o
Zodynui
didoka
pluos a
lapeliy
su
k uop&éiai
uZ a8y ais
idomiais
sakiniais.
Tokiy
lapeliy
G ina eckiené
y a
pa eikusi
apie
30
000.
Vien
is
jos
su ink y
Zodziu
iSei y
didelis
zodyno
omas.
Daugelis
jos
uz aS8y y
zodziu
y a
pa eke
j
,,Lie u iu
kalbos
Zodyno“
iSspausdin us
omus.
Daug
ju
bus
panaudo a
i
Zodyno
papil-
dymams.
Jos
zodziai
ink i
i8
isos
Lie u os,
i§
isy
lie u i8kai
kalban¢iu
pa api-
ju.
Be ,
Zinoma,
daugiausia
iS
Ju ba ko,
ku
ji
leisda o
sa o
a os ogas,
ku
dau-
gelis
ja
pazinojo
i
ge bé.
Zodynas
skaudiiai
pasiges
okios
zodziy
inkéjos...
Kad
gabus
i
da bS us
zmogus
daug
da e
lie u iy
kalbos
mokslui,
nieko
nuo-
s abaus.
Be
a
imanoma
isi aizduo i,
kad
didziausia
sa o
da bu
dali
G ina ec-
kiené
a liko
jau
kankinama
nepagydomos
ligos.
Kiek ienas
Zeng as
Zingsnis
jai
bu o
nepakeliamai
skausmingas.
Sa o
kan¢ia
neSina
ji
éjo
i
éjo
pe
Lie u a,
pas
lie u ius...
kol
p iglaudé
nuo
gim ujy
namy
ma omi
Ju ba ko
kapai.
Jonas
Paulauskas
JANIS
ENDZELYNAS
MOKINIU
IR
BENDRADARBIU
ATMINTYJE
Janis
Endzelins
a minds,
pa domas,
ées ulés.
Sas .
Dzid a
Ba ba e,
B igi a
BuSmane.
Red.
kol.
B.
BuSmane,
A.
S a ecka,
V.
Skujina
( ed.
kol.
ad.),
M.
S eng e ica.
Riga,
1999:
La ieSu
alodas
ins i ii s,
323
p.
La iy
kalbos
ins i u as
i8leido
idomia
a siminimu
knyga
apie
Zymiausia
la iy
kalbos
y eja
Jani
Endzelyna,
ku i
lie u iy
kalbininkai,
ai
nu odoma
i
Sioje
knygoje,
y a
pa adine
la iy
milzinu.
Skelbiama
be eik
ke u iasdesim-
ies
au o iu
a siminimai.
Vy iausioji
jy
Mé ija
Saulé-Sleiné,
gimusi
p aéjusio
Sim meCcio
pabaigoje,
susipazinusi
su
J.
Endzelynu
da
jaunys éje
i
d auge
p aleidusi
pasku inius
jo
gy enimo
me us,
jauniausioji,
be
ki a
ko,
knygos
edakcinés
kolegijos
ado e,
Valen ina
Skujinia,
su
s uden y
delegacija
s eiki-
nusi
kalbininka
85-uju
gimimo
me iniy
p oga
i
laido u iu
p ocesijoje
neSusi
iena
iS
jo
o dinu.
Galima
saky i,
isuose
a siminimuose
J.
Endzelynas
iSkyla
kaip
nepap as a
asmenybe.
Visiems
didziulj
ispidi
paliko
jo
legendinis
punk ualumas,
be
jokiu
uz asu
skai y os
u iningos
paskai os,
g iez i
egzaminai,
nepakan umas
jokioms
kalbos
klaidelems
(ne
menkiausioms
a mybéms),
nesi aiks ymas
su
jokiais
au-
o i e ais.
Ypaé
daug
idomios
in o macijos
ne
ik
apie
J.
Endzelyno
asmenybe,
be
i
apie
isa
La ijos
kul i ini
gy enima,
pi miausia
uni e si e a
i
jo
p o esi a,
andame
Ka lio
D a inio,
jo
zmonos
Vel os
Rukés-D a inios,
Rudol o
G abio
a siminimuose
(pas a ieji
i$
dalies
jau
bu o
paskelb i
R.
G abiui
ski oje
knygo-
je
Sa ai
alodai,
Riga,
1997).
224
Knygoje
a siskleidzia
agiski
poka io
me y
la iy
kalbo y os
puslapiai.
P ies
J.
Endzelyna
nuk eipiama
pag indiné
ma ksizmo
Salininky
ugnis.
|
ko a
p ies
mokslininka
jsi aukia
ne
i
komjaunimo
o ganizacija.
Jis
p i e éiamas
palik i
uni e si e a.
Spaus u éje
os
nesunaikinamas
jau
be eik
baig as
ink i
la iskas
,Le ische
G amma ik“
eks as.
(A
ne
likimo
i onija:
1958
m.
J.
Endzelynui
uz
Sia
knyga
paski iama
Lenino
p emija!).
