Čiornos Padinos lietuvių tarmės morfologinės ypatybės

gos balsis e neretai tariamas a ne tik po sukietéjusiy priebalsiy /, r, s, Z, pvz.: balsdlis ~ balsélis, bré.lalis ~ brolélis, be.rdlis ,,bériukas“, darialis (greta darzélis), staldlis, vazalis, bet ir po n, kuris Siaip tarméje nesukietéja, pvz. : balndlis, berndlis, kalndlis, svirndlis, bet su.nélis, svirnélis. Kartais pasakose, tur bit, pagal dviskiemeniy vardaZodziy vedinius, su priesagomis -elis, -elé pavartojami ir daugiaskiemeniai daiktavardziai, plg.: d.skdla. nabagéla.. Vediniai avéla., kuméla., vadéla.s neturi mazybinés-maloninés reikSmés. Priesaga -élis, -élé dedama prie daugiaskiemeniy vardazodziu, neretai jau prie priesaginiy vediniu, pvz.: augintd.iéla., avel8la., babutéla., beriukélis, kumeléla’, md. tindla., mazutdlis, nakvi.ndla., pataltlis, undendlis, u.24.lélis, vakarélis, valgi.mélis. -yté. Tarméje vartojami paprastai tik moterigkosios giminés Sios priesagos vediniai, padaryti i8 daiktavardZiy, pvz.: bendriniu: aSari'te.s, avi'te., burni'te. ,,veidukas“, galvi'te., geguti'te., gri.celi'te., Id.veli*te., mami'te., md.tini‘te.; tikriniu: Aleni-te., A.ni‘te., Mari'te. . -iukas, -iuké. Priesaga pasitaiko pridéta ir prie dviskiemeniy, ir prie daugiaskiemeniy vardazodziy, pvz.: gri.Gi.ke., gurbeli.kas ,,tvartelis“, vaikeli.kas. -(iulis, -(ijulé. Sios priesagos vediniai daromi i8 dviskiemeniy vardaZodziu. Moteriskosios giminés formos dazniau negu Ik. yra su priesaga -iulé, pvz.: gegu.la. ~ gegiillé ,,geguté, geguzé“, seSti.la. ,,sesuté“, svd.éi.la. greta ku.mi.la. ,,.kimuté“, tati.la. ~ tetilé, ve.ju.lis, de.vi.lis. Mazybinés-maloninés reikSmés nebeturi vediniai didZu.lis, std.ri.lis ,,drutkis™. -(i)utis, -(i)uté. Sia priesaga daZniau turi vediniai i8 dviskiemeniy arba daugiaskiemeniy bidvardziy, pvz.: maii.tis, mazi.te., emii.tis, Zemi.te.s, mazuéi.te. (< mai-ut-j-uté), Zemuéi.tis, tikriniai vardai, padaryti i dviskiemeniy tikriniy daiktavardziy, pvz.: A.ni.te., Kari.te., Kat?i.te., Maiii.te., retiau bendriniai daiktavardiiai, pvz., svd.éi.te. Mazybinés reik’més nebeturi priesagos -utis vedinys rdgute.s »rogés“, kuris taip pat vartojamas ryty Lietuvoje maZdaug iki linijos RokiSkis— Anyk&éiai — Ukmergé — Musninkai — Dievenikés — Lazinai®. Savotiska mazZybinés-maloninés reikSmés priesaginiy vardazodziy grupe sudaro mergaitiy pavardés su ryty aukStaitiams biidingomis priesagomis -iucia, -aicia, -yéia, pvz.: Gi.liée, Jankirnaite.s, Kazickdive, Kd.sdice, Raikali:ée, Sutiée, reSiau Mikédite., Miskinivte., Lygia greta mergaités vadinamos tévo pavardés kilmininku, pvz.: Mi.kse. Vari.te., Kuosu. A.nii.te., Gi'le. Viktd, Namajii.ska.s Vale, ir pan. * I8 kity priesaginiy vediniy galima paminéti gana daZnai vartojamus daiktavardzius, padarytus i8 veiksmaZodZiy su priesaga -alas, pvz.: api.taisalas »drabuzis“, api.valkalas ,,uzvalkalas“, impilalas ,,impilas“, reikalas, vi.ralas. I8 daiktavardZio padarytas vedinys virbalas ir i8 bidvardzio — re.balai. Vietoje lk. veiksmaZodZiy priesagos -inti tarméje labai daznai vartojama priesaga -enti (taria: -inte., -éna, -éna.), pvz.: gru.zéna. ,,grazino“, iSdze.véna. ,,i8diiovino“, isnaikéna. ,,i8naikino“, maréna ,,marina“, . ve.déna ,védina“. Lietuvos TSR &i priesaga daugiau bidinga rytiniams Zadininkams, dzikams. 