SLAVY
KALB
LYGINAMOSIOS
GRAMATIKOS
APYBRAIZA
C.
B.
Bepuum eiiu,
O epx
cpasxu ea nod
2PQMMQTUKL
CAQBAKCKUX
AZbIKOB,
Msaa easc so
Akagemun
nayx
CCCP,
Mocxsa,
1961,
352
p.
S.
Be nS eino
,,Sla y
kalby
lyginamosios
g ama ikos
apyb aiza"
y a
dalis
sla y
lyginamosios
g ama ikos,
apiman i
izanginius
klausimus
i
o-
ne ikos
sky iy.
Tai
pa s
naujausias
kalbos
mokslo
zodis
apie
lyginamaja-
-is o ing
sla y
kalby
one ika
i
bend asias
sla is ikos
p oblemas.
Sis
ei-
kalas,
misyu
nuomone,
oli
p asoka
sa o
kukly
,, ado élio
s uden ams”
uzda inj
i
a sis oja
Salia
klasikiniy
A.
Mejeés,
N.
an
Veiko,
A.
Selisce o,
A.
Vajano
is o inés
sla y
kalbo y os
da by.
Tiek
me odologiniu
a z ilgiu,
iek
gausia
bal is ikos
dalykus
liecianéia
medziaga,
pagaliau
iesioginiu
bal y-sla y
kalbiniy
ySiy
p oblemos
sp endimu
S.
Be nS eino
eikalas
y a
s a bus
bal y
kalby
is o ijos
y iné ojams.
Dziugu
pas ebé i,
kad
bal is i-
kos
klausimams
Siame
eikale
y a
ski iama
ku
kas
daugiau
ie os,
negu
anks esniuose
okio
pobiidzio
da buose.
Musy
skai y ojams,
u
bu ,
idomiausias
bus
S.
Be nS eino
knygos
sky ius
,,Kalbiniai
bal y-sla y
ysiai"
(p.
27—37).
Ski ingai
nuo
anks es-
niyjy,
pa yzdziui,
V.
Vond ako,
J.
Mikolos
da by,
ku iy
au o iai
spe-
cialiai
bal y-sla y
kalbiniy
ySiy
ne y inéjo,
o
pasi enkino
esamos
si ua-
cijos
kons a a imu,
naujojo
eikalo
au o ius
ne
ik
i&dés o
senasias
eo-
ijas,
be
pa eikia
aiSkiai
su o muluo as
sa i as
pazii as.
S.
Be né einas
ned ejodamas
pasisako
p ieS
bal y-sla y
p okalbés
eo ija,
ku i,
jo
zo-
dziais
a ian ,
pada é
daug
Zalos
lyginamajai
sla y
kalbu
g ama ikai:
$i
eo ija
ska ino
y iné ojus
maiiy i
i ai iy
epochy
eiskinius,
suda iné i
di b ines
kons ukcijas,
hipo ezes,
ku ios
s abdé
p asla y
kalbos
is o ijos
y inéjima
(plg.
p.
36).
S ai
dél
ko,
S.
Be n8 eino
nuomone,
negalima
p i-
pazin i
bal y-sla y
p okalbés
eo ijos:
a)
Daugelis
seniausiy
p ocesy
bal y
i
sla y
kalbose
yko
ski ingai.
Ypa
biidinga
Siuo
a z ilgiu
y a
balsiy
4,
4, a,
6
is o ija.
b)
Daugelis
s a biausiy
p asla y
kalbos
p ocesu,
i ykusiy
seniau-
siame
jos
egzis a imo
pe iode,
p abal y
kalboje
isiskai
nepasi eiské
a ba
ik
silpnai
a sispindéjo
a ski uose
jos
dialek uose.
Ypaé
ai
pasa-
ky ina
apie
s
likima
bal y
i
sla y
kalbose.
c)
P aei yje
isa
bal y-sla y
p okalbés
Salininky
i odymu
sis ema
bu o
g indziama
p asla y
i
lie u iy
kalbos
ak y
g e inimu.
Labai
daznai
lie u iy
kalbos
ak ai
bu o
pa eikiami
kaip
p abal i8ki.
