Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991)

ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS

COMPLEMENTOS DO “DICIONÁRIO DO DIALETO DE LAZŪNAI”

A fala da região de Lazūnai, um dos dialetos mais arcaicos e singulares da língua lituana, está desaparecendo por completo nos dias de hoje na Bielorrússia (região de Hrodna, distrito de Vija, ou Yvija). Em 1890, segundo os dados recolhidos por A. Plateris por intermédio dos anciãos locais e tratados pelo chamado Anônimo (J. Rozvadovskis?), foram registradas 3.559 pessoas falantes de lituano na chamada região de Lazūnai (que então integrava os municípios de Bókštas, Jūrėtiškiai e Lugamėnai, no condado de Ašmena). Quando visitou o local em 1906, Jonas Jablonskis constatou pessoalmente quanto se falava lituano ali naquela época; ao mesmo tempo, porém, lamentou que já houvesse muitos “gudaujančių” [falantes de bielorrusso], que, embora soubessem lituano, já falavam em família, sobretudo nas famílias mistas, a chamada língua comum, isto é, o dialeto local eslavo oriental (bielorrusso ou “poprostu”). Portanto, presume-se que, naquela época, havia mais de 6.000 pessoas que sabiam lituano nas paróquias de Lazūnai, Dūdos e, em parte, Bókštas. Em 1957, ainda foram encontrados idosos que entendiam lituano e sabiam falar um pouco na aldeia de Vinkšnėnai, pertencente à paróquia de Vija.

Após a Primeira Guerra Mundial, escolas particulares lituanas e, mais tarde, salas de leitura ainda tentaram se estabelecer nas aldeias de Bebrėnai, Daunoriai, Lazūnai e Pāsaliai, mas foram rapidamente fechadas pelas autoridades polonesas. O padre Gumbaragis, que atuava como vigário em Lazūnai e muito contribuiu para a cultura lituana local, foi deportado. Criou-se uma atmosfera muito hostil para os falantes de lituano. B. Maknickas, nascido em 1908 na aldeia de Saliniai, e M. Varanelytė, nascida em 1910 na aldeia de Mėgūnai, lembram como foi difícil para eles, já quase adultos, começar a falar “poprostu”.

Entre 1952 e 1960, linguistas lituanos ainda encontraram ali muitos representantes da geração mais velha que sabiam lituano. Infelizmente, o tempo os ceifou impiedosamente: durante a expedição de 1988, restavam apenas cinco idosos que falavam bem lituano: Petras Žaldokas (1903–1989), da aldeia de Bebrėnai, que vivia perto da aldeia de Lazūnai; Bronius Maknickas, nascido em 1908 na aldeia de Saliniai, que então vivia na aldeia de Daunoriai; Bronius Varanėlis, nascido em 1912 na aldeia de Pasaliai; Jasius Avižius, nascido em 1913 na aldeia de Pasaliai; e a mais jovem, Filimona Varanelytė-Avižičienė, nascida em 1925 na aldeia de Pasaliai. Há muito mais idosos que entendem lituano e ainda conseguem falar um pouco, mas já esqueceram demais a língua dos pais para serem de muita utilidade aos linguistas.

Inventariar o léxico, ou vocabulário, de uma língua nunca é fácil, pois se trata de um sistema ilimitado, aberto a influências e em constante mudança. Por isso, registrar absolutamente todas

160

as palavras existentes, passadas e possíveis de uma língua ou dialeto é provavelmente impossível. No Dicionário do dialeto de Lazūnai, publicado pela primeira vez (V., 1985; doravante LTŽ), entraram apenas as palavras recolhidas pelos autores até 1982. Contudo, os autores, em suas visitas anuais ao local, continuaram a recolher palavras ou acepções que não haviam sido incluídas no referido dicionário. Um conjunto particularmente numeroso foi acumulado em 1988, quando o material foi recolhido por mais tempo, seguindo o programa de lexicologia do Atlas das Línguas da Europa.

Os complementos consistem sobretudo em formas e derivados de significado de palavras (raízes) já registradas anteriormente, que não haviam sido incluídas no LTŽ. São formações com prefixo (por exemplo: pasi-agraštáuti, papa-akėti, pri-miklyti), derivados sufixais (por exemplo: -audinėti, -mušdėti, malkėlė sf. dim.¹, malkinė sf., rietuvėlė sf. dim.), formações semânticas, ou de significado (calques), ou derivados (por exemplo: baronáitis “narceja”, broliukas “órfã”, dėgintis “procurar ouriços”).

Há verbos reflexivos que não foram incluídos no LTŽ (por exemplo: gyvėntis, pasinorėti, tašytis) e, inversamente, o LTŽ registra apenas verbos reflexivos, mas não os não reflexivos correspondentes (por exemplo: daklausti, prisikandalyti, dažinoti).

Também se encontram formas do presente com formação diferente, por exemplo: dėnga, grūsta, klėmpa, kliūdžia, minkia, mirkia, ao lado das formas indicadas no LTŽ, dengia, grūva, klimpsta, minko.... Alguns verbos foram registrados com prefixos não reduzidos, por exemplo: apimti (Apijama lakštus, apijama [kolorado vabalų] kap vuogų, až raudonoz búlboš Psl.), ažušinti (Tep kartų gyvuoninį pašimų ažušyniau Psl.).

Devido ao declínio do dialeto e aos contatos estreitos com as línguas eslavas, o radical de algumas palavras varia (por exemplo: gražtuvas, skietỹs, žibankštis; cf. LTŽ gražtūvis, skietas, žibankštė); o número (por exemplo: matavýlai, salotá; cf. LTŽ matavýlas, salótos); e o gênero (por exemplo: ėsliai, stotyvà; cf. LTŽ ėsles, stotyvas).

Foram registradas muitas palavras que diferem quanto à posição do acento, por exemplo: boikùs, -i adj. (4) (Oi boikùs bernùkaz búvo Psl.), čeraunýkas sm. (2) (Kūnigas žinój, što ėnas čėraunýkas Psl.). dziędai sm. pl. (2) (In dziędų gi gatávija válgyc gerau jau Bbr.), ketūrnỹtis sm. (1) (Ketūrnỹcis itai vadzinos Bbr.), merkavóti (Jaūgi jūs tep mūsi merkavójat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltóna, graži Psl.), pirkdyti (Ariėlky reikėj pīrgdzyc, o grašų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė adj. (2) (Nubėgo reštinis autobusas un Jūrótiskes Psl.). visokis, -ià pron. def. (4) (Rinko ir rinko mani: ir balšavýkai, ir niėmčai, ir visokià chalėrija Psl.), zakristijà sf. (2) (Pilnà zakristijà tų bóbu Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kàktoj Psl.).

Devem ser mencionadas à parte as formas mais interessantes ou os usos de palavras conhecidas que não constam no LTŽ, por exemplo: abidvėp adv. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos šåvos: ir vienåp, ir kitåp Psl.), arkliūoj instr. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tåvo ne bėdà “não é problema teu” (Tåvo ne bėdà, aš móku aškalbėc šūnį, šūnes nelós Psl.), pribūtas, -à “chegado” (Cia visi žmonės pribūci, svečimi Rbr.), jiemiem (In-sàkė jiemiem Psl.), radusỹs “encontrados” (Visókių familių búvo radusỹs Bbr.), prieg šventėmjiem (Sirgo i po tôm gi nùmirė un visų švintūjų, prieg visiem švintėmjiem Psl.), tamiñ prep. (Aš jūmi umpilsiu poperålin tamiñ nuožuolnės karós Psl.) káliep

1A grafia e as abreviaturas (por exemplo: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl etc.) dos exemplos apresentados a seguir são iguais às do LTŽ. As formas vocabulares acompanhadas de frases ilustrativas apresentadas nesta introdução não serão repetidas mais adiante nos complementos do dicionário. Também não se repetem os empréstimos recentes apresentados sem frases.

11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

161

adv. (Kāliep maski šunýčiai Gud.), senōpip ou (Senōpip ažēik, mōža ānas tāu rassa-kis Psl.).

Usam-se formas empáticas pronominais peculiares, por exemplo: kitãsai nom. (Ir dziėdai būvo, viēnas ir kitãsai Uos.), kūnigojo gen. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavój nom. «viúva» (Aš udavój gi buvaũ tris [metus] su pusī Psl.).

Também merecem menção expressões idiomáticas interessantes que não constam no LTŽ, por exemplo: an višōs galvōs «com muita força» (Jai reikia rékc un višōs galvōs, kad anā girdėt kũ Psl.); an vėjo «em vão, inutilmente» (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausių imtis «ficar muito surpreso» (Ānas kap pračiitōs pro tavi, tai tu až ausių imsiēs); až živatų rinktis «não conseguir conter o riso» (Ānas kap pračiitōs iš gazētos, tai visi až živatų rankas Psl.); pabučiūoti prabājų «não encontrar nada, encontrar a porta trancada» (Pabuciavai prabājų ir namō Psl.); do chalērija «muito, em quantidade considerável» (Lasiũ a(ž)sivedē da chalērija Psl.); dantys mūdrascies «dente do siso» (Duncys mūdrascies, mės sākēm Psl.); duōti prikūryti «dar uma reprimenda, importunar insistentemente» (Duōs prikūryc āny [uodai], nepamiegōsi Psl.); Diēvo kar-vāitē «joaninha»; ir dūko nebūti «não haver nada» (O momōz dukterēs ir dūko nēr Psl.); ciēlų maišą «muitíssimo» (Priūtarijau jūmi ciēlų maišų, ciēlų maišų priūtarijau, primelavāu Psl.); kāutis ažvačia «escoicear» (Arklýs kāunas ažvačiu Psl.); kap čebatas «completamente» (Sakaũ, dūrnas kap čebātas Psl.); kap čērtas «sem fim» (Partizōnai gērē kap čertai Psl.); kap kačērga «desajeitadamente» (Kam ānas [kuinas] mān, tįsia kōjas kap kačērgas Psl.); kap zvanai «sonoramente» (Kap būvom Pāsaly, tai būlo giē-mam kap zvanai Psl.); kap žvėris «com ímpeto, rapidamente» (Arklýs āima kap žvėris Psl.); ōran nueiti «fazer as necessidades» (Živati svlā, ōran nenueisi, tep ir smerčis Psl.); pirmā galvā an karkūžēs «pessoa de meia-idade» (Dar nesēnas — pirmā galvā un karkūžēs Jsk.); nug rāžumo nuvaryti «embebedar-se» (Kap dāu pāmaku galvōn, ir nug rāžumo nuvārē, o Petrūkų į tų Psl.); nug mažanų dienų «desde pequeno, desde a infância» (Tai āny nug mažanų dzienų mokēi, nu bōcios kalbēi Uos.); liežūvi turėti «saber uma língua» (Vot kiek liežūvi turū — kēturis liežūviūs — ir Pāsaly sēdziu Psl.); pirmōj polkā «primeira dança» (Svōtu pirmōj čerkā ir pirmōj pol'kā Psl.); strūkas liežūvis, dito dos «žagūnai» — os falantes de Lazūnai (Strūkas liežūvis mūs, tolī nenuevisi Jsk.); vyžų daužėtas «atordo atordoado, esquisito» (Ānas tokīs kap vyžų dauštas Gud.)

Devido ao esquecimento da língua e ao contacto estreito com as línguas eslavas, ocorrem muitos híbridos, empréstimos e oscilações de sons individuais, por exemplo: baraznà sf. (4), cf. ežia (Ir toj baraznà, nēr ažōs, o kad būt gi ažā Psl.), bōbočka sf. (4), cf. bōba, bobulė (Bōbočka, rassākai mūmi skāškų Psl.), ōlena sf. (1) «osso», padāšva sf. (4), cf. pādas, padōbnai adv., cf. padābnas (Giema kap bāciuska padōbnai Psl.), ponedielnykas sm. (1), cf. panedielnykas (Dar mōža ponedielnykan sākē Psl.), sākaras, sāčharas sm., cf. cukrus (Sākaro gi nebūvo, īto cūkro Bbr. Ašpīlē vūogas sācharu Bbr.), sarokā sf. (2), cf. šārka, susim adv., cf. sausēm, sausim (Vo, kad pasāko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviežickas -à adj. (3ᵇ), cf. švėžickas (Sviežicki paūtai, gārdūs Psl.), ščestlyvai, ščeslyvai adv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaũ-cas sm. (2), cf. udaũčius (Ītai udavā su udaucių apsižānio ir dār radāisi aš juosnī Psl.), žōratka sf. (1), cf. žōaratka. Uma parte considerável deles são claros ocasionalismos. Um morador de Jaskūnai (Samuelis), que há muito não falava lituano e queria dizer

162

a palavra arklyš, acrescentou-lhe a raiz de žirgas, dizendo: žirklyš ir kumelė, mas depois continuou: Nüvedė arklūš ganýc Jsk.

Atualmente, os nomes dos meses são usados sobretudo nas formas eslavas, embora parte das pessoas conheça também os equivalentes lituanos, por exemplo: saušis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasaris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kóvas sm. (1) — mórčius sm. (2), balandis sm. (2) — kvietnius sm. (2), gegužė sf. (2) — mójus sm. (2), biržėlis sm. (2) — čėrvcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — šerpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) — (v)žesnius sm. (2), spális sm. (2) — padziėrnykas sm. (1), lãpkrītis sm. (1) — listapōdas sm. (2), gruōdis sm. (2) — grūdnius sm. (2).

Há relativamente poucas palavras de raiz nova ou novos significados apresentados nos suplementos. Uma parte maior delas consiste em empréstimos, que muitas vezes duplicam os equivalentes lituanos. Isso se vê claramente pelas remissões a palavras ou significados já existentes no LTŽ. As formas principais são apresentadas apenas para verbos novos (derivados sufixais e empréstimos). As outras formas prefixadas ou reflexivas diversas, salvo algumas discrepâncias, são isoladas e, em geral, não diferem das formações análogas do LTŽ.

Em primeiro lugar, apresenta-se o léxico lituano, isto é, palavras com raízes lituanas. Incluem-se também palavras internacionais pouco alteradas e empréstimos antigos incorporados à língua literária. Ao todo, esta parte do léxico constitui cerca de três quintos de todos os suplementos:

abi kuris (híbr.) pron. indef. qualquer: Atvažujit subatōn vot abi kurōn Psl. pasi-agrastáuti como na língua literária: Amà sõdan pasagrastáuc Dnr. papa-akėti capinar toda a área: Žydziūnai jau papaakėji bul’bàs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr.

ambolatōrija sf. (1) ambulatório: Aš jau iš ambolatōrijos bėgu Psl. amērika sf. (1) país rico: Negodni tį žmonės, cionbikai amērika Psl. amerikōnas sm. (2) cf. amerikōnčius: Vaikai amerikōnai, tį gimė Bbr.

an prep. com genitivo, segundo: Ne šėnas, dar gražūs un jo metų. Pranūkas gražūs un jo metų Psl. apsiavimas sm. (2) como na língua literária: Apsiauc, tai brungus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardýti desmantelar: Paardzýe skōra mõžna, o tadiu pastātai kad nori Dnr. pasi-ardnėti lavrar e tornar a lavrar: Kap pasardzīnėjo perdzėn, tep, sãko, nāta peciāi sopa Dnr.

pasi-árti aproximar-se com o arado: Dãvė ir bernāku kįsnį pasārė, kad prjunkt Dnr. raz-árti (híbr.) arar: Nėra ažōs, a kad būt gi ažā, o taigi ažā razartā tį ir tį Psl. artýsis, -i adj. (2) próximo: Pastātė cionbikos tàn galān artysian Psl. papa-aštrinti afiar tudo: Kalviep papaštrino visa: ir peiliūs, ir pjāutuvus Dnr.

ātomas sm. (1) átomo: Ir ōt ātomas, visa (potvynį) Džievãs visa kab dâu, tep ir ātomo nereikia Psl.

nusi-audýti ficar surdo: Nusiaūdai gi jau tū, kō stōvi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo crescer.

ap-augdinėti cobrir-se de vegetação: Kap runīkos apaugdzinės, bōtas būs žmōj Psl. at-augti 1. como na língua literária: Nugūrina (ragą), pakōl’ atauga, būva su vienu ragū Psl. 2. como na língua literária: Apėdė (sodus), ir nebūvo lakštį, ale atāugo Bbr.

11*

163

až-augti 2. ficar obstruído: A chaminé ficou obstruída com fuligem Psl.

aukštas, -à adj. (3) 2. Indicando qualidade: Farinha Balci, de primeira qualidade, de alta qualidade Dnr.

aukūnė sf. (1) ver alkūnė: É que agarra com os cotovelos ali Psl.

panusì-aūti todos descalçarem-se: Pelos prados, todos foram andando descalços Dnr.

papa-áusti tecer tudo: Até Velūkai, já tínhamos tecido tudo Dnr.

avãrija sf. (1) como no lk.: Meu filho morreu num acidente Psl.

avýtinis, -ė adj. de ovelha, de ovelhas: Carne de ovelha Psl.

až prep. com gen. 11. atrás, seguindo: Para pastorear as vacas é preciso ir seguindo-as Jsk.

išsi-badžioti andar por aí: Andaram por aí até tarde; agora dormem Dnr.

paiš-baidyti espantar tudo: Aquele diabo espantou todas as galinhas Dnr.

baidlyvas, -a adj. ver bailyvas: Aquele é medroso, tem medo de tudo. Cavalo medroso: assustou-se e saiu disparado Psl.

balandà sf. (3ᵇ) como no lk.: A pomba arrulha; aquela pomba Psl.

pa-balnóti como no lk.: O cavalo já está selado; monta e vai Dnr.

báltas, -à adj. (3) 2. caro: Ao lado do branco, fiquei sentado e conversei à minha maneira Bbr., Bžm.

pra-bálti como no lk.: Põe panos sobre as roupas e depois sobre a roupa de baixo, para que fique branco Bbr.

baronáitis sm. (2) narceja: A narceja semeia a relva Psl.

espalhar espalhar tudo: Kap neážrėse maišo, tep ir paišbarstė grūdus un kėlio Dnr.

bater à porta, fazer barulho bater de leve: Pazdairai, kas ti pabarškino? Dnr.

repreender-se refl. ver repreender: Kap ãny i (š.)sibórė, tep dabar nesuveido krūvõn Dnr.

lamentar-se refl. queixar-se: Anã nãta prisibedavójo po bõciai Dnr.

correr para fora como em lk.: Vaikai kap ragi išbėgiojo Dnr.

entrar correndo entrar correndo: Aš pirkiõn inbėgau, kačèrgu ėmiau ir bėgõm būdòs Psl.

ir correndo 4. partir rapidamente: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrótiškėn Psl.

chegar correndo 3. chegar: Atveža iš Lazūnų, un rõvaro padbėga ir pèrka Bbr.

bater repetidamente, -a, -ou bater, fazer barulho.

bater à porta ressoar, vir bater: Nu niẽmčai adbel dinėj ir selãz dègino visa Psl.

rapaz sm. (2) 3. rapaz solteiro, celibatário: Nebūvo žmonõs nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl.

bétula pequena sm. (2) dim. ver bétula: Beržūkai ir cionbìkai yrà Bbr.

soltar gases fétidos deixar malcheiroso: Kap kadù ãnas ir pàbezda Dnr.

soltar gases repetidamente ver. soltar gases: Pribezdėjo, alně nõsi vėrcia Dnr.

perder o pelo, ficar sem pelo perder o pelo, arrancar: Jaũ visùs linùs tadiù būvom pablàški Dnr.

berrar muito como em lk.: Mãnos kárvės prisibliauš negirdžtos Dnr.

pa-bliūžnyti falar bobagens: Ãnas nègal' būc nepabliūzniji Dnr.

blogýbė sf. (1) como no uso comum: Ir visókias blogýbes pragývenai Dnr.

blogýn adv. ver blogas 1: Nu gerėsnis kūsni, bo ne blogýn àima Psl.

pa-braidyti como no uso comum: Įtas vaikas neištrivõs nepabraidė po ūndeni Dnr.

brãzdas sm. (4) como no uso comum: Reikia pjáuc kap brãzdas raũndas Psl.

až-brinkti crescer, inchar: Išminkyta dúona ažbrinko Dnr.

