DIRTUVIUOCK
AL
BOTYROS
KL
AUS
IMAL
IH
BIETUVOS
TSRMOKSLY
AKADEMIJIA
NAUJI
DARBAI
APIE
LIETUVIU
KALBOS
TARMES
A.
VIDUGIRIS
Tdomios
i
e ingos
medZiagos
lie u iy
dialek ologijai
duoda
izoliuo os,
nedidelés
i
baigian¢ios
i8nyk i
lie u iy
kalbos
a miy
salelés
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje,
j
ku ias
daug
démesio
k eipia
a ybiniai
kalbininkai,
nes
oji
me-
dZiaga
jneSa
nemaza
$ iesos
j
lie u iy
kalbos
a miy
ys ymasi
i
j
bal y-
sla y
kalbiniy
san ykiy
p oblema.
Kai
kas
i§
sios
medzZiagos
misy
kalbininky
jau
paskelb a1,
ienas
s aipsnis
i
Siek
iek
eks y
duodama
Siame
s aipsniy
inkinyje,
a ski i
y
a miy
ap aSai
engiami
spaudai.
Apie
as
a mes
pasi o-
do
eikaly
i
uZsienyje.
Siuo
a pu
no ima
a k eip i
démesj
j
no egy
kalbi-
ninky
p o eso iy
akademiky
O.
B ocho,
Ch.
S.
S ango
da bus.
Oslo uni e si e o
p o .
Ch.
S.
S angas
pi muosius
eik’mingus
lie u iy
kalbos
bei
a miy
y inéjimus
paskelbé
p ie&
keliasdesim
me y®.
Mazdaug
uo
paciu
me u
jis
inko
medZiaga
i
daba .
Zie elos
(Dia lo o)
aj.
Bal a usijos
TSR
Zase iy
kaime,
ku iame
uo
me u
bu o
da
nemaiZa
lie u iskai
kalband¢iy
zmoniy.
Daba
paskelb i
y
y inéjimy
ezul a ai.8
Tai
y a,
galima
saky i,
pi mas
Zie elos
ajone
esan iy
lie u iy
a més
ap aéas.
Tiesa,
Ziniy
apie
Zie elos
a més
g ama ika
i
one ika,
0
aip
pa
Siek
iek
eks y
(jie
daba
be u i
ik
palyginamosios
is o inés
e és)
pa eiké
E.
Vol e-
is,
cia
lankesis
da
1888
m.‘
Véliau,
apie
1928—1929
m.,
Sioje
a méje
lankési,
es y
kalbininkas
P.
A uma,
ku is
uZ a8é
i
i8spausdino
pluos q
a més
eks y
su
komen a ais
bei
g ama iniais
paaiSkinimais.6
Be
as
g ama inés
a més
pas abas
P.
A uma
pa eiké
be
sis emos.
Taigi,
Ch .
S.
S ango
30
psl.
s aips-
nis,
sis emingai
iSdés an is
s a biausias
Zie elos
a més
one ines
i
mo olo-
gines
ypa ybes,
y a
gana
eikSmingas.
1J.
Senkus,
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai,—,,Lie uyos
TSR
Moksly
akademijos
Da bai‘,
Se ija
A,
1,
183—194,
Vilnius,
1958,
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischenka echismus
on
Maz ydas,
Oslo,
1929;
G.
Ge ullis
i
Ch .
S angas,
Lie u iy
Z ejy
a mé
P isuose,
Kaunas
1933.
>
Ch .
S.
S ang,
Die
li auische
Munda
on
Zasé iaiim
Gebie
on
Wilna.
—
»No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap“,
Bind
XVIII,
S.
171—201
(1958).
*E.
Wol e ,
Die
Li aue
im
K eise
Slonim,
Gouy.
G odno.
,,Mi eilungen
de
li auischen
li e a ischen
Gesellscha ,
4,
166—169,
Heidelbe g
(1899).
*
P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus de
Wilnae
Gegend,
41—53,
68—75,
Do pa ,
1931.
239
Zie elos
aj.
Zase iy
i
Pagi iy
sod%iai,
ku iuose
da
i
Siandien
galima
su ik i
y esnés
ka os
lie u i8kai
kalban¢iy
Zmoniy,
y a
oliausia
j
pie us
nuo
miisy
espublikos
sienos
lie u i’ka
sala.
Jos
kilme
mokslininkai
j ai iai
aigki-
na.
Vieni
Sios
ie os
lie u ius
laiko
senosios
bal y
e nog a inés
e i o ijos
pie uose
liudininku,
ki i
juos
laiko
a sikéléliais.