Tuo
a pu
p abal y
313
kalba
da
Ziloje
seno éje
suskilo
j
d i
pag indines
p okalbes,
ku iy
ienai
p iklauso
lie u iy
i
la iy,
o
ki ai
—
p isy
kalbos.
Lyginimas
isy
pi ma
su
lie u iy
kalba
kelia
p ieS a a imy
da
i
dél
o,
kad
p asla y
gen ys
daugiausia
bend a o
su
p isy
i
jo ingiy
gen imis.
Né a
abejonés,
kad
bal y-sla y
bend ys é
(coo6ujHocTs)
isy
pi ma
apémé
p asla y,
p isu’
i
jo ingiy
kalbas.
P asla y
kalbos
is o ija
odo,
kad
glaudaus
bal y
i
sla u
gen¢iy
kon ak o
pe iodu
ieningos
bal y
p okalbés
is
ik yjy
jau
nebu o.
Todél
nea si ik inai
s a biausios
Sios
epochos
naujo es
ne ie-
nodai
sieja
p asla y
kalba
su
a ski omis
bal y
kalbomis.
d)
Bal y-sla y
p okalbés
eo ijos
Salininkai,
nepaisan
j ai iy
mégi-
nimy,
negali
i8sp es i
bal y-sla y
ekons ukcijy
p oblemos.
Sia
p oblema
labai
apsunkina
da
i
oji
aplinkybé,
kad
p abal y
kalbos
ekons ukcija
didele
dalimi
y a
nejmanoma:
daugelis
bal yu
kalbu
iSnyko
be
pédsaku,
o
i8likusios
neduoda
galimybés
a s a y i
daugelio
p abal y
kalbos
eié-
kiniy.
e)
Bal u-sla y
p okalbés
eo ijos
nepa i ina
a cheologijos
mokslo
duomenys.
Toliau
S.
Be nS einas
da o
iS ada,
kad
bal y
i
sla y
kalby
panasu-
mas
paaiskinamas
ilgai
ukusiu
bal y
i
sla y
gen¢ciy
kon ak u,
ku is
bu o
bal y-sla y
bend ys és
susi o ma imo
p iezas imi.
Sia
bend ys e
pa i ina
bend os
izoglosés.
Ty iné ojyu
uzZda inys
y a
nus a y i
Siy
bal u-
sla y
izoglosiy
pobidj,
e i o ija
i
susida ymo
laika
(plg.
p.
36).
Neig-
damas
bal y-sla u
p okalbés
eo ija,
S.
Be nS einas
ka u
pab ézia,
kad
bal u
kalby
duomenys
y a
nepap as ai
s a biis
p asla y
kalbos
is o ijos
s udija imui.
Nag inédamas
a ski us
sla is ikos
klausimus,
eikalo
au o ius
pa-
eiskia
nemaza
jdomiy
min¢iu,
ku ios
ienokiu
a
ki okiu
bidu
liecia
bal u
kalby
is o ijos
dalykus.
Be
abejo,
mums
jdomus
y a
p asla y
kalbos
is o-
ijos
pe iodizacijos
klausimas.
P asla y
kalbos
is o ijq
S.
Be nS einas
ski s o
i
d i
dideles
epochas:
j
epocha
iki
uzda ujy
skiemeny
ne ekimo
i
uzda uju
skiemeny
ne ekimo
epocha.
Pi maja
epocha
oliau
jis
ski ia
i
is
pe iodus:
pe ioda
uojau
po
indoeu opieciy
p okalbés
suskilimo,
bal-
y-sla y
bend ys és
pe ioda
i
pe ioda,
ukusj
nuo
Sios
bend ys és
isi i-
mo
iki
uzda yjy
skiemeny
ne ekimo
epochos.
An oji
epocha
ski s oma
i
du
pe iodus:
pi masis
—
uZda yjy
skiemeny
ne ekimo
pe iodas,
an a-
sis
—
p asla y
kalbos
suskilimo,
sla y
au ybiy
kalby
o ma imosi
pe-
iodas.
Pas a ojo
pe iodo
da a
S.
