scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Slavų kalbų lyginamosios gramatikos apybraiža

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Slavų kalbų lyginamosios gramatikos apybraiža

Author: A. Sabaliauskas
Year: 1963
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1931/2032
SLAVY
KALB
LYGINAMOSIOS
GRAMATIKOS
APYBRAIZA
C.
B.
Bepuum eiiu,
O epx
cpasxu ea nod
2PQMMQTUKL
CAQBAKCKUX
AZbIKOB,
Msaa easc so
Akagemun nayx
CCCP,
Mocxsa,
1961,
352
p.
S.
Be nS eino
,,Sla y kalby
liiguamosios
g ama ikos
apyb aiza"
es pa e
sla y
liiguamosios
g ama icos,
aba canini
izanginius
p egun as
one ikos
sky iy.
i
Es e es el
más
ecien e
zodiaco de
la ciencia
del
lenguaje
sob e compa amaja-
-is o ing
sla y kalby
oné ica
comunesa-
i
sias
p oblemas
sla is ikos.
Sis
heikalas,
misyu
opinión,
oli
p asoka
su kukly
,, ado élio
es udian es
uzda inj
i
a sis oja
Salia
klasikiniy
A.
Mejeés,
N.
an
Veiko,
A.
Selisce o,
A.
Vajano
his o inés
sla y
kalbo y os
da by.
Tan o
me odológico
a z ilgiu,
como
abundasa
emas
bal is ikos
liecianéia
meziaga, po
in di ec oiniu
bal y-sla y
kalbiniy ySiy
p oblema
solucion
S.
Be nS eino
eikalos es
impo an e
bal y kalby
his o ios
y iné ojams.
Dziugué i, que
bal is ikas
p egun as
Siame eikale
es asignada
cuán kas más
espacio, que
an e io es en
al pobiidzio
abajos.
Musy
lei a ojams,
u bu ,
idomiausias
se á
S.
S e
Be nino
lib o
capí ulou-
s,,Kalbiniai
bal y-sla y ysiai"
(p.
27—37).
Di e en emen-
e desde
anks esniyjy,
exemplziui,
Vond ako,
V.
Mikolos da by,
J.
ku iy au o
Skiy
especialmen e
bal y-sla y
kalbiniy ySiy
ne y inéjo,
pasi enkino
esamas
si uaciones
kons a a imu,
o
nue ojo eikalo
au o ius sólo
i&dés o
senasias
eo ías, pe o
p opo ciona ai
o mulado
sui as pazii as.
ne
S.
Be né einas
sin duda
pasi aco p S
bal y-sla y
p okalbés
eo ía, que,
zodziais
pa lando,
jo
pada é mucho
Zalos
compa ginama-
jai sla y kalbu
g ama ikai:
eo ía ska ino
$i
y iné ojus
maiiy i i ai iy
epochy
eiskinius,
suda iné i
di b ine
kons ukcije,
hipo zes,
ku ios s abdé
p asla y
his o ie jezika
y inéjima
(plg.
p.
36).
S ai dél ko,
Be n8 eino
opina, no
S.
debe
p ipazi
bal y-sla y
p okalbés
eo ías:
a)
Muchos
seniausiy
p ocesos
bal y
i
sla y en
lenguas
u ie on
luga di e en emen e.
Ypa
biidinga
Siuo
a z ilgiu
es balsiy
4,
4, a,
6
his o ia.
b)
Muchos
impo ancia-
iausiy
p asla y
p oceso de
la lengua,
i ykusiy en el
más
an icuado
pe íodo de
su
exis encia,
p abal y
kalboje
isiskai
nepasi eiské
o sólo silpnai
a spindéjo
en
sepa ados
sus
dialec os.
Ypaé
es o
digay ina
sob e
likima
s
bal y
sla y en
i
lenguas.
c)
P aei yje
oda
bal y-sla y
p okalbés
Salininky
i odymu
sis ema
ue
g indziama
p asla y
i
lie u iy de
la lengua
ak y
g e inimu.
