Benita Laumane. „Zeme, jūra, zvejvietas. Zvejniecības leksika Latvijas piekrastē“

a sa oka nemo y uo os p a a des nep ies a auja p a a dés samp a ai? Juk jei- gu p a a dziy Béb as, E ké, K eidaklynis (p. 119) i k . mo y ai enkan Siuos asmen a dzius nebu o uZ aéy i, ai ne odo, kad jos a si adusios kokiu no s ki u bidu nei isos lie u iu p a a des, .y. kad jos y a nemo y uo os. Ve inan ,,Lie u iy p a a des“ isy pi ma bu o s eng asi a k eip i skai y- oju démesj i Sio naujo lie u iy an oponimikos da bo p i alumus. O Cia pa- eik os poleminés pas abos a ki okia nei au o iaus nuomoné kai ku iais klau- simais galbi p a e s olesniems Sio unikalaus lie u iy asmen a dziy klodo y imams. Vi alija Maciejauskiené Beni a Laumane. Zeme, ji a, z ej ie as. Z ejniecibas leksika La ijas piek- as é. Riga, 1996: Zina ne, 397 Ipp.: il., [8] Ip. k . il. Pe pas a uosius kele a me y pasi odé nemaZa eikSmingy bal y onomas ikos da by. Neabejo inai ienas i§ okiy — 1996 m. i8éjusi la iy kalbininkés B. Lauma- nés knyga, ski a Bal ijos ji os apylinkiy La ijos e i o ijoje z ejybos leksikos y imui'. Sis da bas apibend ina i papildo anks esnes au o és s udijas’. Reikia pasaky i, jog ai y a pi masis okio pobiidzio bal y onomas ikos (i apsk i ai ling is ikos) da bas: jame labai isapusi8kai i iSsamiai nag inéjama gana speci inés e i o ijos — paju io — apelia y ine i oniminé leksika. Tiesa, y a Siek iek aSy a i apie Lie u os e i o ijos Bal ijos pajui io ie o a dzius’, aciau ai daugiau é a supazindinimas su oponimija, o ne iSsami jos analize. B. Laumanés knyga suda o ,,P a a mé“, ,,J adas“ i ys dideli sky iai: ,,Z e- ju gy en ieciu i p ieplauky pa adinimai“ (,,Z ejniekciemu un algumu nosau- kumi“), ,,Relje o pa adinimai“ (,,Relje a apziméjumi“) bei ,,Z ejybos ie y pa- adinimai“ (,,Z ej ie u nosaukumi“). Sie sky iai susideda i§ am ik u de ales- niu posky iu. I ade (p. 5-16) pa eik a i a iapuseé Bal ijos ju os pak an es e i o ijos cha- ak e is ika: apz elgiama Z ejy gy en ieciy a si adimo is o ija, Z ejybos e slo ys ymasis, gy en ojy e niné sude is i jos ki imas. Is o ijos Sal iniy duomeni- ' Knyga, be abejonés, nusipelno igsamios ecenzijos a de alaus ap a imo. Tuo a pu apsi i- bojama ik jos p is a ymu. 2 Plg. JIayMane b. Ceman uka u cTpykTypa Ha3BaHuli ToHel mobepexssa JlaTBuiicKoii CCP. — Bal u alodas senak un agad, Riga: Zina ne, 1985, 115-127; Laumane B. Z ej ie u nosaukumi La ijas PSR piek as é, Riga: Zina ne, 1987 i k . 3Z .Tyneauc B. C ucox eo padbwuecknx Ha3BaHHi 3ammBa Kypuno mapec 1 mpwie a ou eli K HeMy TeppuTopun. — Kypwio mapec, Bunbuioc, 1959, 541-546; Vanagas A. Misy pajii io anden a dZiai. — Bal ija, Vilnius: Min is, 1984, 72-77; Razmukai é M. Ku siy ne ijos i Ku - Siy, ma iy ie y a dai. — Kalbos kul ii a 69, 1997, 74-81. 