LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

GÖL ADLARI¹

B. SAVUKYNAS

Č

Čed-asas Čedasų köyü Pnd — Selonca adı, krş. Lit. Kėdž-balė Brijagalė köyü Šd; Let. Cede nehri EnLV I 156; ayrıca Lit. soyadı Kedýs, Kėdàs; Kėd-áiniai kasabasıyla krş. (bk. BgŽ CXLV): Lit. kėd-oti “dağıtmak” LKŽ V 482; -asa- eki, krş. Švėd-asas An gölü, bk. SkŽD311.

Čeičių gölü < Čeičiai Rk köyü (krş. soyadı Čeičys) — fonetik ve coğrafi açıdan bir Selonca adıdır; krş. Lit. Kyk-lė gölü GerON 59 (K. Būga’dan), Kik-ežeris Ign gölü (krş. Selonca Čič-ìrys gölü); Let. Cic-ene göleti, Cik-slis göleti EnLV I; eski Prusya yer adları Keyk-ot Keyk-aute gölü GerON 59; Let. cik-slis “bataklık, çamurlu yer”, cik-st-enis “çiğnemesi güç, sert bir şey” LVV I 390.

Čerč-iupys < Čerč-iupys Tyteliai köyü, Duokiškis bucak, Rk — muhtemelen Selonca bir ad; krş. Lit. Kerk-šnis Pkr, Stegviliai köyü nehri, Kerk-ut-viečiai Pgg, Lumpėnai bucak köyü: Lit. kerk-šena “çatallaşmış ağaççık”, kerk-utys tek gövdeden iki ya da daha çok dala ayrılma; çatallı olma” LKŽ V 611.

Černiuikiškės gölü < Černiuikiškė Al, Angininkai bucak köyü; krş. soyadı Černiuikas.

Čiaunas 1. Rk, Južintai bucak, Pačiaunė köyü 2. Žr, Žukliškiai bucak, Pačiaunė köyü — Selonca bir ad (bk. BgŽ CXLV); krş. Lit. Kiaūnas gölü, Kiaunà Švč, Linkmenys nehri, Kiáunė Šd, Smilgiai deresi, Kiáun-upis Rs, Dumšiškiai köyü; Let. Caunas göletleri ve Caun-upe, Caun-upīte. EnLV I 155; eski Prusya Kavn-yne kaynağı GerON 59: Lit. kiaunė, kiaunė; Let. caūna, caūne “sansar”, Prus. caune “sansar”. Anlam bakımından ayrıca krş. Yun. χθόνιος (< *ku̯no-) “koyu mavi madde”: Hint-Avrupa *ḱeu- “parlamak, aydınlık olmak”, WIVW I 368.

Čičir-aitis Žr, Pakaušė köyü; bk. Čičirys + -aitja- eki.

Čič-ìrys Zr, Imbradas — Selonca bir ad (bk. BgŽ CXLV); krş. Lit. Kik-ežeris Ign gölü, Kik-ir-iškiai KžR köyü, Kik-ónyys Kn, Rt köyü, Kik-iškiai Zr köyü; Let. Cik-ste nehri, Cik-st-upis göleti EnLV I 165; eski Prusya yer adları Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (ayrıca Lit. soyadlarıyla krş. Kikìs, Kik-utis, Kikas, Kik-ėlis); krş. Let. ciksta “sopa” LVV I 380, Lit. kyk-otis “sallanmak, salınmak” LKŽ V 770; ayrıca bk. BgŽ CXLV; -irja- eki, krş. Av-iris, bk. SkŽD 307.

¹A ve B harfleriyle başlayan göl adlarını açıklayan makaleler için bk. “Lietuvių kalbotyros klausimai”, c. 3, s. 289 vd. (burada giriş notları ve kısaltmalar yer alır) ve c. 4, s. 219 vd.

191

Čiurkiškių gölü < Čiurk-iškiai köyü, Bagaslaviškis nahiyesi, Šr; krş. Čiurk-š-upis deresi, Salantai, Krtn; yer adı Čiurk-inas.

Čiut-eikis Kupriai köyü, Jūžintai nahiyesi, Rk; krş. yer adları: Čiut-eikis, Čiut-eika, Čiuta, Čiut-ėlė; Čiut-ėliai köyü, Vilkyčiai nahiyesi, Šlu; krş. Litvanca čiūt-ėti “oyalanmak”, čiūti “durulmak” LKŽ II 124; čiūtėti ile kiūt-oti karşılaştırması, ilkinin Seli kökenli olduğunu gösterir; ek -eikia-.

D

Dab-inčius Dzenkūniškiai köyü, Kš; krş. Dab-intà aynı yerde dere, Dab-int-upỹs Dabintos köyünde dere, Kš, Dab-òtis Sapiegiškiai köyünde göl, Veisiejai, Lzd, Dāb-ik-inė Dabikinė köyünde dere, Akm; Letonca Dab-aičēni köyü, Dabas-grāvs EnLV I 188: Litvanca dabstýti “savurmak, saçmak”; daburỹs “girdap, anafor” LKŽ II 139; ayrıca krş. duburỹs “çukur, oyuk, vadi” LKŽ II 549 ve Dub- içeren yer adları; ek -intju-, bkz. SkŽD 375.