Labai
daznai
lie u iy
hechos del
idioma
ue on
p esen ad-
os como
p abal i8ki.
Mien as-
pu
p abal y
313
habla aún
Ziloje
seno éje
eskilo j
dos
p incipal-
es
p okalbe-
s, ku iy
unaia
pe ene-
cen
lie u iy y
la iy, a
o asi
p isy de
idiomas.
Compa a-
ción isy
p ime o
con
lie u iy
lengua
plan e
an eS a-
a imy
da y dél
lo que que
p asla y
gen ys
p incipal-
men e
comi a -
on con
p isy y
jo ingiy
gen imis.
Né a
dudaoés,
que
bal y-sla-
y
bend ys-
é
(coo6ujH-
ocTs)
isy
p ime o
apémé
p asla y,
p isu y
jo ingiy
kalbas.
P asla y
his o ia
del
lenguaje
mues a
que
glaudaus
bal y y
sla u¢
geniy
pe íodo
de
con ac o
uningas
bal y
p okalbés
is ik yjy
ya no
hubo.
Todél
nea si ic-
amen e
más
impo an-
es Sios
epochos
inno acio-
nes
ne ienod-
ai
elaciona
p asla y
habla con
sepa ad-
as bal y
lenguas.
d)
Bal y-sla-
y
p okalbés
eo ías
Salininkai,
a pesa
j ai iy
méginimy,
no puede
i8sp es i
bal y-sla-
y
ekons -
ukcijy
p oblemo-
s. Sia
p oblema
muy
ag a ada
aún y oji
en o no-
ybé, que
p abal y
econs -
ucción
de la
lengua en
g an
pa e es
nejmano-
ma:
muchos
bal yu
kalbu
iSnyko be
pédsaku,
a
i8likusios
neduoda
posibilyb-
és
es a i
muchos
de
p abal y
lengua eiékiniy.
e) Bal u-sla y
p okalbés
eo ías no
con i maba
da os de la
ciencia
a queología.
Toliau S.
Be nS einas
hace iS ada,
que bal y y
sla y kalby
panasumas
paaiskinamas
la gas
ukusiu
bal y y sla y
gen¢ciy
kon ak u,
que ue
bal y-sla y
bend ys és
susi o maci-
ón
p ízas imi.
Sia
comunys e
con i ma los
isoglosés
comunes.
Ty iné oj
Siyyu
uzZda inys
son
es ablece
bal usla y
izoglosiy
pobidj,
e i o io y
sus o maci-
ón laika (plg.
p. 36).
Neigdando
bal y-sla u
p okalbés
eo ía, S.
Be nS einas
jun o
en a ézia,
que bal u
kalby da os
son
nepap as ai
impo an es-
is p asla y
lengua
his o iías
s udija imui.
Nag inédam-
as sepa i os
cues iones
sla is ica,
ienda el
au o
pa eiskia
nemaza
jdomiy
min¢iu, cuya
unookiu u
o ookiu bidu
liecia bal u
kalby emas
de his o ia.
Sin duda, nos
jdomus es
p asla y
lengua
is o ijos
pe iodizació
cues ión.
P asla y
idiomas
his o ijq S.
Be nS einas
ski s o i d i
dideles
epochas: j
epocha has a
uzda ujy
skiemeny
ne ekimo y
uzda uju
skiemeny
ne ekimo
epocha.
P ime aja
epocha
adelan e él
di ide i es
pe iods:
pe iodo
uojau po
indoeu opiec-
iy p okalbés
desglosimo,
bal y-sla y
bend ys és
pe iodo i
pe iodo,
ukusj
desde Sios
bend ys és
isi imo has a
uzda yjy
skiemeny
ne ekimo
epochos. La
segunda
epocha
ski s oma i
dos pe iodus:
el p ime o
uZda yjy
skiemeny
ne ekimo
pe iodas,
segundo
p asla y
kalbos
suskilimo,
sla y
au ybiy
kalby
o ma imosi
pe iodas.
