scieee Open visual document viewer

Slavų kalbų lyginamosios gramatikos apybraiža

A. Sabaliauskas

Full text

SLAVY KALB LYGINAMOSIOS GRAMATIKOS APYBRAIZA C. B. Bepuum eiiu, O epx cpasxu ea nod 2PQMMQTUKL CAQBAKCKUX AZbIKOB, Msaa easc so Akagemun nayx CCCP, Mocxsa, 1961, 352 p. S. Be nS eino ,,Sla y kalby liiguamosios g ama ikos apyb aiza" es pa e sla y liiguamosios g ama icos, aba canini izanginius p egun as one ikos sky iy. i Es e es el más ecien e zodiaco de la ciencia del lenguaje sob e compa amaja- -is o ing sla y kalby oné ica comunesa- i sias p oblemas sla is ikos. Sis heikalas, misyu opinión, oli p asoka su kukly ,, ado élio es udian es uzda inj i a sis oja Salia klasikiniy A. Mejeés, N. an Veiko, A. Selisce o, A. Vajano his o inés sla y kalbo y os da by. Tan o me odológico a z ilgiu, como abundasa emas bal is ikos liecianéia meziaga, po in di ec oiniu bal y-sla y kalbiniy ySiy p oblema solucion S. Be nS eino eikalos es impo an e bal y kalby his o ios y iné ojams. Dziugué i, que bal is ikas p egun as Siame eikale es asignada cuán kas más espacio, que an e io es en al pobiidzio abajos. Musy lei a ojams, u bu , idomiausias se á S. S e Be nino lib o capí ulou- s,,Kalbiniai bal y-sla y ysiai" (p. 27—37). Di e en emen- e desde anks esniyjy, exemplziui, Vond ako, V. Mikolos da by, J. ku iy au o Skiy especialmen e bal y-sla y kalbiniy ySiy ne y inéjo, pasi enkino esamas si uaciones kons a a imu, o nue ojo eikalo au o ius sólo i&dés o senasias eo ías, pe o p opo ciona ai o mulado sui as pazii as. ne S. Be né einas sin duda pasi aco p S bal y-sla y p okalbés eo ía, que, zodziais pa lando, jo pada é mucho Zalos compa ginama- jai sla y kalbu g ama ikai: eo ía ska ino $i y iné ojus maiiy i i ai iy epochy eiskinius, suda iné i di b ine kons ukcije, hipo zes, ku ios s abdé p asla y his o ie jezika y inéjima (plg. p. 36). S ai dél ko, Be n8 eino opina, no S. debe p ipazi bal y-sla y p okalbés eo ías: a) Muchos seniausiy p ocesos bal y i sla y en lenguas u ie on luga di e en emen e. Ypa biidinga Siuo a z ilgiu es balsiy 4, 4, a, 6 his o ia. b) Muchos impo ancia- iausiy p asla y p oceso de la lengua, i ykusiy en el más an icuado pe íodo de su exis encia, p abal y kalboje isiskai nepasi eiské o sólo silpnai a spindéjo en sepa ados sus dialec os. Ypaé es o digay ina sob e likima s bal y sla y en i lenguas. c) P aei yje oda bal y-sla y p okalbés Salininky i odymu sis ema ue g indziama p asla y i lie u iy de la lengua ak y g e inimu. Labai daznai lie u iy hechos del idioma ue on p esen ad- os como p abal i8ki. Mien as- pu p abal y 313 habla aún Ziloje seno éje eskilo j dos p incipal- es p okalbe- s, ku iy unaia pe ene- cen lie u iy y la iy, a o asi p isy de idiomas. Compa a- ción isy p ime o con lie u iy lengua plan e an eS a- a imy da y dél lo que que p asla y gen ys p incipal- men e comi a - on con p isy y jo ingiy gen imis. Né a dudaoés, que bal y-sla- y bend ys- é (coo6ujH- ocTs) isy p ime o apémé p asla y, p