ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

XLVI (2002), 121–130

Features of the Formation of Compound Oikonyms in Lithuania

MARIJA RAZMUKAITĖ

Institute of the Lithuanian Language, Vilnius

Compound oeconyms (names of farmsteads) are not particularly frequent in Lithuania. They constitute some 5% of all Lithuanian oeconyms. They are made up of two components, the second of which is usually a geographical or botanical term, less frequently a toponym. The first component may be a common or proper name, an adjective or (rarely) a numeral. There may be a linking vowel between the two, or it may be lacking. The majority of such compounds are attested in Western Lithuania.

1. INTRODUCTION

The formation of Lithuania’s oikonymy has been studied for many decades (Balčikonis 1978: 339–349; Razmukaitė 1981: 199–205; 1983: 146–153; 1988: 88–104; 1989: 138–147; 1991: 53–60; 1993: 133–165; 1997: 111–116; 1999: 159–201; 2001: 142–150). One of the largest groups of oikonyms—suffixal derivatives—has been surveyed most extensively (Razmukaitė 1998).

This article aims to survey the formation trends of what is probably the smallest group of derivatives: compound oikonyms.

Compound oikonyms, or compounds, are not a productive type of derivative in Lithuanian oikonymy; they account for only 5% of all currently officially recorded names of inhabited places. Other methods of formation are considerably more productive: affixation and the pluralia tantum forms.

Compound oikonyms can be examined from several perspectives. Their constituents may be assessed by part of speech, by the ways they are combined, by linking vowels, and so on. Moreover, given that when place names are formed by compounding, the stem-final segment, or ending, usually also changes, compounds can be discussed as derivatives involving a particular mixed formation (including suffixation; for such derivatives, see Urbutis 1978: 290 for a fuller discussion).

In seeking to identify the most salient features of the formation of oikonyms created by compounding, it should first be emphasized that Lithuanian oikonymy is characterized by compounds consisting of two members, or constituents. These are determinative formations (for the term, see Ulvydas, ed. 1965: 441; Gaivenis, Keinys 1990: 196), formed at the toponymic level from two independent lexemes, for example: Kvieč-laukis: kviečiai, laukas; Merg-ù-trakis: mergà, trá kas; Šil-a-galys: šìlas, gãlas, and so on, rather than derived from a structurally compound word, as in, for example: Aukštakalniai: aukštakalnis; Galūlaukis: galūlaukis; Vidūlaukiai: vidūlaukis, and so on.

Unlike the compound hydronyms and mountain names discussed by A. Vanagas (Va-

¹ The data referred to here are from the “Directory of the Administrative-Territorial Division of the Lithuanian SSR” (vol. 2, Vilnius, 1976).

122 |

MARIJA RAZMUKAITĖ

nagas 1970: 226–257; 1973: 213), kurių abiejų sandų leksemos gali būti iš įvairių kalbos dalių: daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių ir net veiksmažodžių, gyvenamųjų vietų vardų leksemomis dažniausiai eina bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai, būdvardžiai, retais atvejais – skaitvardžiai. Tai, žinoma, nulemta pačių vietovardžių semantinės specifikos.

Since, as already mentioned, compound Lithuanian oikonyms are determinative formations, in which the first component of the compound defines or specifies the second, attention is generally directed first to the component being defined, that is, the second component². Common nouns most often serve as this component in oikonyms. These include various geographical, physiographic, and geobotanical terms, as well as names of objects associated with people’s everyday and cultural activities. The largest number of compounds (~14%) have the lexeme laukas ‘field’ as their second component, e.g.: Darb-ā-lau-kis, Švab-a-laukis, Pust-ā-laukiai, etc. The component -lauk- is widespread in the structure of compound oikonyms in various parts of Lithuania³. It is especially popular in the oikonyms of the Ignalina, Kelmė, Šiauliai, Tauragė, Vilnius, Vilkaviškis, and Zarasai areas. Second in productivity (~9%) are compounds with the lexemes gãlas ‘end’ and kálnas ‘hill’, e.g.: Jack-a-galys, Birj-ā-gala, Aukšt-i-galiai, Šiūkšč-ia-kalnis, Gir-kalnis, etc. A small number of compounds (4% each) are formed with the lexemes girià ‘forest’, kiẽmas ‘yard’⁴, and vietà ‘place’, e.g.: Gáil-ia-kiemis, Pìkt-a-kiemis, Arl-ō-vietė, Šak-vietis, Karál-giris, Degūt-giris, etc. Still rarer are compounds with kàimas ‘village’⁵, sodà (sõdžius) ‘orchard’ and other less frequent or even isolated lexemes: balà ‘swamp’, béržas ‘birch’, būdà ‘hut’, kãmpas ‘corner’, márgas ‘patch’, pjaunỹs ‘mowing’, rãgas ‘promontory’, šìlas ‘pine forest’, valãkas ‘land measure’, tùltas ‘bridge’, etc., of which more than a hundred have been recorded. In very rare cases, another place name serves as the second component, e.g.: Raudón-pamušis: raudónas ‘red’ + Pamušis village; Naũ-stremeniai: naũji ‘new’ + Stremėniai village; Viršū-ro-dukis: viršùs ‘top’ + Ródūka village; Skìrs-nemunė: (s)kirsa ‘separates’ + Nẽmunas River, etc.