Be nS einas
laiko
I
m.e.
uks an mecio
an aja
puse,
nu odydamas,
kad
nus a y i
ikslesne,
no s
d iejyu
Sim me¢iy
émuose,
da a,
kaip
kad
da é
daugumas
anks esniyjy
y iné ojy,
né a
imanoma
(plg.
p.
51—52).
Bal y
i
sla y
genciy
kon ak ai,
S.
Be ns eino
nuomone,
p asidéjo
an oje
II
iks an me¢io
p .
m.e.
puséje
i
galéje
uz-
uk i
ne
iki
I
iks an me¢cio
p .
m.e.
idu io.
Vadinasi,
I
iks an me io
p .
m.e.
idu yje
bal y-sla y
bend ys é
isi o
(plg.
p.
60—1).
S.
Be ns einas
su inka,
kad
Sie
eiginiai
kol
kas
labai
hipo e iski.
Ta-
€iau
y a
mediiagos,
leidziancios
juos
pa ikslin i.
Pi miausia
ai ie
bal y
i
sla y
zodyno
elemen ai,
ku ie
susi o ma o
bend ojo
bal u
i
sla y
gen-
314
‘ciu
gy enimo
me u.
S a biausia
¢ia
a ski i
bend a
indoeu opie iskos
lek-
sikos
onda
nuo
bal y-sia y
bend ys és
naujo iy.
:
Pag is ai
eikalo
au o ius
igkelia
min j,
kad
anks esnieji
bal y
i
sla-
u
kalbiniy
san ykiy
y iné ojai
pe
mazai
k eipé
démesio
i
pie y
sla u
kalbas.
Pasi odo,
kad
daznai
bal y
kalby
ei8kiniams
analogija
andame
pie y
sla y
kalbose
a ba
ik ai
bulga y
kalboje.
S ai
kele as
pa yzdziu.
Ry y
i
aka u
sla y
kalbose
a ojamas
mediZio
i
jo
aisiaus
pa a-
dinimas
g uSa
( us.
Tpywa,
uk .
pyuia,
lenk.
g usza,
polab.
g dusdi,
éek.
h ugka).
Ta¢iau
jau
lenky
a mése,
o
aip
pa
kaSuby
i
luzicy
kalbose
ap-
inkamas
Sio
pa adinimo
a ian as
su
k-
(lenk.
k usza,
ka’.
k ega,
zem.
luz.
k uga, k§uga,
auks .
luz.
k ug a).
Su
k-
a ian u
Sis
pa adinimas
a -
ojamas
i
bulga y
bei
se by-cho a yu
kalbose
(bulg.
xpywa,
se b.
-cho -
kpyuixa),
Vadinasi,
cia
bend a
pie y,
kai
ku iy
aka y
sla y
i
bal u
kalby
(plg.
lie .
k idugé,
p .
c ausy,
c ausios)
one iné
izoglose.
Pasi aiko
i
bend y
Zodziy
da ybos
a ian u.
Lie .
ge klé,
gu klys,
p .
gu cle
a i inka
bulg.
ppxaaun,
se b.-cho .
pkAbau,
ku ie
sla y
kalby
a -
pe
y a
yienisi.
Lie .
G inas,
la .
duns,
p .
awins
suda o
bend a
izoglose
su
s.
sl.
o bn'b,
bulg.
oBén,
se b.-cho .
6san,
slo én.
é6 an.
Lie
mili i,
méiziu
a i inka
s.
sl.
mlszq;
bulg.
ma3#,
se b.-cho .
mysem,
slo en.
méizem.
Ypaé
gausu
leksiniy
a ian u:
lie .
bu na
—
bulg.
6apxa
,,lipa",
se b.
-cho .
6pxsuua
,,an snukis";
lie .
zidunos
—
bulg.
dxxyxna
,,lapa";
lie .
a -
pas
—
bulg.
pan
,,duobé",
se b.-cho .
pdn;
lie .
d asky i
—
bulg.
Opacxam;
lie .
déSinas
—
s.
sl.
despns,
bulg.
decen,
se b.-cho .
décan;
lie .
Salna,
la .
salna
—
bulg.
caana
,Se kSnas",
se b.
-cho .
cadua,
slo-
en.
sidna.
Ap inkama
i
kai
ku iu
seman iniu
a ian u.
