Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

LIETUVIY KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA Boh ee LU Vn Ss Sc MOKSLU AKAD EM.I.J A DEL LIETUVIU KALBOS MORFOLOGINES SANDAROS IR JOS RAIDOS ([ ado ie oje) A. VALECKIENE § 1. Kalbos mo ologinés sanda os pag inda suda o zodziy o mos. Dauguma ZodzZiy kalboje u i ne iena, be kele a a keliolika o my. Zodziy o mas ienija Zodzio leksiné eikSmé. Zodziams i jy o moms aip pa biidingos g ama inés eik&més, ku ios y a labai abs ak¢ios. Ta pa ia g ama ing eikSme gali u é i ne ienas ku is Zodis a o ma, be isa ju g upé. G ama inés eikimés su okiamos i8 ieny Zodziy bei o my ySio kalboje su ki ais ZodZiais bei o momis. Jos y a labai glaudZiai susijusios i su zodziy leksinémis, . y. konk e iosiomis, eikS- mémis. V. Vinog ado as pab éZia, kad zodzio g ama iné eik’mé o ga- niSkai jeina j kiek ieno zodzio eikSmine s uk a!. , Remian is zodziy g ama inémis eikSmeémis, jy mo ologinémis ypa- ybémis i sin aksinémis unkcijomis, adicinéje kalbo y oje ski iamos am ik os ZodZiy g upés, a ba ipai, adinami kalbos dalimis. Kalbos dalys (daik a a dis, bid a dis, skai a dis i k .) suda o pag indines mo ologines ka ego ijas. Mo ologinémis ka ego ijomis aip pa laikomos kalbos daliai bidingos i jos ZodZius apiman ios bend osios mo ologinés ypa ybés (p z., giminé, skai¢ius, linksnis i k .). Pas a yjy mo ologiniy ka ego ijy, ku ios apsp endzia i zodZiy ipy mo ologine s uk ii a, iSo i- nés iS aiskos p iemonés y a zodziy o mos. Fo mu, suda anéiy am ik a mo ologing ka ego ija, g ama iné eikSmé y a ka u i mo ologinés ka ego ijos eikSmé. Abi mo ologiniy ka ego ijy pusés ( o malioji i seman iné) suda o nedalijama isuma. § 2. Zodziy o mos daZniausiai u i i8o inius o malius ka ego inius odiklius. Flek y inio ipo kalbose (p ie ku iy p iklauso i lie u iy kalba) okie odikliai pap as ai y a j ai iis a iksai (galiinés, p iesagos, p ieSdé- liai). Ka ais zodZiy o mos suda omos su ski inga balsiy kai a ( adi- namaja ,, idine leksija“), ki ¢iu bei p iegaide. Pas a osios o my da ybos P iemonés lie u iy kalboje pap as ai de inamos su a iksais. Lie u iy kal- boje, kaip i ki ose jai giminingose kalbose, a ojamos aip pa anali inés 'B. B. Buno pagos, Pycckui asuKx, Mocksa—Jlennu pag, 1947, p. 33. o mos, suda y os i8 sa a ankiSko i pagalbinio zodzio, nebe u incio sa o nominalinés unkcijos. Anali iniy o my g ama ine eikSmé susida o ne i§ o mos sudedamyjy daliy eiksmés, 0 i$ iso junginio seman inés sin- ezés. Tai isai naujos sa o speci ing g ama ine eik8me u ingios o - mos. Lie u iy kalboje bidingos eiksmazodziy anali inés o mos, adi- namos sudé inemis, suda an ios g e a is isiniy o my sa o sa a ankiska asmena imo sis ema. (Lie u iy kalbos eiksmazodziy sudu iniy a lik i- niy o my s uk ii a i pag indinés unkcijos, lyginan su iS isinémis o momis, nag inéjamos Sio leidinio s aipsnyje ,,Sudu inés a lik inés eiksmazodzio laiky i nuosaky