Dėl lietuvių kalbos morfologinės sandaros
Full text
LIETUVIY
KALBOS
MORFOL-
OGINE
SANDARA
IR JOS
RAIDA
Boh ee LU
Vn Ss Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I. A
DEL J
LIETUVIU
KALBOS
MORFOL-
OGINES
SANDAR-
OS
JOS IR
RAIDOS
([no luga do
ado] A.
VALECKIENE
§ 1. Línguas
mo ologin-
és sanda os
pag inda
o ma
zodziy
o mas. A
maio ia
ZodzZiy
alboje em
não uma,
mas á ias
ou
á iasolika
o mas.
Zodziy
o mas
ienija
Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams e
jy o moms
ambém
biidingos
g ama inés
eik&més,
que são
mui o
abs ak¢io-
s. Ta pa ia
g ama ing
eikSme
pode u é i
não um qual
Zodis ou
o ma, mas
odo ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamos
i8 ieny
Zodziy e
o mas
ySio
alboje com
ou os
ZodZiais e
o mas.
Elas são
mui o
es eudZiai
elacionad-
as e com
zodziy
leksinémis,
. i.
conc e iosi-
omis,
eikSmémis.
V.
Vinog ado -
as pab éZia,
que zodzio
g ama iné
eikmé
o ganiSkai
jeina j cada
zodzio
eikSmine
s uk a!.,
Remian is
zodziy
g ama iné-
mis
eikSmeémi-
s, jy
mo ologin-
émis
ca ac e yb-
émis e
sin aksiné-
mis unções,
adicinéje
lingüo y o-
je
dis inguidas
ce os
ZodZiyés, ou
ipos
g upos,
chamados
das pa es
da língua.
Pa es da
língua
(daik a a d-
is, bid a dis,
skai a dis
e k .)
cons i uem
p incipais
ca ego ias
mo ológic-
as.
Mo ologin-
émis
ca ego ias
ambém são
conside ad-
as pa es da
língua
bidingos e
suas
ZodZius
ab angendo-
as ge ais
mo ologin-
és
peculia yb-
és (pgs.,
giminé,
skai¢ius,
aleg nis e
e c.).
Pas a yjy
mo ologiniy
ka ego ijy,
cuja
apsp endzia
e zodZiy ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo inés
iS aiskos
p iemonés
são zodziy
o mas.
Fo mu,
suda anéiy
am ce a
mo ologing
ca ego ia,
g ama iné
eikSmé é
jun o e
mo ologin-
és
ca ego ias
eikSmé. Abi
mo ologiniy
ca ego iai-
jy pusés
( o malioji e
seman iné)
cons i ui
nedalijama
isuma. § 2.
Zodziy
maio ia daZ
o mas em
i8o inius
o malius
ca ego ini-
us indiclius.
Em línguas
de ipo
lec i o
(p ie ku iy
p iklauso
and lie u iy
kalba) ais
indicado es
ge almen e
são j ai iis
a iksai
(galiinés,
p eesagos,
p ieSdéliai).
Po ezes
zodZiy
o mas
cons i uíd-
as com
di e en e
balsiy kai a
( adinamaj-
a,, idine
leksija),
ki ¢iu e
p iegaide.
Úl imas
o mas de
da ybos
P iemonés
lie u iy
alboje
ge almen e
de inamos
a iksais.
Li uiy
kalboje,
como em
ou as ela
pa en es
línguas,
consumidas
ambém
anali inés
su
i
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui asuKx,
MocksaJlennu pag,
o mas,
1947,
p.
33.
cons i uídas
sa a ankiSko
i8
auxilibinio zodzio,
i
nebe u incio seu
nominalinés
unções. Anali iniy
o my g ama ine
eikSmé p oduza o
o ma sudedamyjy
daliy eiksmés,
ne
i§
0
i$
odo
compoinho
seman inés
sin ezés.
Isso é
comple a-
men e de
sua no a
especi ici-
ng
g ama ine
eik8me
u ingias
o mas.
Li uiy kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
o mas,
chamadas
sudé inemis,
o mandoos
g e a is isiniy
o mas seu
sa a ankiska
asmenação
sis ema.
(Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik iniy
o my
s uk ii a
pag indinés
unkcijos,
compa ando
iS isinémis
o momis,
i
nag inéjamos
su
Sio publicação
a igo,,Sudu -
inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky nuosaky
o mas
i
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.)
§
3.
Mo ologinés
ca ego ias
são
ei8kiamas
ne
sepa ado
Zodzio
mo ologiné-
mis
peculia ybém-
o
is,
uncionalikai
su ampan iy
o mas
odouma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
alboje
daik a a dziy
gimines
ca ego ia
em kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
o mas
desc e idina
ienaskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as, -is, -ys, -Us,
-WO;
eme iSkosios
giminés
o mas
galiinés
—
-a, -é, -i,
-is, -uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas,
u inéias
ienodas
galiines, ski ia
ou as
aquelas pa
g upés zodziy
leisniação
sis ema
o mas.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
ienaskai os
a dininko
gal ine
su
-is em
uniscai o
bene iciá io
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
emeniskosios
giminés
daik a a dziai
pa ia
su
a
ienaskai os
a dininko
gal ine em
ienaskai os
naudininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Assim
mo oleginés
ca ego ias
em alboje
ge almen e
unciona
como ce o
o sis emos.
my
Den o de
Sis emes
g ama iné
o ma
i
be
do
indicado
ca egó ico
sepa ado é
su icien e-
men e
desc éZ a.
Pa yzdiiui,
lie u iy alboje
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi al
i
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Úl imo no
sis ema de
o ma
désim , não
e i i
aleg nio
ca ego ia
o malaus
indicil,
en endama
como
ienaskai os
a dininko,
galininko às
i
ezes
kilmininko
o ma.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
indicado es
podem
coincidi .
Pa yzdiiui,
galiiné
-as lie u iy
kalboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
j a dziy giminés,
i
skaiéiaus linksnio
ca ego ias,
i
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
abib dinam
como
y iskosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas.
Alguns
nãoi omi
ZodZiai pode
ne u é i
i
iSo iniy
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Pa yZiui,
p ielinksniy,
como
mo ologinés
ca ego ias,
especialybés
g ama iné
eikSmé
i
iS ySkéja o,
kokiais
iS
su
ZodZiais
ce o
p elinksnis
jun a-se
(dél
o
dis inguidos
kilmininkiniai,
galininkiniai
i
ou os
p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
nag inéjan
zodziy
o mas, não se
dessiplés i do
odo
Zodzio
bei
Zodziy ipy
mo ologinés
s uk i os.
Enquan o
biidu
mo ologia
ab ange
ciênciag só
ne
sob e
ZodZiy
o mas e
sis emas,
jy
mas sob e
mo ologicos
i
ZodZiy ipos e
mo ologicos
zodziy
pozymius,
sob e odo
—
Zodzio,
mesmo
i
mo ologiskai
neskaldomo,
mo ologing
p igim j.
6
Mo olog-
ia
ge almen-
e
in es iga-
dos e
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
como
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
ou as
p incipais-
inés
zodziy e
zodziy
o me
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galines,
p ieSdélia-
i). Li uiy
alboje a
mesma
galiiné
pode bi i
no o
zodzio
da ybos
p iemoné
e o ma
indiciklis,
exemplo.:
jadinis
(b olis) é
galiinés -is
edinys i&
jdunas;
galiiné -és
apibiidina
ambém
$j edinj
como
y iskosi-
os giminés
ienaskai-
os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s iiai
Siame
publicação
ep esen-
a
a igos:,,-
Dél
hid onimy
da ybos
nag inéji-
mo e
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.)
O obje o
da ciência
da
mo olog-
ia é mui o
glaudZiai
elaciones
com o
obje o
sin aksés
junginiais
e
sakiniais.
Sin éaksin
zodZiy
unção é
um
c i é io
de
indicação
daliy de
linguagem.
IS Zodziy
sin aksin-
és
unções,
jy ySio
com
ou os
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
e zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai ku iy
mo ologi-
niy
ka ego i-
jy
g ama iné
eikSmé
di e en e
e
nepaaiSk-
éja, ik is
ju
sin aksin-
és
analizes.
