SLAVY
KALB
LYGINAMOSIOS
GRAMATICOS
APYBRAIZA
C.
B.
Bepuum eiiu,
O epx
cpasxu ea nod
2PQMMQTUKL
CAQBAKCKUX
AZbIKOB,
Msaa easc so
Akagemun nayx
CCCP,
Mocxsa,
1961,
352
p.
S.
Be nS eino
,,Sla y kalby
liguamosios
g ama ika -
os
apyb aiza" é
pa e sla y
liguamosios
g ama ika -
os,
ab angendo
izanginius
ques ões
one ikos
i
sky iy.
É o mais
ecen e
zodie da
ciência da
linguagem
sob e
compa am-
aja-
-is o ing
sla y kalby
oné ica
comunsasi-
i
as
p oblemas
sla is ikos.
Sis
eikalas,
misyu
opinião,
oli
p asoka
seu kukly
,, ado élio
es udan es
uzda inj
i
a sis oja
Salia
klasikiniy
A.
Mejeés,
N.
an
Veiko,
A.
Selisce o,
A.
Vajano
his o inés
sla y
kalbo y os
da by.
Tan o
me odológico
a z ilgiu,
quan o
abundasa
emas
bal is ikos
liecianéia
meziaga, po
im di e oinu
bal y-sla y
kalbiniy ySiy
p oblema
esolução
S.
Be ns ein's
eikal é
impo an e
bal y kalby
his o iões
y iné ojams.
Dziugué i, que
às ques ões
bal ís icas
Siame eikale é
a ibuída
mui o cas mais
espaço, do que
an e io men-
e em al
pobiidzio
abalhos.
Musy
lei y ojams,
u bu ,
idomiausias
se á
S.
S e
Be nino
li o
capí ulou-
s,,Kalbiniai
bal y-sla y ysiai"
(p.
27—37).
Di e en emen-
e do
p ecoesniyjy,
exempziui,
Vond ako,
V.
Mikolos da by,
J.
ku iy au o Sk,
ku iy au o iai
especialmen e
bal y-sla y
kalbiniy ySiy
ne y inéjo,
pasi enkino
esamas
si uações
kons a a imu,
o
no ojo eikalo
au o ius só
i&dés o
senasias
eo ias, mas
o nece ai
o mulouo
seui as
ne
pazii as.
S.
Be né einas
sem hesi a
apassabo àS
bal y-sla y
p okalbés
eo ia, que,
zodziais
alando,
jo
pada é mui o
Zalos
compa iginam-
ajai sla y kalbu
g ama ikai:
eo ia ska ino
$i
y iné ojus
maiiy i i ai iy
epochy
eiskinius,
suda iné i
di b ines
kons ukcijas,
hipo zes, cuja
s abdé
p asla y
his o ias de
línguas
y inéjima
(plg.
p.
36).
S ai dél ko,
Be n8 eino
opinião, não
S.
de e
p ipazina
bal y-sla y
p okalbés
eo ias:
a)
Mui os
seniausiy
p ocess-
os bal y
i
sla y
línguas
oco e -
am di e en emen e.
Ypa
biidinga
Siuo
a z ilgiu
é balsiy
4,
4, a,
6
his ó ia.
b)
Mui os
impo ância-
iausiy
p asla y
p ocesso de
linguagem,
i ykusiy no
mais an igo
pe íodo de
sua
exis ência,
p abal y
kalboje
isiskai
nepasi eiské
ou só silpnai
a ispindéjo
em
sepa ados
seus
dialec os.
Ypaé isso
con ay -
á el
sob e
likima
s
bal y
sla y
i
línguas.
c)
P aei ame-
n e oda
bal y-sla y
p okalbés
Salininky
i odymu
sis ema oi
g indziama
p asla y
lie u iy
i
idiomas
ak y
g e inimu.
Labai
daznai
lie u iy
linguagem
a os
o am
ap esen a-
dos como
p abal i8ki.