It has been observed that some of the most common, as well as less frequent, lexemes in the second component—gãlas, girià, vietà, kàimas, kiẽmas—are used regionally. For example, the lexeme gãlas is more common in compound oikonyms in central Lithuania (the districts of Anykščiai, Jonava, Kėdainiai, Kelmė, Panevėžys, Pasvalys, and Radviliškis); girià in the districts of Kelmė, Kėdainiai, Šilalė, Jurbarkas, and Šakiai; vietà in the districts of Kelmė, Šilalė, Kėdainiai, Tauragė, Šilutė, Šakiai, Marijampolė, Prienai, Anykščiai, and Utena; kàimas in the districts of Jurbarkas, Kėdainiai, Raseiniai, and Vilkaviškis; and kiẽmas in the place names of the districts of Kaišiadorys, Prienai, Šalčininkai, Trakai, and Varėna.

Furthermore, when discussing the components of compounds in particular parts of Lithuania (districts), it should also be emphasized that the same second-component lexemes most often recur within a given district or eldership: Akmenė District – laũkas; Alytus District – laũkas; Anykščiai District – gãlas; Biržai District – gãlas; Ignalina District – laũkas, salà; Jonava District – gãlas; Joniškis District – laũkas; Jurbarkas District – girià; Kaišiadorys District – kiẽmas; Marijampolė District – kálnas, būdà,

² This method of formation also includes suffixation; approximately 30% of oikonyms in Lithuania were formed in this way (cf. Razmukaitė 1998: 16).

³ The same system is followed in the discussion of compounds in the common lexicon (Ul vydas, ed., 1965: 437–471).

⁴ A considerable number of oikonyms (~27%) with the component -lauk- have been recorded in Lithuania Minor; see Deltuvienė (2001: 14) for more details.

⁵ The most productive compounds in Lithuania Minor are those with the lexemes kàimas and kiẽmas (~35%) (Deltuvienė 2001: 14).

LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DAR YBOS BRUOŽAI | 123

Kaunas District – kiemas, galas; Kėdainiai District – galas, kiemas; Kelmė District – kalnas, laukas; Klaipėda District – galas; Kretinga District – galas; Kupiškis District – galas; Molėtai District – laukas; Pakruojis District – laukas; Panevėžys District – galas, laukas; Pasvalys District – galas, laukas; Plungė District – giria; Prienai District – kiemas, vieta; Radviliškis District – galas; Raseiniai District – kaimas, galas; Rokiškis District – galas; Skuodas District – laukas; Šakiai District – būda, kalnas, vieta; Šalčininkai District – kiemas; Šiauliai District – laukas; Šilalė District – laukas; Šilutė District – giria, vieta; Širvintos District – laukas; Švenčionys District – dvaras, laukas; Tauragė District – laukas, vieta; Telšiai District – laukas, kalnas; Trakai District – bala, kiemas, laukas; Ukmergė District – kalnas; Utena District – kalnas, kiemas; Varėna District – kiemas; Vilkaviškis District – laukas, bala, kaimas, vieta; Vilnius District – laukas, kalnas; Zarasai District – polis, laukas, kalnas. This already gives a partial indication of the physiographic, geographical, or similar setting of one place or another.

The types of compounds are reviewed below in groups according to their components⁶. There are several such groups. There are about 1,200 compounds in all.

