Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

SEENAMEN1

B. SAVUKYNAS

Č

Čed-asas, Dorf Čedasų, Pnd – ein selischer Name; vgl. lit. Kėdž-balė, Dorf Brijagalės, Šd; lett. Cede, Fluss, EnLV I 156; vgl. ferner lit. Familiennamen Kedýs, Kėdàs; Kėd-áiniai, Stadt (siehe BgŽ CXLV): lit. kėd-oti „zerstreuen“, LKŽ V 482; Suffix -asa-, vgl. Švėd-asas, See An; siehe SkŽD311.

See Čeičiai < Čeičiai, Dorf Rk (vgl. Familienname Čeičys) – der Phonetik und dem Gebiet nach ein selischer Name; vgl. lit. Kyk-lė, See, GerON 59 (nach K. Būga), Kik-ežeris, See Ign (vgl. selisches Čič-ìrys, See); lett. Cic-ene, Sumpf, Cik-slis, Sumpf, EnLV I; preußische Ortsnamen Keyk-ot Keyk-aute, See, GerON 59; vgl. lett. cik-slis „sumpfiger Ort“, cik-st-enis „etwas Zähes, schwer zu Zerbeissendes“, LVV I 390.

Čerč-iupys < Čerč-iupys, Fluss im Dorf Tyteliai, Amtsbezirk Duokiškis, Rk – wahrscheinlich ein selischer Name; vgl. lit. Kerk-šnis, Fluss im Dorf Stegviliai, Pkr, Kerk-ut-viečiai, Dorf im Amtsbezirk Lumpėnai, Pgg: lit. kerk-šena „verkrüppeltes Bäumchen“, kerk-utys „Verzweigung eines Stammes in zwei oder mehr Äste; Gabelung“, LKŽ V 611.

See Černiuikiškės < Černiuikiškė, Dorf im Amtsbezirk Angininkai, Al; vgl. Familienname Černiuikas.

Čiaunas 1. Pačiaunė, Amtsbezirk Južintai, Rk 2. Pačiaunė, Dorf im Amtsbezirk Žukliškės, Žr – ein selischer Name (siehe BgŽ CXLV); vgl. lit. Kiaūnas, See, Kiaunà, Fluss, Linkmenys, Švč, Kiáunė, Flussarm, Smilgiai, Šd, Kiáun-upis, Dorf Dumšiškiai, Rs; lett. Caunas, Sumpf, Caun-upe, Caun-upīte. EnLV I 155; preußischer Name Kavn-yne, Quelle GerON 59: lit. kiaunė, kiaunė; lett. caūna, caūne „Marder“, preuß. caune „Marder“. Zur Semantik vgl. ferner gr. χθόνιος (< *ku̯no-) „dunkelblaue Substanz“: idg. *ḱeu- „leuchten, hell“, WIVW I 368.

Čičir-aitis, Dorf Pakaušė, Žr; siehe Čičirys + Suffix -aitja-.

Čič-ìrys, Imbradas, Zr – ein selischer Name (siehe BgŽ CXLV); vgl. lit. Kik-ežeris, See Ign, Kik-ir-iškiai, Dorf KžR, Kik-ónyys, Dorf Kn, Rt, Kik-iškiai, Dorf Zr; lett. Cik-ste, Fluss, Cik-st-upis, Sumpf, EnLV I 165; preußische Ortsnamen Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten, GerON 62 (vgl. ferner lit. Familiennamen Kikìs, Kik-utis, Kikas, Kik-ėlis); vgl. lett. ciksta „Knüppel“, LVV I 380, lit. kyk-otis „schaukeln, sich wiegen“, LKŽ V 770; siehe ferner BgŽ CXLV; Suffix -irja-, vgl. Av-iris; siehe SkŽD 307.

1Die Artikel zur Erklärung von Seenamen, die mit den Buchstaben A und B beginnen, siehe „Lietuvių kalbotyros klausimai“, Bd. 3, S. 289 ff. (dort finden sich einleitende Bemerkungen und Abkürzungen) und Bd. 4, S. 219 ff.

191

Der Čiurkiškiai-See < Čiurk-iškiai Dorf, Gemeinde Bagaslaviškis, Šr; vgl. Čiurk-š-upis Fluss, Salantai, Krtn; Gewässername Čiurk-inas.

Čiut-eikis, Dorf Kupriai, Gemeinde Jūžintai, Rk; vgl. die Gewässernamen: Čiut-eikis, Čiut-eika, Čiuta, Čiut-ėlė; Čiut-ėliai Dorf, Gemeinde Vilkyčiai, Šlu; vgl. lit. čiūt-ėti „verweilen“, čiūti „einfrieren“ LKŽ II 124; der Vergleich von čiūtėti und kiūt-oti weist auf den selischen Ursprung des ersteren hin; Suffix -eikia-.

D

Dab-inčius Dorf Dzenkūniškiai, Kš; vgl. Dab-intà Fluss, ebenda, Dab-int-upỹs Fluss, Dorf Dabintos, Kš, Dab-òtis See, Dorf Sapiegiškiai, Veisiejai, Lzd, Dāb-ik-inė Fluss, Dorf Dabikinė, Akm; lett. Dab-aičēni Dorf, Dabas-grāvs EnLV I 188: lit. dabstýti „werfen, umherstreuen“; daburỹs „Strudel, Wirbel“ LKŽ II 139, vgl. auch duburỹs „Grube, Senke, Tal“ LKŽ II 549 und Ortsnamen mit Dub-; Suffix -intju-, siehe SkŽD 375.

