Slavų kalbų lyginamosios gramatikos apybraiža

SLAVY KALB LYGINAMOSIOS GRAMATIKOS APYBRAIZA C. B. Bepuum eiiu, O epx cpasxu ea nod 2PQMMQTUKL CAQBAKCKUX AZbIKOB, Msaa easc so Akagemun nayx CCCP, Mocxsa, 1961, 352 p. S. Be nS eino ,,Sla y kalby lyginamosios g ama ikos apyb aiza" y a dalis sla y lyginamosios g ama ikos, apiman i izanginius klausimus i o- ne ikos sky iy. Tai pa s naujausias kalbos mokslo zodis apie lyginamaja- -is o ing sla y kalby one ika i bend asias sla is ikos p oblemas. Sis ei- kalas, misyu nuomone, oli p asoka sa o kukly ,, ado élio s uden ams” uzda inj i a sis oja Salia klasikiniy A. Mejeés, N. an Veiko, A. Selisce o, A. Vajano is o inés sla y kalbo y os da by. Tiek me odologiniu a z ilgiu, iek gausia bal is ikos dalykus liecianéia medziaga, pagaliau iesioginiu bal y-sla y kalbiniy ySiy p oblemos sp endimu S. Be nS eino eikalas y a s a bus bal y kalby is o ijos y iné ojams. Dziugu pas ebé i, kad bal is i- kos klausimams Siame eikale y a ski iama ku kas daugiau ie os, negu anks esniuose okio pobiidzio da buose. Musy skai y ojams, u bu , idomiausias bus S. Be nS eino knygos sky ius ,,Kalbiniai bal y-sla y ysiai" (p. 27—37). Ski ingai nuo anks es- niyjy, pa yzdziui, V. Vond ako, J. Mikolos da by, ku iy au o iai spe- cialiai bal y-sla y kalbiniy ySiy ne y inéjo, o pasi enkino esamos si ua- cijos kons a a imu, naujojo eikalo au o ius ne ik i&dés o senasias eo- ijas, be pa eikia aiSkiai su o muluo as sa i as pazii as. S. Be né einas ned ejodamas pasisako p ieS bal y-sla y p okalbés eo ija, ku i, jo zo- dziais a ian , pada é daug Zalos lyginamajai sla y kalbu g ama ikai: $i eo ija ska ino y iné ojus maiiy i i ai iy epochy eiskinius, suda iné i di b ines kons ukcijas, hipo ezes, ku ios s abdé p asla y kalbos is o ijos y inéjima (plg. p. 36). S ai dél ko, S. Be n8 eino nuomone, negalima p i- pazin i bal y-sla y p okalbés eo ijos: a) Daugelis seniausiy p ocesy bal y i sla y kalbose yko ski ingai. Ypa biidinga Siuo a z ilgiu y a balsiy 4, 4, a, 6 is o ija. b) Daugelis s a biausiy p asla y kalbos p ocesu, i ykusiy seniau- siame jos egzis a imo pe iode, p abal y kalboje isiskai nepasi eiské a ba ik silpnai a sispindéjo a ski uose jos dialek uose. Ypaé ai pasa- ky ina apie s likima bal y i sla y kalbose. c) P aei yje isa bal y-sla y p okalbés Salininky i odymu sis ema bu o g indziama p asla y i lie u iy kalbos ak y g e inimu. Labai daznai lie u iy kalbos ak ai bu o pa eikiami kaip p abal i8ki. Tuo a pu p abal y 313 kalba da Ziloje seno éje suskilo j d i pag indines p okalbes, ku iy ienai p iklauso lie u iy i la iy, o ki ai — p isy kalbos. Lyginimas isy pi ma su lie u iy kalba kelia p ieS a a imy da i dél o, kad p asla y gen ys daugiausia bend a o su p isy i jo ingiy gen imis. Né a abejonés, kad bal y-sla y bend ys é (coo6ujHocTs) isy pi ma apémé p asla y, p isu’ i jo ingiy kalbas. P asla y kalbos is o ija odo, kad glaudaus bal y i sla u gen¢iy kon ak o