8 Remiamasi Lietuviy kalbos tarmiy atlaso medZiagos kartoteka, esantia Lietuvos TSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiros institute (zr. medziaga, surinktg pagal ,,Programos* klausimag Nr. 25). 7 13* 195 jégu le.tingas pavdsaris, tai S¢.nat va ai.td.ke. birdava.. Ir atvirk8tiai — daugiskaitinis daiktavardis gali biti pavartotas vienaskaita, pvz.: jdva. vistike. da ti.rim; dhiona.s jam mada, dok lasine.. Be septyniy Ik. linksniy, aprafomojoje tarméje vartojamas dar vidaus einamasis vietininkas — iliatyvas, pvz.: di.bén, gri-ée.n, kita krastaf, pirtii, virSunDaugiskaitos iliatyvas da%niausiai yra be postpozicijos, pvz., aidava. namuos, SveGiles, retai vestuvésn. Vienaskaitos paSalio einamoji vietininko — aliatyvo — forma namopi uZsikonservavusi isliko liaudies dainos eilutéje sugri'sk, miela dukteréla, atgalé nam dpi. Kalbamosios tarmés linksniy galtnés ir fonetiSkai, ir morfologiSkai daugiausia nesiskiria nuo ryty aukStaiciy tarmés atitinkamy linksniy galiniy, plg. bérnu. ~ bérng, miaéu. ~ méciq, ru.télol. ~ ritéle, kaiil ~ kiaulé, ki.ltuvi ~ kiltuve, nakéu. ~ nakcia, krasti ~ krasté, galt || gali ~ gale. Vienaskaitos vietininko (inesyvo) formos, turéjusios po j arba m galing e, tarméje yra sutrumpéjusios dél sistemos, pvz.: aZu.stala.i, da.béi, galvaj, tufgui, undeni*, viduri-, grafam, savam, untram. Visu kamieny dgs. naudininko, 0, é, i ir priebalsinio kamieno jnagininko galanés yra be s, pvz.: rufika.m, karve.m, pe.ti.m, grazam, dukterim, Sitiem vitram. Tarmés ¢ kamieno daugiskaitos galininkas turi dvejopa galine: -es (vestuvés, Zvakes) ir reviau -is (kdugis ~ kduges, kd.ji'tis ~ kojytes, sekmi.nis). Tokias galines turi ir atskiros ryty aukStaitiy tarmés. Daugiskaitos vidaus esamasis (inesyvas) ir einamasis vietininkas (iliatyvas) savo forma sutampa, pvz.: tarnavail bernwos, sédi ragutés; pe.tw s nama vesma ir pe.meni’s pasumdi'tas buvaii; dnas sveéios atvazava.; sumdi'k bernuos tir strnu.; kareivei duri*s stu.kses. Tokia siy vietininky forma daugiausia paplitusi ryty aukStaitiy Siaurinéje ir Siaurés rytinéje dalyje*. Bidinga, kad moteriskosios giminés antrosios kiréiuotés dgs. vietininko formos daugiausia turi kirti galinéje, pvz.: kru.velé s krduna; mards nuskinda; vaikir lugnele's (iSeiginés rogés) prisisd.di.na ir vazingje; runkds néSa. Tautosakoje pasitaiko ir ilgesné galiiné, pvz.: fai vista ru.téla. rankélese; isldidei dukrélu. marté@lese. Tik karta iSgirsta sveikesné dgs. iliatyvo galiné vestuvasn(a). I daugelio vadinamu