Pa yZiui,
p ielinksn-
io
g ama iné
eikSmé
pe cepoki-
ama
conjunçõ-
es y
zodZiy,
ku iy
sin aksini-
us
elacionus
ele
pazinha
(daZmos
eiksmaz-
odzio e
daik a a -
dzio). (Z .
Sio
publicação
a igosnj-
,,P ielinks-
nio jSm
eikés e
consumo
a ualinéje
lie u iy
alboje.)
An a
e us,
zodZy
junimosi
dés saknei
iS pa es
ambém
às ezes
depende
de y
zodziy
mo ologi-
nés
s uk i -
os
pa icula-
ybiy.
RySkus
Siuo caso
daly iy
exemplo.
Di i iai
em e
eiksmaZ-
odzio, e
biid a dz-
io
mo ologi-
niy
especialy-
biy. Dél
isso eles
podem
ealiza
an o
a ibu i i-
ne como
p edica i-
ine
unção
(pas a a-
ja unção
eles êm
na a i o-
joje
linguagem-
). Além
disso,
alguns
pa icipa-
n es
desempe-
nha a si
unção
in e medi-
ina en e
p edika y-
inés e
a ibu i i-
nes.
Nesses
casos eles
eiSkia
sen inha
an aeilj
eiksma
ou biseng
e em com
ou os
zodZias
dupubus
sin ác ic-
os ySius;
unções
a z ilgiu
ais
pa icipa-
n es são
ligie i com
o
p incipali-
nj ação
eiSkian¢-
iu zodziu
(no malm-
en e
eiksmaz-
odziu) e
ação
sujei a
eiSkianc-
iu zodZiu
(no malm-
en e
daik a a -
dziu), plg. :
C iança
pa a ges
lio ési
bégio i.
Úl imoji
daly iy
unção
nag inéja-
ma Sio no
a igo da
publicaçã-
o,,Lie u iy
kalbos
daly iy
a ibu y -
iné-p edik-
a y iné
a osen-
a. Cia odo
ySkumu
a sskleid-
zia e
mesma
daly iy
ca ego ia
mo ologi-
nés
s uk ii -
os
peculia y-
bés.
§ 5. A
língua
oda o
empo
muda.,,Ca-
da
pe íodo
de
desen ol-
imen o
da língua
c ia ca
alguma
no a, e
isso, à
língua
palh a
mudcan -
e,
cons i ui
a base de
mais um
seu
desen ol-
imen o?.
Em ala
cin a e
lexica, e
g ama i-
né
sanda a,
só udo
desiguod-
ai. Quan o
mais
no adas
mudanças
do léxico.
Com cada
no a
mudança
sociedad-
eineja
san a k-
oje ala
apildo po
no os
zodziais, e
alguns
ZodZiai
iSeina i§
ci culaçã-
o. As
línguas
g ama in-
é, o ypaé
mo olog-
iné
sanda a
kin a
mui o
paleng a,
neZymiai.
Taciau
pe
ilgesnj
empo e
cia pode
no a é i
am ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o mas e
o mas
sis ema,
kin a
ZodZiy be
o mas
g ama i-
né
eiksmé e
mo olog-
iniy
ca ego i-
aijy
p igim is,
o ma-se
a é no as
mo olog-
inés
ca ego i-
a. 2H. A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panup-
ie pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSH-
aHHIO, . 1,
Mocksa,
1963, p. 67.
Li uiy kalboje
uma
biidingiausiy
i§
nyks anciy
o my são
d iskai os
o mas,
pasi aikanéios
da g ozinés
li e a u i os
k iniuose em
algumas
a mése.
i
Como
sis ema
d iskai o
o mas
u ilizadas
apenas na
es a iné
Zemaigiy
a més
na pa e.
Em ou os
e mése
d iskai os
o mas
em já
mais
odos
ZodZiai
(MuZmen e
só alguns
mais elhos,
seu
eikSme
susije pa iu
su
Zmogumi
a
jo
bui imi).
Também
ya ojamos
já não isy
linksniy
d iskai os
o mas
(gajesnis y iSkosios
giminés
a dininkas-galininkas,
p z.: g u).
da
Daik a a dZiy
d iskai os
o mas
ge almen e
ai
su
skai a dziy
di , d i, abi, abi
o mas.