Pa yzdziui,
E.
Vol e is
Zie-
elos
a me
laiké
li uanizuo a
a sikéléliy
seno és
p isy
(jo ingiy?)
a me.
Kaip
i
ki i
au o iai,
aip
i
Vol e is
j odinédamas
emiasi
daugiausia
ga so
#
ie oje
lk. $
a imu
ZodZiuose:
za'sls
~
Zasis,
s é is,
basni:éa®.
Ch .
S.
S an-
gas
okiq
pazili a
paneigia.
P iisy
kalbos
ypa ybe,
jo
nuomone,
galima
laiky i
ga sa
2
ik
Zodyje
za‘sls,
o
ki uose
Zodziuose
sis
ga sas
ik iausia
a si ades
dél
bal a usiy
kalbos
j akos.
Todél
Zie elos
a mé
esan i
g ynai
lie u iska
i
nuo
li e a ii inés
kalbos
ski iasi
panagiai
kaip
i
Ki os
a més.
Misy
Ziniomis,
z
ga sas
ie oje
lk.
2
pasi aiko
i
kai
ku
ki u .
Pa yzdziui,
Va énos
aj.,
Ka-
beliy
apyl.
ASaSninky
( a ia
Asasnykai)
sodziuje
(ku is
o icialiai
adinamas
An aisiais
Kabeliais)
dauguma
senesnés
ka os
Zmoniy
ie oj
4
i
§
ga sy
be-
eik
isada
a ia
2
i
s¢
au’s s,
si as,
zemé,
salls,
sas ,
zu is,
asa ikas,
J.
O -
embskis?
8]
eiSkinj
aip
pa
linkes
laiky i
jo ingiy
subs a o
liekana
lie u iy
a mése,
nes
miné os
ie o és
esancios
kaip
ik
oje
e i o ijoje,
ku
senyjy
jo ingiy
gy en a®.
Fone ikos
sky iuje
Ch.
S.
S angas
pa eikia
idomiy
pas aby
i§
ga sy
is o-
ijos.
A i asis
e
po
/
i s a
a:
kdiila‘~kiaule,
kumelas®.
D iga siai
ie
i
uo
su umpéja
p ielinksniuose
p ig,
nig.
K in a
j
akis
one iniai
paki imai
Zo-
dziuose:
ju-sko,
juSkodama,
uSu ai
(alia
j#'Sko,
i‘Su az).
Bilabialinio
kai a-
liojimasis
su
7
su inkamas
Zodziuose:
sa
Sajim,
sa
ajim(p),
g e a
a im, sa im,
a ip
i
k .
Daug
placiau
y a
ap a’oma
a més
mo ologija.
Pag indiniai
Zodziy
kai-
ybos
sis emos
b uozZai
ma y i
i8
pa eik y
s a biausiy
a dazodziy
linksnia i-
mo
i
eiksmazodziy
asmena imo
pa adigmy.
Kaip
Zinoma,
Zie elos
a mé
y a
iSlaikiusi
nemaza
a chainiy
linksniy
o my,
p z.:
ns.
naud.
p ig’
d kli,
lig
andini,
yns.
adesy o
kd eip
||
Ra eip,
kdiilaip,
dik e eip
||
dik eip,
e sip,
e siép,
Zmdgip,
ns.
alia y o
namép,
guidép,
dgs.
inesy o:
p ioduesa,
e iuesa,
Saijwesa.
Su iuesd,
Sunisd
(Salia
Sunuds),
bdbosa,
ankosa,
aki-sa,
d iskai os
a d.
i
gal.
di
gaidu,
e su,
Zmogi,
Su i s,
d i
bdbi,
ma i,
aki,
nak l,
di k e i.
*3.
A.
Boab ep,
C equ
Apesuux
TIpycop
1
ux
ssKa
B
I'poquenckok
y6,
—
»Vispec ua
og.
pyccKo o
a3biKa
u
copec uoc a
Mun,
AK.
H.,**
T.XYI,
xu.4,
151—160,
CIB,
1912.
7J.
O ¢bski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
1,
24,352—354,
Wa szawa,
1958.
*
Ta imas;
zisis
pasi aiko
i
ki u ,
p z.,
Lazanuose
(plg.
J.
O ebski,
min,
eik.
24
psi.)
i
Velénuose
(Dikg o
aj.)
Tiesa,
dé]
a imo
zisis
Véldnuose
galima
bi y
i
abejo i,
nes
iai
bu o
uz agy a
i§
ienin elio
lie u iskai
kalbéjusio
a més
a s o o
(ki i
lie u iSkai
nebemokéjo,
Z .
