a
sa oka
nemo y uo os
p a a des
nep ies a auja
p a a dés
samp a ai?
Juk
jei-
gu
p a a dziy
Béb as,
E ké,
K eidaklynis
(p.
119)
i
k .
mo y ai
enkan
Siuos
asmen a dzius
nebu o
uZ aéy i,
ai
ne odo,
kad
jos
a si adusios
kokiu
no s
ki u
bidu
nei
isos
lie u iu
p a a des,
.y.
kad
jos
y a
nemo y uo os.
Ve inan
,,Lie u iy
p a a des“
isy
pi ma
bu o
s eng asi
a k eip i
skai y-
oju
démesj
i
Sio
naujo
lie u iy
an oponimikos
da bo
p i alumus.
O
Cia
pa-
eik os
poleminés
pas abos
a
ki okia
nei
au o iaus
nuomoné
kai
ku iais
klau-
simais
galbi
p a e s
olesniems
Sio
unikalaus
lie u iy
asmen a dziy
klodo
y imams.
Vi alija
Maciejauskiené
Beni a
Laumane.
Zeme,
ji a,
z ej ie as.
Z ejniecibas
leksika
La ijas
piek-
as é.
Riga,
1996:
Zina ne,
397
Ipp.:
il.,
[8]
Ip.
k .
il.
Pe
pas a uosius
kele a
me y
pasi odé
nemaZa
eikSmingy
bal y
onomas ikos
da by.
Neabejo inai
ienas
i§
okiy
—
1996
m.
i8éjusi
la iy
kalbininkés
B.
Lauma-
nés
knyga,
ski a
Bal ijos
ji os
apylinkiy
La ijos
e i o ijoje
z ejybos
leksikos
y imui'.
Sis
da bas
apibend ina
i
papildo
anks esnes
au o és
s udijas’.
Reikia
pasaky i,
jog
ai
y a
pi masis
okio
pobiidzio
bal y
onomas ikos
(i
apsk i ai
ling is ikos)
da bas:
jame
labai
isapusi8kai
i
iSsamiai
nag inéjama
gana
speci inés
e i o ijos
—
paju io
—
apelia y ine
i
oniminé
leksika.
Tiesa,
y a
Siek
iek
aSy a
i
apie
Lie u os
e i o ijos
Bal ijos
pajui io
ie o a dzius’,
aciau
ai
daugiau
é a
supazindinimas
su
oponimija,
o
ne
iSsami
jos
analize.
B.
Laumanés
knyga
suda o
,,P a a mé“,
,,J adas“
i
ys
dideli
sky iai:
,,Z e-
ju
gy en ieciu
i
p ieplauky
pa adinimai“
(,,Z ejniekciemu
un
algumu
nosau-
kumi“),
,,Relje o
pa adinimai“
(,,Relje a
apziméjumi“)
bei
,,Z ejybos
ie y
pa-
adinimai“
(,,Z ej ie u
nosaukumi“).
Sie
sky iai
susideda
i§
am
ik u
de ales-
niu
posky iu.
I ade
(p.
5-16)
pa eik a
i a iapuseé
Bal ijos
ju os
pak an es
e i o ijos
cha-
ak e is ika:
apz elgiama
Z ejy
gy en ieciy
a si adimo
is o ija,
Z ejybos
e slo
ys ymasis,
gy en ojy
e niné
sude is
i
jos
ki imas.
Is o ijos
Sal iniy
duomeni-
'
Knyga,
be
abejonés,
nusipelno
igsamios
ecenzijos
a
de alaus
ap a imo.
Tuo
a pu
apsi i-
bojama
ik
jos
p is a ymu.
2
Plg.
JIayMane
b.
Ceman uka
u
cTpykTypa
Ha3BaHuli
ToHel
mobepexssa
JlaTBuiicKoii
CCP.
—
Bal u
alodas
senak
un
agad,
Riga:
Zina ne,
1985,
115-127;
Laumane
B.
Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as é,
Riga:
Zina ne,
1987
i
k .
3Z .Tyneauc
B.
C ucox
eo padbwuecknx
Ha3BaHHi
3ammBa
Kypuno
mapec
1
mpwie a ou eli
K
HeMy
TeppuTopun.
—
Kypwio
mapec,
Bunbuioc,
1959,
541-546;
Vanagas
A.
Misy
pajii io
anden a dZiai.
—
Bal ija,
Vilnius:
Min is,
1984,
72-77;
Razmukai é
M.
Ku siy
ne ijos
i
Ku -
Siy,
ma iy
ie y
a dai.
—
Kalbos
kul ii a
69,
1997,
74-81.
241
mis
p ie
Bal ijos
jii os
daba inéje
La ijos
e i o ijoje
i ai iose
ie ose
gy en a
ne
ik
bal y
(la iy,
ku Siy),
-y.
indoeu opieciy,
be
i
iny
(lybiu,
es u),
odel
kiek iena
Siy
au u
kalba
paliko
sa o
pédsaky
i
apelia y inéje,
i
oniminéje
leksikoje.
Pi majame
sky iuje
(p.
17-111)
analizuojami
p ieplauky
bend iniai
pa adi-
nimai
( iziog a iniai
e minai)
bei
Z ejyu
gy en ieCiy
i
jy
gy en oju
a dai.
Ido-
mu
ai,
jog
isi
Z ejy
p ieplaukoms
pa adin i
la iy
kalboje
a ojami
zodziai
y a
skoliniai:
labiausiai
papli es
e minas
algums
y a
kiles
i8
lybiy
kalbos
(plg.
lyb.
alga-m6,
dlgam
,,Ladungspla z“,
es .
algma
,, ie a
k as a,
ku
iek
iz ilk-
as
lai as“
i
pan.
—
p.
20);
Ku zeméje
a ojami
sedums,
sadums
aip
pa
pasko-
lin i
i8
Bal ijos
inu
kalbu
(plg.
lyb.
sadam,
sada-mo
,,os a“,
es .
sadam
,,Udens-
k i ums,
k ace;
pies a ne,
k au u e;
os a“,
sadamus
,,upes
g i a“
i
pan.
—
p.
21);
so ie iniais
me ais
a si ades
p icala,
p icals
y a
skolinys
i§
usu
kalbos
(plg.
us.
npuuaa
—
p.
22).
Labai
e inga
y a
z ejy
gy en ieciy
a dy
analizé.
Jy
kilme
aiSkinama
e-
mian is
gausiais
is o ijos
Sal iniy
duomenimis,
aigi
apz elgiama
i
Siy
oponi-
mu
aida.
Be
o,
analizuojami
ne
ik
daba
gy ojoje
la iy
kalboje
iSlike
ie u
a dai,
be
i
ie,
ku ie
uz iksuo i
ien
is o ijos
dokumen uose.
[Ssamis
kilmés
aiskinimai
g indZziami
labai
gausia
li e a ii a,
pa eikiamos
j ai ios
ki y
au o iy
konk e aus
ie o a dZio
a
ie o a dziy
g upés
su
am
ik a
Saknimi
kilmes
e -
sijos.
Pa eikiama
i
nemazZa
o iginaliy
e imologijy.
Tiesa,
kai
ku iais
a ejais,
ypaé
kai
pagal
ieng
kilmés
e sija
ie o a dis
laikomas
bal isku
esp.
indoeu-
opie isku,
o
pagal
ki a
—
iny
kilmés,
au o és
nuomoné
gale y
bu i
labiau
ak-
cen uo a
bei
a gumen uo a.
To
galima
pasiges i,
pa yzdziui,
ie o a dzio
Co -
kas
kilmés
ai8kinimo
a eju
( oponimas
lyginamas
su
lie .
p d.
Cu kus,
b us.
