LIETUVIY
KALBOS
MORFOL-
OGINE
SANDARA
IR JOS
RAIDA
Boh ee LU
Vn Ss Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I. A
DEL J
LIETUVIU
KALBOS
MORFOL-
OGINES
SANDAR-
OS
JOS IR
RAIDOS
([en luga de
ado] A.
VALECKIENE
§ 1. Las
lenguas
mo ologin-
és sanda os
pag inda
o man
zodziy
o mas. La
mayo ía
ZodzZiy en
el idioma
iene no una,
pe o a ias
o a iasolika
o mas.
Zodziy
o mas
ienija
Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams y
jy
o masom
ambién
biidingos
g ama inés
eik&més,
las cuales
son muy
abs acak¢-
ios. Ta pa ia
g ama ing
eikSme
puede
u é i no
uno cual
Zodis o
o ma, pe o
odo ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamos
i8 ieny
Zodziy bei
Fo men
ySio
habboje con
o os
ZodZiais bei
Fo ms.
Es as es án
muy
es eudZiai
elacionad-
as y con
zodziy
leksinémis,
. y.
conc e iosi-
omas,
eikSmémis.
V.
Vinog ado -
as pab éZia,
que zodzio
g ama iné
eikmé
o ganiSkai
jeina j cada
zodzio
eikSmine
s uk a!.,
Remian is
zodziy
g ama iné-
mis
eikSmeémi-
s, jy
mo ologin-
émis
ca ac e yb-
émis y
sin aksiné-
mis
unciones,
adicinéje
lingüo y o-
je
asignadas
de e min -
os ZodZiyés,
ó ipos
g upos,
llamados
delimios del
lenguaje.
Las pa es
del lenguaje
(daik a a d-
is, bid a dis,
skai a dis
y k .)
o man
p incipales
ca ego ías
mo ologic-
as.
Mo ologin-
émis
ca ego ías
ambién se
conside an
po ciones
de lengua
bidingos y
sus ZodZius
aba cando-
as
gene ales
mo ologin-
és
peculia yb-
és (p.ej.,
giminé,
skai¢ius,
aleg nis y
e c.).
Pas a yjy
mo ologiniy
ca ego íai-
jy, cuya
apsp endzia
y zodZiy ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo inés
iS aiskos
p iemonés
son zodziy
o mas.
Fo mu,
suda anéiy
cie a
mo ologing
ca ego ía,
g ama iné
eikSmé
es á jun o y
mo ologin-
és
ca ego ías
eikSmé. Abi
mo ologiniy
ca ego íai-
jy pusés
( o malioji e
seman iné)
cons i uye
nedalijama
odouma. §
2. Zodziy
mayo ía
daZ o mas
iene
i8o inius
o malius
ca ego ini-
us
indiciklius.
En idiomas
de ipo
lec i o
(p ie ku iy
p iklauso
and lie u iy
kalba) ales
indicado es
suelen son
j ai iis
a iksai
(galiinés,
p eesagos,
p ieSdéliai).
A eces
zodZiy
o mas
o man
o madas
con
di e en e
balsiy kai a
( adinamaj-
a,, idine
leksija),
ki ¢iu y
p iegaide.
Las a osas
o mas
da ybos
P iemonés
lie u iy
calboje
gene almen-
e
de inamos
a iksais.
Li uiy
kalboje,
como en
o as en
o as
lenguas
a ines a ella,
se u ilizan
ambién
anali inés
su
i
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui asuKx,
MocksaJlennu pag,
o mas,
1947,
p.
33.
compues as
sa a ankiSko
i8
auxilibinio zodzio,
i
nebe u incio sus
nominalinés
unciones. Anali iniy
o my g ama ine
eikSmé susida o
o ma sudedamyjy
daliy eiksmés,
ne
i§
0
i$
del
conjun o
seman inés
sin ezés.
Es o oda
nue a de
su
especi ici-
ng
g ama ine
eik8me
u ingias
o mas.
Li uiy kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
o mas,
llamadas
sudé inemis,
o mandoos
g e a is isiniy
o mas su
sa a ankiska
asmenación
sis ema.
(Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik iniy
o my
s uk ii a
pag indinés
unkcijos,
compa ando
iS isinémis
o momis,
i
nag inéjamos
su
Sio publicación
del
a ículo,,Sud-
u inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky nuosaky
i
o mas
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.)
§
3.
Mo ologinés
ca ego ías
son
ei8kiamas
ne
sepa ado
Zodzio
mo ologiné-
mis
peculia ybém-
o
is,
uncionalikai
su ampan iy
o mas
asuma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
kalboje
daik a a dziy
gimines
ca ego ía
iene kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
o mas
desc idina
ienaskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as, -is, -ys, -Us,
-WO;
eme iSkosios
giminés
o mas
galiinés
—
-a, -é, -i,
-is, -uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas,
u inéias
ienodas
galiines, ski ia
o as las pa
g upés zodziy
leisniación
sis ema
o mas.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
ienaskai os
a dininko
gal ine
su
-is iene
unecasi o
bene icia io
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
emeniskosios
giminés
daik a a dziai
pa ia
su
a
ienaskai os
a dininko
gal ine iene
ienaskai os
naudininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Así
mo oleginés
ca ego ía en
el lenguaje
gene almen-
e unciona
como cie o
o sis emos.
my
Den o del
sis ema
g ama iné
o ma
i
be
de un
indicado
ca egó ico
sepa ado
es
su icien e-
men e
desc éZ a.
Pa yzdiiui, lie u iy kalboje
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi al
i
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Las a o en el
sis emaje
o ma
désim , no
ene i i
aleg nio
ca ego ía
o malaus
indiciklio,
en endama
como
ienaskai os
a dininko,
galininko
i
algunas
eces
kilmininko
o ma.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
indicado es
pueden
coincidi .
Pa yzdiiui,
galiiné
-as lie u iy
kalboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
j a dziy giminés,
i
skaiéiaus linksnio
ca ego ías,
i
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
abib dinados
como
y iskosios
giminés
unaaskai os
a dininko
o mas.
Algunos
inai omi
ZodZiai puede
nou é i
i
iSo iniy
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Pa yZiui,
p ielinksniy,
como
mo ologinés
ca ego ías,
especialybés
g ama iné
eikSmé
i
iS ySkéja o,
kokiais
iS
su
ZodZiais
cie o
p elinksnis
jun aba
(dél
o
dis inguidos
kilmininkiniai,
galininkiniai
i
o os
p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
analizéjan
zodziy
o mas, no se
dessiplés i del
odo
Zodzio
bei
Zodziy ipy
mo ologinés
s uk i os.
Tuo biidu
mo ología
comp ende
cienciag
sólo de
ne
ZodZiy
o mas y
sis emas,
jy
pe o sob e
mo ologicos
i
ZodZiy ipos y
mo ologicos
zodziy
pozymius,
sob e odo
—
Zodzio,
incluso
i
mo ologiskai
neskaldomo,
mo ologing
p igim j.
6
Mo olog-
ía
no malme-
n e
es udiad-
os y
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
como
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
o as
undame-
n alesés
zodziy y
zodziy
o me
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galines,
p iSdéliai).
Li uiy
kalboje a
misma
galiiné
puede bi i
nue o
zodzio
da ybos
p iemoné
i o ma
indiciklis,
ej.:
jadinis
(b olis) es
galiinés -is
edinys i&
jdunas;
galiiné -és
apibiidina
ambién
$j edinj
como
y iskosi-
os giminés
unaaskai -
os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s iiai
Siame
publicaci-
ón
ep esen-
a los
a ículos-
:,,Dél
hid onimy
da ybos
nag inéji-
mo y
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.)
El obje o
de la
ciencia de
Mo olog-
ía es muy
glaudZiai
elaciones
con el
obje o
sin aksés
junginiais
y
sakiniais.
Sin éaksin
zodZiy
unción es
uno de los
c i e ios
del idioma
daliy. IS
Zodziy
sin aksin-
és
unciones,
jy ySio
con o os
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
y zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai ku iy
mo ologi-
niy
ca ego í-
aijy
g ama iné
eikSmé
de o a i
nepaaiSk-
éja, ik is
ju
sin aksin-
és
analizes.