1955
m.
Vilniaus
Vals ybinio
pedagoginio
ins i u o
dialek-
ologinés
ekspedicijos
su ink g
medziaga),
°
Pa yzdziai
pa eikiami
daugiausia
»Lie u iy
kalbos
a laso
medziagos
inkimo
P og amos*
ansk ipcija,
Palik i
ik
e i
o iginalo
komen a uese
ap obuo i
ansk ipcijos
i ai a imai,
pyz.,
gaidei
i
gaidéei,
bu'éap,
jocep
ix
k ,
240
Sa o iska
y a
mo .
gim.
isy
kamieny
ons.
jn.
galiiné
-ai,
a ba
-ei:
sa
bébai,
Riillai,
duk e di,
ka éi,
ma édi,
akdi,
naké&éi
(g e a
naked).
Gaila,
kad
au o ius
nepa ei&ké
sa o
nuomonés
dél
Sios
galiinés
kilmés.
Daik a a dZio
kai yba
u i
i
naujesniy
dalyky.
Nesena
galiine
laiky ina
y-
i8kos
giminés
isy
kamieny
daugiskai os
naudininko
-mi:
puodami,
langdmi,
e sdmi,
gaidéimi,
sundmi,
bdbomi.
i-kamieniai
i
kai
ku ie
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziai
dgsk.
a d.
pe éje
i
é-kamienius:
akés,
nak és,
dan és,
dik e és,
Simés
(Salia
Sunez,
dan ei).
Tdomi
y a
Zodzio
Zmogus
daugiskai a:
Zmogai,
Zmogil-,
Zmogdmi,
Emogis.
&mogais,
Zmogués
(alia
Zmdnés,
Zmo ii
i
.
.).
i
Biid a dzZiy
daugiskai os
a dininkui
biidinga
galiiné
y a
-i:
laukini,
méli-
ni.
Tai
odo,
kad
ji
y a
senesné
negu
Ik.
galiiné
-(i)ai.
Gaila
ik,
kad
au o-
ius
nepa eiké
analoginiy
j a dZiy galiniy,
aip
daZny
Zase iy
sodziaus
a -
méje:
ka i,
ku ,
oki,
kok ,
n@koki
,,kazkokie“
i i,
od
Salia
icie,
ié,
Biid a dziy
aukS¢iausiam
laipsniui
pada y i
a ojamos
sla iskos
p iemonés:
gé@ as,
ge dsnis,
néige dusis,
du(k)s as,
au(k)s @snis,
ndiau(k)s esnis.
Visai
panaSiai
laipsniuojami
i
p ie eiksmiai:
ge ai,
ge és ,
ndige és ,
ndige dusa,
ndige dis ;
daiig,
déiig(el)is,
déugés ,
ndidduGdusa,
ddugdiis .
Fo mos
su
-(i)ausia,
Ch .
S.
S ango
uzZ e-
gis uo os,
Siandien
Zaseciy
a méje
labai
e ai
bepasi aiko.
Reikia
paminé i
asmeniniy
j a dZiy
su ampan ias
ienaskai os
kilm.
i
gal.
linksniy
o mas;
mané,
a é,
sa é,
o
aip
pa
daugiskai os
naud.
i
jnag.
mimi,
jumi.
T e iojo
asmens
ienaskai os
i
daugiskai os
a d.
o mos
y a:
dnas,
ana,
dni s
(g e a
Gni's,
Gnés).
Vienaskai os
inesy o
p asme
au o ius
pa-
eikia
ik
ieng
klausiamojo
j a dZio
o ma,
bii en :
kame.
Siandien
alia
sios
o mos
a
pacia
p asme
daug
daZniau
y a
a ojamas
j a dis
ku ?:
ku
u
bi s i
(gy eni)?,
ku?
dabaF
a a
duk é?
Be
judéjimo
k yp iai
nusaky i
isada
a ojamas
Sio
j a dZio
ilia y as
kana?:
kana
h
asiosi
nakédi?,
kana
i
aimi,
bik
éa.
Nuo
li e a i inés
kalbos
a siski ia
aip
pa
pa odomasis
j a dis
iz-
saik,
i oj,
labai
biidingas
i
ki oms
g e imoms
su
Zie ela
a méms,
p z.,
La-
ziiny,
Rodiinés,
Va ana o
i
k .
Skai a dZiai
esiski ia
ik
iena
ki a
smulkmena,
p z.,
ie oje
kelin inio
skai a dZio
an as
a mé
a oja
Zodj
ki as,
o
pi moji
Saknis
y a
iglikusi
ik
sudu iniame
skai a dyje
puso o,
puse o.