Es e úl imo
pe iodo da a
S.
Be nS einas
iempo I m.e.
uks an me-
cio la
segunda
mi ad,
indicando que
es ablece
ikslesne,
aunque
d iejyu
Sim me¢iy
émuose,
echa, como
que da é
plu alidades
anks esniyjy
y iné ojy,
né a
imanoma (plg.
p. 5152). Bal y
y sla y
genciy
con ac os,
en opinión de
S.
Be ns eino,
p asidéjo
an oje II
iks an me¢-
io p . m.e.
puséje y
galéje
uz uk i
incluso has a
I
iks an me¢-
cio p . m.e.
midu io.
Henceasi, I
iks an me -
io p . m.e.
idu yje
bal y-sla y
bend ys é
isi o (plg. p.
601). S.
Be ns einas
es á de
acue do que
Sie eiginiai
po lo que
muy
hipo e iski.
Ta- €iau son
mediiagos,
leidziancios
ellos
e issli .
P ime o es
esos bal y y
sla y zodyno
elemen os,
que se
o ma on del
común ba u y
sla y gen-
314
‘ciu
iempo
de ida.
Más impo an e
ia sepa a común
indoeu opie iskos
lexicikos onda
desde bal y-sia y
bend ys és
naujo iy.
:
Pag is ai
eikalo
au o ius
igkelia min j,
que
anks esnieji
bal y
slakalbiniy
i
san ykiy
u
y iné ojai
pe mazai
k eipé
démesio
pie y sla u
kalbas.
i
Apa ece
que daznai
bal y kalby
ei8kiniams
analogija
andame
pie y sla y
idiomas o
ik ai
bulga y
kalboje.
S ai
algunos
ejemziu.
Ry y aka u
i
sla y en
lenguas
u ilizado
mediZio
aisiaus
i
jo
nomb e
g uSa
( us.
Tpywa,
uk .
pyuia,
lenk.
g usza,
polab.
g di, éek.
h ugka).
Ta¢iau ya
lenky
a mése,
ambién
o
kaSuby
luzicy en
lenguas
i
localizab-
le
Sio
a ian e
del nomb e
su
k-
(lenk.
k usza,
ka.
k ega,
zem.
luz.
k uga, k§uga,
auks .
luz.
k ug a).
Su
k-
a ian e
Sis el nomb e
u ilizado en
bulga y bei
se by-cho a yu
i
(bulg.
xpywa,
se b.
-cho kp-
yuixa),
Vadinasi,
cia
común
pie y, kai
ku iy
aka y
sla y
bal u
i
kalby
(plg.
llu.
k idugé,
p .
c ausy,
c ausios)
one iné
izoglose.
Acon ece
i
bend y
Zodziy
da ybos
a ian ean u.
Lie .
ge klé,
gu klys,
p
gu cle
co esp-
onde bulg.
ppxaaun,
se b.-cho .
pkAbau,
quienes
sla y kalby
a y a
yienisi.
pe
Lie .
G inas,
la .
duns, p .
awins
cons i u-
ye común
isoglose
su
s.
sl.
o bn'b,
bulg.
oBén,
se b.-cho .
6san,
slo én.
é6 an.
Lie
mili i,
méiziu
co esp-
s.
onde sl.
mlszq;
and bulg.
ma3#,
se b.-cho .
mysem,
slo en.
méizem.
Ypaé
gausu
leksiniy
a ian u:
llu.
boca bulg.
—
6apxa
,,lipa",
se b.
-cho .
6pxsuua
,,nsnukis'; llu.
zidunos
—
bulg.
dxxyxna
,,lapa'; llu.
a pas
bulg.
—
pan
,,duobé",
se b.-cho .
pdn; llu.
d as
—
i i a bulg.
Opacxam;
llu.
déSinas
—
s.
sl.
despns,
bulg.
decen,
se b.-cho .
décan; llu.