Dab-òtis Sapiegiškiai köyü, Veisiejai, Lzd; bkz. Dabinčius; ek -otja-, bkz. SkŽD 351.

Dāgas Pėleniai köyü, Kuktiškės, Ut; krş. Dēg-alas deresi, Krtn, Deg-utė deresi, Al, BTSR Varenavas bölgesi, Benekainys, Dēg-upis Tryškiai, Krš, Deg-usỹs Totoriškiai köyünde göl, Aukštadvaris nahiyesi, Jz, Deg-ul-ēlis Deguliai köyünde göl, Ut; Letonca Dagas köyü, Dagi köyü, EnLV I 189, Dega gölü, Dega-ezers göleti, EnLV I 204; Prusya yer adları Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26: Letonca daga “yanık alan” LVV I 430, Litvanca iš-dagas “bataklıkta ya da ormanda yanarak açılmış yer”.

Dagl-ėjas Paščio gölünün Kupriai köyündeki bölümü, Jūžintai nahiyesi, Rk; krş. Dagl-ėjus Tauragnai gölü, Ut, Dēglė Padubysys deresi, Šl, Degl-yčia Vaiguva deresi, Užv; Letonca Degl-upė, Degl-a göletleri, EnLV I 204: Litvanca deglė “bataklıkta derin, balçıklı yer”, Letonca deglāji “alçak yerlerdeki yanmış alanlar” LVV I 541, deglis “yanmış, suyla dolmuş alan, gölet” LVV I 461; ek -ēja-, bkz. SkŽD 84.

Dagl-ėj-ėlis 1. Kupriai köyü, Jūžintai nahiyesi, Rk; 2. Azarina köyü, Tauragnai, Ut; bkz. Dagl-ėjas; ek -ėlja-.

Dagl-ėjus Liumpiškiai köyü, Tauragnai, Ut; bkz. Dagl-ėjas; ek -ēju-.

Dail-yd-ūkas Dailydūkas köyü, Vvs; krş. Letonca Daili köyü, EnLV I 189, Litvanca yer adları Dail-ydà, Dail-yd-aitis, Dail-īdė; ek -yd-+-uka-.

Dambniokas Kš: 1. debnìak “meşe korusu”.

Dan-iūkas || Vainiūniškio gölü < Vainiūniškis köyü, Kp, Danyš bataklığı, Laukagaliai nahiyesi, Rm, Dānē dere², Klp., Dan-upỹs Žygaičiai deresi, Trg; Letonca Dana bataklığı; Danas Dikis bataklığı, Dan-ava EnLV I 193: Letonca danava “yoldaki çukur, su birikintisi, çamurlu yer” LVV I 438; krş. ayrıca eski Prusça dane “nehir kenarındaki alçak arazi”; ek -juka-.

Dāpai Čižiūnai nahiyesi, Vvs; krş. Dāp-iškės gölcüğü; Letonca Dapas köyü, Dap-atas köyü, EnLV I 195: Litvanca dāpas “taşkın, sel” LKŽ II 182.

Dārb-ula Ustukai köyü, Ps; krş. Darbà || Dārb-upis Darbėnai deresi, Krtn; Letonca Dārba-kalns EnLV I 195; ayrıca krş. Letonca Dirba göleti, Dirb-enes göleti, EnLV I 215; ek -ula, bkz. SkŽD 186.

Darž-in-ėlė Ign: Litvanca daržas (ya da daržinė); ek -inja- +-ėlė (ya da -ėlė).

Daub-lys || Dab-lys BTSR Apsas; krş. Daub-urỹs gölü, Šl, Daub-ėlė deresi, Trg, Daũb-upis deresi, Tl; Letonca Daũba göleti, Daũbīs gölü, EnLV I 197; Prusya Dauben gölü, GerON 26: Litvanca daubà, Letonca daũba “vadi” LVV I 443; ek -lja-, bkz. SkŽD 166.

Dauburỹs Bačioniai köyü, Šl.: dauburỹs “çukur, vadi” LKŽ II 208.

² Bkz. A. Vanagas, Dėl upės vardo Danė (Danija, Dangė), „Lietuvių kalbotyros klausimai“, cilt 3, Vilnius, 1960, s. 317.

192

Daugėdų gölü < Daugėdai köyü Rt: kişisel ad *Dau-gėdas (krş. Daugėla, Gėd-vilas).

Daugėl-iškis Skiemonys An; krş. Daugėl-iškis kasabası Ign: yer adı. Daugėlė, Daug-ėlis, Daugėlas; ek. -iškja-, krş. Daūn-iškis gölü.

Daujėnai gölü < Dauj-ėnai kasabası Ps, krş. Dauj-očiai köyü Skd, Dauj-otas Gruzdžiai Şi deresi; Letonca Dauj-āti mezrası EnLV I 199; ayrıca Litvanca soyadlarıyla krş. Dauj-ėnis, Dauj-ėnas, Dauj-ōtas, Dauj-ota, Daūjus, Daūj-ōtis. Letonca dujāns “kirli, gri-kahverengi”, duins “karanlık, belirsiz, temiz olmayan”; Litvanca duinas: Nunešk (vainikėlį), dukrelė, duinon upelėn…, dūiti “sisle kaplanmak, buğulanmak, sislenmek”; dują “ince çise, hafif yağmur, pus, sis; çamur, bataklık” LKŽ II 558; dūjonaitis, dūjonėlis; dūjūnas “bu tür su, derin nehir” LKŽ II 560. Nomina propria kökü Dauj-, genel adların duj- köküyle ilişkilidir; örneğin daubā ile dūbti gibi.