Daznai
a ojami
kuopiniai
skai ~
a dziai:
du@i as,
di as,
ka e as,
penke as,
sep i-ne as.
VeiksmazZodzZiui
Ch.
S.
S angas
ski ia
daugiau
démesio.
Kai
ku iy
eiks-
mazodzio
o my
a si adima
au o ius
mégina
is o igkai
paaiskin i.
Pa yzdziui,
ki y
asmeny
analogijos
j aka
jis
aiskina
bii ojo
laiko
ns.
I
asm.
eiksmazodziy
a id ,
s a di,
gduddu,
skdlddu
a si adimg.
P ie
a iamosios
nuosakos
ns.
I
asm.
o my
daZnai
p isijungian j
dusly
labialinj
-b
a ba
-p
(bap,
jocep,
ai-
&p,
esdép),
au o ius
a sa giai_mégina
iden i ikuo i
su
bal a usiy
6(w).
Taciau
dél
o my
su
-pé
(aidepé,
bu capégi,
guléepés),
ku ias
sa o
spéjimui
laiko
p ie’-
a aujanciomis,
jis
g iez os
i8 ados
nepada o.
Placiai
au o ius
ap aSo
liepiamajq
nuosaka.
Zie elos
a méje
si
nuosaka
pada oma
su
p iesaga
-k.
Vienin elis
pa yzdys
be
p iesagos
k
y a
a(i)ma
(se-
na
a ema iné
indika y o
o ma),
ku is
ka ais
da
pa a ojamas
liepimui.
Ti-
piné
daugiskai os
II
asmens
galiiné
y a
- ,
a¢iau
e ka iais
pasakoma
i
su
241
- é1
aiki é,
di pki é,
18
lk,
umpagakniy
bend a iy
pada y os
impe a y o
o -
mos
y a
a iamos
su
pailgéjusiu
a,
e:
@sk,
mesk,
kask,
dsk.
Siaip
isu
jau
p anykes
po
-k
balsis
-i
i8lieka
p ieS
pa ikula
-g
(paldukig)
a ba
ki éiuo as
(gulki).
»
Ch ,
S.
S angui
pasiseké
uZ aiy i
da
Zymiai
daugiau
i
i ai esniy
pa-
yzdziy
su
pusdaly iais
negu
jy
daba
pa a ojama
Zase iy
a méje,
p z.
Smogus
nimi é
di bdam ,
di bdamd
(-més,
mosi);
be ni kas
nug i o
nug
d klo
jédami
(jodamés,
jodama).
Au o ius
y a
uZ ages
labai
daug
i
e ingos
sang aziniy
o my
medziagos.
Daug
pa yzdziy
y a
su ink a
su
ki iuo a
sang azos
dalely e,
bi en :
es,
1.
TIL
asm.
sédas ,
s ojas ,
andas ,
s o isi;
bi .
1.
isuose
asmenyse
séddis,
sédais,
sédomés,
sédo és,
sédos ,
s ojos ,
adosi,
laidos ,
gulési;
bids.
1.
s osios,
sés ios,
a-
s s,
lais s;
liepiamosios
nuosakos
s okis,
s oki és,
gulki,
gulki és,
séskis,
séski és;
a iamosios
nuosakos
guléapés,
séscapés,
juokéapés,
shuscapés,
s ocapes;
bend aies
s o hs,
sés is,
gul is,
as is,
lais is.
Dél
a iamosios
nuosakos
sang aziniy
o my
galiinés
balsio,
ku j
Ch .
S.
S angas
sa o
ap age
isu
Zymi
Zenklu
é
eikia
p idu i,
kad
Zase iy
a méje
jis
y a
j ai iai
a iamas;
é,
ié,
i¢,
i*.
Be
ienos
ki os
jau
miné os
pas abos
au o iui
da
eiké y
p iki8 i
kai
ku ie
ansk ipcijos
nenuoseklumai
(daugelis
jy
ma y i
ig
auké¢iau
pa eik y
pa-
yzdziy).
Tiesa,
dalis
y
ne ienodumy
y a
paaigkinama
dideliy
Zie elos
lie u iy
gy osios
kalbos
j ai a imu.
Ki a
dalis
jy
galéjo
a si as i
i gi
ne
dél
au o iaus
kal és,
p z.,
ne ienodas
ilgio
Zyméjimas_
d ibalsiuose:
e7F.sis,
eF.su,
be
e sip
(183
psl.)
i
k .
Ta iau
Sie
dalykai
y a
palygin i
ne eik’mingi,
i
né
kick
nemazina
iso
da bo
e és.