Dab-òtis, Dorf Sapiegiškiai, Veisiejai, Lzd, siehe Dabinčius; Suffix -otja-, siehe SkŽD 351.

Dāgas, Dorf Pėleniai, Kuktiškės, Ut; vgl. Dēg-alas Fluss, Krtn, Deg-utė Fluss, Al, BTSR, Kreis Varenavas, Benekainys, Dēg-upis, Tryškiai, Krš, Deg-usỹs See, Dorf Totoriškės, Gemeinde Aukštadvaris, Jz, Deg-ul-ēlis See, Dorf Deguliai, Ut; lett. Dagas Dorf, Dagi Dorf, EnLV I 189, Dega See, Dega-ezers See, EnLV I 204; preußische Ortsnamen Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26: lett. daga „Brandstelle“ LVV I 430, lit. iš-dagas „eine im Moor oder Wald ausgebrannte Stelle“.

Dagl-ėjas, Teil des Paščio-Sees, Dorf Kupriai, Gemeinde Jūžintai, Rk; vgl. Dagl-ėjus See, Tauragnai, Ut, Dēglė Fluss, Padubysys, Šl, Degl-yčia Fluss, Vaiguva, Užv; lett. Degl-upė, Degl-a See, EnLV I 204: lit. deglė „tiefe, schlammige Stelle im Moor“, lett. deglāji „tief gelegene ausgebrannte Stellen“ LVV I 541, deglis „eine ausgebrannte, mit Wasser gefüllte Stelle, ein Teich“ LVV I 461; Suffix -ēja-, siehe SkŽD 84.

Dagl-ėj-ėlis 1. Dorf Kupriai, Gemeinde Jūžintai, Rk; 2. Dorf Azarinos, Tauragnai, Ut, siehe Dagl-ėjas; Suffix -ėlja-.

Dagl-ėjus, Dorf Liumpiškiai, Tauragnai, Ut, siehe Dagl-ėjas; Suffix -ēju-.

Dail-yd-ūkas, Dorf Dailydūkas, Vvs; vgl. lett. Daili Dorf, EnLV I 189, lit. Gewässernamen Dail-ydà, Dail-yd-aitis, Dail-īdė; Suffix -yd-+-uka-.

Dambniokas Kš: 1. debnìak „Eichenwald“.

Dan-iūkas || Vainiūniškio-See < Dorf Vainiūniškis, Kp, Danyš Sumpf, Gemeinde Laukagaliai, Rm, Dānē Fluss², Klp, Dan-upỹs Fluss, Žygaičiai, Trg; lett. Dana Fluss; Danas Dikis Sumpf, Dan-ava EnLV I 193: lett. danava „Loch, Pfütze auf dem Weg, schlammige Stelle“ LVV I 438; vgl. auch das litauische Hydronym dane „Niederung an Flüssen“; Suffix -juka-.

Dāpai, Gemeinde Čižiūnai, Vvs; vgl. Dāp-iškės Dorf; lett. Dapas Dorf, Dap-atas Dorf, EnLV I 195: lit. dāpas „Überschwemmung, Flut“ LKŽ II 182.

Dārb-ula, Dorf Ustukai, Ps; vgl. Darbà || Dārb-upis Fluss, Darbėnai, Krtn; lett. Dārba-kalns EnLV I 195, vgl. auch lett. Dirba See, Dirb-enes See, EnLV I 215; Suffix -ula, siehe SkŽD 186.

Darž-in-ėlė Ign: lit. daržas („Garten“) (bzw. daržinė „Scheune“); Suffix -inja- +-ėlė (bzw. -ėlė).

Daub-lys || Dab-lys BTSR, Apsas; vgl. Daub-urỹs See, Šl, Daub-ėlė Fluss, Trg, Daũb-upis Fluss, Tl; lett. Daũba See, Daũbīs See, EnLV I 197; prußisch Dauben See, GerON 26: lit. daubà, lett. daũba „Schlucht“ LVV I 443; Suffix -lja-, siehe SkŽD 166.

Dauburỹs im Dorf Bačionys, Šl.: dauburỹs „Mulde, Tal“ LKŽ II 208.

2 Siehe A. Vanagas, Dėl upės vardo Danė (Danija, Dangė), „Lietuvių kalbotyros klausimai“, Bd. 3, Vilnius, 1960, S. 317.

192

Daugėdų ežeras < Daugėdai Dorf Rt: Personenname *Dau-gėdas (vgl. Daugėla, Gėd-vilas).

Daugėl-iškis Skiemonys An; vgl. Daugėl-iškis Ort Ign: Ortsname Daugėlė, Daug-ėlis, Daugėlas; Suffix -iškja-, vgl. Daūn-iškis See.

