Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991)

ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS

ADICIONES AL «DICCIONARIO DEL DIALECTO DE LAZŪNAI»

El habla de los alrededores de Lazūnai, uno de los dialectos más arcaicos y singulares de la lengua lituana, está desapareciendo por completo en la actual Bielorrusia (región de Grodno, distrito de Vija o Yvija). En 1890, según los datos recopilados por A. Plateris a través de los jefes locales y procesados por un Anónimo (¿J. Rozvadovskis?), en la llamada zona de Lazūnai (que entonces formaba parte de las circunscripciones de Bókštas, Jūrėtiškės y Lugamėnai, en el distrito de Ašmena) se registraron 3559 personas que hablaban lituano. Cuando Jonas Jablonskis visitó el lugar en 1906, comprobó personalmente cuánto se hablaba aún allí en lituano; al mismo tiempo, lamentaba que ya hubiera bastantes «gudaujančių» (personas que hablaban bielorruso), quienes, aunque sabían lituano y lo usaban en casa, sobre todo en familias mixtas, ya hablaban la llamada lengua común, es decir, el dialecto local eslavo oriental (bielorruso o «poprostu»). Por ello, cabe pensar que entonces había más de 6000 personas que sabían lituano en total en las parroquias de Lazūnai, Dūdos y, en parte, Bókštas. En 1957 aún se encontraron ancianos que comprendían el lituano y todavía podían hablarlo un poco incluso en la aldea de Vinkšnėnai, perteneciente a la parroquia de Vija.

Después de la Primera Guerra Mundial, se intentó establecer escuelas privadas lituanas y, más tarde, salas de lectura en las aldeas de Bebrėnai, Daunoriai, Lazūnai y Pāsaliai, pero las autoridades polacas las clausuraron muy pronto. El sacerdote Gumbaragis, que ejerció como vicario en Lazūnai y contribuyó mucho a la cultura lituana local, fue deportado. Se creó un ambiente muy hostil para quienes hablaban lituano. B. Maknickas, nacido en 1908 en la aldea de Saliniai, y M. Varanelytė, nacida en 1910 en la aldea de Mėgūnai, recuerdan lo difícil que les resultó empezar a hablar «poprostu» cuando ya eran casi adultos.

Entre 1952 y 1960, los lingüistas lituanos encontraron aquí todavía a bastantes miembros de la generación mayor que sabían lituano. Por desgracia, el tiempo los fue segando sin piedad: durante la expedición de 1988 solo se encontraron aquí cinco ancianos que hablaban bien lituano: Petras Žaldokas (1903–1989), de la aldea de Bebrėnai, residente cerca de la aldea de Lazūnai; Bronius Maknickas, nacido en 1908 en la aldea de Saliniai, residente actualmente en la aldea de Daunoriai; Bronius Varanėlis, nacido en 1912 en la aldea de Pasaliai; Jasius Avižius, nacido en 1913 en la aldea de Pasaliai, y la más joven, Filimona Varanelytė-Avižičienė, nacida en 1925 en la aldea de Pasaliai. Hay muchos más ancianos que comprenden el lituano y aún pueden hablarlo un poco, pero han olvidado demasiado la lengua de sus padres y aportan poco a los lingüistas.

Inventariar el léxico de una lengua, o su vocabulario, nunca es fácil, pues constituye un sistema ilimitado, abierto a las influencias y en constante cambio. Por eso, registrar absolutamente todas las

160

palabras existentes, pasadas y posibles de una lengua o un dialecto probablemente sea del todo imposible. En el «Diccionario del dialecto de Lazūnai» publicado en 1985 (V.; en adelante, LTŽ) solo se incluyeron las palabras recopiladas por los autores hasta 1982. Sin embargo, en sus visitas anuales posteriores, los autores siguieron recogiendo palabras o acepciones que no habían aparecido en dicho diccionario. En 1988 se acumuló un conjunto especialmente considerable, cuando se recopiló material durante más tiempo siguiendo el programa de lexicología del Atlas Lingüístico Europeo.

Las adiciones consisten sobre todo en formas y derivados de significado de palabras (raíces) registradas anteriormente que no se habían incluido en LTŽ. Se trata de formaciones con prefijo (por ejemplo: pasi-agraštáuti, papa-akėti, pri-miklyti), derivados con sufijo (por ejemplo: -audinėti, -mušdėti, malkėlė sf. dim.¹, malkinė sf., rietuvėlė sf. dim.), formaciones semánticas, o de significado (calcos), o derivados (por ejemplo: baronáitis «agachadiza», broliukas «huérfana», dėgintis «buscar erizos»).

Hay verbos reflexivos que no se incluyeron en LTŽ (por ejemplo: gyvėntis, pasinorėti, tašytis) y, a la inversa, en LTŽ se registraron solo verbos reflexivos, pero no sus formas no reflexivas (por ejemplo: daklausti, prisikandalyti, dažinoti).

También aparecen formas de presente con una formación diferente, por ejemplo: dėnga, grūsta, klėmpa, kliūdžia, minkia, mirkia, frente a las formas indicadas en LTŽ dengia, grūva, klimpsta, minko.... Algunos verbos se registran con prefijos que no se han reducido, por ejemplo: apimti (Apijama lakštus, apijama [kolorado vabalų] kap vuogų, až raudonoz búlboš Psl.), ažušinti (Tep kartų gyvuoninį pašimų ažušyniau Psl.).

Debido al declive del dialecto y a los estrechos contactos con las lenguas eslavas, el tema de algunas palabras presenta variación (por ejemplo: gražtuvas, skietỹs, žibankštis; compárese con LTŽ gražtūvis, skietas, žibankštė), el número (por ejemplo: matavýlai, salotá; compárese con LTŽ matavýlas, salótos) y el género (por ejemplo: ėsliai, stotyvà; compárese con LTŽ ėsles, stotyvas).

Se registraron bastantes palabras con una posición del acento diferente, por ejemplo: boikùs, -i adj. (4) (Oi boikùs bernùkaz búvo Psl.), čeraunýkas sm. (2) (Kūnigas žinój, što ėnas čėraunýkas Psl.). dziędai sm. pl. (2) (In dziędų gi gatávija válgyc gerau jau Bbr.), ketūrnỹtis sm. (1) (Ketūrnỹcis itai vadzinos Bbr.), merkavóti (Jaūgi jūs tep mūsi merkavójat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltóna, graži Psl.), pirkdyti (Ariėlky reikėj pīrgdzyc, o grašų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė adj. (2) (Nubėgo reštinis autobusas un Jūrótiskes Psl.). visokis, -ià pron. def. (4) (Rinko ir rinko mani: ir balšavýkai, ir niėmčai, ir visokià chalėrija Psl.), zakristijà sf. (2) (Pilnà zakristijà tų bóbu Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kàktoj Psl.).

Cabe mencionar por separado algunas formas interesantes o usos de palabras conocidas que no se incluyeron en LTŽ, por ejemplo: abidvėp ad. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos šåvos: ir vienåp, ir kitåp Psl.), arkliūoj instr. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tåvo ne bėdà «no es asunto tuyo» (Tåvo ne bėdà, aš móku aškalbėc šūnį, šūnes nelós Psl.), pribūtas, -à «llegado» (Cia visi žmonės pribūci, svečimi Rbr.), jiemiem (In-sàkė jiemiem Psl.), radusỹs «habidos» (Visókių familių búvo radusỹs Bbr.), prieg šventėmjiem (Sirgo i po tôm gi nùmirė un visų švintūjų, prieg visiem švintėmjiem Psl.), tamiñ in. (Aš jūmi umpilsiu poperålin tamiñ nuožuolnės karós Psl.) káliep

1La ortografía y las abreviaturas (por ejemplo: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl, etc.) de los ejemplos que siguen son iguales que en LTŽ. Las formas de palabras acompañadas de oraciones ilustrativas que se presentan aquí en la introducción no vuelven a aparecer en las adiciones al diccionario. Tampoco se repiten los préstamos nuevos que se ofrecen sin oraciones.

11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

161

adv. (Kāliep maski šunýčiai Gud.), senōpip al. (Senōpip ažēik, mōža ānas tāu rassa-kis Psl.).

Se emplean formas empáticas pronominales peculiares, por ejemplo: kitãsai nom. (Ir dziėdai būvo, viēnas ir kitãsai Uos.), kūnigojo gen. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavój nom. «viuda» (Aš udavój gi buvaũ tris [metus] su pusī Psl.).

También cabe mencionar algunas expresiones fraseológicas interesantes que no aparecen en LTŽ, por ejemplo: an višōs galvōs «con muchísima intensidad» (Jai reikia rékc un višōs galvōs, kad anā girdėt kũ Psl.); an vėjo «en vano, inútilmente» (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausių imtis «asombrarse mucho» (Ānas kap pračiitōs pro tavi, tai tu až ausių imsiēs); až živatų rinktis «desternillarse de risa» (Ānas kap pračiitōs iš gazētos, tai visi až živatų rankas Psl.); pabučiūoti prabājų «no encontrar nada, hallar la puerta cerrada» (Pabuciavai prabājų ir namō Psl.); do chalērija «mucho, en cantidad considerable» (Lasiũ a(ž)sivedē da chalērija Psl.); dantys mūdrascies «muela del juicio» (Duncys mūdrascies, mės sākēm Psl.); duōti prikūryti «dar una paliza, acosar insistentemente» (Duōs prikūryc āny [uodai], nepamiegōsi Psl.); Diēvo kar-vāitē «mariquita»; ir dūko nebūti «no haber nada» (O momōz dukterēs ir dūko nēr Psl.); ciēlų maišą «muchísimo» (Priūtarijau jūmi ciēlų maišų, ciēlų maišų priūtarijau, primelavāu Psl.); kāutis ažvačia «cocear» (Arklýs kāunas ažvačiu Psl.); kap čebatas «por completo» (Sakaũ, dūrnas kap čebātas Psl.); kap čērtas «sin fin» (Partizōnai gērē kap čertai Psl.); kap kačērga «con torpeza» (Kam ānas [kuinas] mān, tįsia kōjas kap kačērgas Psl.); kap zvanai «con sonoridad» (Kap būvom Pāsaly, tai būlo giē-mam kap zvanai Psl.); kap žvėris «con ímpetu, rápidamente» (Arklýs āima kap žvėris Psl.); ōran nueiti «hacer de vientre» (Živati svlā, ōran nenueisi, tep ir smerčis Psl.); pirmā galvā an karkūžēs «persona de mediana edad» (Dar nesēnas — pirmā galvā un karkūžēs Jsk.); nug rāžumo nuvaryti «emborrachar» (Kap dāu pāmaku galvōn, ir nug rāžumo nuvārē, o Petrūkų į tų Psl.); nug mažanų dienų «desde pequeño, desde la infancia» (Tai āny nug mažanų dzienų mokēi, nu bōcios kalbēi Uos.); liežūvi turėti «saber una lengua» (Vot kiek liežūvi turū — kēturis liežūviūs — ir Pāsaly sēdziu Psl.); pirmōj polkā «primer baile» (Svōtu pirmōj čerkā ir pirmōj pol'kā Psl.); strūkas liežūvis cuando se habla de los «žagūnai», es decir, los hablantes de Lazūnai (Strūkas liežūvis mūs, tolī nenuevisi Jsk.); vyžų daužėtas «aturdido, raro» (Ānas tokīs kap vyžų dauštas Gud.)

Debido al olvido de la lengua y al estrecho contacto con las lenguas eslavas, se encuentran muchos híbridos, préstamos y variaciones de sonidos individuales, por ejemplo: baraznà sf. (4), compárese con ežia (Ir toj baraznà, nēr ažōs, o kad būt gi ažā Psl.), bōbočka sf. (4), compárese con bōba, bobulė (Bōbočka, rassākai mūmi skāškų Psl.), ōlena sf. (1) «hueso», padāšva sf. (4), compárese con pādas, padōbnai adv., compárese con padābnas (Giema kap bāciuska padōbnai Psl.), ponedielnykas sm. (1), compárese con panedielnykas (Dar mōža ponedielnykan sākē Psl.), sākaras, sāčharas sm., compárese con cukrus (Sākaro gi nebūvo, īto cūkro Bbr. Ašpīlē vūogas sācharu Bbr.), sarokā sf. (2), compárese con šārka, susim adv., compárese con sausēm, sausim (Vo, kad pasāko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviežickas -à adj. (3ᵇ), compárese con švėžickas (Sviežicki paūtai, gārdūs Psl.), ščestlyvai, ščeslyvai adv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaũ-cas sm. (2), compárese con udaũčius (Ītai udavā su udaucių apsižānio ir dār radāisi aš juosnī Psl.), žōratka sf. (1), compárese con žōaratka. Una parte considerable de ellos son ocasionalismos evidentes. Un habitante de Jōškūnai (Samuelis), que llevaba mucho tiempo sin hablar lituano, al querer decir la palabra

162

arklyš le añadió la raíz de žirgas, diciendo: žirklyš ir kumelė, pero después continuó: Nüvedė arklūš ganýc Jsk.

Actualmente, los nombres de los meses son en su mayoría eslavos, aunque algunas personas también conocen sus equivalentes lituanos, por ejemplo: saušis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasaris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kóvas sm. (1) — mórčius sm. (2), balandis sm. (2) — kvietnius sm. (2), gegužė sf. (2) — mójus sm. (2), biržėlis sm. (2) — čėrvcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — šerpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) — (v)žesnius sm. (2), spális sm. (2) — padziėrnykas sm. (1), lãpkrītis sm. (1) — listapōdas sm. (2), gruōdis sm. (2) — grūdnius sm. (2).

En los suplementos se presentan relativamente pocas palabras con raíces nuevas o nuevos significados. La mayor parte son préstamos y a menudo duplican voces lituanas. Esto se aprecia claramente en las remisiones a palabras o significados ya incluidos en LTŽ. Las formas principales se ofrecen solo para los verbos nuevos (derivados sufijales y préstamos). Las demás formas, diversas y prefijadas o reflexivas, salvo alguna discrepancia, aparecen de manera aislada y por lo general no difieren de las formaciones análogas de LTŽ.

En primer lugar se presenta el léxico lituano, es decir, palabras con raíces lituanas. También se incluyen palabras internacionales poco modificadas y préstamos antiguos incorporados a la lengua literaria. En total, esta parte del léxico constituye aproximadamente tres quintas partes de todos los suplementos:

abi kuris (híbr.) pron. indef. cualquiera: Atvažujit subatōn vot abi kurōn Psl. pasi-agrastáuti como en la lengua literaria: Amà sõdan pasagrastáuc Dnr. papa-akėti escardar por completo: Žydziūnai jau papaakėji bul’bàs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr.

ambolatōrija sf. (1) ambulatorio: Aš jau iš ambolatōrijos bėgu Psl. amērika sf. (1) país de la abundancia: Negodni tį žmonės, cionbikai amērika Psl. amerikōnas sm. (2) compárese con amerikōnčius: Vaikai amerikōnai, tį gimė Bbr.

an prep. con gen. según: Ne šėnas, dar gražūs un jo metų. Pranūkas gražūs un jo metų Psl. apsiavimas sm. (2) como en la lengua literaria: Apsiauc, tai brungus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardýti desarmar: Paardzýe skōra mõžna, o tadiu pastātai kad nori Dnr. pasi-ardnėti arar, labrar: Kap pasardzīnėjo perdzėn, tep, sãko, nāta peciāi sopa Dnr.

pasi-árti acercarse: Dãvė ir bernāku kįsnį pasārė, kad prjunkt Dnr. raz-árti (híbr.) arar: Nėra ažōs, a kad būt gi ažā, o taigi ažā razartā tį ir tį Psl. artýsis, -i adj. (2) cercano: Pastātė cionbikos tàn galān artysian Psl. papa-aštrinti afilar todo: Kalviep papaštrino visa: ir peiliūs, ir pjāutuvus Dnr.

ātomas sm. (1) átomo: Ir ōt ātomas, visa (potvynį) Džievãs visa kab dâu, tep ir ātomo nereikia Psl.

nusi-audýti rehuir: Nusiaūdai gi jau tū, kō stōvi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo crecer.

ap-augdinėti cubrirse de vegetación: Kap runīkos apaugdzinės, bōtas būs žmōj Psl. at-augti 1. como en la lengua literaria: Nugūrina (ragą), pakōl’ atauga, būva su vienu ragū Psl. 2. como en la lengua literaria: Apėdė (sodus), ir nebūvo lakštį, ale atāugo Bbr.

11*

163

azh-augti 2. atascar: La chimenea se atascó de hollín Psl.

alto, -a adj. (3) 2. Referido a la calidad: Harina Balci, de primera clase, de alta calidad Dnr.

codo sf. (1) véase alkūnė: Eso que rasques con los codos, ahí Psl.

panusì-aūti descalzarse todos: Por los prados íbamos todos descalzos Dnr.

papa-áusti terminar de tejer: Para San Velūkai ya lo habíamos tejido todo Dnr.

avãrija sf. (1) como en el diccionario general: Mi hijo murió en un accidente Psl.

avýtinis, -ė adj. (1) de oveja, de ovejas: Carne de oveja Psl.

až prep. con gen. 11. detrás, siguiendo: Para pastorear vacas hay que ir detrás de ellas, una tras otra Jsk.

išsi-badžioti andar vagando: Vagaron demasiado; ahora duermen Dnr.

paiš-baidyti espantar a todos: Ese diablo espantó a todas las gallinas Dnr.

baidlyvas, -a adj. véase bailyvas: Ese es muy asustadizo, le tiene miedo a todo. ¡Qué caballo tan asustadizo!, se asustó y salió corriendo Psl.

balandà sf. (3ᵇ) como en el diccionario general: El columpio meció a dos palomas Psl.

pa-balnóti como en el diccionario general: El caballo ya está ensillado; monta y vete Dnr.

báltas, -à adj. (3) 2. caro: Me senté en el banco caro y hablé de mis propios asuntos Bbr., Bžm.

pra-bálti como en el diccionario general: Le echaba ropa blanca a la cama y luego unas sábanas para que quedara blanca Bbr.

baronáitis sm. (2) agachadiza común: La agachadiza siembra hierba Psl.

esparcir distribuir todo: Kap neážrėse maišo, tep ir paišbarstė grūdus un kėlio Dnr.

llamar a la puerta golpear: Pazdairai, kas ti pabarškino? Dnr.

regañarse refl. véase regañar: Kap ãny i (š.)sibórė, tep dabar nesuveido krūvõn Dnr.

quejarse refl. lamentarse: Anã nãta prisibedavójo po bõciai Dnr.

correr por ahí como en la lengua común: Vaikai kap ragi išbėgiojo Dnr.

entrar corriendo introducirse corriendo: Aš pirkiõn inbėgau, kačèrgu ėmiau ir bėgõm būdòs Psl.

irse corriendo 4. marcharse rápidamente: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrótiškėn Psl.

venir corriendo 3. llegar: Atveža iš Lazūnų, un rõvaro padbėga ir pèrka Bbr.

golpear, llamar a la puerta golpear, hacer ruido.

resonar, llamar a la puerta resonar, hacerse oír al llegar: Nu niẽmčai adbel dinėj ir selãz dègino visa Psl.

muchacho m. (2) 3. soltero, hombre no casado: Nebūvo žmonõs nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl.

abedulito m. (2) dim. véase abedul: Beržūkai ir cionbìkai yrà Bbr.

apestar hacer que huela mal: Kap kadù ãnas ir pàbezda Dnr.

tirarse pedos véase tirarse pedos repetidamente: Pribezdėjo, alně nõsi vėrcia Dnr.

desprender, quitar dejar pelado, arrancar: Jaũ visùs linùs tadiù būvom pablàški Dnr.

mugir mucho como en la lengua común: Mãnos kárvės prisibliauš negirdžtos Dnr.

pa-bliūžnyti hablar de tonterías: Ãnas nègal' būc nepabliūzniji Dnr.

blogýbė sf. (1) como lk.: Ir visókias blogýbes pragývenai Dnr.

blogýn adv. véase blogas 1: Nu gerėsnis kūsni, bo ne blogýn àima Psl.

pa-braidyti como lk.: Įtas vaikas neištrivõs nepabraidė po ūndeni Dnr.

brãzdas sm. (4) como lk.: Reikia pjáuc kap brãzdas raũndas Psl.

až-brinkti levantarse: Išminkyta dúona ažbrinko Dnr.