Daūn-iškis Ut, krş. Daūn-upis Smilgiai Şd nehri, Daun-iškis köyü Alanta Mlt, Daun-iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai Leliūnai An köyü; soyadları Daūnas, Daunià, Daūnius, Daunys; Letonca Daun-āti mezrası EnLV I 199; Eski Prusça kişisel ad Dawn-otthe TrPN 23; ayrıca Litvanca Dun-ōjus Gudoniai köyü Seirijai Lzd gölüyle krş. (Daun- ile Dun-, Daub- ile Dub- arasındaki gibi ilişkilidir; bkz.): Litvanca dun-ōjus “büyük su”, dunūs “?”: Dūnios marios LKŽ II 606-7; Letonca dùn-ājs “çamurla kaplı bir yer, bir çamur kütlesi” LVV I 528; dùn-uōt “bulanıklaştırmak (çamurla); çamuru kaldırmak”, ayrıca bkz. FrLEW 109; ek. -iškja-.

Dau-nōris Mikyčiai köyü Lzd, soyadıyla krş. Daū-noras, Daū-nora, Daū-nōrius; muhtemelen sıfat türevidir.

Daūs-inas Kražiai Klm, krş. Dusìa Lzd gölü, Dūs-etas Žr gölü, Dus-ýnas Vyžuonos Ut gölü, Dusà Pampėnai Ps nehri; Dus-upys Baisogala Šd nehri; soyadlarıyla krş. Daūs-inas, Daus-ýnas, Dausà, Daus-ūtis; Eski Prusça Dos-in kişisel adı GerON 30; Litvanca dausà, daūsios “sıcak, uzak ülke; cennet”, daus-ingas “rüzgârlı, serin”; Letonca dusa “dinginlik, hafif uyku, uyku”; ek. -ina-, krş. Kirš-inas Baisogala Šd nehri, Spig-inas Ylakiai Sk nehri, bkz. SkŽD 243.

Dāv-ilas Nolėnai köyü Ut Dav-ilà aynı yerdeki nehir, krş. Dav-ēniai Želva bucak köyü Ukm, Dav-ōnys Juknoniai bucak köyü Šr, soyadları Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ūlis; Letonca Dav-il-n-ītis gölü, Dav-inš mezrası EnLV I 200; Eski Prusça kişisel ad Daw-ille TrPN 23.

Davil-ėlis Nolėnai köyü Ut, bkz. Dāv-ilas; ek. -ėl ja-

Degūt-duobis Jūkainiai köyünde, Viduklė, Rs; krş. Degut-intakis Şimkaičiai'de dere, Rs; Letonca Degut-duobs gölet, EnLV I 207: Litvanca degūt-duobė “katran yakmak için çukur” LKŽ II 255.

Deg-usỹs Totoriškės köyü, Aukštadvaris bucağı Jz, krş. Dėg-alas Krtn nehri, Dėg-ūva Rtv nehri; Letonca Dega || Deg-ums gölü, Deg-azers EnLV I 203-4; Eski Prusça su adı Deg-aw-iten GerON 26; Litvanca degti; Letonca dega “yanmış bir yer”; ek. -usja-, krş. krit-usỹs “keski”, bkz. SkŽD 314.

Deg-ul-ėlis Deguliai köyü Ut, krş. Letonca Deg-uli mezrası EnLV I 206; ayrıca Deg-usỹs ile krş.: Litvanca dėg-ulỹs, la, deg-ulis “ateş süngeri”; ek. -ėl ja-.

Degùčiai gölü < Degùčiai Obeliai Rk köyü: soyadı Deg-ūtis.

Dėl-ežeris Ps, Litvanca Dėl-inis Kuktiškės Mlt gölü, Dėlỹs Ut gölü ile krş.; Letonca Dėl-ezers EnLV I 210; Eski Prusça su adı Del-ycke GerON 27; Litvanca dėlė “sülük”, Letonca dēle “sülük” + göl.

Del-idà Alytus I köyü Al: dėlė “sülük”, krş. Dėl-ežeris, Dėl-inis gölleri; ek. -ida, bkz. SkŽD 101.

13. Lietuvių kalbotyros klausimai, V

193

Dėl-idas 1. Eitulioniai köyü, Beižionys nahiyesi, Vvs; 2. Pašventys köyü, Užuguostis nahiyesi, Jz, bkz. Dėlinis; -ida- eki, bkz. SkŽD 101.

Dėl-inis 1. Pakačinė köyü, Antazavė, Zr; 2. Indučiai köyü, Antalieptė, Zr; 3. Bikėnai köyü, Degučiai, Zr; 4. Briedinė köyü, Linkmenys, Švnč; 5. Voverai köyü, Merkinė, Vrn; 6. Raudėnai köyü, Obeliai, Rk; 7. Paskardiškis köyü, Salakas, Zr; 8. Paserninkai köyü, Seirijai, Lzd; 9. Semeliškės, Vys; 10. Mielagėnai köyü, Švnč; 11. Sadžiūnai köyü, Veisiejai, Lzd (krş. Dėl-ežeris): Litv. dėlė ‘sülük’; -inja- eki.

