LIETUVIY
KALBOS
MORFOL-
OGINE
SANDARA
IR JOS
RAIDA
Boh ee LU
Vn Ss Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I. A
DEL J
LIETUVIU
KALBOS
MORFOL-
OGINES
SANDAR-
OS
JOS IR
RAIDOS
([Vado
s a ] A.
VALECKIENE
§ 1.
Sp achen
mo ologin-
és sanda os
bag inda
bilde zodziy
Fo men. Die
Meh hei
ZodzZiy
sp achbei
ha nich
eine, abe
meh e e
ode
meh e eoli-
ka Fo men.
Zodziy
Fo men
einija Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams
und jy
o mom
auch
biidingos
g ama inés
eik&més,
welche sind
seh
abs ak¢io-
s. Ta pa ia
g ama ing
eikSme
kann u é i
nich ein
welche
Zodis ode
o ma, abe
alles ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamas
i8 ieny
Zodziy bei
o men
ySio
alboje mi
ande en
ZodZiais und
Fo men. Sie
sind seh
glaudZiai
e bunden
und mi
zodziy
leksinémis,
. y.
konk e iosi-
om,
eikSmémis.
V.
Vinog ado -
as pab éZia,
dass zodzio
g ama iné
eikmé
o ganiSkai
jeina j
jedes
zodzio
eikSmine
s uk a!.,
Remian is
zodziy
g ama iné-
mis
eikSmeémi-
s, jy
mo ologin-
émis
besonde yb-
émis und
sin aksiné-
mis
unk ionen,
adicinéje
sp acho y -
oje
un e schie-
den we den
gewissen
ZodZiyés,
ode
Typg uppen,
sogenann -
en
Sp achande-
limis.
Sp ach eile
(daik a a d-
is, bid a dis,
skai a dis
und k .)
bilden
g undlegen-
de
mo ologis-
che
Ka ego ien.
Mo ologin-
émis
Ka ego ien
gel en auch
sp ach eil-
weise
bidingos und
ih e ZodZius
um assende
allgemeine
mo ologin-
és
besonde yb-
és (pzn.,
giminé,
skai¢ius,
glücklichnis
und k .).
Pas a yjy
mo ologiniy
ka ego ijy,
de en
apsp endzia
und zodZiy
ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo inés
iS aiskos
p iemonés
sind zodziy
Fo men.
Fo mu,
suda anéiy
amme ke -
a
mo ologing
Ka ego ie,
g ama iné
eikSmé is
zusammen
und
mo ologin-
és
Ka ego ien
eikSmé. Abi
mo ologiniy
ka ego ijy
pusés
( o malioji
und
seman iné)
bilde
nedalijama
Gesuma. § 2.
Zodziy
meis en daZ
Fo men ha
i8o inius
o malius
ka ego ini-
us Indiklius.
Flek i yp
Sp achen
(p ie ku iy
p iklauso
und lie u iy
kalba)
solche
Indika o en
sind
no male w-
eise j ai iis
a iksai
(galiinés,
Beesagas,
beiSdéliai).
Manchmal
zodZiy
Fo men
zusammeng-
ese z mi
un e schie-
dige balsiy
kai a
( adinamaj-
a,, idine
leksija),
ki ¢iu und
p iegaide.
Le a osios
Fo men
Da ybos
P iemonés
lie u iy
Kalboje
no male w-
eise
de inamos
a iksais.
Lie u iy
kalboje, wie
in ande en
ih
e wand en
Sp achen,
e wende -
am auch
anali inés
su
i
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui asuKx,
MocksaJlennu pag,
Fo men,
1947,
p.
33.
zusammengese z
sa a ankiSko
i8
hilbinio zodzio,
i
nebe u incio ih en
nominalinés
unk ionen.
Anali iniy o my
g ama ine eikSmé
en s eho de
Fo men
sudedamyjy daliy
eiksmés,
ne
i§
0
i$
des
gesam en
Ve bindings
seman inés
sin ezés.
Das is
ganz
seine
neuen
spezi ing
g ama ine
eik8me
u ingies
Fo men.
Lie u iy
kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
Fo men,
genann
we den
sudé inemis,
bildan ie g e a
is isiniy
Fo men ih en
sa a ankiska
asmena imo
Sys em.