Pa yzdziui,
lie .
d e-
bulé
(:
d ebé i)
a i inka
bulg.
pene a ixa,
se b.-cho .
pené abuxa,
slo-
en.
epe ljika.
Remian is
Siais
ak ais,
da oma
iS ada,
kad
olimoje
p aei yje
a p
bal y
i
daba iniy
pie y
sla u
kalbu,
isu
pi ma
bulga y
kalbos,
ilga
laika
egzis a o
glaudiis
kon ak ai.
Kadangi
bal y
genéiy
gy enamoji
e i-
o ija
pie uose
nesieké
oliau
P ipe és,
galima
eig i,
kad
sla y
gen ys,
kalban¢ios
pie y
sla yu
kalbomis,
gy eno
i
p asla y
e i o ijos
Siau éje
(plg.
p.
75).
Tiesa,
Gia
eikia
pasaky i,
kad
pasku inieji
V.
Topo o o
i
O.
T uba-
€io o
Dniep o
auks upio
hid onimijos
y inéjimai!
odo,
kad
adicine
bal y
i
sla y
siena
P ipe és
upe
eikia,
u
bi ,
e iduo i,
nes
bal iskos
hid onimijos
pédsaky
galima
as i
i
j
pie us
nuo
P ipe és.
Todél
§i
S.
Be nS eino
eiginj
eike y
upu j
pa ikslin i.
Pagaliau
i
jis
pa s,
ki oje
ie oje
(plg.
p.
60)
kalbédamas
apie
bal y
i
sla y
ibas,
nu odo,
kad
nedi-
delés
bal y
g upés
galéjusios
p asisk e b i
i
pie us
nuo
P ipe és.
'
Plg.
B.
H.
Tonopos,
O.
H.
Tpy6aues,
Ban uiicxan
HapouuMus
Bepxue o
Hloanenposps,
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
{.
4,
Vilnius,
1961,
p.
198;
JIma suc uye-
ckHi
anaaus
Haponumos
Bepxue o
Moauenposss,
Mocksa,
1962,
p,
232—233,
315
Kalbédamas
apie
leksinius
skolinius,
S.
Be nS einas
nu odo,
kad
se-
niausi
skoliniai,
pa eke
i
p asla y
kalba
i8
giminingy
kalby,
y a
bal iSki.
Daug
bend y
bal y
i
sla y
kalby
elemen y
y a
ne
pa eldé i
i$
indoeu o-
pieciy
p okalbés,
o
bend ys és
pe iode
paskolin i
ieny
iS
ki y.
Taciau
a ski i
Siuos
skolinius
nuo
pa eldé y
Zodziy
né a
i y
k i e iju.
Veikalo
au o ius
mano,
kad
p ie
okiy
bal i8ky
skoliniy
ba y
galima
p iski i
sla-
iska
ankos
( us.
pyxa
i
k .)
pa adinima,
ku is
sla y
kalby
di oje
ne-
gali
bi i
e imologizuojamas,
o
bal y
kalbose
u i
pa ikima
e imologija
( ank
:
i ik i).
Veikale
nag inéjami
i
kai
ku ie
idomis
one inés
subs i ucijos
klau-
simai.
Tiesa,
jie
daugiausia
liecia
ge manizmy
ch onologija.
Be
one ine
subs i ucija,
Zinoma,
palie é
i
senuosius
sla y
skolinius
iS
bal y.
Fone inées
subs i ucijos
eiskiniai
odo,
kad
nus a an
skoliniy
ch onologija,
ne
i-
sada
galima
pasikliau i
one iniy
paki imy
duomenimis.
Pa yzdziui,
da
neseniai
mokslininkus
a é
j
akla ie e
pi mosios
pala alizacijos
zymes
ge many
skoliniuose
(plg.
Selm<xelm,
kbneZe<kuning-).
Ma ,
Siaip
gau i
iS
ge many
Zodziai
p asla y
kalboje
u i
an osios
i
eciosios
pala aliza-
cijos
pédsaky
(plg.
ce ky<ki k,
ce a<kin us),
o
sla y
i
ge many
genciu
kon ak y
me u
one inis
k'><¢',
g'>4J’,
x'>8'
p ocesas
u éjo
bi i
jau
seniai
pasibaiges.
