gos
balsis
e
ne e ai
a iamas
a
ne
ik
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
/,
,
s,
Z,
p z.:
bal-
sdlis
~
balsélis,
b é.lalis
~
b olélis,
be. dlis
,,bé iukas“,
da ialis
(g e a
da zé-
lis),
s aldlis,
azalis,
be
i
po
n,
ku is
Siaip
a méje
nesukie éja,
p z.
:
balndlis,
be ndlis,
kalndlis,
s i ndlis,
be
su.nélis,
s i nélis.
Ka ais
pasakose,
u
bi ,
pagal
d iskiemeniy
a daZodziy
edinius,
su
p ie-
sagomis
-elis,
-elé
pa a ojami
i
daugiaskiemeniai
daik a a dziai,
plg.:
d.skdla.
nabagéla..
Vediniai
a éla.,
kuméla.,
adéla.s
ne u i
mazybinés-maloninés
eikSmés.
P iesaga
-élis,
-élé
dedama
p ie
daugiaskiemeniy
a dazodziu,
ne e ai
jau
p ie
p iesaginiy
ediniu,
p z.:
augin d.iéla.,
a el8la.,
babu éla.,
be iukélis,
kumeléla’,
md.
indla.,
mazu dlis,
nak i.ndla.,
pa al lis,
undendlis,
u.24.lélis,
aka élis,
algi.mélis.
-y é.
Ta méje
a ojami
pap as ai
ik
mo e igkosios
giminés
Sios
p iesagos
ediniai,
pada y i
i8
daik a a dZiy,
p z.:
bend iniu:
aSa i' e.s,
a i' e.,
bu ni' e.
,, eidukas“,
gal i' e.,
gegu i' e.,
g i.celi' e.,
Id. eli* e.,
mami' e.,
md. ini‘ e.;
ik iniu:
Aleni- e.,
A.ni‘ e.,
Ma i' e.
.
-iukas,
-iuké.
P iesaga
pasi aiko
p idé a
i
p ie
d iskiemeniy,
i
p ie
daugia-
skiemeniy
a dazodziy,
p z.:
g i.Gi.ke.,
gu beli.kas
,, a elis“,
aikeli.kas.
-(iulis,
-(ijulé.
Sios
p iesagos
ediniai
da omi
i8
d iskiemeniy
a daZodziu.
Mo e iskosios
giminés
o mos
dazniau
negu
Ik.
y a
su
p iesaga
-iulé,
p z.:
gegu.la.
~
gegiillé
,,gegu é,
geguzé“,
seS i.la.
,,sesu é“,
s d.éi.la.
g e a
ku.mi.la.
,,.kimu é“,
a i.la.
~
e ilé,
e.ju.lis,
de. i.lis.
Mazybinés-maloninés
eikSmés
nebe u i
edi-
niai
didZu.lis,
s d. i.lis
,,d u kis™.
-(i)u is,
-(i)u é.
Sia
p iesaga
daZniau
u i
ediniai
i8
d iskiemeniy
a ba
dau-
giaskiemeniy
bid a dziy,
p z.:
maii. is,
mazi. e.,
emii. is,
Zemi. e.s,
mazuéi. e.
(<
mai-u -j-u é),
Zemuéi. is,
ik iniai
a dai,
pada y i
i
d iskiemeniy
ik iniy
daik-
a a dziy,
p z.:
A.ni. e.,
Ka i. e.,
Ka ?i. e.,
Maiii. e.,
e iau
bend iniai
daik a a -
diiai,
p z.,
s d.éi. e.
Mazybinés
eik’més
nebe u i
p iesagos
-u is
edinys
dgu e.s
» ogés“,
ku is
aip
pa
a ojamas
y y
Lie u oje
maZdaug
iki
linijos
RokiSkis—
Anyk&éiai
—
Ukme gé
—
Musninkai
—
Die enikés
—
Lazinai®.
Sa o iska
mazZybinés-maloninés
eikSmés
p iesaginiy
a dazodziy
g upe
suda-
o
me gai iy
pa a dés
su
y y
aukS ai iams
biidingomis
p iesagomis
-iucia,
-aicia,
-yéia,
p z.:
Gi.liée,
Janki nai e.s,
Kazickdi e,
Kd.sdice,
Raikali:ée,
Su iée,
e-
Siau
Mikédi e.,
Miskini e.,
Lygia
g e a
me gai és
adinamos
é o
pa a dés
kil-
mininku,
p z.:
Mi.kse.