(Z .
Sio
publinio
a igosnj
ss
Li uiy idiomas
daik a a dziy
d iskai a.)
Ma y i, Siu
skai a dziy
d iskai os
o mas,
jsigaléjusios
como
no minés, dél
Zodzio
ha monização do
p incípio
sakinyje ajuda
mais iSsilaiky i
ku j laika
daik a a dziy
co esponden -
es d iskai os
i
o mas.
A chai8ki lie u iy
kalboje são
pos poziciniai
ie ininkai,
o ma i ai iy
linksniy
pos pozicijomis,
i
ypaé adesy as
alia i .
i8
su
i
Pas a ujy
d iejy linksniy
p esen einéje
lie u iy alboje
passeiko só
pa ienes
sus aba éjusios
o mas
(p.g.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
e c.).
Pla¢iau
Sie
aleg niai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y ainda é
i o y y
auks aiéiy
a mése
u ilizado
slink ies
eiksmazodziy
i
po
(iSéjo
miska i).
Kai onde
Sis
aleg nis
já em
nykimo
poZymiy:
é
maiSomas
in e no
su
examuio
localku
(miské).
(Nessa
publicação
imp ime-se
a igo sob e a
his ó ia da
o ma
mul iskai os
do in e no
esa i o
ie ininko
(inesy o).
Nyks anéios
ZodZiy
o mas
kalboje são
isoliuojamas
ku } laika
i
gyyuoja
como am
ce os i
elik ai.
Às ezes ela
mui o
i
longos
i8lieka
azeologiz-
ados
conjun os.
Tiau, em
ex inção
de umas
o mas,
su ge pa-
a
&ia
unção
u inéias
ou a
o mas.
Dél sis ema
o
g ama iné da
língua licka
nepazeis a,
língua jokiy
ukdymy
i
a lieka
be
comunicika y i-
ne unkcijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje ie oj
pos poziciniy
ie ininky é
jsigaléjusios
p ielinksninés
kons ukcijas
( aziuoja ie a,
ai namus|link
namy, i e pas
nos k .).
j
j
i
Nyks anéiy
o ma
junkeija
ambém
pode
ado a
ou as
o mas
p esen es
na língua.
Po
exemploZiui,
d iscai os
o ma
unção
ado a
o mas polisci as*.
Dél
o
Siek an o
oi iasi
o mas
mul iskai os
g ama iné
eikSmeé
pa ios
i
skai iaus
ca ego ia
pobidis.
§
6.
Um dos mais
iS
obse imy
p ocessos de
aidos
sanda os
g ama ineés
da língua é
a ski y
linksniy o my
leksikalizacija,
ou
p ie eiksmeéj-
imas.
Kai ku iy
ZodZiy
linksniy
o mas,
albai
po
upu j
kei¢ian e,
a sipléSia
desde seu
pa adigmas,
pe da a
mas kokj
g ama inj
ySj ki y
linksniu
o mas
su
( uo biidu seu
anks esne
i
g ama ine
eiksme)
o na-se
sa a ankiskomis
i
leksikalizuojasi.
—
Elas
começam
i no o,
p ie eiks-
mio,
unções.
Ge al
o malus
indicado
aleg nio
(sus aba ejusi
galiné),
de aukus
o mai
anks esnius
ySius oda
pa adigma,
su
nebe enka
ka ego inés
eik8més.
En ão biidu
p esen ein-
és linguagem
pozi iu
sup ie eiks-
3
P obá el,
d iscai os
o mas dél
o
i
começouéjo
nyk i, que de
aco do seu
g ama ing
eiksme balboje
oi
p ieSpas a y as
o mas
uniscai os jun o
o mas
plu iskai os.
su
8
meéjusiy
linksniy
o mas
nebegalima
g e in i po
su
ou as pacia
a
galune
iSlaikiusiom
linksnio
i
eikme
u in iomas
o mas.
Ne
odas as o mas
p ie eiksmio uncijq
a liekan ios aleg niy
são uni o memen e
a i ikusios do seu
aleg niação sis ema.
No malmen e
sup ie eiksméjusiomas
conside adas aleg niy
o mas, à ku iy
jácalima p idé i
pazyminio.
