scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

Author: A. Valeckienė
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1895/1996
LIETUVIY
KALBOS
MORFOL-
OGINE
SANDARA
IR JOS
RAIDA
Boh ee LU
Vn Ss Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I. A
DEL J
LIETUVIU
KALBOS
MORFOL-
OGINES
SANDAR-
OS
JOS IR
RAIDOS
([en luga de
ado] A.
VALECKIENE
§ 1. Las
lenguas
mo ologin-
és sanda os
pag inda
o man
zodziy
o mas. La
mayo ía
ZodzZiy en
el idioma
iene no una,
pe o a ias
o a iasolika
o mas.
Zodziy
o mas
ienija
Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams y
jy
o masom
ambién
biidingos
g ama inés
eik&més,
las cuales
son muy
abs acak¢-
ios. Ta pa ia
g ama ing
eikSme
puede
u é i no
uno cual
Zodis o
o ma, pe o
odo ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamos
i8 ieny
Zodziy bei
Fo men
ySio
habboje con
o os
ZodZiais bei
Fo ms.
Es as es án
muy
es eudZiai
elacionad-
as y con
zodziy
leksinémis,
. y.
conc e iosi-
omas,
eikSmémis.
V.
Vinog ado -
as pab éZia,
que zodzio
g ama iné
eikmé
o ganiSkai
jeina j cada
zodzio
eikSmine
s uk a!.,
Remian is
zodziy
g ama iné-
mis
eikSmeémi-
s, jy
mo ologin-
émis
ca ac e yb-
émis y
sin aksiné-
mis
unciones,
adicinéje
lingüo y o-
je
asignadas
de e min -
os ZodZiyés,
ó ipos
g upos,
llamados
delimios del
lenguaje.
Las pa es
del lenguaje
(daik a a d-
is, bid a dis,
skai a dis
y k .)
o man
p incipales
ca ego ías
mo ologic-
as.
Mo ologin-
émis
ca ego ías
ambién se
conside an
po ciones
de lengua
bidingos y
sus ZodZius
aba cando-
as
gene ales
mo ologin-
és
peculia yb-
és (p.ej.,
giminé,
skai¢ius,
aleg nis y
e c.).
Pas a yjy
mo ologiniy
ca ego íai-
jy, cuya
apsp endzia
y zodZiy ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo inés
iS aiskos
p iemonés
son zodziy
o mas.
Fo mu,
suda anéiy
cie a
mo ologing
ca ego ía,
g ama iné
eikSmé
es á jun o y
mo ologin-
és
ca ego ías
eikSmé. Abi
mo ologiniy
ca ego íai-
jy pusés
( o malioji e
seman iné)
cons i uye
nedalijama
odouma. §
2. Zodziy
mayo ía
daZ o mas
iene
i8o inius
o malius
ca ego ini-
us
indiciklius.
En idiomas
de ipo
lec i o
(p ie ku iy
p iklauso
and lie u iy
kalba) ales
indicado es
suelen son
j ai iis
a iksai
(galiinés,
p eesagos,
p ieSdéliai).
A eces
zodZiy
o mas
o man
o madas
con
di e en e
balsiy kai a
( adinamaj-
a,, idine
leksija),
ki ¢iu y
p iegaide.
Las a osas
o mas
da ybos
P iemonés
lie u iy
calboje
gene almen-
e
de inamos
a iksais.
Li uiy
kalboje,
como en
o as en
o as
lenguas
a ines a ella,
se u ilizan
ambién
anali inés
su
i
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui asuKx,
MocksaJlennu pag,
o mas,
1947,
p.
33.
compues as
sa a ankiSko
i8
auxilibinio zodzio,
i
nebe u incio sus
nominalinés
unciones. Anali iniy
o my g ama ine
eikSmé susida o
o ma sudedamyjy
daliy eiksmés,
ne
i§
0
i$
del
conjun o
seman inés
sin ezés.
Es o oda
nue a de
su
especi ici-
ng
g ama ine
eik8me
u ingias
o mas.
Li uiy kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
o mas,
llamadas
sudé inemis,
o mandoos
g e a is isiniy
o mas su
sa a ankiska
asmenación
sis ema.
(Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik iniy
o my
s uk ii a
pag indinés
unkcijos,
compa ando
iS isinémis
o momis,
i
nag inéjamos
su
Sio publicación
del
a ículo,,Sud-
u inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky nuosaky
i
o mas
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.)
§
3.
Mo ologinés
ca ego ías
son
ei8kiamas
ne
sepa ado
Zodzio
mo ologiné-
mis
peculia ybém-
o
is,
uncionalikai
su ampan iy
o mas
asuma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
kalboje
daik a a dziy
gimines
ca ego ía
iene kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
o mas
desc idina
ienaskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as, -is, -ys, -Us,
-WO;
eme iSkosios
giminés
o mas
galiinés
—
-a, -é, -i,
-is, -uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas,
u inéias
ienodas
galiines, ski ia
o as las pa
g upés zodziy
leisniación
sis ema
o mas.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
ienaskai os
a dininko
gal ine
su
-is iene
unecasi o
bene icia io
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
emeniskosios
giminés
daik a a dziai
pa ia
su
a
ienaskai os
a dininko
gal ine iene
ienaskai os
naudininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Así
mo oleginés
ca ego ía en
el lenguaje
gene almen-
e unciona
como cie o
o sis emos.
my
Den o del
sis ema
g ama iné
o ma
i
be
de un
indicado
ca egó ico
sepa ado
es
su icien e-
men e
desc éZ a.
Pa yzdiiui, lie u iy kalboje
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi al
i
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Las a o en el
sis emaje
o ma
désim , no
ene i i
aleg nio
ca ego ía
o malaus
indiciklio,
en endama
como
ienaskai os
a dininko,
galininko
i
algunas
eces
kilmininko
o ma.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
indicado es
pueden
coincidi .
Pa yzdiiui,
galiiné
-as lie u iy
kalboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
j a dziy giminés,
i
skaiéiaus linksnio
ca ego ías,
i
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
abib dinados
como
y iskosios
giminés
unaaskai os
a dininko
o mas.
Algunos
inai omi
ZodZiai puede
nou é i
i
iSo iniy
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Pa yZiui,
p ielinksniy,
como
mo ologinés
ca ego ías,
especialybés
g ama iné
eikSmé
i
iS ySkéja o,
kokiais
iS
su
ZodZiais
cie o
p elinksnis
jun aba
(dél
o
dis inguidos
kilmininkiniai,
galininkiniai
i
o os
p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
analizéjan
zodziy
o mas, no se
dessiplés i del
odo
Zodzio
bei
Zodziy ipy
mo ologinés
s uk i os.
Tuo biidu
mo ología
comp ende
cienciag
sólo de
ne
ZodZiy
o mas y
sis emas,
jy
pe o sob e
mo ologicos
i
ZodZiy ipos y
mo ologicos
zodziy
pozymius,
sob e odo
—
Zodzio,
incluso
i
mo ologiskai
neskaldomo,
mo ologing
p igim j.
6
Mo olog-
ía
no malme-
n e
es udiad-
os y
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
como
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
o as
undame-
n alesés
zodziy y
zodziy
o me
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galines,
p iSdéliai).
Li uiy
kalboje a
misma
galiiné
puede bi i
nue o
zodzio
da ybos
p iemoné
i o ma
indiciklis,
ej.:
jadinis
(b olis) es
galiinés -is
edinys i&
jdunas;
galiiné -és
apibiidina
ambién
$j edinj
como
y iskosi-
os giminés
unaaskai -
os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s iiai
Siame
publicaci-
ón
ep esen-
a los
a ículos-
:,,Dél
hid onimy
da ybos
nag inéji-
mo y
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.)
El obje o
de la
ciencia de
Mo olog-
ía es muy
glaudZiai
elaciones
con el
obje o
sin aksés
junginiais
y
sakiniais.
Sin éaksin
zodZiy
unción es
uno de los
c i e ios
del idioma
daliy. IS
Zodziy
sin aksin-
és
unciones,
jy ySio
con o os
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
y zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai ku iy
mo ologi-
niy
ca ego í-
aijy
g ama iné
eikSmé
de o a i
nepaaiSk-
éja, ik is
ju
sin aksin-
és
analizes.