Dėl-ynas Leliūnai, Ut, bkz. Dėlinis; -yna- eki.

Dėl-in-ūkas Voverai köyü, Merkinė, Vrn, bkz. Dėlinis; -inja- + -uka- ekleri.

Dėlỹs Ąžuolėliai köyü, Ut, bkz. Dėlinis.

Dėl-iūkas 1. Kovalčiukai köyü, Simnas, Al; 2. Velbiškiai köyü, Ut, bkz. Dėlinis; -juka- eki.

Dėl-ūkas 1. Bukaučiškiai köyü, Daugai, Al; 2. Perloja, Vrn, bkz. Dėlinis; -ūka- eki.

Dembinos ežeras < Dembina Onuškis köyü, Trak; 1. debina ‘meşelik’.

Dėm-enas Demeniškiai köyü, Seirijai, Lzd; Pakalnė ilçesindeki (Doğu Prusya) Demeniai köyüyle ve farklı bir ünlü değişimi derecesi gösteren Dėm-enas gölüyle (Zr) karşılaştırın; ayrıca Pašaminė köyündeki Švnč Dėmė (yani Diemė) nehriyle; Letonca Demene, dv., EnLV I 208; Eski Prusça Dem-ita, GerON 27; ayrıca şu adlarla karşılaştırın: Litv. Dėmė, Dėm-ėlis, Dėm-enis, Dėm-ėnius, Dėm-ikis; Eski Prusça Dėm-iko, TrPN 24: Litv. dėmė ‘kirli, lekelenmiş yer’ LKŽ II 270, dėm-esys ‘kirlenme, pislik, leke’ LKŽ II 271; -ena- eki; krş. Duob-enas gölü. Anlam bakımından Veisiejai, Lzd yakınındaki Paliūnai köyünün Tėrmentas gölüyle karşılaştırın: term-óti ‘bir şeyi sürmek, kirletmek, pisletmek’.

Dėm-enas Santuokiai köyü, Degučiai, Zr, bkz. Demenas.

Denionių ežeras < Den-iónys Svedasai köyü, An; karşılaştırın: kırsal yer adları Dėnius, Den-ulis; Letonca Den-avas-ezers, Denu-kalns, EnLV I 208.

Dėrgionių ežeras < Dérg-ionys Rūdiškės köyü, Trak (krş. kırsal yer adları Derg-ėlis, Derg-inčius).

Derv-inis Antazavė nahiyesindeki Derviniai köyü, Zr; Linkuva, Pkr'deki Dérv-elis nehri ve Rozalimas, Pkr'deki Derv-eliūkas deresiyle karşılaştırın; Letonca Derv-els, pv., EnLV I 209; Eski Prusça Derv-ayn, GerON 27: Litv. derva, Letonca darva; -inja- eki.

Didỹsis Piepaliai köyü, Babtai, Kn: didỹsis ‘büyük’.

Did-óvas Karšteniai köyü, Žarėnai nahiyesi, Tl; karşılaştırın: Daugai, Al'daki Didž-iulis gölü ve Tryškiai, Akm yakınındaki Dauginėnai köyünün Did-upis deresi; Letonca Diddel, pv., EnLV I 212: Litv. did-elis, didis ‘büyük’; -ova- eki; krş. Rd'deki Malšt-óvė nehri, bkz. SkŽD 387.

Didžiaraušliškių ežeras < Didžiaraušliškiai Ubiškiai nahiyesindeki köy, Vvs.

Didžiūlis 1. (|| Daugų ežeras) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, krş. Didysis ež., Let. Diž-ezers EnLV I 217: Lit. didžiūlis “büyük”.

Diegis Padiegės, Degučiai yakınlarında Zr; krş. Diég-upis Minioniai köyündeki akarsu, Rs; Let. Diēdzini, Diegu-purvs EnLV I 220: Lit. diėgas.

Dienik-ėlis Dusetos Zr: dienikas “set ayağı” LKŽ II 347; -ėlja- eki.

Diė-rašas Ukm, Deltuva idari Žalgiriai köyü; ilk bileşen için krş. Diėv-upis Endriejavas Rt yakınlarındaki dere, Die-gedà Jon, Bukonys idari Kauliai köyündeki gölet, Dievó-gala Zapyškis Kn yakınlarındaki akarsu; ikinci bileşen için krş. Rašai Jūžintai Rk gölü, Rašiai || Rašià Mlt gölü, Rašỹs Ut, Sirutėnai köyü gölü; krş. rašýtė “benekli, küçük beneklerle alacalı (inek)” Kvėdarna Šll.

194

Dėv-ytis (yani Dī'vĕ'tis || Dẽiv'tis³) krş. aynı yerdeki akarsu Dėv-upis, Zapyškis Kn yakınlarındaki akarsu Dėvó-gala, Mlt, Dabušilė köyündeki tepe Dėvo kalnas, Ut, Šeimatis idari Daunoriai köyündeki burun Dieva-ragýs; Let. Dievin-ežers EnLV I 221; Eski Prusça Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28: Lit. dievas ‘tanrı’; -ytja- eki, krş. Laisy-ytis Rs akarsuyu, Višt-ytis Klvr gölü.