isu y jo ingiy kalbas. P asla y his o ia del lenguaje mues a que glaudaus bal y y sla u¢ geniy pe íodo de con ac o uningas bal y p okalbés is ik yjy ya no hubo. Todél nea si ic- amen e más impo an- es Sios epochos inno acio- nes ne ienod- ai elaciona p asla y habla con sepa ad- as bal y lenguas. d) Bal y-sla- y p okalbés eo ías Salininkai, a pesa j ai iy méginimy, no puede i8sp es i bal y-sla- y ekons - ukcijy p oblemo- s. Sia p oblema muy ag a ada aún y oji en o no- ybé, que p abal y econs - ucción de la lengua en g an pa e es nejmano- ma: muchos bal yu kalbu iSnyko be pédsaku, a i8likusios neduoda posibilyb- és es a i muchos de p abal y lengua eiékiniy. e) Bal u-sla y p okalbés eo ías no con i maba da os de la ciencia a queología. Toliau S. Be nS einas hace iS ada, que bal y y sla y kalby panasumas paaiskinamas la gas ukusiu bal y y sla y gen¢ciy kon ak u, que ue bal y-sla y bend ys és susi o maci- ón p ízas imi. Sia comunys e con i ma los isoglosés comunes. Ty iné oj Siyyu uzZda inys son es ablece bal usla y izoglosiy pobidj, e i o io y sus o maci- ón laika (plg. p. 36). Neigdando bal y-sla u p okalbés eo ía, S. Be nS einas jun o en a ézia, que bal u kalby da os son nepap as ai impo an es- is p asla y lengua his o iías s udija imui. Nag inédam- as sepa i os cues iones sla is ica, ienda el au o pa eiskia nemaza jdomiy min¢iu, cuya unookiu u o ookiu bidu liecia bal u kalby emas de his o ia. Sin duda, nos jdomus es p asla y lengua is o ijos pe iodizació cues ión. P asla y idiomas his o ijq S. Be nS einas ski s o i d i dideles epochas: j epocha has a uzda ujy skiemeny ne ekimo y uzda uju skiemeny ne ekimo epocha. P ime aja epocha adelan e él di ide i es pe iods: pe iodo uojau po indoeu opiec- iy p okalbés desglosimo, bal y-sla y bend ys és pe iodo i pe iodo, ukusj desde Sios bend ys és isi imo has a uzda yjy skiemeny ne ekimo epochos. La segunda epocha ski s oma i dos pe iodus: el p ime o uZda yjy skiemeny ne ekimo pe iodas, segundo p asla y kalbos suskilimo, sla y au ybiy kalby o ma imosi pe iodas. Es e úl imo pe iodo da a S. Be nS einas iempo I m.e. uks an me- cio la segunda mi ad, indicando que es ablece ikslesne, aunque d iejyu Sim me¢iy émuose, echa, como que da é plu alidades anks esniyjy y iné ojy, né a imanoma (plg. p. 5152). Bal y y sla y genciy con ac os, en opinión de S. Be ns eino, p asidéjo an oje II iks an me¢- io p . m.e. puséje y galéje uz uk i incluso has a I iks an me¢- cio p . m.e. midu io. Henceasi, I iks an me - io p . m.e. idu yje bal y-sla y bend ys é isi o (plg. p. 601). S. Be ns einas es á de acue do que Sie eiginiai po lo que muy hipo e iski. Ta- €iau son mediiagos, leidziancios ellos e issli . P ime o es esos bal y y sla y zodyno elemen os, que se o ma on del común ba u y sla y gen- 314 ‘ciu iempo de ida. Más impo an e ia sepa a común indoeu opie iskos lexicikos onda desde bal y-sia y bend ys és naujo iy. : Pag is ai eikalo au o ius igkelia min j, que anks esnieji bal y slakalbiniy