(Lie u iy
Sp achen
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik iniy
o my
s uk ii a
pag indinés
unk ionen,
e gleichend
i
iS isinémis
o momi,
behandéjamas
su
Sio
publika ions
A ikel,,Sudu -
inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky nuosaky
i
Fo men
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.)
§
3.
Mo ologinés
Ka ego ien
sind
ei8kiamas
ne
sepa a os
Zodzio
mo ologiné-
mis
besonde ybé-
o
mis,
unk ionikai
su ampan iy
o mi gesuma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
kalboje
daik a a dziy
gimines
ka ego ie ha
kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
Fo men
besch idina
einaskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as, -is, -ys, -Us,
-WO;
au iSkosios
giminés
Fo men
galiinés
—
-a, -é, -i,
-is, -uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
einaskai os
a dininko
Fo men,
u inéies
einodas galiine,
ski ia ande e
os pa g upés
zodziy
linksnia imo
Sys eme
Fo men.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
einaskai os
a dnieka
gal ine
su
-is ha
einzaskai os
Nu zenaa s
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
mo e iskosios
giminés
daik a a dziai
pa ia
su
a
einaskai os
a dininko
gal ine ha
einaskai os
nu ininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Dahe
mo oleginés
Ka ego ien
sp achweise
no male wei-
se
unk ionie
wie gewisse
o sis emos.
my
Sis emes
innen
g ama iné
Fo m
i
be
des
sepa a en
ka ego isc-
hen
Indika o s
is
aus eiche-
nd
besch éZ a. Pa yzdiiui, lie u iy kalb e
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi
i
solche
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Las a ojoje
Sys emoje
o ma
désim ,
keinen haben
linksnis
Ka ego ies
o malaus
Indiklio,
beg ei ama
als
einaskai os
a dininko,
galininko
i
manchmal
kilmininko
Fo m.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
Indikliai
können
sacha en.
Pa yzdiiui,
galiiné
-as lie u iy
alboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
j a dziy giminés,
i
skaiéiaus
linksnie
i
ka ego ien,
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
abib dinami
als
y iskosios
giminés
einaskai os
a dne n
Fo men.
Manche
unai omi
ZodZiai kann
ne u é i
i
iSo iniy
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Pa yZiui,
p ielinksniy,
wie
mo ologinés
ka ego ien,
besonde yb-
és g ama iné
eikSmé
i
iS ySkéja o,
kokiais
iS
su
ZodZiais ein
gewisse
P elinksnis
jüng
(dél
o
un e schied-
en
kilmininkiniai,
i
galininkiniai
ande e p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
behandéjan
zodziy
Fo men, da
nich
absiplés i on
allem
Zodzio
bei
Zodziy ipy
mo ologinés
s uk i os.
Dabei biidu
Mo phologie
um ass
wissenscha-
g nu
ne
übe
ZodZiy
Fo men bei
Sys eme,
jy
abe übe
mo ologisc-
i
he ZodZiy
ipus und
mo ologisch-
en zodziy
pozymius,
übe alles
—
Zodzio, soga
mo ologiskai
i
neskaldomo,
mo ologing
na u im j.
6
Mo ologi-
jā
no male -
weise
un e suc-
h en und
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
wie
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
ande e
g undlegi-
nés zodziy
und zodziy
o me
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galine,
beiSdéliai).
Li uiy
alboje a
gleiche
galiiné
kann bi i
neuen
zodzio
da ybos
p iemoné
und Fo m
Indiklis,
beispiels-
weise.:
jadinis
(b olis) is
galiinés -is
edinys i&
jdunas;
galiiné -és
apibiidina
auch #j
edinj als
y iskosi-
os giminés
einaskai -
os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s iiai
Siame
Ve ö en-
lichung
ep äsen-
ie
A ikel:,,D-
él
hid onimy
da ybos
nag inéji-
mo und
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.)
De
Mo ologi-
ewissens
Objek is
seh
glaudZiai
e bunde-
nes mi
dem
Sin aksés
Objek
junginiais
und
Sen inien.
Sin éaksin
zodZiy
Funk ion
is eines
Sp ached-
aliy
Abg enzu-
ngsk i ij-
y. IS
Zodziy
sin aksin-
és
unk ione-
n, jy ySio
mi
ande en
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
und zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai ku iy
mo ologi-
niy
ka ego i-
jy
g ama iné
eikSmé
ande s
und
nepaaiSk-
éja, nu is
ju
sin aksin-
és anales.
