scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

Author: A. Valeckienė
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1895/1996
LIETUVIY
KALBOS
MORFOL-
OGINE
SANDARA
IR JOS
RAIDA
Boh ee LU
Vn Ss Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I. A
DEL J
LIETUVIU
KALBOS
MORFOL-
OGINES
SANDAR-
OS
JOS IR
RAIDOS
([no luga do
ado] A.
VALECKIENE
§ 1. Línguas
mo ologin-
és sanda os
pag inda
o ma
zodziy
o mas. A
maio ia
ZodzZiy
alboje em
não uma,
mas á ias
ou
á iasolika
o mas.
Zodziy
o mas
ienija
Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams e
jy o moms
ambém
biidingos
g ama inés
eik&més,
que são
mui o
abs ak¢io-
s. Ta pa ia
g ama ing
eikSme
pode u é i
não um qual
Zodis ou
o ma, mas
odo ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamos
i8 ieny
Zodziy e
o mas
ySio
alboje com
ou os
ZodZiais e
o mas.
Elas são
mui o
es eudZiai
elacionad-
as e com
zodziy
leksinémis,
. i.
conc e iosi-
omis,
eikSmémis.
V.
Vinog ado -
as pab éZia,
que zodzio
g ama iné
eikmé
o ganiSkai
jeina j cada
zodzio
eikSmine
s uk a!.,
Remian is
zodziy
g ama iné-
mis
eikSmeémi-
s, jy
mo ologin-
émis
ca ac e yb-
émis e
sin aksiné-
mis unções,
adicinéje
lingüo y o-
je
dis inguidas
ce os
ZodZiyés, ou
ipos
g upos,
chamados
das pa es
da língua.
Pa es da
língua
(daik a a d-
is, bid a dis,
skai a dis
e k .)
cons i uem
p incipais
ca ego ias
mo ológic-
as.
Mo ologin-
émis
ca ego ias
ambém são
conside ad-
as pa es da
língua
bidingos e
suas
ZodZius
ab angendo-
as ge ais
mo ologin-
és
peculia yb-
és (pgs.,
giminé,
skai¢ius,
aleg nis e
e c.).
Pas a yjy
mo ologiniy
ka ego ijy,
cuja
apsp endzia
e zodZiy ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo inés
iS aiskos
p iemonés
são zodziy
o mas.
Fo mu,
suda anéiy
am ce a
mo ologing
ca ego ia,
g ama iné
eikSmé é
jun o e
mo ologin-
és
ca ego ias
eikSmé. Abi
mo ologiniy
ca ego iai-
jy pusés
( o malioji e
seman iné)
cons i ui
nedalijama
isuma. § 2.
Zodziy
maio ia daZ
o mas em
i8o inius
o malius
ca ego ini-
us indiclius.
Em línguas
de ipo
lec i o
(p ie ku iy
p iklauso
and lie u iy
kalba) ais
indicado es
ge almen e
são j ai iis
a iksai
(galiinés,
p eesagos,
p ieSdéliai).
Po ezes
zodZiy
o mas
cons i uíd-
as com
di e en e
balsiy kai a
( adinamaj-
a,, idine
leksija),
ki ¢iu e
p iegaide.
Úl imas
o mas de
da ybos
P iemonés
lie u iy
alboje
ge almen e
de inamos
a iksais.
Li uiy
kalboje,
como em
ou as ela
pa en es
línguas,
consumidas
ambém
anali inés
su
i
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui asuKx,
MocksaJlennu pag,
o mas,
1947,
p.
33.
cons i uídas
sa a ankiSko
i8
auxilibinio zodzio,
i
nebe u incio seu
nominalinés
unções. Anali iniy
o my g ama ine
eikSmé p oduza o
o ma sudedamyjy
daliy eiksmés,
ne
i§
0
i$
odo
compoinho
seman inés
sin ezés.
Isso é
comple a-
men e de
sua no a
especi ici-
ng
g ama ine
eik8me
u ingias
o mas.
Li uiy kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
o mas,
chamadas
sudé inemis,
o mandoos
g e a is isiniy
o mas seu
sa a ankiska
asmenação
sis ema.
(Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik iniy
o my
s uk ii a
pag indinés
unkcijos,
compa ando
iS isinémis
o momis,
i
nag inéjamos
su
Sio publicação
a igo,,Sudu -
inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky nuosaky
o mas
i
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.)
§
3.
Mo ologinés
ca ego ias
são
ei8kiamas
ne
sepa ado
Zodzio
mo ologiné-
mis
peculia ybém-
o
is,
uncionalikai
su ampan iy
o mas
odouma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
alboje
daik a a dziy
gimines
ca ego ia
em kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
o mas
desc e idina
ienaskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as, -is, -ys, -Us,
-WO;
eme iSkosios
giminés
o mas
galiinés
—
-a, -é, -i,
-is, -uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas,
u inéias
ienodas
galiines, ski ia
ou as
aquelas pa
g upés zodziy
leisniação
sis ema
o mas.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
ienaskai os
a dininko
gal ine
su
-is em
uniscai o
bene iciá io
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
emeniskosios
giminés
daik a a dziai
pa ia
su
a
ienaskai os
a dininko
gal ine em
ienaskai os
naudininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Assim
mo oleginés
ca ego ias
em alboje
ge almen e
unciona
como ce o
o sis emos.
my
Den o de
Sis emes
g ama iné
o ma
i
be
do
indicado
ca egó ico
sepa ado é
su icien e-
men e
desc éZ a.
Pa yzdiiui,
lie u iy alboje
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi al
i
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Úl imo no
sis ema de
o ma
désim , não
e i i
aleg nio
ca ego ia
o malaus
indicil,
en endama
como
ienaskai os
a dininko,
galininko às
i
ezes
kilmininko
o ma.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
indicado es
podem
coincidi .
Pa yzdiiui,
galiiné
-as lie u iy
kalboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
j a dziy giminés,
i
skaiéiaus linksnio
ca ego ias,
i
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
abib dinam
como
y iskosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas.
Alguns
nãoi omi
ZodZiai pode
ne u é i
i
iSo iniy
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Pa yZiui,
p ielinksniy,
como
mo ologinés
ca ego ias,
especialybés
g ama iné
eikSmé
i
iS ySkéja o,
kokiais
iS
su
ZodZiais
ce o
p elinksnis
jun a-se
(dél
o
dis inguidos
kilmininkiniai,
galininkiniai
i
ou os
p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
nag inéjan
zodziy
o mas, não se
dessiplés i do
odo
Zodzio
bei
Zodziy ipy
mo ologinés
s uk i os.
Enquan o
biidu
mo ologia
ab ange
ciênciag só
ne
sob e
ZodZiy
o mas e
sis emas,
jy
mas sob e
mo ologicos
i
ZodZiy ipos e
mo ologicos
zodziy
pozymius,
sob e odo
—
Zodzio,
mesmo
i
mo ologiskai
neskaldomo,
mo ologing
p igim j.
6
Mo olog-
ia
ge almen-
e
in es iga-
dos e
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
como
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
ou as
p incipais-
inés
zodziy e
zodziy
o me
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galines,
p ieSdélia-
i). Li uiy
alboje a
mesma
galiiné
pode bi i
no o
zodzio
da ybos
p iemoné
e o ma
indiciklis,
exemplo.:
jadinis
(b olis) é
galiinés -is
edinys i&
jdunas;
galiiné -és
apibiidina
ambém
$j edinj
como
y iskosi-
os giminés
ienaskai-
os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s iiai
Siame
publicação
ep esen-
a
a igos:,,-
Dél
hid onimy
da ybos
nag inéji-
mo e
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.)
O obje o
da ciência
da
mo olog-
ia é mui o
glaudZiai
elaciones
com o
obje o
sin aksés
junginiais
e
sakiniais.
Sin éaksin
zodZiy
unção é
um
c i é io
de
indicação
daliy de
linguagem.
IS Zodziy
sin aksin-
és
unções,
jy ySio
com
ou os
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
e zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai ku iy
mo ologi-
niy
ka ego i-
jy
g ama iné
eikSmé
di e en e
e
nepaaiSk-
éja, ik is
ju
sin aksin-
és
analizes.
