Slavų kalbų lyginamosios gramatikos apybraiža
Full text
SLAVY
KALB
LYGINAMOSIOS
GRAMATIKOS
APYBRAIZA
C.
B.
Bepuum eiiu,
O epx
cpasxu ea nod
2PQMMQTUKL
CAQBAKCKUX
AZbIKOB,
Msaa easc so
Akagemun nayx
CCCP,
Mocxsa,
1961,
352
p.
S.
Be nS eino
,,Sla y kalby
liiguamosios
g ama ikos
apyb aiza"
es pa e
sla y
liiguamosios
g ama icos,
aba canini
izanginius
p egun as
one ikos
sky iy.
i
Es e es el
más
ecien e
zodiaco de
la ciencia
del
lenguaje
sob e compa amaja-
-is o ing
sla y kalby
oné ica
comunesa-
i
sias
p oblemas
sla is ikos.
Sis
heikalas,
misyu
opinión,
oli
p asoka
su kukly
,, ado élio
es udian es
uzda inj
i
a sis oja
Salia
klasikiniy
A.
Mejeés,
N.
an
Veiko,
A.
Selisce o,
A.
Vajano
his o inés
sla y
kalbo y os
da by.
Tan o
me odológico
a z ilgiu,
como
abundasa
emas
bal is ikos
liecianéia
meziaga, po
in di ec oiniu
bal y-sla y
kalbiniy ySiy
p oblema
solucion
S.
Be nS eino
eikalos es
impo an e
bal y kalby
his o ios
y iné ojams.
Dziugué i, que
bal is ikas
p egun as
Siame eikale
es asignada
cuán kas más
espacio, que
an e io es en
al pobiidzio
abajos.
Musy
lei a ojams,
u bu ,
idomiausias
se á
S.
S e
Be nino
lib o
capí ulou-
s,,Kalbiniai
bal y-sla y ysiai"
(p.
27—37).
Di e en emen-
e desde
anks esniyjy,
exemplziui,
Vond ako,
V.
Mikolos da by,
J.
ku iy au o
Skiy
especialmen e
bal y-sla y
kalbiniy ySiy
ne y inéjo,
pasi enkino
esamas
si uaciones
kons a a imu,
o
nue ojo eikalo
au o ius sólo
i&dés o
senasias
eo ías, pe o
p opo ciona ai
o mulado
sui as pazii as.
ne
S.
Be né einas
sin duda
pasi aco p S
bal y-sla y
p okalbés
eo ía, que,
zodziais
pa lando,
jo
pada é mucho
Zalos
compa ginama-
jai sla y kalbu
g ama ikai:
eo ía ska ino
$i
y iné ojus
maiiy i i ai iy
epochy
eiskinius,
suda iné i
di b ine
kons ukcije,
hipo zes,
ku ios s abdé
p asla y
his o ie jezika
y inéjima
(plg.
p.
36).
S ai dél ko,
Be n8 eino
opina, no
S.
debe
p ipazi
bal y-sla y
p okalbés
eo ías:
a)
Muchos
seniausiy
p ocesos
bal y
i
sla y en
lenguas
u ie on
luga di e en emen e.
Ypa
biidinga
Siuo
a z ilgiu
es balsiy
4,
4, a,
6
his o ia.
b)
Muchos
impo ancia-
iausiy
p asla y
p oceso de
la lengua,
i ykusiy en el
más
an icuado
pe íodo de
su
exis encia,
p abal y
kalboje
isiskai
nepasi eiské
o sólo silpnai
a spindéjo
en
sepa ados
sus
dialec os.
Ypaé
es o
digay ina
sob e
likima
s
bal y
sla y en
i
lenguas.
c)
P aei yje
oda
bal y-sla y
p okalbés
Salininky
i odymu
sis ema
ue
g indziama
p asla y
i
lie u iy de
la lengua
ak y
g e inimu.
Labai
daznai
lie u iy
hechos del
idioma
ue on
p esen ad-
os como
p abal i8ki.