Pa yZiui,
p ielinksn-
io
g ama iné
eikSmé
wah okia-
ma
Ve bindu-
ngen y
zodZiy,
ku iy
synaksisc-
he
Beziehun-
genus e
pazim
(daZ meis
eiksmaz-
odzio und
daik a a -
dzio). (Z .
Sio
Publikums-
a iknj,,P-
ielinksnio
jSm
eikés und
Ve wend-
ung
gegenwä-
inéje
lie u iy
kalboje.)
An a
e us,
zodZy
e bindim-
osi dés
sakniai iS
Teile auch
manchmal
häng on
y zodziy
mo ologi-
nés
s uk i -
os
besonde -
ybiy.
RySkus
Siuo Fall
daly iy
Beispiel.
Del iai
ha und
eiksmaZ-
odzio, und
biid a dz-
io
mo ologi-
niy
besonde -
ybiy. Dél
das sie
können
du ch üh-
en und
a ibu i-
en, und
p edika i-
ine
Funk ion
(pas a a-
ja
Funk ion
sie haben
e zählend-
em
Sp eche).
Da übe
hinaus,
einige
Teilnehm-
e e üll
a si
zwischine
Funk ion
zwischen
p edika y-
inés und
a ibu i-
enen. In
solchen
Fällen sie
eiSkia
saknung
an aeilj
eiksma
ode
biseng und
haben mi
ande en
ZodZien
doppelus
synaksisc-
he RySius;
unk ion-
en
a z ilgiu
solche
eilnehm-
e sind
gesie i
mi
g undinj
geschma
eiSkian¢-
iu zodziu
(no male -
weise
eiksmaz-
odziu) und
geschms
subjek a
eiSkianc-
iu zodZiu
(no male -
weise
daik a a -
dziu), plg. :
Kind
pa a ges
lio ési
bégio i.
Le za oji
daly iy
Funk ion
behandel -
éjama Sio
Ve ö en-
lichungs-
A ikel,,Li-
e u iy
Sp ache
daly iy
a ibu y -
iné-p edik-
a y iné
a osen-
a. Cia ganz
ySkumu
a siskleid-
zia und
de selben
daly iy
Ka ego i-
en
mo ologi-
nés
s uk ii -
os
besonde -
ybés.
§ 5.
Sp ach
alle Zei
wechsel -
.,,Kie e n
jede
Sp achen-
wicklun-
gspe iode
scha
kau
neues,
und das,
Sp ach
pal l a
wechian -
is, bilde
de
Wei e en-
wicklung
ih e
En wickl-
ung
G undlag-
e?.
Speech
chin a
und
leksika,
und
g ama i-
né
sanda a,
nu alles
e schie-
denodai.
Wie meh
beme k e
Leksikän-
de ungen.
Mi jedem
neuen
Ve ände -
ung in de
Gesellsch-
a in
san wa -
koje
Sp ache
pasip il
sich
neuen
zodziais,
und einige
ZodZiai
iSeina i§
umschal -
os.
Sp achen
g ama in-
é, o ypaé
mo olog-
iné
sanda a
kin a
seh
paleng a,
neZymiai.
Taciau
pe
ilgesnj
zei und
cia kann
beme ké-
i am
ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o men
und
o men
Sys eme,
kin a
ZodZiy bei
o men
g ama i-
né
eiksmé
und
mo olog-
iniy
ka ego i-
jy
na u im -
is, bilda o
soga
neue
mo olog-
inés
ka ego i-
en. 2H. A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panup-
ie pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSH-
aHHIO, . 1,
Mocksa,
1963, p. 67.
Lie u iy
kalboje eine
biidingiausiy
i§
nyks anciy
o mi sind
d iskai os
o men,
pasi aikanéios
da g ozinés
li e a u i os
k iniuose in
manchen
a mése.
i
Wie sis ema
d iskai o
Fo men
e wende
we den nu
im
wes a iné
Zemaigiy
a més
Teil.
In ande en
e mése
d iskai os
Fo men
ha schon
nich
meh alle
ZodZiai
(O mals
nu einige
äl e e,
ih en
eikSme
susije pa iu
su
Zmogumi
a
jo
bui imi).
So auch
ya ojamos
schon nich
meh isy
linksniy
d iskai os
Fo men
(gajesnis y iSkosios
giminés
a dininkas-galininkas,
beispielsweise.: g u).
da
Daik a a dZiy
d iskai os
Fo men
no male wei-
se geh
su
skai a dziy
di , zwei, abi,
abi Fo men.