164

pa-bristi como lk.: Pabrėndž' tį kūsni, pazdair, kas tį guli Dnr.

broliukas sm. (2) huérfana: Broliūkai cik žýzd' daržaly Psl.

bronchitas sm. (2) como lk.: Nù a jùs nuk kõ gėret, nug bronch(i)to? Psl.

brūkšterti, -ia, -ė hacer una incisión: Nu õdzina, brāt, brūkšters, sucēinsi kap kaladā Psl.

prisi-būdinti como lk.: Nėgaliu jō prizbūdzinc, nāta miēkc' Dnr.

bulbavienà sf. (3) compárese con bulbiena: Makryčā klōjasi apaciōj kur bul'bavienà Bbr.

burbalka (híbr.) sf. (1) burbuja: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl.

burokėlis sm. (2) remolacha comestible: Tai raudōnus burokūs vadzina burokėliais Bbr.

an-būti quedarse un rato, permanecer de pie: Až vaikų neunbūs manīm ito kundziūko Psl.

in-būti 1. seguir vivo, sobrevivir: Tadù až nēmčų neinbūsi, a(ž)strēlis Psl. 2. quedarse un rato, soportar: Oijē kap āima kārvēs kakarūžon, tai nē rōdos nē kokiōs nēra, negal' inbūcie Psl.

pa-būti 3. suceder, ocurrir: Kōlai i(š)simōko, visa pabūsta Bbr.

buža sf. (2) 2. boca: O kū, sakau, maź jau būzon duōs, kat paprašysiu Psl.

čakoti, -oja, -ojo hacer tictac: Mōža kur čakoja češai Gud.

charakteris m. (1) como en la expresión: Viši un vieno charāktaro vaikai kap čābatai Psl.

čikt interj. para indicar un golpe: O užžs i(š)stūmė gālvu ir čikt mān būrnon Psl.

pa-čiukoti piar: Any (višteliai) liš kūsni paciukoja Dnr.

cukrinė sf. (2) diabetes: Cukrini šir(k)sta tōj, kuri až jauniko Dnr.

čeplys m. (4) compárese con čepela 1.: Māika pavadino čepliu, čeplys Gud.

čianoj adv. véase čianai: Jau nēsnōri čianōj būcie, jau senā džirbuos Psl.

čianuikai adv. véase čionāika: Kab ras itep čenuikai, kurākai brukavōjom ūlyčias Psl.

prisi-čiunėti quedarse callado: Dōs jau prisčiūnėjau Dnr.

čiunti, čiūna, čiūno callarse.

pri-čiunti quedarse callado: Sāko, kap atvažāu Bōkštan, pričiūno, jau negiedōj, jau mucho, bijōj bokščōnių Psl.

apsi-dairinėti 3. refl. vigilar: Dabar reikia ir žmōnų jōjų apzdairinēc Dnr.

iš-daryti preparar: Reikia palyno išdaryc Psl.

dausos sf. pl. (4) trópicos: Žūsēs bēga un dausų, un šilto dāikto Psl.

romper a golpes 2. cortar a golpes: A mis caballos se les han partido las herraduras; hay que cortarlas, pero no se cortan, las rompe a golpes con una piedra (flk.) Psl.

romper a golpes, -e, -ió véase daužd(in)ėti.

romper a golpes véase perdaužinėti: Se rompieron a golpes el mercado entre sí Bbr.

clavar 2. hincar, clavar: Hinca la estaca en el suelo y agarra las riendas Psl.

clavar a muchos clavar muchos: Clava las estacas y luego anda (lanza la tela) Bbr.

cubrir tapar: En invierno, al comprar, hay que cubrir todas las ventanas Dnr.

cubrirse refl. véase indėdinėti: En las ramas, donde se meten las bobinas Psl.

fogoso, -a part. 2. impetuoso: Caballos fogosos Psl.

quemar 4. tener calor corporal: A todos les arde y les arde la cabeza Psl. 5. refl. buscar sementales: Las yeguas buscan sementales, quieren al caballo Psl.

165

až-dėgti 3. quemarse, ponerse moreno: Aždegė rūdas visas Psl.

in-dėgti calentarse: Taigi pridega kūsni pečuj (duona), kap mochai indėga pečius Bbr.

insi-dėgti prenderse fuego: Šuodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl.

paaž-dengdinėti cubrir a menudo: Any avurkuš un nakcės paażdíngdzinėja Dnr.

deñgti, deñga, -ė cf. cubrir 1: Tadu šaudais deñga Dnr.

ap-diñgti cubrir: Abdenga šaudais ir kroiku padaro Dnr.

až-dėgti 4. prohibir, cerrar: O kap dazinōs vlasčis, da jūmi aždīñks ītu, kaplyčių jūsiu aždīñks Psl.

dengtuvas sust. (2) tapa: Dingtuviu kôc kų apdigdzinėjam Dnr.

dengtuvelis dim. (2): Reikia dingtuvelių apdinge pienų Dnr.

dėti 9. asignar: Gyvį ažimde (už javų išganymą) ir štrafų dejo Bbr.

až-dėti 5. apagar: Papritlėjau ūndeniō, čysta aždėjeu ugnį Psl.

pasi-dėti 5. refl. mirar: Ītas fūrmanas paždema-nūmirė, gũl neģīvas Psl.

dezertýras sust. (2), como en la lengua literaria: Ažemė tuos dezertyrus Psl.

diemedis sust. (1), como en la lengua literaria: diemedėlis dim. (2): Diemedėlis augo tī Psl.

dienavóti, -oja, -ojo (híbr.) pasar el día: I vakarōja ir dienavōja Jsk.

diešin adv. quién sabe: Atseis ar neatseis, jau dziē(ž)žin Psl.

Dievùliau bočiùliau interj. (para expresar asombro): O tī gi balā, Dzievūliau bočiūliau! Psl.

paiš-dirbinėti fabricar de todo: Ir kô jamp nēr paišdzirbdzinėta! Dnr.

pér-dirbdinėti véase perdirbinėti: Nu ale mōža pérdirbdinėj čià ānas Psl.

da-dirbti (híbr.) terminar de trabajar: Aš paskrebūška, bocià skrebój skrebój ir kōju nedadzirbo (nes šlubas) Psl.

išsi-dirbti 5. refl. ensuciarse: Klōj skarōčų un stālo, kad stālas nei(š)sidiržint Bbr.

pra-dirbti gastar: Pasimi rūblį ir pradzirbi Psl.

dirigúotis, -úojasi, -ávoši oscilar: Vilkai kap ažžaidzia medzy, tep až mēdzias dirigūjasi Psl.

pa-drabstyti escarbar: Kūr itai ragėta, vištos daržų padrāpstė Dnr.

paapsi-draskýti desgarrarse unos a otros: Any (vaikai) kap lis šūveima krūvōn, tep paapsidraško Dnr.

draũgas m. (4) (nj.) como en el lituano estándar: Nu draugai jō suvažāvi Psl.

dryžinis m. (2) herramienta para cortar ranuras: Dryžiniu pjāuna ravelį ir dėma dūgnų Psl.

dukteris f. (3ᵇ) véase dukte: Aš po bociū Varanėlio Mikalōjo dukteris Psl.

paan-duoti entregar, repartir: Jau ana dukteris paandau až jaunīkio Psl.

parazdúoti (híbr.) repartir: Milēnksasai (žemę) tai lis parapkām parāzdavē. Jau āny slūžijo, tai jiem parāzdavē Bbr.

prisi-dúoti 3. refl. dar fruto: Tadu cieji lināciei ka(p) pridzūoma tep nāta gerai Bbr.

susi-dúoti aparecérsele como una visión: Sākė, suždāvi būvo gaidžyš Bbr.

paaž-dūgnyti poner el fondo a todo: Paaždūgnijo visūs kuodžius Dnr.

166

pa-dvėsti como en lk.: Nebi, dābar ānas (telias) nepadvės Dnr.

dvilkt interj. para expresar un movimiento repentino: Un ti um pievos nuvėjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (para fotografiarse) Psl.

dvynyš m. (4), compárese con dvynykas: Dzvyniai būvo āny. Anà turėj dzvyniūs Psl.

dzaň interj. para indicar el sonido de las campanillas: Ėch važiuoja jau ānys – dzaň dzaň dzaň, kap jau žino, kur mergos yra Bbr.

iš-džiūboti 3. sorber hasta la última gota, beber: Pakusni ir išdžiūbojom tep mės tų vynų Psl.

džiovindinėti, -ėja, -ėjo secar.

pér-džiovindinėti secar en exceso: Nesudžiūvo kap kārtas, reikia pérdžiovindzinėc Psl.

paiš-džiovinti secar mucho: Dabar tai nėra bėdės, paiždžiovino ir vėža Bbr.

pér-džiovinti volver a secar: Reikia pérdziovindzinėc šienų, ne kur dė́sies – pérdziovinsim Psl.

pra-džiovinti secar un poco: Pradžiovinam rugiūs ir mālam Bbr.

ėch interj. para expresar admiración: Ėch važiuoja ānys, kur mergos yra Bbr.

at-eidėti 5. salir: Kap ataidėm iš pirkios, tep pakavolki atpjóu duonos ir dáu Psl.

ap-eiti 6. infestar: Kirmėlėm apėj sōdas, nieko nepadarėm. Slyvàs visàs apėj, visa čysta apėj kirmėlės Bbr.

at-eiti 8. apartarse, irse: O bōba laīnda: ataiki, sāko, ir krūcinėn dâu kulokū Psl.

da-eit 5. morir: Un Velýkų kap ašpjōu (kumpį), tep ir veršis daūjo. Un Ažūgavenįų ažūgo, o un Velýkų ne. Ir veršis daūjo Bbr.

salir-empezar, comenzar: Empezamos a beber cuando salió el ejército, cuando llegaron los bolcheviques Psl.

decaer 6. deteriorarse moralmente: Ahora el mundo ha degenerado Psl.

hundirse 4. ahogarse: Tres se hundieron. Tres niños se metieron en aquel estanque Bbr.

cambiarse cambiar de campamento: Se habían pasado a los alemanes diez familias de los bolcheviques (a los alemanes) Psl.

suceder 6. ocurrir, acontecer: Pues así fue, así sucedió Psl.

desechos sust. pl. (4) véase ėšles: Los desechos fueron hechos con un pedazo de corteza Psl.

comerse destruir parcialmente: La polilla se comió nuestro jardín, y no quedaron hojas Bbr.

devorarlo todo comérselo todo: Ya se lo comieron todo: tanto el heno como las raíces Dnr.

higuera sust. (1) como en la lengua literaria: La higuera llegará hasta el techo Dnr.

lástima, -a sust. f. (1) compasión, condolencia: Si no hay compasión, no hay nada por lo que llorar Psl.

inventar como en la lengua literaria: Él no ha inventado ni inventará nada: como era antes, así seguirá siendo Dnr.

volver a apacentar apacentar de nuevo: Uno cuidaba el rebaño, y nosotros volvíamos a apacentarlo varias veces Jsk.

engordar como en la lengua literaria: Y así, durante todo el verano, pastoreó y engordó dos puds Bbr.

asustarse 2. refl. espantarse: Cuando vieron aquello, todos se asustaron y echaron a correr; todos subieron Dnr.

sobresaltarse asustarse: Me sobresalto cuando golpeas la puerta Dnr.

enredarse 2. refl. enredarse: Ay, era muy difícil expresarse con claridad, siempre se enredaban al hablar en lituano Psl.

167

ążsi-gavėti refl. véase ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr.

geltonavótas, -a (híbr.) adj. (1) algo amarillento: Geltonavóta markvà tǫj, rudà tumšesnė geltonavóta Psl.

paiš-gérti 2. beber un poco de cada cosa: Kap cik paižgera tep ir skaūnasi Bbr.

gesýti 2. vaporizar, bombardear: Araplānai vis skrañda, kūšni abdairė žmonių, balševykų ir gėso Psl.

giedodinėti, -ėja, -ėjo cantar, entonar.

at-giedodinėti responder con un canto: Ānas ažgiedój, o anà adgiedodinėja jām Psl.

at-giedóti responder cantando: Ir vėl ažgieme anà, o itoj adgiema jām. Kap nór tep atgiema. Kap jām papūola, tep adgiema Psl.

až-giedóti 2. anunciar: Al¹ svabōdų ažgiedójo balševýkai, visas frōntas, po visų frōntų ažgiedójo i fsio Psl.

pri-giedóti cantar de cualquier manera, improvisando: Ir prigiema visāp tī ānas Psl.

susį-giñčyti como en el lk.: Āny suzginčiojo, o pie kū, paci nežinaū Dnr.

pasi-giŕsti 3. sentir, percibir: O kū pagirdot tadū? Psl.

pa-gýti como en el lk.: Kap pagija, pāts (šašas) nūslupa Psl. refl.: Šašas kap pažgis, pāts nuslūps Psl.

gyvénti 5. aguantar: Gi juōkas, nėgalim gyvénc iż ito juōko Psl.

gyvéntis refl. véase gyventi 1: Kap gyvėnasi tāu, kas girdėcis? Psl.

su-gyvénti 3. adquirir viviendo juntos: Su juōj anà bērny sugyvėno Psl.

gyvuonỹs sust. (3ᵃ) véase gyvuonis: Gyvuonỹs nāta sopa. Tep aš kartū gyvuonīn pāšinų ažūšūniau Psl.

pri-góbti cubrir, tapar: Prigōb¹ tu jū kūoj, kad nesušalt Dnr.

až-grānti 2. poner encima: Nēša kū užgrōvi un kāklo Psl.

embellecerse, -ce, -ció como en la lengua literaria.

pa-gražėti como en la lengua literaria: Pagražėjau kūšni, pajaunėjau Psl.

grāžtuvas m. (2) véase grāžtuvis: Nebūvo knōlių, alē sukē gruštuvū ir tadū kuola-liūs kōlē Uos.

grebėzdas m. (2) rastrillo: Tadū ivuos grebėzdus primuždinėjo Dnr.

grebóti, -ója, -ójo véase graboti: Grebōjom ir vėžem, bo visa saūsa būvo Psl.

nusi-gręžti volverse: Agōtos dūonos pādema – vējas nūzgrīža šōnan Bbr.

už-griebti 2. tomar: Jūos ažēmē, pavelėj visūs tijaukai, neižbēgo, ažgriebē balševýkai Psl.

griūti 4. caer: Niēkali per ty vījany nepēraisi, pīmps prōsta un galvōs grūna Psl.

ap-griūti 4. acostarse, dormirse: Gīrtaz buvaū, abgruvaū miegun Psl.

in-griūti 2. entrar: Būvo keturi (vokiečiai) selōn ingrūvi Psl.

paažgrūti atiborrar a muchos: Ītos duōbes jau suvisū paažgrūvi Dnr.

par-griūti, pargrūšta véase pargrūti: Dar gēra tōp, kōlai nepārgrūsta, kap pargrūva, gūl¹ Bbr.

grōbti, -ia, -ė como en la lengua literaria.

ap-grōbti recoger, apropiarse: O Jūrikas (ponas) tai āpgrobē žāmį ir jau un tolerų pārdavē Bbr.

168

grūntas m. (2) 1. tierra, parcela: Męs tį jau turėjom cėlių grūntų, cėlių grūntų turėjom, o čia buvo kevirta čėsčis grūnto Psl. 2. naturaleza, carácter: Āny kažkokį vieno grūnto su tuo Vlādžiku Kuzmičium, vieno grūnto Psl.

ažsi-grūsti 4. refl. llegar, ir: Kur tu dėjes, neišaisi mėkur toli medzi lūgan a(ž) sigrūdi Psl.

dasi-grūsti (híbr.) alcanzar, llegar a: Lēdzve chalerija, lēdzve dauggrūdau dzenos, bijojau Psl.

pāaž-grūsti atascar todo: Kur ānas jūs paāžgrūdo, ir paci nežinau Dnr.

pa-grūsti 4. atiborrar, meter a presión: Pagrūstos mašinos bažnyčioj Bbr. 5. fusilar, matar: Bokščioniūs būvo suvāri visūs strēliōc, daug pagrūdo Psl. Visūs pagrūdo partizōnai, sudėgino sėlų Psl.

papa-grūsti destrozarlo todo: Dabař papagrūdo visūs aparatus (de vodka) Psl.

susi-grūsti 4. refl. apiñarse, reunirse: Visi suzgrūdi cionā uliavoja Bbr.

gudōninas, -a adj. (1) de Gudonys: Nūnešė gudōninon ūpên rōkų ir nutāpijo Psl.

da-gulėti (híbr.) aguantar tumbado: Mān labai vo sōpa itas dāiktas, aš nègaliu dagulėti Psl.

ap-gulti acostarse, dormirse: Susriņki, būvo, ir giema, nu ir visa, kōlėk ābgula Bbr.

gumà f. (4) como lk.: Iž gumòs visa būvo Psl.

pra-gūrinti empezar, abrirse paso: Oi, sunku būvo pragūrinciē ūtaryc poproštu, gaudais lietuviškai vis Psl.

gurklys 4. nuez de Adán: Žmuōj su dideliu gurkliu Psl.

haŕ interj. para indicar una riña: O jau senì, tep haŕ, haŕ, haŕ vienas un vieno bōramės Psl.

iešniekas, -a adj. (3ᵇ) muy corto, muy estrecho: Da koki tavi namėliai, koki āny iešniekiūs, koki āny siauriekūs (r.) Drv.

ieškoti(s) 3. refl. acicalarse: Vištos ieškosi, būs šalna Psl.

atsi-ilsinėti 2. estar muerto: Al' dar āny nuvēj pas namūs atsilšinēc. Jau āny atsilšinėja visi, jau visi ažmigo lietuviai Uos.

až-imdyti 5. retener para obtener un rescate: Um pievōs nelāidė jau, gyvi ažimđė ir štafų dėjo. O kiekkkart (ponas) ažimđė gyvi Bbr.

ažimti 6. tomar, atrapar: Juos ažėmė ir pavelėj visūs Pel. Ažėmė dezertyŕus ir visa Psl. 7. quitar: Cia tadū ažėmė diōnų selōj Bbr. 8. arrebatar: Nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. 9. encontrar: Sāko, o kad aš jį ažėmž, būūtum pautarini Psl. 10. tomar como rescate: Ir ažima gyvi ir ažvāro Bbr.

nu-imti 6. retirar dinero con la libreta de ahorros: Aš jau nuvėjau un počtos nūjemiau šimtų rūblių Psl.

pri-imti 5. terminar, recoger: Vo šienavāi (nors lietus) nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. Visa jau priimta nog laukō Bbr.

indas (m.) s. (1), como en la lengua estándar: Paštiloju pīrkų, pāprašiu indus ir sēdziu Dnr.

institūtas s. (2), como en la lengua estándar: Atvedė mani institutan anā Psl.

intrŷs s. (4), véase intrius: Intrŷs būvo, vienų pautų Psl.

jazmentà s. f. (4), jazmín: Jazmintà gražì āugo. Skynėm jazmintàs Psl.

169

hacer que se agote, fatigar, ahuyentar: El caballo está tan agotado que ni siquiera puede tirar del carro Dnr. Se sienta en el caballo, ¡si no lo cansas! Dnr.

jokìs, -ìa pron. indef. ninguno: Y este todavía no tiene ningún coche Psl.

jujiškis, -ė adj. sust., jujiškis (2) Vijòs, Yvijòs: Ya construyó allí sus propios establos para ovejas, de veintidós bancos. Toda la aldea, dicen, es rica en ganado. Se lo dijeron a aquel rico Psl.

kabiniètas sust. m. (2) despacho: Me llevó a su despacho Psl.

atsi-kabinti 2. librarse de: Ya me he librado de ellos Psl.

kadà ne kadà adv. de vez en cuando: Pues bebe de vez en cuando, pero este no es un borracho Psl.

kadàisnis, -ė adj. (1) véase kadaikščias: ¡Vaya trabajo que había, decían de vez en cuando! Uos.

kairanÿs (dial.) adj. (4) véase kairinis: Te llevará hacia el lado izquierdo o derecho, donde habrás girado Psl.

kairinis, -ė adj. (2) izquierdo: Has girado; irás hacia el lado izquierdo o derecho Psl.

an-kaisti acalorarse: ¡Vaya, me he acalorado con la ropa mojada! Psl.

pa-kākoti hacer sus necesidades: Se sienta en el orinal y hace sus necesidades Dnr.

kálti 4. (dial.) pinchar, apuñalar: El cerdo chilla como si alguien lo estuviera pinchando Psl.

pri-kálti 2. clavar muchas cosas: Los de Dunciai clavaron así muchas ramas (de la rueda) Psl.