Enquan -
opu a
p abal y
313
ala ainda
Ziloje
seno éje
eskilo j
duas
p incipais
p okalbe-
s, ku iy
umaia
pe en
lu u iy e
la iy, e
ou ai
p isy
idiomas.
Compa a-
ção isy
p imei o
com
lie u iy
língua
coloca
àS a a i-
my da e
dél o que
que
p asla y
gen ys
p incipal-
men e
como e -
am com
p isy e
jo ingiy
gen imis.
Né a
dú idaé,
que
bal y-sla-
y
bend ys-
é
(coo6ujH-
ocTs)
isy
p imei o
apémé
p asla y,
p isu e
jo ingiy
albas.
P asla y
his ó ia
do idioma
indica que
glaudaus
bal y e
sla u¢
geniy
pe íodo
de
con a o
uningas
bal y
p okalbés
is ik yjy
já não.
Todél
nea si ik-
inai mais
impo an-
es Sios
epochos
ino os
ne ienod-
ai liga
p asla y
língua
com
sepa ad-
as bal y
línguas.
d)
Bal y-sla-
y
p okalbés
eo ías
Salininkai,
ne
obs an e
j ai iy
méginimy,
não pode
i8sp es i
bal y-sla-
y
ekons -
ukcijy
p oblemo-
s. Sia
p oblema
mui o
ag a ada
ainda e
oji
en o no-
ybé, que
p abal y
econs -
ução de
linguagem
em
g ande
pa e é
nejoboka:
mui os
bal yu
kalbu
iSnyko be
pédsaku,
a
i8likusios
neduoda
possibily-
bés
es a a
mui os de
p abal y
linguagem
eiékiniy.
e) Bal u-sla y
p okalbés
eo ias não
con i mada
dados da
ciência
a queologia.
Toliau S.
Be nS einas
az iS ada,
que bal y e
sla y kalby
panasumas
paaiskinamas
longgai
ukusiu
bal y e sla y
gen¢ciy
kon ak u,
que oi
bal y-sla y
bend ys és
susi o maç-
ão
p ízas imi.
Sia
comunys e
con i ma
comun os
izoglosés.
Ty iné oj
Siyyu
uzZda inys
são
es abelece
bal usla y
izoglosiy
pobidj,
e i ó io e
susci ação
ao empo
(plg. p. 36).
Neigdando
bal y-sla u
p okalbés
eo ia, S.
Be nS einas
simul ânea
en a ézia,
que bal u
kalby dados
são
nepap as ai
impo an es-
is p asla y
língua
his o ias
s udija imui.
Nag inédam-
as sepa i us
sla is ikos
ques ões,
shopalo
au o ius
pa eiskia
nemaza
jdomiy
min¢iu, cuja
unokiu ou
ou ookiu
bidu liecia
bal u kalby
his o ijas
emas. Sem
dú ida, pa a
nós jdomus é
p asla y
língua
is o ijos
pe iodização
ques ão.
P asla y
idiomas
his o ijq S.
Be nS einas
ski s o i d i
dideles
epochas: j
epocha a é
uzda ujy
skiemeny
ne ekimo e
uzda uju
skiemeny
ne ekimo
epocha.
P imei oja
epocha
pos e io me-
n e ele di ide
i es
pe iods:
pe iodo
uojau po
indoeu opiec-
iy p okalbés
escalisimo,
bal y-sla y
bend ys és
pe iodo i
pe iodo,
ukusj
desde Sios
bend ys és
isi imo a é
uzda yjy
skiemeny
ne ekimo
epochos. A
segunda
epocha
ski s oma i
do pe iodus:
o p imei o
uZda yjy
skiemeny
ne ekimo
pe iodas,
segundoasis
p asla y
kalbos
suskilimo,
sla y
au ybiy
kalby
o ma imosi
pe iodas.
Ul ima o
pe iodo da a
S.