2. DERIVATIVES FROM TWO NOUNS

2.1. Both constituents are common nouns:

Akmeṅ-tiltis vs. (BvdžV)⁷: stone (stones), bridge; Aļksn-ia-kiemis village (AŠMN): alder, homestead; Alksn-ia-pievís village (ČLN): alder, meadow; Anč-laukas village (BRT): duck, field; Ašv-a-raistis village (ŠUT): mare, bog; Bajor-kampis village (ZB): nobleman, corner; Bažnyt-giris village (GRŠ): church, forest; Berž-a-polis⁸ village (KRKL): birch, borrowed polis (< Greek πόλις ‘city’); Berž-a-ragis village (PLŠ): birch, horn ‘promontory’; Berž-a-tiltis settlement (TRGN): birch, bridge; Berž-a-pelkis village (LL): birch, marsh; Blindž-ia-kupstis village (SKRD): blindė, mound; Blūd-i-kalnis settlement (BZD): dialectal blūdas ‘delirium, wandering; foolishness’; Bób-a-raistis village (GLT): bóba, bog; Bób-kalnis village (KVR): bóba, hill; Bób-laukis village (ALVT, KBR): bóba, field; Bríed-laukis village (IMBR): brėdis, field; Bríed-pjaunys village (JNP): brėdis, pjaunys; Būd-a-viečiai village (GŽ): būda, place and so on (about 230 in all).

2.2. The first constituent comes from a personal name, the second from a common noun:

Antan-ò-polis settlement (GRŽ): Antānas¹⁰ polis; Ar-iò-gala¹¹ settlement (AR): Arỹs, end; Arl-ō-vietė settlement (AND): Arlà, place; Aušr-ā-kaimis village (LKŽ): Aušra, village; Bagdon-giris village (MŠK): Bagdōnas, forest; Bałk-a-sodis village (MRS): Bálkus, village; Bāč-galiai village (BČN): Bāčis, Bačỹs, Bāčius, end; Baltr-a-murgis village (PRN): Báltras, Báltrus, murgas ‘a measure of land, a land measure’; Barbōr-laukis village (DMS): Barborà, field; Barč-ia-laukis settlement (AŽL): Barčỹs, Barčius, field; Bart-laukė village (RDN), Bart-laukis village (VARN): Bartas, field; Bat-ė-

6 Darinių grupės sudarytos remiantis A. Vanago (1970: 25) sudarytaja lietuvių vandenvardžių struktūrinės gramatinės klasifikacijos lentele.

7 Abbreviations for location references such as LKŽ and LPŽ; those not found in these sources are listed at the end of the article.

8 Dėl tokių darinių su antruoju sandu -polė, -polis dar žr. Vanagas (1995: 229–233).

9 The meanings of some words are explained; the meanings are given from the volumes of the academic Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽ).

10 Dėl tekste teikiamų asmenvardžių žr. LPŽ ir Kuzavinis, Savukynas (1987).

11 Šio vietovardžio kilmę ir darybą detaliai yra aiškinęs A. Vanagas (1996: 23–29). Dėl oikonimų su antruoju sandu -gala dar žr. Vanagas (1988: 8).

124 |

MARIJA RAZMUKAITĖ

gala village (Dms): Batís, Batỹs, gãlas; Baũs-giris settlement (Klm): Bausỹs, girià; Bein-ã-šilis village (Int): Beĩnius, Beinỹs, forest; Beĩš-trakiai village (Plm): Beĩšys, trãkas; Beñč-ia-kiemis village (Jz): *Beñčius, *Beñčys, cf. Bencévičius, homestead; Birj-ã-gala village (Rz): *Birjus, cf. Birjotas, gãlas and so on (about 430 in all).

2.3. The first constituent comes from a place name, the second from a common noun:

1) the first constituent comes from a village name: Dambãv-a-ragis village (Vrbj): Dambavà village (Jz), rãgas ‘a narrow strip of land jutting into a sea, lake, or forest, a peninsula; a corner, nook’; Kreting-sodis village (Rdč): Kretingà town, sodà ‘an undivided village, settlement’; Prien-laukỹs village (Šil): Prienai town, laũkas; Minč-ia-kampis settlement (Šmt): Minčia village (Trgn), kampas;

2) the first constituent comes from a river name: Jūdr-a-rūdė village (Všr): Jūdrė river (Kzr), rūdà, rūdė ‘iron foundry’; rūdà, rūdė ‘poor, marshy land mixed with peat, peat bog’; Jies-trakis village (Šil): Jiesià river (Grl), trãkas; Jūost-a-viečiai village (Sdl): Jūosta river (Pn), vietà; Leit-giriai village (Jkn): Leĩtė river (Šlu), ginà; Šyš-giriai village (Kin): Šyšà river (Šlu), forest; Gilãnd-viršiai village (Lksr): Gilãndė river (Pgg), viršùs ‘upper, elevated part’; Meldik-viršiai village (Trg): *Meldikė¹² river, cf. Meldikupė, Meldė river (Trg), viršùs.

