Nauji darbai apie lietuvių kalbos tarmes

DIRTUVIUOCK AL BOTYROS KL AUS IMAL IH BIETUVOS TSRMOKSLY AKADEMIJIA NAUJI DARBAI APIE LIETUVIU KALBOS TARMES A. VIDUGIRIS Tdomios i e ingos medZiagos lie u iy dialek ologijai duoda izoliuo os, nedidelés i baigian¢ios i8nyk i lie u iy kalbos a miy salelés Bal a usijos TSR e i o ijoje, j ku ias daug démesio k eipia a ybiniai kalbininkai, nes oji me- dZiaga jneSa nemaza $ iesos j lie u iy kalbos a miy ys ymasi i j bal y- sla y kalbiniy san ykiy p oblema. Kai kas i§ sios medzZiagos misy kalbininky jau paskelb a1, ienas s aipsnis i Siek iek eks y duodama Siame s aipsniy inkinyje, a ski i y a miy ap aSai engiami spaudai. Apie as a mes pasi o- do eikaly i uZsienyje. Siuo a pu no ima a k eip i démesj j no egy kalbi- ninky p o eso iy akademiky O. B ocho, Ch. S. S ango da bus. Oslo uni e si e o p o . Ch. S. S angas pi muosius eik’mingus lie u iy kalbos bei a miy y inéjimus paskelbé p ie& keliasdesim me y®. Mazdaug uo paciu me u jis inko medZiaga i daba . Zie elos (Dia lo o) aj. Bal a usijos TSR Zase iy kaime, ku iame uo me u bu o da nemaiZa lie u iskai kalband¢iy zmoniy. Daba paskelb i y y inéjimy ezul a ai.8 Tai y a, galima saky i, pi mas Zie elos ajone esan iy lie u iy a més ap aéas. Tiesa, Ziniy apie Zie elos a més g ama ika i one ika, 0 aip pa Siek iek eks y (jie daba be u i ik palyginamosios is o inés e és) pa eiké E. Vol e- is, cia lankesis da 1888 m.‘ Véliau, apie 1928—1929 m., Sioje a méje lankési, es y kalbininkas P. A uma, ku is uZ a8é i i8spausdino pluos q a més eks y su komen a ais bei g ama iniais paaiSkinimais.6 Be as g ama inés a més pas abas P. A uma pa eiké be sis emos. Taigi, Ch . S. S ango 30 psl. s aips- nis, sis emingai iSdés an is s a biausias Zie elos a més one ines i mo olo- gines ypa ybes, y a gana eikSmingas. 1J. Senkus, Kai ku ie Laziiny a més ypa umai,—,,Lie uyos TSR Moksly akademijos Da bai‘, Se ija A, 1, 183—194, Vilnius, 1958, * Ch . S. S ang, Die Sp ache des li auischenka echismus on Maz ydas, Oslo, 1929; G. Ge ullis i Ch . S angas, Lie u iy Z ejy a mé P isuose, Kaunas 1933. > Ch . S. S ang, Die li auische Munda on Zasé iaiim Gebie on Wilna. — »No sk Tidssk i o Sp og idenskap“, Bind XVIII, S. 171—201 (1958). *E. Wol e , Die Li aue im K eise Slonim, Gouy. G odno. ,,Mi eilungen de li auischen li e a ischen Gesellscha , 4, 166—169, Heidelbe g (1899). * P. A umaa, Li auische munda liche Tex e aus de Wilnae Gegend, 41—53, 68—75, Do pa , 1931. 239 Zie elos aj. Zase iy i Pagi iy sod%iai, ku iuose da i Siandien galima su ik i y esnés ka os lie u i8kai kalban¢iy Zmoniy, y a oliausia j pie us nuo miisy espublikos sienos lie u i’ka sala. Jos kilme mokslininkai j ai iai aigki- na. Vieni Sios ie os lie u ius laiko senosios bal y e nog a inés e i o ijos pie uose liudininku, ki i juos laiko a sikéléliais. Pa yzdziui, E. Vol e is Zie- elos a me laiké li uanizuo a a sikéléliy seno és p isy (jo ingiy?) a me. Kaip i ki i au o iai, aip i Vol e is j odinédamas emiasi daugiausia ga so # ie oje lk. $ a