3. golpear mucho, apalear: Le golpeaban con fuerza por todas partes en la cabeza; eso es cosa de los azūbelavìškiai Bbr.

at-kalbėti 2. desencantar: Kaltūnas estaba en la cabeza; alguien le cortó las trenzas y lo desencantó Psl.

pér-kalbėti 1. como en el lituano estándar: Pues se lo volví a contar entonces Uos. 2. conversar, charlar: Así estuve hablando de todo, y acabé charlando Uos.

pasi-kalitiuoti engancharse: Āny ir paskalitiuoja kap niėkas nėrag Dnr.

kamblÿs sust. (4), véase kamlys: Žolės priranka, àtsuka itus kamblìus ir ėda Psl.

kamštis sust. (2), véase kamštv̇s: Āškimsė abūdų galū bačkòs itais kumščiais tokiais Psl.

paap-kapóti picar todo: Gudzìškėse visos medžiagos paapkapótos Dnr.

karasÿs sust. (4), véanse karosas, karosis: Įtų karasìų daugėl’ būvo Dnr.

kardiogramà sust. f., kardiagramà (2), como en letón: Mān padàrė kardiogramų. Nu gerai, ažrašinėja mān tų kardiagramų Psl.

ap-karšti 2. fastidiar: Jaũ mān reikia dàrbas dzirbc, jaũ mān apkarò (kalbėti) Uos. refl. Apsikàrsta lig vākari kap dzidėlė dzienà Psl.

at-kàrti 2. quitar lo que está colgado, descolgar: Vo gi dár nepastàtėm gòdniai šėpos, ūn neatkórau niėko Psl.

pérsi-karti darse la vuelta: Anà (gyvatė) pérsikara in šakuòs (gimdyti) Psl.

pri-kàrti enganchar: O kiek ūn nù papýniau, ojojoj prikòrau ūn pilna pirkioj, dár ūn kumpi pripilta (svogūnų) Psl.

kasnÿkas sust. (2) 3. colgantes bajo la garganta del gallo: Gaidziep po barzdū kasnÿkai karulioja Psl.

ažsi-kàsti refl., véase ažkasti: Aš a(ž)sikasiua pieskañ Drv.

kàstis 3. refl. escocer: Užys neskùnda. Slivinÿs geltonìckas slìepas ir kūndasi, inkiš, kad išlìstai un jō Psl.

170

in-kąšti 3. comer algo, picar: Nu tai biednas neturėjė kavolko duonos inkųsc Psl.

1 kaštōnas m. (2) como en la lengua estándar: Pie pifkių kaštōnai augo Psl.

2 kaštōnas adj. (2) de color castaño: Mūs buvo kaštōnas arklỹs Psl.

katilėlis m. (2) recipiente de los soldados: Negrūdo mūs, nevelėj, kacilėlė atnešė – vo jėse Psl.

kaušinis (dial.) m. (2) (cf. huevo) huevo: Skvaruškamp reikia undaužė kaušinių Dnr. Vištos godniai dėma kaušinius Dnr.

kažkienas, -à adj. (4) de alguien desconocido: Kaškieną karvė išbėgo Psl.

kėkšta f. (1) arrendajo: Kėkšta čia pie mūs būsta Psl.

kelėlis m. (2) dim. véase kelias: Da kadū gi aš sustikšiū, ir kurgi aš lauksiu iš kokio kelėlio, iš kokio kraštelio (r.) Drv.

kelỹs m. (4) camino: Kap aškirtaũ aš kartū (gluodeną) kelý, galvā nulindo, nuodega kap liko, pusis, tep ir gulėj Psl.

pauzši-kélti levantarse todos: Jaũ pau(ž)sikėlėt?

ap-kėpti enfriarse por la escarcha: Pakā ažėjau tijaukai metrų kokių šimtas, o šalna būvo, ir ap-kepiau Psl.

su-kėpti 6. provocar hormigueo: Tep mán visų kūnų kap dzilginēm kas šukepė, tep degī pazdarė. Visas kūnas mānas kap itai dzilginēm šukeptas Psl.

pauž-kiīmšti rellenar por completo: Liš paaškiimiš visas skylās, kad nepūšt Dnr.

iš-kīrpti como en la lengua estándar: Karčūs čėrtas papȳnė, reikia iškīrpė Psl.

až-kīršti 2. matar: Aškirto (avį), in kāklo ir spira (vilkas) Psl.

pa-kīršti cortar en trozos: Kirviū pakirsiū lapūš, nu siečkornia nepasatcyta Psl.

kītakas pron. indef. cualquier otra cosa: Reikėj išdūmot kītakų Psl.

kītąroz (híbr.) adv. véase otra vez: Kituroz tai ažrašysiu, ažrašysiu adresų Psl.

da-kláusti véase preguntar: Daklāusi, dadēsi vilnų ity jau, siūlų Psl.

an-klīmpti, ānklempa, -o compárese con hundirse: Dzidelės bālos būvo. Kārve kap ūnlānda, tai ir ūnklempa Bbr.

kliūdytis, kliūdžiasi, kliūdėsi véase estorbar: Kab itai (žaltį) un kėlio… išvaryc, tep šāudosi, alė itep nekludzis, nesklūdzia Psl.

paāž-klodinėti cubrir por completo: Juosā visos lāškos paašklodzinėtos mārškom Dnr.

klōti, -ōja, -ōjo 4. (trans.) acostar: Balnicon ju klōj, ale anā nėgulė Psl.

iš-klōti 2. extender: Nū išklōja (linus), tai tadū padziūsta kiek tų čėso Bbr.

paaž-klōti cubrir por completo: Tė būvo visā kluonienā paažklōta (linai) Dnr.

pér-kōšdinėti colar: Kap reikia ir dukārt pērkošdinėjam (piena) Dnr.

kramtytis 2. refl. morderse: Kramtosi arklỹs Psl.

krėpterti, -ia, -ė morir, perecer: Liš iš Lazīnų, o visi krēpterė iš hālado Psl.

krėstis 6. refl. temblar: Krėčiaus kap apušė Psl.

pri-krikštyti bautizar a muchos: Kūningas Fēliksas Petkēvičius Lazīnuose būvo, nu vo tadū prikrikščėjo visa Fēliksų Psl./refl.: Pinkiōlika vaikų, apkřikščioji, pris-krikščijau vaikų Psl.

krimslė sust. (4) cartílago: Krimslės = mėsōs nērā Psl.

in-krimsti morder: Ašiškas, jō inkrimst nemožna, sukiūrus jau Bbr.

caerse por completo caerse todos: Ažnac panukrito visi lakštai Dnr.

171

trillar por completo trillar todo: Anà Jazėbas jau visą paiškùlė, visų jau Dnr.

desgranar 2. mezclar, triturar: Kanãpių prikrùna tarbelę, sikulia, sikulia ir in kopūstùs mèta Bbr.

jovencito sust. (1) dim. véase kunigas: Jõunas gražùs kunigáicis Psl.

sordo, -a adj. (4) 2. fig. indiferente: Kùmeli kab įmpeni gòdniai, ãnas tadù kurčias, nėgirdaž' nieko Psl.

olor sust. (4), como en la lengua común: Gardùs kvãpas girdėcie, kvėpia nãta Psl.

tener, tiene, tuvo (verbo reflexivo), como en la lengua común: Kùmpis būs gražùs laikýc ir vályc Psl.

lamer por completo lamer todo: Ragì šuòj alkùnas, visàs tolierkàs paišlaižė Dnr.

grasa sust. (2), compárese con tukas: Lãjus itai nog živãto nùimta. Tai riebùmų tų vadzina lãjus Psl.

beber por completo 2. beber: Čiùt ne visų sklenyčių išlakiau Psl.

romper muchos romper mucho: Ir pradėc nemòžna, kap medži paprilaužyta Dnr.

romper 2. doler intensamente: Po nakčiù tai tep lãuža kõjį, sõpa, negaliù aic Uos.

dejar correr dejar pasar, contener: Mės atãjom cianai, tai jau ūndeni ażlaizdinėjo Bbr.

dejarse ordeñar 2. refl. dejarse ordeñar: Ir karvė yra, kų nedaslaizdinėja tėlio Psl.

soltar 8. azuzar, incitar: Per nedėlių būl'bom čėstavojau, per miestelį šunimi lãidiau (folcl.) Bbr.

recuperarse 9. recuperarse, volver a crecer: Apėdė nãto ir nebùvo lakštų, alė atãugo priš Pėtrų, priš pãtį Pėtrų atsiláidė Bbr.

az-léisti 5. dejar correr, represar: Dár nebùvo to prūdo, al' ażláidė ūndeni Bbr.

da-léisti 4. descuidar mucho: Reikia pazdairýc kap daláista baznyčà lažuniškė Bbr.

iš-léista 6. imprimir: Ir ãny su itùoj ponù išláidė kšionškų vo itų Psl.

pa-lėkti alcanzar, llegar: Visa manõs momùlės runkėlės dirbo, o dabãr pãlėkė visa un manų runkėlių Drv.

lėnkiškai (dial.) adv. como en lk.: Až gi galiù kalbėc ir lėnkiškai Psl.

papri-lėnkti inclinar a todos: Paprilankit gãlvas, bo žãmos dùres Dnr.

lešys sust. (4) lenteja: Lėšùs sėjo, menù. Lėšai bùvo pasėta Psl.

1 at-léti 2. trasvasar, llenar: Atlėjo pienų, per septýnias nedėlias visa visa atlėjo, kiaulės penėjo, tep kų džirbo Bbr.

1 papri-léti llenar: Paprilėjau ūndenio, sustatiau visą Psl.

aż-lýginti alisar, nivelar: Ridl iaukos nedãvė – runkom ašpìlt ir ażlýginit Psl.

nu-lýginti nivelar: Padãro bundėlį, runkàs pàprausia, kad anà neliptų tep, nulýgina gražai ir tadù pėčun Psl.

lináitis sust. (1) dim. véase linas: Tadù ciej lináiciai kap przidùoma, tep nãta gerai Bbr.

pri-lipti pegarse, adherirse: Nu, mùža manimarkáiti jõ, placi kokiù un jõ neprilipi Psl.

ap-lisdinėti véase aplisti: Kap aplizdinėja lĩpa, baltà džirbasi visa vientara Psl.

ap-lìsti cubrirse de costra, recubrirse: Lùpos vo kaškàp aplanda, pazdãro bãltos Psl.

paan-lìsti meterse todos, instalarse: Tadù svečimòn jáujon paumlìdom Dnr.

pad-lýti (híbr.) llover un poco: Vo itùoj mašinù nuvažiuotumėt, ale vo lietùs padlijo kùšni Psl.

172

lyžt interj. como en la lengua común: Aš aimū, liežuvį lyžt tū gėlažį ir liko visa skūrālė Psl.

lopetā sust. (f.) 3. rótula: Jaip lópetos nāta i(š)šišóvi Psl.

lópt interj. ¡glup! (para indicar que se bebe de un trago): Lópce iżgėrau úndēnio, aškūndau, apsidairāu Psl.

lotēlē sust. (f.) (2) dim. véase lota: Prikišto medzi tokių lotēlių strukickų Dnr.

lótis 4. refl. inundarse: Lójasi kap kālē Psl.

ap-lotúoti clavar los listones a las vigas: Tadū jau aplotāvom pírkių Dnr.

lūptis 12. refl. desgarrarse, cantar sin parar: Dróčus, kap pradēs šienāuc pievas, tep ir lūpasi visų nāktį Psl.

nusi-lūpti refl. véase nulūpti 2: Šašas pāts nuslūps, kap pazgīs Psl.

2 mā pron. pers. dat. sg. a mí: O kūnigas padūmoj, što ir mā gi gālas jau Psl.

macis sust. (f.) (4) huevos: Nu ēm āny tu māci kėpē Psl. In itos Velýkos maciēs āny prikėpē. Momā rēkia un mañi, kad aš neimtāu tōs maciēs Psl.

at-maininėti véase atmainyti 2: Había que sustituir a dieciocho personas por todos Psl.

pra-mainyti 2. reemplazar: Ahora este guardavía se queda para otros años; nadie lo reemplazará Psl.

insi-maišyti incorporarse: Empezó diciendo que, ahora que te has metido, te pondré en un compromiso Psl.

malkėlē sust. (f.) (2) dim. véase malka: Priskāldai malkēlēs Dnr.

málkinē sust. (f.) (1) como en la lengua común: Mālkų sukraūsim málkinēn Dnr.

insimālti establecerse, vivir: Dauronysā insimōlē būvo, norēj škōlu padarýc Psl.

išši-māudyti refl. véase išmaudyti: Ūpēj išsimāudīd mūm lingvēs pazdarē Dnr.

pa-mazgóti lavar un poco: Nā pamazgōj mā peciūs, bo nedāstiekiaū Dnr.

medinasai adj. partidario, miembro de una banda, guerrillero: Medziniej visūs pastrelioj Psl. ◊ mēdinasai gaidātis pinzón: Mēdinasai gaidātis su čūbeliū Psl.

mēnūlis (dial.) m. (2) compárese con menas: Saulālē nusilāidē, mēnūlis uštekējo (d.) Bbr.

pasi-mēlstī como en lk.: Kap kadū ir ānas pašmeldžia Dnr.

mētytis 3. vivir vagando: Vot tai tep ir mētemēs, be sā daīkto Psl.

susi-mýgti apretarse: Anā susmýgus, senā, macitkā Psl.

pri-miklyti recordar: Primiklijō su sā čebātais un padlōgos, dabar praūš tu jū Dnr.

mikrafōnas m. (2) micrófono: Ti ir mikrafōnų būvo pastāti un stālo Uos.

ministras m. (2) como en lk.: Kētūris liežuvīs turū (moku) ir Pāsaly sēdžiu, kap ministras tī Litvōn Psl.

aż-minkyti, ažminkią, -ē compárese con ažminkyty: Kap ažminkia dūonų, sodzina un ližēs ir pēčun Psl.

mintis 2. refl. arrugarse: Manip itas pluōščus būvo, ānas nēsmina Psl.

minutēlē f. (2) dim. véase minuta: O māno momūlai do jau rešciniā adynēlē, do raščiniā minutēlē (r.) Drv.

mirkýti, miškia, -ē compárese con mirkyti: Tadū miškiam undenų dzvi nedēlias, abo ir daugiaūs Gud.

iš-mirkti, išmerka 2. ablandarse: Āny (linai) išmerka per nedēlias dzvi, moža tris, kap kadū mirksta Psl.

empaparse 2. cuánto empaparse: Se moja una vez en un agua, luego en otra y entonces se seca (el jamón) Psl.

173

olvidar como en lk.: Yo hablaba a menudo como un niño pequeño, pero ahora lo he olvidado. Uos.

orinar hacer pis: Orino en la jarra y me lo bebo. Psl.

aprender aprender lo necesario: Estudió durante tres años y trabaja Psl.

madre (dial.) sf. (2) madre: La abuela está leyendo el libro, la madre es una gran lectora Psl.

animar, -a, -ó apremiar (a un caballo): Sentadas en el carro, todas animaban al caballo Dnr.

animar apremiar, azuzar: Se subió al carro y azuzó al caballo Dnr.

golpear, golpea, golpeó pegar.

rematar a golpes (híbr.) acabar con: Remató a golpes a uno de los terneros; seguramente ya era adulto Bbr.

matar matar: La mujer lo mató Psl.

golpear 3. dar una paliza: No robo ni golpeo a nadie, ni le quito nada a nadie; vivo como Dios manda Psl. 4. matar: El árbol caerá y nos matará Dnr.

que conj. 2. que: Murieron más de una decena Bbr.

traer mucho traer en abundancia: La gente llevó a los damnificados harina, sémola y de todo en abundancia Dnr.

llevar, -a, -ó cargar.

llevar a horcajadas al llevar, pasar por encima: Como tiene la pata torcida, pasa por encima del tiro delantero; no se le compró un caballo así Psl.

mudarse 2. refl. trasladarse: Solo esos aquí1, todos los que siguen vivos, en la finca, y yo me llevé Bbr.

pér-nešti 3. llevar, alzar: Ito negaliu kap sakyč negaliu ito pérnešč Psl.

nešulkà (híbr.) f. (2) mochila: Nešoji itas nešulkas parinki in pecių Psl.

pa-niežėti como en la lengua estándar: Kap paniežč, paskasau Dnr.

pasi-norėti refl. véase panorėti: Jėsc nóris, pasnorės per trīs dienās, a tadū jau nesnóris Bbr.

nōrma f. (1) tributo: Aš un stānecos nüvežau nōrmų Psl.

3 o part. 2. he aquí: Atvežė mani bocià šėjaukai o un itos bėdōs Psl.

pabandeli adv. de una tortita cada vez: Dāu un kėlio pabundeli ir margarino Psl.

pagūdišku (híbr.) adv. en bielorruso: Pagūdišku nemokėjau ū̄taryc maskā Psl.

paisas m. generalmente pl. (2) patillas: Aš menū kap paisus nešōj. Vaikščoj paisus palaidi ir bóobos, ir mērgo Psl.

pajūosti adv. debajo del cinturón: Nu pajūosti išāudi iš ty siūly Psl.

pakeli adv. de camino: Pakelį ti tōliau nėra nieko Bbr.

palietuvišku (híbr.) adv. véase palietuviški: Visi juōksis tadū, kap mēs ū̄tarysim palietuvišku, āny pabielarušku, o mēs palietuvišku Jsk.

pamaiši adv. un saco cada vez: Ir būl'bu pakāsim ir jūniem pamaiši bul'bu pripilsim Psl.

pāmazgos f. pl. (3ᵇ) como en la lengua estándar: Pāmazgas kiauālēm addūomam Psl.

parāvasai, -ōji (dial.) adj. enfático (4) de vapor: Lazūnuosa būvo paravōj mēlnyča Bbr.

parkalinis, -ė adj. de tela de cáñamo (2), compárese con perkelinis: Marškiniai drobiniai būvo, itai dabar jau parkaliniai Bbr.

perkelinis, -ė adj. (2) como en el dialecto estándar: Itai dabar perkeliniai, niekali drobiniai būvo visa, nu Bbr.

174

pasakōrius, -ė (híbr.) sust. masc. (2) narrador: Ītai tas pasakōrus, kur meluoja visa Psl.

paskrebūkas sust. masc. (2) benjamín: Paskrebūkas, jau ītai pašliedniasei vaikas Psl.

iš-pasnykāuti pasar el ayuno: Būlo, visų pāšnykų išpasnykāvi, liš un Velykų atsigaivējam Dnr.

pāšukos sust. fem. pl. (1) véase pašukelės: Pāšukos jau ītai, niāu, pāšukos, kū šukūoja Psl.

pātalas sust. fem. (3ᵇ) 2. útero de la vaca: Mēs vadzinam pātalu. Būsta, kārveip pātalas išāuma laukān Psl.

pautāitis sust. masc. (1) nidada: Jaũ kap išāuga jaunā bitē, nāta tadū pautāicius dēma Psl.

pavakariũ adv. al atardecer: Ganỹc nemožnēj, kab dūoma (uodai) iš rūto albo pavakaruī, tep neinturēsi, išbēks Psl.

pavirš prep. con gen. encima de: Pavirš ūndeniō plūkauja paukūrus Psl.

pēdelis sust. fem. (2) dim. véase 2 pēdas: 2. huellas: Pamēc mān chōb savīs piedelīš, chot savīs žodelīš, kadā aš pēdeliūs skaitytau momūti išmindzinētau Drv.

4 pēŗ partícula con kas para expresar énfasis: Vaikai atvažiuoja šeī tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabar vaikai nāto… Psl.

pērti, pėria, pėre golpear, batir: Apmūkinam ir tadū kultuvēm pėriam Bbr.

pēstū adv. a pie: Až gi ciongłe aimū pēstū, o nū nuvažavau un rōvaro Psl.

ap-pēšti desplumar: Kāp tu mani ēsi su plūnksnom? — O kāp aš tō appēšu Psl.

piktas, -à adj. (4) de mala calidad, malo: Tai gēras šōnas, o ītai piktas šōnas (del material) Psl.

až-pildinēti rellenar, cubrir con tierra: Da manā momūlē, da manā radnickoī, da jau gi ažpildzinējam tavī, da jaugi neišāisi (r.) Drv.

pad-pildinēti (híbr.) esparcir: Salietrū patpildzinējam bul’bās Dnr.

pīlnas, -à adj. (3) 6. no faltar: Dzvidēšim traji mētai būvo nepilnī Psl.

pīlnickas, -à adj. (3ᵃ) llenísimo: Nū pilnickų viedrų prilāidēm (pieno) Dnr.

in-pīlti verter: O tadūkai un rytōjo miltų impīla Psl.

iš-pīlti 3. sacudir, esparcir: Ir dēgino ir išpȳte visų veidų šasāis Psl.

su-pīlti 2. sacudir, esparcir: Kap aguōnom visų šūpilīa drabnickai Psl.

pynēlē sf. (2) dem. 3. trenza pequeña: Tadū jau skaruōčių džirba, pāpina pynelās Bbr.

raz-pinti (híbr.) separar al trenzar: Un rēdo (skyrimu) raspȳniau kasās Psl.

su-pinti 3. enredar, mezclar: Galiū supinc, reikia atsilšēc adzynās dzvi Psl.

atsi-pīrkti 2. refl. redimirse: O itas dūkart kūnigas rōdas, kū nok smērčies atsipirko Psl.

raz-pirkdinēti (híbr.) comprar, adquirir: Nu tadū gi visiem sākē, kas tūri mēšu raspirgdzinēc Bbr.

pīrgdinti 2. cazar: Lāpē nāta višṭās pīrgdzina Psl.

at-pīrkti 2. comprar: Selōj būvo šniūras tokis (žemēs), būvo atpīrki (iš pono) Bbr.

až-pīrkti 2. comprar: Pōnas būvo jēmį lekōjų, kad visa jam paduodinēt, visa čysta, kad dūovot, jam kū ažpīrkt kū tēp Bbr.