o mos lie u iy li e a ii inéje kalboje“.) § 3. Mo ologinés ka ego ijos y a ei8kiamos ne a ski o Zodzio mo - ologinémis ypa ybémis, o unkcionalikai su ampan iy o my isuma. Pa yzdiaiui, lie u iy kalboje daik a a dziy gimines ka ego ija u i kele a o maliy ka ego iniy odikliy. Vy i8kosios giminés o mas apib idina ie- naskai os a dininko linksniy galiinés -as, -is, -ys, -Us, -WO; mo e iSkosios giminés o mas — galiinés -a, -é, -i, -is, -uo. Vy i8kosios i mo e iSkosios giminés ienaskai os a dininko o mas, u inéias ienodas galiines, ski- ia ki os os pa g upés zodziy linksnia imo sis emos o mos. Pa yzdziui, y iskosios giminés daik a a dZiai su ienaskai os a dininko gal ine -is u i ienaskai os naudininko galing -iui (dan is, da ciui), o mo e isko- sios giminés daik a a dziai su a pa ia ienaskai os a dininko gal ine u i ienaskai os naudininko galing -iai (akis, Gkiai) i pan. Taigi mo - oleginés ka ego ijos kalboje pap as ai unkcionuoja kaip am ik os o - my sis emos. Sis emos iduje g ama iné o ma i be a ski o ka ego inio odiklio y a pakankamai apib éZ a. Pa yzdiiui, lie u iy kalboje Salia skai a dzio ,,10“ pa adigmos: desimi is, dexim iés, désiméiai, désim j, deSim imi, deSim yjé jsigaléjusi i okia pa adigma: désim , desim iés| dé- Sim , déSiméiai, désim , desim imi, desim yjé. Pas a ojoje sis emoje o ma désim , ne u in i linksnio ka ego ijos o malaus odiklio, sup an ama kaip ienaskai os a dininko, galininko i ka ais kilmininko o ma. A ski y mo ologiniy ka ego ijy o mals odikliai gali su ap i. Pa- yzdiiui, galiiné -as lie u iy kalboje sink e iskai pazymi a dazodziy i j a dziy giminés, skaiéiaus i linksnio ka ego ijas, . y. ZodZiai su gal ine -as g ama i8kai apib dinami kaip y iskosios giminés ienaskai os a - dininko o mos. Kai ku ie nekai omi ZodZiai gali i ne u é i iSo iniy o maliy ka ego- iniy odikliy. Pa yzdZiui, p ielinksniy, kaip mo ologinés ka ego ijos, ypa ybés i g ama iné eikSmé iS ySkéja iS o, su kokiais ZodZiais am ik as p ielinksnis jungiamas (dél o ski iami kilmininkiniai, galininkiniai i ki okie p ielinksniai) . § 4. Mo ologijoje nag inéjan zodziy o mas, negalima a siplés i nuo iso Zodzio bei Zodziy ipy mo ologinés s uk i os. Tuo biidu mo ologija apima mokslg ne ik apie ZodZiy o mas bei jy sis emas, be i apie mo - ologinius ZodZiy ipus bei mo ologinius zodziy pozymius, — apie iso Zodzio, ne i mo ologiskai neskaldomo, mo ologing p igim j. 6 Mo ologijoje pap as ai i iami i zodZiy da ybos biidai. [8ski ian zodziy sandii a, kaip speci inj zodziy da ybos biida, ki os pag indinés zodziy i zodziy o my da ybos p iemonés su ampa (su iksai, galines, p ieSdéliai). Lie u iy kalboje a pa i galiiné gali bi i naujo zodzio da y- bos p iemoné i o mos odiklis, p z.: jadinis (b olis) y a galiinés -is edinys i& jdunas; galiiné -és apibiidina aip pa $j edinj kaip y iskosios giminés ienaskai os a dininko linksnj. (ZodZiy da ybos s i¢iai Siame leidinyje a s o auja