ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Kazimie as
ZUPERKA
Siauliy
uni e si e as
KALBOS
DABARTISKUMO
NUORODOS
NELINGVISTINIUOSE
TEKSTUOSE
1.
[ adinés
pas abos
S aipsnyje,
emian is
me akalbiniais
komen a ais
(MK)
bei
me akalbiniais
iene ais
(MV)',
pa odoma,
ku iuos
naujus
daba inés
lie u iu
kalbos
eiki-
nius
pas ebi
i
kaip
juos
e ina
miisy
isuomené.
Kalbininky
da buose
gana
ip as a
nuomone,
kad
isuomené
nepas ebi
kalbos
ki imo.
Viename
naujausiy
lie u iy
socioling is ikos
eikaly
aSoma:
,,I
be
specialiy
sociologiniy
y imu
aisku,
kad
kalbine
bend uomeneé
mano,
jog
ji
Siandien
Sneka
lygiai
aip,
kaip
aka ,
kad
daba ine
ka a
kalba
lygiai
aip pa ,
kaip
kalbeéjo
jos
é ai.
[...]
Taigi
kalbos
a o ojai
nejaucia,
kad
jy
kalba
kin a“
(Ka aliiinas
1997:
49,
50).
MK
analize
leidzia
oki
poZziu j
ikslin i.
MV
ink i
i§
a8y inés
i
saky inés
kalbos
eks y,
daugiausia
i8
publicis ikos
(Ziniasklaidos),
aip
pa
i§
bui inés
kalbos,
mokslo
da by
i
g oZiniu
ki iniy2.
Su ink a
apie
4
uks andius
pa yzdziy,
a p
jy
as a
apie
400
MV,
a spindinéiy
kalbos
ki imo
ei8kinius:
seno iskos,
Siaip
jau
senesnés,
daba inés,
ski ingy
ka y
(senimo,
jaunimo)
kalbos
nuo ody.
MK
daugiausia
ink i
i8
pas a uju
de-
Sim meciy
kalbos,
be
zi i é a
i
anks esniyjy
Sal iniu,
nes
siek a
aiskin is
ben-
d esnius
musy
isuomenés
kalbinés
samonés
b uozus’,
ne
ik
ai,
ku ias
lie u iu
kalbos
naujo es
a o ojai
ma o
Siandien.
Kalbos
daba iskumo
MK,
isai
pa-
naSiy
|
Siuolaikinius,
esama
i
senesniuose
aS uose;
okie,
pa yzdiiui,
y a
Sie
du
MK
i§
1900
m.
iSspausdin os
J.
Anusa iciaus
poezijos
i
1919
m.
J.
Tumo-
Vaizgan o
skai y os
paskai os:
'
Me akalbiniu
komen a u
adinamas
kalbos
a ba
eks o
kalbinés
aiskos
ap a imas:
e ini-
mas,
a ojimo
mo y a imas
i
pan.
(Z .
Ji i¢ko a
1979:
149;
Zupe ka
1987:
194-195;
1996:
65);
MK
su
komen uojamaja
eks o
dalimi
suda o
me akalbinj
iene a
(Z .
Ba abanS¢iko a
1991:
1).
*
Sup an ama,
g oziniy
ki iniy
pa yzdZiai
e in ini
ki aip
negu
adinamuju
komunikaciniy
eks y
me akalbiniai
komen a ai,
be
u in
p ies
akis
Sio
s aipsnio
uZda inius
Siuoka
as
ski -
umas
né a
eikSmingas.
>
Kaip
kalbinés
samonés
a spindzio
eiSkinys
y inéjama
adinamoji
liaudies
kalbo y a
(z .
Cmej ko é
1992
i
en
nu ody g
li e a ii a).
|
neling is iniy
eks y
MK
galé ume
Zii é i
kaip
i
liaudies
kalbo y os
esinj
naujaisiais
laikais;
Gia
gal
ik y
nep o esinés
kalbo y os
e minas.