Salna, la .
salna
—
bulg.
caana
,Se kSnas",
se b.
-cho .
cadua,
slo en.
sidna.
Ap ema kai
i
ku iu
seman iniu
a ian u.
Pa yzdziui,
llu.
d ebulé
d ebé i)
(:
co esp-
onde bulg.
pene a ixa,
se b.-cho .
pené abuxa,
slo en.
epe ljika.
Basándose
Siais
hechos, se
hace
iS ada, que
en lejimo
pasado
en e bal y
ac ualiniy
pie y sla u
i
habbu, odo
pi ma
bulga y
idiomas, ilga
iempo
exis is a o
glaudiis
con ac os.
Po que
bal y
genéiy
habi able
e i o io
al su ose
nesieké
más
P ipe és,
puede
deci se que
sla y
gen ys,
kalban¢ias
pie y
sla yu
lenguas,
i o
p asla y
i
e i o ies
Siau éje
(plg.
p.
75).
De echo, Gia
hay que
deci que
los úl imos
V.
Topo o o
i
O.
T uba-
€io o
Dniepe
ocs umio
hid onimías
y inéjimas!
indica que
adicio-
naline
bal y
i
sla y
siena
P ipe és upe
necesi a,
u bi ,
e iduo i,
po que
bal iskos
hid onimías
pédsaky se
puede
encon a
i
j
almo zos
desde
P ipe és.
Todél
§i
S.
S e
Be nino
eiginj
eike y
upu j
e isclin i.
i
Po in él
mismo, en
o o luga
(plg.
p.
60)
hablando de
bal y sla y
bo as, indica
i
que nedidelés
bal y g upés
galéjusios
p asisk e b i
lunus desde
i
P ipe és.
'
Plg.
B.
H.
Tonopos,
O.
H.
Tpy6aues,
Ban uiicxan
HapouuMus
Bepxue o
Hloanenposps-
,,,Lie u iy
kalbo y os
p egun as,
{.
4,
Vilnius,
1961,
p.
198;
JIma suc uye-
ckHi anaaus
Haponumos
Bepxue o
Moauenposss,
Mocksa,
1962,
p,
232—233,
315
Habbédamos
de leksinius
skolinius,
Be nS einas
S.
indica que
más iejos
skoliniai,
pa eke
p asla y
kalba
giminingy
i
kalby, es
bal iSki.
i8
Daug y
bal y sla y
kalby
i
elemen y es
pa eldé i
indoeu opi-
eciy
ne
p okalbés,
i$
bend ys és
pe iodo
p és in i
o
ieny ki y.
iS
Taciau
sepa i i
Siuos
debinius
desde
pa eldé y
Zodziy
né a
ue ey
c i e i.
Veikalo
au o
c ee que
a okiy
bal i8ky
skoliniy
ba y se
puede
a ibui
sla iska
manos
( us.
pyxa k .)
i
nomb inima, que
sla y kalby di oje
no puede bi i
e imologizándose,
bal y en lenguas
iene con iima
e imología
o
( ank
:
i ik i).
Veikale
examinéjami
i
algunos idomis
one inés
subs i ución
cues iones.
Es e dad,
ellos
p incipalmen-
e liecia
ge manizmy
ch onologija.
Be one ine
subs i ucija,
Zinoma,
palie é
anuosius
i
sla y
skolinius
bal y.
iS
Fone inées
subs i ución
eiskiniai
indican que al
es ablece
skoliniy
ch onologija,
siemp e se
ne
puede
con ía se
one iniy
paki imy
da os.
Pa yzdziui, aún
ecien emen e
cien í icos
a é akla ie e
p ime as
pala alizacion-
es zymes
j
ge many
skoliniuose
(plg.
Selm<xelm,
kbneZe<kuning-).
Ma , Siaip
ob ene
ge many
iS
Zodziai
p asla y
kalboje
iene
segunda
i
e ce a
pala aliza-
ciones
pédsaky
(plg.
ce ky<ki k,
ce a<kin us),
o
sla y
i
ge many
genciu
kon ak y
du an e
one inis
k'><¢', g'>4J,
x'>8' p oceso
u éjo bi i ya
hace iempo
pasibaiges.