Pa yZiui,
p ielinksn-
io
g ama iné
eikSmé
su okiama
conjuncio-
nes y
zodZiy,
ku iy
elaciones
sin aksin-
as él paz
conoce
(daZ
eiksmaz-
odzio y
daik a a -
dzio. (Z .
Sio
publicaci-
ón del
a ículon-
j,,P ielink-
snio jSm
eikés y
consumo
en
ac ualiné-
ye lie u iy
kalboje.)
An a
e us,
zodZy
jungimosi
dés
sakniai iS
pa es
ambién a
eces
depende
de y
zodziy
mo ologi-
nés
s uk i -
os
pa icula-
ybiy.
RySkus
Siuo caso
daly iy
ejemplo.
Dipi iai
iene y
eiksmaZ-
odzio, y
biid a dz-
io
mo ologi-
niy
especialy-
biy. Dél
es o ellos
pueden
ealiza
an o
a ibu i i-
ne como
p edica i-
ine
unción
(pas a a-
ja unción
ellos
ienen
na a i o-
joje
lengua).
Además,
algunos
pa icipa-
n es
desempe-
ña a si
unción
in e medi-
ina en e
p edika y-
inés y
a ibu i i-
nes. En
ales
casos
ellos
eiSkia en
la ase
an aeilj
eiksma o
biseng y
ienen con
o os
zodZias
dobbus
sin ác ic-
os ySius;
unciones
a z ilgiu
ales
pa icipa-
n es son
susie i
con el
p incipali-
nj acción
eiSkian¢-
iu zodziu
(po lo
gene al
eiksmaz-
odziu) y
acción
suje o
eiSkianc-
iu zodZiu
(po lo
gene al
daik a a -
dziu), plg. :
El niño
pa a ges
lio ési
bégio i.
Las a oji
daly iy
unción
nag inéja-
ma Sio
publicaci-
ón
a ículo,,-
Lie u iy
kalbos
daly iy
a ibu y -
iné-p edik-
a y iné
a osen-
a. Cia odo
ySkumu
a siskleid-
zia e
misma
daly iy
ca ego -
ía
mo ologi-
nés
s uk ii -
os
peculia y-
bés.
§ 5. La
lengua
oda el
iempo
mue e.,,C-
ada
pe íodo
de
desa ol-
lo de
lengua
c ea ca
alguna
nue a, y
es o, al
lengua
pal a
canician -
es,
cons i u-
ye la base
de su
pos e io
desa oll-
o?. En el
habla
cin a y
lécica, y
g ama i-
né
sanda a,
sólo odo
desiguod-
ai. Qué
más
no ables
cambios
eléc icos.
Con cada
nue o
cambio en
sociedadi-
née
san a k-
oje habla
pasipildo
nue os
zodzías,
y algunos
ZodZiai
iSeina i§
cibe co -
oos. Las
lenguas
g ama in-
é, o ypaé
mo olog-
iné
sanda a
kin a muy
paleng a,
noZymiai.
Taciau
po
ilgesnj
iempo y
cia puede
obse a -
é i am
ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o mas y
o mas
sis ema,
kin a
ZodZiy be
o mas
g ama i-
né
eiksmé y
mo olog-
iniy
ka ego i-
jy
p igim is,
o ma
incluso
nue as
mo olog-
inés
ca ego í-
as. 2H. A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panup-
ie pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSH-
aHHIO, . 1,
Mocksa,
1963, p. 67.
Li uiy kalboje
unas
biidingiausiy
i§
nyks anciy
o my son
d iskai os
o mas,
pasi aikanéios
da g ozinés
li e a u ai os
k iniuose en
algunas
a mése.
i
Como
sis ema
d iskai o
o mas
u ilizadas
sólo en
es a iné
Zemaigiy
a més
en pa e.
En o os
e mése
d iskai os
o mas
iene ya
ya odos
ZodZiai
(Usualmen-
e sólo
algunos
más iejos,
su eikSme
susije pa iu
su
Zmogumi
a
jo
bui imi).
Así mismo
ya ojamos
ya deja isy
linksniy
d iskai os
o mas
(gajesnis y iSkosios
giminés
a dininkas-galininkas,
p z.: g u).
da
Daik a a dZiy
d iskai os
o mas
gene almen e
a
su
skai a dziy
di , d i, abi, abi
o momis.