Daujėnų ežeras < Dauj-ėnai Ort Ps, vgl. Dauj-očiai Dorf Skd, Dauj-otas Fluss Gruzdžiai Ši; lett. Dauj-āti Ortsname EnLV I 199; vgl. außerdem lit. Familiennamen Dauj-ėnis, Dauj-ėnas, Dauj-ōtas, Dauj-ota, Daūjus, Daūj-ōtis. Vgl. lett. dujāns „schmutzig, graubraun“, duins „dunkel, unklar, unsauber“; lit. duinas: Nimm (den Kranz), Töchterlein, zum duinon-Bächlein…, dūiti „sich mit Nebel zurückziehen, feucht-kalt sein, dumpf tönen“; dują „Nieselregen, feiner Regen, Dunst, Nebel; Schlamm, Pfütze“ LKŽ II 558; dūjonaitis, dūjonėlis; dūjūnas „eine solche Wasserstelle, ein tiefer Fluss“ LKŽ II 560. Die Wurzel Dauj- der Eigennamen steht in Beziehung zur appellativischen Wurzel duj-, wie etwa daubā zu dūbti.

Daūn-iškis Ut, vgl. Daūn-upis Fluss Smilgiai Šd, Daun-iškis Dorf Alanta Mlt, Daun-iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai Dorf Leliūnai An; Familiennamen Daūnas, Daunià, Daūnius, Daunys; lett. Daun-āti Ortsname EnLV I 199; pruß. Personenname Dawn-otthe TrPN 23; vgl. ferner lit. Dun-ōjus See im Dorf Gudonys, Seirijai Lzd (Daun- verhält sich zu Dun- wie Daub- zu Dub-, siehe): lit. dun-ōjus „großes Wasser“, dunūs „?“: Dūnios marios LKŽ II 606-7, lett. dùn-ājs „eine mit Schlamm bedeckte Stelle, eine Schlammmasse“ LVV I 528; dùn-uōt „trüben (mit Schlamm); den Schlamm aufwühlen“, siehe auch FrLEW 109; Suffix -iškja-.

Dau-nōris Dorf Mikyčiai Lzd, vgl. Familiennamen Daū-noras, Daū-nora, Daū-nōrius; wahrscheinlich eine adjektivische Bildung.

Daūs-inas Kražiai Klm, vgl. Dusìa See Lzd, Dūs-etas See Žr, Dus-ýnas See Vyžuonos Ut, Dusà Fluss Pampėnai Ps; Dus-upys Fluss Baisogala Šd; vgl. Familiennamen Daūs-inas, Daus-ýnas, Dausà, Daus-ūtis; pruß. Dos-in Sumpf GerON 30: lit. dausà, daūsios „warme, ferne Gegend; Paradies“, daus-ingas „windig, kühl“; lett. dusa „die Ruhe, der Schlummer, der Schlaf“; Suffix -ina-, vgl. Kirš-inas Fluss Baisogala Šd, Spig-inas Fluss Ylakiai Sk, siehe SkŽD 243.

Dāv-ilas Dorf Nolėnai Ut Dav-ilà Fluss ebendort, vgl. Dav-ēniai Dorf im Amtsbezirk Želva Ukm, Dav-ōnys Dorf im Amtsbezirk Juknonys Šr, Familiennamen Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ūlis; lett. Dav-il-n-ītis See, Dav-inš Ortsname EnLV I 200; pruß. Personenname Daw-ille TrPN 23.

Davil-ėlis Dorf Nolėnai Ut, siehe Dāv-ilas; Suffix -ėl ja-

Degūt-duobis Dorf Jūkainiai Viduklė Rs, vgl. Degut-intakis Nebenfluss Šimkaičiai Rs; lett. Degut-duobs Teich EnLV I 207: lit. degūt-duobė „Grube zum Verbrennen von Teer“ LKŽ II 255.

Deg-usỹs Dorf Totoriškės, Amtsbezirk Aukštadvaris Jz, vgl. Dėg-alas Fluss Krtn, Dėg-ūva Fluss Rtv; lett. Dega || Deg-ums See, Deg-azers EnLV I 203-4; pruß. Gewässername Deg-aw-iten GerON 26: lit. degti; lett. dega „eine ausgebrannte Stelle“; Suffix -usja-, vgl. krit-usỹs „Herd“, siehe SkŽD 314.

Deg-ul-ėlis Dorf Deguliai Ut, vgl. lett. Deg-uli Ortsname EnLV I 206, vgl. auch Deg-usỹs: lit. dėg-ulỹs, la, deg-ulis „Feuerschwamm“; Suffix -ėl ja-.

Degùčių ežeras < Degùčiai Dorf Obeliai Rk: Familienname Deg-ūtis.

Dėl-ežeris Ps, vgl. lit. Dėl-inis See Kuktiškės Mlt, Dėlỹs See Ut; lett. Dėl-ezers EnLV I 210; pruß. Gewässername Del-ycke GerON 27: lit. dėlė „Blutegel“, lett. dēle „der Blutegel“ + ežeras.

Del-idà Dorf Alytus I Al: dėlė „Blutegel“, vgl. Dėl-ežeris, Dėl-inis Seen; Suffix -ida, siehe SkŽD 101.

13. Lietuvių kalbotyros klausimai, V

193

Dėl-idas 1. Dorf Eitulionys, Amtsbezirk Beižionys Vvs; 2. Dorf Pašventys, Amtsbezirk Užuguostis Jz, siehe Dėlinis; Suffix -ida-, siehe SkŽD 101.