Pa s
pag indinis
a ybinis
la iy
ideolo-
gas
A ydas
Pele
1952
m.
iSspausdina
s aipsnj
,,La iy
kalbo y os
pade is
i
espublikos
kalbininky
uZda iniai“,
ku iame
niekinamas
zymusis
kalbininkas
i
jo
mokykla.
I ,
zZinoma,
da osi
li idna,
kai
i§
knygoje
skelbiamy
a siminimu
suzinome,
kad
ne
iena
ka a
J.
Endzelyna
,, iuskines“
ilgame is
Kalbos
i
li e-
a u os
ins i u o
di ek o ius
E aldas
Sokolas
pa s
y a
bu es
kankin as
Jezo o
kaléjimuose.
Deja,
Sis
komunis as
idealis as
i
sa o
gy enimo
pabaigoje
pa eko
i
didele
aldzios
nemalone.
Esama
knygoje
i
linksmesniy
ie u.
S ai
J.
Endzelynas
1934
m.
egzaminuoja
s ojanCiuosius
j
uni e si e a
( a p
ju
y a
i
V.
Riiké,
busimoji
V.
Riké-D a inia).
La ijoje
ka
ik
po
pe e smo
j
aldZia
a éjes
Ka lis
Ulmanis.
Vieno
ig
egzami-
nuojamujy
p o eso ius
s aiga
paklausia:
,,Ka
jiis
Zino e
apie
Ka li
Ulmanj?*.
Sis,
os
k apa
a gaudamas,
iSpyskina
La ijos
p eziden o
biog a ijos
duomenis.
»Ne
apie
$j
Ka lj
Ulmanj
jiisu
klausiu“,
—
pe aukia
J.
Endzelynas.
Jis
ma
no éjes
suzino i,
ka
bisimasis
s uden as
Zino apie
XIX
a.
la iy
leksikog a a
yskupa
Ka li
Ch is iana
Ulmani.
A ba
S ai
Ka lis
D a inis,
ij
egzamina
a éjes
ka ika
uni o ma,
po
egzamino
ka ei iskai
sumuSa
kulnimis,
s aigiu
judesiu
kelia
anka
p ie
gal os
i
ik
audi-
o ijoje
pama es
Sypsenas
apsiZziii i,
kad
jis
be
kepu és...
Kai
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
mokslinés
a ybos
posédyje
ienas
a ybos
na ys,
del
kazko
p ieS a audamas
J.
Endzelynui,
nu odo,
kad
aip
manas
i
Ja-
nis
Loja,
0
Sis
,,y a
p o eso ius
i
senas
Zinomas
kalbininkas“,
J.
Endzelynas
supykes
sa o
oponen ui
a ke a:
,,Kad
jis
y a
senas,
dél
o
abejonés
né a,
be
kad
jis
aip
pa
i
Zinomas
kalbininkas,
né a
zinoma“.
Negali
nejaudin i
J.
Endzelyno
ko espondencija
su
a sidii usiais
Sibi e
jo
mokiniais.
Jis
nepabigo
su
jais
susi aSiné i,
siun é
jiems
sa o
knygas,
ne
pini-
gu.
Kai
i8
Tolimyjy
Ry y
g izusi
iena
jo
mokiné
no éjo
padéko i
uz
mo aline
i
ma e ialing
pa ama,
p o eso ius
ik
Syp eléjo,
numojo
anka
i
i8 a é:
,,Nea si-
menu
—
esu
uzmi ses.
Dziaugiuosi
jus
ma ydamas“.
Kai
e éja
Milda
G yn el-
de,
g izusi
iS
TaiSe o
lage io,
i8
J.
Endzelyno
pasiskolino
nemaza
pinigu
suma
bus ui
isigy i
i
éliau
no éjo
ja
g azZin i
—
Sis
pinigy
a sisake.
Lie u iy
skai y ojams
jdomu,
kad
bu usios
J.
Endzelyno
mokinés
laigkuose
dziaugiasi,
jog
em yje
jos
ge okai
p amokusios
lie u iu
kalbos,
a8o,
kad
la -
iy
mokyklose
eiké u
daugiau
susipazin i
su
lie u iy
li e a u a,
nepasi enkin i
ien
lie u iy
liaudies
dainomis,
kaip
bu e
iki
Siol.
J.
Endzelynas,
a sakydamas
i
iena
em inés
laiSka,
p idu ia:
,,Jisu
is aizda
(ko esponden é
J.
Endzelynui
bu o
a siun usi
sa o
nuo auka.
—
A.
S.)
i
ai,
kad
gali e
ski i
laiko
lie u iu
225
kalbai
i
Saloméjos
Ne ies
poezijai,
leidzia
many i,
kad
daba
gali e
ne
ik
egzis-
uo i,
be
i
gy en i“.
A ba
S ai
be
galo
agisko
likimo
e eja,
poliglo e
Sil ija
Kuze,
du
ka us
is em a
j
Sibi a,
nuo
a eS o
slaps¢iusis
i
Lie u oje,
gauna
uzda ini
Tomsko
uni e si e o
Mokslineje
biblio ekoje
su a ky i
uZsienio
kalbomis
iSleis as
kny-
gas.