175

comprar 2. pagar el precio establecido: O kiekkarčių ažimdė (vivos), o bocį su momi ik vainai išperka, addirba ar tį rublį ar tį di Bbr.

comprar (híbr.) comp. sobornar 2: Gaspadnios įtos pàdpirktos buvo Psl.

novias f. pl. véase novios.

dedito m. (2) dim. véase dedo: Vaikiep dabar maskickį pirštėliai Dnr.

descuartizar 2. repartir, medir: Įtai Pòlščis futaràs kad išpjaudzinėjo Bbr.

matar 3. matar: Sugàu baronàči, appjòvė, počkàs išriñko (ps.) Psl.

cortar 2. cortar una porción: Tadù aš jam impjòviau tep kilogramų pie triz dìonos Psl.

azuzar, azuza, azuzó como lk.

azuzar como lk.: Ėmė pàts papjùdė jų šuniù Gud.

lavar, -a, -ó lavar.

lavar lavar: Įtep vo nešam in ùpes ir išplaudzinejam, kap jau čystà būtùp, kap pelanù nebùt Bbr.

chapotear, chapotea, -ó (¿híbr.?) chapotear: Pliauščù pliauščù pliauščùtės, kėpė momà bandutės Lz.

palmaditas f. pl. (2) palmas: Pliauščù pliauščù pliauščùtės, kėpė momà bandutės Lz.

chapotear 2. salpicar: Bàlon vaikai pliauškija Psl.

nadar, -a, -ó nadar: Ānas tį plūkinėj plūkinėj ir pastàpijo Bbr.

señorita f. (2) dim. véase señora: Ne, poniùla, nepračitùsios Psl.

porúoti, -úoja, -àvo uncir en pareja: Bùlo, kap liš pavàsaris, tep ir porúojam árklius Dnr.

su-porúoti como en lk.: Ir suporàvė (arklius), ir pavienìdi órèm Dnr.

pòsmas m. (2) como en lk.: O drùobė bùvo pinkiòlikà puòsmų Psl.

pozicija f. (1) frente, batalla: Kai àjo pozicija, tai medzì bùvom Jsk.

pradalgýnas m. (3) dim. véase pradalġys: Dar neišėjai nė pradalgýno, žiūriu ataíma màno mergėlė Psl.

pràstas, -à adj. (1) 5. recto: Vaikų tai unsugdzìnėjau juostu, kad pràstos kòjoz būt ir runkos Psl.

pra-prausdinėti lavar: Tep anà praprausdzìneja, kur reikia Psl.

at-praūsti 2. lavar, fregar: Úndeniu neatpraūsi katilàlio, bo riebuš Psl.

pravardė f. (3ᵇ) como en lk.: Mūsų pravardė Avižà Jsk.

preparàtas m. (2) como en lk.: O anà-kokio jái preparàto reikėjo — nuvėjo kitòn kamaràlėn Psl.

próhoba f. (1) bisabuela: Jáp dar yrà próhoba Psl.

pad-puldinėti (híbr.) caer en, verse envuelto en: Jàmp kokià itai kvarabà patpuldzìneja Dnr.

pusėlė f. (2) media parcela: Nebiedni bùvo, turėj pusėlį (žemės) Jsk.

at-pūsti como en lk.: Vuot sakai, kurġi tų atnešė gi nejau ši vėjas atpūtė Psl.

pri-pūsti llenar soplando: Paukštyn prikòčioja, pripučia ir strėlja Psl.

putinys (rt.) m. (3ᵇ) véase putinas: Puciniai àugo, raudònos viùgos Psl.

mandíbulas sf. pl. (1) 2. mandíbula inferior: Kap dàu per ragutàites, tep ir grūvo Psl.

atar como lk.: Jų varė surakinti runkàs Dnr.

176

margaritón sm. (2) 2. manzanilla grande: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl.

apuntar inscribir en una lista: Kap nežānytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl.

llenar de anotaciones escribir mucho: Jāp tj viso paprirašinėta un sienos Dnr.

añadir por escrito agregar: Mān mētai prirašyta Psl.

fermentar como lk.: Būvom prirūgę nemažai kopūstų, ir peržiem suvalgēm Dnr.

arruguita sf. (2) dim. véase arruga: Jau ir tavīm raukšlālēs radōs Dnr.

desenterrar cavar: Ānas muvēj, pazdairē — išraustā duobē Psl.

desherbar por completo quitar todas las malas hierbas: Žmonēsā jau visū pamuravēci daržai Dnr.

explorador (híbr.) sm. (2) observador, espía: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytū, tai aštaisytas maškas razdairiklis, a(ž)strēlyt aškārt Psl.

divisar ver: Āny sāko, moža kadū išragēsi Psl. refl.: Nu alē mės i(š)si-ragēsim dār kadū Psl.

reprender regañar: Parēkauc ānas tai gāl' un visū Dnr.

rēpti, -ia, -ē tomar, agarrar.

invadir apoderarse de, infestar: Kab liš ažžydēj sōdai, tep ir aprēpe (kirmėlės) Bbr.

raramente adv. 3. ralo: Iš pirmo ažruščinėja ratai Psl.

pequeña pila f. (2) dim. véase pila: Amontoné esas leñitas en una pilita Dnr.

des-vestirse refl. desvestirse: Se desvistió y se acostó a dormir Dnr.

re-colectar recoger: Todavía hay muchos (escarabajos de Colorado), quién los recogerá Bbr.

con-seguir refl. obtener, tomar: Ese pobre viene y pide pan; ¿de dónde lo sacarás? Es difícil conseguirlo Psl.

ven-dar atar: Ata el pañuelo, mételo en el cubo y entonces viértelo en esos pantalones Bbr.

des-ataviarse quitarse toda la ropa: Entonces nos quitamos esos pantalones de las piernas Dnr.

engancharse refl. pegarse: Ahora pienso: espera un poco; de ti me engancharé. Y ya te he llamado Psl.

rodar m. (1) rodillo: Con el rodillo aplasto mantequilla Psl.

hacer rodar hasta como lk.: Hay que hacer rodar ese barril hasta el cobertizo Dnr.

gruñir refunfuñar: Esa cerda preñada gruñe Dnr.

marquito f. (2), marco pequeño m., marquito pequeño m. (2) marco de colmena: En primavera va por los marquitos del bosque; de los marcos sacó los marcos y los desarmó Psl.

ropita m. (2), dim. véase ropa: Y también hay que comprar ropa para los niños pequeños Dnr.

oxidar, -a, -ó enmohecerse.

oxidarse 1. cubrirse de óxido: El hierro se oxida y se pone amarillo Psl. 2. enrojecer, ponerse rojo: El hierro se oxida y entonces se pone rojo Psl.

fermentar agriarse: El kisiel fermenta y hierve Bbr.

amargarse m. (1) como lk.: Qué amargamente crece Psl.

sakārinas m. (2) véase sacharinas: Sakārinas visa būvo — arba, cukro gi nebūvo. Tep sakārinu pīrko ir sāldē Bbr.

apsi-sakinėti 3. refl. responder, dar noticias: Išvažaū kažkur Pōlščin ir neapsisa-kinēja nāvet Psl.

at-sakinėti compárese con atsisakinėti: Aš nemōku atsakŷc, aš atsakinēju papōlsķu. Kōl mān palitaušku neatsakinēj Psl.

12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

177

in-sakinėti ordenar, mandar: Aik adgrīški kārvi iš tī ir iš tī, adgrīšk, insakinėja Bbr.

prisakinėti ordenar: Niekas jām neprisakinėjo čia medžian Dnr.

pēr-sakyti decir demasiado: Mōža kū negrai pār sakēi, mōža kū padarai negerai (r.) Drv.

prisakyti como en la lengua literaria: Gyvenū kap Dzievas prisakė, nu kū spavēdōcis Psl.

raz-sakyti 4. encargar: Kad ānas žāntas (bitų), razsakyt (kooperatini butą) un jō, ne žāntas, nea (ž)sakinėja. Norėjau kaperatīvų rasakyc Psl.

salotā f. (2) véase salotos: Salotā pašēta Psl.

samanūoti, -ūoja, -āvo véase samanōti.

ap-samanūoti cubrirse de musgo: Ānas apsamanūvė visas, samanū žemės Psl.

sāmas m. (4) sāmas: Beržuonōj samūs gāudēm Psl.

pa-sapnūoti como en la lengua literaria: Kap ažmiegmū, tep ir pasapnūoju Dnr.

sēna sust. véase senas 2: Kas girdēc, kas pas tīb? — Visa sēna Psl.

senėti, -ēja, -ėjo como en la lengua literaria.

an-senėti madurar: Kab jau unsenėja žolė, tai jau tadū drūtēsnė Bbr.

hermanas sf. (3ᵇ) véase sesuoj: Jau tī regėj, seseris regėj ir regėj broliukas mažasnyšai Psl.

sembrar con papa sembrar para varios: O dabar žōli papasēj Psl.

recipiente para sembrar sf. (3a) véase sētuvelė: O jau kap ātaima Velýkos, tai tadū sētuvėlė, didelēi sētuvī prikrāuna sūrių. Tadū jau pastāto sietuvī ir vālgo Bbr.

enfermar mucho enfermar mucho: Aš tep prisirgī, slobā Psl.

coser a 2. coser: Jām gēli a(ž)siūva čia Psl.

escandalizarse véase prisiskandalyti: Kažkāp tadū itas mānaz girtaz būvo ir priskandālijo Psl.

insecto m. (4) véase skietas: Tī skiečys unsidēdzinēja. Skiečys muš tīvuosa būvo Psl.

a través adv. compárese con skradžiai: Aik skrad žāmī, skrad žemliu Psl.

cajita sf. (2) colmena con cuadros: Manīm yra viena skrynėlė bitų Psl.

violincita sf. (1) dim. véase skripka: Kunigien buvo Vincusis su skripkāiti Psl.

salir corriendo 3. huir: Su striel’bū nūvēj, al’ netoli atskrido, sāko tep metrų šeždesiat mādze Psl.

de cuero, -a (híbr.) adj. (2) de cuero: Manīm plōnicks skūrinis dziržālis džiēgorop Dnr.

trampa f. (2) trampa: Petē ihilanda ir tep jį rascisnija slāstas Psl.

deslizar, -a, -ó como en lituano estándar: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū āima gerai rāgutēs, slýsta gerai per sniegų Psl.

ave m. (4) véase spėlys: Oi itų smēlių būvo vāsarū Psl.

sorber por la nariz, -e, -ió como en lituano estándar.

resfriarse como en el lituano estándar: Bōbos lānda apsisnargliāvi jōp Psl.

hocico (dž) sust. m. (4), véase snukis: Árklo snukýs dzidelis Psl.

dormitar, -a, -ió como en el lituano estándar.

dormitar un poco como en el lituano estándar: Tai dziedas, sēnis, kap atsigulė, prisnūdo Psl.

178

encarcelar 2. meter en prisión: Kab nuveisi, liečvc tai pragaiši, turmon a(ž)sodinš Psl. 3. hacer entrar: Kap ažlaidė kojon (gaidys) šorn, kap a(ž)sodzino litkon Psl.

encarcelar 5. meter en prisión: Norėj turmōn jį pasodzinc Psl.

dejar de doler (híbr.) pasar el dolor: Visa vientara sopėj pakōl¹ peresopėj Psl.

color sust. f. (4), como en el lituano estándar: Nedāranka spalvōs un adžiēžos Dnr.

coloreado, -a (dial.) adj. (1), como en el lituano estándar: Ažklōj spalvōtų skōterc Dnr.

arándano sust. m. (1), véase spalgenas: Spalgintus žalžius išrank(a) Psl.

arándano (rt.) sust. m. (1), véase spalgenas: Spaṅgeliai raisti auga Psl.

obligar forzar: Any gi maskūs vaikus a(ž)spiria, ir gano Psl.

construir repetidamente refl., véase anstatinėti: Ir prūtkelis iton šaudyklei unsistacinēja Psl.

construir con las patas extendidas (híbr.) colocar con las patas muy separadas, abrirlas: Klyšāvas arklÿs placiai kōjas rastacinēja Psl.

instalar colocar dentro, insertar: Pienų išlaja, pōtum pienų pėčun instāto, kad ānas atvirt Psl.

colocar 11. instalar: Sāko, būtumēm institutan mēs jū kur pastāti Psl. 12. cubrir: Jaū itoj savų avurku pastāte dzvidešimc bōnku Psl.

instalar 4. abastecer: Veinte barriles de pepinillos instalaron Psl.

fuertes, -es adj. (4) 5. duro: Bien, qué fuerza tienen las bayas Psl.

detenerse 3. refl. parar: Aquí estas ocas no se detienen, siguen corriendo. Solo con la primera, la pata se detiene Bbr.

esparcir (híbr.) dispersar: Y si no se seca, entonces lo desparramaba y lo secaba más adelante (el heno) Dnr.

estornino sust. fem. (4) ave de ese tipo, mirlo: El estornino es un pájaro bonito Psl.

meter 2. insertar: Le metió la lengua Psl.

expulsar 2. obligar a salir: No quería casarse con él y la expulsaron de Lazūnai (Gumbaragi) Psl. 3. sacar Y al salir sacó la cabeza (de la rendija) Psl.

empujar 2. dar un empujón: La vieja de Cibuliai, al escardar los rábanos, se encogió; la culebra, al acercarse a la salchicha, empujó con la mano Psl.

amontonar, se amontona cf. juntar: Lo trillan, luego lo amontonan todo en un extremo y después vierten la cebada Psl.

hacer que se enrosque (híbr.) retorcer: Cuando el caballo está sano, él mismo levanta mucho las patas Psl.

succionar 6. perforar: Perforaba los agujeros y clavaba estacas Uos.

perforar 3. fijar: Perfora la tierra Psl. 4. refl. enredarse: El cabello se enreda en la cabeza como si se peinara; así llaman a los enredos Psl. 5. refl. marearse: A esa se le nubló la cabeza, se volvió loca esa vieja Psl.

escabullirse 3. apartarse, evitar: Entonces también le tocó al sacerdote, pero el sacerdote se escabulló. De algún modo estos se libraron, escaparon, y a esos ya no Psl.

perforar por completo 2. taladrar: ¡Vaya, los agujeros estaban taladrados! Psl.

acostarse 5. refl. yacer: En el campo de patatas las plantas se han tumbado; no se siega bien Bbr.

pantano sust. masc. (3) ciénaga: Entonces ya no había mucho, pero sí había una ciénaga Jsk.

surdūtas sust. (2) como en lk.: Sakāi, kū tū nū apsisēgē, taigi surdūtų kažkokį Psl.

sveikas, -a adj. 4. robusto, corpulento: Oi brāt sveiki lasiai: dzideli, krūtinės va kokiōs Psl. Pāts mažasnyšai o sveikas bernas Psl.

12*

179

sveikiškas, -à adj. (3b) muy sano: Būk sveikiškas (se dice al brindar o despedirse) Psl. Būk sveikas (al brindar). — Ger’ sveikiškas (responde) Psl.

sverdinėti, -ėja, -ėjo pesar.

raz-sverdinėti (híbr.) pesar: Visóki jámp darbai: magazinàn ra(z)sverdzinėja Psl.

svetėlis sust. (2) dim. véase svečias 1: Jaũ ir svetėliai atvažù, reikia priimdyc Dnr.

sviéstis 6. tumbar: Kap až gerklės sugáu, tep ir pa árkli, sviedzias pie žãmį árkli Psl.

pa-sviésti dejar: Tũ àtvėžė, o kur nugrùvo, rytójų pàsviedė, (nes) jau tũmsu būvo Psl.

paiš-sviesti echar a todos: Bitės tranùs iškapójo, pai(š)sviėdė Dnr.

iš-svilinti 2. quemar por completo: Dauroniai visi čýsta būvo i(š)svilinta, sudegįnta Psl.

su-svilinti quemar: O Jotautuõs vienúolika taksvúkų susvilino partižonai Psl.

svótas sust. (2) 2. padre o padres del novio o de la novia: Tai mánas svótas; mės svótai, ba mūsi vaikãi pasižãnino Psl.

svotijà sust. fem. (2) comitiva nupcial: Ir svotijà visà àima Bbr.

šachmãtos sust. fem. pl. (2) ajedrez: Vaikai jau žídzia šachmãtom Dnr.

šakėlės sust. fem. pl. (2) pequeña pieza del torno: Šakėlės, kur špulià inzėdzinėja Psl.

šaldinėti, -ėja, -ėjo enfriarse.

enfriarse gradualmente: Apšaldzinėja visa ladù Psl.

pañuelo m. (2) dim. véase šalikàs: Jàp sagùtė mėlynička, o šalikėlis žãlickas Dnr.

congelarse todos: Kap liš žiemà, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr.

damas f. pl. (2) damas: Ir šãškom ãnas moka žãisc Dnr.

escupirse: Uži kap itai un kėlio išvarýc, tep šaudosi Psl.

llamar: Pamėc' mán chòc savùs pėdeliùs, chòc savùs žodeliùs, kad aš pėdeliùs skaitytau momùli išmindzinėtau, da aš gi momùlės pašaukdzinėtau (r.) Dnv.

llamar 2. proclamar: Triskàrt šáukia (jungtuves), kùnigas šáukia, žmùoj gi nešáuks Bbr.

matar de un disparo: Rasstrėlýs, a(ž)šaũs ir gulėsi Psl.

salirse de la ropa refl. quitarse la ropa: Jaũ lopėtos náta i(š)šiòvi Psl.

andrajoso m. (2) véase šarėkas: O mės be miego, basi, gryni, šėrėkas, ō kap būvo Psl.

sombra m. (1) como en el lituano estándar: Šašėlai jau kųsni ilgėja Psl.

así adv. véase šiaip: Susirinkį tai šėp, tai tep ùtarijo Uos.

de seis, -a adj. (2) de seis: Aš, sako, šašariniais arkliais galiù važiuoc Psl.

cosechar heno para uno mismo: Kiek jau inšienavai? Psl.

ensuciar, decir algo desagradable: Britkiai sakė: ù(ž)šiku, uštriedziu táu Psl.

calentarse, -se calienta, -se calentó como en el lituano estándar.

calentarse un poco como en el habla estándar: El viento cambió del norte al sur, y se entibió Psl.

ciempiés m. (2) como en el habla estándar: Se metió una multitud de ciempiés Psl.

con escalofríos adv. con miedo, con horror: (Los lobos) ladran al atardecer en otoño; da horror estar sentado en la casa Psl.

180

templado, -a adj. (4) véase «cálido»: Me fui; en la tienda compré leche templada para mejorar Psl.

comprar al por mayor 2. fam. comprar al por mayor: Todo lo compró en la tienda, todo lo barrió Bbr.

ametrallar, -a, -ó atravesar con una ráfaga de balas: Se detuvo al final del camino, y le disparó una ráfaga Psl.

conversar un poco como en el habla estándar: Abrió la puerta y conversó un poco conmigo Psl.

trabarse enredarse (dicho de la lengua): Ya se le traba la lengua cada vez más Psl.

trabarse repetidamente tropezar a menudo, enredarse: Ya tiene la lengua entorpecida; ya se le traba Psl.

levantar 3. alzar: Cuando se vayan, los primeros se pondrán en fila; entonces el otro no podrá levantarse Bbr.

peinar 3. cardar: La lana la rastrillan con las manos, la desmenuzan, y entonces la llevan a peinar Psl.

despeinar peinar y limpiar: Peinaste el lino y entonces lo hilas Bbr.

acosar atosigar: Y también a Maskickis lo atosigan los niños (envuelto) Psl.

perrunamente, -a adv. como un perro: El erizo llegó de noche a mi patio y se metió bajo el cobertizo, como un perro Psl.