Todél
sla y
Selm-,
k»neze
a si adimas
daba
aiskinamas
okiu
budu.
Pi mosios
pala alizacijos
ezul a as
cia
né a
gy as
one inis
p o-
cesas,
o
subs i ucijos
eiskinys.
Kadangi
skolinimo
me u
p asla u
kalboje
skiemenu
ke,
ge,
xe
dél
pi mosios
pala alizacijos
jau
nebu o,
ai
pasko-
lin yjy
Zodziy
ke,
ge,
xe
désningai
bu o
e iami
é'e,.j'e,
S'e.
Sie,
o
ne
ki i,
a i ikmenys
bu o
pa ink i
odél,
kad
p iebalsiai
k, g,
x
p asla y
kal-
boje
ose
paciose
mo emose
galéjo
kai alio is
su
¢’,
,
§.
Vadinasi,
Siuo
a eju
ge maniskojo
ge
sla y
paskolin uose
ZodZiuose
a liepimas
je
skoliniy
ch onologijos
a z ilgiu
mums
né a
pa ikimas
a gumen as.
Pi -
mujy
ge manizmy
p asla y
kalboje
ch onologijos
klausimas
ne iesiogiai
liecia
i
ge manizmy,
pe
sla us
pa ekusiy
j
bal y
kalbas,
amziaus
klau-
sima.
K.
Baga,
kaip
Zinome,
eigé,
kad
_,, isyseniausieji
ge maniskosios
kilmés
sla énu
ZodZiai
giliau
nesiekia
kaip
III
amZiaus
p .
m.
e."?.
S.
Be ns-
einas
sla y
i
ge many
kon ak y
p adzia
laiko
II
m.e.
amziy
(plg.
p.
97,
169).
Pag indiné
ge many
skoliniy
dalis
i
p asla y
kalbq
pa eko
II—V
m.
e.
amZiuose.
Siuo
me u
sla ai
i8
ge many
ga o
i
Zodzius
ko sl»,
Selm,
osbl,
is
ku iy
éliau
kilo
misy
kG ilas,
§dlmas,
Gsilas.
S.
Be nS eino
eiginiai
sla y
i
ge many
kalby
san ykiy
klausimais
p ieS a auja
pas a uoju
me u
él
keliamai
hipo ezei
apie
sla y
p o é yne
p ie
Vyslos-Ode io®.
Taciau
Sios
hipo ezés
Salininky
a gumen ai
kol
kas
is
ik uju
y a
labai
hipo e i8ki.
S.
Be n& einas
nu odo,
kad
ne u ime
jokiy
duomeny,
jog
sla ai
I
iks an me yje
p .
m.
e.
bi y
gy eng
p ie
Bal ijos
ji os.
Anks esniyjy
y iné ojy,
skelbianciy
okias
min is,
a gumen as
bu o
sla y
kalbose
ap-
?
Pig.
K.
Ba
ga,
Rink iniai
as ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
84.
_
*Plg.
B.
B.
Map enos,
K
anu euc ayeckomy
OGOcHOBaHHIO
HNoTesbl
O
BHCI0-
-o epcko l
npapoaune
caasan,
<Bonpocn
s3biKosHaHHa»,
Mocksa,
1961, Ne
3,
p.
51—59.
316
inkamas
Zodis
mo 'e.
Sis
zodis
zinomas
daugeliui
indoeu opie¢iy
kalbu,
plg.
lo .
ma e,
sen.
ai .
mui ,
go .
ma ei,
lie .
ma és,
mG ios,
la .
ma e,
p .
ma y
i
k .
Taciau
S.
Be nS einas,
be
ki a
ko
emdamasis
K.
Bigos
i
A.
Isaéenkos
eiginiais,
nu odo,
kad
sla y
zodzio
mo 'e
,,ji a"
eiksmé
y a
naujesné.
AnksCiau
Sis
zodis
eiskes
nbala,
s o in i
andeni".
Vadi-
nasi,
p asla y
kalboje
jis
a si ado
anks¢iau,
negu
sla ai
susipazino
su
a i a
ju a
(plg.
p.
