scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

Author: A. Valeckienė
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1895/1996
LIETUVIY
KALBOS
MORFOL-
OGINE
SANDARA
IR JOS
RAIDA
Boh ee LU
Vn Ss Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I. A
DEL J
LIETUVIU
KALBOS
MORFOL-
OGINES
SANDAR-
OS
JOS IR
RAIDOS
([Vado
s a ] A.
VALECKIENE
§ 1.
Sp achen
mo ologin-
és sanda os
bag inda
bilde zodziy
Fo men. Die
Meh hei
ZodzZiy
sp achbei
ha nich
eine, abe
meh e e
ode
meh e eoli-
ka Fo men.
Zodziy
Fo men
einija Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams
und jy
o mom
auch
biidingos
g ama inés
eik&més,
welche sind
seh
abs ak¢io-
s. Ta pa ia
g ama ing
eikSme
kann u é i
nich ein
welche
Zodis ode
o ma, abe
alles ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamas
i8 ieny
Zodziy bei
o men
ySio
alboje mi
ande en
ZodZiais und
Fo men. Sie
sind seh
glaudZiai
e bunden
und mi
zodziy
leksinémis,
. y.
konk e iosi-
om,
eikSmémis.
V.
Vinog ado -
as pab éZia,
dass zodzio
g ama iné
eikmé
o ganiSkai
jeina j
jedes
zodzio
eikSmine
s uk a!.,
Remian is
zodziy
g ama iné-
mis
eikSmeémi-
s, jy
mo ologin-
émis
besonde yb-
émis und
sin aksiné-
mis
unk ionen,
adicinéje
sp acho y -
oje
un e schie-
den we den
gewissen
ZodZiyés,
ode
Typg uppen,
sogenann -
en
Sp achande-
limis.
Sp ach eile
(daik a a d-
is, bid a dis,
skai a dis
und k .)
bilden
g undlegen-
de
mo ologis-
che
Ka ego ien.
Mo ologin-
émis
Ka ego ien
gel en auch
sp ach eil-
weise
bidingos und
ih e ZodZius
um assende
allgemeine
mo ologin-
és
besonde yb-
és (pzn.,
giminé,
skai¢ius,
glücklichnis
und k .).
Pas a yjy
mo ologiniy
ka ego ijy,
de en
apsp endzia
und zodZiy
ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo inés
iS aiskos
p iemonés
sind zodziy
Fo men.
Fo mu,
suda anéiy
amme ke -
a
mo ologing
Ka ego ie,
g ama iné
eikSmé is
zusammen
und
mo ologin-
és
Ka ego ien
eikSmé. Abi
mo ologiniy
ka ego ijy
pusés
( o malioji
und
seman iné)
bilde
nedalijama
Gesuma. § 2.
Zodziy
meis en daZ
Fo men ha
i8o inius
o malius
ka ego ini-
us Indiklius.
Flek i yp
Sp achen
(p ie ku iy
p iklauso
und lie u iy
kalba)
solche
Indika o en
sind
no male w-
eise j ai iis
a iksai
(galiinés,
Beesagas,
beiSdéliai).
Manchmal
zodZiy
Fo men
zusammeng-
ese z mi
un e schie-
dige balsiy
kai a
( adinamaj-
a,, idine
leksija),
ki ¢iu und
p iegaide.
Le a osios
Fo men
Da ybos
P iemonés
lie u iy
Kalboje
no male w-
eise
de inamos
a iksais.
Lie u iy
kalboje, wie
in ande en
ih
e wand en
Sp achen,
e wende -
am auch
anali inés
su
i
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui asuKx,
MocksaJlennu pag,
Fo men,
1947,
p.
33.
zusammengese z
sa a ankiSko
i8
hilbinio zodzio,
i
nebe u incio ih en
nominalinés
unk ionen.
Anali iniy o my
g ama ine eikSmé
en s eho de
Fo men
sudedamyjy daliy
eiksmés,
ne
i§
0
i$
des
gesam en
Ve bindings
seman inés
sin ezés.
Das is
ganz
seine
neuen
spezi ing
g ama ine
eik8me
u ingies
Fo men.
Lie u iy
kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
Fo men,
genann
we den
sudé inemis,
bildan ie g e a
is isiniy
Fo men ih en
sa a ankiska
asmena imo
Sys em.