124
Ku
gaspadiné
(daba
a
eik:
poni)
/Gaspado ys én
nelabai
maloni
Anus
102;
Lie u iai
—
ik i
sa o
gam os
aikai,
sa o
uzpeckio
mylé ojai
(daba
pasa-
ky ume:
pa io ai):
ku
adosi,
en
gliidi
Vaizg
(P g
1989
9
135).
Biu ina
zino i
ben
apy ik i
pasakymo
su
MK
pa a ojimo
laika
(ka ais
—
i
ki as
aplinkybes).
Senesniy
laiky
naujo es,
aisku,
nebe a
naujo és
musy
dieno-
mis;
naujumo
a spal i
Zodis,
odos,
pap as ai
iSlaiko
apie
10-15
me u.
2.
Is o iniam
laiko a piui
i
ka ai
biidingos
kalbos
ySys
Su ink ieji
MV
odo,
kad
esama
ySio
a p
kalbos
is o inés
(ch onologinés)
p ieSp ieSos
i
amZiaus
g upiy
(ka i)
p ieSp ieSos.
Ypac¢
glaudus
ySys
ma y i
a p
g upés
seno iskai
sakan
i
g upes
kaip
senieji
sako
MK:
ju
ap inkame
p ie
panaSaus
pobidzio
pasakymu;
ka ais
MK
bina
aip
su o muluo as,
kad
sunku
sp es i,
ku iai
g upei
—
is o iskumo
a
ka y
—
ji
ski i.
Kiek
ki oks
san ykis
ma-
y i
a p
g upes
kaip
daba
sakoma
i
kaip
jaunieji
sako
MK:
daba iskai
kalba
ne
ik
jauni,
be
jauni
pap as ai
kalba
daba iSkai.
Ju
sa i a
kalbésena,
daznai
ne-
no miné
bend inés
kalbos
poZi i iu,
su okiama
kaip
Siuolaikiska.
P z.:
Pasiu o
pul i
ji
os
aps os,
i
iena
bla nesné,
kaip
daba
jaunieji
sa-
ko,
ik
c ank
Bladziui
j
pajalninkg
Lkn;
Egzamina o ius
Jablonskis
bu o gana
g iez as
i
kie as,
kaip
daba
pasaky y
s uden ai
—,,ki is“
P g
1987
3
158;
sank yzoje
ma au
du
be niukus,
Zi incius
,,mul iplikacinius
ilmus“
( aip
adinamas
s aiginimasis,
kai
eidas
ap isamas
chemikaluose
sumi ky u
anks-
luosciu)
KT
1988
07
30;
Jeigu
nenunesiu
y oj
i sininkui
a askai os,
bus,
kaip
daba
mano
duk a
sako,
Sakés
nuga oj
snek.
1997.
3.
Kalbos
seno iSkumo
/
daba iSkumo
s ilis inis
aspek as
Kalbos
iene o
a
kalbos
p iemonés,
aiskos
biido
is o inis
(ch onologinis)
komen a as
y a
socialinis
kalbos
e inimas,
ka u
ai
y a
am
ik a
s ilis iné
cha ak e is ika.
Ta p
zodzio
s ilis inio
apibudinimo
pazymu
misy
zodynuose
adici$kai
y a
psn.
—
,,pasenes,
ne a ojamas
a
e ai
a ojamas
bend inéje
kalboje
Zodis
a jo
eiksmé.
Sia
pazyma
ka ais
zymimi
i
ZodZiai,
eikian ys
pasenusias
sa okas
a
eiskinius,
i8éjusius
i
apy okos
daik us*
(DLKZ:
XIV).
LKZ
u i
i
pazyma
neol.
—
,.neologizmas,
naujai
a si ades
i
nep igijes
li e a ii inéje
kalboje
Zodis“
(LKZ
I
XIII).
S ilis ikoje
i gi
ski iama
demesio
,,a chy inio
ondo“
zodziams
(Z .
Pik¢i-
lingis
1975:
149-155),
o
apie
e minologinius
naujada us
ik
uzZsimenama
—
jie
esa
dalykines
kalbos
ei8kinys
( en
pa ,
156);
daugiausia
i
kalbos
eksp esy u-
ma
o ien uo ai
s ilis ikai
jie
ne iipi.
