scieee Open visual document viewer

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

A. Valeckienė

Full text

LIETUVIY KALBOS MORFOL- OGINE SANDARA IR JOS RAIDA Boh ee LU Vn Ss Sc MOKSLU AKAD EM.I. A DEL J LIETUVIU KALBOS MORFOL- OGINES SANDAR- OS JOS IR RAIDOS ([Vado s a ] A. VALECKIENE § 1. Sp achen mo ologin- és sanda os bag inda bilde zodziy Fo men. Die Meh hei ZodzZiy sp achbei ha nich eine, abe meh e e ode meh e eoli- ka Fo men. Zodziy Fo men einija Zodzio leksiné eikSmé. Zodziams und jy o mom auch biidingos g ama inés eik&més, welche sind seh abs ak¢io- s. Ta pa ia g ama ing eikSme kann u é i nich ein welche Zodis ode o ma, abe alles ju g upé. G ama inés eikimés su okiamas i8 ieny Zodziy bei o men ySio alboje mi ande en ZodZiais und Fo men. Sie sind seh glaudZiai e bunden und mi zodziy leksinémis, . y. konk e iosi- om, eikSmémis. V. Vinog ado - as pab éZia, dass zodzio g ama iné eikmé o ganiSkai jeina j jedes zodzio eikSmine s uk a!., Remian is zodziy g ama iné- mis eikSmeémi- s, jy mo ologin- émis besonde yb- émis und sin aksiné- mis unk ionen, adicinéje sp acho y - oje un e schie- den we den gewissen ZodZiyés, ode Typg uppen, sogenann - en Sp achande- limis. Sp ach eile (daik a a d- is, bid a dis, skai a dis und k .) bilden g undlegen- de mo ologis- che Ka ego ien. Mo ologin- émis Ka ego ien gel en auch sp ach eil- weise bidingos und ih e ZodZius um assende allgemeine mo ologin- és besonde yb- és (pzn., giminé, skai¢ius, glücklichnis und k .). Pas a yjy mo ologiniy ka ego ijy, de en apsp endzia und zodZiy ipy mo ologine s uk ii a, iSo inés iS aiskos p iemonés sind zodziy Fo men. Fo mu, suda anéiy amme ke - a mo ologing Ka ego ie, g ama iné eikSmé is zusammen und mo ologin- és Ka ego ien eikSmé. Abi mo ologiniy ka ego ijy pusés ( o malioji und seman iné) bilde nedalijama Gesuma. § 2. Zodziy meis en daZ Fo men ha i8o inius o malius ka ego ini- us Indiklius. Flek i yp Sp achen (p ie ku iy p iklauso und lie u iy kalba) solche Indika o en sind no male w- eise j ai iis a iksai (galiinés, Beesagas, beiSdéliai). Manchmal zodZiy Fo men zusammeng- ese z mi un e schie- dige balsiy kai a ( adinamaj- a,, idine leksija), ki ¢iu und p iegaide. Le a osios Fo men Da ybos P iemonés lie u iy Kalboje no male w- eise de inamos a iksais. Lie u iy kalboje, wie in ande en ih e wand en Sp achen, e wende - am auch anali inés su i 'B. B. Buno pagos, Pycckui asuKx, MocksaJlennu pag, Fo men, 1947, p. 33. zusammengese z sa a ankiSko i8 hilbinio zodzio, i nebe u incio ih en nominalinés unk ionen. Anali iniy o my g ama ine eikSmé en s eho de Fo men sudedamyjy daliy eiksmés, ne i§ 0 i$ des gesam en Ve bindings seman inés sin ezés. Das is ganz seine neuen spezi ing g ama ine eik8me u ingies Fo men. Lie u iy kalboje bidingos eiksmazodziy anali inés Fo men, genann we den sudé inemis, bildan ie g e a is isiniy Fo men ih en sa a ankiska asmena imo Sys em. (Lie u iy Sp achen eiksmazodziy sudu iniy a lik iniy o my s uk ii a pag indinés unk ionen, e gleichend i iS isinémis o momi, behandéjamas