s aipsniai: ,,Dél hid onimy da ybos nag inéjimo“ i »Lie u iy kalbos sudé inés dalely és“.) Mo ologijos mokslo objek as y a labai glaudZiai susijes su sin aksés objek u — junginiais i sakiniais. Sin aksiné zodZiy unkcija y a ienas kalbos daliy sky imo k i e ijy. IS Zodziy sin aksinés unkcijos, jy ySio su ki ais ZodZiais sakinyje iS ySkéja i zodziy g ama iné eikSmeé. Kai ku iy mo ologiniy ka ego ijy g ama iné eikSmé ki aip i nepaaiSkéja, ik is ju sin aksinés analizes. Pa yzdZiui, p ielinksnio g ama iné eikSmé su- okiama junginiuose y zodZiy, ku iy sin aksinius san ykius jis pa- zymi (daZniausiai eiksmazodzio i daik a a dzio). (Z . Sio leidinio s aipsnj ,,P ielinksnio j eikSmés i a ojimas daba inéje lie u iy kal- boje“.) An a e us, zodZy jungimosi désniai sakinyje iS dalies aip pa ka ais p iklauso nuo y zodziy mo ologinés s uk i os ypa ybiy. RySkus Siuo a eju daly iy pa yzdys. Daly iai u i i eiksmaZodzio, i biid a - dzio mo ologiniy ypa ybiy. Dél o jie gali a lik i i a ibu y ine, i p e- dika y ine unkcija (pas a aja unkcija jie u i pasakojamojoje kalboje). Be o, kai ku ie daly iai a lieka a si a pine unkcija a p p edika y inés i a ibu y ines. Tokiais a ejais jie eiSkia sakinyje an aeilj eiksma a biseng i u i su ki ais zodZiais d igubus sin aksinius ySius; unkcijos a z ilgiu okie daly iai y a susie i su pag indinj eiksma eiSkian¢iu zodziu (pap as ai eiksmazodziu) i eiksmo subjek a eiSkianciu zodZiu (pap as ai daik a a dziu), plg.: Vaikas pa a ges lio ési bégio i. Pas a oji daly iy unkcija nag inéjama Sio leidinio s aipsnyje ,,Lie u iy kalbos daly iy a ibu y iné-p edika y iné a osena“. Cia isu ySkumu a siskleidzia i pa ios daly iy ka ego ijos mo ologinés s uk ii os ypa- ybés. § 5. Kalba isa laika kin a. ,,Kiek ienas kalbos ys ymosi pe iodas suku ia ka no s nauja, i ai, kalbai paleng a kei¢ian is, suda o olesnio jos ys ymosi pag inda“?. Kalboje kin a i leksika, i g ama iné sanda a, ik iskas ne ienodai. Kiek daugiau pas ebimi leksikos pasikei imai. Su kiek ienu nauju pasikei imu isuomeninéje san a koje kalba pasipildo naujais zodziais, o kai ku ie ZodZiai iSeina i§ apy a os. Kalbos g ama- iné, o ypaé mo ologiné sanda a kin a labai paleng a, neZymiai. Taciau pe ilgesnj laika i cia galima pas ebée i am ik y paki imy: kei¢iasi zodziu o mos i o my sis emos, kin a ZodZiy bei o my g ama iné eiks- mé i mo ologiniy ka ego ijy p igim is, susida o ne naujos mo ologi- nés ka ego ijos. 2H. A. Bonysx axe Kyp enoa, M36panupie pyab no o6mlemMy s3bIKOSHaHHIO, . 