Kas
ki a
indi idualieji,
adinamieji
s ilis-
iniai,
naujada ai
—
jie,
eksp esy ios
kalbos
p iemoné,
i8samiai
ap a iami
( en
pa ,
156-169).
125
IS
kalbamujy
MV
s ilis ikai
e ingi
ypa¢
ie,
ku iuose
MK
a k eipia
démesi
ne
j
koki
nauja
Zodi,
o
j
SiuolaikiSkos
kalbésenos
polinkius.
4.
Kalbos
bei
kalbésenos
daba iSkumo
komen a ai
SiuolaikiSkos
kalbos
bei
kalbésenos
MK
daugiausia
eina
i e piniai,
ku iuos
suda o
kalbéjimo
eminés
g upés
zodziai
( eiksmazodziy
kalbé i,
saky i,
sneké i,
a i,
adin i
o mos,
daik a a dziai
kalba,
e minas,
Zodis
i
pan.)
su
laiko
a
budo
p ie eiksmiais
(daba ,
niinai,
Siandien;
daba iskai,
madingai,
mode niai,
naujai(p),
naujo iskai,
n idieniskai,
Siuolaikiskai)
a
panaSios
eik’més
Zodziu
junginiais:
daba ies
(daba iniai,
madingi,
mode niis,
miisy
dieny,
miisy
laiky,
Siandienos,
Siy
dieny,
Siy
laiky)
Zodziai
( e minai),
populia us
leksikonas,
Siy
die-
ny
Za gonas.
Dazniausi
j e piniai
y a
esamojo
laiko
padaly io
kons ukcijos
(nau-
Jai
a ian ,
mode niai
kalban ,
Siuolaikiskai
adinan ,
Sios
dienos
e minais
sakan )
i
umpi
ipo
(kaip)
daba
sakoma
( adinama),
(kaip)
Siandien
ip as a
(madinga,
mégs ama)
saky i
sakiniai.
S e eo ipinius
MK
leng iau
pas ebé i
bei
i&gi s i.
Lais-
esnés
sanda os
Siuolaikinés
kalbésenos
MK
(p z.:
iki
Si,
me y
ne a ojome,
jau
kelin i
me ai
gi dziu,
p ies
kele g
me y
engéme)
ne
aip
k in a
j
akis.
Daugelis
s e eo ipiniy
MK
konk e¢iau
ne odo,
a
ap a iamas
kalbésenos,
s iliaus
Siuolaikiskumas,
a
ik
a k eipiamas
démesys
j
koki
nauja
Zodi.
Siuo
a z ilgiu
iSsiski ia
d i
MK
g upeleés:
(a)
MK
su
ZodZiais
naujas
/
naujai(p)
pa-
b ézia
kalbos
iene o
naujuma,
(b)
MK
su
ZodZiais
jp as a,
mégs ama;
madingas
/
madingai,
mode nus
|
mode niai,
populia us
—
zodzio
a
azés,
pasakymo
bi-
dinguma,
daznuma
kalbamuoju
laiko a piu,
p z.:
(a)
nuk eipsime
z ilgsnj
i
[...]
li e a ii os
mokslq,
a ba,
naujaip
a ian ,
li e a h ologija
T
1978
125;
Cia
[Ame ikoje]
a si ado
ne
naujas
lie u iskas
»keikimas
“:
kad
pas
a e
a aziuo y
giminés
i§
Lie u os!
GK
1989
52;
Ta p au-
unis
kompiu e iy
inklas,
naujai
a ian ,
,,In e ne as“
—
didelé
paspi is
ci ili-
zacijai
MZ
1997
10
21;
(b)
P ieinu
p ie emos,kaip
daba
ip as a
saky i,
diskusine
wa ka
GK
1989
37;
S andien
Seimo
na ys
gauna
apie
is
iiks ancius
li y
popie iuje
/
kaip
ip as a
saky i
TV
1998
12
04;
liko
a min yje,
pasqmonéje,
kaip
daba
isi
mégs a
saky i
LM
1987
O1
24;
Lie u os
gy en ojy
nuomones,
kaip
daba
mégs ama
saky i,
ne ie-
na eikimés
SZ
1989
64;
A.