Kadangi
Zie elos
lie u iy
a mé
gy ena
pasku iniasias
sa o
gy-
a imo
dienas,
Zmonés
me ai
i§
me y
is
labiau
pami s a
lie u iy
kalba,
odél
daugelio
Ch .
S.
S ango
uz asy y
o my
Siandien
jau
nebegalima
nugi s i.
Sia
p asme
Ch.
S.
S ango
da bas
y a
a um
Sios
a més
paminklas.
Gaila
ik,
kad
au o ius
nep idéjo
eks y,
ku iy
jis,
galima
many i,
nemaza
uz asé.
*
ii
*
Ki as,
puslapiy
skai iumi
didesnis
( isc
71
psl.),
da bas
nag inéja
Bal-
a usijos
TSR
Rodiinés
aj.,
Zi miny
i
Bas iiny
apyl
lie u iy
dziiky
a me.
Jo
au o ius
Ola
B ochas,
ku is
kalbininky
pasaulyje
y a
zinomas
kaip
puikus
one ikas,
u js
daug
nuopelny
sla y
ilologijai.
Daba
gio
mokslo
e e ano,
u in¢io
jau
daugiau
kaip
90
me y
amdZiaus,
da bo
susilauké
i
lie u iy
kal-
bininkai!,
Sa o
ap a’e
O,
B ochas
naudojasi
medéiaga,
jo
su ink a
1895
m.,
kai
isas
Sis
k aS as
da
bu o
Zymiai
lie u iskesnis.
Au o ius
Mini,
jog
lie u iskai
jis
kalbéjesis
su
A adnés
(1,
Ho odno)
d a o
als ieciais,
ku ie
mokéje
kalbé i
aip
pa
,,po-p os u,
,
y.
bal a usiskai,
sup a e
usiSkai
i
lenki8kai.
Mi8 iai
4monés
kalbéje
ne oli
esan¢iame
Lapé iskiy
sodéiuje.
Tai
pa
lie u iski
bu e
G ubény,
Puodzi i,
Pia adnio,
Zani iny
sodziai.
Taigi,
sios
O.
B ocho
pas a-
bos
y a
labai
e ingos
pazin i
Sio
k as o
gy en ojy
is o ijai.
Pa yzdziui,
apsi-
*
O.
B och,
Zum
Li auischen
siidlich
on
Vilna,
—,,No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap*,
Bind
XIX,
S,
1—71
(1958),
242
lankius
siame
k as e
po 60
su
i sum
me y,
.
y.
1957—1958
m.
jau
ma y i
ki oks
aizdas.
Tiesa,
lie u iskai
mokan¢iy
senuky
da
galima
su ik i
i
daba
be eik
kiek iename
Rodiinés
aj.
sodziuje.
Kompak igkai
lie u iski
sodZiai
y a
a p
Rédiinés
i
Padi io
sodZiaus
(j
pie us)
i
Siek
iek
p adéje
bal a usé i
lie u i8ki
sodziai
a p
Rédunés
i
Plikiy
sodZiaus
(Zi miiny
apyl.—j
y us).
Plikiai
aip
pa
da
ebé a
i& isai
lie u iskas
sodzius.
Be , i&isky us
Sias
apy-
linkes,
ki u
jau
y auja
bal a usiy
kalba,
no s
Zmonés
sa e
dazZnai
laiko
lenkais.
Reikia
pasaky i,
kad
O.
B ochui
daugiau
iipéjo
pa ody i
lie u iy
i
bal-
a usiy
kalby
sq eika
one iniu
poii i iu.!
Siuo
klausimu
jis
ke ino
pa agy i
pla ia
s udijg.
Ta iau
jau
pi mieji
y inéjimo
Zingsniai
pa od¢
au o iui,
kad
oks
da bas
eikalauja
daug
ilgesnio
laiko.
Tolimesnj
au o iaus
da ba
su ukdé
ka as
bei
poli iniai
paki imai
giame
k a8 e.
Sa o
medZiagos
apie
siq
a me,
jeigu
ne
Ch.
S ango
paska inimas
i
pagalba,
au o ius,
sakosi,
nesi uoses
spausdin i.
Ta iau
neZiii in
su ink os
medzZiagos
nepilnumo
bei
agmen i§-
kumo
i
pasi aikan iy
klaidy,
a més
ap a’e
y a
daug
labai
e ingy
dalyky.
Pi miausia,
au o ius
y a
labai ge ai
uZ aSes
nemaza
( iso
apie
12
psl.)