Be nS einas
empo I m.e.
uks an me-
cio da
segunda
me ade,
indicando que
es abelece
ikslesne,
embo a
d iejyu
Sim me¢iy
émuose,
da a, como
que da é
plu alumas
anks esniyjy
y iné ojy,
né a
imanoma (plg.
p. 5152). Bal y
e sla y
genciy
con ac os,
na opinião de
S.
Be ns eino,
p asidéio
an oje II
iks an me¢-
io p . m.e.
puséje e
galéje
uz uk i
mesmo a é I
iks an me¢-
cio p . m.e.
midu io.
Henceisi, I
iks an me -
io p . m.e.
medu yje
bal y-sla y
bend ys é
isi o (plg. p.
601). S.
Be ns eins
conco da que
Sie eiginiai
a é que
mui o
hipo e iski.
Ta- €iau são
mediiagos,
leidziancios
eles
e i icsli i.
Em p imei o
luga são
aqueles bal y
e sla y
zodyno
elemen os,
que se
o ma am do
comum ba u
e sla y gen-
314
‘ciu
empo de
ida.
Mais impo an e
ia sepa a comum
indoeu opie iskos
leksikos onda do
bal y-sia y
bend ys és
naujo iy.
:
Pag is ai
eikalo
au o ius
igkelia min j,
que
anks esnieji
bal y
slakalbiniy
i
san ykiy
u
y iné ojai
pe mazai
k eipé
démesio
pie y sla u
kalbas.
i
Apa ece
que daznai
bal y kalby
ei8kiniams
analogija
andame
pie y sla y
idiomas ou
ik ai
bulga y
kalboje.
S ai
alguns
exemplosziu.
Ry y aka u
i
sla y em
línguas
usado
mediZio
aisiaus
i
jo
nome g uSa
( us.
Tpywa,
uk .
pyuia,
lenk.
g usza,
polab.
g di, éek.
h ugka).
Taïiau já
lenky
a mése,
ambém
o
kaSuby
luzicy em
línguas
i
de ec a-
do
Sio
a ian e
do nome
su
k-
(lenk.
k usza,
ka.
k ega,
zem.
luz.
k uga, k§uga,
auks .
luz.
k ug a).
Su
k-
a ian e
Sis nome usado
em bulga y e
se by-cho a yu
línguas
i
(bulg.
xpywa,
se b.
-cho kp-
yuixa),
Vadinasi,
cia
comum
pie y, kai
ku iy
aka y
sla y
bal u
i
kalby
(plg.
cho e.
k idugé,
p .
c ausy,
c ausios)
one iné
izoglose.
Acon ece
i
bend y
Zodziy
da ybos
a ian e.
Lie .
ge klé,
gu klys,
p .
gu cle
co esp-
onde bulg.
ppxaaun,
se b.-cho .
pkAbau,
que sla y
kalby
a y a
yienisi.
pe
Lie .
G inas,
la .
duns, p .
awins
o ma
comum
isoglose
su
s.
sl.
o bn'b,
bulg.
oBén,
se b.-cho .
6san,
slo én.
é6 an.
Lie
mili i,
méiziu
co esp-
s.
onde sl.
mlszq;
bulg.
ma3#,
se b.-cho .
mysem,
slo en.
méizem.
Ypaé
gausu
leksiniy
a ian u:
lie .
boca bulg.
—
6apxa
,,lipa",
se b.
-cho .
6pxsuua
,,nsnukis';
cho e.
zidunos
—
bulg.
dxxyxna
,,lapa';
cho e.
a pas
bulg.
—
pan
,,duobé",
se b.-cho .
pdn;
cho e.
d ascia
—
bulg.
Opacxam;
cho e.
déSinas
—
s.
sl.
despns,
bulg.
decen,
se b.-cho .
décan;
cho e.
Salna, la .
salna
—
bulg.
caana
,Se kSnas",
se b.
-cho .
cadua,
slo en.
sidna.
Ap ema kai
i
ku iu
seman iniu
a ian e.