pe iodu ieningos bal y p okalbés is ik yjy jau nebu o. Todél nea si ik inai s a biausios Sios epochos naujo es ne ie- nodai sieja p asla y kalba su a ski omis bal y kalbomis. d) Bal y-sla y p okalbés eo ijos Salininkai, nepaisan j ai iy mégi- nimy, negali i8sp es i bal y-sla y ekons ukcijy p oblemos. Sia p oblema labai apsunkina da i oji aplinkybé, kad p abal y kalbos ekons ukcija didele dalimi y a nejmanoma: daugelis bal yu kalbu iSnyko be pédsaku, o i8likusios neduoda galimybés a s a y i daugelio p abal y kalbos eié- kiniy. e) Bal u-sla y p okalbés eo ijos nepa i ina a cheologijos mokslo duomenys. Toliau S. Be nS einas da o iS ada, kad bal y i sla y kalby panasu- mas paaiskinamas ilgai ukusiu bal y i sla y gen¢ciy kon ak u, ku is bu o bal y-sla y bend ys és susi o ma imo p iezas imi. Sia bend ys e pa i ina bend os izoglosés. Ty iné ojyu uzZda inys y a nus a y i Siy bal u- sla y izoglosiy pobidj, e i o ija i susida ymo laika (plg. p. 36). Neig- damas bal y-sla u p okalbés eo ija, S. Be nS einas ka u pab ézia, kad bal u kalby duomenys y a nepap as ai s a biis p asla y kalbos is o ijos s udija imui. Nag inédamas a ski us sla is ikos klausimus, eikalo au o ius pa- eiskia nemaza jdomiy min¢iu, ku ios ienokiu a ki okiu bidu liecia bal u kalby is o ijos dalykus. Be abejo, mums jdomus y a p asla y kalbos is o- ijos pe iodizacijos klausimas. P asla y kalbos is o ijq S. Be nS einas ski s o i d i dideles epochas: j epocha iki uzda ujy skiemeny ne ekimo i uzda uju skiemeny ne ekimo epocha. Pi maja epocha oliau jis ski ia i is pe iodus: pe ioda uojau po indoeu opieciy p okalbés suskilimo, bal- y-sla y bend ys és pe ioda i pe ioda, ukusj nuo Sios bend ys és isi i- mo iki uzda yjy skiemeny ne ekimo epochos. An oji epocha ski s oma i du pe iodus: pi masis — uZda yjy skiemeny ne ekimo pe iodas, an a- sis — p asla y kalbos suskilimo, sla y au ybiy kalby o ma imosi pe- iodas. Pas a ojo pe iodo da a S. Be nS einas laiko I m.e. uks an mecio an aja puse, nu odydamas, kad nus a y i ikslesne, no s d iejyu Sim me¢iy émuose, da a, kaip kad da é daugumas anks esniyjy y iné ojy, né a imanoma (plg. p. 51—52). Bal y i sla y genciy kon ak ai, S. Be ns eino nuomone, p asidéjo an oje II iks an me¢io p . m.e. puséje i galéje uz- uk i ne iki I iks an me¢cio p . m.e. idu io. Vadinasi, I iks an me io p . m.e. idu yje bal y-sla y bend ys é isi o (plg. p. 60—1). S. Be ns einas su inka, kad Sie eiginiai kol kas labai hipo e iski. Ta- €iau y a mediiagos, leidziancios juos pa ikslin i. Pi miausia ai ie bal y i sla y zodyno elemen ai, ku ie susi o ma o bend ojo bal u i sla y gen- 314 ‘ciu gy enimo me u. S a biausia ¢ia a ski i bend a indoeu opie iskos lek- sikos onda nuo bal y-sia y bend ys és naujo iy. : Pag is ai eikalo au o ius igkelia min j, kad anks esnieji bal y i sla- u kalbiniy san ykiy y iné ojai pe mazai k eipé démesio i pie y sla u kalbas. Pasi odo, kad daznai bal y kalby ei8kiniams analogija