241 mis p ie Bal ijos jii os daba inéje La ijos e i o ijoje i ai iose ie ose gy en a ne ik bal y (la iy, ku Siy), -y. indoeu opieciy, be i iny (lybiu, es u), odel kiek iena Siy au u kalba paliko sa o pédsaky i apelia y inéje, i oniminéje leksikoje. Pi majame sky iuje (p. 17-111) analizuojami p ieplauky bend iniai pa adi- nimai ( iziog a iniai e minai) bei Z ejyu gy en ieCiy i jy gy en oju a dai. Ido- mu ai, jog isi Z ejy p ieplaukoms pa adin i la iy kalboje a ojami zodziai y a skoliniai: labiausiai papli es e minas algums y a kiles i8 lybiy kalbos (plg. lyb. alga-m6, dlgam ,,Ladungspla z“, es . algma ,, ie a k as a, ku iek iz ilk- as lai as“ i pan. — p. 20); Ku zeméje a ojami sedums, sadums aip pa pasko- lin i i8 Bal ijos inu kalbu (plg. lyb. sadam, sada-mo ,,os a“, es . sadam ,,Udens- k i ums, k ace; pies a ne, k au u e; os a“, sadamus ,,upes g i a“ i pan. — p. 21); so ie iniais me ais a si ades p icala, p icals y a skolinys i§ usu kalbos (plg. us. npuuaa — p. 22). Labai e inga y a z ejy gy en ieciy a dy analizé. Jy kilme aiSkinama e- mian is gausiais is o ijos Sal iniy duomenimis, aigi apz elgiama i Siy oponi- mu aida. Be o, analizuojami ne ik daba gy ojoje la iy kalboje iSlike ie u a dai, be i ie, ku ie uz iksuo i ien is o ijos dokumen uose. [Ssamis kilmés aiskinimai g indZziami labai gausia li e a ii a, pa eikiamos j ai ios ki y au o iy konk e aus ie o a dZio a ie o a dziy g upés su am ik a Saknimi kilmes e - sijos. Pa eikiama i nemazZa o iginaliy e imologijy. Tiesa, kai ku iais a ejais, ypaé kai pagal ieng kilmés e sija ie o a dis laikomas bal isku esp. indoeu- opie isku, o pagal ki a — iny kilmés, au o és nuomoné gale y bu i labiau ak- cen uo a bei a gumen uo a. To galima pasiges i, pa yzdziui, ie o a dzio Co - kas kilmés ai8kinimo a eju ( oponimas lyginamas su lie . p d. Cu kus, b us. Yypxo a ba es . so g ,,a eka, s au in§, ieleja“ — p. 38). E imologijos e ingos i uo, jog kai ku iais a ejais ska ina pas a s ymus apie galima ki okia nei kny- goje pa eik a ieno a ki o ie o a dzio kilme. Pa yzdziui, sodybos a das S ieb- i kildinamas iesiog i8 apelia y o s ieb s* (p. 38) ,,s iebas“. Taciau mo y acijos (seman ikos) poZiii iu oks iesioginis oponimo siejimas su bend iniu Zodziu kelia am ik y abejoniy. Galbi Siuo a eju i ikimesné asmen a dinés kilmés e sija, juolab kad la iy kalboje iki Siy dieny i8likusi pa a dé S ieb s*. Sodybos a das Va zas isy pi ma siejamas su lyb. a z ,,kumel8“ (p. 38), aciau ik po o pa eikiamas siejimas su es . a z ,,s ieb i, k ami* ypa¢ del seman ikos, a odo, bii y labiau mo y uo as. Tam ik u min¢iy sukelia au o és pa eikiama ie o a - dziy Ab agciems, Ab agciems, Ab agi, Ab aglikums kilmés aiskinimo e sija. Rem- damasi uo, kad XIX a. is o ijos Sal inyje uZ aSy as ie o a dis Ab aks, moksli- ninké nu ody us la iu oponimus laiko skoliniais i8 Bal ijos iny kalby: sieja su * Sio Zodzio eik&mé la iy kalboje au o és nenu ody a. >Z .C an Mane B. 9. Jlamenuckaa anmpononumua. Pamuauu, Mocksa: Hayxa, 1981, 199. 