164

pa-bristi como no uso comum: Pabrėndž' tį kūsni, pazdair, kas tį guli Dnr.

broliukas sm. (2) menina órfã: Broliūkai cik žýzd' daržaly Psl.

bronchitas sm. (2) como no uso comum: Nù a jùs nuk kõ gėret, nug bronch(i)to? Psl.

brūkšterti, -ia, -ė fazer uma incisão: Nu õdzina, brāt, brūkšters, sucēinsi kap kaladā Psl.

prisi-būdinti como no uso comum: Nėgaliu jō prizbūdzinc, nāta miēkc' Dnr.

bulbavienà sf. (3) cf. bulbiena: Makryčā klōjasi apaciōj kur bul'bavienà Bbr.

burbalka (híbr.) sf. (1) bolha: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl.

burokėlis sm. (2) beterraba de mesa: Tai raudōnus burokūs vadzina burokėliais Bbr.

an-būti ficar por algum tempo, permanecer de pé: Až vaikų neunbūs manīm ito kundziūko Psl.

in-būti 1. permanecer vivo, sobreviver: Tadù až nēmčų neinbūsi, a(ž)strēlis Psl. 2. ficar por algum tempo, aguentar: Oijē kap āima kārvēs kakarūžon, tai nē rōdos nē kokiōs nēra, negal' inbūcie Psl.

pa-būti 3. acontecer, ocorrer: Kōlai i(š)simōko, visa pabūsta Bbr.

buža s.f. (2) 2. boca: O kū, sakau, maź jau būzon duōs, kat paprašysiu Psl.

čakoti, -oja, -ojo fazer tique-taque: Mōža kur čakoja češai Gud.

caráter s.m. (1), como lk.: Viši un vieno charāktaro vaikai kap čābatai Psl.

čikt interj., marca uma pancada: O užžs i(š)stūmė gālvu ir čikt mān būrnon Psl.

pa-čiukoti piar baixinho: Any (višteliai) liš kūsni paciukoja Dnr.

cukrinė s.f. (2) diabetes: Cukrini šir(k)sta tōj, kuri až jauniko Dnr.

čeplys s.m. (4), cf. čepela 1.: Māika pavadino čepliu, čeplys Gud.

čianoj adv., ver čianai: Jau nēsnōri čianōj būcie, jau senā džirbuos Psl.

čianuikai adv., ver čionāika: Kab ras itep čenuikai, kurākai brukavōjom ūlyčias Psl.

prisi-čiunėti ficar quieto: Dōs jau prisčiūnėjau Dnr.

čiunti, čiūna, čiūno ficar em silêncio.

pri-čiunti calar-se: Sāko, kap atvažāu Bōkštan, pričiūno, jau negiedōj, jau mucho, bijōj bokščōnių Psl.

apsi-dairinėti 3. refl., vigiar: Dabar reikia ir žmōnų jōjų apzdairinēc Dnr.

iš-daryti preparar: Reikia palyno išdaryc Psl.

dausos s.f. pl. (4) trópicos: Žūsēs bēga un dausų, un šilto dāikto Psl.

at-daužinėti 2. cortar por meio de golpes: Manām ārkliu karčūs čērtas papynė, reikia iškirpc, ale nekerpa, akmeniu addaužinėja (flk.) Psl.

daužinėti, -ėja, -ėjo ver daužd(in)ėti.

per-daužinėti ver perdaužinėti: Prišāko vienas kitām nepērdaužinēc tūrgo Bbr.

an-daužti 2. cravar, fincar: Undauža žamēn pōlku ir ima vadziās Psl.

pain-daužti cravar muitos: Paindauža kuolaliūs ir tadū vaikščioja (estende a tela) Bbr.

paaž-dėdinėti cobrir: Un žiemōs reikia pirkātēj visūs lungelius paażdedinēc Dnr.

insi-dėdinėti refl. ver indėdinėti: Šakėlēs, kur špuliā inzėddinėja Psl.

degas, -nti part. 2. impetuoso: Degūs arkļys Psl.

dėginti 4. estar com calor devido à febre: Dēgina visų ir gālvu dēgina Psl. 5. refl. procurar garanhões: Kumēlē dēginasi, kumeliōp nōri Psl.

165

až-dėgti 3. queimar-se, ficar bronzeado: Aždegė rūdas visas Psl.

in-dėgti aquecer-se: Taigi pridega kūsni pečuj (duona), kap mochai indėga pečius Bbr.

insi-dėgti incendiar-se: Šuodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl.

paaž-dengdinėti cobrir frequentemente: Any avurkuš un nakcės paażdíngdzinėja Dnr.

deñgti, deñga, -ė cf. cobrir 1: Tadu šaudais deñga Dnr.

ap-diñgti cobrir: Abdenga šaudais ir kroiku padaro Dnr.

až-dėgti 4. proibir, fechar: O kap dazinōs vlasčis, da jūmi aždīñks ītu, kaplyčių jūsiu aždīñks Psl.

dengtuvas s. (2) tampa: Dingtuviu kôc kų apdigdzinėjam Dnr.

dengtuvelis dim. (2): Reikia dingtuvelių apdinge pienų Dnr.

dėti 9. atribuir: Gyvį ažimde (už javų išganymą) ir štrafų dejo Bbr.

až-dėti 5. apagar: Papritlėjau ūndeniō, čysta aždėjeu ugnį Psl.

pasi-dėti 5. refl. olhar: Ītas fūrmanas paždema-nūmirė, gũl neģīvas Psl.

dezertýras s. (2), como em lk.: Ažemė tuos dezertyrus Psl.

diemedis s. (1), como em lk. diemedėlis dim. (2): Diemedėlis augo tī Psl.

dienavóti, -oja, -ojo (híbr.) passar o dia: I vakarōja ir dienavōja Jsk.

diešin adv. talvez: Atseis ar neatseis, jau dziē(ž)žin Psl.

«Meu Deus, meu bom Deus» interj. (para expressar surpresa): Ora, que coisa, meu Deus, meu bom Deus! Psl.

fazer por todo lado fabricar tudo: E o que ele não fez por todo lado! Dnr.

trabalhar demais ver «trabalhar demais»: Pois talvez ele trabalhe demais aqui Psl.

terminar de trabalhar (híbr.) acabar o trabalho: Eu fui trabalhando um pouco; o velho trabalhou e trabalhou e não conseguiu terminar (porque é manco) Psl.

sujar-se 5. refl. sujar-se: Põe panos sob a mesa para que a mesa não fique suja Bbr.

desgastar gastar: Pega uma roupa e desgasta-a Psl.

balançar-se oscilar: Quando os lobos brincam entre as árvores, balançam-se assim Psl.

remexer escavar: Quando as vacas pastavam, as galinhas remexeram a horta Dnr.

arranhar-se uns aos outros muitos arranharem-se: Todos (os filhos), quando correm para o monte de feno, arranham-se uns aos outros Dnr.

amigo substantivo masculino (4) (nj.), como em lk.: Ora, os amigos dele vieram todos Psl.

ferramenta para abrir sulcos substantivo masculino (2), ferramenta para cortar sulcos: Com a ferramenta de abrir sulcos corta-se a ranhura e põe-se no fundo Psl.

filha substantivo feminino (3ᵇ) ver «filha»: Sou filha do velho Mikalōjas Varanėlis Psl.

dar a filha entregar, distribuir: Então ela deu a filha ao rapaz Psl.

distribuir (híbr.) repartir: Milēnksasai então distribuiu a terra entre os camponeses. Então eles ficaram a serviço, e ela distribuiu-lhes Bbr.

produzir 3. refl. dar fruto: Então o linho, quando produz, não fica muito bom Bbr.

imaginar ter alucinações: Disse que tinha aparecido um galinho Bbr.

assentar o fundo colocar o fundo em todos: Paaždūgnijo visūs kuodžius Dnr.

166

murchar como em lk.: Nebi, dābar ānas (telias) nepadvės Dnr.

dvilkt interj. para expressar um movimento súbito: Un ti um pievos nuvėjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (para tirar fotografias) Psl.

dvynyš s. (4) cf. dvynykas: Dzvyniai būvo āny. Anà turėj dzvyniūs Psl.

dzaň interj. para indicar o som dos sinos: Ėch važiuoja jau ānys – dzaň dzaň dzaň, kap jau žino, kur mergos yra Bbr.

bebericar 3. beber até acabar, consumir: Pakusni ir išdžiūbojom tep mės tų vynų Psl.

ir secando, -a, -ou secar.

secar demais ressecar: Nesudžiūvo kap kārtas, reikia pérdžiovindzinėc Psl.

secar muito secar bastante: Dabar tai nėra bėdės, paiždžiovino ir vėža Bbr.

secar novamente secar de novo: Reikia pérdziovindzinėc šienų, ne kur dė́sies – pérdziovinsim Psl.

secar um pouco deixar secar: Pradžiovinam rugiūs ir mālam Bbr.

êch interj. para expressar admiração: Ėch važiuoja ānys, kur mergos yra Bbr.

sair 5. ir embora: Kap ataidėm iš pirkios, tep pakavolki atpjóu duonos ir dáu Psl.

percorrer 6. infestar: Kirmėlėm apėj sōdas, nieko nepadarėm. Slyvàs visàs apėj, visa čysta apėj kirmėlės Bbr.

afastar-se 8. retirar-se, ir embora: O bōba laīnda: ataiki, sāko, ir krūcinėn dâu kulokū Psl.

morrer 5. morrer: Un Velýkų kap ašpjōu (kumpį), tep ir veršis daūjo. Un Ažūgavenįų ažūgo, o un Velýkų ne. Ir veršis daūjo Bbr.

iš-eiti começar, iniciar-se: Pradėjom gėrc, kap vainà išāj, kap bolševykai atāj Psl.

nu-eiti 6. degradar-se moralmente: Dabar svietas nuvėjo Psl.

pa-eiti 4. afogar-se: Pie trýs paėjo. Trýs vaikai paėi itam prūdį Bbr.

pér-eiti 5. mudar de lado: Būvo pérājį šāsoz dēšim tyšečių nug bolševykų (para os alemães) Psl.

raz-eiti 6. acontecer, ocorrer: Nu vot itep būvo, tep razājō Psl.

ėšliai s. pl. (4) ver ėšles: Ėšliai padarýta nug katūko Psl.

ap-ėsti 2. destruir parcialmente: O mūsus sodis apėdė nāto, ir nebūvo lakštų Bbr.

papa-ėsti comer tudo: Visa jau papaėdė: ir šienų, ir šaudūs Dnr.

fikusas s. (1) como lk.: Žara ik lūbom būs fikusas Dnr.

gáilestis, -ies s. (1) compaixão, piedade: Kap gáilascies nėr, tep nėr kō verkc Psl.

su-galvóti como lk.: Niēko ānas nesugalvōjo ir nesugalvōs – kap būvo, tep ir liks po senām Dnr.

at-ganinėti levar de volta ao pasto: Vienas pastýrus gānė, o mės kaleikų adganinėjām Jsk.

už-ganýti como lk.: O tadū cielų vasarų gāno, du pudų užgāno Bbr.

pasi-gāsdinti 2. refl. assustar-se: Kap āny užšvýdo, tep visi pasgūzdzino ir panubėgo, páskōpė visi Dnr.

užsi-gāsti assustar-se: Aìne u(ž)sigumdau, kap triekšterai durim Dnr.

gāudytis 2. refl. enredar-se: Ói sunku būvo pragūrincie poprostu, gāudais lietuviškai vis Psl.

167

ążsi-gavėti refl. ver ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr.

geltonavótas, -a (híbr.) adj. (1) amarelado: Geltonavóta markvà tǫj, rudà tumšesnė geltonavóta Psl.

paiš-gérti 2. beber um pouco depois: Kap cik paižgera tep ir skaūnasi Bbr.

gesýti 2. bombardar com vapor, bombardear: Araplānai vis skrañda, kūšni abdairė žmonių, balševykų ir gėso Psl.

giedodinėti, -ėja, -ėjo cantar, entoar.

at-giedodinėti responder com um canto: Ānas ažgiedój, o anà adgiedodinėja jām Psl.

at-giedóti responder cantando: Ir vėl ažgieme anà, o itoj adgiema jām. Kap nór tep atgiema. Kap jām papūola, tep adgiema Psl.

až-giedóti 2. anunciar: Al¹ svabōdų ažgiedójo balševýkai, visas frōntas, po visų frōntų ažgiedójo i fsio Psl.

pri-giedóti cantar de maneira improvisada: Ir prigiema visāp tī ānas Psl.

susį-giñčyti como lk.: Āny suzginčiojo, o pie kū, paci nežinaū Dnr.

pasi-giŕsti 3. sentir: O kū pagirdot tadū? Psl.

pa-gýti como lk.: Kap pagija, pāts (šašas) nūslupa Psl. refl.: Šašas kap pažgis, pāts nuslūps Psl.

gyvénti 5. aguentar: Gi juōkas, nėgalim gyvénc iż ito juōko Psl.

gyvéntis refl. ver gyventi 1: Kap gyvėnasi tāu, kas girdėcis? Psl.

su-gyvénti 3. adquirir ao longo da vida: Su juōj anà bērny sugyvėno Psl.

gyvuonỹs m. (3ᵃ) ver gyvuonis: Gyvuonỹs nāta sopa. Tep aš kartū gyvuonīn pāšinų ažūšūniau Psl.

pri-góbti cobrir, tapar: Prigōb¹ tu jū kūoj, kad nesušalt Dnr.

až-grānti 2. pôr: Nēša kū užgrōvi un kāklo Psl.

embelezar, -a, -ou como na língua-padrão.

pa-gražėti como na língua-padrão: Pagražėjau kūšni, pajaunėjau Psl.

grāžtuvas substantivo masculino (2), ver grāžtuvis: Nebūvo knōlių, alē sukē gruštuvū ir tadū kuola-liūs kōlē Uos.

grebėzdas substantivo masculino (2), cabo de ancinho: Tadū ivuos grebėzdus primuždinėjo Dnr.

grebóti, -ója, -ójo ver graboti: Grebōjom ir vėžem, bo visa saūsa būvo Psl.

nusi-gręžti virar-se: Agōtos dūonos pādema – vējas nūzgrīža šōnan Bbr.

už-griebti 2. apanhar: Jūos ažēmē, pavelėj visūs tijaukai, neižbēgo, ažgriebē balševýkai Psl.

griūti 4. cair: Niēkali per ty vījany nepēraisi, pīmps prōsta un galvōs grūna Psl.

ap-griūti 4. deitar-se, adormecer: Gīrtaz buvaū, abgruvaū miegun Psl.

in-griūti 2. entrar: Būvo keturi (vokiečiai) selōn ingrūvi Psl.

paažgrūti encher até a borda para muitos: Ītos duōbes jau suvisū paažgrūvi Dnr.

par-griūti, pargrūšta ver pargrūti: Dar gēra tōp, kōlai nepārgrūsta, kap pargrūva, gūl¹ Bbr.

grōbti, -ia, -ė como na língua-padrão.

ap-grōbti apanhar, tomar para si: O Jūrikas (ponas) tai āpgrobē žāmį ir jau un tolerų pārdavē Bbr.

168

grūntas sm. (2) 1. terra, terreno: Nós já tínhamos lá vários terrenos, tínhamos vários terrenos, e aqui havia um quarto de terreno Psl. 2. natureza, caráter: Algum de uma mesma natureza com aquele Vlādžikas Kuzmičius, da mesma natureza Psl.

ažsi-grūsti 4. refl. chegar, ir: Onde quer que vás, não irás para muito longe: entre os prados vais acabar por chegar Psl.

dasi-grūsti (híbr.) esperar, alcançar: Até a cavalaria chegar, até que os muitos grãos germinassem, eu tinha medo Psl.

pāaž-grūsti enfiar tudo, entupir completamente: Onde foi que ele vos enfiou? Nem eu mesma sei Dnr.

pa-grūsti 4. encher, amontoar: Carros abarrotados na igreja Bbr. 5. fuzilar, matar: Os bolcheviques tinham reunido todos os atiradores, mataram muitos Psl. Os partisans mataram todos, incendiaram a aldeia Psl.

papa-grūsti destruir tudo: Agora destruiu todos os aparelhos (de destilação) Psl.

susi-grūsti 4. refl. aglomerar-se, reunir-se: Todos se amontoaram aqui e festejaram Bbr.

gudōninas, -a adj. (1) natural de Gudonys: Levou a Gudonys nos braços e depois foi embora Psl.

da-gulėti (híbr.) suportar deitado: Aquela coisa me dói muito, não consigo suportá-la deitado Psl.

ap-gulti deitar-se, adormecer: Reuniram-se, era assim, e foram dormir; agora todos já se deitaram Bbr.

gumà sf. (4) como lk.: Tudo era de borracha Psl.

pra-gūrinti começar, destravar-se: Ai, foi difícil começar a falar em polonês; de repente, tudo sai em lituano Psl.

gurklys 4. pomo de Adão: Um homem com um pomo de Adão grande Psl.

haŕ interj. indica uma discussão: Já faz tempo que nós dois ficamos brigando assim, haŕ, haŕ, haŕ, um com o outro Psl.

iešniekas, -a adj. (3ᵇ) curtinho, apertadinho: Que casinhas são as tuas, tão pequeninas, tão estreitas (r.) Drv.

ieškoti(s) 3. refl. arrepiar-se: As galinhas arrepiam-se: haverá geada Psl.

repousar 2. estar morto: Todos já voltaram para casa para descansar. Já descansaram todos, todos os lituanos já adormeceram Uos.

fazer refém 5. deter para obter resgate: Já não deixavam ir para o prado: capturavam pessoas e montavam uma barraca. E quantas vezes (o senhor) capturava pessoas Bbr.

apanhar 6. tomar, capturar: Apanharam-nos e, por fim, todos Pel. Apanharam os desertores e tudo Psl. 7. tirar: Então tiraram-lhe os dias de trabalho Bbr. 8. apanhar (a chuva): Pois bem, apanhei um pouco de feno, mas a chuva apanhou o feno Bbr. 9. encontrar: Dizem que, se eu o tivesse encontrado, teria sido para conversar Psl. 10. tomar como resgate: E capturam pessoas e levam-nas Bbr.

retirar 6. levantar dinheiro com a caderneta de poupança: Já fui aos correios e levantei cem rublos Psl.

apanhar 5. concluir, dar conta de: Pois bem, durante a ceifa (apesar da chuva), apanhei um pouco de feno, mas a chuva apanhou o feno Bbr. Tudo já foi apanhado do campo Bbr.

jarro (subst. masc.) (1) como em lk.: Preparei o jantar, pedi os jarros e sentei-me Dnr.

instituto subst. (2) como em lk.: Levaram-me ao instituto Psl.

intrŷs subst. (4), ver intrius: Havia intrŷs, um só tiro Psl.

jazmentà subst. fem. (4) jasmim: O jasmim crescia bonito. Colhemos jasmins Psl.

169

nu-jódyti expulsar, afugentar: O cavalo está tão exausto que nem consegue puxar a carroça Dnr. Senta-se no cavalo, mas não o canses demais Dnr.

jokìs, -ìa pron. def. nenhum: E agora ainda não tem carro nenhum Psl.

jujiškis, -ė adj. substantivado, jujiškis (2) Vijòs, Yvijòs: Já construiu nessa aldeia duas adegas para as próprias batatas. É toda de uma só peça, dizem, e a adega é grande. Disseram àquele homem que construísse uma adega Psl.

kabiniètas substantivo masculino (2) gabinete: Ele me levou ao seu próprio gabinete Psl.

atsi-kabinti 2. livrar-se de: Já me livrei deles Psl.

kadà ne kadà adv. de vez em quando: Bem, bebe de vez em quando, mas isso não é embriaguez Psl.

kadàisnis, -ė adj. (1) ver kadaikščias: Ora, havia trabalho, como diziam antigamente, ora Uos.

kairanÿs (regional) adj. (4) ver kairinis: Vai para o lado direito ou esquerdo, onde se desviou Psl.

kairinis, -ė adj. (2) esquerdo: Desviou-se; vira para o lado esquerdo ou direito Psl.

an-kaisti ficar superaquecido: Ora, fiquei encharcado e superaquecido Psl.

pa-kākoti fazer as necessidades: Senta-se no penico e defeca Dnr.

kálti 4. (regional) furar, espetar: O porco grita quando alguém o fura Psl.

pri-kálti 2. pregar muitos: Pregaram essas ripinhas nas rodas Psl.