Dėl-inis 1. Dorf Pakačinė, Antazavė Zr; 2. Dorf Indučiai, Antalieptė Zr; 3. Dorf Bikėnai, Degučiai Zr; 4. Dorf Briedinė, Linkmenys Švnč; 5. Dorf Voveros, Merkinė Vrn; 6. Dorf Raudėnai, Obeliai Rk; 7. Dorf Paskardiškis, Salakas Zr; 8. Dorf Paserninkai, Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vys; 10. Dorf Mielagėnai, Švnč 11. Dorf Sadžiūnai, Veisiejai Lzd (vgl. Dėl-ežeris): lit. dėlė „Blutegel“; Suffix -inja-.

Dėl-ynas Leliūnai Ut, siehe Dėlinis; Suffix -yna-.

Dėl-in-ūkas Dorf Voveros, Merkinė Vrn, siehe Dėlinis; Suffix -inja- + -uka-.

Dėlỹs Dorf Ąžuolėliai Ut, siehe Dėlinis.

Dėl-iūkas 1. Dorf Kovalčiukai, Simnas Al; 2. Dorf Velbiškiai, Ut, siehe Dėlinis; Suffix -juka-.

Dėl-ūkas 1. Dorf Bukaučiškiai, Daugai Al; 2. Perloja Vrn, siehe Dėlinis; Suffix -ūka-.

Dembinos ežeras < Dembina Dorf Onuškis Trak: 1. debina „Eichenhain“.

Dėm-enas Dorf Demeniškiai, Seirijai Lzd, vgl. Demeniai Dorf im Kreis Pakalnė in Ostpreußen und Dėm-enas See Zr mit einer anderen Ablautstufe sowie Dėmė (auch Diemė) Fluss, Dorf Pašaminė, Švnč; lett. Demene Fluss EnLV I 208; altpreuß. Dem-ita GerON 27; vgl. ferner adv., lit. Dėmė, Dėm-ėlis, Dėm-enis, Dėm-ėnius, Dėm-ikis; altpreuß. Dėm-iko TrPN 24: lit. dėmė „beschmutzte, befleckte Stelle“ LKŽ II 270, dėm-esys „Verschmutzung, Unsauberkeit, Fleck“ LKŽ II 271; Suffix -ena-; vgl. Duob-enas See. Zur Semantik vgl. Tėrmentas See beim Dorf Paliūnai, Veisiejai Lzd: term-óti „schmieren, beschmutzen, etwas verunreinigen“.

Dėm-enas Dorf Santuokiai, Degučiai Zr, siehe Demenas.

Denionių ežeras < Den-iónys Dorf Svedasai An; vgl. Personenname Dėnius, Den-ulis; lett. Den-avas-ezers, Denu-kalns EnLV I 208.

Dėrgionių ežeras < Dérg-ionys Dorf Rūdiškės Trak (vgl. Personennamen Derg-ėlis, Derg-inčius).

Derv-inis Dorf Derviniai, Amtsbezirk Antazavė Zr, vgl. Dérv-elis Fluss bei Linkuva Pkr, Derv-eliūkas Nebenfluss bei Rozalimas Pkr; lett. Derv-els Bach EnLV I 209; altpreuß. Derv-ayn GerON 27: lit. derva, lett. darva; Suffix -inja-.

Didỹsis Dorf Piepaliai, Babtai Kn: didỹsis „groß“.

Did-óvas Dorf Karšteniai, Amtsbezirk Žarėnai Tl; vgl. Didž-iulis See Daugai Al, Did-upis bei Dorf Dauginėnai, Tryškiai Akm; lett. Diddel Bach EnLV I 212: lit. did-elis, didis „groß“; Suffix -ova-, vgl. Malšt-óvė Fluss Rd, siehe SkŽD 387.

Didžiaraušliškių ežeras < Didžiaraušliškiai Dorf, Amtsbezirk Ubiškės Vvs.

Didžiūlis 1. (|| Daugų ežeras) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, vgl. Didysis ež., lett. Diž-ezers EnLV I 217: lit. didžiūlis „der Große“.

Diegis Padiegės bei Degučiai Zr, vgl. Diég-upis Fluss bei Minionys Rs; lett. Diēdzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220: lit. diėgas.

Dienik-ėlis Dusetos Zr: dienikas „Uferdamm“ LKŽ II 347; Suffix -ėlja-.

Diė-rašas Dorf Žalgiriai, Amtsbezirk Deltuva Ukm; zum ersten Bestandteil vgl. Diėv-upis Fluss Endriejavas Rt, Die-gedà Bach im Dorf Kauliai, Amtsbezirk Bukonys Jon, Dievó-gala Fluss Zapyškis Kn; zum zweiten Bestandteil vgl. Rašai See Jūžintai Rk, Rašiai || Rašià See Mlt, Rašỹs See im Dorf Sirutėnai Ut, vgl. rašýtė „gescheckt, fein gefleckt (Kuh)“ Kvėdarna Šll.

