Kalbos dabartiškumo nuorodos nelingvistiniuose tekstuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Kazimieras ZUPERKA Siauliy universitetas KALBOS DABARTISKUMO NUORODOS NELINGVISTINIUOSE TEKSTUOSE 1. [vadinés pastabos Straipsnyje, remiantis metakalbiniais komentarais (MK) bei metakalbiniais vienetais (MV)', parodoma, kuriuos naujus dabartinés lietuviu kalbos reikinius pastebi ir kaip juos vertina miisy visuomené. Kalbininky darbuose gana iprasta nuomone, kad visuomené nepastebi kalbos kitimo. Viename naujausiy lietuviy sociolingvistikos veikaly raSoma: ,,Ir be specialiy sociologiniy tyrimu aisku, kad kalbine bendruomeneé mano, jog ji Siandien Sneka lygiai taip, kaip vakar, kad dabartine karta kalba lygiai taip pat, kaip kalbeéjo jos tévai. [...] Taigi kalbos vartotojai nejaucia, kad jy kalba kinta“ (Karaliiinas 1997: 49, 50). MK analize leidzia toki poZziurj tikslinti. MV rinkti i§ ra8ytinés ir sakytinés kalbos teksty, daugiausia i8 publicistikos (Ziniasklaidos), taip pat i§ buitinés kalbos, mokslo darby ir groZiniu kiriniy2. Surinkta apie 4 tukstandius pavyzdziy, tarp jy rasta apie 400 MV, atspindinéiy kalbos kitimo rei8kinius: senoviskos, Siaip jau senesnés, dabartinés, skirtingy karty (senimo, jaunimo) kalbos nuorody. MK daugiausia rinkti i8 pastaruju deSimtmeciy kalbos, bet zitiréta ir ankstesniyjy Saltiniu, nes siekta aiskintis bendresnius musy visuomenés kalbinés samonés bruozus’, ne tik tai, kurias lietuviu kalbos naujoves vartotojai mato Siandien. Kalbos dabartiskumo MK, visai panaSiy | Siuolaikinius, esama ir senesniuose raStuose; tokie, pavyzdiiui, yra Sie du MK i§ 1900 m. iSspausdintos J. Anusaviciaus poezijos ir 1919 m. J. TumoVaizganto skaitytos paskaitos: ' Metakalbiniu komentaru vadinamas kalbos arba teksto kalbinés raiskos aptarimas: vertinimas, vartojimo motyvavimas ir pan. (Zr. Jiti¢kova 1979: 149; Zuperka 1987: 194-195; 1996: 65); MK su komentuojamaja teksto dalimi sudaro metakalbinj vieneta (Zr. BarabanS¢ikova 1991: 1). * Suprantama, groziniy kiriniy pavyzdZiai vertintini kitaip negu vadinamuju komunikaciniy teksty metakalbiniai komentarai, bet turint pries akis Sio straipsnio uZdavinius Siuokart tas skirtumas néra reikSmingas. > Kaip kalbinés samonés atspindzio reiSkinys tyrinéjama vadinamoji liaudies kalbotyra (zr. Cmejrkové 1992 ir ten nurodytg literatiira). | nelingvistiniy teksty MK galétume Ziiréti kaip i liaudies kalbotyros tesinj naujaisiais laikais; Gia gal tikty neprofesinés kalbotyros terminas. 124 Kur gaspadiné (dabar tart reik: poni) /Gaspadorystén nelabai maloni Anus 102; Lietuviai — tikri savo gamtos vaikai, savo uzpeckio mylétojai (dabar pasakytume: patriotai): kur radosi, ten gliidi Vaizg (Prg 1989 9 135). Biutina zinoti bent apytikri pasakymo su MK pavartojimo laika (kartais — ir kitas aplinkybes). Senesniy laiky naujoves, aisku, nebera naujovés musy dienomis; naujumo atspalvi Zodis, rodos, paprastai iSlaiko apie 10-15 metu. 2. Istoriniam laikotarpiui ir kartai biidingos kalbos rySys Surinktieji MV rodo, kad esama rySio tarp kalbos istorinés (chronologinés) prieSprieSos ir amZiaus grupiy (karti) prieSprieSos. Ypac¢ glaudus rySys matyti tarp grupés senoviskai sakant ir grupes kaip senieji sako MK: ju aptinkame prie panaSaus pobidzio pasakymu; kartais MK bina taip suformuluotas, kad sunku spresti, kuriai grupei — istoriskumo ar karty — ji skirti. Kiek kitoks santykis matyti tarp grupes kaip dabar sakoma ir kaip jaunieji sako MK: dabartiskai kalba ne tik jauni, bet jauni paprastai kalba dabartiSkai. Ju savita kalbésena, daznai nenorminé bendrinés kalbos poZitiriu, suvokiama kaip Siuolaikiska. Pvz.: Pasiuto pulti ji tos vapsvos, ir viena blatnesné, kaip dabar jaunieji sako, tik cvankt Bladziui j pajalninkg Lkn; Egzaminatorius Jablonskis buvo gana grieztas ir kietas, kaip dabar pasakyty studentai —,,kirvis“ Prg 1987 3 158; sankryzoje matau du berniukus, Zittrincius ,,multiplikacinius filmus“ (taip vadinamas svaiginimasis, kai veidas aprisamas chemikaluose sumirkytu ranksluosciu) KT 1988 07 30; Jeigu nenunesiu rytoj virsininkui ataskaitos, bus, kaip dabar mano dukra sako, Sakés nugaroj snek. 1997. 3. Kalbos senoviSkumo / dabartiSkumo stilistinis aspektas Kalbos vieneto ar kalbos priemonés, raiskos biido istorinis (chronologinis) komentaras yra socialinis kalbos vertinimas, kartu tai yra tam tikra stilistiné charakteristika. Tarp zodzio stilistinio apibudinimo pazymu misy zodynuose tradici$kai yra psn. — ,,pasenes, nevartojamas ar retai vartojamas bendrinéje kalboje Zodis ar jo reiksmé. Sia pazyma kartais zymimi ir ZodZiai, reikiantys pasenusias savokas ar reiskinius, i8éjusius i apyvokos daiktus* (DLKZ: XIV). LKZ turi ir pazyma neol. — ,.neologizmas, naujai atsirades ir neprigijes literatiirinéje kalboje Zodis“ (LKZ I XIII). Stilistikoje irgi skiriama demesio ,,archyvinio fondo“ zodziams (Zr. Pik¢ilingis 1975: 149-155), o apie terminologinius naujadarus tik uzZsimenama — jie esa dalykines kalbos rei8kinys (ten pat, 156); daugiausia i kalbos ekspresyvuma orientuotai stilistikai jie neriipi. Kas kita individualieji, vadinamieji stilistiniai, naujadarai — jie, ekspresyvios kalbos priemoné, i8samiai aptariami (ten pat, 156-169). 125 IS kalbamujy MV stilistikai vertingi ypa¢ tie, kuriuose MK atkreipia démesi ne j koki nauja Zodi, o j SiuolaikiSkos kalbésenos polinkius. 4. Kalbos bei kalbésenos dabartiSkumo komentarai SiuolaikiSkos kalbos bei kalbésenos MK daugiausia eina iterpiniai, kuriuos sudaro kalbéjimo teminés grupés zodziai (veiksmazodziy kalbéti, sakyti, snekéti, tarti, vadinti formos, daiktavardziai kalba, terminas, Zodis ir pan.) su laiko ar budo prieveiksmiais (dabar, niinai, Siandien; dabartiskai, madingai, moderniai, naujai(p), naujoviskai, ntidieniskai, Siuolaikiskai) ar panaSios reik’més Zodziu junginiais: dabarties (dabartiniai, madingi, moderniis, miisy dieny, miisy laiky, Siandienos, Siy dieny, Siy laiky) Zodziai (terminai), populiarus leksikonas, Siy dieny Zargonas. Dazniausi jterpiniai yra esamojo laiko padalyvio konstrukcijos (nauJai tariant, moderniai kalbant, Siuolaikiskai vadinant, Sios dienos terminais sakant) ir trumpi tipo (kaip) dabar sakoma (vadinama), (kaip) Siandien iprasta (madinga, mégstama) sakyti sakiniai. Stereotipinius MK lengviau pastebéti bei i&girsti. Laisvesnés sandaros Siuolaikinés kalbésenos MK (pvz.: iki Si, mety nevartojome, jau kelinti metai girdziu, pries keletg mety vengéme) ne taip krinta j akis. Daugelis stereotipiniy MK konkre¢iau nerodo, ar aptariamas kalbésenos, stiliaus Siuolaikiskumas, ar tik atkreipiamas démesys j koki nauja Zodi. Siuo atzvilgiu iSsiskiria dvi MK grupeleés: (a) MK su ZodZiais naujas / naujai(p) pabrézia