(Lie u iy
Sp achen
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik iniy
o my
s uk ii a
pag indinés
unk ionen,
e gleichend
i
iS isinémis
o momi,
behandéjamas
su
Sio
publika ions
A ikel,,Sudu -
inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky nuosaky
i
Fo men
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.)
§
3.
Mo ologinés
Ka ego ien
sind
ei8kiamas
ne
sepa a os
Zodzio
mo ologiné-
mis
besonde ybé-
o
mis,
unk ionikai
su ampan iy
o mi gesuma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
kalboje
daik a a dziy
gimines
ka ego ie ha
kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
Fo men
besch idina
einaskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as, -is, -ys, -Us,
-WO;
au iSkosios
giminés
Fo men
galiinés
—
-a, -é, -i,
-is, -uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
einaskai os
a dininko
Fo men,
u inéies
einodas galiine,
ski ia ande e
os pa g upés
zodziy
linksnia imo
Sys eme
Fo men.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
einaskai os
a dnieka
gal ine
su
-is ha
einzaskai os
Nu zenaa s
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
mo e iskosios
giminés
daik a a dziai
pa ia
su
a
einaskai os
a dininko
gal ine ha
einaskai os
nu ininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Dahe
mo oleginés
Ka ego ien
sp achweise
no male wei-
se
unk ionie
wie gewisse
o sis emos.
my
Sis emes
innen
g ama iné
Fo m
i
be
des
sepa a en
ka ego isc-
hen
Indika o s
is
aus eiche-
nd
besch éZ a. Pa yzdiiui, lie u iy kalb e
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi
i
solche
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Las a ojoje
Sys emoje
o ma
désim ,
keinen haben
linksnis
Ka ego ies
o malaus
Indiklio,
beg ei ama
als
einaskai os
a dininko,
galininko
i
manchmal
kilmininko
Fo m.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
Indikliai
können
sacha en.
Pa yzdiiui,
galiiné
-as lie u iy
alboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
j a dziy giminés,
i
skaiéiaus
linksnie
i
ka ego ien,
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
abib dinami
als
y iskosios
giminés
einaskai os
a dne n
Fo men.
Manche
unai omi
ZodZiai kann
ne u é i
i
iSo iniy
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Pa yZiui,
p ielinksniy,
wie
mo ologinés
ka ego ien,
besonde yb-
és g ama iné
eikSmé
i
iS ySkéja o,
kokiais
iS
su
ZodZiais ein
gewisse
P elinksnis
jüng
(dél
o
un e schied-
en
kilmininkiniai,
i
galininkiniai
ande e p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
behandéjan
zodziy
Fo men, da
nich
absiplés i on
allem
Zodzio
bei
Zodziy ipy
mo ologinés
s uk i os.
Dabei biidu
Mo phologie
um ass
wissenscha-
g nu
ne
übe
ZodZiy
Fo men bei
Sys eme,
jy
abe übe
mo ologisc-
i
he ZodZiy
ipus und
mo ologisch-
en zodziy
pozymius,
übe alles
—
Zodzio, soga
mo ologiskai
i
neskaldomo,
mo ologing
na u im j.
6
Mo ologi-
jā
no male -
weise
un e suc-
h en und
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
wie
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
ande e
g undlegi-
nés zodziy
und zodziy
o me
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galine,
beiSdéliai).
Li uiy
alboje a
gleiche
galiiné
kann bi i
neuen
zodzio
da ybos
p iemoné
und Fo m
Indiklis,
beispiels-
weise.:
jadinis
(b olis) is
galiinés -is
edinys i&
jdunas;
galiiné -és
apibiidina
auch #j
edinj als
y iskosi-
os giminés
einaskai -
os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s iiai
Siame
Ve ö en-
lichung
ep äsen-
ie
A ikel:,,D-
él
hid onimy
da ybos
nag inéji-
mo und
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.)
De
Mo ologi-
ewissens
Objek is
seh
glaudZiai
e bunde-
nes mi
dem
Sin aksés
Objek
junginiais
und
Sen inien.
Sin éaksin
zodZiy
Funk ion
is eines
Sp ached-
aliy
Abg enzu-
ngsk i ij-
y. IS
Zodziy
sin aksin-
és
unk ione-
n, jy ySio
mi
ande en
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
und zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai ku iy
mo ologi-
niy
ka ego i-
jy
g ama iné
eikSmé
ande s
und
nepaaiSk-
éja, nu is
ju
sin aksin-
és anales.