242 es . Ab ok, gen. Ab oku, aip pa su es . Ab og, Ab uka saa (p. 63). P ipazis an okia kilmés galimybe galbi galima pas a s y i i ki aip. Jau pa i au o é nu o- do V. Veld és min i: ,,Vai Ab agciems i abu agu ciems?“ A odo, jog Siame eiginyje gali bi i am ik os acijos. P ie la i8ky ie o a dziy da p iSliejus Lie u oje, Akmenés apylinkése, uZ iksuo a di bamos zemés a da Ab agas gali- ma iskel i hipo eze, jog isu Siy oponimy kamienas ab ag- gali u é i ku siy p ieSdéli ab- ,,ap-“ (plg. K. Bugos nu ody a ku Siskos kilmés Zodj ab-linga, ab- linga ,,aplinka“°) i bend abal iska Saknj ag-, plg. lie . a@gas ,,smailus zemeés plo as, isiki8es j ji a, eze a a miska, pusiasalis“’, la . ags ,,iSkySulys, agas“®, p . agis ,, agas“°. Sia hipo eze pa emia i ai, jog iek la iy, iek lie u iy kalbamie- ji ie o a dZiai iSsidés e bu usioje ku Siy e i o ijoje. Beje, ki 6s la iy oponi- mikés K. Boiko s udijoje, ski oje Bal ijos ju os iny geog a iniy apelia y u i jy elik y La ijos ie o a dziuose analizei", oponimai su ab ag- né a minimi. An ajame sky iuje (p. 112-220) analizuojami pak an es i jii os elje o pa- adinimai. ISski iami zemés elje a (k an ai, kopos, paplidimiai, pusiasaliai, salos, agai, Zio ys, uos ai) i ju os elje a (ji a, jlankos, uzu ekiai, a i a ji a, sasiau iai, gelmés, seklumos, akmeningas jii os g un as, smélingas ju os g un- as) apibidinan ys iziog a iniai e minai. Te miny analize a liekama aip pa labai iSsamiai i isapusiSkai: nu odomos ju eikSmés, papli imas, a ojimas is o ijos Sal iniuose, aiskinama kilmeé. Analizuojan konk e y iziog a inj e mi- na ap a iami i ie o a dziai, i ku iy sudé j as e minas jeina. Daug démesio ski iama kai ku iy e minu seman ikai, p z., upés Zio ims pa adin i a ojamo zodzio mu e seman inio lauko pli imas aiskinamas ne ik indoeu opieciu, be i inoug u kalby kon eks e (p. 158-160). T eciajame sky iuje (p. 221-320) ais paciais aspek ais i iama Z ejybos ie u leksika. Sio sky iaus i adas daugiau ski as iziog a iniy e miny analizei, o ki os dalys — z ejybos ie y a dy y imui. Da ybos posky yje, umpai ap a us ie o- a dziu da ybineés analizés p oblemas, isi ie o a dziai pi miausia ski s omi i ienkomponendius i daugiakomponencius, o oliau pi mieji—i pi minius i iS es- inius, an ieji — j sude inius (ju y a daugiausia), p ielinksnines kons ukcijas i sudu inius. Cia galima pas ebée i iena ki a disku uo ina dalyka. Toponimai / bi e i Ruoni is gali bu i pada y i ne ik i§ deminu y y i bi e bei uoni is a ie o a dziu I bes Sau ums bei Ruonu sala (p. 236-237), be i iS nep iesaginiy apelia y y i be ® Z . Biiga K. Rink iniai as ai 3, Vilnius: Vals ybiné poli inés i mokslinés li e a ii os lei- dykla, 1961, 171, 296; Klima iéius J. Ablinga. — Miisy kalba 6, 1977, 10-16. 7 Lie u iy kalbos Zodynas 11, Vilnius: Mokslas, 1978, 22, 24. ®’ Balke iéius J.,Kabelka J. La iy-lie u iy kalby Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1977, 548. ’ MazZiulis V. P isy kalbos e imologijos Zodynas 4, Vilnius: Mokslo i enciklopedijy leidy- bos ins i u as, 1997, 7. © Boiko K. Bal ijas jii as somu geog a iskie apela i i un o elik i La ijas ie a dos: Di- se acija ilologijas dok o a g ada iegiSanai, Riga, 1993. 