194

Dėv-ytis (auch Dī'vĕ'tis || Dẽiv'tis3) vgl. Dėv-upis Fluss ebendort, Dėvó-gala Fluss Zapyškis Kn, Dėvo kalnas Hügel im Dorf Dabušilė Mlt, Dieva-ragýs Horn im Dorf Daunoriai, Amtsbezirk Šeimatis Ut, lett. Dievin-ežers EnLV I 221; pruß. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28: lit. dievas „Gott“; Suffix -ytja-, vgl. Laisy-ytis Fluss Rs, Višt-ytis See Klvr.

Dilg-inė Dorf Muiželėnai, Amtsbezirk Venčiūnai Al, vgl. Dilg-inė Dorf, Amtsbezirk Liudvinavas Kps, Dilgiai Dorf, Amtsbezirk Taučiūnai Kd; lett. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; pruß. Flurnamen Dilgen GerON 28: lit. dilgė „urtica; Brennnessel“ Suffix -inė.

Dirdų ežeras < Dirdos Dorf, Amtsbezirk Aleksandravėlė Rk, vgl. lett. Dīrdas vs., Dīrde Bauernhof EnLV I 215; lit. Familienname Dirda.

Dirv-ėl-inis See im Wald Čiulai Mlt, siehe Dirv-inis; Suffix -ėlja-+-inja-.

Dirv-inis Wiese Žirgapievis Ut, vgl. Dirv-onai See Deltuva Ukm: lit. dirva „Ackerland“; Suffix -inja-.

Dirv-onai < Dirvonai Dorf, Amtsbezirk Meilūnai Ukm.

Dysnai Rimšė Ign, vgl. Dysná Fluss ebendort, vgl. pruß. Flurnamen Dysenithen, Disnyten GerON 28.

Dysn-ykštis Rimšė Ign, siehe Dysnai; Suffix -ykštja-, vgl. Dring-ykštis See.

Dobilios ežeras < Dobilià Dorf Pakuonis Kn, vgl. Dóbil-upis Fluss Padubysys Šl, Dobilė Fluss Šimkaičiai Rs; vgl. lit. dobilas „trifolium“.

Domeikėmio ežeras < Domeikėmis Dorf, Amtsbezirk Plaskūnai Jz: Personenname Domeikà bzw. Domeikis+kiemas.

Dōn-iškis Dorf Jadaugiai, Dusetos Žr, vgl. Dōn-iškis Dorf, Amtsbezirk Sugintčiai Mlt, Don-uvà Wiese, Amtsbezirk Pajieslys Kd, Dōn-kalnis Hügel im Dorf N. Kalniškiai Varn; lett. Dāni vs. EnLV I 201: lett. *dāns bzw. dāna „?“: „mit klarem See und offenem Feld“ dānu LVV I 447; Suffix -iškja-.

Dotamų ežeras < Dot-amai Dorf Klvr, vgl. Dót-amas Fluss ebendort, Dot-iškiai Dorf, Amtsbezirk Sidabravas Šd, Dot-n-uvà Städtchen Kd, vgl. ferner Personennamen Dótas, Dotys, Dõčius; pruß. Dot-el TrPN 26; Suffix -ama-, vgl. Aūl-amas Fluss Pn, Žr, SkŽD 207.

Drabuž-aitis Dorf Drabužininkai, Bezirk Tolkiškės, Trak, siehe Drabužis; Suffix -aitja-.

Drab-užis Dorf Drabužininkai, Bezirk Tolkiškės, vgl. lett. Drabas See, Drab-enas See, EnLV I 222; altpreuß. Drab-inow GerON 30: drab-nà „Sumpf“ LKŽ II 424; drabà „Schneematsch, Schneematschklumpen“ LKŽ II 423; Suffix -užja-, vgl. Duob-užis See Mlt.

Drag-aitis (|| Kiem-inis) Dorf Pakalniškiai, Vvs, vgl. Drag-ōnys Dorf, Bezirk Skaisgirys, Jnš, Drag-iniai Dorf, Bezirk Klašiai, Akm, Drag-ōčiai Dorf, Bezirk Beržai, Jon, lett. Dragi Dorf, EnLV I 222: lit. drāgės „Ablagerungen“, drāgoti „etwas ungeordnet tun, verderben, vernichten, zerreißen“; Suffix -aitja-, vgl. Lied-aitis See bei Kaltanėnai, Švnč.

Drapal-ėlis Dorf Stračiūnai, Lzd, siehe Drap-ālis, Suffix -ėl ja-.

Drap-ālis Dorf Drapaliai, Leipalingis, Lzd: lit. drap-óti „streuen“ LKŽ II 439; lett. drap-snas „Krümchen, Brocken, Abfälle“, drap-sligs „ausgelassen, unartig“ LVV I 490, vgl. dort Drab-užis; Suffix -ālja-, siehe SkŽD 174.

See Draseikiai < Draseikiai Dorf Brž: Familienname Draseikis.

Der See Draudėnių < Draudėnai Dorf, Bezirk Žygaičiai, Trg: Personenname *Draudėnis, vgl. litauische Personennamen Draud-vilas, Draud-ikis; Draud-ėliai Dorf, Bezirk Triškonys, Pkr; preußisch Drawd-yn, Drawd-ot TrPN 26; lettisch vv. Draudus vs., Draud-ava vs EnLV I 203; Suffix -enja-.