Pa yZiui,
p ielinksn-
io
g ama iné
eikSmé
wah okia-
ma
Ve bindu-
ngen y
zodZiy,
ku iy
synaksisc-
he
Beziehun-
genus e
pazim
(daZ meis
eiksmaz-
odzio und
daik a a -
dzio). (Z .
Sio
Publikums-
a iknj,,P-
ielinksnio
jSm
eikés und
Ve wend-
ung
gegenwä-
inéje
lie u iy
kalboje.)
An a
e us,
zodZy
e bindim-
osi dés
sakniai iS
Teile auch
manchmal
häng on
y zodziy
mo ologi-
nés
s uk i -
os
besonde -
ybiy.
RySkus
Siuo Fall
daly iy
Beispiel.
Del iai
ha und
eiksmaZ-
odzio, und
biid a dz-
io
mo ologi-
niy
besonde -
ybiy. Dél
das sie
können
du ch üh-
en und
a ibu i-
en, und
p edika i-
ine
Funk ion
(pas a a-
ja
Funk ion
sie haben
e zählend-
em
Sp eche).
Da übe
hinaus,
einige
Teilnehm-
e e üll
a si
zwischine
Funk ion
zwischen
p edika y-
inés und
a ibu i-
enen. In
solchen
Fällen sie
eiSkia
saknung
an aeilj
eiksma
ode
biseng und
haben mi
ande en
ZodZien
doppelus
synaksisc-
he RySius;
unk ion-
en
a z ilgiu
solche
eilnehm-
e sind
gesie i
mi
g undinj
geschma
eiSkian¢-
iu zodziu
(no male -
weise
eiksmaz-
odziu) und
geschms
subjek a
eiSkianc-
iu zodZiu
(no male -
weise
daik a a -
dziu), plg. :
Kind
pa a ges
lio ési
bégio i.
Le za oji
daly iy
Funk ion
behandel -
éjama Sio
Ve ö en-
lichungs-
A ikel,,Li-
e u iy
Sp ache
daly iy
a ibu y -
iné-p edik-
a y iné
a osen-
a. Cia ganz
ySkumu
a siskleid-
zia und
de selben
daly iy
Ka ego i-
en
mo ologi-
nés
s uk ii -
os
besonde -
ybés.
§ 5.
Sp ach
alle Zei
wechsel -
.,,Kie e n
jede
Sp achen-
wicklun-
gspe iode
scha
kau
neues,
und das,
Sp ach
pal l a
wechian -
is, bilde
de
Wei e en-
wicklung
ih e
En wickl-
ung
G undlag-
e?.
Speech
chin a
und
leksika,
und
g ama i-
né
sanda a,
nu alles
e schie-
denodai.
Wie meh
beme k e
Leksikän-
de ungen.
Mi jedem
neuen
Ve ände -
ung in de
Gesellsch-
a in
san wa -
koje
Sp ache
pasip il
sich
neuen
zodziais,
und einige
ZodZiai
iSeina i§
umschal -
os.
Sp achen
g ama in-
é, o ypaé
mo olog-
iné
sanda a
kin a
seh
paleng a,
neZymiai.
Taciau
pe
ilgesnj
zei und
cia kann
beme ké-
i am
ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o men
und
o men
Sys eme,
kin a
ZodZiy bei
o men
g ama i-
né
eiksmé
und
mo olog-
iniy
ka ego i-
jy
na u im -
is, bilda o
soga
neue
mo olog-
inés
ka ego i-
en. 2H. A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panup-
ie pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSH-
aHHIO, . 1,
Mocksa,
1963, p. 67.
Lie u iy
kalboje eine
biidingiausiy
i§
nyks anciy
o mi sind
d iskai os
o men,
pasi aikanéios
da g ozinés
li e a u i os
k iniuose in
manchen
a mése.
i
Wie sis ema
d iskai o
Fo men
e wende
we den nu
im
wes a iné
Zemaigiy
a més
Teil.
In ande en
e mése
d iskai os
Fo men
ha schon
nich
meh alle
ZodZiai
(O mals
nu einige
äl e e,
ih en
eikSme
susije pa iu
su
Zmogumi
a
jo
bui imi).
So auch
ya ojamos
schon nich
meh isy
linksniy
d iskai os
Fo men
(gajesnis y iSkosios
giminés
a dininkas-galininkas,
beispielsweise.: g u).
da
Daik a a dZiy
d iskai os
Fo men
no male wei-
se geh
su
skai a dziy
di , zwei, abi,
abi Fo men.