silpnesniyjy kamieny (i, u, ju ir priebalsinio) vardazodziy atskirus linksnius skverbiasi stipresniyjy kamieny (4, ja, 0, jo, é) galiinés, pvz., Salia vns. vard. akis, Zu’sis sako ir Zu.sé, Zuvé; vns. kilm. dukterés, seserés, Sunés, alaiis, ri.téjaus ir ausés, desimteés, seserés, Sunés, ri.tdje.; vns. jnag. akimn, Zu.sim, cukrum, le.tum, medum, su.num, Zmda.gumn ir aki, Si.rd2u, si.nu; dgs. vard. Zrsi.s, Sti.nes, pietu.s ir akmenai, su.nai; dgs. kilm. aust, Zu.si, Zuvi ir aki, sesefu’, Zufur, dgs. viet. pe.meni’s, pe.tu's ir akmentios. Atskirai minétina priesagos -vkas vediniy vns. inesyvo forma, peréjusi ji ja kamiena, su kirtiu priesagoje, pvz.: pave.fu.ki. »pavésyje“, pre.vakaru.ki. ,,pavakaryje“. ‘Pig. K. Morkinas ir A. Vidugiris, Kai kurie Siaurés ryty Lietuvos tarmiy bruozai, ,,Lietuvos TSR Moksly akademijos Darbai“, serija A, t. 2, Vilnius, 1957, p. 181; K. Morkinas, IS ryty aukStai¢iy tarmiy daugiskaitos inesyvo formy istorijos Zr. Sio tomo p. 145. 197 (mdne.nai maiaii métu.), sdve.nai (dare. vaFtus save.nai), tave.nai (negalit atadiioi tave.nai), ji.me.nai(ji.me.nai ge.dak ix ge.dik), mi.me.nai ( re.bali’ pakufika miu.me.nai). Greta iy formy vartojamos ir trumpesnés: mdf, sdu, téu, jdm, ji.m, mim. 18 kity biidingesniy kalbamos tarmés jvardziu formy paminétinas asmeniniy ivardZiy treviojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas dnas, and, dni.s, dna.s ~ dnos., reGiau jis, ji, jié. Vns. kilm. ir inag, formy paprastai kirciuojama Saknis, pvz.: mdni.s, tavi.s, sdvi.s, manim, sdvim, tavim, reviau mani’, savim. Tokios formos vartojamos apie VyZuonas, UZpalius, Daugailius, Antaliepte, Dusetas, Imbrada, Stelmuze, Juzintus, Rokiski, Kamajus, Obelius, Juodupe*. Vs. ir dgs. gal. formos dvejopos: mani" || mani, savi*, tavi*, mi.mim ix maf, sail, taii; mum, jum. Iprastiné veiksmaZodZiy bendraties galiiné yra pusilgis -e. (<ie), pvz.: apsivilkte., page.date., pasisvéikinte., pataisi'te., pi.lte., Svi'ste., pg. sangrazZines formas gulte.s, svéikinte.s. Greta vartojamos ir sutrumpéjusios formos, k.a.: abdifikt ~ apdeigti, azri.5i, mifi, vdlgi.?. Retesnés, greitiausiai i8 Ik. ar i8 jai artimesniy tarmiy ij apraSomaja tarme patekusios, bendratys su galine -i(s), pvz.: aélinkti, gérti; ‘sdugd.tis, séstis. Seniausi tarmés atstovai retkartiais pasako bendraties formy su formantu -nai, pvz.: nebi.va. kd apSaiite.nai, né apsivilkte.; vdrna.s mi.m tik gdudi.te.nai; tadi visiem nusimte.nai (nusifotografuoti) reike. Lietuvos TSR tokios bendraties formos pasitaiko apie RokiSki, Obelius, Simonis, Svédasus, UzZpalius, Anyk&tius, Utena, Ukmerge, Zelva, Pabaiska®. Daugelis kalbamos tarmés esamojo laiko veiksmazodZiy yra rytu aukStai¢iams bidingo -ia kamieno (Ik. atliepia -o, -a, -i kamienus), pvz.: aimi.nke, baldze, bri.ke , bruka, meta“, gése, gidée, gi.rdze, grésem ,,grasom™, ingulde, li.dze, mi.sle, make, pile, radZes ,,patinka, norisi*, ri.ke, skatidze, skraidze, ski.be, sukifike, susudze, stdve, vacée, vi.rgdze Salia bri.ka, gi.rda., gulda., stavi. Atematiniy veiksmazZodZiy uZraSyta maza: ésti, esmi ,,esu“, kvépti ,,kvepia“. Giornos Padinos lietuviy tarméje palyginti platiai yra isigaléjusi bisimojo laiko vns. pirmojo asmens forma su kietuoju s (5), vartojama pietiniy vakary aukstaitiy (apie Vilkavi8ki, Kybartus), vietomis Zemaitiy ir vakariniy dziiky"®, pvz.: aisu, birsu, di.rpsu, nunesit, vesit greta aisu, iZgérsu, numaini-su, sugrl-Su, vesiv. Foneti8kai kietojo s(s) atsiradimo tia negalima paaiSkinti. Taip pat vargu ar Si forma gali biti jsigaléjusi dél vienos kitos Seimos, kilusios nuo VilkaviSkio™, jeigu ji net ir baty tota tik pastiprinamoji dalelyté -(i)ai, jei Zodis baigési priebalsiu, plg. aSei, jisai, tasai arba -jai, -nai, -nos, jei Zodis baigési balsiu: dujei, dvijei, jinai, cenai, plg. formas su dyiem dalelytém aSeinos, dujeinos, Taip atsirado ryty aukStaitiy jvardziy vns. naudininko formos mdne.nai<manie+nai,tdve .nai ir veiksmazodziy bendratys ait ¢.nai<eitie+ nai, dirpt@nai, Kadangi greta buvo arba émé rastis sutrumpéjusios formos: mdi, téu, sdu; ait, di.rpi; todél ilgainiui -ienai, -ienos imta suvokti kaip formantai ir pradéta délioti prie Zodziy, kurie galinés ie niekada néra turéje, plg.: 4e.nai, 48e.na.s, jame.na i jam“ dd. je.nai,is kur, tur bit, ryty aukStaitiy tarmése yra atsirade ir dSe.n, dit. je.n, avi.je.n, ti.je.n. 8 Plg. pagal ,,Programos‘ 284 klausima surinkta tarming medziaga. ® Plg. pagal ,,Programos“ 3514 klausima surinkta medziaga. 10 Plg. ,,Programos“ 234» klausimo medziaga. " Atskiri tarmés atstovai tvirtina turj giminiy apie VilkaviSkj, tatiau nedinia ar jy seneliai iS ten kilg ir, be to, ar jie Sio miesto pavadinimo kartais nepainioja su Vilkmerge (Ukmerge) . 199 buvusi vartojama kokio nors autoritetingesnio kultiros veikéjo. Prie tos formos paplitimo, tur bit, nemazZa bus prisidéjusios to paties laiko dgs. 1-ojo ir 2-ojo asmens formos su kietu s(5), pvz.: bu'sma, diosma, atsiminsma, nerasma, suge.désma, uskasma, uzmirsma; wrasi-sta, nuvesta, pame.gista, panesta, uStiksta, vaSubsta. Taip pastarosios formos tariamos ir Siaurés rytu Lietuvos kampe, maz%daug nuo linijos, einantios pro Papili, Salamiesti, Subatiy, TroSkinus j pietus nuo Anyk&éiu, Utenos, Daksto™. Karta girdéta forma atiduosmi, bidinga Lietuvos Siaurinei daliai, esantiai i vakarus nuo minétojo ploto. Biusimojo laiko treciojo asmens formos tariamos kaip ir Siaurés rytiniy aukStaiiu, pvz.: atsime.giis ~ atsimiegds, be.gas ~ bégids, das || dés ~ dios, nesumé.