Segundo
isoliuo as
linksniy
o mas pode
bi i o momi
naqua iu
o man u
su
no os
p ie eiksmiai.
No bi du
isoliuo a
di e ido
o ma nou a
g ama iniy
eiskiniy
sis emaje
(p ie eiksmio
ka ego ijoje)
el pode
o na
p odu i a.
(Z :
Sio publinio
a igonj,,Vienask-
ai os kilmininko
p ie eiksméjimas
p ie eiksmiai
o man ais
i
su
-(i)os, -és
a ualinéie
lie u iy
alboje.
IS
p ie eiksmio
ca ego ias
Siame A
publicação
ambém
imp ime-se
ou o a igo
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.)
°§
7.
Línguas
mo ologiné
sanda a é
sudé inga
sis ema.
Todos a
mo olo-
gia
eiSkiniai
são um
ou o
su
susije.
Paki us
um
eiSkiniu,
Siek
an o
can a
i
ou os.
Às ezes
sedidelis,
nezymus
mudimie
mo ologinéje
sis emaje
pode bi i ki y
mui o dideliy
paki imy
i
p ieZas is.
Línguas
mo ologi-
nés
sis ema
aidai
mui o
didele
eik8me
em
analogijas
désnis.
Fo mos,
suda anéios
sis emas,
unciona
uma ou a.
De aco do
de uma
pa adigma
de algum
seja mais
o ma
islyginama
ki y
pa adigmy
co espond-
amy linksniy
o mas ou
de aco do
de um ipo
pa adigmas
i8 isai ou o
ipo
pa adigmas.
—
Tem
ce os
casos
kin a a é
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy, como
ki y
i
indoeu opie iy,
alboje
1-ojo
i
2-ojo
indi íduo
j a dZiy
pa adigmas
consis e
suple y iniy
i
o mas,
.
y.
sepa ados
Siy
pa adigmy
aleg niai
em
di e en e
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
., més,
miisy,
nós, mis
. .
i
No
pa adigma
do p imei o
indi íduo
j a dZio
unicaskai os
di e e do
p onome
Saknis
4
nuo ki y
linksniy
Saknies man-;
mui osiskai -
os pa adigma
li e a ii inéje
kalboje da
j ai esné.
Cê pode
jZi i é -
e a é
qua o
Ronis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
pessoal
j a dziy
mui osisk-
ai os
pa adigma
i&lyginama
analogijas
bidu.
Segundo
múl ipla
con a
bene iciá io
i
jnag
negociado
o mas, u inéias
Saknj mum-,
cons i uíd-
as ki y
i
indi ec iniy
linksniy
o mas
su
a
pa¢ia
Saknimi,
po
exemplo. : kilm.
mumi,
mimi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
nos
i
mumj,
mimi,
mum
(caip
kilmininkai),
luga .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia em
missão);
il.
mumysna.
Pana&i
analogia
acon ece
i
2-ojo
indi íduo
i a dziy
mui osiskai -
os pa adigmaje.
P imei o do
i
segundo
indi íduo
j a dZiy
unicaskai os
i
mul idiskai -
os
pa adigmas,
disi damosi
seu
Saknimis,
a pusa y
são maziau
susie as,
como
co espond-
en es ki y
i a dzZiy
a dazodziu
a
pa adigmas.
Reiksmés
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o mas
ambém podem
se a adas
como
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél en e
o
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
oco e
o mas da
p odução
analogia.
Fo ma de
unicaskai os
unciona
o mas
plu aliskai os.
Pa yzdziui,
mui os
is
ankséiau
miné y
i
ou o
mui osiskai-
os linksniy
o mas em
ienaskai os
co espond-
amy linksniy
galines, plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani, u in j
nosinj
daik a a dZiy
i
ienaskai os
galininko
linksniy
pa yzdziu),
mumés
(pagal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune), mum
( u
9
bu , de
aco do
s uk i -
os
a z ilgiu
panaSia
(i$ uma
leksinés
mo em-
os) ns.
kilm. ma ,
que
one iniu
bidu é
su ump-
éjusi i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs. naud.
ma&mie-
nai (pagal
ns. naud.
