scieee Open visual document viewer

Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros

A. Valeckienė

Full text

LIETUVIY KALBOS MORFOL- OGINE SANDARA IR JOS RAIDA Boh ee LU Vn Ss Sc MOKSLU AKAD EM.I. A DEL J LIETUVIU KALBOS MORFOL- OGINES SANDAR- OS JOS IR RAIDOS ([no luga do ado] A. VALECKIENE § 1. Línguas mo ologin- és sanda os pag inda o ma zodziy o mas. A maio ia ZodzZiy alboje em não uma, mas á ias ou á iasolika o mas. Zodziy o mas ienija Zodzio leksiné eikSmé. Zodziams e jy o moms ambém biidingos g ama inés eik&més, que são mui o abs ak¢io- s. Ta pa ia g ama ing eikSme pode u é i não um qual Zodis ou o ma, mas odo ju g upé. G ama inés eikimés su okiamos i8 ieny Zodziy e o mas ySio alboje com ou os ZodZiais e o mas. Elas são mui o es eudZiai elacionad- as e com zodziy leksinémis, . i. conc e iosi- omis, eikSmémis. V. Vinog ado - as pab éZia, que zodzio g ama iné eikmé o ganiSkai jeina j cada zodzio eikSmine s uk a!., Remian is zodziy g ama iné- mis eikSmeémi- s, jy mo ologin- émis ca ac e yb- émis e sin aksiné- mis unções, adicinéje lingüo y o- je dis inguidas ce os ZodZiyés, ou ipos g upos, chamados das pa es da língua. Pa es da língua (daik a a d- is, bid a dis, skai a dis e k .) cons i uem p incipais ca ego ias mo ológic- as. Mo ologin- émis ca ego ias ambém são conside ad- as pa es da língua bidingos e suas ZodZius ab angendo- as ge ais mo ologin- és peculia yb- és (pgs., giminé, skai¢ius, aleg nis e e c.). Pas a yjy mo ologiniy ka ego ijy, cuja apsp endzia e zodZiy ipy mo ologine s uk ii a, iSo inés iS aiskos p iemonés são zodziy o mas. Fo mu, suda anéiy am ce a mo ologing ca ego ia, g ama iné eikSmé é jun o e mo ologin- és ca ego ias eikSmé. Abi mo ologiniy ca ego iai- jy pusés ( o malioji e seman iné) cons i ui nedalijama isuma. § 2. Zodziy maio ia daZ o mas em i8o inius o malius ca ego ini- us indiclius. Em línguas de ipo lec i o (p ie ku iy p iklauso and lie u iy kalba) ais indicado es ge almen e são j ai iis a iksai (galiinés, p eesagos, p ieSdéliai). Po ezes zodZiy o mas cons i uíd- as com di e en e balsiy kai a ( adinamaj- a,, idine leksija), ki ¢iu e p iegaide. Úl imas o mas de da ybos P iemonés lie u iy alboje ge almen e de inamos a iksais. Li uiy kalboje, como em ou as ela pa en es línguas, consumidas ambém anali inés su i 'B. B. Buno pagos, Pycckui asuKx, MocksaJlennu pag, o mas, 1947, p. 33. cons i uídas sa a ankiSko i8 auxilibinio zodzio, i nebe u incio seu nominalinés unções. Anali iniy o my g ama ine eikSmé p oduza o o ma sudedamyjy daliy eiksmés, ne i§ 0 i$ odo compoinho seman inés sin ezés. Isso é comple a- men e de sua no a especi ici- ng g ama ine eik8me u ingias o mas. Li uiy kalboje bidingos eiksmazodziy anali inés o mas, chamadas sudé inemis, o mandoos g e a is isiniy o mas seu sa a ankiska asmenação sis ema. (Lie u iy kalbos eiksmazodziy sudu iniy a lik iniy o my s uk ii a pag indinés unkcijos, compa ando iS isinémis o momis, i nag inéjamos su Sio publicação