su Sio publika ions A ikel,,Sudu - inés a lik inés eiksmazodzio laiky nuosaky i Fo men lie u iy li e a ii inéje kalboje.) § 3. Mo ologinés Ka ego ien sind ei8kiamas ne sepa a os Zodzio mo ologiné- mis besonde ybé- o mis, unk ionikai su ampan iy o mi gesuma. Pa yzdiaiui, lie u iy kalboje daik a a dziy gimines ka ego ie ha kele a o maliy ka ego iniy odikliy. Vy i8kosios giminés Fo men besch idina einaskai os a dininko linksniy galiinés -as, -is, -ys, -Us, -WO; au iSkosios giminés Fo men galiinés — -a, -é, -i, -is, -uo. Vy i8kosios i mo e iSkosios giminés einaskai os a dininko Fo men, u inéies einodas galiine, ski ia ande e os pa g upés zodziy linksnia imo Sys eme Fo men. Pa yzdziui, y iskosios giminés daik a a dZiai einaskai os a dnieka gal ine su -is ha einzaskai os Nu zenaa s galing -iui (dan is, da ciui), o mo e iskosios giminés daik a a dziai pa ia su a einaskai os a dininko gal ine ha einaskai os nu ininko galing -iai (akis, Gkiai) i pan. Dahe mo oleginés Ka ego ien sp achweise no male wei- se unk ionie wie gewisse o sis emos. my Sis emes innen g ama iné Fo m i be des sepa a en ka ego isc- hen Indika o s is aus eiche- nd besch éZ a. Pa yzdiiui, lie u iy kalb e Salia skai a dzio ,,10“ pa adigmos: desimi is, dexim iés, désiméiai, désim j, deSim imi, deSim yjé jsigaléjusi i solche pa adigma: désim , desim iés| dé- Sim , déSiméiai, désim , desim imi, desim yjé. Las a ojoje Sys emoje o ma désim , keinen haben linksnis Ka ego ies o malaus Indiklio, beg ei ama als einaskai os a dininko, galininko i manchmal kilmininko Fo m. A ski y mo ologiniy ka ego ijy o mals Indikliai können sacha en. Pa yzdiiui, galiiné -as lie u iy alboje sink e iskai pazymi a dazodziy j a dziy giminés, i skaiéiaus linksnie i ka ego ien, . y. ZodZiai su gal ine -as g ama i8kai abib dinami als y iskosios giminés einaskai os a dne n Fo men. Manche unai omi ZodZiai kann ne u é i i iSo iniy o maliy ka ego iniy odikliy. Pa yZiui, p ielinksniy, wie mo ologinés ka ego ien, besonde yb- és g ama iné eikSmé i iS ySkéja o, kokiais iS su ZodZiais ein gewisse P elinksnis jüng (dél o un e schied- en kilmininkiniai, i galininkiniai ande e p ielinksniai) . § 4. Mo ologijoje behandéjan zodziy Fo men, da nich absiplés i on allem Zodzio bei Zodziy ipy mo ologinés s uk i os. Dabei biidu Mo phologie um ass wissenscha- g nu ne übe ZodZiy Fo men bei Sys eme, jy abe übe mo ologisc- i he ZodZiy ipus und mo ologisch- en zodziy pozymius, übe alles — Zodzio, soga mo ologiskai i neskaldomo, mo ologing na u im j. 6 Mo ologi- jā no male - weise un e suc- h en und zodZiy da ybos biidai. [8ski ian zodziy sandii a, wie speci inj zodziy da ybos biida, ande e g undlegi- nés zodziy und zodziy o me da ybos p iemonés su ampa (su iksai, galine, beiSdéliai). Li uiy alboje a gleiche galiiné kann bi i neuen zodzio da ybos p iemoné und Fo m Indiklis, beispiels- weise.: jadinis (b olis) is galiinés -is edinys i& jdunas; galiiné -és apibiidina auch #j edinj als y iskosi- os giminés einaskai - os a dininko linksnj. (ZodZiy da ybos s iiai Siame Ve ö