Pa yZiui,
p ielinksn-
io
g ama iné
eikSmé
pe cepoki-
ama
conjunçõ-
es y
zodZiy,
ku iy
sin aksini-
us
elacionus
ele
pazinha
(daZmos
eiksmaz-
odzio e
daik a a -
dzio). (Z .
Sio
publicação
a igosnj-
,,P ielinks-
nio jSm
eikés e
consumo
a ualinéje
lie u iy
alboje.)
An a
e us,
zodZy
junimosi
dés saknei
iS pa es
ambém
às ezes
depende
de y
zodziy
mo ologi-
nés
s uk i -
os
pa icula-
ybiy.
RySkus
Siuo caso
daly iy
exemplo.
Di i iai
em e
eiksmaZ-
odzio, e
biid a dz-
io
mo ologi-
niy
especialy-
biy. Dél
isso eles
podem
ealiza
an o
a ibu i i-
ne como
p edica i-
ine
unção
(pas a a-
ja unção
eles êm
na a i o-
joje
linguagem-
). Além
disso,
alguns
pa icipa-
n es
desempe-
nha a si
unção
in e medi-
ina en e
p edika y-
inés e
a ibu i i-
nes.
Nesses
casos eles
eiSkia
sen inha
an aeilj
eiksma
ou biseng
e em com
ou os
zodZias
dupubus
sin ác ic-
os ySius;
unções
a z ilgiu
ais
pa icipa-
n es são
ligie i com
o
p incipali-
nj ação
eiSkian¢-
iu zodziu
(no malm-
en e
eiksmaz-
odziu) e
ação
sujei a
eiSkianc-
iu zodZiu
(no malm-
en e
daik a a -
dziu), plg. :
C iança
pa a ges
lio ési
bégio i.
Úl imoji
daly iy
unção
nag inéja-
ma Sio no
a igo da
publicaçã-
o,,Lie u iy
kalbos
daly iy
a ibu y -
iné-p edik-
a y iné
a osen-
a. Cia odo
ySkumu
a sskleid-
zia e
mesma
daly iy
ca ego ia
mo ologi-
nés
s uk ii -
os
peculia y-
bés.
§ 5. A
língua
oda o
empo
muda.,,Ca-
da
pe íodo
de
desen ol-
imen o
da língua
c ia ca
alguma
no a, e
isso, à
língua
palh a
mudcan -
e,
cons i ui
a base de
mais um
seu
desen ol-
imen o?.
Em ala
cin a e
lexica, e
g ama i-
né
sanda a,
só udo
desiguod-
ai. Quan o
mais
no adas
mudanças
do léxico.
Com cada
no a
mudança
sociedad-
eineja
san a k-
oje ala
apildo po
no os
zodziais, e
alguns
ZodZiai
iSeina i§
ci culaçã-
o. As
línguas
g ama in-
é, o ypaé
mo olog-
iné
sanda a
kin a
mui o
paleng a,
neZymiai.
Taciau
pe
ilgesnj
empo e
cia pode
no a é i
am ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o mas e
o mas
sis ema,
kin a
ZodZiy be
o mas
g ama i-
né
eiksmé e
mo olog-
iniy
ca ego i-
aijy
p igim is,
o ma-se
a é no as
mo olog-
inés
ca ego i-
a. 2H. A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panup-
ie pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSH-
aHHIO, . 1,
Mocksa,
1963, p. 67.
Li uiy kalboje
uma
biidingiausiy
i§
nyks anciy
o my são
d iskai os
o mas,
pasi aikanéios
da g ozinés
li e a u i os
k iniuose em
algumas
a mése.
i
Como
sis ema
d iskai o
o mas
u ilizadas
apenas na
es a iné
Zemaigiy
a més
na pa e.
Em ou os
e mése
d iskai os
o mas
em já
mais
odos
ZodZiai
(MuZmen e
só alguns
mais elhos,
seu
eikSme
susije pa iu
su
Zmogumi
a
jo
bui imi).
Também
ya ojamos
já não isy
linksniy
d iskai os
o mas
(gajesnis y iSkosios
giminés
a dininkas-galininkas,
p z.: g u).
da
Daik a a dZiy
d iskai os
o mas
ge almen e
ai
su
skai a dziy
di , d i, abi, abi
o mas.