kalbos vieneto naujuma, (b) MK su ZodZiais jprasta, mégstama; madingas / madingai, modernus | moderniai, populiarus — zodzio ar frazés, pasakymo bidinguma, daznuma kalbamuoju laikotarpiu, pvz.: (a) nukreipsime zvilgsnj i [...] literatiiros mokslq, arba, naujaip tariant, literathrologija T 1978 125; Cia [Amerikoje] atsirado net naujas lietuviskas »keikimas “: kad pas tave atvaziuoty giminés i§ Lietuvos! GKr 1989 52; Tarptauunis kompiuteriy tinklas, naujai tariant, ,,Internetas“ — didelé paspirtis civilizacijai MZ 1997 10 21; (b) Prieinu prietemos,kaip dabar iprasta sakyti, diskusine twarka GKr 1989 37; Standien Seimo narys gauna apie tris tiikstancius lity popieriuje / kaip iprasta sakyti TV 1998 12 04; liko atmintyje, pasqmonéje, kaip dabar visi mégsta sakyti LM 1987 O1 24; Lietuvos gyventojy nuomones, kaip dabar mégstama sakyti, nevienareikimés SZ 1989 64; A. B., aisku, j rinkimus ateina su didesniu, kai p dabar pamégta sakyti, jdirbiu LR 1993 01 26; kad poetas perdétai nesidrasko ir nelauzo ranky, o visur kalba labai santiiriai ir kukliai, dar nereiskia, kad jis, madingais terminais tariant, nejaucia viso bities tragizmo LM 1983 15; Na Stai / pirmininke | kaip dabar madinga sakyti / is karto pateikiame jums visq paketq problemy TV 1987 11 13: Gerb. kompozitoriaus pasipiktinimo renginiu virsiiné — Siiksnis ,, Tautieciai, atsipeikékit!“ (Tiesa, Siksnis Sis dabar madingas!) KV 1989 14; sulaikytasis pilietis N. 126 yra 22 mety simpatiskas vaikinas, ntinai madingai vadinamas komersantu LR 1990 207; UAB surenge iskilmingq parduotuves atidaryma, europietiskiau ir madingiau vadinamg prezentacija SN 1993 05 20; jau paklausa/miisymoderniais zodZiais tariant /padidéjo snek. 1970; mokyklos kiemelyje ivyko jaunimo, moderniai kalbant, reperiy, sventé MZ 1997 10 04; Problema -Siandien turbit patspopuliariausias Zodis N 1987129; gausu jvairiausiy programy, projekty, koncepcijy (populiariausias, mano manymu, Zodis Siuo metu) GKr 1989 1 15. Konkretesni bei laisvesnés sandaros MK, aisku, konkre¢iau apibidina ir komentuojamuosius kalbos reiSkinius: Zmoneés ji atmena buvus patarejq nelaimése, varguose ir daktarq, gydzZiusj vaistazolem ir kaip dabar moksliskai sakoma, sveiko gyvenimo bitdo propaganda LM 1988 26; Jausmy ,,forsavimas“, kaip pasakysime Siandieniniu literatiriniu skoniu remdamiesi, buvo nulemtas silpno, neryskaus komunikacinio kodo Sauk 143; Siy dieny Zargonu, jis [Putinas] nebaty tas reklaminis ,,vyras, kuriam nereikia daug pastangy“ Mt 1998 2 147. 5. Komentuojamujy kalbos dabartiskumo reiskiniy pobidis Kokius kalbos rei8kinius lydi dabartiskumo MK? Daugiausia — (a) pasikeitusi (nauja) vietos varda, (b) nauja zodi, termina, atsiradusij Salia iki tol vartoto arba naujam gyvenimo reiskiniui pavadinti, (c) nauja, neiprasta ZodZio lyti. Pvz.: (a) Salos gyventojai iSsikélé j Driiksiy kaima, dabar vadinamg@ Drisviatais* KT 1989 4; specialistai buvo ruosiami Leningrade /dabar reikéty sakyti Sankt-Peterburge Rdj 1998 02 09; Dabar Raudonojo dvaro Svyturys vadinamas Akluoju svyturiu SK 1999 45; (b) kultiiros namuose surengs atsisveikinimo Sokius, ak, atsipraSau, — Siais laikais tas reikalasvadinamas diskoteka LM 1987 06 27; mikrorajone, kuris dar tebestatomas, telefony automaty, dabar vadinamy, taksofonais, greiciausiai nebus LR 1992 02 28; pasiémé pinigus. Tiesa, dabar jiebuvo vadinami talonais, vagnoréliais arba tiesiog zvéreliais LM 1993 12 04; tokiq muzika if ploksteles /arba kaip dabar mégstama vadinti albumo/ ai ir parinkau Rdj 1996 12 31; jsiklauso j spaudos /arba kaip dabar iprasta sakyti /zZiniasklaidos nuomone Rdj 1998 03 08; dabar visi Sneka irjaumiisy leksikone yra ligoniy kasos Rdj 1998 04 22; (c) Esame iprate sakyti,,melzéja“, dabar jau ne naujiena ir,,melzéjas“ TU9#1 30. * Dab. Baltarusija; brus. Drysviaty. 