en- lichung ep äsen- ie A ikel:,,D- él hid onimy da ybos nag inéji- mo und Lie u iy kalbos sudé inés dalely és.) De Mo ologi- ewissens Objek is seh glaudZiai e bunde- nes mi dem Sin aksés Objek junginiais und Sen inien. Sin éaksin zodZiy Funk ion is eines Sp ached- aliy Abg enzu- ngsk i ij- y. IS Zodziy sin aksin- és unk ione- n, jy ySio mi ande en ZodZiais sakinyje iS ySkéja und zodziy g ama iné eikSmeé. Kai ku iy mo ologi- niy ka ego i- jy g ama iné eikSmé ande s und nepaaiSk- éja, nu is ju sin aksin- és anales. Pa yZiui, p ielinksn- io g ama iné eikSmé wah okia- ma Ve bindu- ngen y zodZiy, ku iy synaksisc- he Beziehun- genus e pazim (daZ meis eiksmaz- odzio und daik a a - dzio). (Z . Sio Publikums- a iknj,,P- ielinksnio jSm eikés und Ve wend- ung gegenwä- inéje lie u iy kalboje.) An a e us, zodZy e bindim- osi dés sakniai iS Teile auch manchmal häng on y zodziy mo ologi- nés s uk i - os besonde - ybiy. RySkus Siuo Fall daly iy Beispiel. Del iai ha und eiksmaZ- odzio, und biid a dz- io mo ologi- niy besonde - ybiy. Dél das sie können du ch üh- en und a ibu i- en, und p edika i- ine Funk ion (pas a a- ja Funk ion sie haben e zählend- em Sp eche). Da übe hinaus, einige Teilnehm- e e üll a si zwischine Funk ion zwischen p edika y- inés und a ibu i- enen. In solchen Fällen sie eiSkia saknung an aeilj eiksma ode biseng und haben mi ande en ZodZien doppelus synaksisc- he RySius; unk ion- en a z ilgiu solche eilnehm- e sind gesie i mi g undinj geschma eiSkian¢- iu zodziu (no male - weise eiksmaz- odziu) und geschms subjek a eiSkianc- iu zodZiu (no male - weise daik a a - dziu), plg. : Kind pa a ges lio ési bégio i. Le za oji daly iy Funk ion behandel - éjama Sio Ve ö en- lichungs- A ikel,,Li- e u iy Sp ache daly iy a ibu y - iné-p edik- a y iné a osen- a. Cia ganz ySkumu a siskleid- zia und de selben daly iy Ka ego i- en mo ologi- nés s uk ii - os besonde - ybés. § 5. Sp ach alle Zei wechsel - .,,Kie e n jede Sp achen- wicklun- gspe iode scha kau neues, und das, Sp ach pal l a wechian - is, bilde de Wei e en- wicklung ih e En wickl- ung G undlag- e?. Speech chin a und leksika, und g ama i- né sanda a, nu alles e schie- denodai. Wie meh beme k e Leksikän- de ungen. Mi jedem neuen Ve ände - ung in de Gesellsch- a in san wa - koje Sp ache pasip il sich neuen zodziais, und einige ZodZiai iSeina i§ umschal - os. Sp achen g ama in- é, o ypaé mo olog- iné sanda a kin a seh paleng a, neZymiai. Taciau pe ilgesnj zei und cia kann beme ké- i am ik y paki imy: kei¢iasi zodziu o men und o men Sys eme, kin a ZodZiy bei o men g ama i- né eiksmé und mo olog- iniy ka ego i- jy na u im - is, bilda o soga neue mo olog- inés ka ego i- en. 2H. A. Bonysx axe Kyp enoa, M36panup- ie pyab no o6mlemMy s3bIKOSH- aHHIO, . 