(Z .
Sio
publicaci-
ón de a ículosnj
ss
Li uiy idiomas
daik a a dziy
d iskai a.)
Ma y i, Siu
skai a dziy
d iskai os
o mas,
jsigaléjusios
como
no minés, dél
Zodzio del
p incipio de
a monización en
la sen encia
ayuda aún
iSsilaiky i ku j
laika
daik a a dziy
co espondien -
i
es d iskai os
o mas.
A chai8ki lie u iy
kalboje son
pos poziciniai
ie ininkai,
o ma i ai iy
linksniy
i
pos poziciones,
ypaé adesy as
alia i .
i8
su
i
Pas a ujy
d iejy linksniy
p esen einéje
lie u iy habboje
pasi o sólo
pa ienes
sus aba éjusios
o mas
(p.ej.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
e c.).
Pla¢iau
Sie
aleg niai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y aún es
i o y y
auks aiéiy
a mése
u ilizado
slink ies
eiksmazodziy
i
po
(iSéjo
miska i).
Kai ku
Sis
aleg nis
ya iene
nykimo
poZymiy:
es
maiSomas
in e no
su
examuyo
localku
(miské).
(En esa
publicación se
imp ime un
a ículo
sob e la
his o ia de la
o ma
múl iplesiskai-
os del
in e no
esamojo
ie ininko (inesy o).
Nyks anéios
ZodZiy
o mas
kalboje son
isoliuojamas
ku } laika
i
gyyuoja
como
de e min i
elik ai.
A eces sus
muy la gos
i
i8lieka en
azeologic-
os
conjun os.
Tiau, con
la
desapa i-
ción de
unas
a
o mas, su ge pa-
&ia
unción
u inéias
o a
o mas.
Dél lenguaje
o
g ama iné
sis ema licka
nepazeis a,
lengua jokiy
ukdymy
i
a lieka
be
comunicika y i-
ne uncijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje en luga
de pos poziciniy
ie ininky es
jsigaléjusios
p ielinksninés
cons ucciones
( aziuoja ie a,
a namus|link
namy, i e pas
nos k .).
j
j
i
Nyks anéiy
o ma
junkeija
ambién
puede
asumi
o as
lenguas
exis en es
de o mas.
Po
ejemploZiui,
d iscai os
o ma
unción
adquie e
o mas plu icai os*.
Dél
o
Siek an o
kei iasi
múl iplesisk-
ai os
o mas
g ama iné
eikSmeé
i
pa ios
skai iaus
ca ego ía
pobidis.
§
6.
Uno más
iS
no able de los
p ocesos de
g ama ineés
sanda os de la
lengua es
a ski y
linksniy o my
leksikalización,
o
p ie eiksmeéj-
imas.
Kai ku iy
ZodZiy
linksniy
o mas,
kalbai
po
upu j
kei¢ian e,
a sipléSia
desde su
pa adigma,
pie de be
kokj
g ama inj
ySj ki y
linksniu
o mas
su
( uo biidu su
anks esne
i
g ama ine
eiksme) se
con ie e
sa a ankiskomis
i
leksikalizuojasi.
—
Ellos
comienzan
a i nue o,
p ie eiks-
mio,
unciones.
Gene al
o malus
indicado
aleg nio
(sus aba ejusi
galiné),
in e umpus
o mai
anks esnius
ySius oda
pa adigma,
su
noe enka
ka ego inés
eik8més.
Tu biidu
p esen ein-
és del
lenguaje
pozi iu
sup ie eiks-
3
P obable-
men e,
d iscai os
o mas dél
o
i
empezéjo nyk i,
que según su
g ama ing
eiksme kalboje
ue
an eSpas a y -
as o mas
uniscai as jun o
o mas
plu iskai as.
su
8
meéjusiy
linksniy
o mas
yaegalima
g e in i po
su
o as pacia
a
galune
iSlaikiusiom
linksnio
i
necesme
u in iomas
o mas.
Ne
odas p ie eiksmio
uncijq a liekan ios
aleg niy o mas son
uni o memen e
a i ikusios de su
aleg niación sis ema.