Mien as-
pu
p abal y
313
habla aún
Ziloje
seno éje
eskilo j
dos
p incipal-
es
p okalbe-
s, ku iy
unaia
pe ene-
cen
lie u iy y
la iy, a
o asi
p isy de
idiomas.
Compa a-
ción isy
p ime o
con
lie u iy
lengua
plan e
an eS a-
a imy
da y dél
lo que que
p asla y
gen ys
p incipal-
men e
comi a -
on con
p isy y
jo ingiy
gen imis.
Né a
dudaoés,
que
bal y-sla-
y
bend ys-
é
(coo6ujH-
ocTs)
isy
p ime o
apémé
p asla y,
p isu y
jo ingiy
kalbas.
P asla y
his o ia
del
lenguaje
mues a
que
glaudaus
bal y y
sla u¢
geniy
pe íodo
de
con ac o
uningas
bal y
p okalbés
is ik yjy
ya no
hubo.
Todél
nea si ic-
amen e
más
impo an-
es Sios
epochos
inno acio-
nes
ne ienod-
ai
elaciona
p asla y
habla con
sepa ad-
as bal y
lenguas.
d)
Bal y-sla-
y
p okalbés
eo ías
Salininkai,
a pesa
j ai iy
méginimy,
no puede
i8sp es i
bal y-sla-
y
ekons -
ukcijy
p oblemo-
s. Sia
p oblema
muy
ag a ada
aún y oji
en o no-
ybé, que
p abal y
econs -
ucción
de la
lengua en
g an
pa e es
nejmano-
ma:
muchos
bal yu
kalbu
iSnyko be
pédsaku,
a
i8likusios
neduoda
posibilyb-
és
es a i
muchos
de
p abal y
lengua eiékiniy.
e) Bal u-sla y
p okalbés
eo ías no
con i maba
da os de la
ciencia
a queología.
Toliau S.
Be nS einas
hace iS ada,
que bal y y
sla y kalby
panasumas
paaiskinamas
la gas
ukusiu
bal y y sla y
gen¢ciy
kon ak u,
que ue
bal y-sla y
bend ys és
susi o maci-
ón
p ízas imi.
Sia
comunys e
con i ma los
isoglosés
comunes.
Ty iné oj
Siyyu
uzZda inys
son
es ablece
bal usla y
izoglosiy
pobidj,
e i o io y
sus o maci-
ón laika (plg.
p. 36).
Neigdando
bal y-sla u
p okalbés
eo ía, S.
Be nS einas
jun o
en a ézia,
que bal u
kalby da os
son
nepap as ai
impo an es-
is p asla y
lengua
his o iías
s udija imui.
Nag inédam-
as sepa i os
cues iones
sla is ica,
ienda el
au o
pa eiskia
nemaza
jdomiy
min¢iu, cuya
unookiu u
o ookiu bidu
liecia bal u
kalby emas
de his o ia.
Sin duda, nos
jdomus es
p asla y
lengua
is o ijos
pe iodizació
cues ión.
P asla y
idiomas
his o ijq S.
Be nS einas
ski s o i d i
dideles
epochas: j
epocha has a
uzda ujy
skiemeny
ne ekimo y
uzda uju
skiemeny
ne ekimo
epocha.
P ime aja
epocha
adelan e él
di ide i es
pe iods:
pe iodo
uojau po
indoeu opiec-
iy p okalbés
desglosimo,
bal y-sla y
bend ys és
pe iodo i
pe iodo,
ukusj
desde Sios
bend ys és
isi imo has a
uzda yjy
skiemeny
ne ekimo
epochos. La
segunda
epocha
ski s oma i
dos pe iodus:
el p ime o
uZda yjy
skiemeny
ne ekimo
pe iodas,
segundo
p asla y
kalbos
suskilimo,
sla y
au ybiy
kalby
o ma imosi
pe iodas.
Es e úl imo
pe iodo da a
S.