- kés ~ nesumokés, padés, pribéks, pasidaris, sakis. Tariamosios nuosakos yns. pirmojo ir tre¢iojo asmens veiksmazZodziy formos yra dvejopos: ilgesnés ir trumpesnés. Ilgesnes galiines daugiausia turi pirminiai veiksmazZodzZiai, pvz.: ataide, birée, papilée, pastikee. Tretiasis pirminiy ir i ju padaryty priesdéléty veiksmaZodZiy asmuo visada turi kirtj galiinéje, pyz.: bu.ti-, dirpti', inaiti’, kelti:, nenuvarkté’, pradzu.ti, plg. sangrazines formas jd.ktis, suktirs. Retiau pasitaiko tu veiksmaZodzZiy sutrumpintos formos, pvz.: bi-é, bit. Antriniy veiksmazZodZiy dazniau vartojaitios sutrumpintos formos, plg. md.- kéé, pasaki-é, azustatit, pamatit, prisizu.ré?, prisklausit. Tariamosios nuosakos daugiskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmens fcrmos taip pat yra dvejopos, plg. galetume. ™m, galetume. t, ge.détume.m, nesmaisi:tume.t, pavdigi.tume.t ir bu-tum, birtut, Zindtum. Tiktai karta girdéta ryty dzikams bidingesné forma su formantu -ba : més pasaki-tumba. Liepiamosios nuosakos formos paprastai yra Sios: nesd.kinék, se.dék \| sa.dék, aikim, lekit. Vienaskaitos antrojo asmens formos kartais turi galiine -e. < -ie, pvz.: pajimke. Saukstéli. ir aike. LeidZiamosios nuosakos formos padaromos daZniausiai i esamojo arba bisimojo laiko treciojo asmens veiksmazodziy ir Zodelio tegul, pvz.: tegi.] ataina, tegu.l atsivés. Su dalelyte teformos retesnés, pvz., daba? tava. vdle.i tebi na. Visy laiky ir nuosaky neprieSdéléty sangraziniy veiksmazodziu dgs. 1-ojo asmens formos yra be galtinés balsio é, pvz.: baigems ~ baigiamés, gi:diems, kdpstams, kldusems, miikems, sédams, si.lsims ~ ilsimés, tit.rims, rivpindava.ms, sarmiadavams ,,gédydavomés“, mi. lesme. ms, détums ~ détumés, miki.tums, taisi’- kims. Jos, tur bit, atsiradusios pagal nesangraZines formas, neturintias galinés balsio -e. I§ dalyviy tarméje geriausiai yra iSlikusios veikiamosios rigies bitojo kartinio laiko formos, pvz.: atvazévi.s, isipiti.s, suxalor.s, suti. nus, usiri.Sus, paSti.ti., pavargi., prapuoluse.s. Veikiamosios risies esamojo laiko dalyviy vns. vardininko formy neiSgirsta (jy vietoje pavartojamos rusy kalbos formos stojasées ,,stovintis, stovis*, teki. ces »,tekantis, tekas“). Pasitaiko tik kity linksniy Siy dalyviy formos: vns. gal. miegunti., verkunéu., dgs. inag. dégunée.m. Neveikiamosios riSies dalyviy taip pat da%niau vartojamas biitasis kartinis laikas, pvz.: api‘ristas, atdSu.stas, isvi.rtas, iskepta, nupjdutas, neséti, supjdusti.tu.s »,Supiaustyti“. Esamojo laiko uZra$ytos Sios formos: dremas, nevi.rgdZema, pakelema »Pakinkty dalis“. ' ® Pig. ,,Programos* 353 klausimo medziaga. 200 Padalyviy formos palyginti retos, pvz: esamojo laiko -ainunt, bedugunt, besddzunt, verkunt; bitojo laiko — susédus, suvédus. Pusdalyvio formy uZra’yta dar maziau: dirbdamas, ge.dédama, nukludi:dami .nutverdami“. Gana gausiai vartojamos siekinio formos, pvz.: atsiséda. vakarieni. valgi.