No malmen e
sup ie eiksméjusiomas
se conside an aleg niy
o mas, a ku iy
yaegalima p idé i
pazyminio.
Según
isoliuo as
linksniy
o mas puede
bi i suda omi
aquel pa iu
o man u
su
nue os
p ie eiksmiai.
Ese bi du
isoliuo a
aleg nio
o ma en o o
g ama iniy
eiskiniy
sis emoje
(p ie eiksmio
ca ego ía)
el puede
con e i se
p oduc ia.
(Z :
Sio publicación del
a ículonj,,Viena-
skai os kilmininko
p ie eiksméjimas
p ie eiksmiai
o man ais
i
su
-(i)os, -és
ac ualinéje
lie u iy
kalboje.
IS
p ie eiksmio
ca ego ías
Siame
publicación
ambién se
imp ime o o
a ículo
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.)
°§
7.
Las
mo ologiné
sanda a es
sudé inga
sis ema.
Todos la
mo olo-
gía
eiSkiniai
es án
uno o o
su
susije.
Paki us a
un
eiSkiniu,
Siek
an o
cin a
i
o os.
A eces
nedidel,
nezymus
cambioimje
mo ologiné
sis emaje
puede bi i ki y
muy dideliy
paki imy
i
p ieZas is.
Logos
mo ologi-
nés
sis emas
aidai muy
didele
eik8me
iene
analogijas
désnis.
Fo mos,
suda anéios
sis emas,
ac úan una
o a.
Según una
pa adigma
de
cuyoquie a
linksnio
o ma
islyginama
ki y
pa adigmy
co espond-
iamy linksniy
o mas ó
según un
ipo
pa adigmas
i8 isai o o
ipo
pa adigmas.
—
En
cie os
casos
kin a
incluso
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy, como
ki y
i
indoeu opie iy,
habboje
1-ojo
i
2-ojo
indi iduo
j a dZiy
pa adigmas
cons a
suple y iniy
i
o mas,
.
y.
sepa ados
Siy
pa adigmy
aleg niai
iene
di e en e
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
., més,
miisy,
nos, mis
. .
i
P ime o de la
pe sona
j a dZio
unaaskai os
pa adigma
en
di e encia
del sus o e o
Saknis
4
nuo ki y
linksniy
Saknies man-;
muchosiskai -
os pa adigma
li e a ii inéje
kalboje da
j ai esné.
Cía se
puede
jZi i é
has a
cua o
Sónnis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
indi iduo
j a dziy
muchosisk-
ai os
pa adigma
i&lyginama
analogías
bidu.
Según
múl iplescui-
os
bene icia io
i
jnagininko
o mas,
u inéas
Saknj mum-,
cons i uidas
ki y
i
indi ec iniy
linksniy
o mas
su
a
pa¢ia
Saknimi,
ej. : kilm.
mumi,
mimi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
nos
i
mumj,
mimi,
mum
(caip
kilmininkai),
luga .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia en
misión); il.
mumysna.
Pana&i
analogía
ocu e
i
2-ojo
indi iduo
i a dziy
muchosiskai-
os pa adigmaje.
P ime o del
i
segundo
indi iduo
j a dZiy
singula ask-
i
ai os
plu iskai os
pa adigmas,
disi damosi
su
Saknimis,
a pusa y
son maziau
susie as,
como
co espond-
ien es ki y
i a dzZiy
a dazodziu
a
pa adigmas.
Reiksmés
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o mas
ambién se
pueden a a
como
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél en e
o
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
ocu e
o mas
da ybos
analogija.
Fo ma del
mismoaskai-
o unciona
o mas del
plu ali a.