Be nS einas
iempo I m.e.
uks an me-
cio la
segunda
mi ad,
indicando que
es ablece
ikslesne,
aunque
d iejyu
Sim me¢iy
émuose,
echa, como
que da é
plu alidades
anks esniyjy
y iné ojy,
né a
imanoma (plg.
p. 5152). Bal y
y sla y
genciy
con ac os,
en opinión de
S.
Be ns eino,
p asidéjo
an oje II
iks an me¢-
io p . m.e.
puséje y
galéje
uz uk i
incluso has a
I
iks an me¢-
cio p . m.e.
midu io.
Henceasi, I
iks an me -
io p . m.e.
idu yje
bal y-sla y
bend ys é
isi o (plg. p.
601). S.
Be ns einas
es á de
acue do que
Sie eiginiai
po lo que
muy
hipo e iski.
Ta- €iau son
mediiagos,
leidziancios
ellos
e issli .
P ime o es
esos bal y y
sla y zodyno
elemen os,
que se
o ma on del
común ba u y
sla y gen-
314
‘ciu
iempo
de ida.
Más impo an e
ia sepa a común
indoeu opie iskos
lexicikos onda
desde bal y-sia y
bend ys és
naujo iy.
:
Pag is ai
eikalo
au o ius
igkelia min j,
que
anks esnieji
bal y
slakalbiniy
i
san ykiy
u
y iné ojai
pe mazai
k eipé
démesio
pie y sla u
kalbas.
i
Apa ece
que daznai
bal y kalby
ei8kiniams
analogija
andame
pie y sla y
idiomas o
ik ai
bulga y
kalboje.
S ai
algunos
ejemziu.
Ry y aka u
i
sla y en
lenguas
u ilizado
mediZio
aisiaus
i
jo
nomb e
g uSa
( us.
Tpywa,
uk .
pyuia,
lenk.
g usza,
polab.
g di, éek.
h ugka).
Ta¢iau ya
lenky
a mése,
ambién
o
kaSuby
luzicy en
lenguas
i
localizab-
le
Sio
a ian e
del nomb e
su
k-
(lenk.
k usza,
ka.
k ega,
zem.
luz.
k uga, k§uga,
auks .
luz.
k ug a).
Su
k-
a ian e
Sis el nomb e
u ilizado en
bulga y bei
se by-cho a yu
i
(bulg.
xpywa,
se b.
-cho kp-
yuixa),
Vadinasi,
cia
común
pie y, kai
ku iy
aka y
sla y
bal u
i
kalby
(plg.
llu.
k idugé,
p .
c ausy,
c ausios)
one iné
izoglose.
Acon ece
i
bend y
Zodziy
da ybos
a ian ean u.
Lie .
ge klé,
gu klys,
p
gu cle
co esp-
onde bulg.
ppxaaun,
se b.-cho .
pkAbau,
quienes
sla y kalby
a y a
yienisi.
pe
Lie .
G inas,
la .
duns, p .
awins
cons i u-
ye común
isoglose
su
s.
sl.
o bn'b,
bulg.
oBén,
se b.-cho .
6san,
slo én.
é6 an.
Lie
mili i,
méiziu
co esp-
s.
onde sl.
mlszq;
and bulg.
ma3#,
se b.-cho .
mysem,
slo en.
méizem.
Ypaé
gausu
leksiniy
a ian u:
llu.
boca bulg.
—
6apxa
,,lipa",
se b.
-cho .
6pxsuua
,,nsnukis'; llu.
zidunos
—
bulg.
dxxyxna
,,lapa'; llu.
a pas
bulg.
—
pan
,,duobé",
se b.-cho .
pdn; llu.
d as
—
i i a bulg.
Opacxam;
llu.
déSinas
—
s.
sl.
despns,
bulg.
decen,
se b.-cho .
décan; llu.
Salna, la .
salna
—
bulg.
caana
,Se kSnas",
se b.