1, Mocksa, 1963, p. 67. Lie u iy kalboje ienos i§ biidingiausiy nyks anciy o my y a d iskai- os o mos, pasi aikanéios da g ozinés li e a i os k iniuose i kai ku iose a mése. Kaip sis ema d iskai os o mos a ojamos ik aka i- néje Zemaigiy a més dalyje. Ki ose a mése d iskai os o mas u i jau nebe isi ZodZiai (daZniausiai ik kai ku ie senesni, sa o eikSme susije su pa iu Zmogumi a jo bui imi). Taip pa ya ojamos jau nebe isy linksniy d iskai os o mos (gajesnis y iSkosios giminés a dininkas-ga- lininkas, p z.: da g u). Daik a a dZiy d iskai os o mos pap as ai eina su skai a dziy di , d i, abi, abi o momis. (Z . Sio leidinio s aipsnj ss Lie- u iy kalbos daik a a dziy d iskai a“.) Ma y i, Siu skai a dziy d iskai- os o mos, jsigaléjusios kaip no minés, dél Zodzio de inimo p incipo sakinyje padeda da iSsilaiky i ku j laika i daik a a dziy a i inkamoms d iskai os o moms. A chai8ki lie u iy kalboje y a i pos poziciniai ie ininkai, suda y i i8 i ai iy linksniy su pos pozicijomis, ypaé adesy as i alia y as. Pas a- ujy d iejy linksniy daba inéje lie u iy kalboje pasi aiko ik pa ienes sus aba éjusios o mos (p z.: elniép, aka ép, namiépi i k .). Pla¢iau Sie linksniai Zinomi i8 senyjy aS y. Ilia y as da y a gy as y y auks- aiéiy a mése i a ojamas po slink ies eiksmazodziy (iSéjo miska i). Kai ku Sis linksnis jau u i nykimo poZymiy: y a maiSomas su idaus esamuoju ie ininku (miské). (Siame leidinyje spausdinamas s aipsnis apie idaus esamojo ie ininko (inesy o) daugiskai os o my is o ija.) Nyks anéios ZodZiy o mos kalboje y a izoliuojamos i ku } laika gy- yuoja kaip am ik i elik ai. Ka ais jos i labai ilgai i8lieka azeologi- niuose junginiuose. Ta¢iau, nyks an ienoms o moms, a si anda a pa- &ia unkcija u inéios ki os o mos. Dél o kalbos g ama iné sis ema licka nepazeis a, i kalba be jokiy ukdymy a lieka komunika y ine unkcijg. Pa yzdziui, lie u iy li e a i inéje kalboje ie oj pos poziciniy ie ininky y a jsigaléjusios p ielinksninés kons ukcijos ( aziuoja j mies- a, eina j namus| link namy, gy ena pas mus i k .). Nyks anéiy o mu junkeija aip pa gali pe im i ki os kalboje esan ios o mos. Pa yzdZiui, d iskai os o my unkcija pe ima daugiskai os o mos*. Dél o Siek iek kei iasi daugiskai os o my g ama iné eikSmeé i pa ios skai iaus ka e- go ijos pobidis. § 6. Vienas iS labiausiai pas ebimy kalbos g ama ineés sanda os ai- dos p ocesy y a a ski y linksniy o my leksikalizacija, a ba p ie eiksmeé- jimas. Kai ku iy ZodZiy linksniy o mos, kalbai po upu j kei¢ian is, a sipléSia nuo sa o pa adigmos, p a anda be kokj g ama inj ySj su ki y linksniu o momis ( uo biidu i sa o anks esne g ama ine eiksme) i ampa sa a ankiskomis — leksikalizuojasi. Jos p adeda ei i naujas, p ie- eiksmio, unkcijas. Bend as o malus linksnio odiklis (sus aba ejusi ga- liné), nu aukus o mai anks esnius ySius su isa pa adigma, nebe enka ka ego inés eik8més. Tuo biidu daba inés kalbos pozi iu sup ie eiks- 3 Tik iausiai, d iskai os o mos dél o i p adéjo nyk i, kad pagal sa o g ama ing eiksme kalboje bu o p ieSpas a y os ienaskai os o moms ka u su daugiskai os o - momis. 