlių, u ingi Makiem, kąkolem, bła a em. (An oni Kucha czyk; Pig Wyb 149). [ZASTATAVANIA OBRęDOVE I MAGICNE] K ie as kąkolu bu o panaudo as apeigose i magijoje į pabaigą de niu K akowskoje y esnės mo e ys ilė ėńce iš pok zyw, os u, lebiody, ilka, kąkolu i apsk i ai iš isų laukinių žas ų, u ėdamos juos an gal ų ažia o į ūmus BENDRIN KALBA 112 | 97 LITERATURA Ba miński Je zy 1988: De inicja kogni ywna jako na zędzie opisu kono- acji. – Kono acja, ed. J. Ba miński, Lublin: Wydawnic wo UMCS, 169–183. Ba miński Je zy 1996: O „Słowniku s e eo ypów i symboli ludowych”. – Słownik s e eo ypów i symboli ludowych 1: Kosmos, z. 1: Niebo, świa ła nie- bieskie, ogień, kamienie, ed. J. Ba miński, zas ępca ed. S. Nieb zegowska, Lublin: Wydawnic wo UMCS, 9–34. Pieka czyk Do o a, Szadu a Joanna 2007: Chabe , Kon eks y. Polska Sz uka Ludowa 1, 136–148. P o ok Ka a zyna 2023: „Słownik s e eo ypów i symboli ludowych” jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z). – Bend inė kalba 96, 54–70. Rogowska Ewa 1998: Z kaszubskiego zielnika: kąkol. – Pome ania 7/8, 76–77. Waniakowa Jadwiga 2019: Polskie gwa owe nazwy chab a bława ka. – Cen au ea cyanus L. na le słowiańskim i eu opejskim. – P ace Filologiczne 74, 173–187. Gau a 2024-10-26 P iim a 2024-11-07 AnnA KAczAn THIS IS PRETTY, BUT SO DAMAGING ThE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF CORNCOCKLE IN POLISH FOLK TRADITION Summa y The a icle p esen s he linguis ic and cul u al image o co ncockle (Polish: KKOL) in Polish olk adi ion, econs uc ed wi hin he me hodology o Je zy Ba mińskis cogni i e de ini ion ( ull applica ion in: Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols). The desc ip ion is based on lexical da a (names, synonyms, ph aseological uni ), ex s (p o e bs, songs, w i en peasan poe y, belie s o ies), as well as olk belie s and p ac ices (i.e., he so-called co-linguis ic da a). The da a come om Je zy Ba mińskis E hnolinguis ic Uni a UMCS, whe e he Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols (SSiSL) is being compiled. In Polish olk cul u e, i was belie ed ha co ncockle (unlike whea ) was c ea ed by he de il (hence i s o he names: de il (diabeł), de ils lowe (diabelski kia ek), de ils he b (diabelskie ziele)). Co ncockle is a weed ha usually g ows in whea and ye. howe e , due o i s appea ance (beau i ul lowe s), i is also ca ego ized as a lowe (i was used o making bouque s o w ea hs), and due o i s medicinal AnnA KAczAn. Jakie o ładne, a akie szkudne – ob az kąkolu w polskiej kul u ze ludowej 113 uses (despi e he poisonous black seeds), i was some imes pe cei ed as a he b. To emo e co ncockle om he ields, many measu es we e used, such as deep ploughing, weeding, o bu ning o u oo ed plan s. Co ncockle is a symbol o some hing e il, ha m ul and useless. In cou ship and lo e songs, he weeding o co ncockle by a gi l symbolizes lo e. In w i en peasan poe y, co ncockle is pe cei ed as a deco a ion o he ield ( oge he wi h poppies and co n lowe s), an elemen o he na i e illage, and o he beau y o he wo ld. KEY WORDS: co ncockle, s e eo ype, linguis ic and cul u al image o he wo ld, Polish olk cul u e. AnnA KAczAn Uniwe sy e Ma ii Cu ie-Skłodowskiej w Lublinie Pl. Ma ii Cu ie-Skłodowskiej 4A/205 20-031 Lublin [email p o ec ed] AnnA KAczAn TAI GRAŽU, TAČIAU ŽALINGA RAUGS KALBINIS IR KULTŪRINIS VAIZDINYS LENK LIAUDIES TRADICIJO San auka S aipsnyje pa eikiamas ling is inis i kul ū inis augės (lenk. KKOL) į aizdis lenkų liaudies adicijoje, a ku as pagal Je zy Ba mińskio kogni y inio apib ėžimo me odiką (de alus aikymas Liaudies s e eo ipų i simbolių žodyne). Ap ašymas pa em as leksikos duomenimis (pa adinimais, sinonimais, azeologiniais iene ais), eks ais (pa a lėmis, dainomis, ašy ine als iečių poezija, ikėjimų pasakojimais), aip pa liaudies ikėjimais i p ak ika ( . y. adinamaisiais bend aisiais kalbiniais duomenimis). Duomenys gau i iš Je zy Ba mińskio e noling is ikos sky iaus UMCS, ku engiamas Liaudies s e eo ipų i simbolių žodynas (SSiSL). Lenkų liaudies kul ū oje bu o ikima, kad augę (ki aip nei k ie į) sukū ė elnias (iš čia i ki i jos pa adinimai: elnias (diabeł), elnio gėlė (diabelski gėlek), elnio žolė (diabelskie ziele)). Raugė y a pik žolė, ku i dažniausiai auga k iečiuose i ugiuose. Tačiau dėl sa o iš aizdos (g ažių žiedų) ji aip pa p iski iama gėlių ka ego ijai (bu o naudojama puokš ėms a ainikams pin i), o dėl medicininės paski ies (nepaisan nuodingų juodų sėklų) ka ais bu o su okiama kaip ais ažolė. Raugės galus. Raugė y a ko no s blogo, iš laukų šalin os į ai iai, pa yzdžiui, giliai a ian , a in a deginan iš au us au- 114 BENDRINĖ KALBA | 97 žalingo i nenaudingo simbolis. Pi šlybų i meilės dainose me gelė, a in i auges, simbolizuoja meilę. Rašy inėje als iečių poezijoje augės su okiamos kaip lauko puošmena (ka u su aguonomis i ugiagėlėmis), gim ojo kaimo, pasaulio g ožio elemen as. ESMINIAI ŽODŽIAI: augė, s e eo ipas, kalbinis i kul ū inis pasaulio aizdas, lenkų liaudies kul ū a. AnnA KAczAn Uniwe sy e Ma ii Cu ie-Skłodowskiej w Lublinie Pl. Ma ii Cu ie-Skłodowskiej 4A/205 20-031 Lublin [email p o ec ed]