-cho .
cadua,
slo en.
sidna.
Ap ema kai
i
ku iu
seman iniu
a ian u.
Pa yzdziui,
llu.
d ebulé
d ebé i)
(:
co esp-
onde bulg.
pene a ixa,
se b.-cho .
pené abuxa,
slo en.
epe ljika.
Basándose
Siais
hechos, se
hace
iS ada, que
en lejimo
pasado
en e bal y
ac ualiniy
pie y sla u
i
habbu, odo
pi ma
bulga y
idiomas, ilga
iempo
exis is a o
glaudiis
con ac os.
Po que
bal y
genéiy
habi able
e i o io
al su ose
nesieké
más
P ipe és,
puede
deci se que
sla y
gen ys,
kalban¢ias
pie y
sla yu
lenguas,
i o
p asla y
i
e i o ies
Siau éje
(plg.
p.
75).
De echo, Gia
hay que
deci que
los úl imos
V.
Topo o o
i
O.
T uba-
€io o
Dniepe
ocs umio
hid onimías
y inéjimas!
indica que
adicio-
naline
bal y
i
sla y
siena
P ipe és upe
necesi a,
u bi ,
e iduo i,
po que
bal iskos
hid onimías
pédsaky se
puede
encon a
i
j
almo zos
desde
P ipe és.
Todél
§i
S.
S e
Be nino
eiginj
eike y
upu j
e isclin i.
i
Po in él
mismo, en
o o luga
(plg.
p.
60)
hablando de
bal y sla y
bo as, indica
i
que nedidelés
bal y g upés
galéjusios
p asisk e b i
lunus desde
i
P ipe és.
'
Plg.
B.
H.
Tonopos,
O.
H.
Tpy6aues,
Ban uiicxan
HapouuMus
Bepxue o
Hloanenposps-
,,,Lie u iy
kalbo y os
p egun as,
{.
4,
Vilnius,
1961,
p.
198;
JIma suc uye-
ckHi anaaus
Haponumos
Bepxue o
Moauenposss,
Mocksa,
1962,
p,
232—233,
315
Habbédamos
de leksinius
skolinius,
Be nS einas
S.
indica que
más iejos
skoliniai,
pa eke
p asla y
kalba
giminingy
i
kalby, es
bal iSki.
i8
Daug y
bal y sla y
kalby
i
elemen y es
pa eldé i
indoeu opi-
eciy
ne
p okalbés,
i$
bend ys és
pe iodo
p és in i
o
ieny ki y.
iS
Taciau
sepa i i
Siuos
debinius
desde
pa eldé y
Zodziy
né a
ue ey
c i e i.
Veikalo
au o
c ee que
a okiy
bal i8ky
skoliniy
ba y se
puede
a ibui
sla iska
manos
( us.
pyxa k .)
i
nomb inima, que
sla y kalby di oje
no puede bi i
e imologizándose,
bal y en lenguas
iene con iima
e imología
o
( ank
:
i ik i).
Veikale
examinéjami
i
algunos idomis
one inés
subs i ución
cues iones.
Es e dad,
ellos
p incipalmen-
e liecia
ge manizmy
ch onologija.
Be one ine
subs i ucija,
Zinoma,
palie é
anuosius
i
sla y
skolinius
bal y.
iS
Fone inées
subs i ución
eiskiniai
indican que al
es ablece
skoliniy
ch onologija,
siemp e se
ne
puede
con ía se
one iniy
paki imy
da os.
Pa yzdziui, aún
ecien emen e
cien í icos
a é akla ie e
p ime as
pala alizacion-
es zymes
j
ge many
skoliniuose
(plg.
Selm<xelm,
kbneZe<kuning-).
Ma , Siaip
ob ene
ge many
iS
Zodziai
p asla y
kalboje
iene
segunda
i
e ce a
pala aliza-
ciones
pédsaky
(plg.
ce ky<ki k,
ce a<kin us),
o
sla y
i
ge many
genciu
kon ak y
du an e
one inis
k'><¢', g'>4J,
x'>8' p oceso
u éjo bi i ya
hace iempo
pasibaiges.