- tu.; pe.tdutu. aina; azustati‘dava. melstu.; ci.ba, cl.ba, a.skéla.s, karkldlu. ghdustu.; kélkis, bra.li.kai, di.rptu. darbéle.; prasa.m, témsta své.Gi.la, vidut suSi.dtu.. Bidinio formos yra tokios pat, kaip ryty aukStaitiy ir dziky, pvz.: nesti nésa kavéi; kaip pilti pi.la. Tarmé turi nemaZa jvairiy prieveiksmiy, kuriy bidingesnius pateikiame. Prieveiksmiai, atsirade i8 sustabaréjusiy daiktavardzio linksniy, pvz.: vas. kilm. ri.ta., vakara., naktés; vns. nag. grééum, kri‘Zum, nakéi; vns. inesyvas artie, ret. arté ,,arti*, namé, ri.tdi, td. lie; prie vns. inag. ir inesyvo sustabaréjusiy linksniy skirtini ir prieveiksmiai paskui, paskum*; vns. aliatyvas nama, ret. namdn (kur n atsirades, tur bit, pagal vns. iliatyva), namapi; dgs. inag. basiim, skubiim, uskurdm vd.kéim. Daugiau yra sudurtiniy prieveiksmiu, kuriy antrajj démenj sudaro sutrumpéjes daiktavardzZio linksnis, o pirmaji — kurios nors kitos kalbos dalies Zodis, pvz., vns. gal. su jvardziu ar skaitvardZiu: ki.tunde.n, ki.tu.rd.s (kita roza), Sinde.(i), Si.tu.- de.n, tré€u.de.n, uitru.dien, vi.su.de.n, vi.su.és (visa ¢ésa), kdZnu.de.n; vns. kilm. su biidvardziu ar skaitvardziu (pazymimuoju ivardziu): neviena, kart, paskuti.ne. kart, viena. kart, viena. si.k; dgs. vard. su jivardzZiu: aniemet, kitémet, Sémet, k@nimet. Prie Sios grupés pateiktini ir prieveiksmiai, atsirade i$ daiktavardZiy su jvairiais prieSdéliais ar prielinksniais, kur daiktavardis daZniausiai yra be galiinés, pvz.: afgala, likpiet || likpét, pd.piet, pardén || pardien, parnaki \| perndki, pargavai, parzém, aivakar. I§ bidvardzZiy prieveiksmiai daromi su Siais formantais: -(i)ai (gailei, graitai || grait, pérnei, ski.stai, sticei, stdcei, tinkei ,,daznai*, vargei, le.ti.viskai, seni bixkai), -yn (artin, auksti-n, ta.livn, Zemin). Suprieveiksméjusiy atskiry bidvardziu linksniy maiZa, plg. niekatrosios giminés vns. gal. daigi, nedaiigi; vns. inag. graitu ni.mire. greta greit, graitu ju apsifga. Kiek daugiau vartojama suprieveiksméjusiu biidvardziy ar bidvardiniy prieveiksmiy su prieSdéliais bei prielinksniais, pvz.: azupérnei, islingtu.ka., pa.nedatik, palingvéle., pati-ke., pati.ku.ka., par i.lga ,,ilgainiui*, paskersai. Uzra3yta ir keletas skaitvardiniy prieveiksmiy, pvz.; sustinge vietininkai dvejas, dvejuios \\ dvejies |\ dviese, ketufuos, pinkds, trijuos \| tr iesd, kelintinio skaitvardzio bevardé giminé pirma; sustinge priclinksnio ir skaitvardZio junginiai aivien ae vieno, vienaip“, isvien. Kartu galima minéti ir i§ skaitvardiniy biidvardziy padarytus prieveiksmius, pvz.: dvejdikei, dvi.gubai, neve.ndikei, tri.gubai. I§ ivardiniy prieveiksmiy pirmiausia minétini sustinge atskiry ivardZiy linksniai, pvz., bevardés giminés vns. vard. ir gal. vi.sa ir sutrumpéjusios formos kiek, tiek (i8 kur, manoma, kiles ir tik); foneti’kai pakites klausiamojo, ivardZio kienas vns. kilm. ka.nd (<ke.na. < kiend~kiendé). dalelyte virtes vns. inag. kuo || kd gefaiis. 8 Plg. K. Ulvydas, Vienaskaitos naudininko prieveiksméjimas ir prieveiksmiai su formantais -(i)ui, -i lietuviy kalboje, Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai“ (straipsniy rinkinys), Vilnius, 1957, p. 122. “201