¡shust! interj. para señalar que la hornada entre en el horno: Mamá horneaba los bollos: «¡shust, al horno; shust, al horno!» Gud.

fiestecita f. (2) dim. véase «fiesta»: Llega la fiestecita; para mí no será grata, me será difícil sin mi propia madrecita, hija de gente (r.) Drv.

aclararse amanecer: Ya ha aclarado, hay que levantarse Dnr.

con luz adv. con luz, antes de que oscurezca: Ahora he llegado todavía con luz Psl.

fresco, -a adj. (4) 2. nuevo, distinto: ¿Nuestros sacerdotes son nuevos en Vilna? Dnr.

entonces adv. compárese con entonces: Ahora entonces las moscas ya no se pegan Psl.

entonces adv. compárese con entonces, entonces: Entonces se lo dice Drv.

soltar 1. dejar ir: En la parroquia celebraban las vísperas de Navidad Dnr. 2. celebrar: (servicios religiosos): El sacerdote celebra los oficios religiosos en la iglesia Dnr.

preparar preparar, disponer: Prepara al sacerdote para el primer día de Pascua, con vestiduras. Luego ella dejó todo muy limpio allí para el sacerdote Psl.

hacer, armar 3. hacer, armar: Hacía bromas, era un bromista Psl.

soltar 3. dejar ir: A la mañana siguiente temprano el sacerdote fue a la iglesia y absolvió a todas las personas (en casa) Psl.

arreglar 3. acondicionar: Compré y lo acondicioné, lo cubrí con tablas Dnr.

talmud sust. m. (2) 1. como en la lengua literaria. 2. cualquier libro grueso: ¿Qué es ese talmud? Dnr. 3. fig. diversos escritos, papeles: ¿Ya entregaste todos los papeles? Dnr.

oscurecerse, -ce, -ció como en la lengua literaria.

oscurecerse como en la lengua literaria: ¿Qué será de mi casita, qué oscura está; cuando había luz, ahora ya se me ha oscurecido (r.) Drv.

muy oscuro, -a adj. (3⁰) negrísimo: Tu casita está muy oscura, tiene ventanitas pequeñas Dnr.

entre prep. con gen. 1. para indicar lugar: Entre las piernas se sienta una serpiente Psl. 2. para indicar relaciones (compárese con entre): Los desposeídos se las arreglan entre sí Bbr.

afanarse 7. refl. vivir con dificultad: Si tuviera mis propios campos, no me afanaría así en Pasaly; quizá viviría más holgadamente Psl.

punto sust. (4) como en lk.: Taškais tokis nuvėj Psl.

casarse 2. salir para casarse: Nu jau vienà až jaunikio išėjo, ištekėjo Psl.

181

až-tėkti compárese con «ser suficiente»: Būl'bos nepasakýc gražos, mán ažtėks búl'bu Psl.

tekūnas sust. (2) macho (carnero): Svečimas tekūnas in mūsias avūtes atskrido Psl.

tekūnuoti, -uoja, -avo corretear, buscar ovejas: Avytė cekūniuoja Psl.

pa-tekūnuoti corretear un poco: Jau pacekūninau avytę Psl.

tekūtis sust. (2) una especie de ave: Tekūtis paikštė tokià Psl.

ternerita sust. fem. (2) ternerita aún no adulta: Būvo telyčaitė ir veršalis Psl.

tėnakai adv. compárese con tėnaka: O klūoni tėnakai lūngas stóu Gud.

až-tėsdinėti 2. cercar: Nu itep (vadeles) ažtėzdinėjam, kad vilkai nepėrait Psl.

iš-tėsti 3. hilar: Itų žiemų nevėpiau, nėvet nė vieno siūlo neištisčiau Psl. 4.

vestir: Rūnkos surištos va čia in dratų, balcička marīnarkėlė ištišta Psl.

nu-tėsti 2. ahuyentar: Ažrakinai mašinų, ir niekas nenutįs Dnr.

pėrsi-tėsti 2. refl. aparecer: Vilkų neragėc, izgrūdo achoťnykai, rata kur pėrsitįsia Psl.

raz-tėsti 2. seducir: Gál' rastīs, gál'—čia búlobų yra mūs itų bielaruškų Psl.

tfiū interj. para indicar que se escupe: Bóbos lända apsisnargliävi, lända apsiklóji märšku jau, tfū! Psl.

solo adv. 2. nada más: Lo ató junto a los materiales y solo desnudos Psl.

derecho, -a adj. (2) derecho: Gira hacia el lado derecho Psl.

telefonear, -ea, -eó telefonear (cf. llamar por teléfono): Vamos a telefonear a Barisavan Psl.

parar detenerse: Los aguaceros han cesado, se puede viajar Dnr.

volverse perezoso como en la lengua estándar: Si no te da pereza estudiar, serás alguien Dnr.

perezosa sf. (1) mujer perezosa: ¡Y tú, muchacha, eres una perezosa; te daba pereza sembrar y escardar (d.) Drv.

pastel sm. (2) como en la lengua estándar: El pastel está rico, tan dulce Dnr.

¡zas! interj. ¡zas! (para indicar una acción repentina): Y de pronto, ¡zas!, llegó aquella muchacha Psl.

transporte sm. (1) como en la lengua estándar: Pues nadie tiene transporte ni nada parecido Psl.

despedazar hacer pedazos: No se había oído que los (lobos) despedazaran a personas; cuando atacan a los cerdos, los hacen pedacitos Psl.

quitarse tomar para sí: Cuando vas a trabajar, te quitas un poco de todo: allí te dan pan, allí la mujer trae algo de comer, te dan Psl.

volar 2. hacer explotar: Abrió la puerta, puso una mina y la hizo explotar Psl.

romper 3. cortar: La guadaña que no sabe (cortar) se tuerce y corta mal, o se rompe, como cuando se maneja sin saber Bbr. 4. hacer explotar: Dos lageres explotados Psl.

atraer convencer, persuadir para que se pase: Servía para los alemanes, pero los partisanos los atrajeron a su lado Psl.

deshacer 3. cardar: Todavía deshace la lana con las manos para que no quede en grumos, y luego la lleva a hilar Psl.

polilla sm. (4) carcoma: La polilla se mete en los materiales y los roe Psl.

trijosa adv. véase trijuosa: Nos sentamos los tres y no bebimos ni una copa Psl.

182

iš-trindinėti 2. borrar: Las palabras significan «borrar», porque (yo) construiré una casa Psl.

išsi-trindinėti refl. véase ištrindinėti 1: Y la tejedora también tejía; tejía, con los delantales rozándose Bbr.

až-trinti 2. mezclar: Y mezcla, y hierve Bbr.

išsi-trinti 3. desgranarse al frotar: Y cuando el lino ya se desgrana, se recoge y se atan los haces Bbr.

nusi-trinti 4. refl. desaparecer de la grabación: Si le cantas lo mismo a una, a la otra ya se le habrá borrado (cinta magnetofónica) Psl.

pa-trinti 3. batir: Bueno, esa (la masa) estaba bien batida y fina Psl.

trūmpickas, -à adj. (³ᵇ) muy corto: Su faldita es muy corta Dnr.

turėti 8. tener que: Decía que tenemos que repartir lo nuestro Bbr.

ap-turėti guardar: Allí había mucha agua y así calculábamos cuánta guardar; sacábamos los cálculos Psl.

paaž-turėti 1. retener: Retuvo el agua Psl. 2. detener a todos: Detuvieron los caballos en medio del pueblo Dnr.

pa-turindinėti 1. sostener, apoyar: Traían mucha comida —pan, margarina, salchicha— y la gente los apoyaba Psl. 2. sujetar, fijar: El cuerno está cubierto de material. Donde está cubierto el cuerno, lo sujeta una pieza de hierro como esta Psl.

turklýs sust. (4), como lk.: Y cuántas turklýs había Psl.

tvartėlis sust. (2), diminutivo, véase tvartas: En el granero se colocan pequeñas jaulas para ratones Dnr.

pa-tvērti cerrar con una barrera, cercar: Cercaron los corrales Psl.

ūch interj. compárese con och: ¡En invierno, ay, qué invierno! Bbr.

criar, -a, -ó véase criar.

criar a favor de véase criar a favor de: Savū avurkụ anà jau priugdini Jujōj būvo Psl.

ugi interj. ¡oh!, he aquí: Aš pažinau, tōj lāpē neša kų, a ugi žūsl, atėmiau Lz.

ūgnė sust. fem. (1) compárese con fuego: Ēm dēkti ūgnē Psl.

ūi interj. ¡ay!, ¡oh! (para expresar asombro): Ūi ti tai žmonės būvo negodni Psl.

ūn interj. compárese con 1 an: O kakarūžų ūn tī pasėjom ir čiā o Psl.

ūnakai interj., unakāi compárese con un: Fel'kà tāvas vaikščojo, tī ūnakai tokios Gaganiškos surdūtu Dauronys Psl. Itān gali unakai tījaukai itus, kad pagrūdo Psl.

ungurýs sust. masc. (3ᵇ) como en letón: Ungurių mūs nēra, āny kap užai, chalērija Psl.

až-vadintis 2. denominar: Palitēusku tai visa ažvadzinosi daiktai Bbr.

pa-vadžioti 2. palpar: Īteb va pirštais pavadžioja sāu per kākčių, po lūpas pavadžioja Psl.

vaikāitis sust. masc. (1) dim. de niño: Vo itų māny vienų vaikāiti tūri tōj mergėlė (hija) Psl.

an-vaikščioti dar un paseo, viajar un poco: Ītai unvaikščoj daugiau unrazumnējo tadū žmonės Dnr.

ap-vālg yti comerse desde arriba: Sugavāu žūvį, mēsų apvālgiau, o kaulus pastatiai Drv.

ap-varinėti 2. ahuyentar un poco, espantar: Žukų būvo un bū'l'bu, alē kūsni apvarinėjom Bbr.

išpra-varinėti dispersar, hacer huir: Tep ātaima milicija, išpravarinėj, kad neūtar ytai palitēusku, kad nesmōkyvai Bbr.

183

nu-varinėti ahuyentar: En el huerto había muchos (insectos); los ahuyentábamos Psl.

pra-varinėti dispersar: Y así, si no los hubieran dispersado, habrían aprendido, pero no se dieron cuenta (los polacos) Bbr.

pri-varyti 2. reunir en gran número: Los sacas del campo (del campo de concentración) y al día siguiente ya hay otra vez un montón; los reúnen Psl.

varža sust. (1), como en el lituano estándar: Construíamos cercas Psl.

suvažiuodinėti reunirse: Todos nos reuníamos Psl.

venir repetidamente véase atvažiuodinėti: Pues aquí vienen los niños Psl. Cuando Franūkas vivía allí, él siempre venía a verme Psl.

venir repetidamente véase ažvažiuoti: Viene también y allí mismo pernocta en la taberna, y bebe Psl. Ellos aún querían venir a Valdzikiai Vlādzikop Psl.

ap-važuoti como en el lituano estándar: Él viajaba con ella, recorría todas las aldeas Bbr.

paraz-važiьoti (híbr.) dispersarse: Los niños se dispersaron Psl.

pér-važiьoti 2. como en el lituano estándar: Pienso que cruzaré el camino por allí, como lo hacen los jóvenes; pero yo me caí de lado Psl. 3. trasladarse: Me iré; pronto me trasladaré a Vilna Psl.

vėliunas sust. véase vėliumas: También se necesitaban vėliuno y todas las demás cosas Psl.

iš-versdinėti 2. cambiar el lado exterior por el interior: Les doy la vuelta a los pájaros hacia el otro lado Psl.

veršti 3. variante dialectal: devolver: Si se puede robar, roba; si no se puede, entonces te lo devuelvo enseguida Psl. 4. pron. aparecer: ¿De dónde salen todos estos de aquí con barba? Psl.

až-veršti 2. volcar: Y allí había piedras volcadas Psl.

pérsiveršti pron. véase perversti 2: Todo eso ya está volcado Uos.

pa-vérti amontonar: La oca puso huevos: quedaron todos amontonados en una hilera Psl.

ternero m. (2) 2. toro joven: Kārvį triskārt vadziójau veršaliop Bbr.

ažši-vesdinėti pelearse, reñir: Ānas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jau žmuōj Dnr.

pad-vesdinėti (híbr.) traer: O kap atvāro kārves ir padvezdzinėja Bbr.

ažši-vėsti véase ažvesti 2: Lasių yra, a(ž)sivėdė da chalėrija Psl.

až-vėsti 5. (vrt.) enfilar: Kiaūlai diržāl ažveda, kad neraūšt žāmės Psl.

išsi-vėsti 4. refl. desaparecer: Kazū tī dzyky būvo, kap avītės vaikščiojo, alė i(š)si-vedė, nèra Psl.

pad-vėsti 3. azuzar: Nu tadū až itų kārvį ānas pādvėdė niėmčų Bbr.

paiš-vėsti exterminar: Paišvėdė arklius Bbr.

razsi-vėsti 2. separarse: Ānas rasivėdį su žmōnu, gėra labai aržielkų Psl.

vestūvė (nj.) f. (2) compárese con šliūbas: Sūnūs ēmė vestūvį Bbr.

vėtrinasai, -ōji sust. persona alocada: Ānas tokis kap kokis vėtrinasai būvo Psl.

in-vėžti llevar: Kū suvėsc reikėja vaikam invėsc Psl.

papri-vėžti traer muchas cosas: Parduoūojo tai cukierkās, tai abaronkās paprivėžį Bbr.

vič visa adv. absolutamente todo: Aždaūža vič visa Psl.

vidurys m. (3ᵇ) 2. interior: Kūnigas jau ir lūngų addārė iš viduro, liš ažaic, patīsc Psl.

vienāp adv. de una manera, por un lado: Ir vienāp ir kitāp ragėjau Bbr.

184

an-vilgyti 2. humedecer: Y yo aquí, cuanto tenía de adžiežos, cuánto mojé, lo que no derramé, y lo que después de aquello Psl.

vilkti, velka, vilko como lk.

pa-vilkti llevar a cuestas: Me he quedado sin fuerzas, ya ni siquiera puedo arrastrar las piernas Bbr.

susi-vilkti reunirse: Quien no pudo arrastrar las piernas, acudió al baile (d.) Bbr.

at-vírti 1. hervir parcialmente: La abuela recogió hongos; reunió una olla llena y ya los ha hervido Psl. 2. cocer a fuego lento: Puso la leche en el horno para que hirviera Psl.

pér-virsti volcarse: Unos carros (de heno) los llevaron cuidadosamente, pero con otros el carro se volcó Psl.

pér-virti volver a hervir: Eché azúcar a las bayas; esto hervirá, volverá a hervir Psl.

visickai adv. completamente: Ella pastoreaba vacas allí, y muy cerca de ellas también pastoreaba vacas Psl.

visùrkai adv. en medio: Él estaba en medio, donde había muchachas Bbr.

výti 4. trenzar: Ni recojo ruda para mí, ni trenzaré una coronita (d.) Bbr.

at-võgti 2. robar: Temía que alguien se lo robara, que se lo llevara Bbr.

pasi-voliōti echarse a descansar, holgazanear: Él solía tumbarse y holgazanear Dnr.

razsi-voliōti (híbr.) desmoronarse: La casa está pequeña, desvencijada Psl.

susi-voliōti acabar malgastándose en tonterías: No se malgastará nada en esos pollos Psl.

zolžà sust. fem. (2) bocio, glándula: Tenía un bocio así Psl.

zomãšinis, -ė adj. sust. (2) del pueblo de Zomašiai: ¿Conoces a esa Marilkė de Zomašiai? Psl.

žagraitė f. (1) dim. véase žagrė: Gerai ártie žagraitėm itom Psl.

žaidindinėti, -ėja, -ėjo véase žaidinėti.

pra-žaidindinėti compárese con pražaidinėti: Ānys gi kārves pražaidindzinėjo Psl.

až-žaisti 2. aullar: Kap vākāras, tai kad ažžaidzia (vilkai) medzỹ, tep až medzias diriguojasi, nāta stāugia gražai Psl.

žarnėlė f. (2) dim. véase žarna: Tadū ity mėsy žarnėlėn sukemsām Dnr.

žarúoti, -úoja, -āvo atizar.

pér-žaruoti quemarse, atizar: Tadū kāminų dāro, kap nūveima žārjos, péržaruoja Dnr.

žēmickas, -à adj. (3ᵇ) humilde, sumiso: Ir nog manī Maceikai žāmickų žāmickų paklõm Psl.

ap-žergti como en lk.: Apžargė čāpėlų, merīgos jojo prieš šūhni ir klašės kuranī šōni lōja šūnes, tai tī ais až jaunīkio Dnr.

žibankštis f. (4) véase žibenksė: Oi gražī žibankštīs, alė neragėc dabar Psl.

žich interj. ¡zas!: Ir visa momnà paci ragė̃j — žich žich ūgnė (de la boca de un borracho) Psl.

pra-žydėti florecer: Kap jurginia pražydz', tep jau skōra ir ruduōj Dnr.

žiēsti, -žia, -dė esparcir.

iš-žiēsti esparcir: Sūdega malka, žarijas duobėten i(s)žiedzia Dnr.

žinōti 2. reconocer: Kap āni (seni) būvo, Dziēvų žinōj, žinōj Dziēvų, o mēs jau ne tep žinom, lis dárbas, dárbas, dárbas Psl.

da-žinōti véase dasižinōti: Mān atsiūnc' kōrtų, kap dažinōsi iš kur āny. Sāko, visa vientara dažinōs kūngas Psl.

conocer conocer: Yo la conocía desde hacía muchísimo tiempo; durante una semana estuvimos de visita Bbr.

185

de Žirmūnai, -a adj. (2) de Žirmūnai: Y con los de Žirmūnai ayer o anteayer me fui a Grōdnion Psl.

mujer sust. fem. (3) 2. mujer: Aquí hay una mujer así Jsk.

insecto sust. fem. (4) insecto: Hay toda clase de insectos, ya sabes, esos insectos Psl.

A continuación se presentan préstamos y diversos híbridos de raíces no lituanas, que constituyen alrededor de dos quintas partes de los añadidos.

añadir añadir: Ese sabe añadir un poco Dnr.

desbastar por completo cepillar toda la superficie: Cepilló por completo todas las tablas Dnr.

aturdir, -e, -ió (esl.) dejar aturdido, atontar: Está completamente muerto; ella lo dejó aturdido Bbr.

campesino individual (esl.) sust. masc. (2) no perteneciente a un koljós, que trabaja por cuenta propia: No le tengo aprecio al campesino individual. Yo fui campesino individual Bbr.

de inmediato (esl.) adv. compárese con «de golpe»: Cuando hayas declarado cuál de ellos es el culpable, lo reconocerás de inmediato Psl.

impuesto especial (esv.) sust. fem. (1) impuesto especial: A los que hacían aguardiente casero los perseguían con severidad; había impuesto especial Bbr.

recaudador de impuestos especiales (esv.) sust. masc. (1) quien impone multas o cobra impuestos especiales: Los recaudadores de impuestos especiales no paraban de rondar a caballo, y también en carros Bbr.

taponar todos los frascos cerrar con corcho todos los frascos: Taponó los frascos y los puso en el armario Dnr.

akraikėlis (híbr.) sust. masc. (2) véase akraičikas: Solo quedó un akraikėlis de pan Psl.

álbum (esv.) sust. masc. (2) álbum: Mira, fotografiamos un álbum Dnr.

aguanieve helada (esl.) sust. masc. (2) lluvia engelante: La lluvia engelante llega y cubre de hielo todo el campo Psl.

alionkà (esl.) f. (2) tibia: Īlgas kāulas vadzinasī alionkà Psl.

ambāras (esl.) m. (2) almacén, granero: Nūg ito ambāro jos tracià pirkia būs Psl.

aṅkrutnis (híbr.) m. (1) ligadura para apretar las cabezas de los haces de lino al peinarlos: Unċisnija įtep unkrutniu pédų ir abb r aukō Bbr.

an rāzo (híbr.) adv. de inmediato, al instante: Kap unlàisiu, tep anà įtjaukai pragaiš un rāzo Psl.

araplānas (esl.) m. (2) avión: Araplānai vis skrandà ir skrandà Psl.

pa-arendavóti alquilar por un tiempo: Ānas liš metūs itų žāmi pa arendavoj Dnr.

arkestrà (esl.) f. (2) orquesta: Kap tràciukārt a(ž) zvānyśiu, ka(d) tavà besiedà šoktū, arkestrà žāist Psl.

ārkotis, -ojasi, -ojosi pelearse, arañarse: Škādzinsam vienas vieno, ale visa vientara ārkojamės (su vyru) Psl.

arlēkas (esl.) m. (2) garganta: Arlēkas sōpa. Arlēkas ragēc Psl.

paiš-arņyti beberse todo: Paišarņiji žarjās, pauciēni stacyśim Dnr.

išarpavóti deshilar: Išarpavóji nuvē abiēdoc Dnr.

paiš-arpavóti deshilar todo: Ik nedēliai visa būvom paišarpavóji Dnr.

pri-arpavóti deshilar: Kadāi priarpavójam vien miežų pie dešims maišų Dnr.

asōtkai (esl.) m. pl. (2) sedimentos: Asōtkai liki un dūgno Psl.

astiñčins (esl.) m. (2) 2. camino real: Mūmi arċį itas astiñčius Psl.

atrutà f. (2) 2. fertilizante químico: Atrutù sėja ir sėja, tai i(š)sivedė pimpės Psl.