Todél
sla y
Selm-, kneze
apa ición
aho a
aiskinamas
al budu.
El esul ado de
la p ime a
pala alización
cia né a i as
one inis
p oceso,
subs i ución
eiskinys.
Debido al
o
p és amo
iempo
p asla u
kalboje
skiemenu ke,
ge, dél
p ime as
pala alizacion-
es ya no había,
es p és in yjy
xe
Zodziy
ke, ge,
désningai
xe
ue on
e iami
é'e,.j'e,
S'e.
Sie,
o
ne
o os,
co espond-
ien es
ue on
elegidos
odél, que
p iebalsías
k, g,
x
p asla y
kalboje
ose
paciose
mo emose
galéjo
kai alio is
su
¢’,
,
§.
Vanici, Siuo
caso
ge maniskojo
sla y
ge
p és in uene
ZodZiues
a liepimas
skoliniy
je
ch onologijos
a z ilgiu nos
né a
con iimas
a gumen os.
Pi mujy
ge manizmy
p asla y
kalboje
ch onologijos
klausimas
indi ec amen-
e liecia
ge manizmy,
pe sla us
pa ekusiy
i
bal y kalbas,
amziaus
klausima.
j
K.
Baga,
como
Zinome,
eigé que
_,, isyseniausieji
ge maniskosios
kilmés sla énu
ZodZiai
más
p o und-
os no aspi a como
siglo III
p .
m.
e.' ?.
S.
Be ns ei-
nas sla y
ge many
i
kon ak y
p adzia
iempo
m.e.
II
amziy
(plg.
p.
97,
169).
Fundamen-
iné
ge many
skoliniy
i
pa e
p asla y
kalbq pa eko
IIV
m.
e.
edZios.
Siuo
iempo
esla ai
i8
ge many
consiguió
i
Zodzius
ko sl,
Selm,
osbl,
is
ku iy
éliau kilo
misy
kG ilas,
§dlmas,
Gsilas.
S.
S ein Be nino
a i maciones
sla y
i
ge many
kalby
elacioniy
cues iones
an eS a au-
ja
úl imamen e
él keliamai
hipó esis
sob e sla y
p o é yne
an e
Vyslos-Ode io®.
Taciau
Sios
hipo ezés
Salininky
a gumen ai
kol que
ik uju es
is
muy
hipo e i8ki.
S.
Be n& einas
indica que no
enemos jokiy
duomeny, jog
sla ai
iks an me yje
p .
I
m.
e.
bi y
gy eng
an e
Bal ijas
ji os.
Anks esniyjy
y iné ojy,
skelbianciy
okias
men is,
a gumen o
ue sla y
idiomas ap-
?
Pig.
K.
Ba
ga,
Rink iniai
as ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
84.
_
*Plg.
B.
B.
Map enos,
K
anu euc ayeckomy
OGOcHOBaHHIO
HNoTesbl
O
BHCI0-
-o epcko l
npapoaune
caasan,
<Bonpocn
s3biKosHaHHa,
Mocksa, 1961, No
es adecuado
3,
p.
51—59.
316
Zodis
mo 'e.
Sis zodis
zinomas a
muchos
indoeu opie¢iy
lenguabu, plg.
lo .
ma e,
sen.
ai .
mui , go .
ma ei, llu.
ma és,
mG ios,
la .
ma e, p .
ma y k .
i
Taciau
S.
Be nS einas,
be
o o basado
ko
en
K.
Bigos
i
A.
Isaéenkos
eiginiais,
indica que
sla y
zodzio
mo 'e
,,ji a"
eiksmé
es
naujesné.
AnksCiau
Sis zodis
eiskes
nbala,
es in i
aguas".
Dicho
es o,
p asla y
diboje él
apa eció
an es¢,
que sla ai
susipazino
ab i a
ju a
su
(plg.
p.