Dringis || Dringiai Dorf Vaišniūnai, Linkmenys, Švnč, Dring-upis Dorf Aikščiai, Bezirk Čekiškė, Vlkj; lett. Dridžis See, Driegas See EnLV I 228; altpreuß. Drinken (?): lett. drieg-nis

3 Siehe V. Grinaveckis, Zur Herkunft einiger Ortsnamen, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, Bd. 3, Vilnius, 1960, S. 321.

195

„eine morastige, einschiessende Stelle“, lie, dringti „bristi, brinkti, sausėti“ LKŽ II 498.

Dring-ýkštis Ign. siehe Dringis; Suffix -ýkštija-, vgl. Dysn-ýkštis.

Dručkų ežeras < Dručkos Dorf Obeliai Rk.

Dróbiškių ežeras < Dróbiškiai Dorf Degučiai Zr.

Drūkčių ežeras < Drūkčiai Dorf Alsėdžiai ap. Tl.

Drūk-šiai Rimšė Ign, vgl. Drūk-ša Fluss ebenda (<*Drūk-ša, siehe BgRR I 501), vgl. Drukys mit einer anderen Ablautstufe, Fluss in Saločiai Ps, Druk-upė Šlč; lett. Drukas-ėzers EnLV I 229: lett. drūkas „alles, was fein zerstossen oder zerrieben ist“, druks-nat „Schmutz“ LVV I 503, lit. drūk-nos „Schläge, Hiebe“ LKŽ II 522; Suffix -šja-, siehe SkŽD 316.

Drūv-etas Dorf Petkūniškės, Breslauja BTSR, vgl. lett. Druve Fluss, Drūvas-ėzars See EnLV I 230: lett. druva „Saatfeld, Getreidefeld, brachliegendes Feld“ LVV I 505; hinsichtlich der Semantik vgl. lit. Dirv-inis See (: dirva); Suffix -eta-, vgl. Dūs-etas See, siehe SkŽD 340.

Dūbà Dorf Krokšlys, Rudnia Vrn, vgl. Dub-ėlis See, Dub-urys See, Dūbė Fluss Kražiai Klm, Dub-ija Fluss Raguva Pn (Dūb- steht zu Dub- im Verhältnis wie dūburys zu dūburiu): lit. dūbti, dūbėti.

Dub-ėlė Wald Dirmiškės, Miroslavas Al, vgl. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-užis See Zr, Dūbis Fluss Ūdрија Al, Dub-ėlė Fluss im Dorf Vaideginiai Kp; lett. Dub-ins See, Dubi-zers See EnLV I 233; altpreuß. Dub-na BgRR I 503: lit. dūbė „Vertiefung, Tal“, Suffix -ėlė.

Dub-ėlis 1. Seirijai Lzd; 2. Dorf Padubėliai Ut, siehe Dubėlė; Suffix -ėl ja-.

Dūb-ininkas Dorf Juozapava, Daugai Al, siehe Dūbà. Suffix -inink-.

Dubióji 1. Dorf Verstaminai Lzd; 2. Šventežeris Lzd, vgl. Dub-ūkas See: dubūsis, -ióji.

Dublìà Dorf Bestraigiškė, Seirijai Lzd: lit. dublūs „tief“.

Dub-ùkas Kurtuvėnai Šl, siehe Dub-ėlė; Suffix -uka-.

Dub-ùklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievís, siehe Dub-ėlė; Suffix -uklja-, vgl. Vid-ukliai Dorf Vegeriai Akm, siehe SkŽD 198.

Duburỹs Dorf Bieliūnai I, Antazavė Zr, vgl. Duburỹs Fluss 1. Jūžintai Rk; 2. Grìžai Vlk; 3. Deltuva Ukм, Dubur-upis Fluss Kartena Krtn; lett. Duburs Flussabschnitt, Dubure Dorf EnLV I 234; altpreuß. Dobrin See, Dobern Fluss GerON 29: lit. duburỹs „kleinere oder größere Vertiefung im Boden, Grube, Mulde, Tal“ LKŽ II 549.

Dub-ùžė Dorf Drašeikiai Brž, siehe Dubėlė, Suffix -užė, vgl. Ring-užė Fluss Brž.

Dub-ùžis 1. Drobų, Dorf Degučiai Zr; 2. Šarkiškių, Dorf Dusetos Zr; 3. Lukštinių, Dorf Obeliai Rk, siehe Dub-ėlė; Suffix -užja-, vgl. Ring-užis Fluss Šd.

Dūdėnų ežeras < Dūdėnai Dorf Giedraičiai Mlt: Familienname Dūdėnas.

Dūksta Kurtuvėnai Šl, vgl. Dūkštas See Ign, Dūkšmė Fluss Varn, Dūkšta Fluss Maišiogala Viln; lett. Dūkstiņa See, Dūkst-ene Sumpf EnLV I 242: lett. dūksts „ein Sumpf, eine Sumpffläche, eine morastige Stelle“, lit. dūkš-inas „sumpfig, schmutzig“ LKŽ II 565.

Dūkštas Dūkštas, Dorf Didžiasalis Ign, siehe Dūksta.

Dulbis Dotnuva Kd, vgl. Dùlbiai Dorf Kruopiai Akm; lett. Dūlbis Sumpf, Dūlbis Insel EnLV I 236: lett. dulbs „dumm, betäubt, beschränkt“ LVV I 512, vgl. lit. Familienname Dūlbis.