3. espancar, bater: Bateram-lhe muito na cabeça, por toda parte; isso é coisa dos habitantes de Ažūbelavìškis Bbr.

at-kalbėti 2. desfazer um encantamento: Tinha um caltūnas na cabeça; cortou as tranças e desfez o encantamento Psl.

pér-kalbėti 1. como em lk.: Bem, então eu conversei com eles de volta Uos. 2. conversar, falar um pouco: Sim, fui conversando um pouco com eles sobre tudo, e então conversei Uos.

pasi-kalitiuoti agarrar-se: Āny ir paskalitiuoja kap niėkas nėrag Dnr.

kamblÿs substantivo (4), ver kamlys: Recolhe as ervas, vira esses tocos e come Psl.

kamštis substantivo (2), ver kamštv̇s: Os dois lados do barril são apertados com estes punhos Psl.

paap-kapóti cortar tudo: Em Gudzìškėse, todos os materiais foram cortados Dnr.

karasÿs substantivo (4), ver karosas, karosis: Havia muitos daqueles karasìų Dnr.

kardiogramà substantivo feminino, kardiagramà (2), como em lk.: Fizeram-me um cardiograma. Bem, estão registrando esse cardiagrama para mim Psl.

ap-karšti 2. aborrecer: Já preciso trabalhar, já estou ficando entediado de tanto falar Uos. reflexivo. Fica entediado até a noite, num dia tão comprido Psl.

at-kàrti 2. tirar o que foi pendurado, despendurar: Ora, ainda não montamos o armário direito; então não pendurei nada Psl.

pérsi-karti virar-se: Ela (a cobra) vira-se nos galhos (dá à luz) Psl.

pri-kàrti pendurar: E quanto mais eu colhia, nossa, pendurei tanto que encheu a casa; ainda enchi um presunto (de cebolas) Psl.

kasnÿkas substantivo (2), 3. colar de contas sob a garganta do galo: Sob a barba do galo, os kasnÿkai formam como um colar Psl.

ažsi-kàsti reflexivo, ver ažkasti: Eu me enterro na areia Drv.

kàstis 3. reflexivo, coçar: O mosquito não pica. A ferida amarelada coça e dói; enfia a mão para conseguir alcançar Psl.

170

in-kąšti 3. comer um pouco, fazer um lanche: Ora, o pobre não tinha nem um pedaço de pão para comer Psl.

1 kaštōnas s. (2) como na língua padrão: Junto aos pinheiros cresciam castanheiros Psl.

2 kaštōnas adj. (2) castanho, da cor da castanha: Tínhamos um cavalo castanho Psl.

katilėlis s. (2) recipiente dos soldados: Não nos deram de comer nem nos lavaram; trouxeram a panelinha — e lá estava Psl.

kaušinis (dial.) s. (2) (cf. pauta) ovo: Em Skvaruškamp é preciso quebrar os ovos. As galinhas comem os ovos avidamente Dnr.

kažkienas, -à adj. (4) de alguém desconhecido: Uma vaca de alguém fugiu Psl.

kėkšta f. (1) gaio: Há um gaio aqui perto da nossa casa Psl.

kelėlis s. (2) dim. ver caminho: E onde é que eu me encontrarei contigo, e onde esperarei por ti, em que pequeno caminho, em que cantinho (r.) Drv.

kelỹs s. (4) caminho: Quando cortei o lagarto ao meio, a cabeça foi embora, a cauda ficou, metade, e assim permaneceu Psl.

pauzši-kélti todos se levantar: Já se levantaram todos?

ap-kėpti ficar enregelado: Quando cheguei ao lugar, a uns cem metros, havia geada e fiquei enregelado Psl.

su-kėpti 6. formigar: Assim, todo o meu corpo ficou como que picado por agulhas; depois começou a arder. O meu corpo todo ficou como que picado por agulhas Psl.

pauž-kiīmšti tapar tudo: Vai lá e tapa todos os buracos para não entrar vento Dnr.

iš-kīrpti como na língua padrão: As hastes das batatas estão secas, é preciso cortá-las Psl.

až-kīršti 2. matar: Cortou uma ovelha; o lobo mordeu-lhe o pescoço e a espinha Psl.

pa-kīršti cortar em pedaços: Com o machado cortei as folhas, pois ainda não se tinha preparado lenha miúda Psl.

kītakas pron. indef. outra coisa: Foi preciso pensar em outra coisa Psl.

kītąroz (híbr.) adv. ver outra vez: Na próxima vez, vou escrever, vou escrever o endereço Psl.

da-kláusti ver perguntar novamente: Perguntarei, acrescentarei lã, já, fios Psl.

an-klīmpti, ānklempa, -o cf. afundar-se: As várzeas eram grandes. A vaca, como num pântano, também afunda Bbr.

kliūdytis, kliūdžiasi, kliūdėsi ver impedir: Pegaram a cobra no caminho… para expulsá-la; então atiram, mas assim não se consegue, não conseguem Psl.

paāž-klodinėti cobrir por completo: As encostas estavam todas cobertas de framboeseiras Dnr.

klōti, -ōja, -ōjo 4. (var.) deitar: Deitaram-no no trenó, mas ele não se deitou Psl.

iš-klōti 2. espalhar: Agora espalharam o linho, então ele seca um pouco Bbr.

paaž-klōti cobrir por completo: Então o chão do celeiro estava todo coberto (de linho) Dnr.

pér-kōšdinėti coar: Quando é preciso, coamos (o leite) uma segunda vez Dnr.

kramtytis 2. refl. morder-se: O cavalo está se mordendo Psl.

krėpterti, -ia, -ė morrer, perecer: Ele é de Lazūnai, e todos morreram de fome Psl.

krėstis 6. refl. tremer: Tremo como um álamo Psl.

pri-krikštyti batizar em grande número: O padre Feliksas Petkevičius estava em Lazūnai; então os Feliksas foram todos batizados Psl./refl.: Dezessete crianças; batizei, batizei a mim mesmo crianças Psl.

krimslė sf. (4) cartilagem: Cartilagem = não há carne Psl.

in-krimsti morder: É azedo, é impossível mordê-lo; já está endurecido Bbr.

cair de uma vez todos caírem: Ažnac panukrito visi lakštai Dnr.

171

malhar tudo debulhar tudo: Anà Jazėbas jau visą paiškùlė, visų jau Dnr.

triturar 2. misturar, esmagar: Kanãpių prikrùna tarbelę, sikulia, sikulia ir in kopūstùs mèta Bbr.

jovenzinho substantivo masculino (1), diminutivo, ver kunigas: Jõunas gražùs kunigáicis Psl.

surdo, -a adjetivo (4) 2. figurado: indiferente: Kùmeli kab įmpeni gòdniai, ãnas tadù kurčias, nėgirdaž' nieko Psl.

odor substantivo masculino (4), como na língua padrão: Gardùs kvãpas girdėcie, kvėpia nãta Psl.

manter, mantém, manteve verbo, como na língua padrão: Kùmpis būs gražùs laikýc ir vályc Psl.

lamber tudo lamber inteiramente: Ragì šuòj alkùnas, visàs tolierkàs paišlaižė Dnr.

gordura substantivo masculino (2), comparar tukas: Lãjus itai nog živãto nùimta. Tai riebùmų tų vadzina lãjus Psl.

beber 2. beber até o fim: Čiùt ne visų sklenyčių išlakiau Psl.

quebrar bastante quebrar muito: Ir pradėc nemòžna, kap medži paprilaužyta Dnr.

doer 2. doer muito: Po nakčiù tai tep lãuža kõjį, sõpa, negaliù aic Uos.

deixar entrar água permitir, represar: Mės atãjom cianai, tai jau ūndeni ażlaizdinėjo Bbr.

deixar entrar 2. verbo reflexivo: deixar-se entrar: Ir karvė yra, kų nedaslaizdinėja tėlio Psl.

deixar 8. incitar, atiçar: Per nedėlių būl'bom čėstavojau, per miestelį šunimi lãidiau (folclore) Bbr.

recuperar-se 9. recuperar-se, voltar a crescer: Apėdė nãto ir nebùvo lakštų, alė atãugo priš Pėtrų, priš pãtį Pėtrų atsiláidė Bbr.

az-léisti 5. deixar correr, represar: Dár nebùvo to prūdo, al' ażláidė ūndeni Bbr.

da-léisti 4. abandonar muito: Reikia pazdairýc kap daláista baznyčà lažuniškė Bbr.

iš-léista 6. imprimir: Ir ãny su itùoj ponù išláidė kšionškų vo itų Psl.

pa-lėkti chegar a, passar para: Visa manõs momùlės runkėlės dirbo, o dabãr pãlėkė visa un manų runkėlių Drv.

lėnkiškai (rt.) adv. como em lk.: Až gi galiù kalbėc ir lėnkiškai Psl.

papri-lėnkti inclinar para todos: Paprilankit gãlvas, bo žãmos dùres Dnr.

lešys substantivo (4) lentilha: Lėšùs sėjo, menù. Lėšai bùvo pasėta Psl.

1 at-léti 2. despejar, encher: Atlėjo pienų, per septýnias nedėlias visa visa atlėjo, kiaulės penėjo, tep kų džirbo Bbr.

1 papri-léti encher: Paprilėjau ūndenio, sustatiau visą Psl.

aż-lýginti nivelar: Ridl iaukos nedãvė – runkom ašpìlt ir ażlýginit Psl.

nu-lýginti alisar: Padãro bundėlį, runkàs pàprausia, kad anà neliptų tep, nulýgina gražai ir tadù pėčun Psl.

lináitis substantivo (1) diminutivo; ver linas: Tadù ciej lináiciai kap przidùoma, tep nãta gerai Bbr.

pri-lipti aderir-se: Nu, mùža manimarkáiti jõ, placi kokiù un jõ neprilipi Psl.

ap-lisdinėti ver aplisti: Kap aplizdinėja lĩpa, baltà džirbasi visa vientara Psl.

ap-lìsti criar crosta, cobrir-se: Lùpos vo kaškàp aplanda, pazdãro bãltos Psl.

paan-lìsti todos entrarem, instalar-se: Tadù svečimòn jáujon paumlìdom Dnr.

pad-lýti (híbr.) chover um pouco: Vo itùoj mašinù nuvažiuotumėt, ale vo lietùs padlijo kùšni Psl.

172

lyžt interj. como no lituano padrão: Aš aimū, liežuvį lyžt tū gėlažį ir liko visa skūrālė Psl.

lopetā subst. f. (3.ª) 3. rótula: Jaip lópetos nāta i(š)šišóvi Psl.

lópt interj. equivalente a «glup» (para indicar um gole rápido): Lópce iżgėrau úndēnio, aškūndau, apsidairāu Psl.

lotēlē subst. f. (2) dim. ver lota: Prikišto medzi tokių lotēlių strukickų Dnr.

lótis 4. refl. afluir: Lójasi kap kālē Psl.

ap-lotúoti pregar lotas às vigas do telhado: Tadū jau aplotāvom pírkių Dnr.

lūptis 12. refl. rasgar-se, cantar continuamente: Dróčus, kap pradēs šienāuc pievas, tep ir lūpasi visų nāktį Psl.

nusi-lūpti refl. ver nulūpti 2: Šašas pāts nuslūps, kap pazgīs Psl.

2 mā pron. pess. dat. sing. «a mim»: O kūnigas padūmoj, što ir mā gi gālas jau Psl.

macis subst. f. (4) ovos de Páscoa: Nu ēm āny tu māci kėpē Psl. In itos Velýkos maciēs āny prikėpē. Momā rēkia un mañi, kad aš neimtāu tōs maciēs Psl.

at-maininėti ver atmainyti 2: Foi preciso substituir dezoito pessoas ao todo Psl.

pra-mainyti 2. substituir: Agora este guardador de porcos está de pé há muitos anos, ninguém o substituiu Psl.

insi-maišyti entrar, juntar-se: Começou agora a dizer que, se te juntares, vou pôr-te de castigo Psl.

malkėlē subst. f. (2) dim. ver malka: Racha lenhazinhas Dnr.

málkinē subst. f. (1) como no lituano padrão: Empilharemos as lenhas no depósito de lenha Dnr.

inserir-se instalar-se, viver: Em Dauronys se instalaram, queriam construir uma escola Psl.

banhar-se refl. ver banhar-se: No rio se banharam, a roupa ficou para nós limpa Dnr.

lavar-se lavar: Bem lavou-me atrás do fogão, pois não consegui Dnr.

da floresta adj. emph. partizano, membro de um bando, guerrilheiro: Os da floresta estão todos na clareira Psl. ◊ tentilhão da floresta tentilhão: O tentilhão da floresta tem um penacho Psl.

lua (nj.) s. (2) cf. mês: O sol se pôs, a lua nasceu (d.) Bbr.

como se fosse como em lk.: Como aquele e ele próprio rezam Dnr.

vaguear 3. viver errando: Pois é assim que andamos, sem saber de nada Psl.

encolher-se apertar-se: Ela se encolheu, velha, coitadinha Psl.

lembrar fazer lembrar: Lembrou-se com aquelas botas e calças, agora vai usá-las Dnr.

microfone s. (2) microfone: Também instalaram microfones e ficaram de pé Uos.

ministro s. (2) como em lk.: Sei quatro línguas (sei) e sento-me no mundo, como ministro ali na Lituânia Psl.

amassar, amasso, -ou cf. amassar: Quando amassa o pão, põe-no no cocho e na masseira Psl.

amarrotar-se 2. refl. amarrotar-se: Eu tinha um tecido assim, ele não amarrota Psl.

minutinho f. (2) dem. ver minuto: E a minha mãe já preparava o jantar numa horinha, e fazia tudo num minutinho (r.) Drv.

demolhar, deixo de molho, -ei cf. deixar de molho: Então deixamos o cânhamo de molho na água por duas semanas, ou até mais Gud.

amolecer, amolece 2. ficar macio: O linho fica de molho por duas semanas, talvez três, até amolecer Psl.

pa-mirkti 2. ficar de molho por quanto tempo: Mergulha uma vez numa água, depois noutra, e então seca (presunto) Psl.

173

pri-mišti como lk.: Eu costumava falar muitas vezes como uma criança, mas agora esqueci. Uos.

pa-mýžti urinar: Urino na caneca e bebo. Psl.

atsi-mókyti aprender o necessário: Estudou três anos e trabalha Psl.

motýnė (dial.) sf. (2) mãe: Na casa da avó, a mãe é instruída Psl.

mūginti, -ina, -ino incitar (sobre um cavalo): Sentadas na carroça, todas incitaram o cavalo Dnr.

pa-mūginti incitar, pôr em movimento: Subiu na carroça e incitou o cavalo Dnr.

mūšyti, mūšdo, mūšdė bater.

da-mūšyti (híbr.) acabar: Acabou com um dos celeiros, que já estava crescido Bbr.

až-mūšti matar: A mulher matou-o Psl.

pa-mūšti 3. espancar: Não furto nem bato em ninguém, nem roubo nada; vivo como Deus mandou Psl. 4. matar: A serra cairá e nos matará Dnr.

nei conj. 2. do que: Morreram mais de uma dezena Bbr.

papri-nešdinėti trazer muitas coisas: As pessoas trouxeram farinha, grãos e muitas outras coisas para os incendiados Dnr.

nešinėti, -ėja, -ėjo carregar.

pér-nešinėti passar por cima carregando: Como a perna dianteira atravessa por cima, não escolheram um cavalo assim Psl.

išsi-nešti 2. refl. mudar-se: Só estes1 todos os que ficaram vivos foram para as herdades, e eu levei-me daqui Bbr.

pér-nešti 3. transportar, erguer: Ito negaliu kap sakyč negaliu ito pérnešč Psl.

nešulkà (híbr.) sf. (2) mochila: Nešoji itas nešulkas parinki in pecių Psl.

pa-niežėti como em lk.: Kap paniežč, paskasau Dnr.

pasi-norėti refl. ver panorėti: Jėsc nóris, pasnorės per trīs dienās, a tadū jau nesnóris Bbr.

nōrma sf. (1) tributo: Aš un stānecos nüvežau nōrmų Psl.

3 o part. 2. eis: Atvežė mani bocià šėjaukai o un itos bėdōs Psl.

pabandeli adv. uma broa por vez: Dāu un kėlio pabundeli ir margarino Psl.

pagūdišku (híbr.) adv. em gudiano, em bielorrusso: Pagūdišku nemokėjau ū̄taryc maskā Psl.

paisas sm. sobretudo pl. (2) costeletas: Aš menū kap paisus nešōj. Vaikščoj paisus palaidi ir bóobos, ir mērgo Psl.

pajūosti adv. por baixo da faixa: Nu pajūosti išāudi iš ty siūly Psl.

pakeli adv. pelo caminho: Pakelį ti tōliau nėra nieko Bbr.

palietuvišku (híbr.) adv. ver palietuviški: Visi juōksis tadū, kap mēs ū̄tarysim palietuvišku, āny pabielarušku, o mēs palietuvišku Jsk.

pamaiši adv. por saco: Ir būl'bu pakāsim ir jūniem pamaiši bul'bu pripilsim Psl.

pāmazgos sf. pl. (3ᵇ) como em lk.: Pāmazgas kiauālēm addūomam Psl.

parāvasai, -ōji (dial.) adj. emph. (4) a vapor: Lazūnuosa būvo paravōj mēlnyča Bbr.

parkalinis, -ė adj. feito de pano de linho grosso (2), cf. perkelinis: Marškiniai drobiniai būvo, itai dabar jau parkaliniai Bbr.

perkelinis, -ė adj. (2) como lk.: Itai dabar perkeliniai, niekali drobiniai būvo visa, nu Bbr.

174

pasakōrius, -ė (híbr.) s. comum (2) contador de histórias: Ītai tas pasakōrus, kur meluoja visa Psl.

bolo de migalhas substantivo (2) filho caçula: Bolo de migalhas, já é uma criança crescida Psl.

iš-pasnykāuti passar o jejum: Būlo, visų pāšnykų išpasnykāvi, liš un Velykų atsigaivējam Dnr.

pāšukos s. f. pl. (1) ver pašukelės: Pāšukos jau ītai, niāu, pāšukos, kū šukūoja Psl.

pātalas s. (3ᵇ) 2. útero da vaca: Mēs vadzinam pātalu. Būsta, kārveip pātalas išāuma laukān Psl.

pautāitis s. (1) ninhada: Jaũ kap išāuga jaunā bitē, nāta tadū pautāicius dēma Psl.

pavakariũ adv. ao entardecer: Ganỹc nemožnēj, kab dūoma (uodai) iš rūto albo pavakaruī, tep neinturēsi, išbēks Psl.

pavirš prep. com gen. acima de: Pavirš ūndeniō plūkauja paukūrus Psl.

pēdelis s. f. (2) dim. ver 2 pēdas: 2. pegadas: Pamēc mān chōb savīs piedelīš, chot savīs žodelīš, kadā aš pēdeliūs skaitytau momūti išmindzinētau Drv.

4 pēŗ part. com kas para expressar intensidade: Vaikai atvažiuoja šeī tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabar vaikai nāto… Psl.

pērti, pėria, pėre bater, bater a roupa: Apmūkinam ir tadū kultuvēm pėriam Bbr.

pēstū adv. a pé: Až gi ciongłe aimū pēstū, o nū nuvažavau un rōvaro Psl.

ap-pēšti depenar: Kāp tu mani ēsi su plūnksnom? — O kāp aš tō appēšu Psl.

piktas, -à adv. (4) ruim, mau: Tai gēras šōnas, o ītai piktas šōnas (do material) Psl.

až-pildinēti encher, cobrir: Da manā momūlē, da manā radnickoī, da jau gi ažpildzinējam tavī, da jaugi neišāisi (r.) Drv.

pad-pildinēti (híbr.) espalhar: Salietrū patpildzinējam bul’bās Dnr.

pīlnas, -à adj. (3) 6. que não falta: Dzvidēšim traji mētai būvo nepilnī Psl.

pīlnickas, -à adj. (3ᵃ) completamente cheio: Nū pilnickų viedrų prilāidēm (pieno) Dnr.

in-pīlti encher: O tadūkai un rytōjo miltų impīla Psl.

iš-pīlti 3. derrubar, espalhar: Ir dēgino ir išpȳte visų veidų šasāis Psl.

su-pīlti 2. derrubar, espalhar: Kap aguōnom visų šūpilīa drabnickai Psl.

pynēlē sf. (2) dem. 3. pequena trança: Tadū jau skaruōčių džirba, pāpina pynelās Bbr.

raz-pinti (híbr.) separar ao trançar: Un rēdo (skyrimu) raspȳniau kasās Psl.

su-pinti 3. emaranhar, misturar: Galiū supinc, reikia atsilšēc adzynās dzvi Psl.

atsi-pīrkti 2. refl. resgatar-se: O itas dūkart kūnigas rōdas, kū nok smērčies atsipirko Psl.

raz-pirkdinēti (híbr.) resgatar, comprar: Nu tadū gi visiem sākē, kas tūri mēšu raspirgdzinēc Bbr.

pīrgdinti 2. caçar: Lāpē nāta višṭās pīrgdzina Psl.

at-pīrkti 2. comprar: Selōj būvo šniūras tokis (žemēs), būvo atpīrki (iš pono) Bbr.

až-pīrkti 2. comprar: Pōnas būvo jēmį lekōjų, kad visa jam paduodinēt, visa čysta, kad dūovot, jam kū ažpīrkt kū tēp Bbr.