Pa yzdziui,
muchos
is
ankséiau
miné y o o
i
muchosiskai-
os linksniy
o mas
iene
ienaskai os
co espondi-
en eamy
linksniy
galines, plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani, u in j
nosinj
daik a a dZiy
i
ienaskai os
galininko
linksniy
pa yzdziu),
mumés
(pagal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune), mum
( u
9

bu ,
según
s uk i -
os
a z ilgiu
panaSia
(i$ unas
leksinés
mo em-
os) ns.
kilm. ma ,
que
one iniu
bidu es
su ump-
éjusi i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs. naud.
ma&mie-
nai (pagal
ns. naud.
mdnienai
con
senaja
galiine
-ie<ei, plg.
p .
mennei),
dgs. al.
mami
(pagal
ns. gal.
mani) y
mumj,
mum,
como
muchosi-
skai os
kilminink-
ai, dgs.
luga .
mumy,
musyje
(pagal
ns.
luga .
many(jé)-
), mumés
(pagal
ns.
luga .
muné
(Zem.)
con
senaja i
kamieno
daik a a-
dZiy
galiine -é,
p isidéj-
us a ella
muchosi-
skai ai
bidingam
-s), dgs.
ad. mdsip
(pagal
ns. ad.
manip) y
k .
Sa o iS-
ka 1-oyo y
2-oyo
pe sona
j a dziy
linksnia i-
ma
lie u iy
kalboje
es muy
pa eikes
daik a a-
dziy i
gimininiy
j a dZiy
linksnia i-
mas; plg.
l-ojo
cue po
j a dziy
o mas,
compues-
o según i
kamieno
daik a a-
dziy
co esp-
ondien e-
amy
linksniy
o mas:
ns. kilm.
muniés
(Zem.),
ns. jn.
manim(i),
yns.
luga .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs.
luga .
mumYs(é-
); según
gimininiy
j a dziy-
amy
co esp-
ondien e
linksniy
o mas:
dgs. ijn.
mumais
(pagal
jais), dgs.
luga .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs. naud.
miimiem
( u bi ,
según
jiem) y
k .
Negimini-
niy
j a dziy
aleg nia-
ime es
muy
mucho
j ai iy
besik yZ-
iuojanciy
analogij-
y, jas
iS i i
a ski o
s aipsn-
io
uzda iny-
s.
Nece deci
que paki imai
en una lengua
á ea daznai
pe eina i
o a,
ejemZiui, iS
one ikos j
mo ologija.
Dél one iSkai
su apusiy kai
ku iy linksniy
galiniy
sepa ados
pa adigmos
lie u iy
kalboje
nyks a u
kamieno
daik a a dziy
y bid a dziy
aleg niación,
ambién
ambién
p iebalsinis
daik a a dziy
aleg niación,
zymiai
nuken ejes y
i kamieno
daik a a dziy
linksnia. Dél
o más jsigali
e pleciasi a e
ia kamienu
aleg niación.
§ 8. Vas an e
lingüís ica
mo ologinei
sanda ai, pe
am ik a
laika de una
o ma o jy
sis ema
iS ySkéja
como
p oduc ios,
o as
quedaka
Salia iyjy
como
p oduc os
an aeilés
g e iminés
o mas o
como iSim ys.
Así oda la
lengua
empo al
mo ologiné-
je sis emaje
son los
llamados kai
ku iy o mas
duble ai.
P oduc i as
y más
ampliamen e
u ilizadas
o mas
suelen en
g amá icas
ija se como
no minés.
Taéiau o ma
p oduc i ida-
d, y al mismo
iempo y
algunas
g ama inés
no mas
ambién
cambiasi. En
cada pe íodo
de desa ollo
de la lengua
hay más
cons an es y
más
besciian es
mo ologicos
eiSkiniai. En
el ámbi o,
donde ocu e
cambios,
g ama inés
no mas
pueden
keis is y pe
neilgq
lenguaje de
aidos
pe iodoj.
Pa yZiui, en
compa ación
con J.
Jablonskio
1901 m.
g ama ica,
aho a
conside adas
no minémis
ki okios kai
ku iy uw, i y
p iebalsinio
aleg niación
daik a a dziu
am ik y
linksniy
o mas, plg. J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs. nomb e.
dkmens,
sése s,
di k e s,
pe o ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik egujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns. jn. pa imi
(daba pacii ),
ns. luga .
pa imé (daba
paciameé) i
k .
Ty inéjan
lengua
mo ologine
sanda a y su
aida,
impo an e
en cada
pe íodo de
desa ollo de
lengua iSkel i
p oduc i as y
nop oduc i -
ías o mas,
es ablece
am ik y
mo ologías
eiSkiniy y
oda
mo ologinés
sis ema de
aidas
di ección.
10