Dilg-inė Al, Venčiūnai idari Muiželėnai köyü; krş. Dilg-inė Kps, Liudvinavas idari köyü, Dilgiai Kd, Taučiūnai idari köyü; Let. Dilga akarsuyu, Dil’gu-strauts EnLV I 213; Eski Prusça su adı Dilgen GerON 28: Lit. dilgė “urtica; ısırgan otu”; -inė. eki.

Dirdų ežeras < Dirdos Rk, Aleksandravėlė idari köyü; krş. Let. Dīrdas akarsuyu, Dīrde çiftliği EnLV I 215; Lit. soyadı Dirda.

Dirv-ėl-inis Mlt, Čiulai ormanı gölü; bkz. Dirv-inis; -ėlja-+-inja-. ekleri.

Dirv-inis Ut, Žirgapievis akarsuyu; krş. Dirv-onai Ukm, Deltuva gölü: Lit. dirva; -inja-. eki.

Dirv-onai < Dirvonai Ukm, Meilūnai idari köyü.

Dysnai Ign, Rimšė; krş. Dysná aynı yerdeki akarsu, ayrıca Eski Prusça su adları Dysenithen, Disnyten GerON 28.

Dysn-ykštis Ign, Rimšė; bkz. Dysnai; -ykštja- eki, krş. Dring-ykštis gölü.

Dobilios ežeras < Dobilià Kn, Pakuonis köyü; krş. Dóbil-upis Šl, Padubysys akarsuyu, Dobilė Rs, Šimkaičiai akarsuyu; krş. Lit. dobilas “trifolium”.

Domeikėmio ežeras < Domeikėmis Jz, Plaskūnai idari köyü: kişisel ad Domeikà veya Domeikis+kiemas.

Dōn-iškis Žr, Dusetos idari Jadaugių köyü; krş. Dōn-iškis Mlt, Sugintčiai idari köyü, Don-uvà Kd, Pajieslys idari akarsu, Dōn-kalnis Varn, N. Kalniškiai köyündeki tepe; Let. Dāni EnLV I 201: Let. *dāns veya dāna “?”: berrak sulu göl ve açık tarla ile dāna LVV I 447; -iškja-. eki.

Dotamų ežeras < Dot-amai Klvr; krş. aynı yerdeki akarsu Dót-amas, Šd, Sidabrava idari köy Dot-iškiai, Kd kasabası Dot-n-uvà; ayrıca kişisel adlar krş. Dótas, Dotys, Dõčius; Eski Prusça Dot-el TrPN 26; -ama- eki, krş. Aūl-amas Pn, Žr akarsuyu, SkŽD 207.

Drabuž-aitis Drabužininkai köyü, Tolkiškiai nahiyesi, Trak; bk. Drabužis; ek: -aitja-.

Drab-užis Drabužininkai köyü, Tolkiškiai nahiyesi; krş. Letonca Drabas göl, Drab-enas gölü EnLV I 222; Eski Prusça Drab-inow GerON 30: drab-nà „bataklık“ LKŽ II 424; drabà „ıslak karın düşmesi, sulu kar, eriyen kar“ LKŽ II 423; ek: -užja-; krş. Duob-užis, Mlt gölü.

Drag-aitis (|| Kiem-inis) Pakalniškiai köyü, Vvs; krş. Drag-ōnys köyü, Skaisgiris nahiyesi, Jnš; Drag-iniai köyü, Klašiai nahiyesi, Akm; Drag-ōčiai köyü, Beržai nahiyesi, Jon; Letonca Dragi köyü EnLV I 222: Litvanca drāgės „tortular“, drāgoti „düzensizce bir şey yapmak, bozmak, yok etmek, parçalamak“; ek: -aitja-; krş. Lied-aitis, Kaltanėnai gölü, Švnč.

Drapal-ėlis Stračiūnai köyü, Lzd; bk. Drap-ālis, ek: -ėl ja-.

Drap-ālis Drapaliai köyü, Leipalingis, Lzd: Litvanca drap-óti „saçıp savurmak“ LKŽ II 439; Letonca drap-snas „ufak kırıntı, parça, döküntü“, drap-sligs „şen şakrak, yaramaz“ LVV I 490; ayrıca krş. Drab-užis; ek: -ālja-; bk. SkŽD 174.

Draseikių ežeras < Draseikiai Brž köyü: soyadı Draseikis.

Draudėnių ežeras < Draudėnai köyü, Žygaičiai nahiyesi, Trg: kişisel ad *Draudėnis; krş. Litvanya kişisel adları Draud-vilas, Draud-ikis; Draud-ėliai köyü, Triškonys nahiyesi, Pkr; Eski Prusça Drawd-yn, Drawd-ot TrPN 26; Letonca göl adları Draudus gölü, Draud-ava gölü EnLV I 203; ek: -enja-.

Dringis || Dringiai Vaišniūnai köyü, Linkmenys, Švnč; Dring-upis Aikščiai köyü, Čekiškė nahiyesi, Vlkj; Letonca Dridžis gölü, Driegas gölü EnLV I 228; Eski Prusça Drinken (?): Letonca drieg-nis

³ Bk. V. Grinaveckis, Bazı yer adlarının kökeni üzerine, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, c. 3, Vilnius, 1960, s. 321.