(Z .
Sio
Publikini-
um A ikelnj
ss
Li uiy
Sp achen
daik a a dziy
d iskai a.)
Ma y i, Siu
skai a dziy
d iskai os
Fo men,
jsigaléjusios
wie no minés,
dél
Zodzio de
Ve einba ungsp-
inzips
Sa zinyje hil
noch iSsilaiky i
ku j laika
daik a a dziy
en sp echenden
d iskai os
i
Fo men.
A chai8ki lie u iy
kalboje sind
pos poziciniai
ie ininkai, bilden
i ai iy linksniy
pos pozi ionen,
ypaé adesy as
i
alia i .
i8
su
i
Pas a ujy
d iejy linksniy
gegenwä inéje
lie u iy sp äche
pass nu
pa ienes
sus aba éjusios
Fo men
(z.B.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
e c.).
Pla¢iau
Sie
eselniai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y noch is
lebend y y
auks aiéiy
a mése
e wende
wi d slink ies
eiksmazodziy
i
po
(iSéjo
miska i).
Kai ku
sisne
schon ha
nykimo
poZymiy:
is
maiSomas
inne
esamuen-
su
dem
Einheimis-
chemku
(miské).
(Diese
Ve ö en lic-
hung d uck
einen A ikel
übe in e ne
esammen
Vie ne s
(inesy o)
Vieliskai os
Fo men
Geschich e.)
Nyks anéios
ZodZiy
Fo men
kalboje sind
isoliuojamas
ku } laika
i
gyyuoja wie
gewisse
Relik ai.
Manchmal
ih e seh
i
langgai
i8lieka
azeologis-
chen
Ve bindung-
en.
Taiau, mi
dem
Ve schwi-
nden
einhe
a
Fo men, en s eh pa-
&ia
Funk ion
u inéios
ande e
Fo men.
Dél Sp achen
o
g ama iné
Sys em licka
nepazeis a,
Sp ache jokiy
s ö dymy
i
abhäl
be
kommunika y i-
ne unkcijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje s a j
pos poziciniy
ie ininky is
jsigaléjusios
p ielinksninés
kons uk ionen
( aziuoja ie a,
geh
namus|link
namy, leb bei
uns k .).
j
j
i
Nyks anéiy
Fo m
junkeija
kann auch
übe nehm-
en ande e
sp ach
o hande-
ne Fo men.
Beispieziui,
d iskai os
Fo men
Funk ion
übe nimm
Plu skai os
Fo men*.
Dél
o
Siek so
wei iasi
ieliskai os
Fo men
g ama iné
eikSmeé
pa ios
i
skai iaus
Ka ego ien
pobidis.
§
6.
Ein am meis en
iS
beme kimy
Sp ache
g ama ineés
sanda os
Raidos
P ozesse is
a ski y
linksniy o mi
leksikalisie un-
g, ode
p ie eiksmeéj-
imas.
Kai ku iy
ZodZiy
linksniy
Fo men,
albai
po
upu j
kei¢ian is,
a sipléSia
on seinem
Pa adims,
e lie a
be kokj
g ama inj
ySj ki y
linksniu
Fo men
su
( uo biidu seinen
ühesne
i
g ama ine
eiksme) wi d
sa a ankiskomis
leksikalizuojasi.
i
—
Sie
beginn zu
gehen
neue,
p ie eiks-
mio,
Funk ionen.
Allgemein
o malus
Heilignisi-
ndika o
(sus aba ejusi
galiné),
un e aukus
o mai
anks esnius
ySius whole
pa adigma,
su
nebe enka
ka ego inés
eik8més.
dem biidu
gegenwä in-
és sp ach
pozi iu
sup ie eiks-
3
Wah schei-
nlich,
dwiskai os
Fo men dél
o
i
begannéjo nyk i,
dass nach seinem
g ama ing
eiksme kalboje
wa
beiSpas a y os
einiskai os
Fo men
zusammen
ieliskai os
Fo men.
su
8
meéjusiy
linksniy
o mi
nebegalima
g e in i mi
su
ande en
a
pacia galune
iSlaikiusiim
linksnio
i
eikme
u in iom
Fo men.
Ne
alle p ie eiksmio
unkcijq a liekan ios
linksniy Fo men sind
gleiche maßen
a i ikusios on seinem
linksnia im Sys em.