Yypxo
a ba
es .
so g
,,a eka,
s au in§,
ieleja“
—
p.
38).
E imologijos
e ingos
i
uo,
jog
kai
ku iais
a ejais
ska ina
pas a s ymus
apie
galima
ki okia
nei
kny-
goje
pa eik a
ieno
a
ki o
ie o a dzio
kilme.
Pa yzdziui,
sodybos
a das
S ieb-
i
kildinamas
iesiog
i8
apelia y o
s ieb s*
(p.
38)
,,s iebas“.
Taciau
mo y acijos
(seman ikos)
poZiii iu
oks
iesioginis
oponimo
siejimas
su
bend iniu
Zodziu
kelia
am
ik y
abejoniy.
Galbi
Siuo
a eju
i ikimesné
asmen a dinés
kilmés
e sija,
juolab
kad
la iy
kalboje
iki
Siy
dieny
i8likusi
pa a dé
S ieb s*.
Sodybos
a das
Va zas
isy
pi ma
siejamas
su
lyb.
a z
,,kumel8“
(p.
38),
aciau
ik
po
o
pa eikiamas
siejimas
su
es .
a z
,,s ieb i,
k ami*
ypa¢
del
seman ikos,
a odo,
bii y
labiau
mo y uo as.
Tam
ik u
min¢iy
sukelia
au o és
pa eikiama
ie o a -
dziy
Ab agciems,
Ab agciems,
Ab agi,
Ab aglikums
kilmés
aiskinimo
e sija.
Rem-
damasi
uo,
kad
XIX
a.
is o ijos
Sal inyje
uZ aSy as
ie o a dis
Ab aks,
moksli-
ninké
nu ody us
la iu
oponimus
laiko
skoliniais
i8
Bal ijos
iny
kalby:
sieja
su
*
Sio
Zodzio
eik&mé
la iy
kalboje
au o és
nenu ody a.
>Z .C an Mane
B.
9.
Jlamenuckaa
anmpononumua.
Pamuauu,
Mocksa:
Hayxa,
1981,
199.
242
es .
Ab ok,
gen.
Ab oku,
aip
pa
su
es .
Ab og,
Ab uka
saa
(p.
63).
P ipazis an
okia
kilmés
galimybe
galbi
galima
pas a s y i
i
ki aip.
Jau
pa i
au o é
nu o-
do
V.
Veld és
min i:
,,Vai
Ab agciems
i
abu
agu
ciems?“
A odo,
jog
Siame
eiginyje
gali
bi i
am
ik os
acijos.
P ie
la i8ky
ie o a dziy
da
p iSliejus
Lie u oje,
Akmenés
apylinkése,
uZ iksuo a
di bamos zemés
a da
Ab agas
gali-
ma
iskel i
hipo eze,
jog
isu
Siy
oponimy
kamienas
ab ag-
gali
u é i
ku siy
p ieSdéli
ab-
,,ap-“
(plg.
K.
Bugos
nu ody a
ku Siskos
kilmés
Zodj
ab-linga,
ab-
linga
,,aplinka“°)
i
bend abal iska
Saknj
ag-,
plg.
lie .
a@gas
,,smailus
zemeés
plo as,
isiki8es
j
ji a,
eze a
a
miska,
pusiasalis“’,
la .
ags
,,iSkySulys,
agas“®,
p .
agis
,, agas“°.
Sia
hipo eze
pa emia
i
ai,
jog
iek
la iy,
iek
lie u iy
kalbamie-
ji
ie o a dZiai
iSsidés e
bu usioje
ku Siy
e i o ijoje.
Beje,
ki 6s
la iy
oponi-
mikés
K.
Boiko
s udijoje,
ski oje
Bal ijos
ju os
iny
geog a iniy
apelia y u
i
jy
elik y
La ijos
ie o a dziuose
analizei",
oponimai
su
ab ag-
né a
minimi.
An ajame
sky iuje
(p.