imu ZodZiuose: za'sls ~ Zasis, s é is, basni:éa®. Ch . S. S an- gas okiq pazili a paneigia. P iisy kalbos ypa ybe, jo nuomone, galima laiky i ga sa 2 ik Zodyje za‘sls, o ki uose Zodziuose sis ga sas ik iausia a si ades dél bal a usiy kalbos j akos. Todél Zie elos a mé esan i g ynai lie u iska i nuo li e a ii inés kalbos ski iasi panagiai kaip i Ki os a més. Misy Ziniomis, z ga sas ie oje lk. 2 pasi aiko i kai ku ki u . Pa yzdziui, Va énos aj., Ka- beliy apyl. ASaSninky ( a ia Asasnykai) sodziuje (ku is o icialiai adinamas An aisiais Kabeliais) dauguma senesnés ka os Zmoniy ie oj 4 i § ga sy be- eik isada a ia 2 i s¢ au’s s, si as, zemé, salls, sas , zu is, asa ikas, J. O - embskis? 8] eiSkinj aip pa linkes laiky i jo ingiy subs a o liekana lie u iy a mése, nes miné os ie o és esancios kaip ik oje e i o ijoje, ku senyjy jo ingiy gy en a®. Fone ikos sky iuje Ch. S. S angas pa eikia idomiy pas aby i§ ga sy is o- ijos. A i asis e po / i s a a: kdiila‘~kiaule, kumelas®. D iga siai ie i uo su umpéja p ielinksniuose p ig, nig. K in a j akis one iniai paki imai Zo- dziuose: ju-sko, juSkodama, uSu ai (alia j#'Sko, i‘Su az). Bilabialinio kai a- liojimasis su 7 su inkamas Zodziuose: sa Sajim, sa ajim(p), g e a a im, sa im, a ip i k . Daug placiau y a ap a’oma a més mo ologija. Pag indiniai Zodziy kai- ybos sis emos b uozZai ma y i i8 pa eik y s a biausiy a dazodziy linksnia i- mo i eiksmazodziy asmena imo pa adigmy. Kaip Zinoma, Zie elos a mé y a iSlaikiusi nemaza a chainiy linksniy o my, p z.: ns. naud. p ig’ d kli, lig andini, yns. adesy o kd eip || Ra eip, kdiilaip, dik e eip || dik eip, e sip, e siép, Zmdgip, ns. alia y o namép, guidép, dgs. inesy o: p ioduesa, e iuesa, Saijwesa. Su iuesd, Sunisd (Salia Sunuds), bdbosa, ankosa, aki-sa, d iskai os a d. i gal. di gaidu, e su, Zmogi, Su i s, d i bdbi, ma i, aki, nak l, di k e i. *3. A. Boab ep, C equ Apesuux TIpycop 1 ux ssKa B I'poquenckok y6, — »Vispec ua og. pyccKo o a3biKa u copec uoc a Mun, AK. H.,** T.XYI, xu.4, 151—160, CIB, 1912. 7J. O ¢bski, G ama yka jezyka li ewskiego, 1, 24,352—354, Wa szawa, 1958. * Ta imas; zisis pasi aiko i ki u , p z., Lazanuose (plg. J. O ebski, min, eik. 24 psi.) i Velénuose (Dikg o aj.) Tiesa, dé] a imo zisis Véldnuose galima bi y i abejo i, nes iai bu o uz agy a i§ ienin elio lie u iskai kalbéjusio a més a s o o (ki i lie u iSkai nebemokéjo, Z . 1955 m. Vilniaus Vals ybinio pedagoginio ins i u o dialek- ologinés ekspedicijos su ink g medziaga), ° Pa yzdziai pa eikiami daugiausia »Lie u iy kalbos a laso medziagos inkimo P og amos* ansk ipcija, Palik i ik e i o iginalo komen a uese ap obuo i ansk ipcijos i ai a imai, pyz., gaidei i gaidéei, bu'éap, jocep ix k , 240 Sa o iska y a mo . gim. isy kamieny ons. jn. galiiné -ai, a ba -ei: sa bébai, Riillai, duk e di, ka éi, ma édi, akdi, naké&éi (g e a naked). Gaila, kad au o ius nepa ei&ké sa o nuomonés dél Sios galiinés kilmés. Daik a a dZio kai yba u i i naujesniy dalyky. Nesena galiine laiky ina y- i8kos giminés isy kamieny