Pa yzdziui,
cho e.
d ebulé
d ebé i)
(:
co esp-
onde bulg.
pene a ixa,
se b.-cho .
pené abuxa,
slo en.
epe ljika.
Rela i o
Siais
ac os,
az-se
iS ada, que
em
dis an e
passado
en e bal y
a ualiniy
i
pie y sla u
albu, odo
p imei o
bulga y
idiomas, ilga
empo
exis a o
glaudiis
con a os.
Po que
bal y
genéiy
e i ó io
habi ado no
sul nesieké
con inua
P ipe és,
pode-se
alega que
sla y
gen ys,
kalban¢ias
pie y
sla yu
línguas,
i io
p asla y
i
e i ó ios
Siau éje
(plg.
p.
75).
Di ei o, Gia
de e dize
que os
úl imos
V.
Topo o o
i
O.
T uba-
€io o
Dniepe
ocs umio
hid onimiais
y inéjimas!
indica que
adicio-
naline
bal y
i
sla y
siena
P ipe és upe
p ecisa, u
bi ,
e iduo i,
po que
bal iskos
hid onimijas
pédsaky
pode
encon a
i
j
almoço
desde
P ipe és.
Todél
§i
S.
S e
Be nino
eiginj
eike y
upu j
pa ikslin i.
i
Po im ele
mesmo, no
ou o luga
(plg.
p.
60)
alando-se de
bal y sla y
limi es, indica
i
que nedidelés
bal y g upés
galéjusios
p asisk e b i
lunus desde
i
P ipe és.
'
Plg.
B.
H.
Tonopos,
O.
H.
Tpy6aues,
Ban uiicxan
HapouuMus
Bepxue o
Hloanenposps-
,,,Lie u iy
kalbo y os
ques ões,
{.
4,
Vilnius,
1961,
p.
198;
JIma suc uye-
ckHi anaaus
Haponumos
Bepxue o
Moauenposss,
Mocksa,
1962,
p,
232—233,
315
Falbédamos
sob e
leksinius
skolinius,
S.
Be nS einas
indica que
mais elhos
skoliniai,
pa eke
p asla y
kalba
i
giminingy
kalby, é
i8
bal iSki.
Daug
bend y
bal y sla y
i
kalby
elemen y é
pa eldé i
indoeu opi-
ne
eciy
i$
p okalbés,
bend ys és
pe iode
o
paskolin i
ieny ki y.
iS
Taciau
sepa i i
Siuos
débi os
desde
pa eldé y
Zodziy
né a
o ey
c i iju.
Veikalo
au o
ac edi a
que ao
okiy
bal i8ky
skoliniy
ba y
pode se
a ibuí-
do
sla iska
mãos
( us.
pyxa k .)
i
apelidima, que sla y
kalby di oje não
pode bi i
e imologizá el,
bal y línguas em
con iama e imologia
o
( ank
:
i ik i).
Veikale
analiséjami
i
algumas
idomis
one inés
subs i ução
ques ões.
Ve dade, eles
p incipalmen-
e liecia
ge manizmy
ch onologija.
Be one ine
subs i ucija,
Zinoma,
palie é
anuosius
i
sla y
skolinius
bal y.
iS
Fone inées
subs i ução
eiskiniai
indicam, que
es abelecendo
skoliniy
ch onologija,
semp e é
ne
possí el
con iei
one iniy
paki imy
dados.
Pa yzdziui,
ainda
ecen emen e
cien is as
a é akla ie e
p imei as
pala alizações
j
zymes
ge many
skoliniuose
(plg.
Selm<xelm,
kbneZe<kuning-).
Ma , Siaip
ob e
ge many
iS
Zodziai
p asla y
kalboje
em
segunda
i
e cei a
pala aliza-
ções
pédsaky
(plg.
ce ky<ki k,
ce a<kin us),
o
sla y
i
ge many
genciu
kon ak y
du an e
one inis
k'><¢', g'>4J,
x'>8'
p ocesso
u éjo bi i já
há mui o
empo
pasimaiges.