Va i. e.,
Kuosu.
A.nii. e.,
Gi'le.
Vik d,
Namajii.ska.s
Va-
le,
i
pan.
*
I8
ki y
p iesaginiy
ediniy
galima
paminé i
gana
daZnai
a ojamus
daik a-
a dzius,
pada y us
i8
eiksmaZodZiy
su
p iesaga
-alas,
p z.:
api. aisalas
»d abu-
zis“,
api. alkalas
,,uz alkalas“,
impilalas
,,impilas“,
eikalas,
i. alas.
I8
daik a a dZio
pada y as
edinys
i balas
i
i8
bid a dzio
—
e.balai.
Vie oje
lk.
eiksmaZodZiy
p iesagos
-in i
a méje
labai
daznai
a ojama
p iesaga
-en i
( a ia:
-in e.,
-éna,
-éna.),
p z.:
g u.zéna.
,,g azino“,
iSdze. éna.
,,i8-
diio ino“,
isnaikéna.
,,i8naikino“,
ma éna
,,ma ina“,
.
e.déna
, édina“.
Lie u os
TSR
&i
p iesaga
daugiau
bidinga
y iniams
Zadininkams,
dzikams.
8
Remiamasi
Lie u iy
kalbos
a miy
a laso
medZiagos
ka o eka,
esan ia
Lie u-
os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u e
(z .
medziaga,
su-
ink g
pagal
,,P og amos*
klausimag
N .
25).
7
13*
195
jégu
le. ingas
pa dsa is,
ai
S¢.na
a
ai. d.ke.
bi da a..
I
a i k8 iai
—
daugiskai-
inis
daik a a dis
gali
bi i
pa a o as
ienaskai a,
p z.:
jd a.
is ike.
da
i. im;
dhiona.s
jam
mada,
dok
lasine..
Be
sep yniy
Ik.
linksniy,
ap a omojoje
a méje
a ojamas
da
idaus
eina-
masis
ie ininkas
—
ilia y as,
p z.:
di.bén,
g i-ée.n,
ki a
k as a ,
pi ii,
i Sun-
Daugiskai os
ilia y as
da%niausiai
y a
be
pos pozicijos,
p z.,
aida a.
namuos,
S e-
Giles,
e ai
es u ésn.
Vienaskai os
paSalio
einamoji
ie ininko
—
alia y o
—
o ma
namopi
uZsi-
konse a usi
isliko
liaudies
dainos
eilu éje
sug i'sk,
miela
duk e éla,
a galé
nam
dpi.
Kalbamosios
a més
linksniy
gal nés
i
one iSkai,
i
mo ologiSkai
daugiau-
sia
nesiski ia
nuo
y y
aukS aiciy
a més
a i inkamy
linksniy galiniy,
plg.
bé nu.
~
bé ng,
miaéu.
~
méciq,
u. élol.
~
i éle,
kaiil
~
kiaulé,
ki.l u i
~
kil-
u e,
nakéu.
~
nakcia,
k as i
~
k as é,
gal
||
gali
~
gale.
Vienaskai os
ie ininko
(inesy o)
o mos,
u éjusios
po
j
a ba
m
galing
e,
a méje
y a
su umpéjusios
dél
sis emos,
p z.:
aZu.s ala.i,
da.béi,
gal aj,
u gui,
undeni*,
idu i-,
g a am,
sa am,
un am.
Visu
kamieny
dgs.
naudininko,
0,
é,
i
i
p iebalsinio
kamieno
jnagininko
ga-
lanés
y a
be
s,
p z.:
u ika.m,
ka e.m,
pe. i.m,
g azam,
duk e im,
Si iem
i am.
Ta més
¢
kamieno
daugiskai os
galininkas
u i
d ejopa
galine:
-es
( es u és,
Z a-
kes)
i
e iau
-is
(kdugis
~
kduges,
kd.ji' is
~
kojy es,
sekmi.nis).
Tokias
galines
u i
i
a ski os
y y
aukS ai iy
a més.