8 meéjusiy linksniy o my nebegalima g e in i su ki omis a pacia galune iSlaikiusiomis i linksnio eik’me u in iomis o momis. Ne isos p ie- eiksmio unkcijq a liekan ios linksniy o mos y a ienodai a i ikusios nuo sa o linksnia imo sis emos. Pap as ai sup ie eiksméjusiomis laiko- mos linksniy o mos, p ie ku iy nebegalima p idé i pazyminio. Pagal izoliuo as linksniy o mas gali bi i suda omi su uo pa iu o man u nauji p ie eiksmiai. Tuo bi du izoliuo a linksnio o ma ki oje g ama iniy eis- kiniy sis emoje (p ie eiksmio ka ego ijoje) el gali ap i p oduk y ia. (Z : Sio leidinio s aipsnj ,,Vienaskai os kilmininko p ie eiksméjimas i p ie eiksmiai su o man ais -(i)os, -és daba inéje lie u iy kalboje“. IS p ie eiksmio ka ego ijos Siame leidinyje aip pa spausdinamas ki as s aipsnis ,,P ie eiksmiai su o man u -(i)ai Siau és aka y aukS ai iy a mése“.) °§ 7. Kalbos mo ologiné sanda a y a sudé inga sis ema. Visi mo - ologijos eiSkiniai y a ienas su ki u susije. Paki us ienam eiSkiniui, Siek iek kin a i ki i. Ka ais nedidelis, nezymus paki imas mo ologinéje sis emoje gali bi i ki y i labai dideliy paki imy p ieZas is. Kalbos mo - ologinés sis emos aidai labai didele eik8me u i analogijos désnis. Fo - mos, suda anéios sis emas, eikia iena ki a. Pagal ienos pa adigmos ku io no s linksnio o ma islyginama ki y pa adigmy a i inkamy linksniy o mos a ba pagal ieno ipo pa adigmas — i8 isai ki o ipo pa adigmos. Tam ik ais a ejais kin a ne leksiné mo ema. Pa yzdziui, lie u iy, kaip i ki y indoeu opie iy, kalboje 1-ojo i 2-ojo asmens j a dZiy pa adigmos su- sideda i suple y iniy o my, . y. a ski i Siy pa adigmy linksniai u i ski - ingas Saknis, plg. lk. a8, manés, man i . ., més, miisy, mums, mis i . . Pi mojo asmens j a dZio ienaskai os pa adigmoje ski iasi a di- ninko Saknis 4 nuo ki y linksniy Saknies man-; daugiskai os pa adigma li e a ii inéje kalboje da j ai esné. Cia galima jZi i é i ne ke u ias Sak- nis (més, més-, mum-, mi s). Ta mése 1-ojo asmens j a dziy daugiskai- os pa adigma i&lyginama analogijos bidu. Pagal daugiskai os naudi- ninko i jnagininko o mas, u inéias Saknj mum-, suda omos i ki y ne iesioginiy linksniy o mos su a pa¢ia Saknimi, p z.: kilm. mumi, mi- mi, mum, mumés, gal. mumils, mumis, mums i mumj, mimi, mum (kaip kilmininkai), ie . mumysé, mumisé, mumés, mumy (Salia misyje); il. mumysna. Pana&i analogija yks a i 2-ojo asmens i a dziy daugiskai os pa adigmoje. Pi mojo i an ojo asmens j a dZiy ienaskai os i dau- giskai os pa adigmos, ski damosi sa o Saknimis, a pusa y y a maziau susie os, kaip a i inkamos ki y i a dzZiy a a dazodziu pa adigmos. Reiks- més a z ilgiu j a dziy a% i més, i i js o mas aip pa galima ak- uo i kaip sa a ankiSkus ZodZius. Dél o a p j a dziy as i més, i i jas pa adigmy yks a o my da ybos analogija. Vienaskai os o mos eikia daugiskai os o mas. Pa yzdzZiui, daugelis is ankséiau miné y i ki u daugiskai os linksniy o my u i ienaskai os a i inkamy linksniy gali- nes, plg.: dgs. kilm. mumj (pagal ns. kilm. a m. mani, u in j nosinj i daik a a dZiy ienaskai os galininko linksniy pa yzdziu), mumés (pa- gal ns. kilm. manés su é kamieno daik a a dziy galune), mum ( u 9 