Dūlgas Dorf Dulgininkų Leipalingis Lzd, vgl. Dulg-ėlė Wasserlauf ebenda; lett. Dul’gis Sumpf EnLV I 236 neben Dulgen See GerON 32; vgl. auch lit. Dūlk-upis Laukuva Rt; lett.

196

Dulkes Insel EnLV I 236: lett. dulkė, dulkis „Bodensatz, trübe, schleimige Flüssigkeit, Schmutz“, dulkains „unklar, trübe, schlampig“ LVV I 513; lit. dulkas „Nebel“; vgl. auch lit. Dul-upỹs Šėta Kd: dūlas „grau; blass, fahl“ LKŽ II 571. Zum Wechsel g||k siehe BgRR I 448 und II 104. Wenn man die Wurzel Dulg- als Reimwort zu Dulk- auffasst, scheiden wir sie nicht aus der gemeinbaltischen, semantisch einheitlichen Hydronymschicht aus. Der Verknüpfung von Dulgo mit urslaw. *dъlgъ4, über ein angenommenes jatwingisches *dulg- „lang“, widerspricht auch das lettische Hydronym Dulģis. Zu den baltischen Wurzeln duj-, dul-, dulk-, dun- siehe FrLEW 109.

Dūmas Dorf Stančiukai, Gemeinde Pastrėvys Vvs, vgl. Dūmė Fluss Balbieriškis Vrn, Dūmė Fluss Žiežmariai Kš, Dūm-ėsis Wasserlauf Kretingalė Klp, Dūm-sė Fluss Jon., Dūmsis Fluss Žasliai Kš; lett. Dum-ava Teil einer Gemeinde EnLV I 236, Dum-ini Insel; pr. Dum-ele, Dum-en Seen, Dym-ine Fluss GerON 32: lit. dūmas „rauchfarben, rauchig“, dūmė „dunkelfarbig (Kuh)“, dumsùs „dunkel und neblig“ LKŽ II 586, lett. dum-aka „großer Nebel; regnerisches Wetter“ LVV I 514.

Dumbl-áičiai zwei kleine Seen im Dorf Kurkliškės Vvs, siehe Dumblis; Suffix -aitia-

Dumbl-ikas Insel Dumblikas Vvs, siehe Dumblis; Suffix -ika-, vgl. Akl-ikas See, siehe SkŽD 130.

Dumbl-ýnas Insel Kalnelis Ut, siehe Dumblis; Suffix -yna-, siehe SkŽD 266.

Dumbl-ýnė Dorf Didžiasalis Tverečius Švnč, siehe Dumblis Suffix -ynė, siehe SkŽD 271.

Dumbl-ėlis 1. Dorf Juškonys Kėčiamiestis Lzd; 2. Dorf Ustronis Kuktiškės Ut; 3. Dorf Apkartai Mlt; 4. Dorf Dubičiai Rudnia Vrn, siehe Dumblis; Suffix -elja-

Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblỹs Dorf Dumbliauskai Kėčiamiestis Lzd; 3. Dorf Mintaučiai, Bezirk Vorėnai Mlt; 4. Onuškis; 5. Dorf Lėnas Kvr; 6. Dorf Dubičiai Rudnia Vrn; 7. Ign; vgl. lett. Dumblis See: lit. dumb́las, duḿbla „Schlamm“.

Dumblỹs 1. Dorf Vabalai Alovė Al; 2. Dorf Prūdiškėliai Joniškis Nmč; 3. Dorf Padumbliai Kėčiamiestis; 4. Seitenarm des Zeimenys-Sees, Insel Padumblė Kaltanėnai Švnč; 5. Dorf Kupriūnai Kuktiškės Ut; 6. (|| Velniõkas) Dorf Puziniškis Linkmenys; 7. Dorf Drasėnai Mlt; 8. Dorf Rudnia Merkinė Vrn; 9. Dorf Likančiai Užpaliai Ut; 10. Tverečius Švnč, siehe Dumblis.

Dumbl-in-iūkas Dorf Margavonys Ut, siehe Dumblis; Suffix -inja- + -juka-

Dumbl-iūkas 1. Dorf Margavonys, Ut; 2. Dorf Lekavičiai, Vvs; 3. Einzelhof Kazimieriškis, Kaltanėnai, Švnč; siehe Dumblis, Suffix -jūka-

Dumbliūnų ežeras < Dumbliūnai Dorf, Kp, vgl. Dumblis See.

Dūm-išk-ėlė Dorf Dūmiškiai, Šilavotas, Prn. vgl. Dūmas.

Dun-ōjus 1. Dorf Trainiškis, Linkmenys, Švnč; 2. Dorf Gudonys, Seirijai, Lzd, vgl. lett. Dūņ-ezers See, Dūņ-upe Fluss. EnLV I 244, zuerst Dun-ow GerON 32: lett. duņ-avas „kleine Flüsschen, Quellen, aufgestaute Gewässer, die nicht zufrieren“, dūņ-ājs „eine schlammige Stelle, eine Schlammmasse“, dūņains „schlammig“, dunas „Schlamm“; lit. dun-ōjus „großes Wasser“, su-dunti „(an)schwellen“; dunùs,-i „?“: dūnios marios LKŽ II 607, siehe auch FrLEW 109; Suffix -oju-, vgl. Luk-ojus, siehe SkŽD 85.