Daugiskai os
idaus
esamasis
(inesy as)
i
einamasis
ie ininkas
(ilia y as)
sa o
o ma
su ampa,
p z.:
a na ail
be nwos,
sédi
agu és;
pe. w
s
nama
esma
i
pe.meni’s
pasumdi' as
bu aii;
dnas
s eéios
a aza a.;
sumdi'k
be nuos
i
s nu.;
ka ei ei
du i*s
s u.kses.
Tokia
siy
ie ininky
o ma
daugiausia
papli usi
y y
aukS ai iy
Siau inéje
i
Siau és
y inéje
dalyje*.
Bidinga,
kad
mo e iskosios
giminés
an osios
ki éiuo és
dgs.
ie ininko
o mos
daugiausia
u i
ki i
galinéje,
p z.:
k u. elé
s
k duna;
ma ds
nuskinda;
aiki
lugnele's
(iSeiginés
ogés)
p isi-
sd.di.na
i
azingje;
unkds
néSa.
Tau osakoje
pasi aiko
i
ilgesné
galiiné,
p z.:
ai
is a
u. éla.
ankélese;
isldidei
duk élu.
ma é@lese.
Tik
ka a
iSgi s a
s ei-
kesné
dgs.
ilia y o
galiné
es u asn(a).
I
daugelio
adinamu
silpnesniyjy
kamieny
(i,
u,
ju
i
p iebalsinio)
a dazo-
dziy
a ski us
linksnius
sk e biasi
s ip esniyjy
kamieny
(4,
ja,
0,
jo,
é)
galiinés,
p z.,
Salia
ns.
a d.
akis,
Zu’sis
sako
i
Zu.sé,
Zu é;
ns.
kilm.
duk e és,
sese és,
Sunés,
alaiis,
i. éjaus
i
ausés,
desim eés,
sese és,
Sunés,
i. dje.;
ns.
jnag.
akimn,
Zu.sim,
cuk um,
le. um,
medum,
su.num,
Zmda.gumn
i
aki,
Si. d2u,
si.nu;
dgs.
a d.
Z si.s,
S i.nes,
pie u.s
i
akmenai,
su.nai;
dgs.
kilm.
aus ,
Zu.si,
Zu i
i
aki,
sese u’,
Zu-
u ,
dgs.
ie .
pe.meni’s,
pe. u's
i
akmen ios.
A ski ai
miné ina
p iesagos
- kas
ediniy
ns.
inesy o
o ma,
pe éjusi
ji
ja
kamiena,
su
ki iu
p iesagoje,
p z.:
pa e. u.ki.
»pa ésyje“,
p e. aka u.ki.
,,pa a-
ka yje“.
‘Pig.
K.
Mo kinas
i
A.
Vidugi is,
Kai
ku ie
Siau és
y y
Lie u os
a miy
b uozai,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Da bai“,
se ija
A,
.
2,
Vilnius,
1957,
p.
181;
K.
Mo kinas,
IS
y y
aukS ai¢iy
a miy
daugiskai os
inesy o
o my
is o ijos
Z .
Sio
omo
p.
145.
197

(mdne.nai
maiaii
mé u.),
sd e.nai
(da e.
aF us
sa e.nai),
a e.nai
(negali
a a-
diioi
a e.nai),
ji.me.nai(ji.me.nai
ge.dak
ix
ge.dik),
mi.me.nai
(
e.bali’
paku ika
miu.me.nai).
G e a
iy
o my
a ojamos
i
umpesnés:
md ,
sdu,
éu,
jdm,
ji.m,
mim.
18
ki y
biidingesniy
kalbamos
a més
j a dziu
o my
paminé inas
asmeniniy
i a dZiy
e iojo
asmens
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininkas
dnas,
and,
dni.s,
dna.s
~
dnos.,
eGiau
jis,
ji,
jié.
Vns.
kilm.
i
inag,
o my
pap as ai
ki ciuojama
Saknis,
p z.:
mdni.s,
a i.s,
sd i.s,
manim,
sd im,
a im,
e iau
mani’, sa im.
Tokios
o -
mos
a ojamos
apie
VyZuonas,
UZpalius,
Daugailius,
An aliep e,
Duse as,
Im-
b ada,
S elmuze,
Juzin us,
Rokiski,
Kamajus,
Obelius,
Juodupe*.