(Z .
Sio
Publikini-
um A ikelnj
ss
Li uiy
Sp achen
daik a a dziy
d iskai a.)
Ma y i, Siu
skai a dziy
d iskai os
Fo men,
jsigaléjusios
wie no minés,
dél
Zodzio de
Ve einba ungsp-
inzips
Sa zinyje hil
noch iSsilaiky i
ku j laika
daik a a dziy
en sp echenden
d iskai os
i
Fo men.
A chai8ki lie u iy
kalboje sind
pos poziciniai
ie ininkai, bilden
i ai iy linksniy
pos pozi ionen,
ypaé adesy as
i
alia i .
i8
su
i
Pas a ujy
d iejy linksniy
gegenwä inéje
lie u iy sp äche
pass nu
pa ienes
sus aba éjusios
Fo men
(z.B.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
e c.).
Pla¢iau
Sie
eselniai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y noch is
lebend y y
auks aiéiy
a mése
e wende
wi d slink ies
eiksmazodziy
i
po
(iSéjo
miska i).
Kai ku
sisne
schon ha
nykimo
poZymiy:
is
maiSomas
inne
esamuen-
su
dem
Einheimis-
chemku
(miské).
(Diese
Ve ö en lic-
hung d uck
einen A ikel
übe in e ne
esammen
Vie ne s
(inesy o)
Vieliskai os
Fo men
Geschich e.)
Nyks anéios
ZodZiy
Fo men
kalboje sind
isoliuojamas
ku } laika
i
gyyuoja wie
gewisse
Relik ai.
Manchmal
ih e seh
i
langgai
i8lieka
azeologis-
chen
Ve bindung-
en.
Taiau, mi
dem
Ve schwi-
nden
einhe
a
Fo men, en s eh pa-
&ia
Funk ion
u inéios
ande e
Fo men.
Dél Sp achen
o
g ama iné
Sys em licka
nepazeis a,
Sp ache jokiy
s ö dymy
i
abhäl
be
kommunika y i-
ne unkcijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje s a j
pos poziciniy
ie ininky is
jsigaléjusios
p ielinksninés
kons uk ionen
( aziuoja ie a,
geh
namus|link
namy, leb bei
uns k .).
j
j
i
Nyks anéiy
Fo m
junkeija
kann auch
übe nehm-
en ande e
sp ach
o hande-
ne Fo men.
Beispieziui,
d iskai os
Fo men
Funk ion
übe nimm
Plu skai os
Fo men*.
Dél
o
Siek so
wei iasi
ieliskai os
Fo men
g ama iné
eikSmeé
pa ios
i
skai iaus
Ka ego ien
pobidis.
§
6.
Ein am meis en
iS
beme kimy
Sp ache
g ama ineés
sanda os
Raidos
P ozesse is
a ski y
linksniy o mi
leksikalisie un-
g, ode
p ie eiksmeéj-
imas.
Kai ku iy
ZodZiy
linksniy
Fo men,
albai
po
upu j
kei¢ian is,
a sipléSia
on seinem
Pa adims,
e lie a
be kokj
g ama inj
ySj ki y
linksniu
Fo men
su
( uo biidu seinen
ühesne
i
g ama ine
eiksme) wi d
sa a ankiskomis
leksikalizuojasi.
i
—
Sie
beginn zu
gehen
neue,
p ie eiks-
mio,
Funk ionen.
Allgemein
o malus
Heilignisi-
ndika o
(sus aba ejusi
galiné),
un e aukus
o mai
anks esnius
ySius whole
pa adigma,
su
nebe enka
ka ego inés
eik8més.
dem biidu
gegenwä in-
és sp ach
pozi iu
sup ie eiks-
3
Wah schei-
nlich,
dwiskai os
Fo men dél
o
i
begannéjo nyk i,
dass nach seinem
g ama ing
eiksme kalboje
wa
beiSpas a y os
einiskai os
Fo men
zusammen
ieliskai os
Fo men.
su
8
meéjusiy
linksniy
o mi
nebegalima
g e in i mi
su
ande en
a
pacia galune
iSlaikiusiim
linksnio
i
eikme
u in iom
Fo men.
Ne
alle p ie eiksmio
unkcijq a liekan ios
linksniy Fo men sind
gleiche maßen
a i ikusios on seinem
linksnia im Sys em.