175

comprar 2. pagar o preço estabelecido: Quantas vezes compravam (animais), e o bode com a mãe compram por uma vaca, trabalham por aquele rublo ou por aquele di Bbr.

comprar (híbr.) cf. subornar 2: Essas proprietárias tinham sido subornadas Psl.

noivas sf. pl. ver piršys.

dedinho sm. (2) dim. ver dedo: As crianças agora têm os dedinhos todos sujos Dnr.

cortar em pedaços 2. dividir, medir: Eis que o polonês cortou em pedaços para forragem Bbr.

abater 3. matar: O senhor encontrou uma faca de açougueiro e matou (ps.) Psl.

cortar 2. aparar: Então cortei para ele tantos quilos de pão por três dias Psl.

atiçar, atiça, atiçou como lk.

atiçar como lk.: Ele pegou e atiçou o cão deles Gud.

lavar repetidamente, -a, -ou lavar.

lavar por completo enxaguar: Então levamos à água e lavamos até ficar limpo, sem vestígios de espuma Bbr.

estalidar, estalida, -ou (híbr.?) estalar: Estala, estala, estalinhos, a mamãe assa bolinhos Lz.

estalinhos sf. pl. (2) palmas: Estala, estala, estalinhos, a mamãe assa bolinhos Lz.

chapinhar 2. salpicar: As crianças de Bàlon chapinham Psl.

nadar por aí, -a, -ou nadar: Ele ficou nadando por ali e se afogou Bbr.

senhorinha sf. (2) dim. ver senhora: Não, senhorinha, não se apresse Psl.

porúoti, -úoja, -àvo atrelar em parelha: Bùlo, kap liš pavàsaris, tep ir porúojam árklius Dnr.

su-porúoti como em lk.: Ir suporàvė (arklius), ir pavienìdi órèm Dnr.

pòsmas s. (2), como em lk.: O drùobė bùvo pinkiòlikà puòsmų Psl.

pozicija s. (1), frente, batalha: Kai àjo pozicija, tai medzì bùvom Jsk.

pradalgýnas s. (3), dim. ver pradalġys: Dar neišėjai nė pradalgýno, žiūriu ataíma màno mergėlė Psl.

pràstas, -à adj. (1), 5. reto: Vaikų tai unsugdzìnėjau juostu, kad pràstos kòjoz būt ir runkos Psl.

pra-prausdinėti lavar: Tep anà praprausdzìneja, kur reikia Psl.

at-praūsti 2. lavar, esfregar: Úndeniu neatpraūsi katilàlio, bo riebuš Psl.

pravardė s. (3ᵇ), como em lk.: Mūsų pravardė Avižà Jsk.

preparàtas s. (2), como em lk.: O anà-kokio jái preparàto reikėjo — nuvėjo kitòn kamaràlėn Psl.

próhoba s. (1), bisavó: Jáp dar yrà próhoba Psl.

pad-puldinėti (híbr.), acontecer: Jàmp kokià itai kvarabà patpuldzìneja Dnr.

pusėlė s. (2), meia parcela: Nebiedni bùvo, turėj pusėlį (žemės) Jsk.

at-pūsti como em lk.: Vuot sakai, kurġi tų atnešė gi nejau ši vėjas atpūtė Psl.

pri-pūsti encher soprando: Paukštyn prikòčioja, pripučia ir strėlja Psl.

putinys (rt.) s. (3ᵇ), ver putinas: Puciniai àugo, raudònos viùgos Psl.

ragutàitės s.f. pl. (1) 2. mandíbula inferior: Kap dàu per ragutàites, tep ir grūvo Psl.

su-rakinti como em lk.: Jų varė surakinti runkàs Dnr.

176

ramūlis s.m. (2) 2. camomila-grande: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl.

až-rašinėti 2. registrar numa lista: Kap nežānytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl.

papri-rašinėti escrever muito: Jāp tj viso paprirašinėta un sienos Dnr.

pri-rašyti 3. acrescentar: Mān mētai prirašyta Psl.

pri-rūgti como em lk.: Būvom prirūgę nemažai kopūstų, ir peržiem suvalgēm Dnr.

raukšlėlė s.f. (2) dim. ver rugšlė: Jau ir tavīm raukšlālēs radōs Dnr.

iš-rašti 2. desenterrar: Ānas muvēj, pazdairē — išraustā duobē Psl.

panu-ravėti capinar tudo: Žmonēsā jau visū pamuravēci daržai Dnr.

razdairiklis (híbr.) s.m. (2) observador, espião: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytū, tai aštaisytas maškas razdairiklis, a(ž)strēlyt aškārt Psl.

iš-regėti ver: Āny sāko, moža kadū išragēsi Psl. refl.: Nu alē mės i(š)si-ragēsim dār kadū Psl.

pa-rēkauti repreender: Parēkauc ānas tai gāl' un visū Dnr.

rēpti, -ia, -ē tomar, agarrar.

ap-rēpti abarcar, infestar: Kab liš ažžydēj sōdai, tep ir aprēpe (kirmėlės) Bbr.

retai adv. 3. ralo: Iš pirmo ažruščinėja ratai Psl.

pilha pequena sf. (2) dim. ver pilha: Empilhei aquelas lenhas numa pilhazinha Dnr.

despir-se refl. despir-se: Despiram-se e foram dormir Dnr.

recolher reunir: Ainda há muitos besouros da batata, quem os recolherá Bbr.

obter refl. conseguir, apanhar: Ela vem de lá e pede pão; de onde vais conseguir, é difícil conseguir Psl.

atar amarrar: Amarra o pano ao cesto e depois põe água naquela bacia Bbr.

desamarrar tudo desatar por completo: Então desamarraremos todos esses sapatos dos pés Dnr.

agarrar-se refl. apegar-se: Agora penso, espera um pouco, como me agarrei a ti. E agora já te chamei Psl.

girar v. (1) rodopiar: Rodopiando, o rapaz espalhava manteiga Psl.

fazer rolar como no padrão: É preciso fazer rolar aquele barril diante do celeiro Dnr.

grunhir grunhir: Esta porca prenhe grunhe Dnr.

moldura sf. (2), moldura sm., moldura pequena sm. (2) aro da colmeia: Ontem tirei do armário as pequenas molduras, as molduras, tirei a moldura e (des)encaixei Psl.

roupinha sm. (2), dim. ver roupa: E também é preciso comprar roupas para as crianças mascaradas Dnr.

enferrujar, enferruja, enferrujou oxidar.

enferrujar enferrujar: O ferro fica amarelo e enferruja Psl. 2. avermelhar, ficar vermelho: O ferro enferruja e fica vermelho Psl.

azedar fermentar: O kissel azeda e ferve Bbr.

amargo sm. (1) como no padrão: Quão amargo cresce Psl.

sacarina s. (2) ver sacarina: Havia sacarina para todos — ou, na verdade, não havia açúcar. Então compravam sacarina e adoçavam com ela Bbr.

apsi-sakinėti 3. refl. responder, dar notícias: Fui a algum lugar na Polônia e não respondi quando perguntaram Psl.

at-sakinėti cf. recusar-se a responder: Não sei responder, respondo em polonês. Enquanto eu não aprender a falar bem, não responderei Psl.

12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

177

in-sakinėti mandar, ordenar: Vai, conduz os porcos para lá e para cá, conduz, ordena Bbr.

prisakinėti ordenar: Ninguém lhe ordenou que viesse aqui à floresta Dnr.

pēr-sakyti dizer demais: É melhor não dizer demais, é melhor não fazer algo errado (r.) Drv.

prisakyti como na língua padrão: Vive-se como Deus ordenou; o que mais se poderia desejar? Psl.

raz-sakyti 4. encomendar: Quando aqueles homens (os rapazes) encomendaram o apartamento cooperativo para ele, ele não encomendava mais nada. Queria encomendar um apartamento cooperativo Psl.

salotā f. (2) ver salada: As saladas foram semeadas Psl.

samanūoti, -ūoja, -āvo ver samanōti.

ap-samanūoti cobrir-se de musgo: Ele ficou todo coberto de musgo, a terra está coberta de musgo Psl.

sāmas s. (4) musgo: Colhíamos musgo em Beržuonys Psl.

pa-sapnūoti como na língua padrão: Assim que adormeço, começo a sonhar Dnr.

sēna adj. ver senas 2: Quem consegue ouvir, quem está com você? — Todos são velhos Psl.

senėti, -ēja, -ėjo como na língua padrão.

an-senėti amadurecer: Quando a relva já envelhece, então fica mais robusta Bbr.

irmãs sf. (3ᵇ) ver sesuoj: Jau tī regėj, seseris regėj ir regėj broliukas mažasnyšai Psl.

semear semear para vários: O dabar žōli papasēj Psl.

recipiente de semear sf. (3a) ver sētuvelė: O jau kap ātaima Velýkos, tai tadū sētuvėlė, didelēi sētuvī prikrāuna sūrių. Tadū jau pastāto sietuvī ir vālgo Bbr.

adoecer adoecer gravemente: Aš tep prisirgī, slobā Psl.

costurar 2. coser: Jām gēli a(ž)siūva čia Psl.

fazer escândalo ver prisiskandalyti: Kažkāp tadū itas mānaz girtaz būvo ir priskandālijo Psl.

palha sm. (4) ver skietas: Tī skiečys unsidēdzinēja. Skiečys muš tīvuosa būvo Psl.

através adv. comparar com skradžiai: Aik skrad žāmī, skrad žemliu Psl.

colmeia de quadros sf. (2) colmeia com armação: Manīm yra viena skrynėlė bitų Psl.

violino pequeno sf. (1) dim. ver skripka: Kunigien buvo Vincusis su skripkāiti Psl.

voar 3. correr para longe: Su striel’bū nūvēj, al’ netoli atskrido, sāko tep metrų šeždesiat mādze Psl.

de couro, -a (híbr.) adj. (2) de couro: Manīm plōnicks skūrinis dziržālis džiēgorop Dnr.

armadilha sm. (2) armadilha: Petē ihilanda ir tep jį rascisnija slāstas Psl.

deslizar, -a, -ou como em lituano padrão: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū āima gerai rāgutēs, slýsta gerai per sniegų Psl.

peneira sm. (4) ver spėlys: Oi itų smēlių būvo vāsarū Psl.

fungar com ranho, -a, -ou como em lituano padrão.

apsi-snargliūoti como em lk.: Bōbos lānda apsisnargliāvi jōp Psl.

snukys (dž) s. m. (4) ver snukis: Árklo snukýs dzidelis Psl.

snūsti, -sta, -do como em lk.

pri-snūsti como em lk.: Tai dziedas, sēnis, kap atsigulė, prisnūdo Psl.

178

až-sodinti 2. encarcerar: Kab nuveisi, liečvc tai pragaiši, turmon a(ž)sodinš Psl. 3. fazer entrar à força: Kap ažlaidė kojon (gaidys) šorn, kap a(ž)sodzino litkon Psl.

pa-sodinti 5. encarcerar: Norėj turmōn jį pasodzinc Psl.

pere-sopėti (híbr.) passar a dor: Visa vientara sopėj pakōl¹ peresopėj Psl.

spalvà s. f. (4) como em lk.: Nedāranka spalvōs un adžiēžos Dnr.

spalvōtas, -a (nj.) adj. (1) como em lk.: Ažklōj spalvōtų skōterc Dnr.

spalgentas s. m. (1) ver spalgenas: Spalgintus žalžius išrank(a) Psl.

spaṅgelis (rt.) s. m. (1) ver spalgenas: Spaṅgeliai raisti auga Psl.

až-spirti forçar: Any gi maskūs vaikus a(ž)spiria, ir gano Psl.

ansi-statinėti refl. ver anstatinėti: Ir prūtkelis iton šaudyklei unsistacinēja Psl.

raz-statinėti (híbr.) colocar de pernas abertas, abrir as pernas: Klyšāvas arklÿs placiai kōjas rastacinēja Psl.

in-statyti inserir, encaixar: Pienų išlaja, pōtum pienų pėčun instāto, kad ānas atvirt Psl.

pastatyti 11. inserir: Sāko, būtumēm institutan mēs jū kur pastāti Psl. 12. alojar: Jaū itoj savų avurku pastāte dzvidešimc bōnku Psl.

pri-statýti 4. oferecer, servir: Dzvidešimc bōnku avurku pristātė Psl.

stiprūs, -i adj. (4) 5. duro: Gerai, kap sciprūs miēgas Psl.

apsi-stōti 3. refl. parar: Estas gansas não param aqui, continuam a fugir. Liš cōn pimpe, ūncis cionāi apsistōja Bbr.

ras-straigdinėti (híbr.) espalhar: E quando não seca, então espalha e continua a secar (o feno) Dnr.

strolia sf. (4) tal pássaro, um tordo: Strolia tokiā paukštē graži Psl.

an-stūmti 2. inserir: Enfiou a língua Psl.

iš-stūmti 2. forçar a sair: Ele não quis, e expulsou-o de Lazūnai (Gumbaragi) Psl. 3. empurrar para fora E empurrou a cabeça para fora (da fenda) Psl.

pad-stūmti 2. empurrar: Uma mulher procura cebolas, a serpente sibila como se fosse uma corda, e empurra com a mão Psl.

su-stūmti, sūstuma cf. empurrar junto: Debulha, então empurra tudo para uma ponta e depois despeja os grãos Psl.

pad-sukdinėti (híbr.) torcer: Quando o cavalo é saudável, levanta as pernas bem alto, torcendo-as Psl.

sūkti 6. perfurar: Furou os buracos e cravou as estacas Uos.

až-sūkti 3. fixar: Fixou a moldura de madeira Psl. 4. refl. emaranhar-se: O cabelo, quando se emaranha na cabeça como uma carda, chama-se kaltūnū Psl. 5. refl. ficar tonto: A cabeça dela ficou tonta, aquela mulher enlouqueceu Psl.

išsi-sūkti 3. esquivar-se, evitar: Então também atingiu o padre, mas o padre esquivou-se. Uos. Ciej kažkāp i(š)sisukė, iżbēgo, a itu aže mē Psl.

paiš-sūkti 2. perfurar: Ora, os buracos estavam perfurados Psl.

pasi-sūkti 5. refl. deitar-se: As folhas de batata tombaram; não é bom ceifar Bbr.

supuoklÿnas sm. (3) pântano: Então já não havia alc, havia um pântano Jsk.

surduotas sm. (2) como em lk.: Diziam que, tendo-se defendido, acabaram por deixar alguém meio surdo Psl.

saudável, -vel adj. 4. robusto, corpulento: Ai, irmão, os leitões são robustos: grandes, com que peito! Psl. Ele próprio é pequeno, mas é um rapaz robusto Psl.

12*

179

saudável, -vel adj. (3b) muito saudável: Fica bem de saúde (dizem ao brindar ou ao despedir-se) Psl. Fica bem de saúde (ao brindar). — Muito bem de saúde (responde) Psl.

pesar, -a, -ou pesar.

re-pesar (híbr.) pesar: Todo tipo de trabalho é feito: pesam e tornam a pesar na loja Psl.

hóspedezinho sm. (2) dim. ver hóspede 1: Já chegam também os hóspedes, é preciso recebê-los Dnr.

deitar 6.Quando engasguei, assim também o cavalo se deitou, estendendo-se no chão Psl.

deixar para trás deixar: Trouxeram-nas, e onde caiu, deixaram-nas para o dia seguinte, pois já estava escuro Psl.

expulsar todos deitar todos fora: As abelhas escavaram os buracos e expulsaram-nos Dnr.

queimar até ficar negro 2.Todos os Dauronys estavam queimados, incinerados Psl.

queimar incinerar: E em Jotautai os guerrilheiros queimaram onze carroças Psl.

consogro sm. (2) 2. pai ou pais do noivo ou da noiva: Este é meu consogro; somos consogros, pois os nossos filhos se casaram Psl.

comitiva de casamento sf. (2) cortejo nupcial: E toda a comitiva de casamento vem Bbr.

xadrez sf. pl. (2) xadrez: As crianças já estão jogando xadrez Dnr.

pequenos ramos sf. pl. (2) pequena peça do mecanismo do fuso: Os pequenos ramos onde se encaixa o fuso Psl.

gelar, -a, -ou passar frio.

ap-šaldinėti congelar gradualmente: Apšaldzinėja visa ladù Psl.

šalikėlis subst. (2) dim. ver šalikàs: Jàp sagùtė mėlynička, o šalikėlis žãlickas Dnr.

paàž-šalti congelar todos: Kap liš žiemà, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr.

šãškos subst. fem. pl. (2) damas: Ir šãškom ãnas moka žãisc Dnr.

šaudytis, -osi, -ėsi cuspir-se: Uži kap itai un kėlio išvarýc, tep šaudosi Psl.

pa-šaukdineti chamar: Pamėc' mán chòc savùs pėdeliùs, chòc savùs žodeliùs, kad aš pėdeliùs skaitytau momùli išmindzinėtau, da aš gi momùlės pašaukdzinėtau (r.) Dnv.

šáukti 2. anunciar: Triskàrt šáukia (jungtuves), kùnigas šáukia, žmùoj gi nešáuks Bbr.

až-šauti matar a tiro: Rasstrėlýs, a(ž)šaũs ir gulėsi Psl.

išši-šauti 2. refl. sobressair: Jaũ lopėtos náta i(š)šiòvi Psl.

šėrėkas subst. (2) ver šarėkas: O mės be miego, basi, gryni, šėrėkas, ō kap būvo Psl.

šėšelis subst. (1) como no padrão: Šašėlai jau kųsni ilgėja Psl.

šėp adv. ver šiaip: Susirinkį tai šėp, tai tep ùtarijo Uos.

šėšerinis, -ė adj. (2) de seis: Aš, sako, šašariniais arkliais galiù važiuoc Psl.

in-šienauti cortar feno para si: Kiek jau inšienavai? Psl.

už-šikti sujar, dizer algo desagradável: Britkiai sakė: ù(ž)šiku, uštriedziu táu Psl.

šiltėti, -ėja, -ėjo como no padrão.

aquecer como em lk.: O vento mudou para o sul e aqueceu Psl.

centopeia s. (2) como em lk.: (A) havia muitas centopeias Psl.

horripilante adv. assustador, arrepiante: (Os lobos) uivavam na direção do oeste, no outono; então era arrepiante ficar sentado na cabana Psl.

180

quente, -a adj. (4) ver quente: Fui até lá; na loja, o leite quente melhorou Psl.

comprar em grandes quantidades 2. fig. comprar a granel: Comprou tudo na loja, levou tudo Bbr.

perfurar a tiros, -a, -ou atravessar com uma rajada de balas: Pôs-se naquela ponta e disparou uma rajada contra ele Psl.

conversar um pouco como em lk.: Abriu a boca e trocou umas palavrinhas comigo Psl.

enrolar-se atrapalhar-se (referindo-se à língua): Agora a língua já começa a enrolar-se quando falo mais depressa Psl.

enrolar-se repetidamente tropeçar com frequência, atrapalhar-se: Agora a língua está presa, já começa a enrolar-se repetidamente Psl.

levantar 3. erguer: Quando ele sair, os primeiros já estarão sentados, então o outro não se levantará Bbr.

pentear 3. cardar: A lã é desembaraçada com as mãos, estendida, e então é levada para cardar Psl.

pentear desembaraçar, limpar: Penteaste o linho e então fias Bbr.

embalar repetidamente ficar abafado: E também aquela pequenina já está a ficar abafada, dizem as crianças (enfaixada) Psl.