andame pie y sla y kalbose a ba ik ai bulga y kalboje. S ai kele as pa yzdziu. Ry y i aka u sla y kalbose a ojamas mediZio i jo aisiaus pa a- dinimas g uSa ( us. Tpywa, uk . pyuia, lenk. g usza, polab. g dusdi, éek. h ugka). Ta¢iau jau lenky a mése, o aip pa kaSuby i luzicy kalbose ap- inkamas Sio pa adinimo a ian as su k- (lenk. k usza, ka’. k ega, zem. luz. k uga, k§uga, auks . luz. k ug a). Su k- a ian u Sis pa adinimas a - ojamas i bulga y bei se by-cho a yu kalbose (bulg. xpywa, se b. -cho - kpyuixa), Vadinasi, cia bend a pie y, kai ku iy aka y sla y i bal u kalby (plg. lie . k idugé, p . c ausy, c ausios) one iné izoglose. Pasi aiko i bend y Zodziy da ybos a ian u. Lie . ge klé, gu klys, p . gu cle a i inka bulg. ppxaaun, se b.-cho . pkAbau, ku ie sla y kalby a - pe y a yienisi. Lie . G inas, la . duns, p . awins suda o bend a izoglose su s. sl. o bn'b, bulg. oBén, se b.-cho . 6san, slo én. é6 an. Lie mili i, méiziu a i inka s. sl. mlszq; bulg. ma3#, se b.-cho . mysem, slo en. méizem. Ypaé gausu leksiniy a ian u: lie . bu na — bulg. 6apxa ,,lipa", se b. -cho . 6pxsuua ,,an snukis"; lie . zidunos — bulg. dxxyxna ,,lapa"; lie . a - pas — bulg. pan ,,duobé", se b.-cho . pdn; lie . d asky i — bulg. Opacxam; lie . déSinas — s. sl. despns, bulg. decen, se b.-cho . décan; lie . Salna, la . salna — bulg. caana ,Se kSnas", se b. -cho . cadua, slo- en. sidna. Ap inkama i kai ku iu seman iniu a ian u. Pa yzdziui, lie . d e- bulé (: d ebé i) a i inka bulg. pene a ixa, se b.-cho . pené abuxa, slo- en. epe ljika. Remian is Siais ak ais, da oma iS ada, kad olimoje p aei yje a p bal y i daba iniy pie y sla u kalbu, isu pi ma bulga y kalbos, ilga laika egzis a o glaudiis kon ak ai. Kadangi bal y genéiy gy enamoji e i- o ija pie uose nesieké oliau P ipe és, galima eig i, kad sla y gen ys, kalban¢ios pie y sla yu kalbomis, gy eno i p asla y e i o ijos Siau éje (plg. p. 75). Tiesa, Gia eikia pasaky i, kad pasku inieji V. Topo o o i O. T uba- €io o Dniep o auks upio hid onimijos y inéjimai! odo, kad adicine bal y i sla y siena P ipe és upe eikia, u bi , e iduo i, nes bal iskos hid onimijos pédsaky galima as i i j pie us nuo P ipe és. Todél §i S. Be nS eino eiginj eike y upu j pa ikslin i. Pagaliau i jis pa s, ki oje ie oje (plg. p. 60) kalbédamas apie bal y i sla y ibas, nu odo, kad nedi- delés bal y g upés galéjusios p asisk e b i i pie us nuo P ipe és. ' Plg. B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aues, Ban uiicxan HapouuMus Bepxue o Hloanenposps, ,,Lie u iy kalbo y os klausimai, {. 