Gewöhnlich
sup ie eiksméjusiomen
gel en linksniy Fo men,
zu ku iy nich
meh egalima p idé i
Pazyminiens.
Nach
isoliuo as
linksniy
Fo men kann
bi i
zusammomi
dema iu
su
o man u
neue
p ie eiksmiai.
Dem bi du
isoliuo a
humo nie
Fo m in einem
ande en
g ama iniy
eiskiniy
Sys emoje
(p ie eiksmio
ka ego ijoje)
el kann
p oduk i
we den ia.
(Z :
Sio
publika ionsa ik-
nj,,Vienaskai os
kilmininko
p ie eiksméjimas
p ie eiksmiai
i
o man ais
su
-(i)os, -és
gegenwä in-
éje lie u iy
gesp ochen.
IS
p ie eiksmio
Ka ego ien
Siame
Ve ö en lic-
hung d uck
auch ein
ande e
A ikel
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.)
°§
7.
Spbos
mo ologiné
sanda a is
sudé inga
sys em.
Alle
Mo phol-
ogien
eiSkiniai
sind
einande
su
susije.
Paki s
einem
eiSkiniui,
Siek
so iel
kin a
i
ande e.
Manchmal
nedidelis,
nezymus
paki imas
mo ologinéje
sys ememeje
kann bi i ki y
seh dideliy
paki imy
i
p ieZas is.
Sp abos
mo ologi-
nés
Sys eme
aidai
seh
didele
eik8me
ha
analogijas
désnis.
Fo mos,
suda anéios
Sys eme,
wi k eine
ande e.
Nach eine
Pa adigs
i gendeine
linksnien
Fo m
islyginama
ki y
pa adigmy
en sp echa-
my linksniy
Fo men
ode nach
eines Typs
Pa adims
i8 isai eines
ande en
Typs
Pa adims.
—
Tam e -
eichen
Fällen
kin a
soga
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy, wie
ki y
i
indoeu opie iy,
alboje
1-ojo
i
2-ojo
Pe son
j a dZiy
Pa adigmas
bes eh
suple y iniy
i
Fo men,
.
y.
einzelne
Siy
pa adigmy
eselniai
ha
un e schi-
edlich
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
., més,
miisy,
uns, mis
. .
i
E s es
Pe sonjo
j a dZio
einaskai os
Pa adimame
un e scheid-
en
Nonnenaa s
Saknis
4
on ki y
linksniy
Saknies man-;
ieliskai os
pa adigma
li e a ii inéje
kalboje da
j ai esné.
Cie
können
jZi i é -
en soga
ie
Wu nis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
pe sonen
j a dziy
ieliskai -
os
pa adigma
i&lyginama
analogijs
bidu.
Nach
Meh kon i -
osnu ike s
jnagenaa s
i
Fo men,
u inéies
Saknj mum-,
bilde en ki y
ne iesioginiy
i
linksniy
o men
su
a
pa¢ia
Saknimi,
beispiels-
weise. : kilm.
mumi,
mimi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
uns
i
mumj,
mimi,
mum
(kaip
kilmininkai),
O .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia
Missione-
n); il.
mumysna.
Pana&i
Analogie
e olg
i
2-ojo Pe son
i a dziy
ieliskai os
Pa admoje.
E s es
i
zwei es
Pe sonos
j a dZiy
einaskai os
i
ieliskai os
pa adigmas,
ski damosi
seinem
Saknimis,
a pusa y
sind maziau
gesie os,
wie
en sp eche-
nden ki y
i a dzZiy
a dazodziu
a
pa adigmas.
Reiksmés
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o men kann
auch behandel
we den als
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél
o
zwischen
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
e olg
o men
da ybos
analogija.
Einaskai os
Fo men
unk ionie
meh iskai -
os Fo men.