Pa yZiui,
p ielinksn-
io
g ama iné
eikSmé
su okiama
conjuncio-
nes y
zodZiy,
ku iy
elaciones
sin aksin-
as él paz
conoce
(daZ
eiksmaz-
odzio y
daik a a -
dzio. (Z .
Sio
publicaci-
ón del
a ículon-
j,,P ielink-
snio jSm
eikés y
consumo
en
ac ualiné-
ye lie u iy
kalboje.)
An a
e us,
zodZy
jungimosi
dés
sakniai iS
pa es
ambién a
eces
depende
de y
zodziy
mo ologi-
nés
s uk i -
os
pa icula-
ybiy.
RySkus
Siuo caso
daly iy
ejemplo.
Dipi iai
iene y
eiksmaZ-
odzio, y
biid a dz-
io
mo ologi-
niy
especialy-
biy. Dél
es o ellos
pueden
ealiza
an o
a ibu i i-
ne como
p edica i-
ine
unción
(pas a a-
ja unción
ellos
ienen
na a i o-
joje
lengua).
Además,
algunos
pa icipa-
n es
desempe-
ña a si
unción
in e medi-
ina en e
p edika y-
inés y
a ibu i i-
nes. En
ales
casos
ellos
eiSkia en
la ase
an aeilj
eiksma o
biseng y
ienen con
o os
zodZias
dobbus
sin ác ic-
os ySius;
unciones
a z ilgiu
ales
pa icipa-
n es son
susie i
con el
p incipali-
nj acción
eiSkian¢-
iu zodziu
(po lo
gene al
eiksmaz-
odziu) y
acción
suje o
eiSkianc-
iu zodZiu
(po lo
gene al
daik a a -
dziu), plg. :
El niño
pa a ges
lio ési
bégio i.
Las a oji
daly iy
unción
nag inéja-
ma Sio
publicaci-
ón
a ículo,,-
Lie u iy
kalbos
daly iy
a ibu y -
iné-p edik-
a y iné
a osen-
a. Cia odo
ySkumu
a siskleid-
zia e
misma
daly iy
ca ego -
ía
mo ologi-
nés
s uk ii -
os
peculia y-
bés.
§ 5. La
lengua
oda el
iempo
mue e.,,C-
ada
pe íodo
de
desa ol-
lo de
lengua
c ea ca
alguna
nue a, y
es o, al
lengua
pal a
canician -
es,
cons i u-
ye la base
de su
pos e io
desa oll-
o?. En el
habla
cin a y
lécica, y
g ama i-
né
sanda a,
sólo odo
desiguod-
ai. Qué
más
no ables
cambios
eléc icos.
Con cada
nue o
cambio en
sociedadi-
née
san a k-
oje habla
pasipildo
nue os
zodzías,
y algunos
ZodZiai
iSeina i§
cibe co -
oos. Las
lenguas
g ama in-
é, o ypaé
mo olog-
iné
sanda a
kin a muy
paleng a,
noZymiai.
Taciau
po
ilgesnj
iempo y
cia puede
obse a -
é i am
ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o mas y
o mas
sis ema,
kin a
ZodZiy be
o mas
g ama i-
né
eiksmé y
mo olog-
iniy
ka ego i-
jy
p igim is,
o ma
incluso
nue as
mo olog-
inés
ca ego í-
as. 2H. A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panup-
ie pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSH-
aHHIO, . 1,
Mocksa,
1963, p. 67.
Li uiy kalboje
unas
biidingiausiy
i§
nyks anciy
o my son
d iskai os
o mas,
pasi aikanéios
da g ozinés
li e a u ai os
k iniuose en
algunas
a mése.
i
Como
sis ema
d iskai o
o mas
u ilizadas
sólo en
es a iné
Zemaigiy
a més
en pa e.
En o os
e mése
d iskai os
o mas
iene ya
ya odos
ZodZiai
(Usualmen-
e sólo
algunos
más iejos,
su eikSme
susije pa iu
su
Zmogumi
a
jo
bui imi).
Así mismo
ya ojamos
ya deja isy
linksniy
d iskai os
o mas
(gajesnis y iSkosios
giminés
a dininkas-galininkas,
p z.: g u).
da
Daik a a dZiy
d iskai os
o mas
gene almen e
a
su
skai a dziy
di , d i, abi, abi
o momis.