1, Mocksa, 1963, p. 67. Lie u iy kalboje eine biidingiausiy i§ nyks anciy o mi sind d iskai os o men, pasi aikanéios da g ozinés li e a u i os k iniuose in manchen a mése. i Wie sis ema d iskai o Fo men e wende we den nu im wes a iné Zemaigiy a més Teil. In ande en e mése d iskai os Fo men ha schon nich meh alle ZodZiai (O mals nu einige äl e e, ih en eikSme susije pa iu su Zmogumi a jo bui imi). So auch ya ojamos schon nich meh isy linksniy d iskai os Fo men (gajesnis y iSkosios giminés a dininkas-galininkas, beispielsweise.: g u). da Daik a a dZiy d iskai os Fo men no male wei- se geh su skai a dziy di , zwei, abi, abi Fo men. (Z . Sio Publikini- um A ikelnj ss Li uiy Sp achen daik a a dziy d iskai a.) Ma y i, Siu skai a dziy d iskai os Fo men, jsigaléjusios wie no minés, dél Zodzio de Ve einba ungsp- inzips Sa zinyje hil noch iSsilaiky i ku j laika daik a a dziy en sp echenden d iskai os i Fo men. A chai8ki lie u iy kalboje sind pos poziciniai ie ininkai, bilden i ai iy linksniy pos pozi ionen, ypaé adesy as i alia i . i8 su i Pas a ujy d iejy linksniy gegenwä inéje lie u iy sp äche pass nu pa ienes sus aba éjusios Fo men (z.B.: elniép, aka ép, namiépi i e c.). Pla¢iau Sie eselniai Zinomi i8 senyjy aS y. Ilia y noch is lebend y y auks aiéiy a mése e wende wi d slink ies eiksmazodziy i po (iSéjo miska i). Kai ku sisne schon ha nykimo poZymiy: is maiSomas inne esamuen- su dem Einheimis- chemku (miské). (Diese Ve ö en lic- hung d uck einen A ikel übe in e ne esammen Vie ne s (inesy o) Vieliskai os Fo men Geschich e.) Nyks anéios ZodZiy Fo men kalboje sind isoliuojamas ku } laika i gyyuoja wie gewisse Relik ai. Manchmal ih e seh i langgai i8lieka azeologis- chen Ve bindung- en. Taiau, mi dem Ve schwi- nden einhe a Fo men, en s eh pa- &ia Funk ion u inéios ande e Fo men. Dél Sp achen o g ama iné Sys em licka nepazeis a, Sp ache jokiy s ö dymy i abhäl be kommunika y i- ne unkcijg. Pa yzdziui, lie u iy li e a i inéje kalboje s a j pos poziciniy ie ininky is jsigaléjusios p ielinksninés kons uk ionen ( aziuoja ie a, geh namus|link namy, leb bei uns k .). j j i Nyks anéiy Fo m junkeija kann auch übe nehm- en ande e sp ach o hande- ne Fo men. Beispieziui, d iskai os Fo men Funk ion übe nimm Plu skai os Fo men*. Dél o Siek so wei iasi ieliskai os Fo men g ama iné eikSmeé pa ios i skai iaus Ka ego ien pobidis. § 6. Ein am meis en iS beme kimy Sp ache g ama ineés sanda os Raidos P ozesse is a ski y linksniy o mi leksikalisie un- g, ode p ie eiksmeéj- imas. Kai ku iy ZodZiy linksniy Fo men, albai po upu j kei¢ian is, a sipléSia on seinem Pa adims, e lie a be kokj g ama inj ySj ki y linksniu Fo men su ( uo biidu seinen ühesne i g ama ine eiksme) wi d sa a ankiskomis leksikalizuojasi. i — Sie beginn zu gehen neue, p ie eiks- mio, Funk ionen. Allgemein o malus Heilignisi- ndika o (sus aba ejusi galiné), un e aukus o mai anks esnius ySius whole pa adigma, su nebe enka ka ego inés eik8més. dem biidu gegenwä in- és sp ach pozi iu sup ie eiks- 3 Wah schei- nlich, dwiskai os Fo men dél o i begannéjo nyk i, dass nach seinem g ama ing eiksme kalboje wa beiSpas a y os einiskai os Fo men zusammen ieliskai os Fo men. su 8 meéjusiy linksniy o mi nebegalima g e in i mi su ande en a pacia galune iSlaikiusiim linksnio i eikme u in iom Fo men. Ne alle p ie eiksmio unkcijq a liekan