Todél
sla y
Selm-, kneze
apa ecimen-
o ago a
aiskinamas
al budu.
Resul ado da
p imei a
pala alização
cia né a i as
one inis
p ocesso,
subs i ução
eiskinys. Dado
que ao empo
o
de emp és imo
p asla u
kalboje
skiemenu ke,
ge, dél
p imei as
pala alizações
já não ha ia,
isso
emp ésin yjy
xe
Zodziy
ke, ge,
désningai
xe
o am
ans ia-
mi
é'e,.j'e,
S'e.
Sie,
o
ne
ou os,
co espond-
ências
o am
escolhidos
odél, que
p iebalsiais
k, g,
x
p asla y
kalboje
ose
paciose
mo emose
galéjo
kai alio is
su
¢’,
,
§.
Vadiasi, Siuo
caso
ge maniskojo
sla y
ge
emp ésin uas
ZodZiuses
a liepimas
skoliniy
je
ch onologijos
a z ilgiu nos
né a
con iimas
a gumen os.
Pi mujy
ge manizmy
p asla y
kalboje
ch onologijos
klausimas
indi e amen-
e liecia
ge manizmy,
pe sla us
pa ekusiy
i
bal y kalbas,
amziaus
klausima.
j
K.
Baga,
como
Zinome,
alegé que
_,, isyseniusieji
ge maniskosios
kilmés sla énu
ZodZiai
mais
undo
não alcança como
século
IIIZiaus
p .
m.
e.' ?.
S.
Be ns ei-
ns sla y
ge many
i
kon ak y
p adzia
empo
m.e.
II
amziy
(plg.
p.
97,
169).
Fundamen-
iné
ge many
skoliniy
i
pa e
p asla y
kalbq pa eko
IIV
m.
e.
emZios.
Siuo
empo
sla ai
i8
ge many
ecebeu
i
Zodzius
ko sl,
Selm,
osbl,
is
ku iy
éliau kilo
misy
kG ilas,
§dlmas,
Gsilas.
S.
S e Be nino
alegações
sla y
i
ge many
kalby
ela ioniy
ques ões
p ieS a auja
nos úl imos
empos él
keliamai
hipó ese
sob e sla y
p o é yne
p ie
Vyslos-Ode io®.
Taciau
Sios
hipo zés
Salininky
a gumen ai
a é que
ik uju é
is
mui o
hipo e i8ki.
S.
Be n& einas
indica que não
emos jokiy
duomeny, jog
sla ai
iks an me yje
p .
I
m.
e.
bi y
gy eng
pa a
Bal ijas
ji os.
Anks esniyjy
y iné ojy,
skelbianciy
okias min is,
a gumen o
oi sla y
línguas ap-
?
Pig.
K.
Ba
ga,
Rink iniai
as ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
84.
_
*Plg.
B.
B.
Map enos,
K
anu euc ayeckomy
OGOcHOBaHHIO
HNoTesbl
O
BHCI0-
-o epcko l
npapoaune
caasan,
<Bonpocn
s3biKosHaHHa,
Mocksa, 1961,
Não adequado
3,
p.
51—59.
316
Zodis
mo 'e.
Sis zodis
zinomas a
mui os
indoeu opie¢iy
idiomas, plg.
lo .
ma e,
sen.
ai .
mui , go .
ma ei,
cho e.
ma és,
mG ios,
la .
ma e, p .
ma y k .
i
Taciau
S.
Be nS einas,
be
ou o
ko
baseando-se
K.
Bigos
i
A.
Isaéenkos
eiginiais,
indica que
sla y
zodzio
mo 'e
,,ji a"
eiksmé é
naujesné.
AnksCiau
Sis zodis
eiskes
nbala,
pa i i
águas".
Signi ica,
p asla y
alboje
ele
apa eceu
an es¢, do
que sla ai
seipazino
abi a ju a
su
(plg.
p.