(Z .
Sio
publicaci-
ón de a ículosnj
ss
Li uiy idiomas
daik a a dziy
d iskai a.)
Ma y i, Siu
skai a dziy
d iskai os
o mas,
jsigaléjusios
como
no minés, dél
Zodzio del
p incipio de
a monización en
la sen encia
ayuda aún
iSsilaiky i ku j
laika
daik a a dziy
co espondien -
i
es d iskai os
o mas.
A chai8ki lie u iy
kalboje son
pos poziciniai
ie ininkai,
o ma i ai iy
linksniy
i
pos poziciones,
ypaé adesy as
alia i .
i8
su
i
Pas a ujy
d iejy linksniy
p esen einéje
lie u iy habboje
pasi o sólo
pa ienes
sus aba éjusios
o mas
(p.ej.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
e c.).
Pla¢iau
Sie
aleg niai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y aún es
i o y y
auks aiéiy
a mése
u ilizado
slink ies
eiksmazodziy
i
po
(iSéjo
miska i).
Kai ku
Sis
aleg nis
ya iene
nykimo
poZymiy:
es
maiSomas
in e no
su
examuyo
localku
(miské).
(En esa
publicación se
imp ime un
a ículo
sob e la
his o ia de la
o ma
múl iplesiskai-
os del
in e no
esamojo
ie ininko (inesy o).
Nyks anéios
ZodZiy
o mas
kalboje son
isoliuojamas
ku } laika
i
gyyuoja
como
de e min i
elik ai.
A eces sus
muy la gos
i
i8lieka en
azeologic-
os
conjun os.
Tiau, con
la
desapa i-
ción de
unas
a
o mas, su ge pa-
&ia
unción
u inéias
o a
o mas.
Dél lenguaje
o
g ama iné
sis ema licka
nepazeis a,
lengua jokiy
ukdymy
i
a lieka
be
comunicika y i-
ne uncijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje en luga
de pos poziciniy
ie ininky es
jsigaléjusios
p ielinksninés
cons ucciones
( aziuoja ie a,
a namus|link
namy, i e pas
nos k .).
j
j
i
Nyks anéiy
o ma
junkeija
ambién
puede
asumi
o as
lenguas
exis en es
de o mas.
Po
ejemploZiui,
d iscai os
o ma
unción
adquie e
o mas plu icai os*.
Dél
o
Siek an o
kei iasi
múl iplesisk-
ai os
o mas
g ama iné
eikSmeé
i
pa ios
skai iaus
ca ego ía
pobidis.
§
6.
Uno más
iS
no able de los
p ocesos de
g ama ineés
sanda os de la
lengua es
a ski y
linksniy o my
leksikalización,
o
p ie eiksmeéj-
imas.
Kai ku iy
ZodZiy
linksniy
o mas,
kalbai
po
upu j
kei¢ian e,
a sipléSia
desde su
pa adigma,
pie de be
kokj
g ama inj
ySj ki y
linksniu
o mas
su
( uo biidu su
anks esne
i
g ama ine
eiksme) se
con ie e
sa a ankiskomis
i
leksikalizuojasi.
—
Ellos
comienzan
a i nue o,
p ie eiks-
mio,
unciones.
Gene al
o malus
indicado
aleg nio
(sus aba ejusi
galiné),
in e umpus
o mai
anks esnius
ySius oda
pa adigma,
su
noe enka
ka ego inés
eik8més.
Tu biidu
p esen ein-
és del
lenguaje
pozi iu
sup ie eiks-
3
P obable-
men e,
d iscai os
o mas dél
o
i
empezéjo nyk i,
que según su
g ama ing
eiksme kalboje
ue
an eSpas a y -
as o mas
uniscai as jun o
o mas
plu iskai as.
su
8
meéjusiy
linksniy
o mas
yaegalima
g e in i po
su
o as pacia
a
galune
iSlaikiusiom
linksnio
i
necesme
u in iomas
o mas.
Ne
odas p ie eiksmio
uncijq a liekan ios
aleg niy o mas son
uni o memen e
a i ikusios de su
aleg niación sis ema.