Duob-ėlė Janėnai, Šventežeris, Lzd: lit. duobė „Grube“; Suffix -ėlė.

Duob-ėlės Dorf Kauknoris, Kėčiamiestis, Lzd, siehe Duobelė.

Duob-enas Vaiguva, Užv, siehe Duobelė; Suffix -ena-, vgl. Skiŗt-enas Fluss, Viduklė, Rs.

4 Ja. S. Otrębski, Die Sprache der Jatwinger, „Fragen der slawischen Sprachwissenschaft“, Heft 5, Moskau, 1961, S. 5.

197

Duobýs 1. im Dorf Antakščiai, Alanta, Mlt; 2. im Dorf Duobiai, Daugailiai, Ut; 3. in Stanėnai, Ut; siehe Duobelė.

Duob-ùlis im See Duobulis, Mlt; 2. im Dorf Papūžglynė, Kuktiškės, Mlt; 3. im Dorf Paduobulis, Labanoras, Švnč; siehe Duobelė; Suffix -ulja-.

Duob-ùžis im Dorf Paduobužė, Mlt; siehe Duobelė; Suffix -užja-, vgl. See Dub-ùžis.

Duob-žer̃ys (<*Duob-ežerys) im Dorf Meldučiai, Rk: Vertiefung + See.

Duriai Mlt, vgl. Dūr-upis in Kurtuvėnai, Šl, Dūr-upis Rs, Šlu, Dūr-ėlis Fluss bei Lekėčiai, Šk: litauisch dur̃kė „ein von Kaninchen bevölkertes Wasseraltwasser“, durenti „? “: der Wind treibt die Wölkchen umher und kräuselt die Seeoberfläche, LKŽ II 639; lettisch durēt „(den Boden) erreichen“, vgl. ferner litauisch durti, altkirchenslawisch dira „Riss, Spalt“, siehe FrLEW 113.

Dùrb-inis im Dorf Džiuginėnai, Tl, vgl. Dùrb-inis Fluss ebendort; lettisch Dùrbes-ežers, Dùrb-ja-ežers EnLV I 240; preußisch Durb-in GerON 32: litauisch dùrbinti „eine Höhlung herstellen, aushöhlen“, dùrb-ti „hohl werden, faulen“, LKŽ II 637, dùrpė; Suffix -inja-.

Dus-ái̇tis Berznykas, LLR; siehe Dausinas; Suffix -aitja-.

Dus-ėlė Daugirdėliai, Al; siehe Dausinas; Suffix -ėlė.

Dus-ėlis im Dorf Žagariai, Berznykas, LLR; siehe Dausinas; Suffix -elja-.

Dus-el-iùkas Berznykas, LLR; siehe Dausinas; Suffix -elja-+-juka-.

Dùs-etas || Dùs-tas im Dorf Bajotiškiai, Degučiai, Zr; siehe Dusia; Suffix -eta-, vgl. Drùv-e-tas, siehe SkŽD 339.

Dusia Seirijai, Lzd; siehe Dausinas.

Dus-ýnas 1. im Dorf Dusynai, Vyžuonos, Ut; 2. im Dorf Bijeikiai, Skiemonys, An; siehe Dausinas; Suffix -yna-.

Dus-menėlių ežeras < Dusmenėliai Dorf; Trak., vgl. Dusmena Fluss ebendort, Dus-ia See.

Duv-ėnas im Dorf Likančiai, Užpaliai, Ut, vgl. den Personennamen Duv-ėnas, Duvė.

Duvėn-ėlis 1. im Dorf Davainiai, Dusetos, Zr; 2. im Dorf Likančiai, Užpaliai, Ut; siehe Duvė-nas; Suffix -ėl ja-.

Dvi-kelmis Pnd: adj. dvi-kelmis < zwei Baumstümpfe.

Dvilýpiai zwei Seen, Dorf Lėliai, Mlt; vgl. Dvilypỹs Fluss, Dorf Bakainiai, Surviliškis, Kd: dvilýpis, vgl. auch Dvilìnkis Fluss, Gargždai, Klp.

Dvỳl-iškis Dorf Spuliai, Alanta, Mlt; vgl. Dvyl-iùkas Fluss, Dorf Vygiai, Vandžiogala, Kn: dỹlas „dunkel“ LKŽ II 612; Suffix -iškja-, vgl. Sietuv-iškis See, siehe SkŽD 159.

Dvi-ragis (|| Ilgỹs || Salų ežeras) Salos, Rk: dvi-ragis „mit zwei Hörnern“ LKŽ II 702.

SEENAMEN DER LITAUISCHEN SSR

Б. САВУКИНАС

Z u s a m m e n f a s s u n g

Der Artikel erläutert etwa 150 Seenamen, das heißt alle uns derzeit bekannten Namen mit S und D. Die etymologischen Deutungen der Seenamen beruhen auf dem Vergleich entsprechender litauischer, lettischer und altpreußischer Eigennamen. Wenn das baltische Material die Semantik der Seenamen nicht hinreichend erklärt, wird auch entsprechender Wortschatz aus anderen indoeuropäischen Sprachen herangezogen.

198

Document details