112-220)
analizuojami
pak an es
i
jii os
elje o
pa-
adinimai.
ISski iami
zemés
elje a
(k an ai,
kopos,
paplidimiai,
pusiasaliai,
salos,
agai,
Zio ys,
uos ai)
i
ju os
elje a
(ji a,
jlankos,
uzu ekiai,
a i a
ji a,
sasiau iai,
gelmés,
seklumos,
akmeningas
jii os
g un as,
smélingas
ju os
g un-
as)
apibidinan ys
iziog a iniai
e minai.
Te miny
analize
a liekama
aip
pa
labai
iSsamiai
i
isapusiSkai:
nu odomos
ju
eikSmés,
papli imas,
a ojimas
is o ijos
Sal iniuose,
aiskinama
kilmeé.
Analizuojan
konk e y
iziog a inj
e mi-
na
ap a iami
i
ie o a dziai,
i
ku iy
sudé j
as
e minas
jeina.
Daug
démesio
ski iama
kai
ku iy
e minu
seman ikai,
p z.,
upés
Zio ims
pa adin i
a ojamo
zodzio
mu e
seman inio
lauko
pli imas
aiskinamas
ne
ik
indoeu opieciu,
be
i
inoug u
kalby
kon eks e
(p.
158-160).
T eciajame
sky iuje
(p.
221-320)
ais
paciais
aspek ais
i iama
Z ejybos
ie u
leksika.
Sio
sky iaus
i adas
daugiau
ski as
iziog a iniy
e miny
analizei,
o
ki os
dalys
—
z ejybos
ie y
a dy
y imui.
Da ybos
posky yje,
umpai
ap a us
ie o-
a dziu
da ybineés
analizés
p oblemas,
isi
ie o a dziai
pi miausia
ski s omi
i
ienkomponendius
i
daugiakomponencius,
o
oliau
pi mieji—i
pi minius
i
iS es-
inius,
an ieji
—
j
sude inius
(ju
y a
daugiausia),
p ielinksnines
kons ukcijas
i
sudu inius.
Cia
galima
pas ebée i
iena
ki a
disku uo ina
dalyka.
Toponimai
/ bi e
i
Ruoni is
gali
bu i
pada y i
ne
ik
i§
deminu y y
i bi e
bei
uoni is
a
ie o a dziu
I bes
Sau ums
bei
Ruonu
sala
(p.
236-237),
be
i
iS
nep iesaginiy
apelia y y
i be
®
Z .
Biiga
K.
Rink iniai
as ai
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
lei-
dykla,
1961,
171,
296;
Klima iéius
J.
Ablinga.
—
Miisy
kalba
6,
1977,
10-16.
7
Lie u iy
kalbos
Zodynas
11,
Vilnius:
Mokslas,
1978,
22, 24.
®’
Balke iéius
J.,Kabelka
J.
La iy-lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1977,
548.
’
MazZiulis
V.
P isy
kalbos
e imologijos
Zodynas
4,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidy-
bos
ins i u as,
1997,
7.
©
Boiko
K.
Bal ijas
jii as
somu
geog a iskie
apela i i
un
o
elik i
La ijas
ie a dos:
Di-
se acija
ilologijas
dok o a
g ada
iegiSanai,
Riga,
1993.
243
bei
uonis.
Ki a
e us,
jeigu
I bes
Sau ums
i
I bi e
bei
Ruonu
sala
i
Ruoni is
i a dija
ne oli
ienas
ki o
esancius
objek us,
ai
/ bi e
i
Ruoni is
neabejo inai
lai-
ky ini
p iesagy
ediniais
i§
a i inkamy
sude iniy
ie o a dziu.