B.,
aisku,
j
inkimus
a eina
su
didesniu,
kai
p
daba
pamég a
saky i,
jdi biu
LR
1993
01
26;
kad
poe as
pe dé ai
nesid asko
i
nelauzo
anky,
o
isu
kalba
labai
san ii iai
i
kukliai,
da
ne eiskia,
kad
jis,
madingais
e minais
a ian ,
nejaucia
iso
bi ies
agizmo
LM
1983
15;
Na
S ai
/
pi mininke
|
kaip
daba
madinga
saky i
/
is
ka o
pa eikiame
jums
isq
pake q
p oblemy
TV
1987
11
13:
Ge b.
kompozi o iaus
pasipik inimo
enginiu
i siiné
—
Siiksnis
,,
Tau ieciai,
a sipeikéki !“
(Tiesa,
Siksnis
Sis
daba
madingas!)
KV
1989
14;
sulaiky asis
pilie is
N.
126
y a
22
me y
simpa iskas
aikinas,
n inai
madingai
adinamas
kome san-
u
LR
1990
207;
UAB
su enge
iskilmingq
pa duo u es
a ida yma,
eu opie is-
kiau
i
madingiau
adinamg
p ezen acija
SN
1993
05
20;
jau
paklausa/miisymode niais
zodZiais
a ian
/padidéjo
snek. 1970;
mokyklos
kiemelyje
i yko
jaunimo,
mode niai
kalban ,
epe iy,
s en é
MZ
1997
10
04;
P oblema
-Siandien
u bi
pa spopulia iausias
Zodis
N
1987129;
gausu
j ai iausiy
p og amy,
p ojek y,
koncepcijy
(populia iausias,
mano
ma-
nymu,
Zodis
Siuo
me u)
GK
1989
1
15.
Konk e esni
bei
lais esnés
sanda os
MK,
aisku,
konk e¢iau
apibidina
i
ko-
men uojamuosius
kalbos
eiSkinius:
Zmoneés
ji
a mena
bu us
pa a ejq
nelaimése,
a guose
i
dak a q,
gydzZiusj
ais-
azolem
i
kaip
daba
moksliskai
sakoma,
s eiko
gy enimo
bi do
p opa-
ganda
LM
1988
26;
Jausmy
,, o sa imas“,
kaip
pasakysime
Siandieni-
niu
li e a i iniu
skoniu
emdamiesi,
bu o
nulem as
silpno,
ne yskaus
ko-
munikacinio
kodo
Sauk
143;
Siy
dieny
Za gonu,
jis
[Pu inas]
neba y
as
eklaminis
,, y as,
ku iam
ne eikia
daug
pas angy“
M
1998
2
147.
5.
Komen uojamujy
kalbos
daba iskumo
eiskiniy
pobidis
Kokius
kalbos
ei8kinius
lydi
daba iskumo
MK?
Daugiausia
—
(a)
pasikei u-
si
(nauja)
ie os
a da,
(b)
nauja
zodi,
e mina,
a si adusij
Salia
iki
ol
a o o
a ba
naujam
gy enimo
eiskiniui
pa adin i,
(c)
nauja,
neip as a
ZodZio
ly i.
P z.:
(a)
Salos
gy en ojai
iSsikélé
j
D iiksiy
kaima,
daba
adinamg@
D is ia ais*
KT
1989
4;
specialis ai
bu o
uosiami
Lening ade
/daba
eiké y
saky i
Sank -Pe e bu ge
Rdj
1998
02
09;
Daba
Raudonojo
d a o
S y u ys
adina-
mas
Akluoju
s y u iu
SK
1999
45;
(b)
kul ii os
namuose
su engs
a sis eikinimo
Sokius,
ak,
a sip aSau,
—
Siais
laikais
as
eikalas adinamas
disko eka
LM
1987
06
27;
mik o ajone,
ku is
da
ebes a omas,
ele ony
au oma y,
daba
adinamy,
akso onais,
g eiciau-
siai
nebus
LR
1992
02
28;
pasiémé
pinigus.