i san ykiy u y iné ojai pe mazai k eipé démesio pie y sla u kalbas. i Apa ece que daznai bal y kalby ei8kiniams analogija andame pie y sla y idiomas o ik ai bulga y kalboje. S ai algunos ejemziu. Ry y aka u i sla y en lenguas u ilizado mediZio aisiaus i jo nomb e g uSa ( us. Tpywa, uk . pyuia, lenk. g usza, polab. g di, éek. h ugka). Ta¢iau ya lenky a mése, ambién o kaSuby luzicy en lenguas i localizab- le Sio a ian e del nomb e su k- (lenk. k usza, ka. k ega, zem. luz. k uga, k§uga, auks . luz. k ug a). Su k- a ian e Sis el nomb e u ilizado en bulga y bei se by-cho a yu i (bulg. xpywa, se b. -cho kp- yuixa), Vadinasi, cia común pie y, kai ku iy aka y sla y bal u i kalby (plg. llu. k idugé, p . c ausy, c ausios) one iné izoglose. Acon ece i bend y Zodziy da ybos a ian ean u. Lie . ge klé, gu klys, p gu cle co esp- onde bulg. ppxaaun, se b.-cho . pkAbau, quienes sla y kalby a y a yienisi. pe Lie . G inas, la . duns, p . awins cons i u- ye común isoglose su s. sl. o bn'b, bulg. oBén, se b.-cho . 6san, slo én. é6 an. Lie mili i, méiziu co esp- s. onde sl. mlszq; and bulg. ma3#, se b.-cho . mysem, slo en. méizem. Ypaé gausu leksiniy a ian u: llu. boca bulg. — 6apxa ,,lipa", se b. -cho . 6pxsuua ,,nsnukis'; llu. zidunos — bulg. dxxyxna ,,lapa'; llu. a pas bulg. — pan ,,duobé", se b.-cho . pdn; llu. d as — i i a bulg. Opacxam; llu. déSinas — s. sl. despns, bulg. decen, se b.-cho . décan; llu. Salna, la . salna — bulg. caana ,Se kSnas", se b. -cho . cadua, slo en. sidna. Ap ema kai i ku iu seman iniu a ian u. Pa yzdziui, llu. d ebulé d ebé i) (: co esp- onde bulg. pene a ixa, se b.-cho . pené abuxa, slo en. epe ljika. Basándose Siais hechos, se hace iS ada, que en lejimo pasado en e bal y ac ualiniy pie y sla u i habbu, odo pi ma bulga y idiomas, ilga iempo exis is a o glaudiis con ac os. Po que bal y genéiy habi able e i o io al su ose nesieké más P ipe és, puede deci se que sla y gen ys, kalban¢ias pie y sla yu lenguas, i o p asla y i e i o ies Siau éje (plg. p. 75). De echo, Gia hay que deci que los úl imos V. Topo o o i O. T uba- €io o Dniepe ocs umio hid onimías y inéjimas! indica que adicio- naline bal y i sla y siena P ipe és upe necesi a, u bi , e iduo i, po que bal iskos hid onimías pédsaky se puede encon a i j almo zos desde P ipe és. Todél §i S. S e Be nino eiginj eike y upu j e isclin i. i Po in él mismo, en o o luga (plg. p. 60) hablando de bal y sla y bo as, indica i que nedidelés bal y g upés galéjusios p asisk e b i lunus desde i P ipe és. ' Plg. B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aues, Ban uiicxan HapouuMus Bepxue o Hloanenposps- ,,,Lie u iy kalbo y os p egun as, {. 