Vs.
i
dgs.
gal.
o mos
d ejopos:
mani"
||
mani,
sa i*,
a i*,
mi.mim
ix
ma ,
sail,
aii;
mum,
jum.
Ip as iné
eiksmaZodZiy
bend a ies
galiiné
y a
pusilgis
-e.
(<ie),
p z.:
ap-
si ilk e.,
page.da e.,
pasis éikin e.,
pa aisi' e.,
pi.l e.,
S i's e.,
pg.
sang azZines
o mas
gul e.s,
s éikin e.s.
G e a
a ojamos
i
su umpéjusios
o mos,
k.a.:
abdi ik
~
ap-
deig i,
az i.5i,
mi i,
dlgi.?.
Re esnés,
g ei iausiai
i8
Ik.
a
i8
jai
a imesniy
a miy
ij
ap aSomaja
a me
pa ekusios,
bend a ys
su
galine
-i(s),
p z.:
aélink i,
gé i;
‘sdugd. is,
sés is.
Seniausi
a més
a s o ai
e ka iais
pasako
bend a ies
o my
su
o man u
-nai,
p z.:
nebi. a.
kd
apSaii e.nai,
né
apsi ilk e.;
d na.s
mi.m
ik
gdudi. e.nai;
adi
isiem
nusim e.nai
(nusi o og a uo i)
eike.
Lie u os
TSR
okios
bend a ies
o mos
pasi aiko
apie
RokiSki,
Obelius,
Simonis,
S édasus,
UzZ-
palius,
Anyk& ius,
U ena,
Ukme ge,
Zel a,
Pabaiska®.
Daugelis
kalbamos
a més
esamojo
laiko
eiksmazodZiy
y a
y u
aukS ai¢iams
bidingo
-ia
kamieno
(Ik.
a liepia
-o, -a,
-i
kamienus),
p z.:
aimi.nke,
baldze,
b i.ke
,
b uka,
me a“,
gése,
gidée,
gi. dze,
g ésem
,,g asom™,
ingulde,
li.dze,
mi.sle,
make,
pile,
adZes
,,pa inka,
no isi*,
i.ke,
ska idze,
sk aidze,
ski.be,
suki ike,
susudze,
s d e,
acée,
i. gdze
Salia
b i.ka,
gi. da.,
gulda.,
s a i.
A ema iniy
eiksmazZodZiy
uZ aSy a
maza:
és i,
esmi
,,esu“,
k ép i
,,k epia“.
Gio nos Padinos
lie u iy
a méje
palygin i
pla iai
y a
isigaléjusi
bisimojo
laiko
ns.
pi mojo
asmens
o ma
su
kie uoju
s
(5),
a ojama
pie iniy
aka y
auks-
ai iy
(apie
Vilka i8ki,
Kyba us),
ie omis
Zemai iy
i
aka iniy
dziiky"®,
p z.:
aisu,
bi su,
di. psu,
nunesi ,
esi
g e a
aisu,
iZgé su,
numaini-su,
sug l-Su,
esi .
Fone i8-
kai
kie ojo
s(s)
a si adimo
ia
negalima
paaiSkin i.
Taip
pa
a gu
a
Si
o ma
gali
bi i
jsigaléjusi
dél
ienos
ki os
Seimos,
kilusios
nuo
Vilka iSkio™,
jeigu
ji
ne
i
ba y
o a
ik
pas ip inamoji
dalely é
-(i)ai,
jei
Zodis
baigési
p iebalsiu,
plg.
aSei,
jisai,
asai
a ba
-jai,
-nai,
-nos,
jei
Zodis
baigési
balsiu:
dujei,
d ijei,
jinai,
cenai,
plg.
o mas
su
dyiem
dalely ém
aSeinos,
dujeinos,
Taip
a si ado
y y
aukS ai iy
j a dziy
ns.
naudi-
ninko
o mos
mdne.nai<manie+nai, d e
.nai
i
eiksmazodziy
bend a ys
ai
¢.nai<ei ie+
nai,
di p @nai,
Kadangi
g e a
bu o
a ba
émé
as is
su umpéjusios
o mos:
mdi,
éu,
sdu;
ai ,
di. pi;
odél
ilgainiui
-ienai,
-ienos
im a
su ok i
kaip
o man ai
i
p adé a
délio i
p ie
Zodziy,
ku ie
galinés
ie
niekada
né a
u éje,
plg.:
4e.nai,
48e.na.s,
jame.na
i
jam“
dd.
je.nai,is
ku ,
u
bi ,
y y
aukS ai iy
a mése
y a
a si ade
i
dSe.n,
di .
je.n,
a i.je.n,
i.je.n.