daugiskai os naudininko -mi: puodami, langdmi, e sdmi, gaidéimi, sundmi, bdbomi. i-kamieniai i kai ku ie p iebalsinio kamieno daik a a dziai dgsk. a d. pe éje i é-kamienius: akés, nak és, dan és, dik e és, Simés (Salia Sunez, dan ei). Tdomi y a Zodzio Zmogus daugiskai a: Zmogai, Zmogil-, Zmogdmi, Emogis. &mogais, Zmogués (alia Zmdnés, Zmo ii i . .). i Biid a dzZiy daugiskai os a dininkui biidinga galiiné y a -i: laukini, méli- ni. Tai odo, kad ji y a senesné negu Ik. galiiné -(i)ai. Gaila ik, kad au o- ius nepa eiké analoginiy j a dZiy galiniy, aip daZny Zase iy sodziaus a - méje: ka i, ku , oki, kok , n@koki ,,kazkokie“ i i, od Salia icie, ié, Biid a dziy aukS¢iausiam laipsniui pada y i a ojamos sla iskos p iemonés: gé@ as, ge dsnis, néige dusis, du(k)s as, au(k)s @snis, ndiau(k)s esnis. Visai panaSiai laipsniuojami i p ie eiksmiai: ge ai, ge és , ndige és , ndige dusa, ndige dis ; daiig, déiig(el)is, déugés , ndidduGdusa, ddugdiis . Fo mos su -(i)ausia, Ch . S. S ango uzZ e- gis uo os, Siandien Zaseciy a méje labai e ai bepasi aiko. Reikia paminé i asmeniniy j a dZiy su ampan ias ienaskai os kilm. i gal. linksniy o mas; mané, a é, sa é, o aip pa daugiskai os naud. i jnag. mimi, jumi. T e iojo asmens ienaskai os i daugiskai os a d. o mos y a: dnas, ana, dni s (g e a Gni's, Gnés). Vienaskai os inesy o p asme au o ius pa- eikia ik ieng klausiamojo j a dZio o ma, bii en : kame. Siandien alia sios o mos a pacia p asme daug daZniau y a a ojamas j a dis ku ?: ku u bi s i (gy eni)?, ku? dabaF a a duk é? Be judéjimo k yp iai nusaky i isada a ojamas Sio j a dZio ilia y as kana?: kana h asiosi nakédi?, kana i aimi, bik éa. Nuo li e a i inés kalbos a siski ia aip pa pa odomasis j a dis iz- saik, i oj, labai biidingas i ki oms g e imoms su Zie ela a méms, p z., La- ziiny, Rodiinés, Va ana o i k . Skai a dZiai esiski ia ik iena ki a smulkmena, p z., ie oje kelin inio skai a dZio an as a mé a oja Zodj ki as, o pi moji Saknis y a iglikusi ik sudu iniame skai a dyje puso o, puse o. Daznai a ojami kuopiniai skai ~ a dziai: du@i as, di as, ka e as, penke as, sep i-ne as. VeiksmazZodzZiui Ch. S. S angas ski ia daugiau démesio. Kai ku iy eiks- mazodzio o my a si adima au o ius mégina is o igkai paaiskin i. Pa yzdziui, ki y asmeny analogijos j aka jis aiskina bii ojo laiko ns. I asm. eiksmazodziy a id , s a di, gduddu, skdlddu a si adimg. P ie a iamosios nuosakos ns. I asm. o my daZnai p isijungian j dusly labialinj -b a ba -p (bap, jocep, ai- &p, esdép), au o ius a sa giai_mégina iden i ikuo i su bal a usiy 6(w). Taciau dél o my su -pé (aidepé, bu capégi, guléepés), ku ias sa o spéjimui laiko p ie’- a aujanciomis, jis g iez os i8 ados nepada o. Placiai au o ius ap aSo liepiamajq nuosaka. Zie elos a méje si nuosaka pada oma su p iesaga -k. Vienin elis pa yzdys be p iesagos k y a a(i)ma (se- na a ema iné indika y o o ma), ku is ka ais da pa a ojamas liepimui. Ti- piné daugiskai os II asmens galiiné y a - , a¢iau e ka iais pasakoma i su 241 - é1 aiki é, di pki