à maneira de cão, -a adv. (1) de cão: O ouriço veio à noite até ao meu quintal e esgueirou-se para dentro como um cão Psl.

xú interj. usada para indicar à fornada que entre no forno: A mãe assava pãezinhos: «xú, para o forno, xú, para o forno» Gud.

festinha s. f. (2) dim. ver festa: Vem a festinha, mas ela não me será agradável; será difícil para mim sem a minha mãezinha, filha das pessoas (r.) Drv.

clarear amanhecer: Já clareou, é preciso levantar Dnr.

com claridade adv. com luz, antes de escurecer: Cheguei agora com claridade Psl.

fresco, -a adj. (4) 2. novo, outro: Nossos padres são novos em Vilnius? Dnr.

então adv. cf. então: Já então os pés não grudam Psl.

então adv. cf. então, portanto: Então ele diz-lhe Drv.

at-tais inėti 1. libertar: Na paróquia, ele libertava no Natal Dnr. 2. celebrar: (missas): O padre celebra os ofícios religiosos na capela Dnr.

až-tais inėti preparar, arrumar: Prepara o padre para o primeiro dia da Páscoa, com paramentos. Depois ela preparava tudo para o padre ali, muito bem Psl.

iš-tais inėti 3. fazer, aprontar: O patife aprontava coisas, era um brincalhão Psl.

at-taisýti 3. libertar: E de manhã cedo o padre foi à igreja e libertou todas as pessoas (em casa) Psl.

iš-taisýti 3. equipar: Comprou e equipou, revestiu com tábuas Dnr.

talmùdas s. (2) 1. como em lk. 2. qualquer livro grosso: Que tal talmùdas é esse? Dnr. 3. fig. vários escritos, papéis: Já entregaram todos os talmùdas? Dnr.

escurecer, -ece, -eceu como em lk.

escurecer como em lk.: Que casa grande será a minha, e como ela é escura; quando havia luz, para mim já tinha escurecido (r.) Drv.

muito escuro, -a adj. (3⁰) escuríssimo: A sua casinha é muito escura, as janelinhas são pequenas Dnr.

entre prep. com gen. 1. indicando lugar: Senta-se com água entre as pernas Psl. 2. indicando relações (cf. mež): Os sem-terra tramam entre si Bbr.

tašýtis 7. refl. viver com dificuldade: Se estes meus filhos fossem pobres, eu não teria passado fome em Pãsalis, talvez tivesse vivido mais facilmente Psl.

ponto m. (4) como em lk.: Taškais tokis nuvėj Psl.

casar-se 2.Agora já uma saiu de junto do noivo, casou-se Psl.

181

bastar cf. chegar: Batatas não consigo dizer que são bonitas, para mim bastam as batatas Psl.

reprodutor (rt.) m. (2) macho (carneiro): Um reprodutor alheio entrou no meio das nossas ovelhas Psl.

andar à procura de carneiros, -a, -ou correr por aí, procurar ovelhas: A ovelhinha anda à procura de carneiros Psl.

andar um pouco à procura de carneiros correr um pouco por aí: Já andei um pouco à procura da ovelhinha Psl.

tekūtis m. (2) uma ave assim: Tekūtis paikštė tokià Psl.

bezerrinha f. (2) novilha ainda não crescida: Havia uma novilhinha e um bezerro Psl.

por ali adv. cf. por aqui: E as janelas estão por ali na tulha Gud.

cercar 2.Agora assim (as rédeas) cercamos, para que os lobos não atravessem Psl.

fiar até o fim 3.Neste inverno não fiei; não torci nem um fio, não fiaria até o fim Psl. 4.

vestir: As mãos estão amarradas aqui aos arames, a saia de lã está vestida Psl.

afastar 2.Trancaste a máquina, e ninguém a levará embora Dnr.

estender-se 2.Não vi lobos; os caçadores os expulsaram, e a estrada por onde se estendem Psl.

atrair 2.Talvez encontrem, talvez haja aqui mulheres bielorrussas das nossas Psl.

tfū interj. para indicar o ato de cuspir: A mulher tem o nariz sujo de ranho, já sujou a roupa de ranho, tfū! Psl.

tiek adv. 2. apenas: Jį pririšė pas medžiagų ir ciek nuogų Psl.

tiesinis, -ė adj. (2) direito: Sūka ciesinin šónan Psl.

tilifonūoti, -ūoja, -āvo telefonar (cf. telefonavoti): Davāi mės tilifonūoc Barisavan Psl.

pri-tilti parar: Lietūs kūsni pricilo, možna važūoc Dnr.

pa-tingėti como lk.: Kad nepaceingėš mókycis, būs žmuój Dnr.

tingulienė sf. (1) preguiçosa: O tu mergėlė, tu tingulienė, tingiejai sėce ir apravėce (d.) Drv.

tòrtas sm. (2) como lk.: Gardūs tòrtas, tokis saldūs Dnr.

tràcht interj. zás (para indicar uma ação súbita): Anà jam tràcht ir atvažūo įtoj mergà Psl.

tránsportas sm. (1) como lk.: Tė gi neima niekas tránsportas nė kokis Psl.

pa-tráukyti dilacerar: Negirdėt buvo, kat (vilkai) patráukyt žmonių, kiaūli kad ažima, tep patráuko in kavòlku Psl.

ap-tráukti tirar de si: Kab nuveimi darbàn, tep aptráukia kūsni, tį duonos dúoma, tį bóbos pádneša, dúoma Psl.

iš-tráukti 2. explodir: Aškale duris, minų paddėj ir ištráukė Psl.

nu-tráukti 3. quebrar: Dalgi, kuris nemóka (pjauti), tep ir pagūrina, niàugi nutráukia ar kap pagūrina nemokėdamu Bbr. 4. explodir: Du lāgerai nutráukta Psl.

pér-tráukti atrair, convencer a passar para o outro lado: Āny slūžijo niēmcam, a partizonai juos pértraukė šijaukai Psl.

raz-tráukti 3. cardar: Dár rastraūkia rūnkom vīlnu, kad nebūt kavòlku, o tadūkai šūkūoc nėša Psl.

trenýs sm. (4) larva de besouro: Trenýs insigrūda medžiagon ir kremta Psl.

trijosa adv. ver trijuosa: Nós nos sentamos os três e não bebemos nem um cálice Psl.

182

iš-trindinėti 2. riscar: As palavras significam «rasurar», pois vou construir uma casa Psl.

išsi-trindinėti refl. ver ištrindinėti 1: E a tecelã tecia, o tecido esfregava-se ao desgastar a roupa Bbr.

až-trinti 2. misturar: Ela mistura, e faz uma papa Bbr.

išsi-trinti 3. desfazer-se ao esfregar: E quando o linho se desfaz, apanham-no e atam os feixes Bbr.

nusi-trinti 4. refl. desaparecer (de uma gravação): Quando uma gravava, vocês cantavam aquilo, e na outra já se apagava (fita magnética) Psl.

pa-trinti 3. bater: Ora, aquela (maça) era tão fina, depois de batida Psl.

trūmpickas, -à adj. (³ᵇ) curtinho: A saia dela é bastante curtinha Dnr.

turėti 8. dever: Disse que temos de nos divertir Bbr.

ap-turėti conservar: Então havia muita água, e os escuteiros contavam quantas tinham de guardar; os escuteiros estavam alinhados Psl.

paaž-turėti 1. reter: Retiveram a água Psl. 2. parar todos: Pararam os cavalos no meio do caminho Dnr.

pa-turindinėti 1. sustentar, apoiar: Davam muito pão, margarina, linguiça, e as pessoas contribuíam Psl. 2. segurar, fixar: Os chifres estão presos e o material também. Onde o chifre está preso, uma peça de ferro o mantém Psl.

turklýs s. (4) como lk.: E quantos turklýs havia? Psl.

tvartėlis s. (2) dim. ver tvartas: No celeiro, ele pôs uns ratinhos no pequeno estábulo Dnr.

pa-tvērti atravessar com uma cerca, separar: As portas foram fechadas com uma cerca Psl.

ūch interj. comparar com och: No inverno, ui, que inverno! Bbr.

educar, -a, -ou ver ugdyti.

pri-ugdinti ver priugdyti: Savū avurkụ anà jau priugdini Jujōj būvo Psl.

ugi interj. olha, eis: Aš pažinau, tōj lāpē neša kų, a ugi žūsl, atėmiau Lz.

ūgnė f. (1) cf. ugnis: Ēm dēkti ūgnē Psl.

ūi interj. ai, oi (para expressar espanto): Ūi ti tai žmonės būvo negodni Psl.

ūn interj. cf. 1 an: O kakarūžų ūn tī pasėjom ir čiā o Psl.

ūnakai interj., unakāi cf. un: Fel'kà tāvas vaikščojo, tī ūnakai tokios Gaganiškos surdūtu Dauronys Psl. Itān gali unakai tījaukai itus, kad pagrūdo Psl.

ungurýs m. (3ᵇ) como em lk.: Ungurių mūs nēra, āny kap užai, chalērija Psl.

až-vadintis 2. nomear: Palitēusku tai visa ažvadzinosi daiktai Bbr.

pa-vadžioti 2. acariciar: Īteb va pirštais pavadžioja sāu per kākčių, po lūpas pavadžioja Psl.

vaikāitis m. (1) dim. de vaikas: Vo itų māny vienų vaikāiti tūri tōj mergėlė (filha) Psl.

an-vaikščioti dar um passeio, viajar: Ītai unvaikščoj daugiau unrazumnējo tadū žmonės Dnr.

ap-vālg yti comer tudo de cima: Sugavāu žūvį, mēsų apvālgiau, o kaulus pastatiai Drv.

ap-varinėti 2. afugentar um pouco, espantar: Žukų būvo un bū'l'bu, alē kūsni apvarinėjom Bbr.

išpra-varinėti dispersar, afugentar: Tep ātaima milicija, išpravarinėj, kad neūtar ytai palitēusku, kad nesmōkyvai Bbr.

183

afugentar espantar: Havia muitos deles (besouros) na horta; nós os afugentávamos Psl.

dispersar afugentar: E então, se não os tivéssemos dispersado, teríamos aprendido, mas não observou (poloneses) Bbr.

reconduzir 2. reunir em grande número: Nós os expulsamos (do campo), e de manhã já havia muitos de novo; reconduzem-nos Psl.

varža sf. (1) como em lk.: Construímos cercas Psl.

reunir-se juntar-se: Nós todos nos reuniríamos Psl.

vir de carro ver: chegar de carro: Ora, as crianças vêm de carro para cá. Psl. Quando Franūkas morava aqui, ele sempre vinha de carro até mim Psl.

vir de carro para cá ver: vir para cá: Vem para cá e também pernoita na estalagem, e bebe. Psl. Eles ainda queriam vir para cá a Valdzikiai, a Vlādzika Psl.

contornar como em lk.: Ele passeava com ela, eu contornei todas as casas Bbr.

ir-se embora (híbr.) afastar-se: As crianças foram embora Psl.

atravessar 2. como em lk.: Penso que atravessarei a estrada por aqui; os jovens viajam assim, mas eu caí de lado Psl. 3. mudar-se: Vou viajar; logo me mudarei para Vilnius Psl.

vėliunas sm. ver vėliumas: Também era preciso vėliunas, e tudo mais era necessário Psl.

virar do avesso repetidamente 2. trocar o lado de fora pelo de dentro: Viro as aves para o outro lado Psl.

retornar 3. vrt. devolver: Se é engolido, brilha; se não é engolido, então também não o devolve para si Psl. 4. refl. aparecer: De onde aparecem todos esses com barbas Psl.

verter para dentro 2. despejar: E ali as pedras foram despejadas Psl.

virar-se refl. ver perversti 2: Isso tudo já está virado Uos.

verter em conjunto empilhar: E a ave pôs ovos: tudo foi disposto em fileiras assim Psl.

bezerro sm. (2) 2. touro jovem: Kārvį triskārt vadziójau veršaliop Bbr.

ažši-vesdinėti brigar-se, discutir: Ānas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jau žmuōj Dnr.

pad-vesdinėti (híbr.) trazer: O kap atvāro kārves ir padvezdzinėja Bbr.

ažši-vėsti ver ažvesti 2: Lasių yra, a(ž)sivėdė da chalėrija Psl.

až-vėsti 5. (vrt.) enfiar: Kiaūlai diržāl ažveda, kad neraūšt žāmės Psl.

išsi-vėsti 4. refl. desaparecer: Kazū tī dzyky būvo, kap avītės vaikščiojo, alė i(š)si-vedė, nèra Psl.

pad-vėsti 3. atiçar: Nu tadū až itų kārvį ānas pādvėdė niėmčų Bbr.

paiš-vėsti exterminar: Paišvėdė arklius Bbr.

razsi-vėsti 2. separar-se: Ānas rasivėdį su žmōnu, gėra labai aržielkų Psl.

vestūvė (nj.) sf. (2) compare-se com casamento: Sūnūs ēmė vestūvį Bbr.

vėtrinasai, -ōji adj. ventoso: Ānas tokis kap kokis vėtrinasai būvo Psl.

in-vėžti levar: Kū suvėsc reikėja vaikam invėsc Psl.

papri-vėžti trazer muitas coisas: Parduoūojo tai cukierkās, tai abaronkās paprivėžį Bbr.

vič visa adv. completamente, tudo: Aždaūža vič visa Psl.

vidurys sm. (3ᵇ) 2. meio: Kūnigas jau ir lūngų addārė iš viduro, liš ažaic, patīsc Psl.

vienāp adv. de uma maneira, de um lado: Ir vienāp ir kitāp ragėjau Bbr.

184

an-vilgyti 2. umedecer: E eu aqui, quanto tinha de adžieža, quanto molhei, o que então despejei, e o que depois Psl.

vilkti, velka, vilko como lk.

pa-vilkti carregar: Estou tão exausto que já nem consigo arrastar as pernas Bbr.

susi-vilkti reunir-se: Quem não conseguiu arrastar as pernas, reuniu-se para dançar (d.) Bbr.

at-vírti 1. ferver ligeiramente: A avó apanhou cogumelos, encheu o caldeirão e ferveu-os um pouco Psl. 2. cozer ligeiramente: Pôs o leite no forno para que fervesse Psl.

pér-virsti tombar: Trouxe cuidadosamente um dos carros (de feno), mas com o outro tombou o carro Psl.

pér-virti ferver de novo: Vou ferver as amoras com açúcar; quando ferverem, ferverão de novo Psl.

visickai adv. completamente: Ela pastoreava vacas, e elas pastavam bem perto dali Psl.

visùrkai adv. no meio: Ele estava no meio, onde estavam as jovens Bbr.

výti 4. trançar: Nem colho arruda, nem teço uma coroa (d.) Bbr.

at-võgti 2. roubar: Teme que alguém lhe roube isto, que lhe furte Bbr.

pasi-voliōti repousar um pouco, preguiçar: Ele gostava de se deitar um pouco Dnr.

razsi-voliōti (híbr.) apodrecer: A madeira da casinha está apodrecida Psl.

susi-voliōti acabar desperdiçando o tempo com ninharias: Por causa das galinhas, ninguém vai acabar perdendo tempo Psl.

zolžà sf. (2) bócio, glândula: Era assim que era o bócio Psl.

zomãšinis, -ė adj. subst. (2) da aldeia de Zomašiai: Conheces aquela Marilkų de Zomašiai Psl.

žagraitė f. (1) dim. ver žagrė: Gerai ártie žagraitėm itom Psl.

žaidindinėti, -ėja, -ėjo ver žaidinėti.

pra-žaidindinėti comparar com pražaidinėti: Ānys gi kārves pražaidindzinėjo Psl.

až-žaisti 2. uivar: Kap vākāras, tai kad ažžaidzia (vilkai) medzỹ, tep až medzias diriguojasi, nāta stāugia gražai Psl.

žarnėlė sf. (2) dim. ver žarna: Tadū ity mėsy žarnėlėn sukemsām Dnr.

žarúoti, -úoja, -āvo lançar brasas.

pér-žaruoti queimar demais, lançar brasas: Tadū kāminų dāro, kap nūveima žārjos, péržaruoja Dnr.

žēmickas, -à adj. (3ᵇ) humilde, modesto: Ir nog manī Maceikai žāmickų žāmickų paklõm Psl.

ap-žergti como em lk.: Apžargė čāpėlų, merīgos jojo prieš šūhni ir klašės kuranī šōni lōja šūnes, tai tī ais až jaunīkio Dnr.

žibankštis sf. (4) ver žibenksė: Oi gražī žibankštīs, alė neragėc dabar Psl.

žich interj. jorro: Ir visa momnà paci ragė̃j — žich žich ūgnė (dito de um bêbado) Psl.

pra-žydėti florescer: Kap jurginia pražydz', tep jau skōra ir ruduōj Dnr.

žiēsti, -žia, -dė espalhar.

iš-žiēsti espalhar para fora: Sūdega malka, žarijas duobėten i(s)žiedzia Dnr.

žinōti 2. reconhecer: Kap āni (seni) būvo, Dziēvų žinōj, žinōj Dziēvų, o mēs jau ne tep žinom, lis dárbas, dárbas, dárbas Psl.

da-žinōti ver dasižinōti: Mān atsiūnc' kōrtų, kap dažinōsi iš kur āny. Sāko, visa vientara dažinōs kūngas Psl.

pa-žinōti conhecer: Eu já o conhecia havia muito tempo; durante uma semana ficávamos hospedados Bbr.

185

žirmūniškis, -ė adj. smob. (2) de Žirmūnai: E com um morador de Žirmūnai ontem ou anteontem fui a Grōdnion Psl.

žmonà sf. (3) 2. mulher: Aqui há uma mulher assim Jsk.

žužlà sf. (4) inseto: Há todo tipo de insetos, sabes, esses insetos Psl.

A seguir são apresentados empréstimos e vários híbridos de raízes não lituanas, que representam cerca de dois quintos dos acréscimos.

pri-abecóti acrescentar: Ele sabe acrescentar um pouco de cal Dnr.

papa-ablavóti cobrir tudo de cal: Cobre de cal todas as tábuas Dnr.

ačmūryti, -ija, -ijo (esl.) deixar atordoado, entorpecer: Ele está como morto; ela o deixou atordoado Bbr.

adnaselcus (esl.) sm. (2) não membro de kolkhoz, indivíduo isolado: Não gosto de adnaselcus. Eu era adnaselcus Bbr.

adrāzu (esl.) adv., cf. de imediato: Quando disseres politaušku, reconhecerás adrāzu imediatamente Psl.

akċizija (rus.) sf. (1) imposto de consumo: Antes, para o álcool caseiro, não havia nenhum imposto especial; havia imposto de consumo Bbr.

akċiznykas (rus.) sm. (1) pessoa que aplica multa ou imposto de consumo: Os fiscais do imposto de consumo passavam e tornavam a passar, a cavalo e em carroças Bbr.

pa až-akorkavóti tapar todas as garrafas: Tampou as garrafas com rolhas e colocou-as no armário Dnr.

akraikėlis (híbr.) sm. (2) ver akraičikas: Só restou um pedacinho de pão Psl.

albōmas (rus.) sm. (2) álbum: Este álbum é para fotografias Dnr.

alelėdas (esl.) sm. (2) chuva gelada: A chuva gelada chega e cobre tudo de gelo Psl.

alionkà (esl.) s. f. (2) tíbia: Īlgas kāulas vadzinasī alionkà Psl.

ambāras (esl.) s. m. (2) armazém, celeiro: Nūg ito ambāro jos tracià pirkia būs Psl.

aṅkrutnis (híbr.) s. m. (1) atilho para apertar os molhos de linho durante a penteação: Unċisnija įtep unkrutniu pédų ir abb r aukō Bbr.

an rāzo (híbr.) adv. de uma vez, imediatamente: Kap unlàisiu, tep anà įtjaukai pragaiš un rāzo Psl.

araplānas (esl.) s. m. (2) avião: Araplānai vis skrandà ir skrandà Psl.

pa-arendavóti arrendar por algum tempo: Ānas liš metūs itų žāmi pa arendavoj Dnr.

arkestrà (esl.) s. f. (2) orquestra: Kap tràciukārt a(ž) zvānyśiu, ka(d) tavà besiedà šoktū, arkestrà žāist Psl.

ārkotis, -ojasi, -ojosi brigar-se, andar às turras: Škādzinsam vienas vieno, ale visa vientara ārkojamės (su vyru) Psl.

arlēkas (esl.) s. m. (2) garganta: Arlēkas sōpa. Arlēkas ragēc Psl.

paiš-arņyti beber tudo: Paišarņiji žarjās, pauciēni stacyśim Dnr.

išarpavóti desfiar: Išarpavóji nuvē abiēdoc Dnr.

paiš-arpavóti desfiar tudo: Ik nedēliai visa būvom paišarpavóji Dnr.

pri-arpavóti desfiar: Kadāi priarpavójam vien miežų pie dešims maišų Dnr.

asōtkai (esl.) s. m. pl. (2) sedimentos: Asōtkai liki un dūgno Psl.

astiñčins (esl.) s. m. (2) 2. estrada: Mūmi arċį itas astiñčius Psl.

atrutà s. f. (2) 2. fertilizante químico: Atrutù sėja ir sėja, tai i(š)sivedė pimpės Psl.

186

atvaratnýkas (esl.) sm. (2) gola, lapela: Apsisėgi maninārkų, nėrā atvaratnýkų Psl.