No malmen e
sup ie eiksméjusiomas
se conside an aleg niy
o mas, a ku iy
yaegalima p idé i
pazyminio.
Según
isoliuo as
linksniy
o mas puede
bi i suda omi
aquel pa iu
o man u
su
nue os
p ie eiksmiai.
Ese bi du
isoliuo a
aleg nio
o ma en o o
g ama iniy
eiskiniy
sis emoje
(p ie eiksmio
ca ego ía)
el puede
con e i se
p oduc ia.
(Z :
Sio publicación del
a ículonj,,Viena-
skai os kilmininko
p ie eiksméjimas
p ie eiksmiai
o man ais
i
su
-(i)os, -és
ac ualinéje
lie u iy
kalboje.
IS
p ie eiksmio
ca ego ías
Siame
publicación
ambién se
imp ime o o
a ículo
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.)
°§
7.
Las
mo ologiné
sanda a es
sudé inga
sis ema.
Todos la
mo olo-
gía
eiSkiniai
es án
uno o o
su
susije.
Paki us a
un
eiSkiniu,
Siek
an o
cin a
i
o os.
A eces
nedidel,
nezymus
cambioimje
mo ologiné
sis emaje
puede bi i ki y
muy dideliy
paki imy
i
p ieZas is.
Logos
mo ologi-
nés
sis emas
aidai muy
didele
eik8me
iene
analogijas
désnis.
Fo mos,
suda anéios
sis emas,
ac úan una
o a.
Según una
pa adigma
de
cuyoquie a
linksnio
o ma
islyginama
ki y
pa adigmy
co espond-
iamy linksniy
o mas ó
según un
ipo
pa adigmas
i8 isai o o
ipo
pa adigmas.
—
En
cie os
casos
kin a
incluso
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy, como
ki y
i
indoeu opie iy,
habboje
1-ojo
i
2-ojo
indi iduo
j a dZiy
pa adigmas
cons a
suple y iniy
i
o mas,
.
y.
sepa ados
Siy
pa adigmy
aleg niai
iene
di e en e
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
., més,
miisy,
nos, mis
. .
i
P ime o de la
pe sona
j a dZio
unaaskai os
pa adigma
en
di e encia
del sus o e o
Saknis
4
nuo ki y
linksniy
Saknies man-;
muchosiskai -
os pa adigma
li e a ii inéje
kalboje da
j ai esné.
Cía se
puede
jZi i é
has a
cua o
Sónnis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
indi iduo
j a dziy
muchosisk-
ai os
pa adigma
i&lyginama
analogías
bidu.
Según
múl iplescui-
os
bene icia io
i
jnagininko
o mas,
u inéas
Saknj mum-,
cons i uidas
ki y
i
indi ec iniy
linksniy
o mas
su
a
pa¢ia
Saknimi,
ej. : kilm.
mumi,
mimi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
nos
i
mumj,
mimi,
mum
(caip
kilmininkai),
luga .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia en
misión); il.
mumysna.
Pana&i
analogía
ocu e
i
2-ojo
indi iduo
i a dziy
muchosiskai-
os pa adigmaje.
P ime o del
i
segundo
indi iduo
j a dZiy
singula ask-
i
ai os
plu iskai os
pa adigmas,
disi damosi
su
Saknimis,
a pusa y
son maziau
susie as,
como
co espond-
ien es ki y
i a dzZiy
a dazodziu
a
pa adigmas.
Reiksmés
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o mas
ambién se
pueden a a
como
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél en e
o
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
ocu e
o mas
da ybos
analogija.
Fo ma del
mismoaskai-
o unciona
o mas del
plu ali a.