a igo,,Sudu - inés a lik inés eiksmazodzio laiky nuosaky o mas i lie u iy li e a ii inéje kalboje.) § 3. Mo ologinés ca ego ias são ei8kiamas ne sepa ado Zodzio mo ologiné- mis peculia ybém- o is, uncionalikai su ampan iy o mas odouma. Pa yzdiaiui, lie u iy alboje daik a a dziy gimines ca ego ia em kele a o maliy ka ego iniy odikliy. Vy i8kosios giminés o mas desc e idina ienaskai os a dininko linksniy galiinés -as, -is, -ys, -Us, -WO; eme iSkosios giminés o mas galiinés — -a, -é, -i, -is, -uo. Vy i8kosios i mo e iSkosios giminés ienaskai os a dininko o mas, u inéias ienodas galiines, ski ia ou as aquelas pa g upés zodziy leisniação sis ema o mas. Pa yzdziui, y iskosios giminés daik a a dZiai ienaskai os a dininko gal ine su -is em uniscai o bene iciá io galing -iui (dan is, da ciui), o emeniskosios giminés daik a a dziai pa ia su a ienaskai os a dininko gal ine em ienaskai os naudininko galing -iai (akis, Gkiai) i pan. Assim mo oleginés ca ego ias em alboje ge almen e unciona como ce o o sis emos. my Den o de Sis emes g ama iné o ma i be do indicado ca egó ico sepa ado é su icien e- men e desc éZ a. Pa yzdiiui, lie u iy alboje Salia skai a dzio ,,10“ pa adigmos: desimi is, dexim iés, désiméiai, désim j, deSim imi, deSim yjé jsigaléjusi al i pa adigma: désim , desim iés| dé- Sim , déSiméiai, désim , desim imi, desim yjé. Úl imo no sis ema de o ma désim , não e i i aleg nio ca ego ia o malaus indicil, en endama como ienaskai os a dininko, galininko às i ezes kilmininko o ma. A ski y mo ologiniy ka ego ijy o mals indicado es podem coincidi . Pa yzdiiui, galiiné -as lie u iy kalboje sink e iskai pazymi a dazodziy j a dziy giminés, i skaiéiaus linksnio ca ego ias, i . y. ZodZiai su gal ine -as g ama i8kai abib dinam como y iskosios giminés ienaskai os a dininko o mas. Alguns nãoi omi ZodZiai pode ne u é i i iSo iniy o maliy ka ego iniy odikliy. Pa yZiui, p ielinksniy, como mo ologinés ca ego ias, especialybés g ama iné eikSmé i iS ySkéja o, kokiais iS su ZodZiais ce o p elinksnis jun a-se (dél o dis inguidos kilmininkiniai, galininkiniai i ou os p ielinksniai) . § 4. Mo ologijoje nag inéjan zodziy o mas, não se dessiplés i do odo Zodzio bei Zodziy ipy mo ologinés s uk i os. Enquan o biidu mo ologia ab ange ciênciag só ne sob e ZodZiy o mas e sis emas, jy mas sob e mo ologicos i ZodZiy ipos e mo ologicos zodziy pozymius, sob e odo — Zodzio, mesmo i mo ologiskai neskaldomo, mo ologing p igim j. 6 Mo olog- ia ge almen- e in es iga- dos e zodZiy da ybos biidai. [8ski ian zodziy sandii a, como speci inj zodziy da ybos biida, ou as p incipais- inés zodziy e zodziy o me da ybos p iemonés su ampa (su iksai, galines, p ieSdélia- i). Li uiy alboje a mesma galiiné pode bi i no o zodzio da ybos p iemoné e o ma indiciklis, exemplo.: jadinis (b olis) é galiinés -is edinys i& jdunas; galiiné -és apibiidina ambém $j edinj como y iskosi- os giminés ienaskai- os a dininko linksnj. (ZodZiy da ybos s iiai Siame publicação