63—64).
Tokiu
badu
jis
né a
joks
a gumen as,
kad
p asla y
kalba
kalban ieji
zmonés
bi u
gy ene
p ie
ji os.
A ski us
bal is ikos
klausimus
eikalo
au o ius
gana
placiai
palieéia,
duodamas
p asla y
kalbos
paki imy,
susijusiy
su
bal y-sla y
kalbinés
sq-
jungos
pe iodu,
cha ak e is ika.
Jis
nu odo,
kad
jau
bal y-sla y
bend ys-
és
me u
bal y
p okalbé
bu o
suskilusi
i
daugelj
dialek y.
Todél
i
dau-
gelis
bal y-sla y
izoglosiy
p asla y
kalba
su
a ski omis
bal u
kalbomis
sieja
j ai iai.
P ie
paciu
seniausiy
bal y-sla y
izoglosiy
eikia
ski i
bal-
siniy
sonan y
skiemeningumo
ne ekimq
i
jy
i ima
d iga siais
i ,
u ,
il;
ul,
im,
um,
in,
un.
Tiesa,
skiemeniniy
sona u
neiélaiké
i
daugelis
ki y
indoeu opieciy
kalby,
aciau
jose
Sis
p ocesas
yko
ski ingai,
o
p asla yu
i
p abal y
kalbose
jis
nuos abiai
su apo.
Bal y-sla y
bend ys és
me u
p asla y
kalbos
one inéje
i
g ama inéje
sanda oje
p adeda
aidin i
s a by
aidmenj
in onacija.
Ji
ampa
sa a an-
kiSku
kalbinés
sis emos
ak o iumi.
Sioje
s i yje
p abal y
i
p asla y
kalboms
bidinga
daugelis
bend uy
p ocesy.
A ski i
ski umai
aip
pa
paaiskinami
dialek iniu
p abal y
kalbos
susiskaidymu.
Manoma,
kad
in-
onacijos
a z ilgiu
p asla y
kalbai
a imiausios
bu o
seno és
p isuy
i
jo ingiy
a més
(plg.
p.
159—60).
Bal y-sla y
bend ys és
pe iodui
eikiausiai
eikia
ski i
i
p asla yu
kalbos
skiemens
galo
p iebalsinio
sonan o
m
i ima
n
(plg.
p.
165).
Siam
pe iodui
ski iami
i
p iebalsiy,
esanéiy
p ies
j,
pasikei imo
eis-
kiniai.
Salia
bal y
i
sla y
kalboms
bend y
b uozy
¢ia
ma ome
i
nemaza
esminiy
ski umy.
Todél
y a
pag indo
many i,
kad
is
p asla y
kalboje
labai
ilgai
uz ukes
p ocesas
p asidéjo
jau
y an
bal y-sla u
bend ys ei.
P iebalsiy,
esan¢iy
p ie’
j,
likimu
p asla y
kalbai
a imiausios
y a
la iy
i i§
dalies
seno és
p isy
a més
(plg.
p.
166—167).
Baigian
negalima
nepas ebé i,
kad
bal u
kalbu
pa yzdziai
S.
Be ns-
eino
eikale
labai
ykusiai
pa ink i
i
k uop8¢iai
pa ik in i.
Gal
ik
ie-
oje
F.
Ku Saicio
pa eikiamy
o my
Z aigzdé
(plg.
p.
153),
dédé
(plg.
p.
148)
eikéjo
duo i
li e a i inés
lie u iy
kalbos
o mas
Z aigzdé,
dédé
i
ie oje
p asy
kalbos
paminkluose
nepaliudy os
bend a ies
ink
(plg.
p.
92)
nu ody i
Sio
eiksmazodzio
o ma
sen inka.
Su
malonumu
pe skai e
S.
Be né eino
,,Sla u
kalby
lyginamosios
g a-
ma ikos
apyb aizos"
ienq
dalj,
lauksime
pasi odan
ki os
Sio
eikalo
da-
lies,
ku ioje
aip
pa
ikimés
as i
nemaza
eikSmingy
bal y
kalbu
mokslui
ak y.
Vilnius
.
ae
A.
Sabaliauskas
’
317