8
Plg.
pagal
,,P og amos‘
284
klausima
su ink a
a ming
medziaga.
®
Plg.
pagal
,,P og amos“
3514
klausima
su ink a
medziaga.
10
Plg.
,,P og amos“
234»
klausimo
medziaga.
"
A ski i
a més
a s o ai
i ina
u j
giminiy
apie
Vilka iSkj,
a iau
nedinia
a
jy
seneliai
iS
en
kilg
i ,
be
o,
a
jie
Sio
mies o
pa adinimo
ka ais
nepainioja
su
Vilkme ge
(Ukme ge)
.
199
bu usi
a ojama
kokio
no s
au o i e ingesnio
kul i os
eikéjo.
P ie
os
o mos
papli imo,
u
bi ,
nemazZa
bus
p isidéjusios
o
pa ies
laiko
dgs.
1-ojo
i
2-ojo
as-
mens o mos
su
kie u
s(5),
p z.:
bu'sma,
diosma,
a siminsma,
ne asma,
suge.désma,
uskasma,
uzmi sma;
w asi-s a,
nu es a,
pame.gis a,
panes a,
uS iks a,
aSubs a.
Taip
pas a osios
o mos
a iamos
i
Siau és
y u
Lie u os
kampe, maz%daug
nuo
linijos,
einan ios
p o
Papili,
Salamies i,
Suba iy,
T oSkinus
j
pie us
nuo
Anyk&éiu,
U enos,
Daks o™.
Ka a
gi dé a
o ma
a iduosmi,
bidinga
Lie u os
Siau inei
da-
liai,
esan iai
i
aka us
nuo
miné ojo
plo o.
Biusimojo
laiko
eciojo
asmens
o mos
a iamos
kaip
i
Siau és y iniy
aukS ai-
iu,
p z.:
a sime.giis
~
a simiegds,
be.gas
~
bégids,
das
||
dés
~
dios,
nesumé.-
kés
~
nesumokés,
padés,
p ibéks,
pasida is,
sakis.
Ta iamosios
nuosakos
yns.
pi mojo
i
e¢iojo
asmens
eiksmazZodziy
o mos
y a
d ejopos:
ilgesnés
i
umpesnés.
Ilgesnes
galiines
daugiausia
u i
pi miniai
eiks-
mazZodzZiai,
p z.:
a aide,
bi ée,
papilée,
pas ikee.
T e iasis
pi miniy
i
i
ju
pada y y
p iesdélé y
eiksmaZodZiy
asmuo
isada
u i
ki j
galiinéje,
pyz.:
bu. i-,
di p i',
inai i’,
kel i:,
nenu a k é’,
p adzu. i,
plg.
sang azines
o mas
jd.k is,
suk i s.
Re iau
pasi aiko
u
eiksmaZodzZiy
su umpin os
o mos,
p z.:
bi-é,
bi .
An iniy
eiksmazZodZiy
dazniau
a ojai ios
su umpin os
o mos,
plg.
md.-
kéé,
pasaki-é,
azus a i ,
pama i ,
p isizu. é?,
p isklausi .
Ta iamosios
nuosakos
daugiskai os
1-ojo
i
2-ojo
asmens
c mos
aip
pa
y a
d ejopos,
plg.
gale ume.
™m,
gale ume.
,
ge.dé ume.m,
nesmaisi: ume. ,
pa digi. ume.
i
bu- um,
bi u ,
Zind um.
Tik ai
ka a
gi dé a
y y
dzikams
bidingesné
o ma
su
o man u
-ba
:
més
pasaki- umba.
Liepiamosios
nuosakos
o mos
pap as ai
y a
Sios:
nesd.kinék,
se.dék
|
sa.dék,
aikim,
leki .
Vienaskai os
an ojo
asmens
o mos
ka ais
u i
galiine
-e.