bu , pagal s uk i os a z ilgiu panaSia (i$ ienos leksinés mo emos) ns. kilm. ma , ku i one iniu bidu y a su umpéjusi i8 mané), mdso (pagal mano); dgs. naud. ma&mienai (pagal ns. naud. mdnienai su se- naja galiine -ie<ei, plg. p . mennei), dgs. gal. mami (pagal ns. gal. mani) i mumj, mum, kaip daugiskai os kilmininkai, dgs. ie . mumy, musyje (pagal ns. ie . many(jé)), mumés (pagal ns. ie . muné (Zem.) su senaja i kamieno daik a a dZiy galiine -é, p isidéjus p ie jos dau- giskai ai bidingam -s), dgs. ad. mdsip (pagal ns. ad. manip) i k . Sa o iSka 1-ojo i 2-ojo asmens j a dziy linksnia ima lie u iy kalboje y a labai pa eikes daik a a dziy i gimininiy j a dZiy linksnia imas; plg. l-ojo asmens j a dziy o mas, suda y as pagal i kamieno daik a a - dziy a i inkamy linksniy o mas: ns. kilm. muniés (Zem.), ns. jn. manim(i), yns. ie . manyjé, muné (zem.), dgs. ie . mumYs(é); pagal gimininiy j a dziy a i inkamy linksniy o mas: dgs. ijn. mumais (pagal jais), dgs. ie . miisuose (pagal juosé), dgs. naud. miimiem ( u bi , pa- gal jiem) i k . Negimininiy j a dziy linksnia ime y a labai daug j ai- iy besik yZiuojanciy analogijy, jas iS i i — a ski o s aipsnio uzda- inys. Reikia pasaky i, kad paki imai ienoje kalbos s i yje daznai pe eina i ki a, pa yzdZiui, iS one ikos j mo ologija. Dél one iSkai su apusiy kai ku iy linksniy galiniy a ski ose pa adigmose lie u iy kalboje nyks a u kamieno daik a a dziy i bid a dziy linksnia imas, aip pa p iebal- sinis daik a a dziy linksnia imas, zymiai nuken ejes i i kamieno daik a- a dziy linksnia imas. Dél o labiau jsigali i pleciasi a i ia kamienu linksnia imas. § 8. Vys an is kalbos mo ologinei sanda ai, pe am ik a laika ie- nos o mos a jy sis emos iS ySkéja kaip p oduk y ios, ki os lieka Salia p oduk y iyjy kaip an aeilés g e iminés o mos a ba kaip iSim ys. Taigi isa laika kalbos mo ologinéje sis emoje y a adinamieji kai ku iy o my duble ai. P oduk y iosios i pla¢iausiai a ojamos o mos pap as- ai g ama ikose iksuojamos kaip no minés. Taéiau o my p oduk y umas, o ka u i kai ku ios g ama inés no mos aip pa kei iasi. Kiek iename kalbos aidos laiko a pyje y a labiau pas o iis i labiau besikei¢ian- ys mo ologiniai eiSkiniai. Toje s i yje, ku yks a pasikei imai, g a- ma inés no mos gali keis is i pe neilgq kalbos aidos laiko a pj. Pa- yzdZiui, palygin i su J. Jablonskio 1901 m. g ama ika, daba laikomos no minémis ki okios kai ku iy uw, i i p iebalsinio linksnia imo daik a a - dziu am ik y linksniy o mos, plg. J. Jablonskio g ama ikoje dgs. a d. dkmens, sése s, di k e s, be ménesiai (daba Gkmenys, sése ys, dik e- gujé, aisiuje, puddziuje), ns. jn. pa imi (daba pacii ), ns. ie . pa- imé (daba paciameé) i k . Ty inéjan kalbos mo ologine sanda a i jos aida, s a bu kiek- iename kalbos aidos laiko a pyje iSkel i p oduk y ias i nep oduk y- ias o mas, nus a y i am ik y mo ologijos eiSkiniy i isos mo olo- ginés sis emos aidos k yp . 10