ep esen- a a igos:,,- Dél hid onimy da ybos nag inéji- mo e Lie u iy kalbos sudé inés dalely és.) O obje o da ciência da mo olog- ia é mui o glaudZiai elaciones com o obje o sin aksés junginiais e sakiniais. Sin éaksin zodZiy unção é um c i é io de indicação daliy de linguagem. IS Zodziy sin aksin- és unções, jy ySio com ou os ZodZiais sakinyje iS ySkéja e zodziy g ama iné eikSmeé. Kai ku iy mo ologi- niy ka ego i- jy g ama iné eikSmé di e en e e nepaaiSk- éja, ik is ju sin aksin- és analizes. Pa yZiui, p ielinksn- io g ama iné eikSmé pe cepoki- ama conjunçõ- es y zodZiy, ku iy sin aksini- us elacionus ele pazinha (daZmos eiksmaz- odzio e daik a a - dzio). (Z . Sio publicação a igosnj- ,,P ielinks- nio jSm eikés e consumo a ualinéje lie u iy alboje.) An a e us, zodZy junimosi dés saknei iS pa es ambém às ezes depende de y zodziy mo ologi- nés s uk i - os pa icula- ybiy. RySkus Siuo caso daly iy exemplo. Di i iai em e eiksmaZ- odzio, e biid a dz- io mo ologi- niy especialy- biy. Dél isso eles podem ealiza an o a ibu i i- ne como p edica i- ine unção (pas a a- ja unção eles êm na a i o- joje linguagem- ). Além disso, alguns pa icipa- n es desempe- nha a si unção in e medi- ina en e p edika y- inés e a ibu i i- nes. Nesses casos eles eiSkia sen inha an aeilj eiksma ou biseng e em com ou os zodZias dupubus sin ác ic- os ySius; unções a z ilgiu ais pa icipa- n es são ligie i com o p incipali- nj ação eiSkian¢- iu zodziu (no malm- en e eiksmaz- odziu) e ação sujei a eiSkianc- iu zodZiu (no malm- en e daik a a - dziu), plg. : C iança pa a ges lio ési bégio i. Úl imoji daly iy unção nag inéja- ma Sio no a igo da publicaçã- o,,Lie u iy kalbos daly iy a ibu y - iné-p edik- a y iné a osen- a. Cia odo ySkumu a sskleid- zia e mesma daly iy ca ego ia mo ologi- nés s uk ii - os peculia y- bés. § 5. A língua oda o empo muda.,,Ca- da pe íodo de desen ol- imen o da língua c ia ca alguma no a, e isso, à língua palh a mudcan - e, cons i ui a base de mais um seu desen ol- imen o?. Em ala cin a e lexica, e g ama i- né sanda a, só udo desiguod- ai. Quan o mais no adas mudanças do léxico. Com cada no a mudança sociedad- eineja san a k- oje ala apildo po no os zodziais, e alguns ZodZiai iSeina i§ ci culaçã- o. As línguas g ama in- é, o ypaé mo olog- iné sanda a kin a mui o paleng a, neZymiai. Taciau pe ilgesnj empo e cia pode no a é i am ik y paki imy: kei¢iasi zodziu o mas e o mas sis ema, kin a ZodZiy be o mas g ama i- né eiksmé e mo olog- iniy ca ego i- aijy p igim is, o ma-se a é no as mo olog- inés ca ego i- a. 2H. A. Bonysx axe Kyp enoa, M36panup- ie pyab no o6mlemMy s3bIKOSH- aHHIO, . 