<
-ie,
p z.:
pajimke.
Sauks éli.
i
aike.
LeidZiamosios
nuosakos
o mos
pada omos
daZniausiai
i
esamojo
a ba
bisi-
mojo
laiko
eciojo
asmens
eiksmazodziy
i
Zodelio
egul,
p z.:
egi.]
a aina,
e-
gu.l
a si és.
Su
dalely e
e-
o mos
e esnés,
p z.,
daba?
a a.
dle.i
ebi
na.
Visy
laiky
i
nuosaky
nep ieSdélé y
sang aziniy
eiksmazodziu
dgs.
1-ojo
asmens o mos
y a
be
gal inés
balsio
é,
p z.:
baigems
~
baigiamés,
gi:diems,
kdps-
ams,
kldusems,
miikems,
sédams,
si.lsims
~
ilsimés,
i . ims,
i pinda a.ms,
sa -
miada ams
,,gédyda omés“,
mi.
lesme.
ms,
dé ums
~
dé umés,
miki. ums,
aisi’-
kims.
Jos,
u
bi ,
a si adusios
pagal
nesang aZines
o mas,
ne u in ias
galinés
bal-
sio
-e.
I§
daly iy
a méje
ge iausiai
y a
iSlikusios
eikiamosios
igies
bi ojo
ka inio
laiko
o mos,
p z.:
a azé i.s,
isipi i.s,
suxalo .s,
su i.
nus,
usi i.Sus,
paS i. i.,
pa a gi.,
p apuoluse.s.
Veikiamosios
isies
esamojo
laiko
daly iy
ns.
a dininko
o my
neiSgi s a
(jy
ie oje
pa a ojamos
usy
kalbos
o mos
s ojasées
,,s o in is,
s o is*,
eki.
ces
», ekan is,
ekas“).
Pasi aiko
ik
ki y
linksniy
Siy
daly iy
o mos:
ns.
gal.
miegun i.,
e kunéu.,
dgs.
inag.
dégunée.m.
Ne eikiamosios
iSies
daly iy
aip
pa
da%niau
a ojamas
bii asis
ka inis
laikas,
p z.:
api‘ is as,
a dSu.s as,
is i. as,
iskep a,
nupjdu as,
nesé i,
supjdus i. u.s
»,Supiaus y i“.
Esamojo
laiko
uZ a$y os
Sios
o mos:
d emas,
ne i. gdZema,
pakelema
»Pakink y
dalis“.
'
®
Pig.
,,P og amos*
353
klausimo
medziaga.
200
Padaly iy
o mos
palygin i
e os,
p z:
esamojo
laiko
-ainun ,
bedugun ,
besddzun ,
e kun ;
bi ojo
laiko
—
susédus,
su édus.
Pusdaly io
o my
uZ a’y a
da
maziau:
di bdamas,
ge.dédama,
nukludi:dami
.nu e dami“.
Gana
gausiai
a ojamos
siekinio
o mos,
p z.:
a siséda.
aka ieni.
algi.-
u.;
pe. du u.
aina;
azus a i‘da a.
mels u.;
ci.ba,
cl.ba,
a.skéla.s,
ka kldlu.
ghdus u.;
kélkis,
b a.li.kai,
di. p u.
da béle.;
p asa.m,
éms a
s é.Gi.la,
idu
suSi.d u..
Bidinio
o mos
y a
okios
pa ,
kaip
y y
aukS ai iy
i
dziky,
p z.:
nes i
nésa
ka éi;
kaip
pil i
pi.la.
Ta mé
u i
nemaZa
j ai iy
p ie eiksmiy,
ku iy
bidingesnius
pa eikiame.
P ie eiksmiai,
a si ade
i8
sus aba éjusiy
daik a a dzio
linksniy,
p z.:
as.
kilm.
i. a.,
aka a.,
nak és;
ns.
nag.
g ééum,
k i‘Zum,
nakéi;
ns.
inesy as
a ie,
e .
a é
,,a i*,
namé,
i. di,
d.
lie;
p ie
ns.
inag.
i
inesy o
sus aba éjusiy
linksniy
ski ini
i
p ie eiksmiai
paskui,
paskum*;
ns.
alia y as
nama,
e .
namdn
(ku
n
a si ades,
u
bi ,
pagal
ns.
ilia y a),
namapi;
dgs.
inag.
basiim,
skubiim,
usku dm
d.kéim.