Pa yzdziui,
iele
is
ankséiau
miné y ki u
i
ieliskai os
linksniy
o me ha
einaskai os
en sp echa-
my linksniy
galines, plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani, u in j
nosinj
daik a a dZiy
i
einaskai os
galininko
linksniy
exempelziu),
mumés
(pagal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune), mum
( u
9
bu , nach
s uk i -
os
a z ilgiu
panaSia
(i$ eine
leksinés
mo em-
os) ns.
kilm. ma ,
die
phe iniu
bidu is
su ump-
éjusi i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs. naud.
ma&mie-
nai (pagal
ns. naud.
mdnienai
mi
senaja
galiine
-ie<ei, plg.
p .
mennei),
dgs. gal.
mami
(pagal
ns. gal.
mani) und
mumj,
mum, wie
ieliskai -
os
kilminink-
ai, dgs.
ie .
mumy,
musyje
(pagal
ns. ie .
many(jé)-
), mumés
(pagal
ns. ie .
muné
(Zem.)
mi
senaja i
kamieno
daik a a-
dZiy
galiine -é,
p isidéj-
us zu ih
ieliskai -
ai
bidingam
-s), dgs.
ad. mdsip
(pagal
ns. ad.
manip)
und k .
Sa o iS-
ka 1-oho
und 2-oho
Pe son
j a dziy
linksnia i-
ma
lie u iy
kalboje
is seh
pa eikes
daik a a-
dziy und
gimininiy
j a dZiy
linksnia i-
ng; plg.
l-ojo
pe sönli-
chen
j a dziy
o men,
zusamm-
engese -
z nach i
kamieno
daik a a-
dziy
en sp e-
chamy
linksniy
o men:
ns. kilm.
muniés
(Zem.),
ns. jn.
manim(i),
yns. ie .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs. ie .
mumYs(é-
); nach
gimininiy
j a dziy-
amy
en sp e-
ch
linksniy
Fo men:
dgs. ijn.
mumais
(pagal
jais), dgs.
ie .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs. naud.
miimiem
( u bi ,
nach
jiem) und
k .
Negimini-
niy
j a dziy
linksnia i-
me is
seh iel
j ai iy
besik yZ-
iuojanciy
analogij-
y, jas
iS i i
a ski o
s aipsn-
io
uzda iny-
s.
Neue muss
sagen, dass
Ve ände ung-
en in einem
Sp achenbe -
eich daznai
pe eina i ki a,
beispiZiui, iS
Fone ikos j
Mo phologie.
Dél one iSkai
su apusiy kai
ku iy linksniy
galiniy
ge enn en
Pa adimamen
in lie u iy
kalboje
nyks a u
kamieno
daik a a dziy
und
bid a dziy
linksniae ung,
auch auch
p iebalsinis
daik a a dziy
linksniachung,
zymiai
nuken ejes
und i kamieno
daik a a dziy
linksniauning.
Dél o ehe
jsigali und
pleciasi a und
ia kamienu
humo niae u-
ng. § 8.
Vo kan an is
sp ach
mo ologisch-
en sanda ai,
pe gewisse
Zei eine
Fo men ode
jy Sys eme
iS ySkéja als
p oduk i ios,
ande e bleika
Salia iy
p odukjy als
an aeilés
g e iminés
Fo men ode
als iSim ys.
Also ganze
laika
Sp achen
mo ologiné-
je Sys emie
sind so
genann e kai
ku iy o my
duble ai.
P oduk i iös
und am
wei es en
e wende e
Fo men
no male wei-
se in
G amma iken
ixie
we den als
no minés.
Taéiau o mi
P oduk i i ä-
, und
gleichzei ig
und einige
g ama inés
No men auch
wei ie sich.
In jedem
Sp achen wi-
cklungspe io-
de gib es
meh
bes ändis und
meh
besieienden
mo ologisch-
en eiSkiniai.
In dem
Be eich, wo
Ve ände ung-
en
s a inden,
g ama inés
No mos
können
keus is und
pe neilgq
Sp aidoschai-
dos
Zei aumj.
Pa yZiui,
e gleich mi
J. Jablonskio
1901 m.
g ama ika,
je z
gehal en
no minémis
e okios kai
ku iy uw, i und
p iebalsinio
linksniauens
daik a a dziu
am ik y
linksniy
o men, plg. J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs. namens.
dkmens,
sése s,
di k e s,
abe ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik egujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns. jn. pa imi
(daba pacii ),
ns. ie .
pa imé (daba
paciameé) und
k .
Ty inéjan
Sp achen
mo ologine
Sanda a und
ih e Raida,
wich ig in
jedem
Sp acheen -
wicklungspe -
iode iSkel i
p oduk i e
und
nich p oduk-
i i ia
Fo men, zu
bes immen
am e y
Mo phologies
eiSkiniy und
alle
mo ologinés
Sys ems
Raidas
Rich ung.
10