127 Dabartiskumo MK dazni prie Zodziy ir pasakymu, kuriy atsiranda arba kurie iSpopuliaréja ar imami vartoti kitoni8kai keiciantis politikai, santvarkai, valdziai. Antai komentarai pabrézia bidingus Atgimimo meto Zodzius, frazes: VieSumas, kritiskumas, persitvarkymas, laiko dvasia-dabar madingi zodzZiai KT 1987 06 06; ryzomes veikti be komandy i§.,,stipraus centro“ (taip Siandien vadiname sqjunginius organus) GKr 1989 7; uzstimsime, populiariu Siandienos leksikonu tariant, balty démiy uztuSavimu KV 1989 14; pries keletq mety Sio zodZio [streikas] dar vengte vengéme LPr 1989 04 26; Tki Siy mety kasdienybéjenevartojome zodZio ,,atsistatydinimas“, nes nejprastas buvo ir ji reiskiantis veiksmas KT 1989 230; Taryby valdziq miisy kraste kiiré atskubéje | pagalbq Baltarusijos darbuotojai (dabar sakyéiau: represijuy ibauginti ir ismankstinti Stalino kadrai) TS 1989 75. Ypa¢ daznai atkreipiamas demesys j tai, kad Atgimimo ir atkurtosios Nepriklausomybés metais zodi liaudis bei jo junginius iSstumia griztantis zodis tauta ar jo dariniai; tarpine padeti uzimanti viswomene: Labai lengvai ir greitai visi deputatai atsisaké senojo palikimo, ivardyto liaudimi, pakeisto visuomene LR 1990 161; eina susitikti su liaudimi /o kalbant dabartiniais terminais / su tauta TV 1994 01 11; reikia atsiklausti vistomeneés /kaip dabar jprasta sakyti /tautos 8nek. 1996 03 28; lietuviy liaudies menas /dabar dazniau vadinamas tautodaile TV 1997 10 24: veikia liaudies meistry /arbadabar vadinamy tautodailininky / paroda TV 1989 09 10. Kad kalba keiGiasi, kalbos vartotojams ypa¢ krinta i akis kalbant apie praeiti, senesne ar netolima. Tada neretai tenka pavartoti anu laiku zodziu, o su MK pateikiami dabartiniai ju atitikmenys: 1815 m. birzelio 30-liepos 11 d. gimnazijoje [...] vyko viesi pasirodymai, mes sakytume, viesi egzaminai Merk 48; Be to, jis [T. Ivanauskas] pirmasis ixkélé ir skleidé gamtos globos, mtisy zodZiais tariant, gamtos apsaugos idéjas Iv 6; Ir désté Siq discipling mums gerai, dabartiniais terminais Snekant, sustiprintai M 1982 11 10; Dabar, kai pasidarém mokytesni, tai tokius Zmones va - dinam socialiai remtinais, o tada [po Pirmojo karo] vadino tiesiog nukentéjusiais Rdj 1998 11 21. Kitais kartais, kalbant apie praeiti, pasakomi vien savojo meto pavadinimai: Musy laiky terminais kalbant, jis [V. Graiéitnas] buvo didelis darbo mokslinio organizavimo (DMO) entuziastas MG 1988 8 27; Gyveno, kaip dabar sakytume, Zinybiniame gaisrinés bute, nes senelis buvo savanoris ugniagesys SN 1989 22. Pastebimas dabartinio kalbinio bendravimo knygiSkéjimas, polinkis i sudétingesne¢ israiska. Kalbésenos dabartiskumo MK ypa¢ budingi prie knyginés — administracines, publicistinés — kalbos Sablonu: turt bazinj issilavinima /kaip dabar mégstama sakyti Snek. 1980; Retai iXgirsti tokius Zodzius [...] apie nuo seno labai gerbiamq duonos