Daugiau
y a
sudu iniy
p ie eiksmiu,
ku iy
an ajj
démenj
suda o
su um-
péjes
daik a a dzZio
linksnis,
o
pi maji
—
ku ios
no s
ki os
kalbos
dalies
Zodis,
p z.,
ns.
gal.
su
j a dziu
a
skai a dZiu:
ki. unde.n,
ki. u. d.s
(ki a
oza),
Sinde.(i),
Si. u.-
de.n,
é€u.de.n,
ui u.dien,
i.su.de.n,
i.su.és
( isa
¢ésa),
kdZnu.de.n;
ns.
kilm.
su
biid a dziu
a
skai a dziu
(pazymimuoju
i a dziu):
ne iena,
ka ,
pasku i.ne.
ka ,
iena.
ka ,
iena.
si.k;
dgs.
a d.
su
ji a dzZiu:
anieme ,
ki éme ,
Séme ,
k@nime .
P ie
Sios
g upés
pa eik ini
i
p ie eiksmiai,
a si ade
i$
daik a a dZiy
su
j ai iais
p ieSdéliais
a
p ielinksniais,
ku
daik a a dis
daZniausiai
y a
be
galiinés,
p z.:
a -
gala,
likpie
||
likpé ,
pd.pie ,
pa dén
||
pa dien,
pa naki
|
pe ndki,
pa ga ai,
pa zém,
ai aka .
I§
bid a dzZiy
p ie eiksmiai
da omi
su
Siais
o man ais:
-(i)ai
(gailei,
g ai-
ai
||
g ai ,
pé nei,
ski.s ai,
s icei,
s dcei,
inkei
,,daznai*,
a gei,
le. i. iskai,
seni
bixkai),
-yn
(a in, auks i-n,
a.li n,
Zemin).
Sup ie eiksméjusiy
a ski y
bid a dziu
linksniy
maiZa,
plg.
nieka osios
giminés
ns.
gal.
daigi,
nedaiigi;
ns.
inag.
g ai u
ni.mi e.
g e a
g ei ,
g ai u
ju
apsi ga.
Kiek
daugiau
a ojama
sup ie eiksméjusiu
biid a dziy
a
bid a diniy
p ie eiksmiy
su
p ieSdéliais
bei
p ielinksniais,
p z.:
azupé nei,
isling u.ka.,
pa.neda ik,
paling éle.,
pa i-ke.,
pa i.ku.ka.,
pa
i.lga
,,ilgainiui*,
paske sai.
Uz a3y a
i
kele as
skai a diniy
p ie eiksmiy,
p z.;
sus inge
ie ininkai
d e-
jas,
d ejuios
d ejies
|
d iese,
ke u uos,
pinkds,
ijuos
|
iesd,
kelin inio
skai a dzio
be a dé
giminé pi ma;
sus inge
p iclinksnio
i
skai a dZio
junginiai
ai ien
ae
ieno,
ienaip“,
is ien.
Ka u
galima
miné i
i
i§
skai a diniy
biid a dziy
pada y-
us
p ie eiksmius,
p z.:
d ejdikei,
d i.gubai,
ne e.ndikei,
i.gubai.
I§
i a diniy
p ie eiksmiy
pi miausia
miné ini sus inge
a ski y
i a dZiy
links-
niai,
p z.,
be a dés
giminés
ns.
a d.
i
gal.
i.sa
i
su umpéjusios
o mos
kiek,
iek
(i8
ku ,
manoma,
kiles
i
ik);
one i’kai
paki es
klausiamojo,
i a dZio
kienas
ns.
kilm.
ka.nd
(<ke.na.
<
kiend~kiendé).
dalely e
i es
ns.
inag.
kuo
||
kd ge aiis.
8
Plg.
K.
Ul ydas,
Vienaskai os
naudininko
p ie eiksméjimas
i
p ie eiks-
miai
su
o man ais
-(i)ui,
-i
lie u iy
kalboje,
Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
g ama ikos
klausimai“
(s aipsniy
inkinys),
Vilnius,
1957,
p.
122.
“201