Sios
a més
eks y,
kas
eikia
a més
ap aSui
didZiulés
e és.
Jy
pa iekéjai
y a
Jonas
Ku auskas
(i
Lapo iskiy)
i
Viken as
Ju ¢ys
(Ju czis,
gy enamoji
ie a
nenu ody a).
Teks ai
susideda
i8
ijy
liaudies
pasaky,
d iejy
dainy
i
kele o
liaudies
kalbos
nuo upy.
Kadangi
au o ius
daugiausia
démesio
sky é
a més
one ikai,
odél
i
eks ai
su ansk ibuo i
nepap as ai
iksliai,
pazymé i
ne
i
labai
neZymis
niuansai.
Kiek
daugiau
pasi aiko
p iegaidés
zyméjimo
j ai a imy.
Be
daugelj
abejoniy
i
neaiskumy
pagalina
labai
ipes ingai
pa uos i
eks y
komen a ai.
Po
eks y
pa eikiami
pa ys
s a biausi
a dazodziy
i
eiksmazodziy
kai-
ybos
b uozai.
Ta mé
nepasizymi
né
o my
a chaiSkumu,
né
kokiomis
no s
e esnémis
da ybos
p iemonémis.
Ji
Zymiai
maZiau
u i
y
jdomybiy,.
ku iy,
p z.,
andame
Zie elos
a
Laz(d)iiny
a mése.
Ta més
kai ybos
sis emos
aizda
galima
susida y i
i8
Siy
biidingiausiy
au o iaus
pa eikiamy
dalyky.
Vienaskai os
naudininko
galiiné,
kaip
i
Zie eloje_
be
i:
k as u,
s ecu.
Be
o,
sus aba éjusiuose
a dazodziy
junginiuose
su
p ielinksniais
pasi aiko
i
senosios
galiinés
pa yzdziy:
ik_pacdm
Gka i,
ik_abié-
di.
Zodis
agis
a ojamas
d iem gaknim
dg-
i
dg-,
ku iy
ienaskai os
kilm:
i
naud.
su ampa:
égo
a ba
aGo.
Daznai
daugiskai os
ie ininko
galiinés
balsis
s
a iamas
kie ai,
nepala alizuojamas:
ha ésc,
Si dzi'sc,
sese os&,
ge uose,
ge osce.!
K i iskai
eiké y
Zii é i
j
daugiskai os
naudininko
ki ia ima:
a klam,
s ecam,
oSami,
agam,
su'nam
Salia
su*ndm,
nes
pa yzdziui,
Plikiuose
i
apie
Pelesa
daZniau
gi dé i
sakan
a kidm,
s ecdm.
4
pig.
O.
B och,
Ube
einen
weig ussischen
Dialek
aus
de
Gegend
siidlich
on
Vilna,
—
,,Zei sch ,
.
sl.
Phil.*,
Bd.
XXVI,
S.
1-46.
®
Siy
pa yzdziy
ansk ipcija,
ku iq
a oja
au o ius,
nesu ampa
su
miisiske.
Au-
o ius
p iebalsiy
minkS uma
Zymi
isu ,
ne
i
p ie$’
p ieSakinés
eilés
balsius.
Zenklas
@
jo
ansk ipcijoje
Siuo
a eju
p ilygs a
musy
ansk ibuojamam
a,
plg.
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
ekspedicijos
me u
uzZ agy as
ly is:
uguosa,
Zei osa
(Za ijose),
243

Senoji
p iebalsinio
kamieno
a dazodziy
galiiné
y a
i8likusi
ienaskai os
kilmininke
i
kai
ku iy
daik a a dZiy
daugiskai os
a dininke:
duk e és,
akmences,
piemenés
(Salia
akmenei,
piemene?),
sese és,
Sunés,
di k e es,
scese es,
Sines.
D iskai inés
o mos
e ai
su inkamos:
du
k as i,
be
dz i dik e es.
Bid a dziy
kai yba
be eik
okia
pa
kaip
i
ki ose
a mése,
issky us
ienaskai os
jnagininka,
ku
ie oj
galiinés
-w
ka ais
su inkama
-wm,
P z.:
ge-
um,
ge iim,
Salia
saldi,
dzideln.
Asmeniniy
j a dziy
ienaskai os
kilmininkas
nuo
galininko
ski iasi
p ie-
gaide:
nuk_ a i,
sa i,
mani
i
mani,
a i,
sa i,
0
daugiskai os
naudininkas
nuo
inagininko
-
daugiausia
ki io
ie a:
mimi,
jimi
i
mumi(m),
jumi(m).