1, Mocksa, 1963, p. 67. Li uiy kalboje uma biidingiausiy i§ nyks anciy o my são d iskai os o mas, pasi aikanéios da g ozinés li e a u i os k iniuose em algumas a mése. i Como sis ema d iskai o o mas u ilizadas apenas na es a iné Zemaigiy a més na pa e. Em ou os e mése d iskai os o mas em já mais odos ZodZiai (MuZmen e só alguns mais elhos, seu eikSme susije pa iu su Zmogumi a jo bui imi). Também ya ojamos já não isy linksniy d iskai os o mas (gajesnis y iSkosios giminés a dininkas-galininkas, p z.: g u). da Daik a a dZiy d iskai os o mas ge almen e ai su skai a dziy di , d i, abi, abi o mas. (Z . Sio publinio a igosnj ss Li uiy idiomas daik a a dziy d iskai a.) Ma y i, Siu skai a dziy d iskai os o mas, jsigaléjusios como no minés, dél Zodzio ha monização do p incípio sakinyje ajuda mais iSsilaiky i ku j laika daik a a dziy co esponden - es d iskai os i o mas. A chai8ki lie u iy kalboje são pos poziciniai ie ininkai, o ma i ai iy linksniy pos pozicijomis, i ypaé adesy as alia i . i8 su i Pas a ujy d iejy linksniy p esen einéje lie u iy alboje passeiko só pa ienes sus aba éjusios o mas (p.g.: elniép, aka ép, namiépi i e c.). Pla¢iau Sie aleg niai Zinomi i8 senyjy aS y. Ilia y ainda é i o y y auks aiéiy a mése u ilizado slink ies eiksmazodziy i po (iSéjo miska i). Kai onde Sis aleg nis já em nykimo poZymiy: é maiSomas in e no su examuio localku (miské). (Nessa publicação imp ime-se a igo sob e a his ó ia da o ma mul iskai os do in e no esa i o ie ininko (inesy o). Nyks anéios ZodZiy o mas kalboje são isoliuojamas ku } laika i gyyuoja como am ce os i elik ai. Às ezes ela mui o i longos i8lieka azeologiz- ados conjun os. Tiau, em ex inção de umas o mas, su ge pa- a &ia unção u inéias ou a o mas. Dél sis ema o g ama iné da língua licka nepazeis a, língua jokiy ukdymy i a lieka be comunicika y i- ne unkcijg. Pa yzdziui, lie u iy li e a i inéje kalboje ie oj pos poziciniy ie ininky é jsigaléjusios p ielinksninés kons ukcijas ( aziuoja ie a, ai namus|link namy, i e pas nos k .). j j i Nyks anéiy o ma junkeija ambém pode ado a ou as o mas p esen es na língua. Po exemploZiui, d iscai os o ma unção ado a o mas polisci as*. Dél o Siek an o oi iasi o mas mul iskai os g ama iné eikSmeé pa ios i skai iaus ca ego ia pobidis. § 6. Um dos mais iS obse imy p ocessos de aidos sanda os g ama ineés da língua é a ski y linksniy o my leksikalizacija, ou p ie eiksmeéj- imas. Kai ku iy ZodZiy linksniy o mas, albai po upu j kei¢ian e, a sipléSia desde seu pa adigmas, pe da a mas kokj g ama inj ySj ki y linksniu o mas su ( uo biidu seu anks esne i g ama ine eiksme) o na-se sa a ankiskomis i leksikalizuojasi. — Elas começam i no o, p ie eiks- mio, unções. Ge al o malus indicado aleg nio (sus aba ejusi galiné), de aukus o mai anks esnius ySius oda pa adigma, su nebe enka ka ego inés eik8més. En ão biidu p esen ein- és linguagem pozi iu sup ie eiks- 3 P obá el, d iscai os o mas dél o i começouéjo nyk i, que de aco do seu g ama ing eiksme balboje oi p ieSpas a y as o mas uniscai os jun o o mas plu iskai os. su 8 meéjusiy linksniy o mas nebegalima g e in i po su ou as pacia a galune iSlaikiusiom linksnio i eikme u in iomas o mas. Ne odas as o mas p ie eiksmio uncijq a liekan ios aleg niy são uni o memen e a i ikusios do seu aleg niação sis ema. No malmen e sup