ios linksniy Fo men sind gleiche maßen a i ikusios on seinem linksnia im Sys em. Gewöhnlich sup ie eiksméjusiomen gel en linksniy Fo men, zu ku iy nich meh egalima p idé i Pazyminiens. Nach isoliuo as linksniy Fo men kann bi i zusammomi dema iu su o man u neue p ie eiksmiai. Dem bi du isoliuo a humo nie Fo m in einem ande en g ama iniy eiskiniy Sys emoje (p ie eiksmio ka ego ijoje) el kann p oduk i we den ia. (Z : Sio publika ionsa ik- nj,,Vienaskai os kilmininko p ie eiksméjimas p ie eiksmiai i o man ais su -(i)os, -és gegenwä in- éje lie u iy gesp ochen. IS p ie eiksmio Ka ego ien Siame Ve ö en lic- hung d uck auch ein ande e A ikel ,,P ie eiksmiai su o man u -(i)ai Siau és aka y aukS ai iy a mése.) °§ 7. Spbos mo ologiné sanda a is sudé inga sys em. Alle Mo phol- ogien eiSkiniai sind einande su susije. Paki s einem eiSkiniui, Siek so iel kin a i ande e. Manchmal nedidelis, nezymus paki imas mo ologinéje sys ememeje kann bi i ki y seh dideliy paki imy i p ieZas is. Sp abos mo ologi- nés Sys eme aidai seh didele eik8me ha analogijas désnis. Fo mos, suda anéios Sys eme, wi k eine ande e. Nach eine Pa adigs i gendeine linksnien Fo m islyginama ki y pa adigmy en sp echa- my linksniy Fo men ode nach eines Typs Pa adims i8 isai eines ande en Typs Pa adims. — Tam e - eichen Fällen kin a soga leksiné mo ema. Pa yzdziui, lie u iy, wie ki y i indoeu opie iy, alboje 1-ojo i 2-ojo Pe son j a dZiy Pa adigmas bes eh suple y iniy i Fo men, . y. einzelne Siy pa adigmy eselniai ha un e schi- edlich Saknis, plg. lk. a8, manés, man i . ., més, miisy, uns, mis . . i E s es Pe sonjo j a dZio einaskai os Pa adimame un e scheid- en Nonnenaa s Saknis 4 on ki y linksniy Saknies man-; ieliskai os pa adigma li e a ii inéje kalboje da j ai esné. Cie können jZi i é - en soga ie Wu nis (més, més-, mum-, mi s). Ta mése 1-ojo pe sonen j a dziy ieliskai - os pa adigma i&lyginama analogijs bidu. Nach Meh kon i - osnu ike s jnagenaa s i Fo men, u inéies Saknj mum-, bilde en ki y ne iesioginiy i linksniy o men su a pa¢ia Saknimi, beispiels- weise. : kilm. mumi, mimi, mum, mumés, gal. mumils, mumis, uns i mumj, mimi, mum (kaip kilmininkai), O . mumysé, mumisé, mumés, mumy (Salia Missione- n); il. mumysna. Pana&i Analogie e olg i 2-ojo Pe son i a dziy ieliskai os Pa admoje. E s es i zwei es Pe sonos j a dZiy einaskai os i ieliskai os pa adigmas, ski damosi seinem Saknimis, a pusa y sind maziau gesie os, wie en sp eche- nden ki y i a dzZiy a dazodziu a pa adigmas. Reiksmés a z ilgiu j a dziy a% i més, i i js o men kann auch behandel we den als sa a ankiSkus ZodZius. Dél o zwischen j a dziy as i més, i i jas pa adigmy e olg o men da ybos analogija. Einaskai os Fo men unk ionie meh iskai - os Fo men. Pa yzdziui, iele is ankséiau miné y ki u i ieliskai os linksniy o me ha einaskai os en sp echa- my linksniy galines, plg.: dgs. kilm. mumj (pagal ns. kilm. a m. mani, u in j nosinj daik a a dZiy i einaskai os galininko linksniy exempelziu), mumés (pagal ns. kilm. manés su é kamieno daik a a dziy galune), mum ( u 