Gewöhnlich
sup ie eiksméjusiomen
gel en linksniy Fo men,
zu ku iy nich
meh egalima p idé i
Pazyminiens.
Nach
isoliuo as
linksniy
Fo men kann
bi i
zusammomi
dema iu
su
o man u
neue
p ie eiksmiai.
Dem bi du
isoliuo a
humo nie
Fo m in einem
ande en
g ama iniy
eiskiniy
Sys emoje
(p ie eiksmio
ka ego ijoje)
el kann
p oduk i
we den ia.
(Z :
Sio
publika ionsa ik-
nj,,Vienaskai os
kilmininko
p ie eiksméjimas
p ie eiksmiai
i
o man ais
su
-(i)os, -és
gegenwä in-
éje lie u iy
gesp ochen.
IS
p ie eiksmio
Ka ego ien
Siame
Ve ö en lic-
hung d uck
auch ein
ande e
A ikel
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.)
°§
7.
Spbos
mo ologiné
sanda a is
sudé inga
sys em.
Alle
Mo phol-
ogien
eiSkiniai
sind
einande
su
susije.
Paki s
einem
eiSkiniui,
Siek
so iel
kin a
i
ande e.
Manchmal
nedidelis,
nezymus
paki imas
mo ologinéje
sys ememeje
kann bi i ki y
seh dideliy
paki imy
i
p ieZas is.
Sp abos
mo ologi-
nés
Sys eme
aidai
seh
didele
eik8me
ha
analogijas
désnis.
Fo mos,
suda anéios
Sys eme,
wi k eine
ande e.
Nach eine
Pa adigs
i gendeine
linksnien
Fo m
islyginama
ki y
pa adigmy
en sp echa-
my linksniy
Fo men
ode nach
eines Typs
Pa adims
i8 isai eines
ande en
Typs
Pa adims.
—
Tam e -
eichen
Fällen
kin a
soga
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy, wie
ki y
i
indoeu opie iy,
alboje
1-ojo
i
2-ojo
Pe son
j a dZiy
Pa adigmas
bes eh
suple y iniy
i
Fo men,
.
y.
einzelne
Siy
pa adigmy
eselniai
ha
un e schi-
edlich
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
., més,
miisy,
uns, mis
. .
i
E s es
Pe sonjo
j a dZio
einaskai os
Pa adimame
un e scheid-
en
Nonnenaa s
Saknis
4
on ki y
linksniy
Saknies man-;
ieliskai os
pa adigma
li e a ii inéje
kalboje da
j ai esné.
Cie
können
jZi i é -
en soga
ie
Wu nis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
pe sonen
j a dziy
ieliskai -
os
pa adigma
i&lyginama
analogijs
bidu.
Nach
Meh kon i -
osnu ike s
jnagenaa s
i
Fo men,
u inéies
Saknj mum-,
bilde en ki y
ne iesioginiy
i
linksniy
o men
su
a
pa¢ia
Saknimi,
beispiels-
weise. : kilm.
mumi,
mimi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
uns
i
mumj,
mimi,
mum
(kaip
kilmininkai),
O .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia
Missione-
n); il.
mumysna.
Pana&i
Analogie
e olg
i
2-ojo Pe son
i a dziy
ieliskai os
Pa admoje.
E s es
i
zwei es
Pe sonos
j a dZiy
einaskai os
i
ieliskai os
pa adigmas,
ski damosi
seinem
Saknimis,
a pusa y
sind maziau
gesie os,
wie
en sp eche-
nden ki y
i a dzZiy
a dazodziu
a
pa adigmas.
Reiksmés
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o men kann
auch behandel
we den als
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél
o
zwischen
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
e olg
o men
da ybos
analogija.
Einaskai os
Fo men
unk ionie
meh iskai -
os Fo men.