195

“Bataklık, su basmış bir yer”; lie. dringti “çamura batmak, şişmek, kuruyup çekilmek” LKŽ II 498.

Dring-ýkštis Ign. bk. Dringis; -ýkštija- eki, krş. Dysn-ýkštis.

Dručkų ežeras < Dručkos köyü, Obeliai Rk.

Dróbiškių ežeras < Dróbiškiai köyü, Degučiai Zr.

Drūkčių ežeras < Drūkčiai köyü, Alsėdžiai nahiyesi Tl.

Drūk-šiai Rimšė Ign, krş. Drūk-ša nehri, aynı yerde (<*Drūk-ša, bk. BgRR I 501), ünlü değişiminin başka derecesiyle krş. Drukys nehri, Saločiai Ps, Druk-upė Šlč; Letonca Drukas-ėzers gölü EnLV I 229: Letonca drūkas “ince ince dövülmüş ya da öğütülmüş her şey”, druks-nat “çöpler” LVV I 503, Litvanca drūk-nos “döküntü, kırıntı” LKŽ II 522; -šja- eki, bk. SkŽD 316.

Drūv-etas Petkūniškės köyü, Breslauja BTSR, krş. Letonca Druve nehri, Drūvas-ėzars gölü EnLV I 230: Letonca druva “ekili tarla, tahıl tarlası, nadasa bırakılmış tarla” LVV I 505; anlam bakımından krş. Litvanca Dirv-inis gölü (: dirva); -eta- eki, krş. Dūs-etas gölü, bk. SkŽD 340.

Dūbà Krokšlys köyü, Rudnia Vrn, krş. ünlü değişiminin başka derecesindeki Dub-ėlis gölü, Dub-urys gölü, Dūbė nehri Kražiai Klm, Dub-ija nehri Raguva Pn (Dūb- ile Dub- arasındaki ilişki, dūburys ile dūburiu arasındaki gibidir): Litvanca dūbti, dūbėti.

Dub-ėlė Dirmiškės ormanı, Miroslavas Al, krş. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-užis gölü Zr, Dūbis nehri Ūdрија Al, Dub-ėlė nehri Vaideginių köyü Kp; Letonca Dub-ins gölü, Dubi-zers gölü EnLV I 233; Eski Prusça Dub-na BgRR I 503: Litvanca dūbė “çukur, vadi”; -ėlė eki.

Dub-ėlis 1. Seirijai Lzd; 2. Padubėliai köyü Ut, bk. Dubėlė; -ėl ja- eki.

Dūb-ininkas Juozapava yerleşimi, Daugai Al, bk. Dūbà. -inink- eki.

Dubióji 1. Verstaminai köyü Lzd; 2. Šventežeris Lzd, krş. Dub-ūkas gölü: dubūsis, -ióji.

Dublìà Bestraigiškės köyü, Seirijai Lzd: Litvanca dublūs “çukur, oyuk”.

Dub-ùkas Kurtuvėnai Šl, bk. Dub-ėlė; -uka- eki.

Dub-ùklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievís, bk. Dub-ėlė; -uklja- eki, krş. Vid-ukliai Vegeriai Akm yakınındaki mezra, bk. SkŽD 198.

Duburỹs Bieliūnai I köyü, Antazavė Zr, krş. Duburỹs nehri 1. Jūžintai Rk; 2. Grìžai Vlk; 3. Deltuva Ukм, Dubur-upis nehri Kartena Krtn; Letonca Duburs nehir kolu, Dubure Vegeriai yakınındaki mezra EnLV I 234; Eski Prusça Dobrin gölü, Dobern nehri GerON 29: Litvanca duburỹs “toprakta küçük ya da büyük çukur, oyuk, vadi” LKŽ II 549.

Dub-ùžė Drašeikiai köyü Brž, bk. Dubėlė; -užė eki, krş. Ring-užė Brž deresi.

Dub-ùžis 1. Drobai köyü, Degučiai Zr; 2. Šarkiškiai köyü, Dusetos Zr; 3. Lukštiniai köyü, Obeliai Rk, bk. Dub-ėlė; -užja- eki, krş. Ring-užis Šd deresi.

Dūdėnų ežeras < Dūdėnai Giedraičiai Mlt köyü: soyadı Dūdėnas.

Dūksta Kurtuvėnai Šl, krş. Dūkštas Ign gölü, Dūkšmė Varn deresi, Dūkšta Maišiogala Viln deresi; Letonca Dūkstiņa gölü, Dūkst-ene pv. EnLV I 242: Letonca dūksts “bir bataklık, bataklık alanı, balçıklı bir yer”, Litvanca dūkš-inas “bataklık, kirli” LKŽ II 565.

Dūkštas Dūkštas, Didžiasalis köyü Ign, bk. Dūksta.

Dulbis Dotnuva Kd, krş. Dùlbiai Akm'daki Kruopiai köyü; Letonca Dūlbis bl., Dūlbis vs. EnLV I 236: Letonca dulbs “aptal, sersemlemiş, kısıtlı” LVV I 512, krş. Litvanca soyadı Dūlbis.