4, Vilnius, 1961, p. 198; JIma suc uye- ckHi anaaus Haponumos Bepxue o Moauenposss, Mocksa, 1962, p, 232—233, 315 Habbédamos de leksinius skolinius, Be nS einas S. indica que más iejos skoliniai, pa eke p asla y kalba giminingy i kalby, es bal iSki. i8 Daug y bal y sla y kalby i elemen y es pa eldé i indoeu opi- eciy ne p okalbés, i$ bend ys és pe iodo p és in i o ieny ki y. iS Taciau sepa i i Siuos debinius desde pa eldé y Zodziy né a ue ey c i e i. Veikalo au o c ee que a okiy bal i8ky skoliniy ba y se puede a ibui sla iska manos ( us. pyxa k .) i nomb inima, que sla y kalby di oje no puede bi i e imologizándose, bal y en lenguas iene con iima e imología o ( ank : i ik i). Veikale examinéjami i algunos idomis one inés subs i ución cues iones. Es e dad, ellos p incipalmen- e liecia ge manizmy ch onologija. Be one ine subs i ucija, Zinoma, palie é anuosius i sla y skolinius bal y. iS Fone inées subs i ución eiskiniai indican que al es ablece skoliniy ch onologija, siemp e se ne puede con ía se one iniy paki imy da os. Pa yzdziui, aún ecien emen e cien í icos a é akla ie e p ime as pala alizacion- es zymes j ge many skoliniuose (plg. Selm<xelm, kbneZe<kuning-). Ma , Siaip ob ene ge many iS Zodziai p asla y kalboje iene segunda i e ce a pala aliza- ciones pédsaky (plg. ce ky<ki k, ce a<kin us), o sla y i ge many genciu kon ak y du an e one inis k'><¢', g'>4J, x'>8' p oceso u éjo bi i ya hace iempo pasibaiges. Todél sla y Selm-, kneze apa ición aho a aiskinamas al budu. El esul ado de la p ime a pala alización cia né a i as one inis p oceso, subs i ución eiskinys. Debido al o p és amo iempo p asla u kalboje skiemenu ke, ge, dél p ime as pala alizacion- es ya no había, es p és in yjy xe Zodziy ke, ge, désningai xe ue on e iami é'e,.j'e, S'e. Sie, o ne o os, co espond- ien es ue on elegidos odél, que p iebalsías k, g, x p asla y kalboje ose paciose mo emose galéjo kai alio is su ¢’, , §. Vanici, Siuo caso ge maniskojo sla y ge p és in uene ZodZiues a liepimas skoliniy je ch onologijos a z ilgiu nos né a con iimas a gumen os. Pi mujy ge manizmy p asla y kalboje ch onologijos klausimas indi ec amen- e liecia ge manizmy, pe sla us pa ekusiy i bal y kalbas, amziaus klausima. j K. Baga, como Zinome, eigé que _,, isyseniausieji ge maniskosios kilmés sla énu ZodZiai más p o und- os no aspi a como siglo III p . m. e.' ?. S. Be ns ei- nas sla y ge many i kon ak y p adzia iempo m.e. II amziy (plg. p. 97, 169). Fundamen- iné ge many skoliniy i pa e p asla y kalbq pa eko IIV m. e. edZios. Siuo iempo esla ai i8 ge many consiguió i Zodzius ko sl, Selm, osbl, is ku iy éliau kilo misy kG ilas, §dlmas, Gsilas. S. S ein Be nino a i maciones sla y i ge many kalby elacioniy cues iones an eS a au- ja úl imamen e él keliamai hipó esis sob e sla y p o é yne an e Vyslos-Ode io®. Taciau Sios hipo ezés Salininky a gumen ai kol que ik uju es is muy hipo e i8ki. S. Be n& einas indica que no enemos jokiy duomeny, jog sla ai iks an me yje p . I m. e. bi y gy eng an e Bal ijas ji os. Anks esniyjy y iné ojy, skelbianciy okias men is, a gumen o ue sla y idiomas ap- ? Pig. K. Ba ga, Rink iniai as ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 84. _ *Plg. B. B. Map enos, K anu euc ayeckomy OGOcHOBaHHIO HNoTesbl O BHCI0- -o epcko l npapoaune caasan, <Bonpocn s3biKosHaHHa, Mocksa, 1961, No es adecuado 3, p. 51—59. 