243 bei uonis. Ki a e us, jeigu I bes Sau ums i I bi e bei Ruonu sala i Ruoni is i a dija ne oli ienas ki o esancius objek us, ai / bi e i Ruoni is neabejo inai lai- ky ini p iesagy ediniais i§ a i inkamy sude iniy ie o a dziu. Seman iniu poZili iu isi z ejybos ie y a dai ski iami j 1) nu odanCius o ien- y us (nosaukumi, kas no ada o ien ie us: Tijjas s ekis, Baznicas, P e Vaga iem i k .) i 2) cha ak e izuojan¢ius Z ejybos ie a (nosaukumi, kas aks u o z ej- ie u: Dzelme, Miks e, Ra as bed e, Aizk aiils i k .). Pasi ink i klasi ika imo k i e ijai y a pakankamai mo y uo i, no s kai ku iais a ejais juos a ski i gana neleng a: p z., ie o a dziai Eiksnisi (p. 262), Puisins (p. 264) laikomi nu odan- Giais o ien y us, o Akmenija (p. 280), Da zins (p. 285) — cha ak e izuojanCiais z ejybos ie a. Taciau, a ody u, i pi muju d ieju unkcija gali bu i cha ak e i- zuo i ie a ( ie a, apaugusi alksniais; ie a, apaugusi puSimis). Pasku iniuose ijuose posky iuose aiSkinama kai ku iy Z ejybos ie y a du kilmé, nu odoma kele as seman iniy ju pa aleliy la iu, lie u iu, lenky i inu kalbose (p z., la . Akmindaja, Akmenija : lie . Akmené, Akmena : lenk. Kamien’, W Kamienia : es . Ki ismaa ,,akmenaina zeme“ — p. 307). Taip pa ap a iama Siu ie o a dziu ch onologija — pi mieji uz aSymai is o ijos Sal iniuose i olesné aida. Labai s a bios y a knygos pabaigoje pa eikiamos de alios bend iniy i ik i- niu Zodziu odyklés, paleng inancios naudojimasi Siuo e ingu da bu. Baigian B. Laumanés knygos p is a yma pab éz ina da kele as dalyku, ypa¢ s a biu lie u iy onomas ikai. Kaip mine a, knygoje naudojamasi i lie u iu o- ponimijos bei an oponimijos duomenimis, ku ie analizuojami lyginan juos su ki u bal u, o kai kada — i inu kalby ak ais. Ki a e us, pasi odzius Siam eika- lui a si ado galimybé i ian lie u iy ie o a dzius u é i p ieS akis pla esnj isa- pusiskai iSanalizuo y la iy ie o a dziu, asmen a dziy bei su jais susijusiy i- ziog a iniy e minu kon eks a. Apibend inan ai, kas pasaky a, galima d asiai eig i, jog Si knyga y a ik ai nemazZas indeélis j bal u leksikos (ypa¢é oponimy) y imus. Ypa¢ e ingai ji pa- pildo onimy bei apelia y y e imologijy s i i iek bal u, iek bal u- iny kalby san- ykiu kon eks e. Laimu is Bilkis Vilius Pé e ai is. Mazosios Lie u os i T anks os ie o a dzZiai. Vil- nius: Mazosios Lie u os ondas. Mokslo i enciklopediju leidybos ins i u- as, 1997, 607 p. Daugiau kaip p ieS me us knygy len ynose pasi ode da iena Mazosios Lie- u os ondo inicia y a iSleis a labai eikSminga knyga — Mazosios Lie u os on- do s eigéjo, ge manis o i Zodynininko Viliaus Pé e aicio s udija ,,Mazosios Lie- u os i T anks os ie o a dziai“ (paan a8 éje: Ju kilmeé i eikSme). Tai jau 244