(Z .
Sio
publinio
a igosnj
ss
Li uiy idiomas
daik a a dziy
d iskai a.)
Ma y i, Siu
skai a dziy
d iskai os
o mas,
jsigaléjusios
como
no minés, dél
Zodzio
ha monização do
p incípio
sakinyje ajuda
mais iSsilaiky i
ku j laika
daik a a dziy
co esponden -
es d iskai os
i
o mas.
A chai8ki lie u iy
kalboje são
pos poziciniai
ie ininkai,
o ma i ai iy
linksniy
pos pozicijomis,
i
ypaé adesy as
alia i .
i8
su
i
Pas a ujy
d iejy linksniy
p esen einéje
lie u iy alboje
passeiko só
pa ienes
sus aba éjusios
o mas
(p.g.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
e c.).
Pla¢iau
Sie
aleg niai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y ainda é
i o y y
auks aiéiy
a mése
u ilizado
slink ies
eiksmazodziy
i
po
(iSéjo
miska i).
Kai onde
Sis
aleg nis
já em
nykimo
poZymiy:
é
maiSomas
in e no
su
examuio
localku
(miské).
(Nessa
publicação
imp ime-se
a igo sob e a
his ó ia da
o ma
mul iskai os
do in e no
esa i o
ie ininko
(inesy o).
Nyks anéios
ZodZiy
o mas
kalboje são
isoliuojamas
ku } laika
i
gyyuoja
como am
ce os i
elik ai.
Às ezes ela
mui o
i
longos
i8lieka
azeologiz-
ados
conjun os.
Tiau, em
ex inção
de umas
o mas,
su ge pa-
a
&ia
unção
u inéias
ou a
o mas.
Dél sis ema
o
g ama iné da
língua licka
nepazeis a,
língua jokiy
ukdymy
i
a lieka
be
comunicika y i-
ne unkcijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje ie oj
pos poziciniy
ie ininky é
jsigaléjusios
p ielinksninés
kons ukcijas
( aziuoja ie a,
ai namus|link
namy, i e pas
nos k .).
j
j
i
Nyks anéiy
o ma
junkeija
ambém
pode
ado a
ou as
o mas
p esen es
na língua.
Po
exemploZiui,
d iscai os
o ma
unção
ado a
o mas polisci as*.
Dél
o
Siek an o
oi iasi
o mas
mul iskai os
g ama iné
eikSmeé
pa ios
i
skai iaus
ca ego ia
pobidis.
§
6.
Um dos mais
iS
obse imy
p ocessos de
aidos
sanda os
g ama ineés
da língua é
a ski y
linksniy o my
leksikalizacija,
ou
p ie eiksmeéj-
imas.
Kai ku iy
ZodZiy
linksniy
o mas,
albai
po
upu j
kei¢ian e,
a sipléSia
desde seu
pa adigmas,
pe da a
mas kokj
g ama inj
ySj ki y
linksniu
o mas
su
( uo biidu seu
anks esne
i
g ama ine
eiksme)
o na-se
sa a ankiskomis
i
leksikalizuojasi.
—
Elas
começam
i no o,
p ie eiks-
mio,
unções.
Ge al
o malus
indicado
aleg nio
(sus aba ejusi
galiné),
de aukus
o mai
anks esnius
ySius oda
pa adigma,
su
nebe enka
ka ego inés
eik8més.
En ão biidu
p esen ein-
és linguagem
pozi iu
sup ie eiks-
3
P obá el,
d iscai os
o mas dél
o
i
começouéjo
nyk i, que de
aco do seu
g ama ing
eiksme balboje
oi
p ieSpas a y as
o mas
uniscai os jun o
o mas
plu iskai os.
su
8
meéjusiy
linksniy
o mas
nebegalima
g e in i po
su
ou as pacia
a
galune
iSlaikiusiom
linksnio
i
eikme
u in iomas
o mas.
Ne
odas as o mas
p ie eiksmio uncijq
a liekan ios aleg niy
são uni o memen e
a i ikusios do seu
aleg niação sis ema.
No malmen e
sup ie eiksméjusiomas
conside adas aleg niy
o mas, à ku iy
jácalima p idé i
pazyminio.