Pa odomujy,
o
i8
dalies
klausiamyjy
i
san ykiniy
j a dZiy
ienaskai os
inagininko
galiiné
y a
y .
gim.
-uomz
om,
Ji iom,
jiom,
kiom,
0
mo .
gim.
~uoj:
uoj,
ji ioj,
jioj.
Labai
daZnos
su umpéjusios
sa ybiniy
j a dZiy
ienaskai os
kilmininko
o mos:
md,
a,
sd
alia
mano,
d o,
sd o.
Skai a dZiai
mazai
esiski ia
nuo
ki y
a miy.
Biidingos
a mei
y a
su-
p ie eiksméjusios
skai a dziy
ie ininko
o mos:
penkuosce,
sepei' iuosce,
ak uo~
iuosce,
deSimce ,
ien iolikoi,
dz i‘likoj.
Jos
a ojamos,
kaip
au o ius
pas ebi,
a dininko
p asme
iek
pa ieniui,
ick
de inan
su
daik a a dziais,
p z.,
pen-
kuosce
£moni .
Veiksmazodis
aip
pa
u i
kai
ku iy
seno iniy
ypa ybiy.
Ki aip
negu
Ik,
pada oma
a iamoji
nuosaka:
suk du,
suk um
a ba
suk di,
suk i,
e s du,
e s di
a ba
e s ,
e s iim,
e s ii ,
mi‘le
a ba
milé u!3,
Ud iksuo os
Sios
a ema iniy
bei
kon aminuo y
eiksmazodZiy
o mos:
iédmi,
liekmi,
lickmi,
ligkma,
miegmi ,
miegml,
niéie.
Démesj
pa aukia
eiks-
mazZodis
séc,
ku j
au o ius
spéja
esan
bend a imi,
a si adusia
jo
uZ aguose
dél
a’ybos
Klaidos
i
sédé i
( a ia
sédéc).
Be
Si0
Zodzio
a osena
odo
jj
esan
esamojo
laiko
III
asm.
o ma,
ku i
a si ado
ik iausia
su umpéjus
Zo-
déiui
sédzi.
Pa yzdziy
su
séc
sia
p asme
Rodinés,
Va ana o,
Ji o iskiy
aj.
pasi aiko nemazZai:
dnas
sédés
i
séc
p ié
langéelo
(Plikiy
k.);
a i
kélmo
séc
iF
léuka
(Padi io
k.)
Anas
sédés
iF
sé
iF
né
sh
kudj
ne . a ija
(Laziinai).
Y a
daug
pa eik a
bend a ies
pa yzdziy,
a ojamy
su
galiine
e;
dzu'ce,
Jésce,
dz -gce,
dukce,
békce,
likce,
mikce.
Kaip
miné a,
O.
B ochas
ypaé
daug
démesio
ski ia
a més
one ikai.
Ap ago
jis
kiek ieng
a més
ga sa,
umpai
cha ak e izuoja
bei
pa odo
o
ga so
a ian us,
ne e ai
paliecia
ne
onemy
susida yma
i§
iziologinés
pusés.
Taigi,
Sia
p asme
O.
B ocho
y inés
Rodiinés
aj.
dalies
lie u iy
dziiky
a -
més
ap asas
y a
naudingas
ne
ik
dialek ologams,
be
i
apsk i ai
besidomin-
iems
lie u iy
kalbos
one ika,
Cia pa
au o ius
Pa eikia
nemaza
okalizmo
i
konsonan izmo
pa yzdziy,
i8
ku iy
galima
nus a y i
ap aSomosios
a més
ie a
lie u iy
kalbos
a miy
sis emoje.
Lk,
ga sai
q,
¢
a méje
i8 i e
uw,
i:
k ai u ,
Ra i,
Zu sis,
Si,
wsoll,
g i‘zi ,
0
mis ieji
d iga siai
am,
en
palicka
s eiki:
Z eng s,
pas a igou,
eme:
13
Negalima
su ik i
su
au o iumi,
jog
é
po
kie ojo
)
isai
su amsé y
iki
ow,
Kiek
Zinoma,
Sioje
a méje
é
po
/
i i s a
ik
idu inés
eilés
balsiu
«:
hkalbék,
ci*lék
(Plikiai).
244
T i agale
p iegaide
u in ieji
(0
ka u
i
neki éiuo i)
d ibalsiai
au
a -
méje
i8 i s a
ou:
oudéna,
po ks é,
g o ismas
g duzou.
Ki y
a miy
e
zZodzio
p adZioje
a liepia
Sios
a més
az
Gglo ,
a%e as,
alkiiné,
a dlis,
aké,
aina.