186

atvaratnýkas (esl.) m. (2) cuello, solapa: Apsisėgi maninārkų, nėrā atvaratnýkų Psl.

ātvarāgas (esl.) m. (1) requesón: Móža válgysi ātvarago su pienu Psl.

atvarōgas (esl.) m. (2) véase atvaragas: Iš atvarōgo sūrus dirba Psl.

azijōtas (dial.) m. (2) asiático: Žmónes vedōma ti azijōtai būvo visì Psl.

bābuška (esl.) f. (1) compárese con abuelita: Sāko, bābuška, kap aš pasakiau Psl.

paraz-bagotėti enriquecerse todos: Mėgunai būvo nāta parazbagocēję Dnr.

razsi-bagotėti refl. véase razbagotėti: Ānas tai jau nāta ra(z)sibagocējo Dnr.

su-bagotėti enriquecerse: Dabar subagocējom Psl.

bagūnas (esl.) m. cafūnas (2) gallo: Medi bahūnas baltai žýd, baūnas Bbr.

bākos (dial.) f. pl. (2) compárese con bakai: Pāsai mōterų, bākos vyrų Psl.

balakōnas (esl.) m. (2) abrigo de mala calidad: Ānas kaškūokį balakōnų apsisēgė Psl.

pa-balamūtyti charlar: Ānas lis pabalamūcyc mōka, o gōdo nepasakis Dnr.

prisi-baliavōti atiborrarse de bebida: Ot prisbaliavōjom Juskýcip un vesēlios Dnr.

baliezniā (esl.) f. (2) enfermedad: O tōj mán pasākė, što manīm yr balezniā kauluosōbi Psl.

balšēvykasai, -ōji m. y f. bolchevique: O kici ti ruskiej būvo, balšēvykiej Psl.

pa-baltōti hablar de manera incomprensible: Pabaltōjo ir razrińkc nemōžna Dnr.

baotėti, -ēja, -ējo (dial.) compárese bagotėti.

pa-baotėti enriquecerse: Pabaocējom: būvom suvisū blogōj pirkēlėj, o dar rāgit kokiā Bbr.

pa-barabōnyti hacer tintinear: Ānas paibarabōnji tōm aguōnom: vot, sāko, kiek mēs pridziovinōm Psl.

basanožkà (dial.) sf. (2) sandalias: Aš turėjau kitās sāvo basanoškās Psl.

baválnā (dial.) sf. (4) algodón: Bavalnōs siūlais audžia Psl.

bazāras (dial.) sm. (2) demanda: Reikia kap turėtum bazārų Bbr.

pa-besiedavōti charlar: Kap lis šuveimam su jūoj, tep ir pabesiedavōjam Dnr.

bielarūsini, -ė adj. sust. (1) bielorruso: Nu kap, ar galētut padēc bielarūsinei Psl.

biliētus sm. (2) véase bilietas: Būvo brūngus biliētus, devýni zlōtai Psl.

biliūtnis (dial.) sm. (2) boletín, baja médica: Aisiū mergutōs tilifonavō dukterēs Jujōn, al’ andā dar un biliūtnio Psl.

birdāńka (dial.) sf. (1) fusil: Ēmiaū birdāńku, kitu aisiū paspilnyc Psl.

blechonkā (dial.) sf. (2) pan de molde: Seniaū nebūvo itų blechōnkų, savā duōna būvo Psl.

pa-bliednēti palidecer: Kō tu tep pabliednējai, ar i(š)sigundai? Dnr.

blōznas, -ā (dial.) adj. (4) joven, inmaduro: Jaūgi až dar buvaū blōznas Bbr.

bōlis sm. (2) compárese bolius: O jau mōčeka priringdzinēja, jau būōli svitaise Drv.

bonkā (dial.) sf. (2) tarro: Baravykų turū dzvi bonkās Psl.

bōj (esl.) imper. mira, fíjate, he aquí: Bōj, itoj ruskōj, itai ne mūsu mergutā Psl.

bridā (esl.) sust. fem. (4) fealdad, monstruosidad: Kāukų, tos bridōs yrā da chalerija Psl.

brigadiēris sust. masc. (2) véase brigadyrius: Anā brigadiērių gyvena Psl.

brikiētas (sueco) sust. masc. (2) briqueta: Tōrfo brikietus kūrinom Psl.

brukēlis (nibr.) sust. masc. (2) estómago, compárese živatas: Brukēlis sōpa Psl.

187

iš-budavóti construir: Anas pìrkių išbudavójo viențara kap sklenyčà Dnr. | refl.: Žydžūnai i(š)sibudavójì alně gražūžì pazdairyć Dnr.

pérsi-budavoti mudarse: Jaũ keturólika metų kap mẽs visa ši pérsibudavójì Uos.

buláuka (esl.) sust. fem. (1) bulto, cabeza: Buláukos áuga un jų Psl.

burčyti 3. reprochar, reñir: Jaũ neũtarysìu, burčyja martėlė, kad neimù darbóp Bbr.

bùselka (esl.) sust. fem. (1) talle: Bùselka tadù pasròdo, kab atàima buselai Psl.

čėkoti (esl.) (¿<tėkoti?) véase ciekoti: Avýtės mūsios jaũ čėkuoja Psl.

čekūnuoti, -ūoja, -āvo véase tekūnuoti: Avýtė čekūnuoja Psl.

pa-čekūnuoti véase patekūnuoti: Avýtė pacekūnàu Psl.

cenà (esl.) sust. fem. (2) precio: Kad liš atàis pirmìej, cėnų instatis, tai tep ir būs Bbr.

chaladelnykas (esl.) sust. masc. (1) refrigerador: Unstātai pienų chaladelnykan Dnr.

chalėrija (sueco) sust. fem. (1) 1. monstruosidad: Visókių varmų bùvo, visókios chalėrijos bùvo Psl. 2. multitud: Un dývo, kas do chalėrija bùvo kirmelių Bbr.

chazéika (esl.) s. f. (1) ama de casa: Ītai chazéikos bernukáicis Psl.

čilytis, -ijasi, -ijosi véase kilytis.

pasi-chilyti moverse, ponerse en marcha: Da kaip mán gyvenčie, da kur mán paschilycie, kop mán pristūlycie (r.) Drv.

chòdnykas (esl.) s. m. (1) sendero, alfombrilla: Ītókius áudė in padlògų chòdnykus Bbr.

pa-chrapinti roncar un poco: Pachrapina kap kadù ir ánas Dnr.

cigòras (suec.) s. m. (2) cigarro: Cigòras iš vieno lãkšto tutūno Psl.

cisūnas (¿esl.?) s. m. (2) lactante: Cisūnas kumeláicis, bo cicky žinda Psl.

cviẽtnasai, -óji (esl.) adj. enfático (4) en color: Pìrko du tilivizoru cviẽtnõsius Psl.

čepelà s. f. (3ᵇ) 2. parte de la lámpara donde se coloca la astilla: Šakalỹs čepelój undėta dėga Dnr.

čėsai (esl.) adv. a menudo: O itai čėsai tep bùsta Psl.

čierkà s. f. (2) véase čerkà: Su savìn nešójùos čierkų. Pàmžų čìėrkon ir ižgėru Psl.

čystas, -à adj. (4) 2. puro, completo: Visi bùvo čysci litvinai, visi Psl.

čystenka adv. véase čyst: Vo liš viena lazuńiškė bažnyčia apláista čystenka Bbr.

čystindinėti -ėja, -ėjo véase čystyti.

pér-čystindinėti, limpiar a fondo: Un grebenių tai pérčyscindzineja Bbr.

apsi-čystyti, 2. refl. quitar los restos del parto: Apsičiỹstijo kárvė Psl.

čitonià (esl.) f. (2) lectura: Ir kokià manà čitonià Psl.

až-čitóti leer: O darban váikščójo, tai ažčitója (por la salvación) Bbr.

leer refl. leer: Na im ksiōńšku ir tu pasčitój Dnr.

čiubótas, -a (híbr.) adj. (1) con copete: Čubóta višta gerėšnė Psl.

čiudesà (esl.) f. (4) milagro: O kokià bùvo čudesà Psl.

čmėlyś (esl.) m. (4) véase spėlys: Dar tų čmėlių màža ragėc Psl.

dãliai (esl.) adv. véase más adelante: Pàsaliai visi palitaušku kalbėjo, o jauã dãliai dãliai pàmirė Psl.

188

dastãyti, -ija, -ijo (esl.) presentar: O kad ir nuvažuos ir mókycis, tai mės nedastãvysim grašų Psl.

dėkauka (esl.) f. (1) teja: Dėkaukom diñkta Psl.

delščikas (esl.) m. (1) sirviente: Lekõjus, visa kap aficėrip delščikas Bbr.

dernà (esl.) f. (4) césped: Deŕnų jėmė ir klõjo kanovãs Uos. dernėlė dim. (2): Mės tų kišam po žalių dernelį, po geltonų peskelį (r.) Mės tuoji peskelį pricinsynsim, dzernelį aždũksi (r.) Drv.

diãkas (esv.) m. (2) diácono: Sãko, aš bũsiu bãčiuška, o tu bũk diãku Psl.

diėdai m. (2) 2. una hierba de este tipo: Dziėdai — tokia žolė Psl.

diežà (esl.) f. véase dzieškà 2: Dũona gardesnė buvo savà: nu šūmalai, visa dziežos tokiõž buvo, ažraščinõji ir kepi Bbr.

dynė (esv.) f. (2) ingle: Kõjas sõpa iš dỹnių Psl.

dirėktorka (esl.) f. (1) directora: Ragiũ, jaũ aima dirėktorka Psl.

dõchlickas, -à (híbr.) adj. (3ᵇ) demasiado seco, reseco: ¡Ay, qué sequita estaba, dochlickà! Psl.

dõktorka (esl.) sf. (1) médica: Tep aima tõj ir manà dõktorka Psl.

dõvyti 2. estrangular, matar: Ány (vilkai) avýtez dõvijo Uos.

insi-dõvoti dar buena cosecha: Buvõja un dzirvōno nãta linai godni unsidũvoja Bbr.

dõsits (dõsit) (esl.) adv. véase dos: Až žãmės nereikia sūdzycis, žãmės dõsic, dõsit Bbr.

dránka (esl.) sf. (1) paliza: Dránka kap skiedà Psl. Dránkos pridzírbom Dnr.

drapõkas (esl.) m. (2) véase drapočius: Drapokũs ėmei, àtkasei, kap liš radai nestõras šaknis ir lupì Psl.

drõžnyti, -ina, -ino (esl.) irritar: Vienaz drõžnijam, o kitas per gálvų kab dãvem Psl.

pasi-durnãčyti hacer un poco el tonto: Ánas pasdurnãčija kũsni, o tadù sėdzi čiũniu Dnr.

su-durnãčyti véase susidurnãčyti: Kap pabuvai nejėd ir negėrė tep sudurnãčiji žmũoj Psl.

durnavõtas, -a (esl.) adj. (1) poco astuto: Tì kokià bõba durnavõta jam pašãkė Psl.

sudurnėti, -ėja, -ėjo (híbr.) compárese con 2 sudurti: Sakìs, sudurnėjau suviš Psl.

dũšintis 2. refl. fatigarse: Dabaŕ jau gerai, tai nėkali dũšinosi, ver̃pė cielų žiemų ir vasarų Bbr. 3. refl. luchar cuerpo a cuerpo: Suskabino, ir dũšinos, ir pargrõvė tų Bbr.

až-dũšintis 2. refl. asfixiarse: Tas ladìs kap atsigulė und žãmės, tep anos (žuvys) aždũšinosi Bbr.

pa až-dũšinti estrangular, matar: O vilkų buvo, prieš vaimų tai vilkų buvo, paždũšina ir árklį, ir kárvę Bbr.

pa-dũšinti matar, estrangular: Ar kas tì padũšino jūs (vištelius), ar ãny pãcys išgaišo Dnr.

pa-dziũboti devorar: Kù jom (vištom) nepãpili, visa padziũboja Dnr.

fėstas (dial.) m. (2) fiesta: Fėstas dzidelis cionãi buvo Bbr.

fraziėrus (dial.) m. (2) peluquero: Reikia aic jau fraziėrop Psl.

fundavõti, -õja, -õjo (dial.) invitar a beber.

až-fundavõti invitar a beber: Aš ažfundavõtau, aš ir ažmokėtau Psl.

189

fūrmonas m. (1) véase furmanas: Čeravnykas sako in fūrmono Psl.

futrā (esl.) f. (2) abrigo de piel: Tōj šalnēlē dāu gražū futrū apsisēkce. O čia tōj gražōj futroj, ir žalato Drv.

garčēčios f. pl. (2) compárese arčica: Oi, gerai garčēčos su mėsu ar su skvaruškū suvālgyc Psl.

pa-gaspadorāuti ejercer de dueño de la casa: Kiek ti ānas pagaspadorāu — liš metūs Dnr.

gātarius (dial.) m. (3b) aserradero: Kur mēlnyča, Lazūnosa gātarius tokis bīvo. O tadū jau gatarai toki jau bīvo palāista Bbr.

gōdnas, -ā adj. (4) 2. grande, de gran volumen: Anā tokiā kab bacīkas gōdnas Psl.

gramatvōdas (esl.) m. (2) pararrayos: Tai gramatvōdai jau bīvo išlāista, o iš pirmo gi nebīvo gramatvōdū Bbr.

gramkulia f. (2) véase gramkulka: Pākulas išsiusiau, šrātū ažspīrau ir gramkulias aždėjau Psl.

gricelina (dial.) (2) glicerina: Tadū momā atnēša gricalinos. Tadū gricalinū mōzoja Psl.

raz-griešyti absolver de los pecados: Až bāčiuškos spāvedin ka(b) bāčiuška razgriešīs, tadū tai pavōksi (p.) Psl.

gryžā (esl.) f. (4) bulto, fisura: Ir manīm yra gryžā Bbr.

grūščikas (rus.) m. (1) cargador: Grūščiku kiekkārt dżirbo po metūs, po dū, tep sveikātos nechvatoja grūščiku dżirpc Psl.

guliavōti (rus.) volar de un lado a otro, revolotear: Mōškos drābnos guliavōja, kad chmūrna Psl.

guntāvas, -ā (sueco) adj. (4) cubierto con tablillas de madera: Liš kad gražai sukrauči būit, gražai paviršāi, ot guntavi toki Bbr.

gūzikas m. (3b) 2. cabeza de bardana con semilla: Vaikāi guzikais svāidēs Psl.

gvāltam (sueco) adv. con ruido, compárese gvoltu; ruidosamente: Mēs jau gvāltam rēkiam Psl.

haladauka (rus.) f. (2) hambre, inanición: Momā pāmirē iš haladaukos Psl.

indīkas (sueco) m. (2) pavo: Indīkai tai ne mūsiai nē — martēlēs. Indīku nērā mūs Bbr.

invalidtkā (sueco) f. (2) inválida: Anā invalidtkā Psl.

iškolā (sueco) f. (2) sinagoga: Tai āny āj tī iškōlon ir jiem prisāko jau tī načālnykas jau jūjis Bbr.

iveiskasai, -oji (rus.) adj. (4) véase jujiškis: Itas Jujōi, iveiskasai kunigas tai gi litaučas, tas jāunas kunigēlis Psl.

iziperšnykas (sueco) m. (1) cierta hierba: Iziperšnykas yra žolē un aukšto lauko āuga Psl.

jāvaras (rus.) m. (1) cálamo aromático: Un jāvaro kēpēm dioun Psl.

generōlas m. (2) véase generolas: Jenerōlip buvai? Gud.

jēšli (rus.) conj. si: Jēšli tu aisi vōke, tu gyvensi Psl.

kalis (rus.) adv. antiguamente: Cionāi kalis bīvo Litvā Jsk.

kalchōzas (rus.) m. (2) véase kalkozas: (Bulves) parinkdzinēja kap nūveima kalchōzan Dnr.

kalērija s. f. (1) véase chalerija: Kām itas āžaras patrūbnas, kap kalērijū ānas Bbr.

190

kaliuška s. f. (2) véase kaliučka: Ānas gi vōgia obuolius un itu kaliušku Psl.

kamandūti, -ūja, -ūjo véase kamandavoti: Svōtas visų veselijų kamandūjo, svōto visi klaūso Psl.

kambājus (dial.) s. m. (2) véase kombainas: Rugiūs pjautuvu pjōvēm, o dabār jau kambājam Bbr.

kambikōrmas (dial.) s. m. (2) piensos combinados: Priviru žolių ir tadū jau kombikōrmo pripilū Bbr.

kančenia (dial.) s. f. (2) fin, absurdo: In sāvo kiēmo neturi vāl ios, nu kančeniā Psl.

dasi-kančiōti terminar: Un pėnsijos gi daskankčōja mėtai Psl.

pa-kantraliavōti comprobar: Pakantraliavōjo magazinų, ale nieko nerādo, visa uspravi Dnr.

kāpčius s. m. (2) 3. algo parecido a un montón, hormiguero: Skruzdėlių yrā, kāpčių padāro skujų Psl.

kara (dial.) s. f. (4) corteza: Ānas (briedis) karū jēma žiemų, vuožūolų apkrama žiemų Psl.

karalādskasai, -oji (dial.) adj. colorado: Dabār jau radōs karalādskiej žūkai Bbr.

karaulātas s. m. (2) véase kalavaratas: O tadū kalauārtais verpiam Jsk.

karčytis, -ījasi, -ījosi (dial.) doblarse, curvarse.

ažsi-karčyti encorvarse, contraerse: Anā jau a(ž)sikarčījo, jau vaikščōja kap krūkelis Bbr.

karistė (dial.) s. f. (2) provecho: Ānas dżirba, o karistės nė kokiōs Psl.

kasavōti, -ōja, -ōjo (dial.) destruir.

až-kasavōti eliminar: Ūtarijo seniej, ūtarijo, al' dar tai nė, jau kap paskėlė, aškasavōj ty liežūvi Psl.

kastrulā (sv.) sf. (2) olla: Pāts prigatāvija šūpo, o tokių kastrūlių privira, visi sūāima, suvėma Psl.

katūkas (sv.) sm. (2) espacio cercado en el establo: Avytį katūkas, kārvių katūkas. Tvārtas parastvērta katūkais. Tvārti patvērta katūkai Psl.

kaziulkā (sl.) sf. (2) una hierba llamada svėrė: Kaziūlkos geltonai žydz' Psl.

kiliā sf. (2) véase kilogramas: Kiliā sviesto du šimtai (rublių) būvo Psl.

kleščys (sl.) sm. (4) garrapata: Ciā ity kleščy ir varmų daugėlia yrā Psl.

klišāvas, -ā (hibr.) adj. (4) torcido, algo torcido: Klišāvas arklys, plāciai kōjas rastacinėja Psl.

kliūčius (sl.) sf. (2) árbol ornamental: Ir kliūčių šūkė skvylās Uos.

klumōkas sm. (2) 2. terrón: Stojōs klumokų kirnėles Bbr.

knyškā (sl.) sf. (2) dim. véase knyga: Arkliai ašrašyti, kšiōnškos būvo tokiōs, knyškos Bbr.

pa-knīruōti 2. buscar lechones y otros animales jóvenes: Kiaulė pakmūrāu Psl.

kōklikas (sv.) sm. (3ᵇ) enfermedad de los caballos: Jām kōklikas Psl.

kombājus (sv.) sm. (2) cosechadora: Kombājo paprāšēm, kombājus iškālė Bbr.

kōniuchas (sl.) sm. (1) mozo de cuadra: Tokis būvo kōniuchas iš Valdzikų Psl.

padsi-kosōti remangarse: Patsikosōj kųsni, bo icia gili Dnr.

kovā (sv.) sf. (4) café: Kų gėrsi, kōvų ar arbōtų Dnr.