é, 18 lk, umpagakniy bend a iy pada y os impe a y o o - mos y a a iamos su pailgéjusiu a, e: @sk, mesk, kask, dsk. Siaip isu jau p anykes po -k balsis -i i8lieka p ieS pa ikula -g (paldukig) a ba ki éiuo as (gulki). » Ch , S. S angui pasiseké uZ aiy i da Zymiai daugiau i i ai esniy pa- yzdziy su pusdaly iais negu jy daba pa a ojama Zase iy a méje, p z. Smogus nimi é di bdam , di bdamd (-més, mosi); be ni kas nug i o nug d klo jédami (jodamés, jodama). Au o ius y a uZ ages labai daug i e ingos sang aziniy o my medziagos. Daug pa yzdziy y a su ink a su ki iuo a sang azos dalely e, bi en : es, 1. TIL asm. sédas , s ojas , andas , s o isi; bi . 1. isuose asmenyse séddis, sédais, sédomés, sédo és, sédos , s ojos , adosi, laidos , gulési; bids. 1. s osios, sés ios, a- s s, lais s; liepiamosios nuosakos s okis, s oki és, gulki, gulki és, séskis, séski és; a iamosios nuosakos guléapés, séscapés, juokéapés, shuscapés, s ocapes; bend aies s o hs, sés is, gul is, as is, lais is. Dél a iamosios nuosakos sang aziniy o my galiinés balsio, ku j Ch . S. S angas sa o ap age isu Zymi Zenklu é eikia p idu i, kad Zase iy a méje jis y a j ai iai a iamas; é, ié, i¢, i*. Be ienos ki os jau miné os pas abos au o iui da eiké y p iki8 i kai ku ie ansk ipcijos nenuoseklumai (daugelis jy ma y i ig auké¢iau pa eik y pa- yzdziy). Tiesa, dalis y ne ienodumy y a paaigkinama dideliy Zie elos lie u iy gy osios kalbos j ai a imu. Ki a dalis jy galéjo a si as i i gi ne dél au o iaus kal és, p z., ne ienodas ilgio Zyméjimas_ d ibalsiuose: e7F.sis, eF.su, be e sip (183 psl.) i k . Ta iau Sie dalykai y a palygin i ne eik’mingi, i né kick nemazina iso da bo e és. Kadangi Zie elos lie u iy a mé gy ena pasku iniasias sa o gy- a imo dienas, Zmonés me ai i§ me y is labiau pami s a lie u iy kalba, odél daugelio Ch . S. S ango uz asy y o my Siandien jau nebegalima nugi s i. Sia p asme Ch. S. S ango da bas y a a um Sios a més paminklas. Gaila ik, kad au o ius nep idéjo eks y, ku iy jis, galima many i, nemaza uz asé. * ii * Ki as, puslapiy skai iumi didesnis ( isc 71 psl.), da bas nag inéja Bal- a usijos TSR Rodiinés aj., Zi miny i Bas iiny apyl lie u iy dziiky a me. Jo au o ius Ola B ochas, ku is kalbininky pasaulyje y a zinomas kaip puikus one ikas, u js daug nuopelny sla y ilologijai. Daba gio mokslo e e ano, u in¢io jau daugiau kaip 90 me y amdZiaus, da bo susilauké i lie u iy kal- bininkai!, Sa o ap a’e O, B ochas naudojasi medéiaga, jo su ink a 1895 m., kai isas Sis k aS as da bu o Zymiai lie u iskesnis. Au o ius Mini, jog lie u iskai jis kalbéjesis su A adnés (1, Ho odno) d a o als ieciais, ku ie mokéje kalbé i aip pa ,,po-p os u, , y. bal a usiskai, sup a e usiSkai i lenki8kai. Mi8 iai 4monés kalbéje ne oli esan¢iame Lapé iskiy sodéiuje. Tai pa lie u iski bu e G ubény, Puodzi i, Pia adnio, Zani iny sodziai. Taigi, sios O. B ocho pas a- bos y a labai e ingos pazin i Sio k as o gy en ojy is o ijai. Pa yzdziui, apsi- * O. B och, Zum Li auischen siidlich on Vilna, —,,No sk Tidssk i o Sp og idenskap*, Bind XIX, S, 1—71 (1958), 242 lankius siame k as e po 60 su i sum me y, . y. 1957—1958 m. jau ma y i ki oks aizdas. Tiesa, lie u iskai mokan¢iy senuky da galima su ik i i daba be eik kiek iename Rodiinés aj. sodziuje. Kompak igkai lie u iski sodZiai y a a p Rédiinés i Padi io sodZiaus (j pie us) i Siek iek p adéje bal a usé i lie u i8ki sodziai a p Rédunés i Plikiy sodZiaus (Zi miiny apyl.