mdnienai
com
senaja
galiine
-ie<ei, plg.
p .
mennei),
dgs. pode.
mami
(pagal
ns. gal.
mani) e
mumj,
mum,
como
mui osis-
kai os
kilminink-
ai, dgs.
luga .
mumy,
musyje
(pagal
ns.
luga .
many(jé)-
), mumés
(pagal
ns.
luga .
muné
(Zem.)
com
senaja i
kamieno
daik a a-
dZiy
galiine -é,
p isidéj-
us a ela
mui osis-
kai ai
bidingam
-s), dgs.
ad. mdsip
(pagal
ns. ad.
manip) e
k .
Sa o iS-
ka 1-o e
2-o
pessoal
j a dziy
aleg nia-
ima
lie u iy
alboje é
mui o
pa eikes
daik a a-
dziy e
gimininiy
j a dZiy
aleg nia-
anje;
plg. l-ojo
pessoal
j a dziy
o mas,
cons i u-
ído
segundo i
kamieno
daik a a-
dziy
co esp-
ondamy
linksniy
o mas:
ns. kilm.
muniés
(Zem.),
ns. jn.
manim(i),
yns.
luga .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs.
luga .
mumYs(é-
);
segundo
gimininiy
j a dziy-
amy
co esp-
onde
linksniy
o mas:
dgs. ijn.
mumais
(pagal
jais), dgs.
luga .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs. naud.
miimiem
( u bi ,
segundo
jiem) e
k .
Negimini-
niy
j a dziy
aleg nia-
ime é
mui o
mui o
j ai iy
besik yZ-
iuojanciy
analogij-
y, jas
iS i i
a ski o
s aipsn-
io
uzda iny-
s.
P ecisa dize ,
que paki imai
em uma á ea
de linguagem
daznai
pe eina i
ou a,
exemploZiui,
iS one ikos j
mo ologia.
Dél one iSkai
su apusiy kai
ku iy linksniy
galiniy
sepa ados
pa adigmose
lie u iy
kalboje
nyks a u
kamieno
daik a a dziy
e bid a dziy
aleg nia anj-
e, ambém a
p iebalsinis
daik a a dziy
aleg nia anj-
e, zymiai
nuken ejes i i
kamieno
daik a a dziy
linksnia. Dél
o mais jsigali
e pleciasi a e
ia kamienu
aleg niação. §
8. Vas an e
linguagem
mo ologinei
sanda ai, pe
am ce o a
laika de uma
o ma ou jy
sis ema
iS ySkéja
como
p odu ios,
ou as
pe manece
Salia iyjy
como
p odu os
an aeilés
g e iminés
o mas ou
como iSim ys.
En ão oda
linguagem
empo al
mo ologiné-
je sis emaje
são os
chamados kai
ku iy o mas
duble ai. As
o mas
p odu i as e
mais
amplamen e
u ilizadas
ge almen e
em
g amá icas
ixam-se
como
no minés.
Taéiau o ma
p odu i idad-
e, e ao mesmo
empo e
algumas
g ama inés
no mas
ambém se
mudam. Em
cada pe íodo
de
desen ol ime-
n o da língua
há mais
cons an es e
mais
bes ician es
eiSkinia
mo ológicos.
Na á ea, onde
oco e
mudanças,
g ama inés
no mos
podem keis is
e pe neilgq
pe íodo de
aidos da
língua.
Pa yZiui,
compa ado
com J.
Jablonskio
1901 m.
g ama ica,
ago a
conside adas
no minémis
ki okios kai
ku iy uw, i e
p iebalsinio
aleg niação
daik a a dziu
am ik y
linksniy
o mas, plg. J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs. nome.
dkmens,
sése s,
di k e s, mas
ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik egujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns. jn. pa imi
(daba pacii ),
ns. luga .
pa imé (daba
paciameé) e
k .
Ty inéjan
da língua
mo ologine
sanda a e sua
aida, é
impo an e
em cada
pe íodo de
desen ol ime-
n o da língua
iSkel i
p odu i as e
nãop odu i i-
as o mas,
es abelece
am em y
mo ologias
eiSkiniy e
oda
mo ologinés
sis ema de
aidas
di eção.
10