augintojo dar128 bq, kuri Siandien vadiname Zemés itkio produkty gamyba KB 1988 4 56: teko deputatams priimti, kaip dabar jprasta sakyti, nepopuliary sprendima SN 1993 02 20. Didelé dalis visu surinkty Siuolaikiskos kalbésenos MK pavartota prie tarptautiniy zodZiu, taigi matomas jy plitimas, isigaléjimas misy laikais (daug tokiy pavyzdziu jau pateikta, ypa¢ 4 sk.). Drauge su kalbésenos niidieniskumo pastaba kartais pateikiamas neigiamas kalbos mokslinimo, imantravimo vertinimas: Ir rasys paskui kritikai didzZiausius straipsnius, kuriuose stumdysis struktiros su faktirom, ekspresyvumai su intensyvumais, o po Sita tarptautiniyu zZodziy lavina dar labiau pasisléps Zali sielos daigeliai, nepastebéti ir neivardyti LM 1988 05 14; Zemaiciy plentas... Ar pastebime, Jog, nutiesus naujq trasq, daug kur jraSius griozdiskq zodj ,,automagistralé’, seno mitsy istoriskai ir etnografiskai nuotaikingo Zemaiciy plento vis maziau begirdéti T 1990 02 18; apie tq dekagébézacija (toks baisus Zodis sugalvotas) Lietuvoj, arba apie ieskojima, kas dirbo KGB, kas nedirbo LM 1992 01 11; Buvusios namy ar buty valdybos dabar perkrikStytos imantriai —namy itkio eksploatacijos imonémis SN 1993 07 17. Ne vienam kalbos vartotojui j akis krinta muisy dieny kalbésenos pilkéjimas, vaizdingumo sumenkimas: Didelé cia kupeta! Juk ir a¥ mokéciau taip parasyti!“ — pasaké Zemaité, perskaiciusi ,, Varpe“ Bités apsakymeélj [...]. ,,Didelis cia daiktas!“-— pasakys dabartinis Zmogus (sakyti ,,kupeta“ jam gal ir nebeiseis: per daug vaizdingas Zodis) Prg 1988 2 166; [Leonidas Jacinevicius] uzZrasé dovanodamas savo pirmajq knygq [...]: ,,iSkratysim, Sauliau, pasaulj i§ suskretusiy kelniy!“ UZrasé sodriau nei mes dabar, visai kaip Donelaitis... LA 1995 08 16. Kita vertus, pastebimi ir nauji Siuolaikiniai ekspresyviis pasakymai (metaforos, frazeologizmai), ypa¢ tokie, kuriy Saltinis yra buitiné Sneka, neretai slengas: Kurybos rankrasciy, arba kirybinés virtuvés, kaip dabar madinga sakyti, néra islike (18 Maironio minéjimo 1987); Jéjo j kabinetq toks keturkampis, kaip dabar sakoma, jaunuolis LA 1995 02 11; Iséjes pirkti degtinés, na, kaip dabar iprasta vadinti, kaukolinio Ak 1996 05 17; musStynes sukélé viena seniausios profesijos atstoviy, naujoviskai kalbant, plastaké K\p 1997 11 18; Nemegstu uzgesusio zidinio, Dz. Butkutés dainy ir kaip dabar sakoma, mémiskos isvaizdos Zmoniy Pn 1997 10-11 32; Taip géda pasidaré, kad, kaip misy amZziaus liaudis sako, —norsimk ir slépkis po pernykséiais lapais KG 1998 10 13. 6. Baigiamosios pastabos Palyginti nedidelis skaicius surinkty kalbos dabartiskumo MV neleidzia daryti tiksliy apibendrinamujy i’vady (reikety daugiau pavyzdziu, praversty ir specialis sociolingvistiniai tyrimai), bet ir jie rodo, kuriuos naujus kalbos rei8kinius lietuviy kalbiné bendruomené daugiausia pastebi. Kalbos vartotojams la129 biausiai krinta j akis iSorinés, pavirSinés naujoves, ypa¢ leksika, atsirandanti su naujais gyvenimo reiSkiniais. Pastebimos ir akivaizdZios stilistinés tendencijos, pavyzdziui, kalbos intelektualinimas. Kalbotyros darbuose jprastas teiginys, kad visuomené nepastebinti kalbos raidos, yra pernelyg bendras, reikalingas tikslinimo: nelygu apie kokia visuomene kalbama — musy dieny ar ankstesne, Lietuvos ar kokios uzdaros kalbinés bendruomenés. Kita vertus, zinoma, visuomene