Todél
sla y
Selm-, kneze
apa ición
aho a
aiskinamas
al budu.
El esul ado de
la p ime a
pala alización
cia né a i as
one inis
p oceso,
subs i ución
eiskinys.
Debido al
o
p és amo
iempo
p asla u
kalboje
skiemenu ke,
ge, dél
p ime as
pala alizacion-
es ya no había,
es p és in yjy
xe
Zodziy
ke, ge,
désningai
xe
ue on
e iami
é'e,.j'e,
S'e.
Sie,
o
ne
o os,
co espond-
ien es
ue on
elegidos
odél, que
p iebalsías
k, g,
x
p asla y
kalboje
ose
paciose
mo emose
galéjo
kai alio is
su
¢’,
,
§.
Vanici, Siuo
caso
ge maniskojo
sla y
ge
p és in uene
ZodZiues
a liepimas
skoliniy
je
ch onologijos
a z ilgiu nos
né a
con iimas
a gumen os.
Pi mujy
ge manizmy
p asla y
kalboje
ch onologijos
klausimas
indi ec amen-
e liecia
ge manizmy,
pe sla us
pa ekusiy
i
bal y kalbas,
amziaus
klausima.
j
K.
Baga,
como
Zinome,
eigé que
_,, isyseniausieji
ge maniskosios
kilmés sla énu
ZodZiai
más
p o und-
os no aspi a como
siglo III
p .
m.
e.' ?.
S.
Be ns ei-
nas sla y
ge many
i
kon ak y
p adzia
iempo
m.e.
II
amziy
(plg.
p.
97,
169).
Fundamen-
iné
ge many
skoliniy
i
pa e
p asla y
kalbq pa eko
IIV
m.
e.
edZios.
Siuo
iempo
esla ai
i8
ge many
consiguió
i
Zodzius
ko sl,
Selm,
osbl,
is
ku iy
éliau kilo
misy
kG ilas,
§dlmas,
Gsilas.
S.
S ein Be nino
a i maciones
sla y
i
ge many
kalby
elacioniy
cues iones
an eS a au-
ja
úl imamen e
él keliamai
hipó esis
sob e sla y
p o é yne
an e
Vyslos-Ode io®.
Taciau
Sios
hipo ezés
Salininky
a gumen ai
kol que
ik uju es
is
muy
hipo e i8ki.
S.
Be n& einas
indica que no
enemos jokiy
duomeny, jog
sla ai
iks an me yje
p .
I
m.
e.
bi y
gy eng
an e
Bal ijas
ji os.
Anks esniyjy
y iné ojy,
skelbianciy
okias
men is,
a gumen o
ue sla y
idiomas ap-
?
Pig.
K.
Ba
ga,
Rink iniai
as ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
84.
_
*Plg.
B.
B.
Map enos,
K
anu euc ayeckomy
OGOcHOBaHHIO
HNoTesbl
O
BHCI0-
-o epcko l
npapoaune
caasan,
<Bonpocn
s3biKosHaHHa,
Mocksa, 1961, No
es adecuado
3,
p.
51—59.
316
Zodis
mo 'e.
Sis zodis
zinomas a
muchos
indoeu opie¢iy
lenguabu, plg.
lo .
ma e,
sen.
ai .
mui , go .
ma ei, llu.
ma és,
mG ios,
la .
ma e, p .
ma y k .
i
Taciau
S.
Be nS einas,
be
o o basado
ko
en
K.
Bigos
i
A.
Isaéenkos
eiginiais,
indica que
sla y
zodzio
mo 'e
,,ji a"
eiksmé
es
naujesné.
AnksCiau
Sis zodis
eiskes
nbala,
es in i
aguas".
Dicho
es o,
p asla y
diboje él
apa eció
an es¢,
que sla ai
susipazino
ab i a
ju a
su
(plg.
p.