Kie asis
7
( ansk ibuojamas
6/)
a méje
pasi aiko
ie oje
u
p iegdéliuose
nbl-,
Zol-,
sb
(ndwwedé,
koimani’,
Zoispic é,
sbismusé)
ie oje
é,
einancio
po
I(in
Soléi's,
dzi géli ',
duk dlo 's,
mi‘le c:)
i
sla iskos
kilmés
ZodZiuose:
s dkas,
mbus-
dijo.
Be
p iebalsio
/
a mé
aip
pa
kie ina
:
u i,
né u,
d as
( e as),
agé.
Au o ius
pas ebi,
kad
a mé
dziikuoja,
.
y.
p iebalsius
¢
i
d
p ie’
i
i
ie
i& e ia
a ika omis
c,
dz:
nakcis,
ci'lec,
Si dzis,
ciek,
dziédas.
Be
p ies
naujai
a si adusj
i*
Sio
i imo
né a,
p z.,
soljédi*
(suéde).
NemaZa
ie os
O.
B ochas
ski ia
aip
pa
a més
ki éiui
i
p iegaidei.
Au o ius
eisingai
pas ebi,
kad
a més
a s o ai
daZnai
neski ia
sa o
a yje
i agalés
i
i ap adés
p iegaidés,
nes
ki iuo a
skiemenj
a ia
lygiai,
balsiui
nei
kylan ,
nei
k in an .
Bina
a ejy,
kad
a més
a s o ai
ie oj
i ap adés
p iegaidés
i8 a ia
i agale,
dél
o
i
pa ies
uZ aginé ojo,
.
y.
au o iaus
1895
m.
uZ aSuose
pasi aiko
p iegaidés
zyméjimy,
nesu ampanéiy
su
Ik.,
o
aip
pa
a p
y
paciy
a més
Zodziy,
p z.:
eizdék,
gi as,
dziks a,
pa dio,
pa aja,
pa aj,
déj,
6j,
saldzdj,
Li'déj
(28
—
29
psl.),
ém,
saldzdm,
ge ém,
ge ém
(26
psl.),
Zmogim,
su num,
su'ndm,sunam
(22
—23
psl,),
duk e im
(24
psl.).
Be
miné y
ki cio
j ai a imy,
ap aSe
aip
pa
y a
nemaza
i
ki y
an-
sk ipcijos
ne ienodumy.
Pa yzdziui,
ien
neki iuo o
o
edukcijos
laipsniui
pa aizduo i
au o ius
a oja
kelis
Zenklus
0g,
oe,
2°,
2:
negaléj0g,
palikoa
(55
psl.),
d k/s
(20
psl.),
g e a
d klo,
pal ko.
Todél
isai
na i alu,
kad
oks
au-
o iaus
siekimas
uZ iksuo i
isus
gy osios
kalbos
s y a imus
bei
a ies
niu-
ansus
(uZ
ka
eikia
didZiai
au o iy
e in i),
p i edé
jj
p ie
sudé ingos
an-
sk ipcijos
sis emos,
ku i
ne
isada
mums
y a
aiski
i
sup an ama.
Taigi
naudo is
Siuo
da bu
eikia
a sa giai
i
jz algiai.
Ta iau,
neZi i in
miné y
i
ki y
ikumy,
O.
B ocho
da bas
apie
pie i-
niy
dziiky
a me
y a
didelis
i
e ingas
indélis
j
lie u iy
dialek ologijos
moksla.
HOBbIE
TPYJbI
O
JIMNTOBCKHX
TOBOPAX
A.
10.
BA
YTHPHC
Pe3wme
B
ga Holi
unopmauuu
qae es
o630p
yByx
paOoT
H3BeCTHEIX
HOpBex-
“CKHX
A3bIKOBeAOB
Mpo peccopos,
akagemukos
O.
Bpoxa
u
X.
C.
C au a
o
POBOpaX
JIMTOBCKOFO
A3bIKa.
Bo-nepBsix,
qaeTcAh
xapakTepHcTuka
c a bu
X.
C.
C au a
,,Die
li au-
ische
Munda
on
Zasé iaiim
Gebie
on
Wilna,
HaneyaTaHHoli
B
A3bIKO-
BeqyeCKOM
HOpBexCKOM
xypHasle
,,No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap“,
.
XVIII,
c p.
171-201.
B
nac osujee
Bpema
yNOMAHYTaA
MecTHOCTS
BXOJHT
B
coc as
[a oscKo o
(SeTenbcKo o)
paliona,
PpoguencKoi
061.
Benopycckoii
‘CCP.
245