Seman iniu
poZili iu
isi
z ejybos
ie y
a dai
ski iami
j
1)
nu odanCius
o ien-
y us
(nosaukumi,
kas
no ada
o ien ie us:
Tijjas
s ekis,
Baznicas,
P e
Vaga iem
i
k .)
i
2)
cha ak e izuojan¢ius
Z ejybos
ie a
(nosaukumi,
kas
aks u o
z ej-
ie u:
Dzelme,
Miks e,
Ra as
bed e,
Aizk aiils
i
k .).
Pasi ink i
klasi ika imo
k i e ijai
y a
pakankamai
mo y uo i,
no s
kai
ku iais
a ejais
juos
a ski i
gana
neleng a:
p z.,
ie o a dziai
Eiksnisi
(p.
262),
Puisins
(p.
264)
laikomi
nu odan-
Giais
o ien y us,
o
Akmenija
(p.
280),
Da zins
(p.
285)
—
cha ak e izuojanCiais
z ejybos
ie a.
Taciau,
a ody u,
i
pi muju
d ieju
unkcija
gali
bu i
cha ak e i-
zuo i
ie a
( ie a,
apaugusi
alksniais;
ie a,
apaugusi
puSimis).
Pasku iniuose
ijuose
posky iuose
aiSkinama
kai
ku iy
Z ejybos
ie y
a du
kilmé,
nu odoma
kele as
seman iniy
ju
pa aleliy
la iu,
lie u iu,
lenky
i
inu
kalbose
(p z.,
la .
Akmindaja,
Akmenija
:
lie .
Akmené,
Akmena
:
lenk.
Kamien’,
W
Kamienia
:
es .
Ki ismaa
,,akmenaina
zeme“
—
p.
307).
Taip
pa
ap a iama
Siu
ie o a dziu
ch onologija
—
pi mieji
uz aSymai
is o ijos
Sal iniuose
i
olesné
aida.
Labai
s a bios
y a
knygos
pabaigoje
pa eikiamos
de alios
bend iniy
i
ik i-
niu
Zodziu
odyklés,
paleng inancios
naudojimasi
Siuo
e ingu
da bu.
Baigian
B.
Laumanés
knygos
p is a yma
pab éz ina
da
kele as
dalyku,
ypa¢
s a biu
lie u iy
onomas ikai.
Kaip
mine a,
knygoje
naudojamasi
i
lie u iu
o-
ponimijos
bei
an oponimijos
duomenimis,
ku ie
analizuojami
lyginan
juos
su
ki u
bal u,
o
kai
kada
—
i
inu
kalby
ak ais.
Ki a
e us,
pasi odzius
Siam
eika-
lui
a si ado
galimybé
i ian
lie u iy
ie o a dzius
u é i
p ieS
akis
pla esnj
isa-
pusiskai
iSanalizuo y
la iy
ie o a dziu,
asmen a dziy
bei
su
jais
susijusiy
i-
ziog a iniy
e minu
kon eks a.
Apibend inan
ai,
kas
pasaky a,
galima
d asiai
eig i,
jog
Si
knyga
y a
ik ai
nemazZas
indeélis
j
bal u
leksikos
(ypa¢é
oponimy)
y imus.
Ypa¢
e ingai
ji
pa-
pildo
onimy
bei
apelia y y
e imologijy
s i i
iek
bal u,
iek
bal u- iny
kalby
san-
ykiu
kon eks e.
Laimu is
Bilkis
Vilius
Pé e ai is.
Mazosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dzZiai.
Vil-
nius:
Mazosios
Lie u os
ondas.
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u-
as,
1997,
607
p.
Daugiau
kaip
p ieS
me us
knygy
len ynose
pasi ode
da
iena
Mazosios
Lie-
u os
ondo
inicia y a
iSleis a
labai
eikSminga
knyga
—
Mazosios
Lie u os
on-
do
s eigéjo,
ge manis o
i
Zodynininko
Viliaus
Pé e aicio
s udija
,,Mazosios
Lie-
u os
i
T anks os
ie o a dziai“
(paan a8 éje:
Ju
kilmeé
i
eikSme).
Tai
jau
244