Tiesa,
daba
jiebu o
adinami
alonais,
agno éliais
a ba
iesiog
z é eliais
LM
1993
12
04;
okiq
muzika
i
ploks-
eles
/a ba
kaip
daba
mégs ama
adin i
albumo/
ai
i
pa inkau
Rdj
1996
12
31;
jsiklauso
j
spaudos
/a ba
kaip
daba
ip as a
saky i
/zZiniask-
laidos
nuomone
Rdj
1998
03
08;
daba
isi
Sneka
i jaumiisy
leksikone
y a
ligoniy
kasos
Rdj
1998
04
22;
(c)
Esame
ip a e
saky i,,melzéja“,
daba
jau
ne
naujiena
i ,,melzéjas“
TU9#1
30.
*
Dab.
Bal a usija;
b us.
D ys ia y.
127
Daba iskumo
MK
dazni
p ie
Zodziy
i
pasakymu,
ku iy
a si anda
a ba
ku ie
iSpopulia éja
a
imami
a o i
ki oni8kai
keician is
poli ikai,
san a kai,
aldziai.
An ai
komen a ai
pab ézia
bidingus
A gimimo
me o
Zodzius,
azes:
VieSumas,
k i iskumas,
pe si a kymas,
laiko
d asia-daba
madingi
zo-
dzZiai
KT
1987
06
06;
yzomes
eik i
be
komandy
i§.,,s ip aus
cen o“
( aip
Sian-
dien
adiname
sqjunginius
o ganus)
GK
1989
7;
uzs imsime,
populia iu
Siandienos
leksikonu
a ian ,
bal y
démiy
uz uSa imu
KV
1989
14;
p ies
kele q
me y
Sio
zodZio
[s eikas]
da
eng e
engéme
LP
1989
04
26;
Tki
Siy
me y
kasdienybéjene a ojome
zodZio
,,a sis a ydinimas“,
nes
nejp as as
bu o
i ji
eiskian is
eiksmas
KT
1989
230;
Ta yby
aldziq
miisy
k as e
kii é
a skubéje
|
pagalbq
Bal a usijos
da buo ojai
(daba
sakyéiau:
ep esijuy
ibaugin i
i
ismanks in i
S alino
kad ai)
TS
1989
75.
Ypa¢
daznai
a k eipiamas
demesys
j
ai,
kad
A gimimo
i
a ku osios
Nep i-
klausomybés
me ais
zodi
liaudis
bei
jo
junginius
iSs umia
g iz an is
zodis
au a
a jo
da iniai;
a pine
pade i
uziman i
iswomene:
Labai
leng ai
i
g ei ai
isi
depu a ai
a sisaké
senojo
palikimo,
i a dy o
liau-
dimi,
pakeis o
isuomene
LR
1990
161;
eina
susi ik i
su
liaudimi
/o
kal-
ban
daba iniais
e minais
/
su
au a
TV
1994
01
11;
eikia
a siklaus i
is omeneés
/kaip
daba
jp as a
saky i
/ au os
8nek.
1996
03
28;
lie u iy
liaudies
menas
/daba
dazniau
adinamas
au odaile
TV
1997
10
24:
eikia
liaudies
meis y
/a badaba
adinamy
au odailininky
/
pa oda
TV
1989
09
10.
Kad
kalba
keiGiasi,
kalbos
a o ojams
ypa¢
k in a
i
akis
kalban
apie
p aei i,
senesne
a
ne olima.
Tada
ne e ai
enka
pa a o i
anu
laiku
zodziu,
o
su
MK
pa eikiami
daba iniai
ju
a i ikmenys:
1815
m.
bi zelio
30-liepos
11
d.
gimnazijoje
[...]
yko
iesi
pasi odymai,
mes
saky ume,
iesi
egzaminai
Me k
48;
Be
o,
jis
[T.