316 Zodis mo 'e. Sis zodis zinomas a muchos indoeu opie¢iy lenguabu, plg. lo . ma e, sen. ai . mui , go . ma ei, llu. ma és, mG ios, la . ma e, p . ma y k . i Taciau S. Be nS einas, be o o basado ko en K. Bigos i A. Isaéenkos eiginiais, indica que sla y zodzio mo 'e ,,ji a" eiksmé es naujesné. AnksCiau Sis zodis eiskes nbala, es in i aguas". Dicho es o, p asla y diboje él apa eció an es¢, que sla ai susipazino ab i a ju a su (plg. p. 63—64). así badu él né a joks a gumen o, que p asla y habla kalban ieji zmonés bi u i iene an e ji os. A ski us bal is ikos p egun as eikalo au o ius gana placiai palieéia, daodamas p asla y idiomas paki imy, susijusiy bal y-sla y kalbinés sqjungos su pe íodo, ca ac e ís ica. Él indica que ya bal y-sla y bend ys - és iempo bal y p okalbé había des ilusi muchoselj dialek y. i Todél i muchos bal y-sla y izoglosiy p asla y habla sepa os su bal u lenguas sieja j ai iai. An e paciu seniausiy bal y-sla y izoglosiy hay que asign balsiniy sonan y skiemeningumo ne ekimq i ima d iga siais y, u , il; ul, im, um, i jy in, un. Jus icia, skiemeniniy sona u neiélaiké i muchos ki y indoeu opieciy kalby, aciau jose Sis p oceso ocu ió di e en em- en e, o p asla yu i p abal y idiomas en él ma a illbam- en e su apo. Bal y-sla y bend ys és iempo p asla y lengua one inéje g ama inéje i sanda oje empeza aidin i s a by ollenj in onacija. Ji se con ie e sa a anki- Sku kalbinés sis ema ak o iumi. Sioje ámbi o p abal y p asla y i idiomas bidinga muchos comúnmen ey p ocesos. Aisci i ski umai ambién paaiskinami dialec iniu p abal y lenguaje susiskaidimu. Se c ee que las in onaciones a z ilgiu p asla y kalbai más ce canas ue on seno és p isuy jo ingiy a més i (plg. p. 159—60). Bal y-sla y bend ys és pe iodui p obablem- en e hay que asign i p asla yu skiemens del inal del idioma sonan o i ima m n (plg. p. 165). Siam pe iodui asignados i p iebalsiy, esanéiy p ies j, cambio del eiskiniai. Salia bal y i sla y idiomas bend y b uozy ia eome nemaza i esminiy ski umy. Todél es undamen o c ee que p asla y kalboje muy is ilgai uz ukes p oceso p asidéjo ya y an bal y-sla u bend ys ei. P iebalsiy, esan¢iy p i des ino p asla y lengbai más ce canas son la iy y j, i§ pa es seno és p isy a més (plg. p. 166—167). Cabe inaliza no no é que en blanco habbu ejemzdziai S. Be ns ei- no ienda muy ucusia escogi i k uop8¢iai i comp ob- a . Tal sólo en luga F. Ku Saicio p esen a- my o mas Z aigzdé (plg. p. 153), dédé (plg. p. 148) necesi éjo da li e a u ai - inés lie u iy o mas de lengua Z aigzdé, dédé luga i p asy lengua moninkluose nopaludidas comuna ies ink (plg. p. 92) indica Sio eiksmazodzio o ma sen inka. Su place leai e S. Be né eino ,,Sla u kalby ligiguamosi- os g ama a ik- os apyb aizos" ienq dalj, lauksime apa eciendo o as Sio iendaalo pa e, en la que ambién ikimés encon a nemaza eikSmingy bal y kalbu mokslui ak y. Vilnius . ae A. Sabaliauskas ’ 317