pastebi ne tiek kalbos (sistemos) raida, kiek kalbejimo (Snekos), kalbésenos kitima. Metakalbiniy vienetu, metakalbiniy jterpiniy bei kitokiy metakalbiniu komentary, vartojamy ne lingvistikos tekstuose, tyrimas leidzia geriau pazinti visuomenes kalbine samone, kalbines nuostatas ir tuo pagrindu tikslingiau dirbti bendrinés kalbos tvarkomaji darba. Gauta 1999 03 05 SUTRUMPINIMAI Ak — ,,Akistata“ Anus — Anusavi¢ius J. Viena pavasario diena. V., 1980. DLKZ —- Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas. V., 1993. GKr — ,,Gimtasis kraStas“ lv - Ivanauskas T. Gamtininko uZraSai. V., 1974. KB —__,,Kultiros barai“ KG — ,,.Kédainiy garsas* Klp —_,,Klaipeda* KT — ,,.Komjaunimo tiesa“ KV — Kalba Vilnius“ LA — Lietuvos aidas“ Lkn — Luknés (Skuodo r.) LKZI_—_Lietuviu kalbos Zodynas. T. 1. V., 1968. LM — ,,Literatiira ir menas“ LPr — Lietuvos profsajungos* LR — Lietuvos rytas“ M — ,,Moksleivis“ Merk — Merkys V. Simonas Daukantas. V., 1972. MG — ,,Mokslas ir gyvenimas“ Mt — ,Metai“ MZ — ,,Miisy Zodis“ (Skuodo r.) N — ,,Nemunas“ Pn - ,,Panelée“ Prg — ,,Pergalé“ Rdj — radijas Sauk — Sauka D. Fausto amZiaus epilogas. V., 1998. SK — ,,Sodietés kalendorius 1999* SZ — _ ,,Sajiidzio Zinios“ SN — ,,Siauliy naujienos“ Snek. — §nekamoji kalba 130 T — ,Tiesa“ TS — ,,Tévynes Sviesa* TV — televizija Vaizg — Juozas Tumas-Vaizgantas LITERATURA BarabanSéikova O. Ju. 1991: Sredstva realizaciji metalingvisti¢eskoj funkciji v tekste: Avtoref. kand. dis., Kijev. Cmejrkova S. 1992: Jazykové védomi a jazykova kultura (zamySleni nad tzv. lidovym jazykozpytem). — Slovo a Slovesnost 1, Praha, 56-64. Jifiékova J. 1979: Metarecéovy komentar. — Slovo a Slovesnost 2, Praha, 149-151. Karalitinas S. 1997: Kalba ir visuomené (Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruoZai), Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. Pikéilingis J. 1975: Lietuviy kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas. Zuperka K. 1987: Stiliy normy atspindys metakalbiniuose komentaruose. — Lietuviy kalbos sandaros tyrinéjimai. Lietuviy kalbotyros klausimai 26, 194-198. Zuperka K. 1996: Realioji ivardytoji kalbos priemoniy konkurencija. — Filologija ir metodika 3, Siauliai, 65-72. METALINGUAL INDICES OF MODERNITY IN NON-LINGUISTIC TEXTS Summary The metalingual indices of modernity belong to the historical (chronological) opposition ‘it was said in ancient times, formerly, earlier’/ ‘it is said now, in our times, today’. The metacomments of this group in the Lithuanian language are the following: (kaip) dabar sakoma (sako, vadina, jprasta, madinga, mégstama sakyti), dabartiniais (miisy dieny, Siy dieny, miisy laiky) ZoZtais (terminais) kalbant, niidieniskai (Siuolaikiskai) tariant, madingai (moderniai, naujoviskai, naujaip) tariant, dabarties Zmogus pasakys, mes sakytume and so on. They are widely used in spoken (informal and public) language and publicistic writings; thus, they show that the language users take notice of some phenomena of language evolution. Language users turn their attention to the new words or expressions connected with the new phenomena of public life. The metalingual units reflect a tendency of modern Lithuanian to use intelectual language means (international words, bookish phrases) and the new expressive language means (particularly jargon and slang). 131