I anauskas]
pi masis
ixkélé
i
skleidé
gam os
globos,
m isy
zodZiais
a ian ,
gam os apsaugos
idéjas
I
6;
I
dés é
Siq
discipling
mums
ge ai,
daba iniais
e minais
Snekan ,
su-
s ip in ai
M
1982
11
10;
Daba ,
kai
pasida ém
moky esni,
ai
okius
Zmones
a
-
dinam
socialiai
em inais,
o
ada
[po
Pi mojo
ka o]
adino
iesiog
nuken éju-
siais
Rdj
1998
11
21.
Ki ais
ka ais,
kalban
apie
p aei i,
pasakomi
ien
sa ojo
me o
pa adinimai:
Musy
laiky
e minais
kalban ,
jis
[V.
G aiéi nas]
bu o
didelis
da bo
mokslinio
o ganiza imo
(DMO)
en uzias as
MG
1988
8
27;
Gy eno,
kaip
da-
ba
saky ume,
Zinybiniame
gais inés
bu e,
nes
senelis
bu o
sa ano is
ugniage-
sys
SN
1989
22.
Pas ebimas
daba inio
kalbinio
bend a imo
knygiSkéjimas,
polinkis
i
sudé-
ingesne¢
is aiska.
Kalbésenos
daba iskumo
MK
ypa¢
budingi
p ie
knyginés
—
adminis acines,
publicis inés
—
kalbos
Sablonu:
u
bazinj
issila inima
/kaip
daba
mégs ama
saky i
Snek.
1980;
Re-
ai
iXgi s i
okius
Zodzius
[...]
apie
nuo
seno
labai
ge biamq
duonos
augin ojo
da -
128

bq,
ku i
Siandien
adiname
Zemés
i kio
p oduk y
gamyba
KB
1988
4
56:
eko
depu a ams
p iim i,
kaip
daba
jp as a
saky i,
nepopulia y
sp endi-
ma
SN
1993
02
20.
Didelé
dalis
isu
su ink y
Siuolaikiskos
kalbésenos
MK
pa a o a
p ie
a p-
au iniy
zodZiu,
aigi
ma omas
jy
pli imas,
isigaléjimas
misy
laikais
(daug
okiy
pa yzdziu
jau
pa eik a,
ypa¢
4
sk.).
D auge
su
kalbésenos
niidieniskumo
pas aba
ka ais
pa eikiamas
neigiamas
kalbos
mokslinimo,
iman a imo
e inimas:
I
asys
paskui
k i ikai
didzZiausius
s aipsnius,
ku iuose
s umdysis
s uk i os
su
ak i om,
eksp esy umai
su
in ensy umais,
o
po
Si a
a p au iniyu
zZodziy
la ina
da
labiau
pasisléps
Zali
sielos
daigeliai,
nepas ebé i
i
nei a dy i
LM
1988
05
14;
Zemaiciy
plen as...
A
pas ebime,
Jog,
nu iesus
naujq
asq,
daug
ku
j aSius
g iozdiskq
zodj
,,au omagis alé’,
seno
mi sy
is o iskai
i
e nog a iskai
nuo-
aikingo
Zemaiciy
plen o
is
maziau
begi dé i
T
1990
02
18;
apie
q
dekagébézacija
( oks
baisus
Zodis
sugal o as)
Lie u oj,
a ba
apie
ieskojima,
kas
di bo
KGB,
kas
nedi bo
LM
1992
01
11;
Bu usios
namy
a
bu y
aldybos
daba
pe -
k ikS y os
iman iai
—namy
i kio
eksploa acijos
imonémis
SN
1993
07
17.
Ne
ienam
kalbos
a o ojui
j
akis
k in a
muisy
dieny
kalbésenos
pilkéjimas,
aizdingumo
sumenkimas:
Didelé
cia
kupe a!
Juk
i
a¥
mokéciau
aip
pa asy i!“
—
pasaké
Zemai é,
pe -
skaiciusi
,,
Va pe“
Bi és
apsakymeélj
[...].
,,Didelis
cia
daik as!“-—
pasakys
da-
ba inis
Zmogus
(saky i
,,kupe a“
jam
gal
i
nebeiseis:
pe
daug
aizdingas
Zodis)
P g
1988
2
166;
[Leonidas
Jacine icius]
uzZ asé
do anodamas
sa o
pi majq
knygq
[...]:
,,iSk a ysim,
Sauliau,
pasaulj
i§
susk e usiy
kelniy!“
UZ asé
sod-
iau
nei
mes
daba ,
isai
kaip
Donelai is...