ātvarāgas (esl.) sm. (1) coalhada: Móža válgysi ātvarago su pienu Psl.

atvarōgas (esl.) sm. (2) ver atvaragas: Iš atvarōgo sūrus dirba Psl.

azijōtas (de Suvalkai) sm. (2) asiático: Žmónes vedōma ti azijōtai būvo visì Psl.

bābuška (esl.) sf. (1) comparar com bobutė: Sāko, bābuška, kap aš pasakiau Psl.

paraz-bagotėti enriquecer todos: Mėgunai būvo nāta parazbagocēję Dnr.

razsi-bagotėti refl. ver razbagotėti: Ānas tai jau nāta ra(z)sibagocējo Dnr.

su-bagotėti enriquecer: Dabar subagocējom Psl.

bagūnas (esl.) sm. cafūnas (2) galo: Medi bahūnas baltai žýd, baūnas Bbr.

bākos (de Suvalkai) sf. pl. (2) comparar com bakai: Pāsai mōterų, bākos vyrų Psl.

balakōnas (esl.) sm. (2) casaco ruim: Ānas kaškūokį balakōnų apsisēgė Psl.

pa-balamūtyti conversar um pouco: Ānas lis pabalamūcyc mōka, o gōdo nepasakis Dnr.

prisi-baliavōti banquetear à vontade: Ot prisbaliavōjom Juskýcip un vesēlios Dnr.

baliezniā (esl.) sf. (2) doença: O tōj mán pasākė, što manīm yr balezniā kauluosōbi Psl.

balšēvykasai, -ōji smob. bolchevique: O kici ti ruskiej būvo, balšēvykiej Psl.

pa-baltōti falar de maneira incompreensível: Pabaltōjo ir razrińkc nemōžna Dnr.

baotėti, -ēja, -ējo (dial.) cf. bagotėti.

pa-baotėti enriquecer: Pabaocējom: būvom suvisū blogōj pirkēlėj, o dar rāgit kokiā Bbr.

pa-barabōnyti fazer tilintar: Ānas paibarabōnji tōm aguōnom: vot, sāko, kiek mēs pridziovinōm Psl.

basanožkà (dial.) sf. (2) sandálias: Aš turėjau kitās sāvo basanoškās Psl.

baválnā (dial.) sf. (4) algodão: Bavalnōs siūlais audžia Psl.

bazāras (dial.) sm. (2) procura: Reikia kap turėtum bazārų Bbr.

pa-besiedavōti conversar: Kap lis šuveimam su jūoj, tep ir pabesiedavōjam Dnr.

bielarūsini, -ė smob. (1) bielorrusso: Nu kap, ar galētut padēc bielarūsinei Psl.

biliētus sm. (2) ver bilietas: Būvo brūngus biliētus, devýni zlōtai Psl.

biliūtnis (dial.) sm. (2) boletim, atestado médico: Aisiū mergutōs tilifonavō dukterēs Jujōn, al’ andā dar un biliūtnio Psl.

birdāńka (dial.) sf. (1) espingarda: Ēmiaū birdāńku, kitu aisiū paspilnyc Psl.

blechonkā (dial.) sf. (2) pão de forma: Seniaū nebūvo itų blechōnkų, savā duōna būvo Psl.

pa-bliednēti empalidecer: Kō tu tep pabliednējai, ar i(š)sigundai? Dnr.

blōznas, -ā (dial.) adj. (4) jovem, imaturo: Jaūgi až dar buvaū blōznas Bbr.

bōlis sm. (2) cf. bolius: O jau mōčeka priringdzinēja, jau būōli svitaise Drv.

bonkā (dial.) sf. (2) frasco: Baravykų turū dzvi bonkās Psl.

bōj (esl.) imper. olha, vê, eis: Bōj, itoj ruskōj, itai ne mūsu mergutā Psl.

bridā (esl.) sf. (4) feiura, monstruosidade: Kāukų, tos bridōs yrā da chalerija Psl.

brigadiēris sm. (2) ver brigadyrius: Anā brigadiērių gyvena Psl.

brikiētas (soviético) sm. (2) briquete: Tōrfo brikietus kūrinom Psl.

brukēlis (nibr.) sm. (2) estômago, cf. živatas: Brukēlis sōpa Psl.

187

iš-budavóti construir: Anas pìrkių išbudavójo viențara kap sklenyčà Dnr. | refl.: Žydžūnai i(š)sibudavójì alně gražūžì pazdairyć Dnr.

pérsi-budavoti mudar-se: Jaũ keturólika metų kap mẽs visa ši pérsibudavójì Uos.

buláuka (esl.) sf. (1) caroço, bolinha: Buláukos áuga un jų Psl.

burčyti 3. censurar, repreender-se: Jaũ neũtarysìu, burčyja martėlė, kad neimù darbóp Bbr.

bùselka (esl.) sf. (1) colina: Bùselka tadù pasròdo, kab atàima buselai Psl.

čėkoti (esl.) (< talvez tėkoti?) ver ciekoti: Avýtės mūsios jaũ čėkuoja Psl.

čekūnuoti, -ūoja, -āvo ver tekūnuoti: Avýtė čekūnuoja Psl.

pa-čekūnuoti ver patekūnuoti: Avýtė pacekūnàu Psl.

cenà (esl.) sf. (2) preço: Kad liš atàis pirmìej, cėnų instatis, tai tep ir būs Bbr.

chaladelnykas (esl.) sm. (1) frigorífico: Unstātai pienų chaladelnykan Dnr.

chalėrija (soviético) sf. (1) 1. monstruosidade: Visókių varmų bùvo, visókios chalėrijos bùvo Psl. 2. grande quantidade: Un dývo, kas do chalėrija bùvo kirmelių Bbr.

chazéika (esl.) s. (1) dona de casa: Ītai chazéikos bernukáicis Psl.

čilytis, -ijasi, -ijosi ver kilytis.

pasi-chilyti mexer-se, colocar-se: Da kaip mán gyvenčie, da kur mán paschilycie, kop mán pristūlycie (reg.) Drv.

chòdnykas (esl.) m. (1) trilha, tapete: Ītókius áudė in padlògų chòdnykus Bbr.

pa-chrapinti ressonar: Pachrapina kap kadù ir ánas Dnr.

cigòras (rus.) m. (2) cigarro: Cigòras iš vieno lãkšto tutūno Psl.

cisūnas (esl.?) m. (2) lactente: Cisūnas kumeláicis, bo cicky žinda Psl.

cviẽtnasai, -óji (esl.) adj. enf. (4) colorido: Pìrko du tilivizoru cviẽtnõsius Psl.

čepelà s. (3ᵇ) 2. parte da lanterna onde se colocam as lascas de madeira: Šakalỹs čepelój undėta dėga Dnr.

čėsai (esl.) adv. frequentemente: O itai čėsai tep bùsta Psl.

čierkà s. (2) ver čerkà: Su savìn nešójùos čierkų. Pàmžų čìėrkon ir ižgėru Psl.

čystas, -à adj. (4) 2. puro, completo: Visi bùvo čysci litvinai, visi Psl.

čystenka adv. ver čyst: Vo liš viena lazuńiškė bažnyčia apláista čystenka Bbr.

čystindinėti -ėja, -ėjo ver čystyti.

pér-čystindinėti, limpar completamente: Un grebenių tai pérčyscindzineja Bbr.

apsi-čystyti, 2. refl. retirar os restos do parto: Apsičiỹstijo kárvė Psl.

čitonià (sl.) sf. (2) leitura: Ir kokià manà čitonià Psl.

až-čitóti ler: O darban váikščójo, tai ažčitója (pela salvação) Bbr.

pasi-čitóti refl. ler: Na im ksiōńšku ir tu pasčitój Dnr.

čiubótas, -a (híbr.) adj. (1) com penacho: Čubóta višta gerėšnė Psl.

čiudesà (sl.) sf. (4) milagre: O kokià bùvo čudesà Psl.

čmėlyś (sl.) sm. (4) ver spėlys: Dar tų čmėlių màža ragėc Psl.

dãliai (sl.) adv. ver dalej: Pàsaliai visi palitaušku kalbėjo, o jauã dãliai dãliai pàmirė Psl.

188

dastãyti, -ija, -ijo (sl.) apresentar: O kad ir nuvažuos ir mókycis, tai mės nedastãvysim grašų Psl.

dėkauka (regional.) sf. (1) telha: Dėkaukom diñkta Psl.

delščikas (sl.) sm. (1) servo: Lekõjus, visa kap aficėrip delščikas Bbr.

dernà (sl.) sf. (4) relva: Deŕnų jėmė ir klõjo kanovãs Uos. dernėlė dim. (2): Mės tų kišam po žalių dernelį, po geltonų peskelį (r.) Mės tuoji peskelį pricinsynsim, dzernelį aždũksi (r.) Drv.

diãkas (regional.) sm. (2) diácono: Sãko, aš bũsiu bãčiuška, o tu bũk diãku Psl.

diėdai sm. (2) 2. tal erva: Dziėdai — tokia žolė Psl.

diežà (sl.) sf. ver dzieškà 2: Dũona gardesnė buvo savà: nu šūmalai, visa dziežos tokiõž buvo, ažraščinõji ir kepi Bbr.

dynė (regional.) sf. (2) virilha: Kõjas sõpa iš dỹnių Psl.

dirėktorka (sl.) sf. (1) diretora: Ragiũ, jaũ aima dirėktorka Psl.

dõchlickas, -à (híbr.) adj. (3ᵇ) demasiado maduro, ressequido: O až gi buvau tokia sausicka, dochlickà Psl.

dõktorka (rus.) sf. (1) médica: Tep aima tõj ir manà dõktorka Psl.

dõvyti 2. estrangular, abater: Ány (vilkai) avýtez dõvijo Uos.

insi-dõvoti dar boa colheita: Buvõja un dzirvōno nãta linai godni unsidũvoja Bbr.

dõsits (dõsit) (rus.) adv. ver dos: Až žãmės nereikia sūdzycis, žãmės dõsic, dõsit Bbr.

dránka (rus.) sf. (1) preguiça: Dránka kap skiedà Psl. Dránkos pridzírbom Dnr.

drapõkas (esl.) sm. (2) ver drapočius: Drapokũs ėmei, àtkasei, kap liš radai nestõras šaknis ir lupì Psl.

drõžnyti, -ina, -ino (rus.) provocar: Vienaz drõžnijam, o kitas per gálvų kab dãvem Psl.

pasi-durnãčyti fazer tolices: Ánas pasdurnãčija kũsni, o tadù sėdzi čiũniu Dnr.

su-durnãčyti ver susidurnãčyti: Kap pabuvai nejėd ir negėrė tep sudurnãčiji žmũoj Psl.

durnavõtas, -a (rus.) adj. (1) pouco esperto: Tì kokià bõba durnavõta jam pašãkė Psl.

sudurnėti, -ėja, -ėjo (híbr.) cf. 2 sudurti: Sakìs, sudurnėjau suviš Psl.

dũšintis 2. refl. esforçar-se: Dabaŕ jau gerai, tai nėkali dũšinosi, ver̃pė cielų žiemų ir vasarų Bbr. 3. refl. lutar: Suskabino, ir dũšinos, ir pargrõvė tų Bbr.

až-dũšintis 2. refl. sufocar: Tas ladìs kap atsigulė und žãmės, tep anos (žuvys) aždũšinosi Bbr.

pa až-dũšinti estrangular, abater: O vilkų buvo, prieš vaimų tai vilkų buvo, paždũšina ir árklį, ir kárvę Bbr.

pa-dũšinti matar, estrangular: Ar kas tì padũšino jūs (vištelius), ar ãny pãcys išgaišo Dnr.

pa-dziũboti devorar: Se não lhes puseres comida (às galinhas), devoram tudo Dnr.

fėstas (empr.) sm. (2) festa: Houve aqui uma grande festa Bbr.

fraziėrus (empr.) sm. (2) barbeiro: É preciso ir já ao barbeiro Psl.

fundavõti, -õja, -õjo (empr.) oferecer uma bebida.

až-fundavõti oferecer uma bebida: Eu ofereceria uma bebida, e também pagaria Psl.

189

fūrmonas sm. (1) ver furmanas: Čeravnykas diz que é o cocheiro Psl.

futrā (esl.) sf. (2) casaco de pele: Naquelas geadas, vestia-se com muitos casacos de pele bonitos. E aqui, naquele casaco bonito, também se aqueceu Drv.

garčēčios sf. pl. (2) cf. arčica: Ah, é tão bom comer garčēčos com carne ou com torresmos Psl.

pa-gaspadorāuti tornar-se proprietário: Quanto tempo ele foi proprietário? Apenas dois anos Dnr.

gātarius (empr.) sm. (3b) serraria: Onde há um moinho, em Lazūnai havia uma serraria assim. Mas depois já tinham desativado serrarias como essa Bbr.

gōdnas, -ā adj. (4) 2. grande, de grandes dimensões: Aquele saco é tão grande quanto um barril Psl.

gramatvōdas (esl.) sm. (2) para-raios: Já foram instalados para-raios, mas no início não havia para-raios Bbr.

gramkulia sf. (2) ver gramkulka: Enviei os cartuchos, enfiei as balas e coloquei as gramkulias Psl.

gricelina (empr.) (2) glicerina: Então a mãe trouxe glicerina. Então untavam com glicerina Psl.

raz-griešyti perdoar pecados: Eu me confessei ao padre: se o padre me absolver, então isso será um pecado venial (p.) Psl.

gryžā (esl.) sf. (4) caroço, fissura: Eu também tenho um caroço Bbr.

grūščikas (rus.) m. (1) carregador: Grūščiku kiekkārt dżirbo po metūs, po dū, tep sveikātos nechvatoja grūščiku dżirpc Psl.

guliavōti (rus.) voar de um lado para outro, zumbir: Mōškos drābnos guliavōja, kad chmūrna Psl.

guntāvas, -ā (biel.) adj. (4) coberto com tábuas de lenha: Liš kad gražai sukrauči būit, gražai paviršāi, ot guntavi toki Bbr.

gūzikas m. (3b) 2. fruto espinhoso da bardana com semente: Vaikāi guzikais svāidēs Psl.

gvāltam (biel.) adv. com barulho, cf. gvoltu; ruidosamente: Mēs jau gvāltam rēkiam Psl.

haladauka (rus.) f. (2) fome, privação de alimentos: Momā pāmirē iš haladaukos Psl.

indīkas m. (2) peru: Indīkai tai ne mūsiai nē — martēlēs. Indīku nērā mūs Bbr.

invalidtkā (biel.) f. (2) mulher inválida: Anā invalidtkā Psl.

iškolā (biel.) f. (2) sinagoga: Tai āny āj tī iškōlon ir jiem prisāko jau tī načālnykas jau jūjis Bbr.

iveiskasai, -oji (rus.) adj. (4) ver jujiškis: Itas Jujōi, iveiskasai kunigas tai gi litaučas, tas jāunas kunigēlis Psl.

iziperšnykas (biel.) m. (1) uma erva: Iziperšnykas yra žolē un aukšto lauko āuga Psl.

jāvaras (rus.) m. (1) cálamo-aromático: Un jāvaro kēpēm dioun Psl.

generōlas m. (2) ver generolas: Jenerōlip buvai? Gud.

jēšli (rus.) conj. se: Jēšli tu aisi vōke, tu gyvensi Psl.

kalis (rus.) adv. outrora: Cionāi kalis bīvo Litvā Jsk.

kalchōzas (rus.) m. (2) ver kalkozas: (Bulves) parinkdzinēja kap nūveima kalchōzan Dnr.

kalērija sf. (1) ver chalerija: Kām itas āžaras patrūbnas, kap kalērijū ānas Bbr.

190

kaliuška sf. (2) ver kaliučka: Ānas gi vōgia obuolius un itu kaliušku Psl.

kamandūti, -ūja, -ūjo ver kamandavoti: Svōtas visų veselijų kamandūjo, svōto visi klaūso Psl.

kambājus (dial.) sm. (2) ver kombainas: Rugiūs pjautuvu pjōvēm, o dabār jau kambājam Bbr.

kambikōrmas (dial.) sm. (2) ração composta: Priviru žolių ir tadū jau kombikōrmo pripilū Bbr.

kančenia (dial.) sf. (2) fim, absurdo: In sāvo kiēmo neturi vāl ios, nu kančeniā Psl.

dasi-kančiōti chegar ao fim: Un pėnsijos gi daskankčōja mėtai Psl.

pa-kantraliavōti verificar: Pakantraliavōjo magazinų, ale nieko nerādo, visa uspravi Dnr.

kāpčius sm. (2) 3. algo semelhante a um monte, formigueiro: Skruzdėlių yrā, kāpčių padāro skujų Psl.

kara (dial.) sf. (4) casca: Ānas (briedis) karū jēma žiemų, vuožūolų apkrama žiemų Psl.

karalādskasai, -oji (dial.) adj. colorado: Dabār jau radōs karalādskiej žūkai Bbr.

karaulātas sm. (2) ver kalavaratas: O tadū kalauārtais verpiam Jsk.

karčytis, -ījasi, -ījosi (dial.) curvar-se, enroscar-se.

ažsi-karčyti dobrar-se, encolher-se: Anā jau a(ž)sikarčījo, jau vaikščōja kap krūkelis Bbr.

karistė (dial.) sf. (2) benefício: Ānas dżirba, o karistės nė kokiōs Psl.

kasavōti, -ōja, -ōjo (dial.) destruir.

až-kasavōti eliminar: «Os antigos de Ūtarija falavam, falavam, mas ainda não; já quando amanheceu, a língua se desprendeu» Psl.

kastrulā (dial.) sf. (2) panela: Ele próprio preparava a sopa, e cozinhava tantas panelas; todos vinham, comiam Psl.

katūkas (dial.) sm. (2) espaço cercado no estábulo: Compartimento para ovelhas, compartimento para porcos. O estábulo costuma ser dividido em compartimentos. Os estábulos são divididos em compartimentos Psl.

kaziulkā (dial.) sf. (2) uma erva, centáurea: As centáureas florescem amarelas Psl.

kiliā sf. (2) ver quilograma: Por quilo de manteiga, eram duzentos (rublos) Psl.

kleščys (dial.) sm. (4) carrapato: Aqui há carrapatos e muitos vermes Psl.

klišāvas, -ā (híbr.) adj. (4) torto, cambaio: Cavalo cambaio, abre muito as pernas ao andar Psl.

kliūčius (dial.) sf. (2) árvore de fruta: E a árvore frutífera fazia sombra Uos.

klumōkas sm. (2) 2. torrão: Começaram a surgir torrões Bbr.

knyškā (dial.) sf. (2) dim. ver livro: Os cavalos estavam registrados, os documentos eram assim, livrinhos Bbr.

pa-knīruōti 2. procurar piolhos, carrapatos: A porca se esfregava na lama Psl.

kōklikas (dial.) sm. (3ᵇ) uma doença equina: Ele está com cólica Psl.

kombājus (dial.) sm. (2) colheitadeira: Trabalhavam com a colheitadeira, a colheitadeira debulhou Bbr.

kōniuchas (dial.) sm. (1) cavalariço: Havia um cavalariço daqueles, de Valdzikai Psl.

padsi-kosōti arregaçar as mangas: Arregaçou as mangas até os cotovelos, pois aqui é fundo Dnr.

kovā (dial.) sf. (4) café: O que vais beber, café ou chá? Dnr.