Segundo
isoliuo as
linksniy
o mas pode
bi i o momi
naqua iu
o man u
su
no os
p ie eiksmiai.
No bi du
isoliuo a
di e ido
o ma nou a
g ama iniy
eiskiniy
sis emaje
(p ie eiksmio
ka ego ijoje)
el pode
o na
p odu i a.
(Z :
Sio publinio
a igonj,,Vienask-
ai os kilmininko
p ie eiksméjimas
p ie eiksmiai
o man ais
i
su
-(i)os, -és
a ualinéie
lie u iy
alboje.
IS
p ie eiksmio
ca ego ias
Siame A
publicação
ambém
imp ime-se
ou o a igo
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.)
°§
7.
Línguas
mo ologiné
sanda a é
sudé inga
sis ema.
Todos a
mo olo-
gia
eiSkiniai
são um
ou o
su
susije.
Paki us
um
eiSkiniu,
Siek
an o
can a
i
ou os.
Às ezes
sedidelis,
nezymus
mudimie
mo ologinéje
sis emaje
pode bi i ki y
mui o dideliy
paki imy
i
p ieZas is.
Línguas
mo ologi-
nés
sis ema
aidai
mui o
didele
eik8me
em
analogijas
désnis.
Fo mos,
suda anéios
sis emas,
unciona
uma ou a.
De aco do
de uma
pa adigma
de algum
seja mais
o ma
islyginama
ki y
pa adigmy
co espond-
amy linksniy
o mas ou
de aco do
de um ipo
pa adigmas
i8 isai ou o
ipo
pa adigmas.
—
Tem
ce os
casos
kin a a é
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy, como
ki y
i
indoeu opie iy,
alboje
1-ojo
i
2-ojo
indi íduo
j a dZiy
pa adigmas
consis e
suple y iniy
i
o mas,
.
y.
sepa ados
Siy
pa adigmy
aleg niai
em
di e en e
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
., més,
miisy,
nós, mis
. .
i
No
pa adigma
do p imei o
indi íduo
j a dZio
unicaskai os
di e e do
p onome
Saknis
4
nuo ki y
linksniy
Saknies man-;
mui osiskai -
os pa adigma
li e a ii inéje
kalboje da
j ai esné.
Cê pode
jZi i é -
e a é
qua o
Ronis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
pessoal
j a dziy
mui osisk-
ai os
pa adigma
i&lyginama
analogijas
bidu.
Segundo
múl ipla
con a
bene iciá io
i
jnag
negociado
o mas, u inéias
Saknj mum-,
cons i uíd-
as ki y
i
indi ec iniy
linksniy
o mas
su
a
pa¢ia
Saknimi,
po
exemplo. : kilm.
mumi,
mimi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
nos
i
mumj,
mimi,
mum
(caip
kilmininkai),
luga .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia em
missão);
il.
mumysna.
Pana&i
analogia
acon ece
i
2-ojo
indi íduo
i a dziy
mui osiskai -
os pa adigmaje.
P imei o do
i
segundo
indi íduo
j a dZiy
unicaskai os
i
mul idiskai -
os
pa adigmas,
disi damosi
seu
Saknimis,
a pusa y
são maziau
susie as,
como
co espond-
en es ki y
i a dzZiy
a dazodziu
a
pa adigmas.
Reiksmés
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o mas
ambém podem
se a adas
como
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél en e
o
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
oco e
o mas da
p odução
analogia.
Fo ma de
unicaskai os
unciona
o mas
plu aliskai os.
Pa yzdziui,
mui os
is
ankséiau
miné y
i
ou o
mui osiskai-
os linksniy
o mas em
ienaskai os
co espond-
amy linksniy
galines, plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani, u in j
nosinj
daik a a dZiy
i
ienaskai os
galininko
linksniy
pa yzdziu),
mumés
(pagal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune), mum
( u
9

bu , de
aco do
s uk i -
os
a z ilgiu
panaSia
(i$ uma
leksinés
mo em-
os) ns.
kilm. ma ,
que
one iniu
bidu é
su ump-
éjusi i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs. naud.
ma&mie-
nai (pagal
ns. naud.