Dūlgas Leipalingis Lzd'deki Dulgininkai köyü, krş. Dulg-ėlė aynı yerde bir dere; Letonca Dul’gis bl. EnLV I 236, yanında Dulgen gölü GerON 32; ayrıca krş. Laukuva Rt'deki Litvanca Dūlk-upis; Letonca.

196

Dulkes vs. EnLV I 236: Letonca dulkė, dulkis “tortu, bulanık ve sümüksü sıvı, kir”, dulkains “bulanık, puslu, dağınık” LVV I 513; Litvanca dulkas “sis”; ayrıca krş. Sėta Kd'deki Litvanca Dul-upỹs: dūlas “gri; soluk renkli, boz” LKŽ II 571. g||k değişimi için bk. BgRR I 448 ve II 104. Dulg- kökünü Dulk- ile uyaklı eş kök sayarak, onu ortak Baltık kökenli tek anlamlı hidronim katmanından ayırmıyoruz. Dulgo'nun Eski Slavca *dъlgъ ile, varsayımsal Yotvingce *dulg- “uzun” aracılığıyla ilişkilendirilmesi, Letonca hidronim Dulģis ile de çelişir. Baltık kökleri duj-, dul-, dulk-, dun- için bk. FrLEW 109.⁴

Dūmas Pastrėvys nahiyesindeki Stančiukai köyü Vvs, krş. Dūmė Balbieriškis Vrn deresi, Dūmė Žiežmariai Kš deresi, Dūm-ėsis Kretingalė Klp deresi, Dūm-sė Jon. deresi, Dūmsis Žasliai Kš deresi; Letonca Dum-ava EnLV I 236'da bir bucak bölümü, Dum-ini yerleşimi; Eski Prusça Dum-ele, Dum-en gölleri, Dym-ine deresi GerON 32: Litvanca dūmas “duman renginde, dumanlı”, dūmė “koyu renkli (inek)”, dumsùs “karanlık ve puslu” LKŽ II 586; Letonca dum-aka “yoğun sis; yağışlı hava” LVV I 514.

Dumbl-áičiai Kurkliškiai köyünde 2 gölcük Vvs, bk. Dumblis; -aitia- eki.

Dumbl-ikas Vvs'deki Dumblikas yerleşimi, bk. Dumblis; -ika- eki, krş. Akl-ikas gölü, bk. SkŽD 130.

Dumbl-ýnas Ut'deki Kalnelis yerleşimi, bk. Dumblis; -yna- eki için bk. SkŽD 266.

Dumbl-ýnė Tverečius Švnč'deki Didžiasalis köyü, Dumblis'e bk.; -ynė eki için bk. SkŽD 271.

Dumbl-ėlis 1. Juškoniai köyü, Kėčiamiestis Lzd; 2. Ustronis köyü, Kuktiškės Ut; 3. Apkartai köyü Mlt; 4. Dubičiai köyü, Rudnia Vrn, bk. Dumblis; -elja- eki.

Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblỹs Kėčiamiestis Lzd'deki Dumbliauskai köyü; 3. Vorėnai nahiyesi Mlt'deki Mintaučiai köyü; 4. Onuškis; 5. Kvr'deki Lėnas köyü; 6. Rudnia Vrn'deki Dubičiai köyü; 7. Ign; krş. Letonca Dumblis gölü: Litvanca dumb́las, duḿbla “çamur”.

Dumblỹs 1. Alovė Al'deki Vabalai köyü; 2. Joniškis Nmč'deki Prūdiškėliai köyü; 3. Kėčiamiestis'teki Padumbliai köyü; 4. Kaltanėnai Švnč'deki Padumblė yerleşiminin Zeimena gölü kolu; 5. Kuktiškės Ut'deki Kupriūnai köyü; 6. (|| Velniõkas) Linkmenys'teki Puziniškis köyü; 7. Mlt'deki Drasėnai köyü; 8. Merkinė Vrn'deki Rudnia köyü; 9. Užpalai Ut'deki Likančiai köyü; 10. Tverečius Švnč, bk. Dumblis.

Dumbl-in-iūkas Margavoniai köyü Ut, bkz. Dumblis; ek -inja- + -juka-

Dumbl-iūkas 1. Margavoniai köyü Ut; 2. Lekavičiai köyü Vvs; 3. Kazimieriškis mezrası, Kaltanėnai Švnč; bkz. Dumblis, ek -jūka-

Dumbliūnų ežeras < Dumbliūnai köyü Kp; krş. Dumblis gölü.

Dūm-išk-ėlė Dūmiškiai köyü, Šilavotas Prn. krş. Dūmas.

Dun-ōjus 1. Trainiškis köyü, Linkmenys Švnč; 2. Gudoniai köyü, Seirijai Lzd; Letonca Dūņ-ezers gölü, Dūņ-upe ırmağıyla karşılaştırın. EnLV I 244, ayrıca Dun-ow GerON 32: Letonca duņ-avas “küçük dereler, kaynaklar, su tutmuş ve donmayan su kütleleri”, dūņ-ājs “çamurlu bir yer, çamur kütlesi”, dūņains “çamurlu”, dunas “çamur”; Litvanca dun-ōjus “büyük su”, su-dunti “(suya) doymak, taşmak”; dunùs,-i “?”: dūnios marios LKŽ II 607; ayrıca FrLEW 109'a bkz.; ek -oju-, krş. Luk-ojus; SkŽD 85'e bkz.