Pa yzdziui,
iele
is
ankséiau
miné y ki u
i
ieliskai os
linksniy
o me ha
einaskai os
en sp echa-
my linksniy
galines, plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani, u in j
nosinj
daik a a dZiy
i
einaskai os
galininko
linksniy
exempelziu),
mumés
(pagal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune), mum
( u
9

bu , nach
s uk i -
os
a z ilgiu
panaSia
(i$ eine
leksinés
mo em-
os) ns.
kilm. ma ,
die
phe iniu
bidu is
su ump-
éjusi i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs. naud.
ma&mie-
nai (pagal
ns. naud.
mdnienai
mi
senaja
galiine
-ie<ei, plg.
p .
mennei),
dgs. gal.
mami
(pagal
ns. gal.
mani) und
mumj,
mum, wie
ieliskai -
os
kilminink-
ai, dgs.
ie .
mumy,
musyje
(pagal
ns. ie .
many(jé)-
), mumés
(pagal
ns. ie .
muné
(Zem.)
mi
senaja i
kamieno
daik a a-
dZiy
galiine -é,
p isidéj-
us zu ih
ieliskai -
ai
bidingam
-s), dgs.
ad. mdsip
(pagal
ns. ad.
manip)
und k .
Sa o iS-
ka 1-oho
und 2-oho
Pe son
j a dziy
linksnia i-
ma
lie u iy
kalboje
is seh
pa eikes
daik a a-
dziy und
gimininiy
j a dZiy
linksnia i-
ng; plg.
l-ojo
pe sönli-
chen
j a dziy
o men,
zusamm-
engese -
z nach i
kamieno
daik a a-
dziy
en sp e-
chamy
linksniy
o men:
ns. kilm.
muniés
(Zem.),
ns. jn.
manim(i),
yns. ie .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs. ie .
mumYs(é-
); nach
gimininiy
j a dziy-
amy
en sp e-
ch
linksniy
Fo men:
dgs. ijn.
mumais
(pagal
jais), dgs.
ie .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs. naud.
miimiem
( u bi ,
nach
jiem) und
k .
Negimini-
niy
j a dziy
linksnia i-
me is
seh iel
j ai iy
besik yZ-
iuojanciy
analogij-
y, jas
iS i i
a ski o
s aipsn-
io
uzda iny-
s.
Neue muss
sagen, dass
Ve ände ung-
en in einem
Sp achenbe -
eich daznai
pe eina i ki a,
beispiZiui, iS
Fone ikos j
Mo phologie.
Dél one iSkai
su apusiy kai
ku iy linksniy
galiniy
ge enn en
Pa adimamen
in lie u iy
kalboje
nyks a u
kamieno
daik a a dziy
und
bid a dziy
linksniae ung,
auch auch
p iebalsinis
daik a a dziy
linksniachung,
zymiai
nuken ejes
und i kamieno
daik a a dziy
linksniauning.
Dél o ehe
jsigali und
pleciasi a und
ia kamienu
humo niae u-
ng. § 8.
Vo kan an is
sp ach
mo ologisch-
en sanda ai,
pe gewisse
Zei eine
Fo men ode
jy Sys eme
iS ySkéja als
p oduk i ios,
ande e bleika
Salia iy
p odukjy als
an aeilés
g e iminés
Fo men ode
als iSim ys.
Also ganze
laika
Sp achen
mo ologiné-
je Sys emie
sind so
genann e kai
ku iy o my
duble ai.
P oduk i iös
und am
wei es en
e wende e
Fo men
no male wei-
se in
G amma iken
ixie
we den als
no minés.
Taéiau o mi
P oduk i i ä-
, und
gleichzei ig
und einige
g ama inés
No men auch
wei ie sich.
In jedem
Sp achen wi-
cklungspe io-
de gib es
meh
bes ändis und
meh
besieienden
mo ologisch-
en eiSkiniai.
In dem
Be eich, wo
Ve ände ung-
en
s a inden,
g ama inés
No mos
können
keus is und
pe neilgq
Sp aidoschai-
dos
Zei aumj.
Pa yZiui,
e gleich mi
J. Jablonskio
1901 m.
g ama ika,
je z
gehal en
no minémis
e okios kai
ku iy uw, i und
p iebalsinio
linksniauens
daik a a dziu
am ik y
linksniy
o men, plg. J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs. namens.
dkmens,
sése s,
di k e s,
abe ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik egujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns. jn. pa imi
(daba pacii ),
ns. ie .
pa imé (daba
paciameé) und
k .
Ty inéjan
Sp achen
mo ologine
Sanda a und
ih e Raida,
wich ig in
jedem
Sp acheen -
wicklungspe -
iode iSkel i
p oduk i e
und
nich p oduk-
i i ia
Fo men, zu
bes immen
am e y
Mo phologies
eiSkiniy und
alle
mo ologinés
Sys ems
Raidas
Rich ung.
10