Biblio ekos
isyje
ji
pama o
didziule
apipelijusiy,
o a inkliais
ap aizgy u
knygy
k ii a
(jai
a odo, kad
Gia
gali
bi i
apie
10
uks anciu,
o
di ek o iaus
apskaicia imu
—
20-30
uks an¢iy
knygy).
P adejus
a ky i
Sia
,,.meSlu
k i a*,
la és
démesi
pa aukia
1903
m.
i8leis as
an asis
K i8janio
Ba ono
,,La iu
dai-
nu“
omas.
Zinoma,
ji
neiskenéia
nepa a éius
olimoje
em yje
sa o
si dZiai
okia
miela
knyga.
Ja
nus ebina
knygoje
pasi aikanCios
,, ipes inga
smulkia
a-
Sysena
asy os
pas abos,
ku ios
liudija,
kad
dainy
skai y ojas
bu o
kalbininkas*.
Cia
pa
anda
i
kele a
popie iaus
skiau eliu,
ku ios
jai
galu inai
padeda
iSai8-
kin i,
kad
Siu
pas aby
au o ius
Kazimie as
Biga'.
Sios
apz algos
au o ius
p isimena,
kai
1961
m.
p o eso iai
Bo isas
La inas
i
Kos as
Ko sakas
ap a inéjo
jo
s aipsnj
apie
neseniai
mi usj
la iy
kalbininka.
Jie
jaunam
au o iui
pa a é
j
s aipsni
i a8y i
i
kokia
no s
k i i8ka
pas abéle.
B.
La inas,
pusiau
juokaudamas,
pasake:
,,Ka
jis
—
sauleje
i
ai
esama
démiu“.
Skai ydami
a siminimus,
okiy
,,demeliu“
galé ume
as i
i
Janio
Endzelyno
gy enimo
kelyje.
Ne
isada
jis
su a é
su
sa o
kolegomis*.
Kazkodél
neno éjo,
kad
jaunesni
kalbininkai
laiky y
dak a o
egzaminus.
Daugelis bu o
nus ebe,
kai
ieno
dok o an u os
egzamino
neiSlaike
sa o
biciuliy
i
kolegu
iesiog
genialiu
kalbininku
laiky as
Al ilis
Augs kalnis*.
Gana
p ieS a inga,
galima
saky i,
pa-
g indinés
J.
Endzelyno
pagalbininkés
Edy és
Hauzenbe gos-S u mos
laikyse-
na.
Keis oki
zymiojo
kalbininko
san ykiai
su
b oliu.
Labai
komplikuo as
jo
Sei-
myninis
gy enimas.
Taciau
Sios
,,demelés*
anaip ol
negali
uz emdy i
Janio
En-
dzelyno,
kaip
mokslininko,
didybés*.
Algi das
Sabaliauskas
'
K.
Biiga
1919-1920
m.
p o eso ia o
Tomske.
>
,Galima
d asiai
eig i,
kad
la iy
kalbos y ime
i
medZiagos
kaupime
bu y
bu e
daugiau
pasiek a
i
pada y a,
jeigu
Endzelynas,
pa s
s a biausias
Sios
s i ies
ams is
i
s ulpas,
bu y
galé-
jes
kiek
daugiau
as i
bend a
kalba
su
ki ais
sa o
kolegomis“,
—
K.
D a inis.
>
A.
Augs kalnis
1940
m.
apsipylé
benzinu
i
susidegino.
Kai
Sia
agiska
Zinia
J.
Endzelynui
p anesé
V.
Rukeé-D a inia,
Sis
suSnabZdeéjo:
,,Ben
jau
bi y
pagal ojes
apie
sa o
aikus™.
*
Labai
gaila,
kad
dél
nesu a imy
a’ybos
klausimais
Sioje
knygoje
nebu o
isspausdin as
Ras-
mos
G ysles
s aipsnis
,,Endzelynas
i
jo
gimine“
(Endzelins
un ina
dzim a),
ku iame
pa eikia-
ma
idomiy
ak y
apie
zymiojo
kalbininko
p osenelius,
jo
palikuonis,
pa a dés
kilme
( isu
ijy
b oliy
ski inga
pa a dziy
aSyba,
pa a de
kilusi
i$
ok.
Zem.
Hanselin
—
mazybiné
zodzio
Hans
‘Jonas’
o ma,
ku i
eiSké
ne
ik
‘Jonelis’,
be
i
‘maZasis
pi S as’).
R.
G yslés
s aipsnis
éliau
bu o
paskelb as
laik aS yje
,,B i a
La ija“
(1999
g. 8.
maijs
— 14.
maijs,
N .
18(607)),
plg.
.
p.
A.
Mieze,
R.
G isle.
Endzelina
dzim as
uz a ds.
—
Ten
pa ,
1998
g.
3-9.
jan .
N .
1(542).
226