Duob-ėlė Janėnai köyü, Šventežeris Lzd: Litvanca duobė “çukur”; ek -ėlė.

Duob-ėlės Kauknoris köyü, Kėčiamiestis Lzd, bkz. Duobelė.

Duob-enas Vaiguva Užv, bkz. Duobelė; ek -ena-, krş. Skiŗt-enas ırmağı, Viduklė Rs.

⁴ Ya. S. Otrebski, Yatvyagların Dili, “Slav Dilbilimi Sorunları”, sayı 5, Moskova, 1961, s. 5.

197

Duobýs 1. Antakščių köyü, Alanta Mlt; 2. Duobių köyü, Daugailiai Ut; 3. Stanėnų köyü, Ut, bkz. Duobelė.

Duob-ùlis 1. Duobulio gölü, Mlt; 2. Papūžglynės köyü, Kuktiškės Mlt; 3. Paduobulio köyü, Labanoras Švnč, bkz. Duobelė; ek. -ulja-.

Duob-ùžis Paduobužės köyü, Mlt, bkz. Duobelė; ek. -užja-, krş. Dub-ùžis gölü.

Duob-žer̃ys (<*Duob-ežerys) Meldučių köyü, Rk: çukur+göl.

Duriai Mlt, krş. Dūr-upis Kurtuvėnai Šl, Dūr-upis Rs, Šlu, Lekėčiai Šk'daki Dūr-ėlis deresi: Litv. dur̃kė “tavşanlarla kaplı su koyu”, durenti “?”: “esinti bulutları kovalıyor ve göl yüzeyini dalgalandırıyor”, LKŽ II 639; Let. durēt “(dibe) ulaşmak”, ayrıca krş. Litv. durti, Eski Slav. dira “çatlak, yarık”, bkz. FrLEW 113.

Dùrb-inis Džiuginėnai köyü, Tl, krş. aynı yerdeki Dùrb-inis deresi; Let. Dùrbes-ežers, Dùrb-ja-ežers EnLV I 240; Prus. Durb-in GerON 32: Litv. dùrbinti “ağaç gövdesi oymak, çukur açmak”, dùrb-ti “oyulmak, delinmek, çürümek”, LKŽ II 637, dùrpė; ek. -inja-.

Dus-ái̇tis Berznykas LLR, bkz. Dausinas; ek. -aitja-.

Dus-ėlė Daugirdėliai, Al, bkz. Dausinas; ek. -ėlė.

Dus-ėlis Žagarių köyü, Berznykas LLR, bkz. Dausinas; ek. -elja-.

Dus-el-iùkas Berznykas LLR, bkz. Dausinas; ek. -elja-+-juka-.

Dùs-etas || Dùs-tas Bajotiškių köyü, Degučiai Zr, bkz. Dusia; ek. -eta-, krş. Drùv-e-tas, bkz. SkŽD 339.

Dusia Seirijai Lzd, bkz. Dausinas.

Dus-ýnas 1. Dusynų köyü, Vyžuonos Ut; 2. Bijeikių köyü, Skiemonys An, bkz. Dausinas; ek. -yna-.

Dus-menėlių ežeras < Dusmenėliai köyü; Trak., krş. aynı yerdeki Dusmena deresi, Dus-ia gölü.

Duv-ėnas Likančių köyü, Užpaliai Ut, krş. soyadı Duv-ėnas, Duvė.

Duvėn-ėlis 1. Davainių köyü, Dusetos Zr; 2. Likančių köyü, Užpaliai Ut, bkz. Duvė-nas; ek. -ėl ja-.

Dvi-kelmis Pnd: sıf. dvi-kelmis < iki kütük.

Dvilýpiai Mlt, Lėliai köyündeki iki göl; krş. Dvilypỹs Kd, Surviliškis'teki Bakainiai köyü yakınındaki akarsu: dvilýpis, ayrıca krş. Dvilìnkis Klp, Gargždai'daki akarsu.

Dvỳl-iškis Mlt, Alanta'daki Spuliai köyü; krş. Dvyl-iùkas Kn, Vandžiogala'daki Vygių köyü yakınında bir akarsu: dỹlas “karanlık” LKŽ II 612; -iškja- eki, krş. Sietuv-iškis gölü, bkz. SkŽD 159.

Dvi-ragis (|| Ilgỹs || Salų ežeras) Rk, Salos: dvi-ragis “iki boynuzlu” LKŽ II 702.

LİTVANYA SSC GÖL ADLARI

Б. САВУКИНАС

Ö z e t

Makalede, günümüzde bilinen ve S ile D harfleriyle başlayan adların tümü olmak üzere, yaklaşık 150 göl adı açıklanmaktadır. Göl adlarına ilişkin etimolojik yorumlar, ilgili Litvanca, Letonca ve Eski Prusça özel adların karşılaştırılmasına dayanmaktadır. Baltık dillerine ait malzemenin göl adlarının anlamını açıklamaya yetmediği durumlarda, diğer Hint-Avrupa dillerinin ilgili söz varlığı da dikkate alınmaktadır.

198