Pa yzdziui,
muchos
is
ankséiau
miné y o o
i
muchosiskai-
os linksniy
o mas
iene
ienaskai os
co espondi-
en eamy
linksniy
galines, plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani, u in j
nosinj
daik a a dZiy
i
ienaskai os
galininko
linksniy
pa yzdziu),
mumés
(pagal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune), mum
( u
9
bu ,
según
s uk i -
os
a z ilgiu
panaSia
(i$ unas
leksinés
mo em-
os) ns.
kilm. ma ,
que
one iniu
bidu es
su ump-
éjusi i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs. naud.
ma&mie-
nai (pagal
ns. naud.
mdnienai
con
senaja
galiine
-ie<ei, plg.
p .
mennei),
dgs. al.
mami
(pagal
ns. gal.
mani) y
mumj,
mum,
como
muchosi-
skai os
kilminink-
ai, dgs.
luga .
mumy,
musyje
(pagal
ns.
luga .
many(jé)-
), mumés
(pagal
ns.
luga .
muné
(Zem.)
con
senaja i
kamieno
daik a a-
dZiy
galiine -é,
p isidéj-
us a ella
muchosi-
skai ai
bidingam
-s), dgs.
ad. mdsip
(pagal
ns. ad.
manip) y
k .
Sa o iS-
ka 1-oyo y
2-oyo
pe sona
j a dziy
linksnia i-
ma
lie u iy
kalboje
es muy
pa eikes
daik a a-
dziy i
gimininiy
j a dZiy
linksnia i-
mas; plg.
l-ojo
cue po
j a dziy
o mas,
compues-
o según i
kamieno
daik a a-
dziy
co esp-
ondien e-
amy
linksniy
o mas:
ns. kilm.
muniés
(Zem.),
ns. jn.
manim(i),
yns.
luga .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs.
luga .
mumYs(é-
); según
gimininiy
j a dziy-
amy
co esp-
ondien e
linksniy
o mas:
dgs. ijn.
mumais
(pagal
jais), dgs.
luga .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs. naud.
miimiem
( u bi ,
según
jiem) y
k .
Negimini-
niy
j a dziy
aleg nia-
ime es
muy
mucho
j ai iy
besik yZ-
iuojanciy
analogij-
y, jas
iS i i
a ski o
s aipsn-
io
uzda iny-
s.
Nece deci
que paki imai
en una lengua
á ea daznai
pe eina i
o a,
ejemZiui, iS
one ikos j
mo ologija.
Dél one iSkai
su apusiy kai
ku iy linksniy
galiniy
sepa ados
pa adigmos
lie u iy
kalboje
nyks a u
kamieno
daik a a dziy
y bid a dziy
aleg niación,
ambién
ambién
p iebalsinis
daik a a dziy
aleg niación,
zymiai
nuken ejes y
i kamieno
daik a a dziy
linksnia. Dél
o más jsigali
e pleciasi a e
ia kamienu
aleg niación.
§ 8. Vas an e
lingüís ica
mo ologinei
sanda ai, pe
am ik a
laika de una
o ma o jy
sis ema
iS ySkéja
como
p oduc ios,
o as
quedaka
Salia iyjy
como
p oduc os
an aeilés
g e iminés
o mas o
como iSim ys.
Así oda la
lengua
empo al
mo ologiné-
je sis emaje
son los
llamados kai
ku iy o mas
duble ai.
P oduc i as
y más
ampliamen e
u ilizadas
o mas
suelen en
g amá icas
ija se como
no minés.
Taéiau o ma
p oduc i ida-
d, y al mismo
iempo y
algunas
g ama inés
no mas
ambién
cambiasi. En
cada pe íodo
de desa ollo
de la lengua
hay más
cons an es y
más
besciian es
mo ologicos
eiSkiniai. En
el ámbi o,
donde ocu e
cambios,
g ama inés
no mas
pueden
keis is y pe
neilgq
lenguaje de
aidos
pe iodoj.
Pa yZiui, en
compa ación
con J.
Jablonskio
1901 m.
g ama ica,
aho a
conside adas
no minémis
ki okios kai
ku iy uw, i y
p iebalsinio
aleg niación
daik a a dziu
am ik y
linksniy
o mas, plg. J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs. nomb e.
dkmens,
sése s,
di k e s,
pe o ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik egujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns. jn. pa imi
(daba pacii ),
ns. luga .
pa imé (daba
paciameé) i
k .
Ty inéjan
lengua
mo ologine
sanda a y su
aida,
impo an e
en cada
pe íodo de
desa ollo de
lengua iSkel i
p oduc i as y
nop oduc i -
ías o mas,
es ablece
am ik y
mo ologías
eiSkiniy y
oda
mo ologinés
sis ema de
aidas
di ección.
10