LA
1995
08
16.
Ki a
e us,
pas ebimi
i
nauji
Siuolaikiniai
eksp esy iis
pasakymai
(me a o-
os,
azeologizmai),
ypa¢
okie,
ku iy
Sal inis
y a
bui iné
Sneka,
ne e ai
slengas:
Ku ybos
ank asciy,
a ba
ki ybinés
i u és,
kaip
daba
madinga
saky i,
né a
islike
(18
Mai onio
minéjimo
1987);
Jéjo
j
kabine q
oks
ke u kampis,
kaip
daba
sakoma,
jaunuolis
LA
1995
02
11;
Iséjes
pi k i
deg inés,
na,
kaip
da-
ba
ip as a
adin i,
kaukolinio
Ak
1996
05
17;
musS ynes
sukélé
iena
se-
niausios
p o esijos
a s o iy,
naujo iskai
kalban ,
plas aké
K p
1997
11
18;
Nemegs u
uzgesusio
zidinio,
Dz.
Bu ku és
dainy
i
kaip
daba
sakoma,
mé-
miskos
is aizdos
Zmoniy
Pn
1997
10-11
32;
Taip
géda
pasida é,
kad,
kaip
misy
amZziaus
liaudis
sako,
—no simk
i
slépkis
po
pe nykséiais
lapais
KG
1998
10
13.
6.
Baigiamosios
pas abos
Palygin i
nedidelis
skaicius
su ink y
kalbos
daba iskumo
MV
neleidzia
da-
y i
iksliy
apibend inamujy
i’ ady
( eike y
daugiau
pa yzdziu,
p a e s y
i
spe-
cialis
socioling is iniai
y imai),
be
i
jie
odo,
ku iuos
naujus kalbos
ei8ki-
nius
lie u iy
kalbiné
bend uomené
daugiausia
pas ebi.
Kalbos
a o ojams
la-
129
biausiai
k in a
j
akis
iSo inés,
pa i Sinés
naujo es,
ypa¢
leksika,
a si andan i
su
naujais
gy enimo
eiSkiniais.
Pas ebimos
i
aki aizdZios
s ilis inés
endencijos,
pa yzdziui,
kalbos
in elek ualinimas.
Kalbo y os
da buose
jp as as
eiginys,
kad
isuomené
nepas ebin i
kalbos
aidos,
y a
pe nelyg
bend as,
eikalingas
ikslinimo:
nelygu
apie
kokia
isuo-
mene
kalbama
—
musy
dieny
a
anks esne,
Lie u os
a
kokios
uzda os
kalbinés
bend uomenés.
Ki a
e us,
zinoma,
isuomene
pas ebi
ne
iek
kalbos
(sis e-
mos)
aida,
kiek
kalbejimo
(Snekos),
kalbésenos
ki ima.
Me akalbiniy
iene u,
me akalbiniy
j e piniy
bei
ki okiy
me akalbiniu
ko-
men a y,
a ojamy
ne
ling is ikos
eks uose,
y imas
leidzia
ge iau
pazin i
i-
suomenes
kalbine
samone,
kalbines
nuos a as
i
uo
pag indu
ikslingiau
di b i
bend inés
kalbos
a komaji
da ba.
Gau a
1999
03
05
SUTRUMPINIMAI
Ak
—
,,Akis a a“
Anus
—
Anusa i¢ius
J.
Viena
pa asa io
diena.
V.,
1980.
DLKZ
—-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1993.
GK
—
,,Gim asis
k aS as“
l -
I anauskas
T.
Gam ininko
uZ aSai.
V.,
1974.
KB
—__,,Kul i os
ba ai“
KG
—
,,.Kédainiy
ga sas*
Klp
—_,,Klaipeda*
KT
—
,,.Komjaunimo
iesa“
KV
—
Kalba
Vilnius“
LA
—
Lie u os
aidas“
Lkn
—
Luknés
(Skuodo
.)