63—64).
ão badu ele
né a joks
a gumen o,
que p asla y
ala
kalban ieji
zmonés bi u
gy ene p o
ji os.
A ski us
bal is ikos
ques ões eikalo
au o ius gana
placiai palieéia,
duodamas
p asla y idiomas
paki imy,
susijusiy
bal y-sla y
kalbinés
sqjungos
pe íodo,
su
ca ac e ís ica.
Ele indica
que já
bal y-sla y
bend ys -
és no
empo
bal y
p okalbé
oi
esca lusi
mui oselj
dialek y.
i
Todél
i
mui os
bal y-sla y
izoglosiy
p asla y
ala
sepa om
su
bal u
línguas
sieja
j ai iai.
P ie paciu
seniausiy
bal y-sla y
izoglosiy é
p eciso
es abelece
balsiniy
sonan y
skiemeningumo
ne ekimq
i ima
d iga siais e,
i
jy
u , il; ul, im, um,
in, un.
Jus iça,
skiemeniniy
sona u
neiélaiké
i
mui os ki y
indoeu opieciy
kalby, aciau
jose
Sis p ocesso
oco eu
di e en em-
en e,
o
p asla yu
i
p abal y
línguas ele
ma a ilham-
en e su apo.
Bal y-sla y
bend ys és
du an e
p asla y
linguagem
one inéje
g ama inéje
i
sanda oje
começa
aidin i
s a by olij
in onacija.
Ji
o na
sa a anki-
Sku
kalbinés
sis ema
ak o iumi.
Sioje na á ea
p abal y
p asla y
i
idiomas
bidinga
mui os
comunidadey
p ocessos.
Acele i
ski umai
ambém
paaiskinami
dialec iniu
p abal y
linguagem
susskaidimu.
Ac edi a-se
que
in onações
a z ilgiu
p asla y
kalbai mais
p óximas
o am
seno és
p isuy
jo ingiy
a més
i
(plg.
p.
159—60).
Bal y-sla y
bend ys és
pe iodui
e icazmen-
e é p eciso
dedica
i
p asla yu
skiemens da
língua galo
p iebalsinio
sonan o
i ima
m
n
(plg.
p.
165).
Siam
pe iodu
a ibuídos
i
p iebalsiy,
esanéiy
p ies
j,
mudança do
eiskiniai.
Salia
bal y
i
sla y
idiomas
bend y
b uozy
ia emos
nemaza
i
esminiy
ski umy.
Todél é
undamen o
pensa , que
p asla y
kalboje
is
mui o ilgai
uz ukes
p ocesso
p asidéio já
y an
bal y-sla u
comunys ei.
P iebalsiy,
esan¢iy p ie
des ino
p asla y
língbai mais
p óximas
são la iy e
j,
i§ pa es
seno és
p isy
a més
(plg.
p.
166—167).
Fei o não
pode não
no é-se que
em b anco
albu
exemplosdzi-
ai
S.
Be ns ei-
no loja
mui o
incussei
escolhe
k uop8¢iai
i
e i ica .
Tal ez só
no luga
F.
Ku Saicio
ap esen a-
my o mas
Z aigzdé
(plg.
p.
153),
dédé
(plg.
p.
148)
p eciséjo
da
li e a u i i-
nés lie u iy
linguagem
o mas
Z aigzdé,
dédé luga
i
p asy
linguagem
moninkluas
nãopaludi as
comuna ies
ink
(plg.
p.
92)
indica
Sio
eiksmazodzio
o ma
sen inka.
Su
p aze
em le
S.
Be né eino
,,Sla u kalby
ligiguamosi-
os
g ama ika -
os
apyb aizos"
ienq dalj,
lauksime
apa ecendo
ou as
Sio da loja
de pa e,
na qual
ambém
ikimés
encon a
nemaza
eikSmingy
bal y kalbu
mokslui
ak y.
Vilnius
.
ae
A.
Sabaliauskas
’
317