191

krempavóti, -ója, -ójo ver krepoti.

in-krempavóti amarrar: In-krempavój jí vãdziom Psl.

krėpkai adv. ver krėpkiai: Krėpkai ãnas (baronas) káunasi Psl.

krepóti, -ója, -ójo (dial.) amarrar, prender: Davai jí krepóc vãdziom Psl.

kromėlė sf. (2) dim. ver kroma: Įtai su kromėlėm ãny važinėi Bbr.

krūkelis 6. um quarto de litro: Kas tai arielkos, kad krūkelį pėrka, niekali kad krūkelį tep įtai, ogi arielkõ Bbr.

krulickai adv. ver krulickas: Avýtė ãima laukan krulickai, kap kiškis Psl.

kuborkėlė 2. dim. (2) latinha de conserva: Ir iton kuborkėlėn bùvo daug prikráuta mešõs Dnr.

su-kuliúoti começar a mancar: Ir kõ įtai Krasulià (karvė) sukuliáu? Dnr.

kulõčius (dial.?) sm. (2) rapaz: Nu Brõnius, nu, kulõčiau, kãz girdėc. Nu, kulõčiau, kur varysim ganýc Psl.

kunyčia (dial.) sf. (2) marta: Ir šaškų, ir kunyčių bùvo Psl.

kùpkas sm. (2) ver kūbkas: Vo inlėj tu itan kùpkan, inlėj dabar šau Psl.

kvajėlė sf. (2) dim. ver kvaja: Kvajėlė maskickà pie kėlių išaugi Dnr.

kvaterà (dial.) sf. (2) apartamento: Įtai aš un kvatėros ĩ gyvenu Psl.

ap-kvorbavóti pintar, cobrir de tinta: Mãn apkvorbavuój kiek kėlinių, aš visa vientara vienoski váikščiosiu Psl.

pa-kvorbavóti pintar por cima: Pakvorbavojau višus lakmonūs Dnr.

lapotà (esl.) sf. (2) pá de madeira, pá de forno: Dėma bundų in lapõtos itos padarė Psl.

lašýs (esl.) sm. (4) alce: Lasių a(ž)sivedė da chalėrija Psl.

lekõjus (esl.) sm. (2) criado de uma propriedade senhorial: Põnaz bùvo jĩ jėmė až lekõjų, kad visa jam paduodinėc, visa čysta kad duovõt Bbr.

lempãsas (esl.) sm. (2) fitinha: Čià un rankõvių balci cėj lempãsai jaũ insidzirbĩ Psl.

lepka (esl.) sf. (2) mata-moscas: Kadãi bùvo lėpkos mūsiom gaũdyc Dnr.

pa-lėpoti conversar sobre banalidades, tagarelar: Ot kap kadũ ir ãnas palėpoja kų Dnr.

lišnia adv. ver lišnas: Jaũ lišnia gyvenu ir tep Dnr.

lišțvėlė sf. (2) dim. cf. lištva: Piŕkių dãbar apkaldzinėsim lištvėlėm Dnr.

litaukà (esl.) sf. (2) mulher lituana: Nemóku atsakyc lietuviškai, ot litaukà Psl.

litaũskas, -à adj. (4) ver litauskasai: Mės visa sãkom, što litaũskoj respublikoj daugiau viso yrà Psl.

ližà (esl.) sf. (2) ver ližė: Tokià ližà padaryta Psl.

pa-lõjoti inundar-se: Anà kap kadũ palõjoja Dnr.

pri-lõjoti inundar-se, encher-se de água: Kad anà nebūt prilõjoj un manĩ, tep aš su juói ũtarytau Dnr.

lõpterti, -ia, -ė (híbr.) rasgar-se, estourar: Ir zdõchterė ãnas (vilkas) daikti, širdzis lõpterė Psl.

pa-lūmyti amassar: Nu Petrūkas apvajavój, mõcnai apvajavój, mõcnai palūmijo Bbr.

maciorà (esl.) sf. (2) matriz reprodutora: Turėj kiaũli maciõru. Maciorà, kur paršūs vėda Psl.

magazinà (rt.) sf. (2) ver magazinas: Ãny magazinãs turėj, o dabar žmūones magazinūs tūr Bbr.

192

mãgnezas (sv.) sm. (1) magneto: Tjįsa mãgnezas a(ž)sikūryc Psl.

mãika (sl.) sf. (1) camiseta: Rubãškų čỹstų jėmiau, mãikų čỹstų jėmiau, bo mȯža savõj adžiežoj kur̃ (está deitada) Psl.

majõntkas (sl.) sm. (2) propriedade rural: Gi Mėgãnuosa turėj majõntkų Bbr.

majontkėlis diminutivo (2): Visur̃ gi būvo majontkėliai Bbr.

malačėjus (sl.) sm. (2) dente-de-leão: Malačėjus geltonai ažỹdž’ po piėvas, po visur malačėjus Bbr.

maladėti, -ėja, -ėjo (sl.) rejuvenescer.

pa-maladėti rejuvenescer: Kū̃sni pamaladžėjau, pajau nė jau Psl.

pa-maliavóti pintar: Grindės nãta britkios kap nepamaliavōtos Dnr.

malinárka sf. (1) ver maninarka: Tep itai jau būrnosus siūve, malinarkas Bbr.

malõdžyvas sm. (1) ver malõdživa.

marnavóti 2. marinar: Oi nedžiovinci baravykai, marnavōti Psl.

marščina (sl.) sm. (2) ruga: Susrauki žmuõj – vienos marščinos Psl.

mašinka (sv.) sf. (1) extrator de mel: Išėmei romėlį, jau pilnas medaũs, atnėsei mašinkon i(š)sukei ir medūs Psl.

matavýlai sm. pl. (2) ver matavylas: Yrã toki matavýlai matkùs matúoc výc, džirpc matkùs Bbr.

raz-matōti desperdiçar: Ãnas mõža tadù nuim̃s itùos gražùs ir šį tį razmatuõs Psl.

desinscrever-se desregistrar-se: Tadù mēs i(š)simeldavojom Bókšti Dnr.

atormentar fazer sofrer: Primenčijo ãny mani un pastarūnko Dnr.

entre (esl.) prep. com gen. ver entre: Mėž lapõtkų sópa Psl.

agrimensor (esl.) sm. (2) medidor: Mūz būvo tokis miernýčasai Bbr.

confundir-se (esl.) atrapalhar-se: Vienų žõdi lietuviškai, kitų paprõstu, visāp kap, ir aš jau milijójuos Bbr.

lembrar-se refl. ver paminyti: Nu ir pasminijo ãnas važiuodamas iš Jujõs su Šurpickuoj Bbr.

desmaiar, -a, -ou (esl.) desfalecer: Aš mlėju, kad nug autobūso liksiu Psl.

desmaiar perder os sentidos: Negalėj būce, sumlėj Psl.

de madrasta adj. de madrasta: Tõj duktė ėm mõčiakosi ir sušãlo Drv.

carregou (esl.) sm. (2) transportou: Mõlis nãta ėma vilmų Psl.

atormentar (esl.) fazer sofrer: Nemūčij tū ito vaiko Dnr.

torturar até à morte matar por tortura: Čià kùngių ažmūčijo, numirė Psl.

espertalhão, -ona (híbr.) adj. (3ᵇ) muito esperto: Bernãicis itokis spraũnickas do mūdrickas Dnr.

insistir, importunar persistir, aborrecer: Būt ir mani primuštravōji ãnos (vyro seserys), kad nebūtum atsid aliję Dnr.

ofício religioso (esl.) sf. (2) culto religioso: Jujõj jau a(t)taisinėja naboženstvàs Dnr.

chefe (esl.) sm. (1) superior: Ãnas un načálnyko mõkosi Dnr.

nadiėlas (esl.) s. (2) porção de terra, lote: Nadiėlas būvo traucina Bbr.

naĩradnesnis, -ė adj. sup. ver radnas: Da manà momùtė, da buvai mãn naĩgeresnė, da buvai mãn naĩradnesnė (r.) Drv.

13. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

193

naiskariai adv. sup. ver skariai: Mės visa Vilniun važiuojam, ko reikia visa Vilniun važiuojam, naiskariai Vilniun Psl.

napiėšu adv. ver piešu: Reiks napiėšu aicie Psl.

nastojáščiàs, -ia (esl.) adj. (2) verdadeiro: Tep vot manip nėra itai kad brólis nastojáščas vienós momòs ir vieno bočiós, ir sesú nėra, às viena Psl.

nastajáščiai adv.: E eu ceifava como em nastajáščai, pois os feixes não estavam alinhados Psl.

nemčiūra (esl.) f. (2) cf. nemčius: Tokis sveikaz buvo nemčiūrā Psl.

nesylà (híbr.) f. incapacidade: Cionái gerai kólėk sỹlą, o kap nesylà, kàs būs tadū Bbr.

niėnčioti, -ioja, -iojo (esl.) ver nečnyti: Nu ir nuvėj, niėnčioj ti vaikūs Psl.

niščėmnas, -à (esl.) adj. (4) seco, de jejum: Pelanių dzienā itai jau niščėmnā dzienā, niščėmnai adv.: Kap pelanių dzienā, tai jau tadū niščėmnai (valgom) Bbr.

òtpuskas (esl.) m. (1) férias: Kadù Irenà ranka òtpuskų? Dnr.

pačės (esl.) adv. continuamente: Vo tep pačės tai màn nė, màn nesbįzdóvojo Bbr.

pačėskos (esl.) f. pl. (1) ver pašukos: Šapeciù jau kap šukúos, tai pačėskos Psl.

pačivõncas (esl.) m. (2) adolescente, rapazote: Jaũ padáugi, jaũ godi būvom pačivõncai Psl.

padkvõšnica (esl.) f. (1) região sob a cauda: Itai mes sākóm patkvõšnica kārvės Psl.

padnebenė f. (4) ver padnebienia: Padnebenė sopėj Psl.

padprūgas (dial.) m. (2) patprūvas, ver paprūga: Os patprūgas ficam pendurados sob o ventre do cavalo. Arreios, sela pequena, patpinka, patprūvas, nabėdrikai Psl.

padprūvā f. (2) ver paprūga: Padprūvā árkláicip Psl.

padūškaitė f. (1) dim. ver padūška: Comprei algumas padūškāiti Psl.

padvečėrkas (dial.) m. (2) lanche da tarde: No lanche da tarde comemos linguiça ou toucinho, skvarūškos com paštais, leite azedo ou fresco, cada um o que quiser Psl.

padvešiōlkai (dial.) m. pl. (2) devoluções, visitas de retorno: Na outra semana houve padvešiōlkai Psl.

paklónas (dial.) m. (2) saudação: E ainda me enviaram os mais humildes paklónas de Maceikai Psl.

palūčyti, -ija, -ijo (dial.) receber: Ele recebe um salário e dá a quem precisa Psl.

paludnià f. (2) 2. lado sul, cf. meio-dia: O vento virou para o lado do sul Psl.

pamastinis (híbr.) m. (2) madeiras colocadas sob os trilhos: Ali havia uma grade, os pamastiniai estavam podres, não dava para passar de carro Dnr.

pamōjemu (dial.) adv. na minha opinião: Bem, não perguntei que carro era, não li, mas, na minha opinião, eram Živuliai (Žiguliai) Psl.

panenka (dial.) f. (2) ver panelė: Então, como está a tua panenka Gud.

paperėčyti, -ija, -ijo (dial.) contradizer: Ela contradiz toda a gente Dnr.

až-paperėčyti contradizer: Não se pode dizer nada a ele, ele contradiz tudo Dnr.

papõlsku (dial.) adv. em polonês: Escreves-me cartas em polonês Psl.

papūtnosai, -óji (dial.) adj. (4) que vai de passagem: Eu estava parada, vêm os papūtnosieji, não há nada a fazer Psl.

parūšku (dial.) adv. em russo: Escreves-me cartas em polonês, pois não consegues escrevê-las em russo Psl.

194

pri-parėdkavoti preparar, aprontar: Nik pirmo aisū kąscie (bulvių), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl.

paskrebūška (dial.) sf. (1) último filho: Aš paskrebūška, paskučinis Psl.

paštarus sm. (1) ver pastyrus.

pastupóti, -ója, -ójo (dial.) entrar: Gródnion pastupóc dokumentús mūsi niuvezė Psl.

pasusiėdsku (dial.) adv. perto, na vizinhança: Ir aš ti buvaũ pasusiėtsku Bbr.

paškuštvà sf. (2) ver paskustva: Kūryc tai paškuštvà Psl.

pašniūreli (híbr.) adv. em fileiras, em linhas: Bebrėnų laukai pašniūrali vadžinosi, kap itai jau kokį šniūraliai Bbr.

patrašyti, -ija, -ijo (dial.) afofar.

ras-patrašyti afofar: Rastraukia vilnų, rūikom raspatrašija, o tadi šūkuoc neša Psl.

paukŷrus (dial.) sm. (2) 1. bolha: Aš paukŷrų išverzdinėju un kito šóno Psl. 2. contas de gordura: Paviriš ūndenio plūkauja paukŷrus Psl.

pautyna (dial.) sf. (2) teia de aranha: Tį liš paučynos karilįuoja Psl.

pavožka (dial.) sf. (2) carroça, carro de tração: Dāvė jam grąžų, pavožkų grąžų Psl.

pažemkà (híbr.) sf. (2) morango silvestre: Pažemkų būvo daug raudonų Psl.

pažmūisku (dial.) adv. em lituano: Aštūonis vaikis mókė, pažmūisku mókė Psl.

pelavynos (dial.) sf. (2) pl. serragem: Kō neválgė: ir pelavynàs valgė, ir žóli visókių valgė Psl.

perenósica (dial.) sf. (1) espaço entre os olhos: Kap dau perenósicon, tep ir abgruvai Psl.

perestroikà (rus.) sf. (2) reestruturação: Nu kap jūsim perestroikà tój Psl.

pēsenina (rus.?) sf. (1) erva-de-passarinho: Pēsenina kietā žolė Psl.

petlià (rus.) sf. (1) laço: Kazàs gūdėm, petliàs stātėm Psl.

pripielavóti cortar com serra: Pripielavójam malkos, dos būs un višós žiemós Dnr.

pierýti, -ija, -ijo (híbr.) bater: Ir pierýji piedus spragelais Bbr.

piešu (rus.) adv. a pé: Nu reikia aic piešu Psl.

pasi-pilmyti 2. caçar: Ėmiai birdānku, aišių paspīlnyc Psl.

pirnykas (rus.) sm. (1) grama: Pirnykas nāta imasi Psl.

pištólmašina (soviético) sf. (1) metralhadora: Vaikščoj su pištól mašina un kāklo pakóri Psl.

plādýti, -ija, -ijo (rus.) dar frutos.

až-plādýti fecundar: Jaunā motkà daugiaũ ažplādžija bītų Psl.

plāstas (rus.) sm. (2) sola do pé: A(z)sopėj plāstas Psl.

plėšnes (rus.) sf. pl. (2) mofo: Jaũ ir plėšnių radòs Psl.

plėškoti, -oja, -ojo (rus.) dar tapinhas.

pa-plėškoti dar tapinhas: Pazdairė un itų poperų, man paplieškoji, što godnà dār manā širdzis Psl.

pletavýkas (rus.) sm. (2) tagarela: Ažūbelavysa un gālo selós pletavýkas būvo, Petrušką pletavýkas Bbr.

plionkà (regional.) sf. (2) faixa: Itai kiek kartų ūtarīs tój viena plionkà Psl.

pliūkoti, -oja, -ojo (dial.) chacoalhar, lavar roupa: Prilėji ūndenio niekóčiu do ir pirkióji pliūkóji Bbr.

13*

195

plōščius (dial.) sm. (2) capa: Nugruvau bālon. Gerāi, što pluōščus va itas būvo manī Psl.

pōnčekas (regional.) sf. (1) sonho: Vo itokis stūoras ānas, tai, sāko, visa vientara pōnčekas tokis Psl.

pōlskas (dial.) adj. (4) ver pols kasai, 4. católico: Ītas žintas pōl'skas ir visi trīs polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nēr rūško niēko Psl.

pōryti, -ija, -ijo (dial.) ferver.

in-pōryti oferecer uma refeição: Ir až šikinēs tūrmōn, dešimš metų impōrijo Psl.

pōžyva (dial.) sf. (1) sustento, alimento: Ir buselį nēra, bo pōžyvos nēra Psl.

pradielas (dial.) sm. (2) começo, brecha: Pradžielas džidelis mež duncių Psl.

praktikavōti, -ōja, -ōjo (regional.) ver pratica uti: Ānas grāšu nevīlnas, ne, ale kūnigas praktikavōja jī Psl.

prakūdyt(i), -ija, -ijo (dial.) fazer travessuras.

susi-prakūdyt(i) comprometer-se: Nu kap susprakūdžiojo, tep tadū išvārē nug arēndos Bbr.

prās (dial.) prep. com acusativo, através de: Anā patilifanavōj prās tilifōnu, un pirmo atažō patilifanavōj Psl.

prāstyti, -ija, -ijo (dial.) endireitar, arrumar.

iš-prāštinti limpar: Ir ti išprāštijo ir tī, nu vot čyščiau kūsni Psl.

pa-prāstyti pôr em ordem: Āny gi mān paprāščio visa, pīrkių Psl.

prativyti, -ija, -ijo (esl.) contradizer: Daktorkā sāko — āš ka rōs duōsiu tau, tep āš jau nepracivijau Psl.

prativniai (esl.) adv. de maneira horrível: Lazūnai labai praciniai štārīja Gud.

1 prāuda (esl.) sf. (1) compare com verdade: Ītai būvo prāuda Psl.

2 prāuda (esl.) adv. compare com verdade: O niēnkali dār ieškojo, čōr žnajet, kurų metų žāmēs, prāuda Bbr.

prichadžalas (esl.) sm. (2) forasteiro: Tai prichadžalai koki, iš kurī primuos stōjē Bbr.

pūškā (esl.) sf. (4) terra inculta, solo infértil: Bīvo pīrki pūškų tokių, pūškų selōj Psl.

puzȳrius (esl.) sm. (2) bolha: Kas pazdarē, kad sōpa puzȳrus Psl.

rabaškavōti -ōja, -ōjo (esl.) ver rabaškauti: Ot vaikas, nemušēdž, visaraba škavōja Dnr.

ap-rabaškavōti ver aprabaškauti: Nēr žiniōs, kas susiēdų aprabaškavōjo Dnr.

iš-rabaškavōti ver išrabaškauti: Visur išrabaškavōs (vaikai), niēkur nepakūopsi nog jū Dnr.

rād imka (esl.) sf. (1) catarro: Rād imka ragēč un kāklo Psl.

radȳnos (esl.) sf. pl. (2) nascimento, parto: Ītamp bērniukip skōra radžynos būs Dnr.

rās (esl.) interj. espetar: Āš rās sklēnyčių pastatiau Psl.

raščinēti, -ēja, -ējo ver raščinioti.

až-raščinēti ver ažraščinioti: Ažraščinēji pastāto in pēčo, kad padrūkt. Iš pirmo ažraščinēja ratai Psl.

rāvas sm. (4) 2. ruga: Dēlno ravai džideli Psl.

196

paravinti bater, golpear: Testą paravina (vaikas) kūsnį, unispakaė jis Dnr.

paansi-rėdyti vestir todos: Visi bernai paunsirėdį suveji un vešėlios Dnr.

pa-rekomendavóti recomendar: Kap niėkas neparakemendavôs, tep ir negãusi dárbo Dnr.

rėškėlė (híbr.) sf. (2) meio alqueire: Oi niėkali gi buvo itos džiėškos, riėškėlės nedzidelės Bbr.

reštà sf. (2) 2. resto: O tadū nuvažiavo, rešė parinko, o jau čia ir dzvylykta Psl.

ridliaukà (dial.) sf. (2) rolo: Atnešė vo rigliaukàs tep vo ilgio ir itep va plocio Psl.

rižavótas, -a (esl.) adj. (1) castanho-avermelhado: Rižavótas arklyš Psl.

rõdimka (esl.) sf. (1) cf. rãdimka: Ar jau ti rõdimka, ar tep kas un kãktos Psl.

pa-rõdyti aconselhar: Ir kas parõdžijo gėrc myžalus Psl. | refl.: Ar gėra ar blõga, ānos pasrõdija, ānos paũtarija (r.) Drv. Pasrõdzyk su savòm momũlėm Drv.

roliūti, -iūja, -iūjo (dial.) rolar (à força): Kab atstumš, ir roliūc durys, tep sio, visa Psl.

rūšinti, -ina, ino (esl.) tocar.

pa-rūšinti tocar: Aš girdėjau, ānas kap parūšino, tep tį liš traška Psl.

rūšyti, -ija, -ijo ver rūšinti.

pa-rūšyti tocar: Kap parūšija širšas, nėr dáikto Psl.

saliõnkinė (híbr.) sf. (1) saleiro: Saliõnkinė, kur pilia druskų Psl.

sãltyšas (esl.) sm. (1) chefe da aldeia, saltišius: Tai dár kap saltyšu ānas būvo Psl.

samsýnas sm. (3) denominação, em forma de apelido, de um habitante de Dervagiai: Dervagiškiūs gudenioniškiai vadzino samsvnais Gud.

sardėčnykas (rus.) sm. (1) certa erva: Širdzis sopa, tai sardėčnyko privirau Psl.

saviėtas sm. (2) ver sovietai: Āny a(ž)sivedė aš karvi, nu kap saviėtas ažāj. Saviėtas ažājo ir išvārė jį, kad ažvėst kárvi Bbr.

sėlyti, -ija, -ijo (rus.) deslocar os habitantes.

iš-sėlyti dispersar para que se estabeleçam em diferentes lugares: Tadū juos iššėlijo po selās Bbr.

paiš-sėlyti desalojar: Nosūnai būvo, tadū gi, pónas paišsėlijo Bbr.

razsi-sėlyti espalhar-se, estabelecer-se: Bebrėnuosa šašozdėšim namūkų būvo prieš vai-nų, būvo jau gòdniai rasisėliji Bbr.

sernička sf. (2) ver serničkas: Ti serničkos, tį ādāta ciktai Bbr.

skálka (rus.) sf. (1) lasca: Itai skálkos (kanapių) ir stūovi kap skvaruškà (ko-pūstuose) Bbr.

skarùs, -i (rus.) adj. (4) rápido: Būt gerai, kal skarùs ir sil'nus būtai Bbr.

skatà (rus.) sf. (4) comparar com skatȳna: Skatōn kad išėit, patraukt, patraukt, ale jiem (vilkams) chvatōja mėsōs Psl.

skrebóti, -ója, -ójo (rus.) raspar: Aš paskrebūška, bocià skrebój, skrebój ir kójų nedadzirbo Psl.

sklõdas (rus.) sm. (2) armazém: Un sklodo bocià dzirba, ānas padėdzinėja Psl.

slidkùs, -i (rus.) adj. (4) escorregadio: Unduōj (šarmo) geltonas tokiz gražūs unduōj ir ānas sliktūs tokis Bbr.