—j y us). Plikiai aip pa da ebé a i& isai lie u iskas sodzius. Be , i&isky us Sias apy- linkes, ki u jau y auja bal a usiy kalba, no s Zmonés sa e dazZnai laiko lenkais. Reikia pasaky i, kad O. B ochui daugiau iipéjo pa ody i lie u iy i bal- a usiy kalby sq eika one iniu poii i iu.! Siuo klausimu jis ke ino pa agy i pla ia s udijg. Ta iau jau pi mieji y inéjimo Zingsniai pa od¢ au o iui, kad oks da bas eikalauja daug ilgesnio laiko. Tolimesnj au o iaus da ba su ukdé ka as bei poli iniai paki imai giame k a8 e. Sa o medZiagos apie siq a me, jeigu ne Ch. S ango paska inimas i pagalba, au o ius, sakosi, nesi uoses spausdin i. Ta iau neZiii in su ink os medzZiagos nepilnumo bei agmen i§- kumo i pasi aikan iy klaidy, a més ap a’e y a daug labai e ingy dalyky. Pi miausia, au o ius y a labai ge ai uZ aSes nemaza ( iso apie 12 psl.) Sios a més eks y, kas eikia a més ap aSui didZiulés e és. Jy pa iekéjai y a Jonas Ku auskas (i Lapo iskiy) i Viken as Ju ¢ys (Ju czis, gy enamoji ie a nenu ody a). Teks ai susideda i8 ijy liaudies pasaky, d iejy dainy i kele o liaudies kalbos nuo upy. Kadangi au o ius daugiausia démesio sky é a més one ikai, odél i eks ai su ansk ibuo i nepap as ai iksliai, pazymé i ne i labai neZymis niuansai. Kiek daugiau pasi aiko p iegaidés zyméjimo j ai a imy. Be daugelj abejoniy i neaiskumy pagalina labai ipes ingai pa uos i eks y komen a ai. Po eks y pa eikiami pa ys s a biausi a dazodziy i eiksmazodziy kai- ybos b uozai. Ta mé nepasizymi né o my a chaiSkumu, né kokiomis no s e esnémis da ybos p iemonémis. Ji Zymiai maZiau u i y jdomybiy,. ku iy, p z., andame Zie elos a Laz(d)iiny a mése. Ta més kai ybos sis emos aizda galima susida y i i8 Siy biidingiausiy au o iaus pa eikiamy dalyky. Vienaskai os naudininko galiiné, kaip i Zie eloje_ be i: k as u, s ecu. Be o, sus aba éjusiuose a dazodziy junginiuose su p ielinksniais pasi aiko i senosios galiinés pa yzdziy: ik_pacdm Gka i, ik_abié- di. Zodis agis a ojamas d iem gaknim dg- i dg-, ku iy ienaskai os kilm: i naud. su ampa: égo a ba aGo. Daznai daugiskai os ie ininko galiinés balsis s a iamas kie ai, nepala alizuojamas: ha ésc, Si dzi'sc, sese os&, ge uose, ge osce.! K i iskai eiké y Zii é i j daugiskai os naudininko ki ia ima: a klam, s ecam, oSami, agam, su'nam Salia su*ndm, nes pa yzdziui, Plikiuose i apie Pelesa daZniau gi dé i sakan a kidm, s ecdm. 4 pig. O. B och, Ube einen weig ussischen Dialek aus de Gegend siidlich on Vilna, — ,,Zei sch , . sl. Phil.*, Bd. XXVI, S. 1-46. ® Siy pa yzdziy ansk ipcija, ku iq a oja au o ius, nesu ampa su miisiske. Au- o ius p iebalsiy minkS uma Zymi isu , ne i p ie$’ p ieSakinés eilés balsius. Zenklas @ jo ansk ipcijoje Siuo a eju p ilygs a musy ansk ibuojamam a, plg. Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o ekspedicijos me u uzZ agy as ly is: uguosa, Zei osa (Za ijose), 243 Senoji p iebalsinio kamieno a dazodziy galiiné y a i8likusi ienaskai os kilmininke i kai ku iy daik a a dZiy daugiskai os a dininke: duk e és, akmences, piemenés (Salia akmenei, piemene?), sese és, Sunés, di k e es, scese es, Sines. D iskai inés o mos e ai su inkamos: du k as i, be dz i dik e es. Bid a dziy kai yba be eik okia pa kaip i ki ose a mése, issky us ienaskai os jnagininka, ku ie oj galiinés -w ka ais su inkama -wm, P z.: ge- um, ge iim, Salia saldi, dzideln. Asmeniniy j a dziy ienaskai os kilmininkas nuo galininko ski iasi p ie- gaide: nuk_ a i, sa i, mani i mani, a i, sa i, 0 daugiskai os naudininkas nuo inagininko - daugiausia ki io ie a: mimi, jimi i mumi(m), jumi(m). Pa odomujy, o i8 dalies klausiamyjy i san ykiniy j a dZiy ienaskai os inagininko galiiné y a y . gim. -uomz om, Ji iom, jiom, kiom, 0 mo . gim. ~uoj: uoj, ji ioj, jioj. Labai daZnos su umpéjusios sa ybiniy j a dZiy ienaskai os kilmininko o mos: md, a, sd alia mano, d o, sd o. Skai a dZiai mazai esiski ia nuo ki y a miy. Biidingos a mei y a su- p ie eiksméjusios skai a dziy ie ininko o mos: penkuosce, sepei' iuosce, ak uo~ iuosce, deSimce , ien iolikoi, dz i‘likoj. Jos a ojamos, kaip au o ius pas ebi, a dininko p asme iek pa ieniui, ick de inan su daik a a dziais, p z., pen- kuosce £moni . Veiksmazodis aip pa u i kai ku iy seno iniy ypa ybiy. Ki aip negu Ik, pada oma a iamoji nuosaka: suk du, suk um a ba suk di, suk i, e s du, e s di a ba e s , e s iim, e s ii , mi‘le a ba milé u!3, Ud iksuo os Sios a ema iniy bei kon aminuo y eiksmazodZiy o mos: iédmi, liekmi, lickmi, ligkma, miegmi , miegml, niéie. Démesj pa aukia eiks- mazZodis séc, ku j au o ius spéja esan bend a imi, a si adusia jo uZ aguose dél a’ybos Klaidos i sédé i ( a ia sédéc). Be Si0 Zodzio a osena odo jj esan esamojo laiko III asm. o ma, ku i a si ado ik iausia su umpéjus Zo- déiui sédzi. Pa yzdziy su séc sia p asme Rodinés, Va ana o, Ji o iskiy aj. pasi aiko nemazZai: dnas sédés i séc p ié langéelo (Plikiy k.); a i kélmo séc iF léuka (Padi io k.) Anas sédés iF sé iF né sh kudj ne . a ija (Laziinai). Y a daug pa eik a bend a ies pa yzdziy, a ojamy su galiine e; dzu'ce, Jésce, dz -gce, dukce, békce, likce, mikce. Kaip miné a, O. B ochas ypaé daug démesio ski ia a més one ikai. Ap ago jis kiek ieng a més ga sa, umpai cha ak e izuoja bei pa odo o ga so a ian us, ne e ai paliecia ne onemy susida yma i§ iziologinés pusés. Taigi, Sia p asme O. B ocho y inés Rodiinés aj. dalies lie u iy dziiky a - més ap asas y a naudingas ne ik dialek ologams, be i apsk i ai besidomin- iems lie u iy kalbos one ika, Cia pa au o ius Pa eikia nemaza okalizmo i konsonan izmo pa yzdziy, i8 ku iy galima nus a y i ap aSomosios a més ie a lie u iy kalbos a miy sis emoje. Lk, ga sai q, ¢ a méje i8 i e uw, i: k ai u , Ra i, Zu sis, Si, wsoll, g i‘zi , 0 mis ieji d iga siai am, en palicka s eiki: Z eng s, pas a igou, eme: 13 Negalima su ik i su au o iumi, jog é po kie ojo ) isai su amsé y iki ow, Kiek Zinoma, Sioje a méje é po / i i s a ik idu inés eilés balsiu «: hkalbék, ci*lék (Plikiai). 