63—64).
así badu él
né a joks
a gumen o,
que p asla y
habla
kalban ieji
zmonés bi u
i iene an e
ji os.
A ski us
bal is ikos
p egun as
eikalo au o ius
gana placiai
palieéia,
daodamas
p asla y idiomas
paki imy,
susijusiy
bal y-sla y
kalbinés
sqjungos
su
pe íodo,
ca ac e ís ica.
Él indica
que ya
bal y-sla y
bend ys -
és iempo
bal y
p okalbé
había
des ilusi
muchoselj
dialek y.
i
Todél
i
muchos
bal y-sla y
izoglosiy
p asla y
habla
sepa os
su
bal u
lenguas
sieja
j ai iai.
An e paciu
seniausiy
bal y-sla y
izoglosiy hay
que asign
balsiniy
sonan y
skiemeningumo
ne ekimq
i ima
d iga siais y,
u , il; ul, im, um,
i
jy
in, un.
Jus icia,
skiemeniniy
sona u
neiélaiké
i
muchos ki y
indoeu opieciy
kalby, aciau
jose
Sis p oceso
ocu ió
di e en em-
en e,
o
p asla yu
i
p abal y
idiomas en él
ma a illbam-
en e su apo.
Bal y-sla y
bend ys és
iempo
p asla y
lengua
one inéje
g ama inéje
i
sanda oje
empeza
aidin i
s a by
ollenj
in onacija.
Ji
se
con ie e
sa a anki-
Sku
kalbinés
sis ema ak o iumi.
Sioje ámbi o
p abal y
p asla y
i
idiomas
bidinga
muchos
comúnmen ey
p ocesos.
Aisci i
ski umai
ambién
paaiskinami
dialec iniu
p abal y
lenguaje
susiskaidimu.
Se c ee que
las
in onaciones
a z ilgiu
p asla y
kalbai más
ce canas
ue on
seno és
p isuy
jo ingiy
a més
i
(plg.
p.
159—60).
Bal y-sla y
bend ys és
pe iodui
p obablem-
en e hay
que asign
i
p asla yu
skiemens
del inal del
idioma
sonan o
i ima
m
n
(plg.
p.
165).
Siam
pe iodui
asignados
i
p iebalsiy,
esanéiy
p ies
j,
cambio del
eiskiniai.
Salia
bal y
i
sla y
idiomas
bend y
b uozy
ia eome
nemaza
i
esminiy
ski umy.
Todél es
undamen o
c ee que
p asla y
kalboje muy
is
ilgai
uz ukes
p oceso
p asidéjo ya
y an
bal y-sla u
bend ys ei.
P iebalsiy,
esan¢iy p i
des ino
p asla y
lengbai más
ce canas
son la iy y
j,
i§ pa es
seno és
p isy
a més
(plg.
p.
166—167).
Cabe
inaliza no
no é que en
blanco habbu
ejemzdziai
S.
Be ns ei-
no ienda
muy
ucusia
escogi i
k uop8¢iai
i
comp ob-
a .
Tal sólo
en luga
F.
Ku Saicio
p esen a-
my o mas
Z aigzdé
(plg.
p.
153),
dédé
(plg.
p.
148)
necesi éjo
da
li e a u ai -
inés lie u iy
o mas de
lengua
Z aigzdé,
dédé luga
i
p asy lengua
moninkluose
nopaludidas
comuna ies
ink
(plg.
p.
92)
indica
Sio
eiksmazodzio
o ma
sen inka.
Su
place
leai e
S.
Be né eino
,,Sla u kalby
ligiguamosi-
os
g ama a ik-
os
apyb aizos"
ienq dalj,
lauksime
apa eciendo
o as
Sio
iendaalo
pa e, en la
que
ambién
ikimés
encon a
nemaza
eikSmingy
bal y kalbu
mokslui
ak y.
Vilnius
.
ae
A.
Sabaliauskas
’
317