63—64).
así badu él
né a joks
a gumen o,
que p asla y
habla
kalban ieji
zmonés bi u
i iene an e
ji os.
A ski us
bal is ikos
p egun as
eikalo au o ius
gana placiai
palieéia,
daodamas
p asla y idiomas
paki imy,
susijusiy
bal y-sla y
kalbinés
sqjungos
su
pe íodo,
ca ac e ís ica.
Él indica
que ya
bal y-sla y
bend ys -
és iempo
bal y
p okalbé
había
des ilusi
muchoselj
dialek y.
i
Todél
i
muchos
bal y-sla y
izoglosiy
p asla y
habla
sepa os
su
bal u
lenguas
sieja
j ai iai.
An e paciu
seniausiy
bal y-sla y
izoglosiy hay
que asign
balsiniy
sonan y
skiemeningumo
ne ekimq
i ima
d iga siais y,
u , il; ul, im, um,
i
jy
in, un.
Jus icia,
skiemeniniy
sona u
neiélaiké
i
muchos ki y
indoeu opieciy
kalby, aciau
jose
Sis p oceso
ocu ió
di e en em-
en e,
o
p asla yu
i
p abal y
idiomas en él
ma a illbam-
en e su apo.
Bal y-sla y
bend ys és
iempo
p asla y
lengua
one inéje
g ama inéje
i
sanda oje
empeza
aidin i
s a by
ollenj
in onacija.
Ji
se
con ie e
sa a anki-
Sku
kalbinés
sis ema ak o iumi.
Sioje ámbi o
p abal y
p asla y
i
idiomas
bidinga
muchos
comúnmen ey
p ocesos.
Aisci i
ski umai
ambién
paaiskinami
dialec iniu
p abal y
lenguaje
susiskaidimu.
Se c ee que
las
in onaciones
a z ilgiu
p asla y
kalbai más
ce canas
ue on
seno és
p isuy
jo ingiy
a més
i
(plg.
p.
159—60).
Bal y-sla y
bend ys és
pe iodui
p obablem-
en e hay
que asign
i
p asla yu
skiemens
del inal del
idioma
sonan o
i ima
m
n
(plg.
p.
165).
Siam
pe iodui
asignados
i
p iebalsiy,
esanéiy
p ies
j,
cambio del
eiskiniai.
Salia
bal y
i
sla y
idiomas
bend y
b uozy
ia eome
nemaza
i
esminiy
ski umy.
Todél es
undamen o
c ee que
p asla y
kalboje muy
is
ilgai
uz ukes
p oceso
p asidéjo ya
y an
bal y-sla u
bend ys ei.
P iebalsiy,
esan¢iy p i
des ino
p asla y
lengbai más
ce canas
son la iy y
j,
i§ pa es
seno és
p isy
a més
(plg.
p.
166—167).
Cabe
inaliza no
no é que en
blanco habbu
ejemzdziai
S.
Be ns ei-
no ienda
muy
ucusia
escogi i
k uop8¢iai
i
comp ob-
a .
Tal sólo
en luga
F.
Ku Saicio
p esen a-
my o mas
Z aigzdé
(plg.
p.
153),
dédé
(plg.
p.
148)
necesi éjo
da
li e a u ai -
inés lie u iy
o mas de
lengua
Z aigzdé,
dédé luga
i
p asy lengua
moninkluose
nopaludidas
comuna ies
ink
(plg.
p.
92)
indica
Sio
eiksmazodzio
o ma
sen inka.
Su
place
leai e
S.
Be né eino
,,Sla u kalby
ligiguamosi-
os
g ama a ik-
os
apyb aizos"
ienq dalj,
lauksime
apa eciendo
o as
Sio
iendaalo
pa e, en la
que
ambién
ikimés
encon a
nemaza
eikSmingy
bal y kalbu
mokslui
ak y.
Vilnius
.
ae
A.
Sabaliauskas
’
317