197

slieptsius sm. (4) ver sliepokas: E tais casas, grandes e pequenas, e os escondidos, escondidos, como nós dizemos Psl.

šlynoti, -oja, -ojo ver slynyti: O sangue escorre, escorre, dos dedos rachados (dedos), tudo escorria Psl.

słu žanka (sl.) sf. (1) criada: Não diga que é uma criada, mas uma senhorita Gud.

až-slūžyti merecer: E para eles havia dado um pequeno pedaço de terra, onde ele serviu, apenas um jardim Bbr.

smurāgas (sl.) sm. (2) prado: E tinha animais, mas não havia smurāgas, nada Bbr.

sōkas (sl., nj.) sm. (2) comparar sula: Deixamos a seiva correr, quando não, a seiva corre Bbr.

sotà sf. (2) ver sotka: Trinta sotàs bastam e chega Bbr.

smiēšnas, -à (sl.) adj. (4) alegre, que gosta de piadas: Oh, ele é uma pessoa alegre Psl.

smōrgoti, -oja, -ojo (sl.) esfregar, empurrar.

ap-smōrgoti esfregar: Então esfregamos as roupas, então as cobrimos Jsk.

pri-smōrgoti esfregar um pouco: Esfreguei um pouco a aveia, esfreguei Psl.

ansi-spakājyti refl. ver anspakājyti: Ali o cavalo deu um coice, e ele se esquivou Dnr.

spāryti, -īja, -ījo (sl.) provocar: Como Deus te provoca (diz-se a quem come) Psl.

sparyžāvōti, -ōjo, -ōjo ver paralyžuoti.

susparyžāvōti paralisar-se: Já ficou paralisada; um dos lados se contraiu Psl.

spāvēde sf. (1) ver spaviedis: A cada mês chegam as spāvēdes de Tercijōrka Psl.

spaviedōtis 2. refl. confessar os pecados: O kū ānos spaviedōjasi, kiba vōgia ānos Psl.

2 an-spēti amadurecer: A tadū kap unspēja linai, rāuna, braūko Bbr.

2 in-spēti amadurecer (depois de colhido): Žinau, dābar inspēs grikiai Psl.

spikuliācija (rus.) sf. (1) especulação, comércio: Prisāko, spikuliācijū vienas kitām nepēr daužinēs Bbr.

spranžināukos (esl.) sf. pl. (2) grade de dentes elásticos: Tadū atāj spranžināukom itom pērāidinēj kūsni Psl.

spranžinavōti, -oja, -ojo (esl.) gradear, cultivar.

pa-spranžinavōti cultivar um pouco: Dzirvōny tų paspranžinavōja kūsni, trūšū atvežam, pāaram Psl.

staramodnaī (esl.) adv. à moda antiga: Sāko aik pazdairīk, kap ānos ūtaria, nāta staramodnaī Bbr.

staršīna (esl.) sf. (2) chefe de distrito: Ir stārastap ir staršināp buvau, kur nebuvau Psl.

stidivkā (esl.) sf. (2) uma ave desse tipo; um pintassilgo?: Stidukos tokiōs tōža zimavōja Bbr.

stojōkas sm. (2) ver staīēkas: stojokēlis dim. (2): Nu vo blašky linai yr stojokēlis. Ītai pastacīs žuksmu stojokēlis padarȳta Psl.

stotyva sf. ppr. pl. ver stotyvas: Vēlanas, stocyvos, tai kur stōvai toki, sēst lintēlē Psl.

strakavōti, -ōja, -ōjo (esl.) assegurar, fazer seguro: Prik Pōlščai arkļiai jau strakavōci būvo Bbr.

strēčnas, -à adj. (4) ver strēčnasai: Tai mānas strēčnas broliūkas Psl.

198

pa-strėlióti fuzilar: Com os judeus, levou lenha e atirou Psl.

raž-strėlióti ver ašztrelyti: Os alemães levaram para Krupļiuos e fuzilaram Psl.

strōgastis (esl.) sf. (1) proibição, disciplina: Para Ariēlkai (doméstica), não havia nenhuma strōgascis Bbr.

strōšyti, -ija, -ijo (sl.) assustar: Não é coisa de se admirar, ele assusta, como se aquilo o atingisse Psl. | refl.: Há sombras, mas não tem medo, não se assusta Psl.

in-strōšyti amedrontar: Então os seus vizinhos, quando chegaram, assustaram-no Bbr.

pa-stūkoti bater levemente: Foi até lá, bateu na janela; a menina ainda estava dormindo Dnr.

stuškēlē sf. (2) dim. ver stuška: Esta stuškēlē, como uma garota crescida, penteia os cabelos Dnr.

sudbà (sl.) sf. (4) destino: Esse é o destino de uma pessoa Psl.

sūdyna (sl.) sf. (2) comparar pasūda: Picamos as beterrabas na salmoura e as colocamos para fermentar Bbr.

sūkravičios (sl.) sf. (1) pus: O menino também teve pus, e o pus escorreu. E quanto pus saiu! Psl.

sumkà (sl.) sf. (2) bolsa: Aí, junto à parede, está uma mulher com uma bolsa Psl.

surōvatka (sl.) sf. (1) soro: O soro escorreu do coalho Psl.

survitutas (sv.) sm. (2) servidão: Em todo lugar havia estradas senhoriais. Naquela época havia servidões Bbr.

sustāvas (sl.) sm. (2) articulação: Todas as articulações doem Psl.

svabodà (sl.) sf. (2) liberdade, paz: E então olhamos ao redor: já havia liberdade, cada um cuidava de suas próprias vacas Psl.

svēkras (sl.) sm. (4) sogro: Essa é a sogra da minha irmã, mãe do marido Psl.

svierēpà (esl.) sf. (2) medida de peso: E num campo semeiam uma medida de peso Psl.

svinōkas (híbr.) sm. (2) leitão crescido: Já são svinōkai, já são leitõezinhos maiores e robustos. Onde os leitões são mais robustos, são svinōkai Psl.

svistūoti, -ūoja, -āvo (esl.) assobiar: Os rouxinóis assobiam lindamente Psl.

šaravōti, -ōja, -ōjo (esl.) esfregar ao tocar, arranhar: Ao correr, as pernas se esfregam uma na outra Psl. | refl.: Ei, dizem essas mulheres, que tu te esfregas ali junto à parede Psl.

ap-šaravōti arranhar, esfolar: Ao correr, ela arranhou as pernas Psl.

šašà (esl.) sf. (4) estrada pavimentada: Isso é mesmo uma estrada pavimentada, e nós aqui ficamos sentados na carroça Psl.

ščebrēlis (híbr.) tomilho: Há muito tomilho e é bom Psl.

šypas (esl.) sm. (4) espinho, ponta aguda: No capim há só espinhos, enquanto o capulho cresce Psl.

ščiotkà (esl.) sf. cf. escovinha: Escova o capitūs com a escovinha Psl.

šipkùs, -ī (esl.) adj. (4) rápido: O cavalo é rápido, mas corre com cautela. Agora a mulher é rápida Psl. šipkiai adv.: O cavalo corre velozmente. O cavalo correu mais depressa Psl.

skarprietkà (esl.) sf. (2) meia curta: Nos pés usam skarprietkās Psl.

škōlnykas, -ē (esl.) scom. (1) aluno: Meus filhos ainda eram alunos, iam à escola Gud.

šliūpkotis, -ojasi, -ojosi (esl.) espirrar água, chapinhar: Fui buscar água, lá os peixes estão chapinhando Drv.

šopà (esl.) sf. (2) cabana: Construíram cabanas assim Gud.

špiegas (esl.) sm. (4) espião, investigador: Agora, se naquela época fosses assim, o espião teria contado, e te teriam fuzilado Psl.

199

medula (dial.) sm. (4) medula (2) tutano: O tutano do osso saiu. O tutano é gorduroso Psl.

alfinete (esl.) 3. broche: Prenda o broche no peito Dnr. brochinho dimin. (2): Pegue aquele brochezinho e prenda-o Dnr.

espora (dial.) sm. (2) espora: Esporas de galo. Quando uma espora feriu a perna, quando o acomodaram Psl.

estaca (dial.) sm. (2) pilar de ponte: Cavou três estacas, trouxe pedras, cansou-se, lançou o topo (dial.) Psl.

multa (dial.) sm. (4) multa: Apanharam os vivos e aplicaram multas Bbr.

brincadeira (esl.) sf. (2) brincadeira, piada: Ah, que brincadeiras ele fez Psl.

brincalhão (esl.) sm. (2) brincalhão, travesso: Que brincalhão, meu Deus, como ele era brincalhão Psl.

suéter (dial.) sm. (2) suéter: Ele pegou um suéter preto Psl.

sueco, -a (esl.) adj. (4) sueco: suequíssimo enf.: Que cavalos suequíssimos, castanhos com maçãs, são estes Psl.

cunhada (esl.) sf. (2) cunhada: Esta cunhada minha veio Psl.

comprimido (dial.) sf. (2) comprimido: Ah, mandaram-me também comprimidos de Vilnius Psl.

massacrar, -a, -ou (esl.) exterminar: Os lobos quase exterminaram as ovelhas Psl.

dançar, -a, -ou (esl.) dançar: Velhos e jovens, até os corcundas, todos querem dançar Bbr. Bež. Gud.

pantufa (esl.) sf. (1) chinelo: E essas pantufas vou deixar ali, onde estarão os ladrões Psl.

inundar alagar: Então veio uma grande enchente de água, inundou muitas terras Psl.

terciária (dial.) sf. terciária (2) freira: Havia terciárias em Jujō. As terciárias vão às vésperas todos os meses Psl.

tēmpyti, -ija, -ijo (esl.) exterminar: Kūoj āny tēmpija pelãs? Dnr.

iš-tēmpyti exterminar: Nēr kūoj mūsių ištēmpyc Dnr.

paiš-tēmpyti exterminar completamente: Jāp jāũ nēr mūsių — paistėmpytos Dnr.

tìchti, -sta, -o (esl.) ficar em silêncio:

nu-tìchti calar-se: Jaũ negiedój, jaũ nucìcho Psl.

tiẽšytis, -ijasi, -ijosi (esl.) consolar-se: Aš ciēšijuos savvòm mergùtom Psl.

pasi-tiẽšyti consolar-se: Aš vis tep jōm pasiciēšiju Psl.

patilifãnavóti telefonar: Anà patilifãnavój um žãmės un pirmo atāžo (ir etāžo) Psl.

timofējauka sf. (1) ver timofeika: Mõža timofējauka tī bīvus Psl.

tisninidìnėti, -ėja, -ėjo (híbr.) cf. tisnyti.

ap-tisninidìnėti comprimir: Kap sudzìrba visūs sienolìus, juój apcisnindzìneja Dnr.

an-tisnyti apertar: Linų pēdų ranka, klūoni uncìsnija uñkrūtnìu ir abb rāuko Bbr.

ap-tisnyti 1. comprimir: Padāro kryžų un pirmōsios bundėlės, nu pirštais apcisnija Psl. 2. prensar: Pamakais apcisnija, kad unduõj linūs ažimt, kad nebūt be ūndenio Psl.

raz-tisnyti comprimir, esmagar: Pelē īnilanda, tep jū rascisnija slāstas Psl.

200

tōleras (esl.) s. (1) ver taleris: Ele já vendeu um toler. Os toleres são carregados; um hectare custa cento e cinquenta toleres Bbr.

tōrfas s. (1) ver torpas: Fazem briquetes de turfa Psl.

trōtyti, -ija, -ijo (esl.) perder: Se guardas com cuidado, não perdes; assim também não recuperarás o teu próprio dinheiro perdido Psl.

až-trūčyti envenenar: O vinho estava envenenado, e também a carne Psl.

tulmāčyti, -ija, -ijo (esl.) explicar: Então já lhes pergunto em lituano e assim lhes explico, explico Psl.

turbācija (esl.) f. (1) preocupação, inquietação: É preciso que eu me preocupe com isso; estão a chegar os corvos Psl.

tvarōkas s. (2) ver atvarogas: Quando se fecha a saída da água, ela então escorre para o canteiro Psl.

udōbnas, -à (esl.) adj. (4) conveniente, bom: Isto é mesmo uma coisa conveniente, digna Bbr.

udùšlyvas, -à (esl.) adj. (4) asmático: Cavalo asmático Psl.

ūksusas (esl.) s. (1) comparar acatas: Ainda lhe acrescenta um pouco de vinagre Bbr.

uražėinas, -à (esl.) adj. (4) viçoso, corpulento: Os avôs eram corpulentos, saudáveis como alemães, grandes e fortes Bbr.

usprāvi (esl.) adv. em ordem, corretamente: Nada de mal aconteceu; tudo correu em ordem Dnr.

ūstickas, -a adj. (3ᵇ) ver ūstas: Muito bonita, ruiva, de bigode (barba), ainda jovem Psl.

ustupōti, -oja, -ojo (esl.) ceder: Quando se trata de lobos, então não cede Bbr.

pér-ūtarindinėti repetir: Depois, alguém repete o que eu digo várias vezes Psl.

ūtaritis refl. ver ūtaryti: Assim, a pega repete-se desse jeito Bbr.

ūtarți, -ia, -ė plg. ūtaryti: Tep ūtara ūtara abudu su tūoj žmogum Psl.

užōrius (dial.) s. (2) tecido: Asnavà, o tecido de linho, e lis užōrius, o tecido é de lã Psl.

valiskà (dial.) s.f. (2) mala: É preciso levar as malas para que, quando se sentar no vagão, haja uma para cada um Bbr.

varanaūskasai, -ōji (dial.) adj. intens. (4) de Varenavo: E ainda dizem que aquele chegará de carro, todo varanaūskas Psl.

pa-varāžyti adivinhar: Ela foi até eles para adivinhar Dnr.

vartavōti, -ōja, -ōjo (sl.) budėti, saugoti: Vartavōjo, kad neriñkt kas Bbr.

preservar guardar: «Não há problema; vou enxugar-te, tu te limparás em mim» Psl.

serão (dial.) sf. (2) reunião noturna: «Ora, o serão aconteceu aqui» Psl.

pestana (dial.) sf. (1) pestana: A pestana é uma única Gud.

venčiavōti, -ōja, -ōjo žr. vinčiavoti | refl.: Nu ir āny ti Vỹšniavan nuvažāu venčavōcis Psl.

celebrar o casamento casar: Não se casaram, como os pobres vivem Psl.

avião (dial.) s. m. (2) aeroplano: Os aviões voam à noite Psl.

festa de casamento (dial.) s. f. (1) ver festa de casamento: Este ano, para irmos a Vilnius antes do casamento, viajámos no nosso próprio carro Psl.

pastagem (dial.) s. f. (1) pastagem: Não se consegue atravessar aquela pastagem: o lamaçal chega até a cabeça Psl.

14. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t.

201

ágil (esl.) s. (2) redemoinho: Quando o cabelo se arrepia, assim dizemos: ágil na cabeça Psl.

vlaštis (esl.) s. f. (2) poder: Ora, havia poder em todo o senhorio Bbr.

vopnā (esl.) s. f. (4) cal: A parede foi caiada com cal Psl.

atsi-vožyti atrever-se: Não me atrevo a suspeitar dele Lz.

vožnas, -à (esl.) adj. importante: Ora, para mim, também é uma pessoa tão importante Psl.

žad (esl.) adv., cf. para trás: É preciso (ao cavalo): «pru, para trás!», e ele recua Psl.

zajaulenē (esl.) s. f. (2) declaração: Dizem que ele próprio fez uma declaração Psl.

zapāsas (esl.) s. m. (2) reserva: Não foi preparada nenhuma reserva Psl.

zarplatā (esl.) s. f. (2) salário: Ele recebeu o salário Psl.

žavadku (esl.) adv. aos saltos: Corre sobre quatro patas, aos saltos, aos saltos corre Psl.

žbōnas s. m. (2) 2. favo de vespas: Quando as vespas fazem um ninho, retiram-no — e ficam furiosas Psl.

zbuvētis (esl.) s. com. (4) velhote: A velha já está bem envelhecida Psl.

zdōchterti, -ia, -ē (híbr.) explodir, morrer: E o lobo explodiu, coitado! Psl.

zdžēkotis, -ojasi, -ojosi cf. zdžēkavotis: Ai, ele se queixa de mim Psl.

zemliānka (esl.) s. f. (1) porão, cave subterrânea: Os filhos fizeram um porão cheio de batatas Dnr.

zginýti, -ija, -ijo(esl.) morrer: Perdeu-se; restam apenas alguns maçõezinhos; morreram, morreram todos Bbr.

zladijēs (esl.) s. m. (2) malfeitor: Ānas vōgē, zladijēs, vagis būvo Psl.

znakāmas, -à (esl.) adj. (4) conhecido: O kapgi itai tau znakāmā itoj dōktorka Psl.

zoslonā s. f. (2) ver zoslonka: Zoslonā aždžinkō pěčų Psl.

zovādas (esl.) s. f. (2) raça, hereditariedade: Tep pācia dzideli būvo žmōnēs, tep ne visi, zovādas kokis Bbr.

zvaliōti,-iōja, -iōjo ver zvalyti.

pa-zvaliōti deixar, não proibir: Lietuviškai ūtaryt nepazvaliōjo Bbr.

zvanēlis s. m. (2) guizo, chocalho: Zvanēliai āuga pievosa Psl.

pa-zvānyti telefonar: Škāloj pazvānija, kad susrīnkt vaikai Dnr.

žagūnskasai, -oji adj. enf. (4) ver žagūnskas: Nēgaliu kalbēt jau tep lietuviškai, kap mūsis belarūskasai nu žagūnskasai, tep Psl.

žalūdkas (esl.) s. m. (2) estômago: Žalūtkas sopēj, atsisākē doktorai, jau neliečis Psl.

žandamēras (rus.) s. m. (2) ver žandorius: Mūs vārē iš Lazūnų žandamērų, Gudemiōnysai sugāu gyvų, žandamērų ažrīnko Psl.

žandōrius (rus.) s. m. (2) gendarme: Al', brāt, sveikaz žandōrus, dzidelis, sveikas, riebiūs Psl.

žydāuškasai, -oji (esl.) adj. (4) judaico: Žydāuškasai (liežuvis) su niemcų nesuveido Psl.

žirmūnskasai, -ōji adj. de substantivo, enf. (4) ver žirmūniškis: Svōtaz dāu žirmūnskasai Psl.

žirnūs, -ī (esl.) adj. (4) gorduroso, fértil: Ciōn žirni žāmē Bbr.

202

žyvytis 2. refl. alimentar-se: Anà turėjo žyvytis, o niėko nebūvo Bbr.

žuravina (esl.) sf. (2) cf. spalgenas: Žuravynų tų prirankam ir žuravynų priesnijam, ir verdi kisėlių Bbr.

А. ВИДУГИРИС, Й. ПЯТРАУСКАС

COMPLEMENTO AO „DICIONÁRIO DO DIALETO DE LAZŪNAI“

Resumo

O artigo apresenta palavras do dialeto de Lazūnai (s/s de Bakštai e Lazdūnai, distrito de Ivie, região de Grodno, RSS da Bielorrússia), que os autores recolheram entre 1983 e 1988 e que não foram incluídas no „Dicionário do dialeto de Lazūnai“ (1985). Nas notas introdutórias, apresenta-se uma breve caracterização gramatical do léxico citado e menciona-se que, no início do século XX, cerca de 6.000 pessoas ainda falavam lituano na área do dialeto; atualmente, restam apenas alguns idosos.

O léxico recolhido (com frases ilustrativas) divide-se em duas partes. A primeira apresenta palavras de raízes lituanas, bem como empréstimos antigos e palavras internacionais usadas no sistema do dialeto tal como na língua literária lituana. A segunda parte indica empréstimos recentes ou inteiramente novos e formas híbridas.

14*

Document details