LKZI_—_Lie u iu
kalbos
Zodynas.
T.
1.
V.,
1968.
LM
—
,,Li e a ii a
i
menas“
LP
—
Lie u os
p o sajungos*
LR
—
Lie u os
y as“
M
—
,,Mokslei is“
Me k
—
Me kys
V.
Simonas
Daukan as.
V.,
1972.
MG
—
,,Mokslas
i
gy enimas“
M
—
,Me ai“
MZ
—
,,Miisy
Zodis“
(Skuodo
.)
N
—
,,Nemunas“
Pn
-
,,Panelée“
P g
—
,,Pe galé“
Rdj
—
adijas
Sauk
—
Sauka
D.
Faus o
amZiaus
epilogas.
V.,
1998.
SK
—
,,Sodie és
kalendo ius
1999*
SZ
—
_
,,Sajiidzio
Zinios“
SN
—
,,Siauliy
naujienos“
Snek.
—
§nekamoji
kalba
130
T
—
,Tiesa“
TS
—
,,Té ynes
S iesa*
TV
—
ele izija
Vaizg
—
Juozas
Tumas-Vaizgan as
LITERATURA
Ba abanSéiko a
O.
Ju.
1991:
S eds a
ealizaciji
me aling is i¢eskoj
unkciji
eks e:
A -
o e .
kand.
dis.,
Kije .
Cmej ko a
S.
1992:
Jazyko é
édomi
a
jazyko a
kul u a
(zamySleni
nad
z .
lido ym
jazy-
kozpy em).
—
Slo o
a
Slo esnos
1,
P aha, 56-64.
Ji iéko a
J.
1979:
Me a ecéo y
komen a .
—
Slo o
a
Slo esnos
2,
P aha,
149-151.
Ka ali inas
S.
1997:
Kalba
i
isuomené
(Psichosociologiniai
i
komunikaciniai
kalbos
a -
ojimo
b uoZai),
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
Pikéilingis
J.
1975:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
2,
Vilnius:
Mokslas.
Zupe ka
K.
1987:
S iliy
no my
a spindys
me akalbiniuose
komen a uose.
—
Lie u iy
kalbos
sanda os
y inéjimai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
26,
194-198.
Zupe ka
K.
1996:
Realioji
i a dy oji
kalbos
p iemoniy
konku encija.
—
Filologija
i
me odika
3,
Siauliai,
65-72.
METALINGUAL
INDICES
OF
MODERNITY
IN
NON-LINGUISTIC
TEXTS
Summa y
The
me alingual
indices
o
mode ni y
belong
o
he
his o ical
(ch onological)
opposi ion
‘i
was
said
in
ancien
imes,
o me ly,
ea lie ’/
‘i
is
said
now,
in
ou
imes,
oday’.
The
me acom-
men s
o
his
g oup
in
he
Li huanian
language
a e
he
ollowing:
(kaip)
daba
sakoma
(sako,
adina,
jp as a,
madinga,
mégs ama
saky i),
daba iniais
(miisy
dieny,
Siy
dieny,
miisy
laiky)
Zo-
Z ais
( e minais)
kalban ,
niidieniskai
(Siuolaikiskai)
a ian ,
madingai
(mode niai,
naujo iskai,
naujaip)
a ian ,
daba ies
Zmogus
pasakys,
mes
saky ume
and
so
on.
They
a e
widely
used
in
spoken
(in o mal
and
public)
language
and
publicis ic
w i ings;
hus,
hey
show
ha
he
lan-
guage
use s
ake
no ice
o
some
phenomena
o
language
e olu ion.
Language
use s
u n
hei
a en ion
o
he
new
wo ds
o
exp essions
connec ed
wi h
he
new
phenomena
o
public
li e.
The
me alingual
uni s
e lec
a
endency
o
mode n
Li huanian
o
use
in elec ual
language
means
(in e na ional
wo ds,
bookish
ph ases)
and
he
new
exp essi e
language
means
(pa icu-
la ly
ja gon
and
slang).
131