ie eiksméjusiomas conside adas aleg niy o mas, à ku iy jácalima p idé i pazyminio. Segundo isoliuo as linksniy o mas pode bi i o momi naqua iu o man u su no os p ie eiksmiai. No bi du isoliuo a di e ido o ma nou a g ama iniy eiskiniy sis emaje (p ie eiksmio ka ego ijoje) el pode o na p odu i a. (Z : Sio publinio a igonj,,Vienask- ai os kilmininko p ie eiksméjimas p ie eiksmiai o man ais i su -(i)os, -és a ualinéie lie u iy alboje. IS p ie eiksmio ca ego ias Siame A publicação ambém imp ime-se ou o a igo ,,P ie eiksmiai su o man u -(i)ai Siau és aka y aukS ai iy a mése.) °§ 7. Línguas mo ologiné sanda a é sudé inga sis ema. Todos a mo olo- gia eiSkiniai são um ou o su susije. Paki us um eiSkiniu, Siek an o can a i ou os. Às ezes sedidelis, nezymus mudimie mo ologinéje sis emaje pode bi i ki y mui o dideliy paki imy i p ieZas is. Línguas mo ologi- nés sis ema aidai mui o didele eik8me em analogijas désnis. Fo mos, suda anéios sis emas, unciona uma ou a. De aco do de uma pa adigma de algum seja mais o ma islyginama ki y pa adigmy co espond- amy linksniy o mas ou de aco do de um ipo pa adigmas i8 isai ou o ipo pa adigmas. — Tem ce os casos kin a a é leksiné mo ema. Pa yzdziui, lie u iy, como ki y i indoeu opie iy, alboje 1-ojo i 2-ojo indi íduo j a dZiy pa adigmas consis e suple y iniy i o mas, . y. sepa ados Siy pa adigmy aleg niai em di e en e Saknis, plg. lk. a8, manés, man i . ., més, miisy, nós, mis . . i No pa adigma do p imei o indi íduo j a dZio unicaskai os di e e do p onome Saknis 4 nuo ki y linksniy Saknies man-; mui osiskai - os pa adigma li e a ii inéje kalboje da j ai esné. Cê pode jZi i é - e a é qua o Ronis (més, més-, mum-, mi s). Ta mése 1-ojo pessoal j a dziy mui osisk- ai os pa adigma i&lyginama analogijas bidu. Segundo múl ipla con a bene iciá io i jnag negociado o mas, u inéias Saknj mum-, cons i uíd- as ki y i indi ec iniy linksniy o mas su a pa¢ia Saknimi, po exemplo. : kilm. mumi, mimi, mum, mumés, gal. mumils, mumis, nos i mumj, mimi, mum (caip kilmininkai), luga . mumysé, mumisé, mumés, mumy (Salia em missão); il. mumysna. Pana&i analogia acon ece i 2-ojo indi íduo i a dziy mui osiskai - os pa adigmaje. P imei o do i segundo indi íduo j a dZiy unicaskai os i mul idiskai - os pa adigmas, disi damosi seu Saknimis, a pusa y são maziau susie as, como co espond- en es ki y i a dzZiy a dazodziu a pa adigmas. Reiksmés a z ilgiu j a dziy a% i més, i i js o mas ambém podem se a adas como sa a ankiSkus ZodZius. Dél en e o j a dziy as i més, i i jas pa adigmy oco e o mas da p odução analogia. Fo ma de unicaskai os unciona o mas plu aliskai os. Pa yzdziui, mui os is ankséiau miné y i ou o mui osiskai- os linksniy o mas em ienaskai os co espond- amy linksniy galines, plg.: dgs. kilm. mumj (pagal ns. kilm. a m. mani, u in j nosinj daik a a dZiy i ienaskai os galininko linksniy pa yzdziu), mumés (pagal ns. kilm. manés su é kamieno daik a a dziy galune), mum ( u 9 bu , de aco do s uk i - os