4, Vilnius, 1961, p. 198; JIma suc uye- ckHi anaaus Haponumos Bepxue o Moauenposss, Mocksa, 1962, p, 232—233, 315 Kalbédamas apie leksinius skolinius, S. Be nS einas nu odo, kad se- niausi skoliniai, pa eke i p asla y kalba i8 giminingy kalby, y a bal iSki. Daug bend y bal y i sla y kalby elemen y y a ne pa eldé i i$ indoeu o- pieciy p okalbés, o bend ys és pe iode paskolin i ieny iS ki y. Taciau a ski i Siuos skolinius nuo pa eldé y Zodziy né a i y k i e iju. Veikalo au o ius mano, kad p ie okiy bal i8ky skoliniy ba y galima p iski i sla- iska ankos ( us. pyxa i k .) pa adinima, ku is sla y kalby di oje ne- gali bi i e imologizuojamas, o bal y kalbose u i pa ikima e imologija ( ank : i ik i). Veikale nag inéjami i kai ku ie idomis one inés subs i ucijos klau- simai. Tiesa, jie daugiausia liecia ge manizmy ch onologija. Be one ine subs i ucija, Zinoma, palie é i senuosius sla y skolinius iS bal y. Fone inées subs i ucijos eiskiniai odo, kad nus a an skoliniy ch onologija, ne i- sada galima pasikliau i one iniy paki imy duomenimis. Pa yzdziui, da neseniai mokslininkus a é j akla ie e pi mosios pala alizacijos zymes ge many skoliniuose (plg. Selm<xelm, kbneZe<kuning-). Ma , Siaip gau i iS ge many Zodziai p asla y kalboje u i an osios i eciosios pala aliza- cijos pédsaky (plg. ce ky<ki k, ce a<kin us), o sla y i ge many genciu kon ak y me u one inis k'><¢', g'>4J’, x'>8' p ocesas u éjo bi i jau seniai pasibaiges. Todél sla y Selm-, k»neze a si adimas daba aiskinamas okiu budu. Pi mosios pala alizacijos ezul a as cia né a gy as one inis p o- cesas, o subs i ucijos eiskinys. Kadangi skolinimo me u p asla u kalboje skiemenu ke, ge, xe dél pi mosios pala alizacijos jau nebu o, ai pasko- lin yjy Zodziy ke, ge, xe désningai bu o e iami é'e,.j'e, S'e. Sie, o ne ki i, a i ikmenys bu o pa ink i odél, kad p iebalsiai k, g, x p asla y kal- boje ose paciose mo emose galéjo kai alio is su ¢’, , §. Vadinasi, Siuo a eju ge maniskojo ge sla y paskolin uose ZodZiuose a liepimas je skoliniy ch onologijos a z ilgiu mums né a pa ikimas a gumen as. Pi - mujy ge manizmy p asla y kalboje ch onologijos klausimas ne iesiogiai liecia i ge manizmy, pe sla us pa ekusiy j bal y kalbas, amziaus klau- sima. K. Baga, kaip Zinome, eigé, kad _,, isyseniausieji ge maniskosios kilmés sla énu ZodZiai giliau nesiekia kaip III amZiaus p . m. e."?. S. Be ns- einas sla y i ge many kon ak y p adzia laiko II m.e. amziy (plg. p. 97, 169). Pag indiné ge many skoliniy dalis i p asla y kalbq pa eko II—V m. e. amZiuose. Siuo me u sla ai i8 ge many ga o i Zodzius ko sl», Selm, osbl, is ku iy éliau kilo misy kG ilas, §dlmas, Gsilas. S. Be nS eino eiginiai sla y i ge many kalby san ykiy klausimais p ieS a auja pas a uoju me u él keliamai hipo ezei apie sla y p o é yne p ie Vyslos-Ode io®. Taciau Sios hipo ezés Salininky a gumen ai kol kas is ik uju y a labai hipo e i8ki. S. Be n& einas nu odo, kad ne u ime jokiy duomeny, jog sla ai I iks an me yje p . m. e. bi y gy eng p ie Bal ijos ji os. Anks esniyjy y iné ojy, skelbianciy okias min is, a gumen as bu o sla y kalbose ap- ? Pig. K. Ba ga, Rink iniai as ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 84. _ *Plg. B. B. Map enos, K anu euc ayeckomy OGOcHOBaHHIO HNoTesbl O BHCI0- -o epcko l npapoaune caasan, <Bonpocn s3biKosHaHHa», Mocksa, 1961, Ne 3, p. 51—59. 