mdnienai
com
senaja
galiine
-ie<ei, plg.
p .
mennei),
dgs. pode.
mami
(pagal
ns. gal.
mani) e
mumj,
mum,
como
mui osis-
kai os
kilminink-
ai, dgs.
luga .
mumy,
musyje
(pagal
ns.
luga .
many(jé)-
), mumés
(pagal
ns.
luga .
muné
(Zem.)
com
senaja i
kamieno
daik a a-
dZiy
galiine -é,
p isidéj-
us a ela
mui osis-
kai ai
bidingam
-s), dgs.
ad. mdsip
(pagal
ns. ad.
manip) e
k .
Sa o iS-
ka 1-o e
2-o
pessoal
j a dziy
aleg nia-
ima
lie u iy
alboje é
mui o
pa eikes
daik a a-
dziy e
gimininiy
j a dZiy
aleg nia-
anje;
plg. l-ojo
pessoal
j a dziy
o mas,
cons i u-
ído
segundo i
kamieno
daik a a-
dziy
co esp-
ondamy
linksniy
o mas:
ns. kilm.
muniés
(Zem.),
ns. jn.
manim(i),
yns.
luga .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs.
luga .
mumYs(é-
);
segundo
gimininiy
j a dziy-
amy
co esp-
onde
linksniy
o mas:
dgs. ijn.
mumais
(pagal
jais), dgs.
luga .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs. naud.
miimiem
( u bi ,
segundo
jiem) e
k .
Negimini-
niy
j a dziy
aleg nia-
ime é
mui o
mui o
j ai iy
besik yZ-
iuojanciy
analogij-
y, jas
iS i i
a ski o
s aipsn-
io
uzda iny-
s.
P ecisa dize ,
que paki imai
em uma á ea
de linguagem
daznai
pe eina i
ou a,
exemploZiui,
iS one ikos j
mo ologia.
Dél one iSkai
su apusiy kai
ku iy linksniy
galiniy
sepa ados
pa adigmose
lie u iy
kalboje
nyks a u
kamieno
daik a a dziy
e bid a dziy
aleg nia anj-
e, ambém a
p iebalsinis
daik a a dziy
aleg nia anj-
e, zymiai
nuken ejes i i
kamieno
daik a a dziy
linksnia. Dél
o mais jsigali
e pleciasi a e
ia kamienu
aleg niação. §
8. Vas an e
linguagem
mo ologinei
sanda ai, pe
am ce o a
laika de uma
o ma ou jy
sis ema
iS ySkéja
como
p odu ios,
ou as
pe manece
Salia iyjy
como
p odu os
an aeilés
g e iminés
o mas ou
como iSim ys.
En ão oda
linguagem
empo al
mo ologiné-
je sis emaje
são os
chamados kai
ku iy o mas
duble ai. As
o mas
p odu i as e
mais
amplamen e
u ilizadas
ge almen e
em
g amá icas
ixam-se
como
no minés.
Taéiau o ma
p odu i idad-
e, e ao mesmo
empo e
algumas
g ama inés
no mas
ambém se
mudam. Em
cada pe íodo
de
desen ol ime-
n o da língua
há mais
cons an es e
mais
bes ician es
eiSkinia
mo ológicos.
Na á ea, onde
oco e
mudanças,
g ama inés
no mos
podem keis is
e pe neilgq
pe íodo de
aidos da
língua.
Pa yZiui,
compa ado
com J.
Jablonskio
1901 m.
g ama ica,
ago a
conside adas
no minémis
ki okios kai
ku iy uw, i e
p iebalsinio
aleg niação
daik a a dziu
am ik y
linksniy
o mas, plg. J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs. nome.
dkmens,
sése s,
di k e s, mas
ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik egujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns. jn. pa imi
(daba pacii ),
ns. luga .
pa imé (daba
paciameé) e
k .
Ty inéjan
da língua
mo ologine
sanda a e sua
aida, é
impo an e
em cada
pe íodo de
desen ol ime-
n o da língua
iSkel i
p odu i as e
nãop odu i i-
as o mas,
es abelece
am em y
mo ologias
eiSkiniy e
oda
mo ologinés
sis ema de
aidas
di eção.
10