191

krempavóti, -ója, -ójo véase krepoti.

in-krempavóti atar: In-krempavój jí vãdziom Psl.

krėpkai adv. véase krėpkiai: Krėpkai ãnas (baronas) káunasi Psl.

krepóti, -ója, -ójo (dial.) atar, sujetar: Davai jí krepóc vãdziom Psl.

kromėlė sust. f. (2) dim. véase kroma: Įtai su kromėlėm ãny važinėi Bbr.

krūkelis 6. un cuarto de litro: Kas tai arielkos, kad krūkelį pėrka, niekali kad krūkelį tep įtai, ogi arielkõ Bbr.

krulickai adv. véase krulickas: Avýtė ãima laukan krulickai, kap kiškis Psl.

kuborkėlė 2. dim. (2) latita de conserva: Ir iton kuborkėlėn bùvo daug prikráuta mešõs Dnr.

su-kuliúoti empezar a cojear: Ir kõ įtai Krasulià (karvė) sukuliáu? Dnr.

kulõčius (¿dial.?) sust. m. (2) mozo: Nu Brõnius, nu, kulõčiau, kãz girdėc. Nu, kulõčiau, kur varysim ganýc Psl.

kunyčia (dial.) sust. f. (2) marta: Ir šaškų, ir kunyčių bùvo Psl.

kùpkas sust. m. (2) véase kūbkas: Vo inlėj tu itan kùpkan, inlėj dabar šau Psl.

kvajėlė sust. f. (2) dim. véase kvaja: Kvajėlė maskickà pie kėlių išaugi Dnr.

kvaterà (dial. de Suvalkija) sust. f. (2) vivienda: Įtai aš un kvatėros ĩ gyvenu Psl.

ap-kvorbavóti cubrir con una nueva capa de pintura, repintar: Mãn apkvorbavuój kiek kėlinių, aš visa vientara vienoski váikščiosiu Psl.

pa-kvorbavóti pintar encima: Pakvorbavojau višus lakmonūs Dnr.

lapotà (esl.) f. (2) pala, paleta: Dėma bundų in lapõtos itos padarė Psl.

lašýs (esl.) m. (4) alce: Lasių a(ž)sivedė da chalėrija Psl.

lekõjus (esl.) m. (2) sirviente de una hacienda: Põnaz bùvo jĩ jėmė až lekõjų, kad visa jam paduodinėc, visa čysta kad duovõt Bbr.

lempãsas (¿?) m. (2) cinta: Čià un rankõvių balci cėj lempãsai jaũ insidzirbĩ Psl.

lepka (esl.) f. (2) matamoscas: Kadãi bùvo lėpkos mūsiom gaũdyc Dnr.

pa-lėpoti hablar de tonterías, charlar sin sustancia: Ot kap kadũ ir ãnas palėpoja kų Dnr.

lišnia adv. véase lišnas: Jaũ lišnia gyvenu ir tep Dnr.

lišțvėlė f. (2) dim. compárese lištva: Piŕkių dãbar apkaldzinėsim lištvėlėm Dnr.

litaukà (esl.) f. (2) lituana: Nemóku atsakyc lietuviškai, ot litaukà Psl.

litaũskas, -à adj. (4) véase litauskasai: Mės visa sãkom, što litaũskoj respublikoj daugiau viso yrà Psl.

ližà (esl.) f. (2) véase ližė: Tokià ližà padaryta Psl.

pa-lõjoti desbordarse: Anà kap kadũ palõjoja Dnr.

pri-lõjoti desbordarse hacia: Kad anà nebūt prilõjoj un manĩ, tep aš su juói ũtarytau Dnr.

lõpterti, -ia, -ė (híbr.) rasgarse, estallar: Ir zdõchterė ãnas (vilkas) daikti, širdzis lõpterė Psl.

pa-lūmyti magullar, maltratar: Nu Petrūkas apvajavój, mõcnai apvajavój, mõcnai palūmijo Bbr.

maciorà (esl.) f. (2) cerda reproductora: Turėj kiaũli maciõru. Maciorà, kur paršūs vėda Psl.

magazinà (rt.) s. f. (2) véase magazinas: Ãny magazinãs turėj, o dabar žmūones magazinūs tūr Bbr.

192

mãgnezas (sv.) s. m. (1) imán: Tjįsa mãgnezas a(ž)sikūryc Psl.

mãika (sl.) s. f. (1) camiseta: Rubãškų čỹstų jėmiau, mãikų čỹstų jėmiau, bo mȯža savõj adžiežoj kur̃ (yace) Psl.

majõntkas (sl.) s. m. (2) señorío: Gi Mėgãnuosa turėj majõntkų Bbr.

majontkėlis dim. (2): Visur̃ gi būvo majontkėliai Bbr.

malačėjus (sl.) s. m. (2) diente de león: Malačėjus geltonai ažỹdž’ po piėvas, po visur malačėjus Bbr.

maladėti, -ėja, -ėjo (sl.) rejuvenecer.

pa-maladėti rejuvenecer: Kū̃sni pamaladžėjau, pajau nė jau Psl.

pa-maliavóti pintar: Grindės nãta britkios kap nepamaliavōtos Dnr.

malinárka s. f. (1) véase maninarka: Tep itai jau būrnosus siūve, malinarkas Bbr.

malõdžyvas s. m. (1) véase malõdživa.

marnavóti 2. marinar: Oi nedžiovinci baravykai, marnavōti Psl.

marščina (sl.) s. f. (2) arruga: Susrauki žmuõj – vienos marščinos Psl.

mašinka (sv.) s. f. (1) extractor de miel: Išėmei romėlį, jau pilnas medaũs, atnėsei mašinkon i(š)sukei ir medūs Psl.

matavýlai s. m. pl. (2) véase matavylas: Yrã toki matavýlai matkùs matúoc výc, džirpc matkùs Bbr.

raz-matōti malgastar: Ãnas mõža tadù nuim̃s itùos gražùs ir šį tį razmatuõs Psl.

darse de baja darse de baja del registro: Tadù mēs i(š)simeldavojom Bókšti Dnr.

atormentar atormentar: Primenčijo ãny mani un pastarūnko Dnr.

mėž (esl.) prep. con gen. véase entre: Mėž lapõtkų sópa Psl.

miernýč asai (esl.) m. (2) agrimensor: Mūz būvo tokis miernýčasai Bbr.

miliótis, -iójasi, -iójosi (esl.) enredarse: A unos se les habla en lituano, a otros en lenguaje sencillo, de todas las maneras, y yo ya me hago un lío Bbr.

mencionarse refl. véase mencionar: Y entonces él se mencionó mientras viajaba de Jujõs con Šurpickuoj Bbr.

desmayarse, -a, -ó (esl.) desfallecer: Me desmayo; creo que me quedaré en el autobús Psl.

desmayarse desvanecerse: No puede ser, me desmayé Psl.

mõčiakosis, -i adj. de madrastra: La hija de aquella tomó un aspecto de madrastra y se enfrió Drv.

mõlis (esl.) m. (2) bolsa: Mõlis nãta ėma vilmų Psl.

atormentar, -a, -ó (esl.) atormentar: No atormentes a este niño Dnr.

atormentar hasta la muerte matar mediante tortura: Aquí torturaron a los campesinos y murieron Psl.

mūd rickas, -à (híbr.) adj. (3ᵇ) listillo: Bernãicis itokis spraũnickas do mūdrickas Dnr.

hostigar insistir, dar la lata: También me estuvieron hostigando ellas (las hermanas del marido), para que no me quedara allí sola Dnr.

naboženstvà (esl.) f. (2) servicio religioso: En Jujõj ya están restaurando los servicios religiosos Dnr.

načálnykas (esl.) m. (1) jefe: Él aprende del jefe Dnr.

nadiėlas (esl.) m. (2) parte de tierra, parcela: Nadiėlas būvo traucina Bbr.

naĩradnesnis, -ė adj. sup. véase radnas: Da manà momùtė, da buvai mãn naĩgeresnė, da buvai mãn naĩradnesnė (r.) Drv.

13. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

193

naiskariai adv. sup. véase skariai: Todos vamos a Vilna, a donde haga falta vamos todos a Vilna, naiskariai a Vilna Psl.

napiėšu adv. véase piešu: Habrá que ir napiėšu Psl.

nastojáščiàs, -ia (esl.) adj. (2) verdadero: Pues mira, no es que el hermano sea nastojáščas de la misma madre y del mismo padre, y tampoco hay hermana, estamos solas Psl.

nastajáščiai adv.: Y corté nastajáščai, pues las viejas no se habían tumbado Psl.

nemčiūra (esl.) f. (2) compárese con nemčius: Así de sano estaba, nemčiūrā Psl.

nesylà (híbr.) f. discapacidad: Aquí está bien mientras tenga fuerza, pero cuando hay nesylà, ¿qué será entonces? Bbr.

niėnčioti, -ioja, -iojo (esl.) véase nečnyti: Bueno, pues fui y niėnčioj allí a los niños Psl.

niščėmnas, -à (esl.) adj. (4) seco, de ayuno: El día de los difuntos ya es un día niščėmnā; niščėmnai adv.: Como el día de los difuntos, entonces ya niščėmnai (comemos) Bbr.

òtpuskas (esl.) m. (1) vacaciones: ¿Cuándo consiguió Irena las vacaciones? Dnr.

pačės (esl.) adv. constantemente: Pues así, constantemente no me..., no me daba miedo Bbr.

pačėskos (esl.) f. pl. (1) véase pašukos: Cuando ya se peina con un peine, entonces son pačėskos Psl.

pačivõncas (sv.) m. (2) adolescente, jovenzuelo: Ya crecimos, ya éramos pačivõncai Psl.

padkvõšnica (esl.) f. (1) parte inferior de la cola: Pues empezamos a buscar la padkvõšnica de la vaca Psl.

padnebenė f. (4) véase padnebienia: Padnebenė dolía Psl.

padprūgas (esl.) m. (2) patprūvas, véase paprūga: Patprūgų po árklio pilvū padrizāžinėja. Pavalkai, balnėlis, patpinka, patprūvas, nabėdrikai Psl.

padprūvā f. (2) véase paprūga: Padprūvā árkláicip Psl.

padūškaitė f. (1) dim. véase padūška: Aškabini padūškāiti kokių Psl.

padvečėrkas (esl.) m. (2) merienda: Un padvečėrko valgóm dešrõs ar lašinių, skvarūškos su paštais, pieno rūūkšto ar prėsko, kap kas kó nór Psl.

padvešiōlkai (esl.) m. pl. (2) vueltas de regreso, visitas: Un kitós nedėlios būvo padvešiōlkai Psl.

paklónas (esl.) m. (2) saludo: Ir nog manį Maceikai žāmickų žāmickų paklónų Psl.

palūčyti, -ija, -ijo (esl.) recibir: Ėnas palūčija zarpłātų, kam reikia duōvoja Psl.

paludnià f. (2) 2. lado sur, cf. mediodía: Vėjas atsisukė nuk palūdniós Psl.

pamastinis (híbr.) m. (2) tablón colocado sobre los largueros del camino: Tį būvo grėblià, pamastiniai supūvį, važiuoc nāta negėrai Dnr.

pamōjemu (esl.) adv. en mi opinión: Nu às neprācitavau, kokia mašinà, às nečitójau, ale pamōjemu Živuliai (Žiguliai) Psl.

panenka (esl.) f. (2) véase panelė: Nu kap tavā panenka Gud.

paperėčyti, -ija, -ijo (esl.) contradecir: Anà kóżnam paperėčija Dnr.

až-paperėčyti contradecir: Kų jam nepasakai, ānas visa ažpaperėčija Dnr.

papõlsku (esl.) adv. en polaco: Prirašai màn lāksčių papõl'sku Psl.

papūtnosai, -óji (esl.) adj. (4) que viaja de paso: Stovėjau, āima papūtnosios, nèranka Psl.

parūšku (esl.) adv. en ruso: Prirašai màn lāksčių papõl'sku, kad nėgali parūšku prirašyc Psl.

194

pri-parėdkavoti preparar, dejar listo: Nik pirmo aisū kąscie (bulvių), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl.

paskrebūška (dial.) f. (1) último raspado: Aš paskrebūška, paskučinis Psl.

paštarus m. (1) véase pastyrus.

pastupóti, -ója, -ójo (dial.) ingresar: Gródnion pastupóc dokumentús mūsi niuvezė Psl.

pasusiėdsku (dial.) adv. cerca, en la vecindad: Ir aš ti buvaũ pasusiėtsku Bbr.

paškuštvà f. (2) véase paskustva: Kūryc tai paškuštvà Psl.

pašniūreli (híbr.) adv. con cuerda, que tiene cuerda: Bebrėnų laukai pašniūrali vadžinosi, kap itai jau kokį šniūraliai Bbr.

patrašyti, -ija, -ijo (dial.) cardar.

ras-patrašyti cardar: Rastraukia vilnų, rūikom raspatrašija, o tadi šūkuoc neša Psl.

paukŷrus (dial.) m. (2) 1. ampolla: Aš paukŷrų išverzdinėju un kito šóno Psl. 2. rosario de grasa: Paviriš ūndenio plūkauja paukŷrus Psl.

pautyna (dial.) f. (2) telaraña: Tį liš paučynos karilįuoja Psl.

pavožka (dial.) f. (2) carro, carreta: Dāvė jam grąžų, pavožkų grąžų Psl.

pažemkà (híbr.) f. (2) fresa silvestre: Pažemkų būvo daug raudonų Psl.

pažmūisku (dial.) adv. en lituano: Aštūonis vaikis mókė, pažmūisku mókė Psl.

pelavynos (dial.) f. (2) pl. serrín: Kō neválgė: ir pelavynàs valgė, ir žóli visókių valgė Psl.

perenósica (dial.) f. (1) espacio entre los ojos: Kap dau perenósicon, tep ir abgruvai Psl.

perestroikà (ruso) s. f. (2) reestructuración: Nu kap jūsim perestroikà tój Psl.

pēsenina (¿ruso?) s. f. (1) silbato: Pēsenina kietā žolė Psl.

petlià (ruso) s. f. (1) lazo: Kazàs gūdėm, petliàs stātėm Psl.

pripielavóti cortar con sierra: Pripielavójam malkos, dos būs un višós žiemós Dnr.

pierýti, -ija, -ijo (híbr.) azotar: Ir pierýji piedus spragelais Bbr.

piešu (ruso) adv. a pie: Nu reikia aic piešu Psl.

pasi-pilmyti 2. cazar un poco: Ėmiai birdānku, aišių paspīlnyc Psl.

pirnykas (ruso) s. m. (1) grama: Pirnykas nāta imasi Psl.

pištólmašina (soviético) s. f. (1) ametralladora: Vaikščoj su pištól mašina un kāklo pakóri Psl.

plādýti, -ija, -ijo (ruso) fecundar.

až-plādýti fertilizar: Jaunā motkà daugiaũ ažplādžija bītų Psl.

plāstas (ruso) s. f. (2) planta, pie: A(z)sopėj plāstas Psl.

plėšnes (ruso) s. f. pl. (2) moho: Jaũ ir plėšnių radòs Psl.

plėškoti, -oja, -ojo (ruso) dar palmadas.

pa-plėškoti dar unas palmaditas: Pazdairė un itų poperų, man paplieškoji, što godnà dār manā širdzis Psl.

pletavýkas (ruso) s. m. (2) charlatán: Ažūbelavysa un gālo selós pletavýkas būvo, Petrušką pletavýkas Bbr.

cinta (dial.) f. (2) tira: Itai kiek kartų ūtarīs tój viena plionkà Psl.

chapotear, -ea, -eó (dial.) chapotear, lavar: Prilėji ūndenio niekóčiu do ir pirkióji pliūkóji Bbr.

13*

195

abrigo (dial.) m. (2) capa: Nugruvau bālon. Gerāi, što pluōščus va itas būvo manī Psl.

buñuelo (dial.) f. (1) rosquilla: Vo itokis stūoras ānas, tai, sāko, visa vientara pōnčekas tokis Psl.

polaco (dial.) adj. (4) véase pols kasai, 4. católico: Ītas žintas pōl'skas ir visi trīs polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nēr rūško niēko Psl.

hervir, -e, -ió (dial.) hervir.

in-pōryti convidar a beber: Ir až šikinēs tūrmōn, dešimš metų impōrijo Psl.

alimento (dial.) f. (1) sustento, comida: Ir buselį nēra, bo pōžyvos nēra Psl.

pradielas (dial.) m. (2) inicio, brecha: Pradžielas džidelis mež duncių Psl.

practicar, -a, -ó (dial.) véase practika uti: Ānas grāšu nevīlnas, ne, ale kūnigas praktikavōja jī Psl.

hacer travesuras (dial.) portarse mal.

susi-prakūdyt(i) comprometerse: Nu kap susprakūdžiojo, tep tadū išvārē nug arēndos Bbr.

a través de (dial.) prep. con acusativo: por: Anā patilifanavōj prās tilifōnu, un pirmo atažō patilifanavōj Psl.

enderezar, ordenar (dial.) enderezar, arreglar.

limpiar dejar limpio: Ir ti išprāštijo ir tī, nu vot čyščiau kūsni Psl.

poner en orden ordenar un poco: Āny gi mān paprāščio visa, pīrkių Psl.

prativyti, -ija, -ijo (esl.) oponerse: La doctora empezó: «Yo te daré lo que quieras», así que ya no me opuse Psl.

prativniai (esl.) adv. de forma repugnante: En Lazūnai trabajaban muy mal Gud.

1 prāuda (esl.) sust. fem. (1) compárese con verdad: Eso era verdad Psl.

2 prāuda (esl.) adv. compárese con de verdad: Y todavía buscaba algo, no sé qué, en qué año, de verdad Bbr.

prichadžalas (esl.) sust. masc. (2) forastero: Son unos forasteros, que llegaron de quién sabe dónde Bbr.

pūškā (esl.) sust. fem. (4) tierra baldía, tierra estéril: Había comprado una parcela de tierra baldía, una parcela estéril Psl.

puzȳrius (esl.) sust. masc. (2) ampolla: ¿Quién hizo que salieran ampollas dolorosas? Psl.

rabaškavōti -ōja, -ōjo (esl.) véase rabaškauti: Mira, el niño no dejaba de hacer travesuras por todas partes Dnr.

ap-rabaškavōti véase aprabaškauti: No se sabe quiénes se comieron todo Dnr.

iš-rabaškavōti véase išrabaškauti: Los niños hicieron travesuras por todas partes; no te librarás de ellos en ningún sitio Dnr.

rād imka (esl.) sust. fem. (1) carraspeo: El carraspeo le agarró por la garganta Psl.

radȳnos (esl.) sust. fem. pl. (2) nacimiento, parto: A la pobre criatura le va a tocar un parto difícil Dnr.

rās (esl.) interj. empujar: Yo empujé las escaleras Psl.

raščinēti, -ēja, -ējo véase raščinioti.

až-raščinēti véase ažraščinioti: Se quedó allí un rato y luego se marchó, cuando ya se hizo tarde. Al principio las ruedas giraban... Psl.

rāvas sust. masc. (4) 2. arruga: Las arrugas de la frente son grandes Psl.

196

paravinti hacer llorar, hacer sollozar: Testą paravina (vaikas) kūsnį, unispakaė jis Dnr.

paansi-rėdyti vestirse todos: Visi bernai paunsirėdį suveji un vešėlios Dnr.

pa-rekomendavóti recomendar: Kap niėkas neparakemendavôs, tep ir negãusi dárbo Dnr.

rėškėlė (híbr.) sust. fem. (2) medio barril: Oi niėkali gi buvo itos džiėškos, riėškėlės nedzidelės Bbr.

reštà sust. fem. (2) 2. resto: O tadū nuvažiavo, rešė parinko, o jau čia ir dzvylykta Psl.

ridliaukà (regional) sust. fem. (2) rodillo: Atnešė vo rigliaukàs tep vo ilgio ir itep va plocio Psl.

rižavótas, -a (esl.) adj. (1) de color alazán: Rižavótas arklyš Psl.

rõdimka (esl.) sust. fem. (1) cf. rãdimka: Ar jau ti rõdimka, ar tep kas un kãktos Psl.

pa-rõdyti aconsejar: Ir kas parõdžijo gėrc myžalus Psl. | refl.: Ar gėra ar blõga, ānos pasrõdija, ānos paũtarija (r.) Drv. Pasrõdzyk su savòm momũlėm Drv.

roliūti, -iūja, -iūjo (regional) hacer rodar (por la fuerza): Kab atstumš, ir roliūc durys, tep sio, visa Psl.

rūšinti, -ina, ino (esl.) tocar.

pa-rūšinti tocar: Aš girdėjau, ānas kap parūšino, tep tį liš traška Psl.

rūšyti, -ija, -ijo véase rūšinti.

pa-rūšyti tocar: Kap parūšija širšas, nėr dáikto Psl.

saliõnkinė (híbr.) sust. fem. (1) salero: Saliõnkinė, kur pilia druskų Psl.

sãltyšas (esl.) sust. masc. (1) jefe de aldea, šaltyšius: Tai dár kap saltyšu ānas būvo Psl.

samsýnas m. (3) nombre por apodo de un habitante de Dervagiai: Dervagiškiūs gudenioniškiai vadzino samsvnais Gud.

sardėčnykas (esl.) m. (1) cierta hierba: Širdzis sopa, tai sardėčnyko privirau Psl.

saviėtas m. (2) véase sovietai: Āny a(ž)sivedė aš karvi, nu kap saviėtas ažāj. Saviėtas ažājo ir išvārė jį, kad ažvėst kárvi Bbr.

sėlyti, -ija, -ijo (esl.) trasladar a los habitantes.

iš-sėlyti distribuir para que vivan en distintos lugares: Tadū juos iššėlijo po selās Bbr.

paiš-sėlyti expulsar: Nosūnai būvo, tadū gi, pónas paišsėlijo Bbr.

razsi-sėlyti extenderse, establecerse: Bebrėnuosa šašozdėšim namūkų būvo prieš vai-nų, būvo jau gòdniai rasisėliji Bbr.

sernička f. (2) véase serničkas: Ti serničkos, tį ādāta ciktai Bbr.

skálka (esl.) f. (1) astilla: Itai skálkos (kanapių) ir stūovi kap skvaruškà (ko-pūstuose) Bbr.

skarùs, -i (esl.) adj. (4) rápido: Būt gerai, kal skarùs ir sil'nus būtai Bbr.

skatà (esl.) f. (4) compárese skatȳna: Skatōn kad išėit, patraukt, patraukt, ale jiem (vilkams) chvatōja mėsōs Psl.

skrebóti, -ója, -ójo (esl.) raspar: Aš paskrebūška, bocià skrebój, skrebój ir kójų nedadzirbo Psl.

sklõdas (esl.) m. (2) almacén: Un sklodo bocià dzirba, ānas padėdzinėja Psl.

slidkùs, -i (esl.) adj. (4) resbaladizo: Unduōj (šarmo) geltonas tokiz gražūs unduōj ir ānas sliktūs tokis Bbr.