244 T i agale p iegaide u in ieji (0 ka u i neki éiuo i) d ibalsiai au a - méje i8 i s a ou: oudéna, po ks é, g o ismas g duzou. Ki y a miy e zZodzio p adZioje a liepia Sios a més az Gglo , a%e as, alkiiné, a dlis, aké, aina. Kie asis 7 ( ansk ibuojamas 6/) a méje pasi aiko ie oje u p iegdéliuose nbl-, Zol-, sb (ndwwedé, koimani’, Zoispic é, sbismusé) ie oje é, einancio po I(in Soléi's, dzi géli ', duk dlo 's, mi‘le c:) i sla iskos kilmés ZodZiuose: s dkas, mbus- dijo. Be p iebalsio / a mé aip pa kie ina : u i, né u, d as ( e as), agé. Au o ius pas ebi, kad a mé dziikuoja, . y. p iebalsius ¢ i d p ie’ i i ie i& e ia a ika omis c, dz: nakcis, ci'lec, Si dzis, ciek, dziédas. Be p ies naujai a si adusj i* Sio i imo né a, p z., soljédi* (suéde). NemaZa ie os O. B ochas ski ia aip pa a més ki éiui i p iegaidei. Au o ius eisingai pas ebi, kad a més a s o ai daZnai neski ia sa o a yje i agalés i i ap adés p iegaidés, nes ki iuo a skiemenj a ia lygiai, balsiui nei kylan , nei k in an . Bina a ejy, kad a més a s o ai ie oj i ap adés p iegaidés i8 a ia i agale, dél o i pa ies uZ aginé ojo, . y. au o iaus 1895 m. uZ aSuose pasi aiko p iegaidés zyméjimy, nesu ampanéiy su Ik., o aip pa a p y paciy a més Zodziy, p z.: eizdék, gi as, dziks a, pa dio, pa aja, pa aj, déj, 6j, saldzdj, Li'déj (28 — 29 psl.), ém, saldzdm, ge ém, ge ém (26 psl.), Zmogim, su num, su'ndm,sunam (22 —23 psl,), duk e im (24 psl.). Be miné y ki cio j ai a imy, ap aSe aip pa y a nemaza i ki y an- sk ipcijos ne ienodumy. Pa yzdziui, ien neki iuo o o edukcijos laipsniui pa aizduo i au o ius a oja kelis Zenklus 0g, oe, 2°, 2: negaléj0g, palikoa (55 psl.), d k/s (20 psl.), g e a d klo, pal ko. Todél isai na i alu, kad oks au- o iaus siekimas uZ iksuo i isus gy osios kalbos s y a imus bei a ies niu- ansus (uZ ka eikia didZiai au o iy e in i), p i edé jj p ie sudé ingos an- sk ipcijos sis emos, ku i ne isada mums y a aiski i sup an ama. Taigi naudo is Siuo da bu eikia a sa giai i jz algiai. Ta iau, neZi i in miné y i ki y ikumy, O. B ocho da bas apie pie i- niy dziiky a me y a didelis i e ingas indélis j lie u iy dialek ologijos moksla. HOBbIE TPYJbI O JIMNTOBCKHX TOBOPAX A. 10. BA YTHPHC Pe3wme B ga Holi unopmauuu qae es o630p yByx paOoT H3BeCTHEIX HOpBex- “CKHX A3bIKOBeAOB Mpo peccopos, akagemukos O. Bpoxa u X. C. C au a o POBOpaX JIMTOBCKOFO A3bIKa. Bo-nepBsix, qaeTcAh xapakTepHcTuka c a bu X. C. C au a ,,Die li au- ische Munda on Zasé iaiim Gebie on Wilna, HaneyaTaHHoli B A3bIKO- BeqyeCKOM HOpBexCKOM xypHasle ,,No sk Tidssk i o Sp og idenskap“, . XVIII, c p. 171-201. B nac osujee Bpema yNOMAHYTaA MecTHOCTS BXOJHT B coc as [a oscKo o (SeTenbcKo o) paliona, PpoguencKoi 061. Benopycckoii ‘CCP. 245