a z ilgiu panaSia (i$ uma leksinés mo em- os) ns. kilm. ma , que one iniu bidu é su ump- éjusi i8 mané), mdso (pagal mano); dgs. naud. ma&mie- nai (pagal ns. naud. mdnienai com senaja galiine -ie<ei, plg. p . mennei), dgs. pode. mami (pagal ns. gal. mani) e mumj, mum, como mui osis- kai os kilminink- ai, dgs. luga . mumy, musyje (pagal ns. luga . many(jé)- ), mumés (pagal ns. luga . muné (Zem.) com senaja i kamieno daik a a- dZiy galiine -é, p isidéj- us a ela mui osis- kai ai bidingam -s), dgs. ad. mdsip (pagal ns. ad. manip) e k . Sa o iS- ka 1-o e 2-o pessoal j a dziy aleg nia- ima lie u iy alboje é mui o pa eikes daik a a- dziy e gimininiy j a dZiy aleg nia- anje; plg. l-ojo pessoal j a dziy o mas, cons i u- ído segundo i kamieno daik a a- dziy co esp- ondamy linksniy o mas: ns. kilm. muniés (Zem.), ns. jn. manim(i), yns. luga . manyjé, muné (zem.), dgs. luga . mumYs(é- ); segundo gimininiy j a dziy- amy co esp- onde linksniy o mas: dgs. ijn. mumais (pagal jais), dgs. luga . miisuose (pagal juosé), dgs. naud. miimiem ( u bi , segundo jiem) e k . Negimini- niy j a dziy aleg nia- ime é mui o mui o j ai iy besik yZ- iuojanciy analogij- y, jas iS i i a ski o s aipsn- io uzda iny- s. P ecisa dize , que paki imai em uma á ea de linguagem daznai pe eina i ou a, exemploZiui, iS one ikos j mo ologia. Dél one iSkai su apusiy kai ku iy linksniy galiniy sepa ados pa adigmose lie u iy kalboje nyks a u kamieno daik a a dziy e bid a dziy aleg nia anj- e, ambém a p iebalsinis daik a a dziy aleg nia anj- e, zymiai nuken ejes i i kamieno daik a a dziy linksnia. Dél o mais jsigali e pleciasi a e ia kamienu aleg niação. § 8. Vas an e linguagem mo ologinei sanda ai, pe am ce o a laika de uma o ma ou jy sis ema iS ySkéja como p odu ios, ou as pe manece Salia iyjy como p odu os an aeilés g e iminés o mas ou como iSim ys. En ão oda linguagem empo al mo ologiné- je sis emaje são os chamados kai ku iy o mas duble ai. As o mas p odu i as e mais amplamen e u ilizadas ge almen e em g amá icas ixam-se como no minés. Taéiau o ma p odu i idad- e, e ao mesmo empo e algumas g ama inés no mas ambém se mudam. Em cada pe íodo de desen ol ime- n o da língua há mais cons an es e mais bes ician es eiSkinia mo ológicos. Na á ea, onde oco e mudanças, g ama inés no mos podem keis is e pe neilgq pe íodo de aidos da língua. Pa yZiui, compa ado com J. Jablonskio 1901 m. g ama ica, ago a conside adas no minémis ki okios kai ku iy uw, i e p iebalsinio aleg niação daik a a dziu am ik y linksniy o mas, plg. J. Jablonskio g ama ikoje dgs. nome. dkmens, sése s, di k e s, mas ménesiai (daba Gkmenys, sése ys, dik egujé, aisiuje, puddziuje), ns. jn. pa imi (daba pacii ), ns. luga . pa imé (daba paciameé) e k . Ty inéjan da língua mo ologine sanda a e sua aida, é impo an e em cada pe íodo de desen ol ime- n o da língua iSkel i p odu i as e nãop odu i i- as o mas, es abelece am em y mo ologias eiSkiniy e oda mo ologinés sis ema de aidas di eção. 10