197

šliępčius m. (4) véase sliepokas: Va itoki buini, dideli ir maski, ir sliepi sliepčai, kap mės šakom Psl.

šlynoti, -oja, -ojo véase slynyti: Aima kraujis, aima, nuo pravērpi (dedos), visa gi slynoj Psl.

słu žanka (sl.) f. (1) criada: Nesākē, šta služanka, ale panenka Gud.

až-slūžyti merecer: O jām dāvi būvo desenciu, kur ānas aslužijo, tai vienų daržų Bbr.

smurāgas (sl.) m. (2) prado: And turėjo žyvčis, o nei smurāgo, nieko nebūvo Bbr.

sōkas (sl., nj.) m. (2) compárese con sula: Lāidziam sōku, kōlgi ne, sōku lāidzia Bbr.

sotà f. (2) véase sotka: Trizdešimt sōtų dāv ir ganà Bbr.

smiēšnas, -à (sl.) adj. (4) alegre, aficionado a las bromas: Oi ānas smiēšnas žmogus Psl.

smōrgoti, -oja, -ojo (sl.) frotar, restregar.

ap-smōrgoti frotar alrededor: Linus tadū apsmōrgojam, tadū klōjam Jsk.

pri-smōrgoti frotar un poco: Avižų pribraukiau, prismōrhojau Psl.

ansi-spakājyti refl. véase anspakājyti: Testā paravina kūsni, unsspakājis Dnr.

spāryti, -īja, -ījo (sl.) desmenuzar: Kap Dziēvas spāryty jūmi (se dice a quienes comen) Psl.

sparyžāvōti, -ōjo, -ōjo véase paralizar.

susparyžāvōti paralizarse: Jaugi ji susparyžāvōj, vienų itų šōnų atriņko Psl.

spāvēde f. (1) véase spaviedis: Tercijōrkos kas mēnas aima spāvēdes Psl.

spaviedōtis 2. refl. confesar los pecados: O kū ānos spaviedōjasi, kiba vōgia ānos Psl.

2 an-spēti madurar: A tadū kap unspēja linai, rāuna, braūko Bbr.

2 in-spēti madurar por completo: Žinau, dābar inspēs grikiai Psl.

spikuliācija (esl.) sf. (1) especulación, comercio: Prisāko, spikuliācijū vienas kitām nepēr daužinēs Bbr.

spranžināukos (esl.) sf. pl. (2) gradas de muelles: Tadū atāj spranžināukom itom pērāidinēj kūsni Psl.

spranžinavōti, -oja, -ojo (esl.) rastrillar, cultivar.

pa-spranžinavōti cultivar un poco: Dzirvōny tų paspranžinavōja kūsni, trūšū atvežam, pāaram Psl.

staramodnaī (esl.) adv. a la antigua: Sāko aik pazdairīk, kap ānos ūtaria, nāta staramodnaī Bbr.

staršīna (esl.) sf. (2) jefe de distrito: Ir stārastap ir staršināp buvau, kur nebuvau Psl.

stidivkā (esl.) sf. (2) una especie de ave; ¿pinzón?: Stidukos tokiōs tōža zimavōja Bbr.

stojōkas m. (2) véase staīēkas: stojokēlis dim. (2): Nu vo blašky linai yr stojokēlis. Ītai pastacīs žuksmu stojokēlis padarȳta Psl.

stotyva sf. ppr. pl. véase stotyvas: Vēlanas, stocyvos, tai kur stōvai toki, sēst lintēlē Psl.

strakavōti, -ōja, -ōjo (esl.) asegurar: Prik Pōlščai arkļiai jau strakavōci būvo Bbr.

strēčnas, -à adj. (4) véase strēčnasai: Tai mānas strēčnas broliūkas Psl.

198

pa-strėlióti disparar: Su žydais nuvežė medzian ir pastrelioj Psl.

raž-strėlióti véase ašztrelyti: Niemčai ažvežė Krupľiuos ir rastreliojo Psl.

strōgastis (sl.) sust. f. (1) prohibición, disciplina: Ariēlkai (naminei) niēkali strōgascis būvo Bbr.

strōšyti, -ija, -ijo (sl.) asustar: Užús neskūnda, ānas strōšija, kap itai un jį gimi Psl. | refl.: Šēnas, alē nebijo, nesistrōšija Psl.

in-strōšyti asustar, meter miedo: Jē tadū saviētai, kab atājo, instrēšijo Bbr.

pa-stūkoti llamar a la puerta: Nuvėjė jum̧p, pastūkoi lungān, mažū āny jau miēkce Dnr.

stuškēlē sust. f. (2) dim. véase stuška: Ītoj stuškēlē kap kārtas mergūtai padais kasōs Dnr.

sudbà (sl.) sust. f. (4) destino: Ītai sudbà tokia žmogō Psl.

sūdyna (sl.) sust. f. (2) compárese pasūda: Burokeliūs sukapojam sūdžynon ir pastātom Bbr.

sūkravičios (sl.) sust. f. (1) pus: Vocy̆ džickà ir sūkravičos nubēgo. O kiek sūkravyčių išāj Psl.

sumkà (sl.) sust. f. (2) bolsa: Tep tįjaukai prieg sienai stōu bōba ir su sumkà Psl.

surōvatka (sl.) sust. f. (1) suero: Surōvatka bēga iš klynelio Psl.

survitutas (sv.) sust. m. (2) servidumbre: Visur gi būvo majontkēliai. Paandavē būvo survitutus Bbr.

sustāvas (sl.) sust. m. (2) articulación: Visi sustāvai šōpa Psl.

svabodà (sl.) sust. f. (2) libertad, paz: O tadū parazriņkom, kap išāj jau svabodà, kas sāvu ažriņko (karves) Psl.

svēkras (sl.) sust. m. (4) suegro: Ītai sesuōj māno svēkro, vyro bociōs Psl.

svierēpà (esl.) f. (2) balanza: Y en el campo, con una sola balanza, siego Psl.

svinōkas (híbr.) m. (2) lechón crecido: Ya son svinōkai, ya son lechoncitos más grandes y gordos. Cuando los lechones son más grandes y gordos, entonces son svinōkai Psl.

svistūoti, -ūoja, -āvo (esl.) silbar: Los ruiseñores silban bonito Psl.

šaravōti, -ōja, -ōjo (esl.) frotar y raspar al tocar: Al correr, una pierna roza la otra Psl. | refl.: ¡Eh!, dicen esas viejas, por qué te has estado restregando contra la pared Psl.

ap-šaravōti raspar: Al caminar, se raspó las piernas Psl.

šašà (esl.) f. (4) carretera asfaltada: Eso sí que es una carretera asfaltada, mientras nosotros aquí íbamos sentados en el carro Psl.

ščebrēlis (híbr.) tomillo: Hay mucho tomillo y está bueno Psl.

šypas (esl.) m. (4) pincho, aguijón: En el bosque hay pinchos; la joven lleva una cesta Psl.

ščiotkà (esl.) f. compárese con cepillo: Cepilla con el cepillo los capiteles Psl.

šipkùs, -ī (esl.) adj. (4) rápido: Caballo rápido, y corre con gracia. Ahora la mujer es rápida Psl. šipkiai adv.: El caballo corre rápidamente. La yegua corre más rápido Psl.

skarprietkà (esl.) f. (2) calcetín corto: En las piernas llevan skarprietkās Psl.

škōlnykas, -ē (esl.) com. (1) estudiante: Mis hijos todavía eran estudiantes, iban a la escuela Gud.

šliūpkotis, -ojasi, -ojosi (esl.) salpicarse: Fui junto al río; allí los peces chapotean Drv.

šopà (esl.) f. (2) cobertizo: Construyeron unos cobertizos así Gud.

špiegas (esl.) m. (4) espía, investigador: Ahora, si fueras allí, el espía lo contaría y te echarían el guante Psl.

199

médula (dial.) s. (4) tuétano (2) tuétano de hueso: El tuétano del hueso sobresalió. El tuétano está graso Psl.

broche (dial.) 3. broche: Abroché el pecho con un broche Dnr. brochecito dim. (2): Ponte ese brochecito de paño Dnr.

espuela (dial.) s. (2) espuela: Espuelas de gallo. Cuando le puso las espuelas a la pata, cuando lo soltó Psl.

pilote (dial.) s. (2) apoyo del puente: Excavó tres pilotes, alcanzó la piedra, se demoró y sacó la punta (ps.) Psl.

multa (dial.) s. (4) multa: A los vivos los apresaron y les impusieron multas Bbr.

broma (dial.) f. (2) broma, chanza: ¡Vaya bromas que hizo! Psl.

bromista (dial.) s. (2) bromista, travieso: ¡Qué bromista, ay, madre mía, qué bromista era! Psl.

jersey (dial.) s. (2) jersey: Él agarró un jersey negro Psl.

sueco, -a (dial.) adj. (4) sueco: suequitos emph.: ¡Qué caballos suecos, de crines grises y manzanas pardas! Psl.

cuñada (dial.) f. (2) cuñada: Esa cuñada mía vino Psl.

pastilla (dial.) f. (2) pastilla: Ay, me enviaron pastillas de Vilna Psl.

despedazar, -a, -ó (dial.) matar: Los lobos casi las (ovejas) despedazaron Psl.

bailar, -a, -ó (dial.) bailar: Viejos y jóvenes, y los encorvados, todos quieren bailar Bbr. Bež. Gud.

zapatilla (dial.) f. (1) zapatilla: Y esas zapatillas las dejaré allí, donde estará el ladrón Psl.

inundar inundar: Allí el agua salió con gran fuerza, inundó mucha tierra Psl.

terciaria (dial.) f. terciaria (2) monja: Había terciarias en Jujō. Las terciarias iban a confesarse cada mes Psl.

destruir (esl.) destruir: ¿Por qué están destruyendo los ratones? Dnr.

destruir por completo exterminar: Ya no queda nada de lo nuestro; lo han exterminado Dnr.

destruir por completo exterminarlo todo: Ya no queda nada de lo nuestro: lo han destruido todo Dnr.

callar, quedarse en silencio (esl.) quedarse en silencio:

quedarse callado callarse: Ya no cantó; ya se calló Psl.

consolarse (esl.) consolarse: Me consuelo con mis chicas Psl.

consolarse buscar consuelo: Siempre me consuelo con ellas así Psl.

telefonear llamar por teléfono: Ella telefoneó desde la planta baja al primer piso (y al segundo) Psl.

timofējauka sust. fem. (1) véase timofeika: Había muchos timofējauka Psl.

presionar repetidamente, -a, -ó (híbr.) compárese con tisnyti.

presionar por encima apretar: Cuando todos los vecinos se ponen a gritar, él los aprieta Dnr.

apretar bien ajustar: La mano de los dedos del lino lo aprieta contra el pecho y lo ata Bbr.

apretar 1. prensar: Hacen una cruz y los primeros haces, luego los aprietan con los dedos Psl. 2. presionar: Con mazos lo presionan para que las semillas de lino se mojen, para que no quede sin agua Psl.

aplastar apretar, triturar: El ratón se metió dentro y así aplastó las madejas Psl.

200

tōleras (esl.) m. (1) véase taleris: Ānas ya vendió un toleras. Tolerai cargados, ciento cincuenta tolerų por aktãras Bbr.

tōrfas m. (1) véase torpas: Con tōrfas se hacen briquetas Psl.

trōtyti, -ija, -ijo (esl.) perder: Si se pierde, desaparece; si no se pierde, así se recupera también el propio dinero; se desperdicia Psl.

až-trūčyti envenenar: El vino estaba envenenado, y también la carne Psl.

tulmāčyti, -ija, -ijo (esl.) explicar: Entonces ya les pregunto en lituano y así se lo explico, se lo explico Psl.

turbācija (esl.) f. (1) preocupación, inquietud: Esto me preocupa; vienen los kurãkai Psl.

tvarōkas m. (2) véase atvarogas: Cuando se abre la puerta del tvarōkas, entonces sale al patio Psl.

udōbnas, -à (esl.) adj. (4) cómodo, bueno: Esto sí que es algo udōbnas, bueno Bbr.

udùšlyvas, -à (esl.) adj. (4) asmático: Caballo asmático Psl.

ūksusas (esl.) m. (1) compárese con acatas: Además, lo añadió ūksusas Bbr.

uražėinas, -à (esl.) adj. (4) frondoso, corpulento: Los abuelos eran uražėinus, sanos como alemanes, grandes y robustos Bbr.

usprāvi (esl.) adv. ordenadamente, correctamente: No mostraba nada malo; todo estaba usprāvi Dnr.

ūstickas, -a adj. (3ᵇ) véase ūstas: Muy bonita, rubia, barbuda, aún joven Psl.

ustupōti, -oja, -ojo (esl.) ceder: Cuando hay lobos, entonces no cede Bbr.

pér-ūtarindinėti repetir: Luego me lo cuenta, me lo repite una y otra vez Psl.

ūtaritis refl. véase ūtaryti: Así pues, la urraca parlotea de esa manera Bbr.

ūtarți, -ia, -ė cf. ūtaryti: Tep ūtara ūtara abudu su tūoj žmogum Psl.

užōrius (sl.) m. (2) tejido: Asnavà drobinė būs, ir lis užōrius būs iš vilnos Psl.

valiskà (sv.) f. (2) maleta: Jām valiskų reikia nunėsc kurãkai kap sėdnāvidjasi į kokian vagōnan, a kurī Bbr.

varanaūskasai, -ōji (sl.) adj. enf. (4) de Varenava: O dár žintas kadū atvažūos tas su mašīnu varanaūskasai Psl.

pa-varāžyti adivinar: Anà jós atāj pavarāžyc Dnr.

vartavōti, -ōja, -ōjo (sl.) hacer guardia, vigilar: Vartavōjo, kad neriñkt kas Bbr.

pa-vartavōti proteger: Tāvo nebėdā, aš inhsiū, tu iš mani pavartavōsi Psl.

večerinkà (sl.) f. (2) velada: Ōi večerinkà cionai būvo Psl.

vėjalkà (sl.) f. (1) pestaña: Blakscỹnės ar vėjalkos vientara Gud.

venčiavōti, -ōja, -ōjo véase vinčiavoti | refl.: Nu ir āny ti Vỹšniavan nuvažāu venčavōcis Psl.

su-venčiavōti celebrar una boda: Nesuvenčavōci kap skacynà gyvėna Psl.

veraplānas (sv.) m. (2) aeroplano: Veraplānai nakciū skraido Psl.

vesėlija (rt.) f. (1) véase veselija: Mės šiėmet Vilniun gi vot prieš vesėliju važinie-jom mašinū savū Psl.

vỹjanas (sl.) m. (1) pastizal: Niẽkali per tū vỹjanu neprėreiti: pìmpė sprōsta um galvōs grīna Psl.

14. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

201

ágil (esl.) s. m. (2) remolino: Cuando el pelo se eriza, así decimos: «vikrus galvoj» Psl.

vlaštis (esl.) s. f. (2) gobierno: Pues todo el poder estaba en manos de los señores Bbr.

vopnā (esl.) s. f. (4) cal: La pared está encalada Psl.

atreverse tener el atrevimiento: No me atrevo a sospechar de él Lz.

vožnas, -à (esl.) adj. importante: Ahora para mí es muy importante esa clase de gente Psl.

žad (esl.) adv. compárese con atrás: Hay que decirle al caballo: «¡arre, atrás!», y tira hacia atrás Psl.

zajaulenē (esl.) s. f. (2) declaración: Dicen que él mismo presentó una declaración Psl.

zapāsas (esl.) s. m. (2) reserva: No hay provisiones almacenadas Psl.

zarplatā (esl.) s. f. (2) salario: Él recibió el salario Psl.

žavadku (esl.) adv. a saltos: Corre sobre cuatro patas, a saltos, a saltos corre Psl.

žbōnas s. m. (2) 2. panal de avispas: Cuando las avispas hacen el panal, lo desmenuzas y se deshace Psl.

zbuvētis (esl.) s. com. (4) viejecito: La muchacha ya es una anciana Psl.

zdōchterti, -ia, -ē (híbr.) reventar, morir: ¡Y que reviente él (el lobo), maldita sea! Psl.

zdžēkotis, -ojasi, -ojosi compárese con zdžēkavotis: ¡Ay, él se burla de mí! Psl.

zemliānka (esl.) s. f. (1) bodega, sótano: Los hijos llenaron la bodega de patatas Dnr.

zginýti, -ija, -ijo (esl.) perecer: Se perdió; no quedan más que un par de manzanitas: desapareció todo, todo desapareció Bbr.

zladijēs (esl.) m. (2) malhechor: Ānas vōgē, zladijēs, vagis būvo Psl.

znakāmas, -à (esl.) adj. (4) conocido: O kapgi itai tau znakāmā itoj dōktorka Psl.

zoslonā f. (2) véase zoslonka: Zoslonā aždžinkō pěčų Psl.

zovādas (esl.) m. (2) raza, herencia: Tep pācia dzideli būvo žmōnēs, tep ne visi, zovādas kokis Bbr.

zvaliōti,-iōja, -iōjo véase zvalyti.

pa-zvaliōti permitir, no prohibir: Lietuviškai ūtaryt nepazvaliōjo Bbr.

zvanēlis m. (2) cascabel, sonajero: Zvanēliai āuga pievosa Psl.

pa-zvānyti llamar: Škāloj pazvānija, kad susrīnkt vaikai Dnr.

žagūnskasai, -oji adj. enf. (4) véase žagūnskas: Nēgaliu kalbēt jau tep lietuviškai, kap mūsis belarūskasai nu žagūnskasai, tep Psl.

žalūdkas (esl.) m. (2) estómago: Žalūtkas sopēj, atsisākē doktorai, jau neliečis Psl.

žandamēras (alem.) m. (2) véase žandorius: Mūs vārē iš Lazūnų žandamērų, Gudemiōnysai sugāu gyvų, žandamērų ažrīnko Psl.

žandōrius (alem.) m. (2) gendarme: Al', brāt, sveikaz žandōrus, dzidelis, sveikas, riebiūs Psl.

žydāuškasai, -oji (esl.) adj. (4) judío: Žydāuškasai (liežuvis) su niemcų nesuveido Psl.

žirmūnskasai, -ōji adj. sust. enf. (4) véase žirmūniškis: Svōtaz dāu žirmūnskasai Psl.

žirnūs, -ī (esl.) adj. (4) graso, crujiente: Ciōn žirni žāmē Bbr.

202

žyvytis 2. refl. alimentarse: Anà turėjo žyvytis, o niėko nebūvo Bbr.

žuravina (esl.) sf. (2) compárese con spalgenas: Žuravynų tų prirankam ir žuravynų priesnijam, ir verdi kisėlių Bbr.

А. ВИДУГИРИС, Й. ПЯТРАУСКАС

SUPLEMENTO AL «DICCIONARIO DEL DIALECTO DE LAZŪNAI»

Resumen

El artículo presenta palabras del dialecto de Lazūnai (consejos rurales de Bakšty y Lazdūnai, distrito de Ivie, región de Grodno, RSS de Bielorrusia), que los autores recopilaron entre 1983 y 1988 y que no se incluyeron en el «Diccionario del dialecto de Lazūnai» (1985). En las notas introductorias se ofrece una breve caracterización gramatical del léxico presentado y se menciona que a comienzos del siglo XX todavía hablaban lituano en el territorio del dialecto unas 6000 personas; en la actualidad, solo lo hablan unos pocos ancianos.

El léxico recopilado (con oraciones ilustrativas) consta de dos partes. En la primera se presentan palabras de raíces lituanas, así como préstamos antiguos y palabras internacionales que se usan en el sistema del dialecto igual que en la lengua literaria lituana. En la segunda se señalan préstamos e híbridos recientes o completamente nuevos.

14*

Document details