9 bu , nach s uk i - os a z ilgiu panaSia (i$ eine leksinés mo em- os) ns. kilm. ma , die phe iniu bidu is su ump- éjusi i8 mané), mdso (pagal mano); dgs. naud. ma&mie- nai (pagal ns. naud. mdnienai mi senaja galiine -ie<ei, plg. p . mennei), dgs. gal. mami (pagal ns. gal. mani) und mumj, mum, wie ieliskai - os kilminink- ai, dgs. ie . mumy, musyje (pagal ns. ie . many(jé)- ), mumés (pagal ns. ie . muné (Zem.) mi senaja i kamieno daik a a- dZiy galiine -é, p isidéj- us zu ih ieliskai - ai bidingam -s), dgs. ad. mdsip (pagal ns. ad. manip) und k . Sa o iS- ka 1-oho und 2-oho Pe son j a dziy linksnia i- ma lie u iy kalboje is seh pa eikes daik a a- dziy und gimininiy j a dZiy linksnia i- ng; plg. l-ojo pe sönli- chen j a dziy o men, zusamm- engese - z nach i kamieno daik a a- dziy en sp e- chamy linksniy o men: ns. kilm. muniés (Zem.), ns. jn. manim(i), yns. ie . manyjé, muné (zem.), dgs. ie . mumYs(é- ); nach gimininiy j a dziy- amy en sp e- ch linksniy Fo men: dgs. ijn. mumais (pagal jais), dgs. ie . miisuose (pagal juosé), dgs. naud. miimiem ( u bi , nach jiem) und k . Negimini- niy j a dziy linksnia i- me is seh iel j ai iy besik yZ- iuojanciy analogij- y, jas iS i i a ski o s aipsn- io uzda iny- s. Neue muss sagen, dass Ve ände ung- en in einem Sp achenbe - eich daznai pe eina i ki a, beispiZiui, iS Fone ikos j Mo phologie. Dél one iSkai su apusiy kai ku iy linksniy galiniy ge enn en Pa adimamen in lie u iy kalboje nyks a u kamieno daik a a dziy und bid a dziy linksniae ung, auch auch p iebalsinis daik a a dziy linksniachung, zymiai nuken ejes und i kamieno daik a a dziy linksniauning. Dél o ehe jsigali und pleciasi a und ia kamienu humo niae u- ng. § 8. Vo kan an is sp ach mo ologisch- en sanda ai, pe gewisse Zei eine Fo men ode jy Sys eme iS ySkéja als p oduk i ios, ande e bleika Salia iy p odukjy als an aeilés g e iminés Fo men ode als iSim ys. Also ganze laika Sp achen mo ologiné- je Sys emie sind so genann e kai ku iy o my duble ai. P oduk i iös und am wei es en e wende e Fo men no male wei- se in G amma iken ixie we den als no minés. Taéiau o mi P oduk i i ä- , und gleichzei ig und einige g ama inés No men auch wei ie sich. In jedem Sp achen wi- cklungspe io- de gib es meh bes ändis und meh besieienden mo ologisch- en eiSkiniai. In dem Be eich, wo Ve ände ung- en s a inden, g ama inés No mos können keus is und pe neilgq Sp aidoschai- dos Zei aumj. Pa yZiui, e gleich mi J. Jablonskio 1901 m. g ama ika, je z gehal en no minémis e okios kai ku iy uw, i und p iebalsinio linksniauens daik a a dziu am ik y linksniy o men, plg. J. Jablonskio g ama ikoje dgs. namens. dkmens, sése s, di k e s, abe ménesiai (daba Gkmenys, sése ys, dik egujé, aisiuje, puddziuje), ns. jn. pa imi (daba pacii ), ns. ie . pa imé (daba paciameé) und k . Ty inéjan Sp achen mo ologine Sanda a und ih e Raida, wich ig in jedem Sp acheen - wicklungspe - iode iSkel i p oduk i e und nich p oduk- i i ia Fo men, zu bes immen am e y Mo phologies eiSkiniy und alle mo ologinés Sys ems Raidas Rich ung. 10