316 inkamas Zodis mo 'e. Sis zodis zinomas daugeliui indoeu opie¢iy kalbu, plg. lo . ma e, sen. ai . mui , go . ma ei, lie . ma és, mG ios, la . ma e, p . ma y i k . Taciau S. Be nS einas, be ki a ko emdamasis K. Bigos i A. Isaéenkos eiginiais, nu odo, kad sla y zodzio mo 'e ,,ji a" eiksmé y a naujesné. AnksCiau Sis zodis eiskes nbala, s o in i andeni". Vadi- nasi, p asla y kalboje jis a si ado anks¢iau, negu sla ai susipazino su a i a ju a (plg. p. 63—64). Tokiu badu jis né a joks a gumen as, kad p asla y kalba kalban ieji zmonés bi u gy ene p ie ji os. A ski us bal is ikos klausimus eikalo au o ius gana placiai palieéia, duodamas p asla y kalbos paki imy, susijusiy su bal y-sla y kalbinés sq- jungos pe iodu, cha ak e is ika. Jis nu odo, kad jau bal y-sla y bend ys- és me u bal y p okalbé bu o suskilusi i daugelj dialek y. Todél i dau- gelis bal y-sla y izoglosiy p asla y kalba su a ski omis bal u kalbomis sieja j ai iai. P ie paciu seniausiy bal y-sla y izoglosiy eikia ski i bal- siniy sonan y skiemeningumo ne ekimq i jy i ima d iga siais i , u , il; ul, im, um, in, un. Tiesa, skiemeniniy sona u neiélaiké i daugelis ki y indoeu opieciy kalby, aciau jose Sis p ocesas yko ski ingai, o p asla yu i p abal y kalbose jis nuos abiai su apo. Bal y-sla y bend ys és me u p asla y kalbos one inéje i g ama inéje sanda oje p adeda aidin i s a by aidmenj in onacija. Ji ampa sa a an- kiSku kalbinés sis emos ak o iumi. Sioje s i yje p abal y i p asla y kalboms bidinga daugelis bend uy p ocesy. A ski i ski umai aip pa paaiskinami dialek iniu p abal y kalbos susiskaidymu. Manoma, kad in- onacijos a z ilgiu p asla y kalbai a imiausios bu o seno és p isuy i jo ingiy a més (plg. p. 159—60). Bal y-sla y bend ys és pe iodui eikiausiai eikia ski i i p asla yu kalbos skiemens galo p iebalsinio sonan o m i ima n (plg. p. 165). Siam pe iodui ski iami i p iebalsiy, esanéiy p ies j, pasikei imo eis- kiniai. Salia bal y i sla y kalboms bend y b uozy ¢ia ma ome i nemaza esminiy ski umy. Todél y a pag indo many i, kad is p asla y kalboje labai ilgai uz ukes p ocesas p asidéjo jau y an bal y-sla u bend ys ei. P iebalsiy, esan¢iy p ie’ j, likimu p asla y kalbai a imiausios y a la iy i i§ dalies seno és p isy a més (plg. p. 166—167). Baigian negalima nepas ebé i, kad bal u kalbu pa yzdziai S. Be ns- eino eikale labai ykusiai pa ink i i k uop8¢iai pa ik in i. Gal ik ie- oje F. Ku Saicio pa eikiamy o my Z aigzdé (plg. p. 153), dédé (plg. p. 148) eikéjo duo i li e a i inés lie u iy kalbos o mas Z aigzdé, dédé i ie oje p asy kalbos paminkluose nepaliudy os bend a ies ink (plg. p. 92) nu ody i Sio eiksmazodzio o ma sen inka. Su malonumu pe skai e S. Be né eino ,,Sla u kalby lyginamosios g a- ma ikos apyb aizos" ienq dalj, lauksime pasi odan ki os Sio eikalo da- lies, ku ioje aip pa ikimés as i nemaza eikSmingy bal y kalbu mokslui ak y. Vilnius . ae A. Sabaliauskas ’ 317