2.4. The first constituent comes from a common noun, the second from a place name:

1) the second constituent comes from a village name: Virš-ù-rodukis village (Vrn): viršùs ‘upper, elevated part’, Róduka village (Mrk);

2) antrasis sandas iš upėvardžio: Gal-ã-verknis k. (Tlk): gãlas, Verknė up. (Jz); Róž-iakmenis (<*Róž-ia-akmenis) k. (Glt): rõžė (rõžės), Akmenà up. (Pb).

3. DERIVATIVES FROM AN ADJECTIVE AND A NOUN

3.1. The second constituent is a common noun:

About 30 adjectival lexemes are recorded in oikonyms; about 300 formations have been created with them:

ãštras, -à ‘sharp’, aštrùs, -ì: Aštr-ã-kalnis village (Baib), Aštr-iã-kalnis village (Graz); the second constituent is from kálnas ‘hill’;

ãukštas, -à ‘high’: Aukšt-ã-dvaris village (Rm, Sdrv, Vdn, Zb), estate (Kul, Skm, Vdn); Aukšt-a-girė village (Lkv); Aukšt-ã-giris estate (Švnčl); Aukšt-ã-gūnis (<*Aukšt-a-eglynis) estate (Kzt, Šmt); Aukšt-a-gojis village (Pmp); Aukšt-ã-kaimis village (Upn), etc. (50 in total); the second constituents derive from: dvaras ‘estate’, eglýnas ‘spruce forest’, gãlas ‘end’, girià ‘forest’, Slavic gojus ‘grove’, kãimas ‘village’, kálnas ‘hill’, kiẽmas ‘farmstead’, laũkas ‘field’, liẽpa ‘linden (tree)’, mìškas ‘forest’, pamedė (pamedỹs) ‘forest edge’, sala ‘homestead, village’, šìlas ‘pine forest’, trãkas ‘clearing’;

baĩsus, -ì ‘frightening’: Bais-ó-gala small town¹³; the second constituent is from gãlas ‘end’;

báltas, -à ‘white’: Balt-ã-dvaris village (Vdn), estate (Pbrd); Bált-biržis village (Kzt); Bált-kalnis village (Lkv); Bált-miškiai village (Alksnp), etc. (6 in total); the second constituents derive from: biržė, biržė ‘a certain stretch of forest; a cleared line through a forest’, dvaras ‘estate’, kálnas ‘hill’, mìškas ‘forest’;

dìdis, -ė, -ì: Did-kiemis k. (Pj); Did-laukė k. (Pd); Didž-ia-balis vs. (Lbn); Didž-ia-dvaris k. (Pkns); Didž-ia-kaimis k. (Kur); Didž-ia-salis k. (Nmž); Didž-ia-šilis vs. (Kz); Didž-prūdžiai k. (Ants) ir kt. (iš viso 13); antrieji sandai iš: balà, dvaras, kãimas, kiẽmas, laũkas, prūdas, salà, šìlas;

¹² Dėl tokios ankstesnės ar buvusios gretiminės upėvardžio lyties plg. Vanagas (1981: 209).

¹³ Plačiau žr. Vanagas (1996: 34–36).

LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 125

dubùs, -ì: Dùb-a-klonis k. (KBŠ, NDž); antrasis sandas iš klónis; gražùs, -ì: Graž-ià-vietė k. (KUR); antrasis sandas iš vietà; ìlgas, -à: Ilg-a-bradà k. (AN); Ilg-a-kiemis k. (GRL, KŠ); Ilg-a-laukiai k. (RK, VB); Ilg-a-pievis vs. (SMAL); Ilg-a-trakis k. (TJ); Ilg-brastė k. (SV); Ilg-viečiai k. (KŽ) ir kt. (iš viso 13); antrieji sandai iš: bradà ‘didelis purvas, klampus kelias, šlapia vieta’, brastà, kiẽmas, laũkas, piẽva, trãkas, vietà; jáunas, -à: Jaun-à-daris vs. (ŠUT); Jaun-à-kampis k. (JNŠM); Jáun-zemė vs. (SMLB); antrieji sandai iš: darà ‘darymas, darbas’, kãmpas, žẽmė ‘žemė’; júodas, -à: Júod-a-kampis vs. (MND); Júod-a-klonis k. (ONŠ); Júod-a-laukis k. (GRB, GRIG); Júod-a-purvis k. (LBN, SUG, ZB); Júod-a-raistis k. (ŠIL); Júod-balai k. (TRAKS); Júod-būdis k. (VY); Juod-laukys k. (ŠMN) ir kt. (iš viso 20); antrieji sandai iš: balà, būdà, dvãras, kãmpas, klónis, laũkas, liẽknas, pjaunỹs, pùrvas, raĩstas, šìlas, valkà ‘šlapia, klampi, pelkėta vieta, dauba’; klẽvinis, -ė: Klevin-kalnis k. (GUOB, GVLT); antrasis sandas iš kálnas; lỹgus, -i: Lýg-ia-laukis k. (PB, ŠŽ); Lýg-laukiai k. (BRŽ); antrasis sandas iš laũkas; lìnksmas, -à: Lìnksm-a-kalnis k. (BGT); Linksm-à-kalnis k. (GRL, SKM), vs. (VDŠK, ŽMT); Linksm-à-vietė k. (BERŽ, KUR) ir kt. (iš viso 7); antrieji sandai iš: kálnas, vietà; naũjas, -à: Naũ-dvaris (<*Nauj-dvaris) k. (KLM, NJ, SLV, ŠLV, UŽV), vs. (VŠVL); Nauj-à-dalis k. (TR), vs. (BLN); Nauj-à-kaimis k. (GŽ, PDVN); Nauj-à-kampis k. (R); Nauj-à-kiemis k. (ASN, ŠLCN), vs. (DGL, VSL, VŽNS ir kt.); Nauj-à-laukis k. (LGM, PLM), vs. (AUK, KMB, PNV) ir kt. (iš viso apie 90); antrieji sandai iš: dalis ‘žemės sklypas, laukas’, dvãras, kãimas, kãmpas, kiẽmas, laũkas, piẽva, pilìs, salà ‘sodžius, kaimas’, sėdà ‘sėdėjimas’, sodà ‘sodžius’, germ. šìkas ‘smuklė’, triobà ‘troba’, sl. ùlyčia, ùlyčia ‘senovino kaimo kelias, gatvė; kaimas, sodžius’, tiltas; pìktas, -à: Pìk-pelkis (<*Pikt-pelkis) vs. (UŽV); Pikt-a-galis k. (TRS); Pikt-a-galỹs k. (KVR, ŠMNŠ); Pikt-a-kiemis k. (KTV); Pikt-a-raistis k. (DBG); antrieji sandai iš: gãlas, kiẽmas, pẽlkė, raĩstas; plìkas, -à: Plìk-a-kalnis vs. (BZD); antrasis sandas iš kálnas; sl. pùstas, -à ‘dykas, be nieko, tuščias’: Pùs-dvaris k. (<*Pùst-dvaris) (TT); Pùst-a-giris k. (TJ); Pùst-à-kiemis k. (ŽSL); Pùst-à-laukiai k. (SKM); Pùst-à-laukis k. (SDRV); Pùst-à-polis k. (AR) (iš viso 6); antrieji sandai iš: dvãras, girìà, kiẽmas, laũkas, polis; raudónas, -a: Raudón-a-laukis k. (BLN); Raudón-balė vs. (AVŽ); Raudón-dvaris k. (KVL, NMČ, PKLNŠ ir kt.) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: balà, dvãras, laũkas, plỹnė; reĩbùs, -ì ‘raibas’: Reĩb-kalnis vs. (GRMZ); antrasis sandas iš kálnas; saũsas, -à: Saus-a-laukė k. (SV); Saus-à-raistis vs. (BLC); Saus-balìai k. (PLV); Saus-girỹs vs. (VEL) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: balà, laũkas, raĩstas, šìlas; sẽnas, -à: Sen-à-būdis k. (KLVR); Sen-à-dvariai k. (GLV, OB); Sen-à-laukis vs. (PNV); Sẽn-a-salis k. (RKN) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: būdà, dvãras, salà; skaistùs, -ì ‘gražus, puikus’: Skaist-à-kaimis k. (GL); Skaist-a-šìlas k. (MGN); Skaist-balỹs k. (VB); Skaist-kalnis k. (KRKN) ir kt. (iš viso 8); antrieji sandai iš: balà, girìà, kãimas, kálnas, šìlas; skẽrsas, -à: Skẽrs-a-balė k. (BBRV); Skẽrs-a-balai k. (BZD, NJN); Skers-à-balis k. (ŪTN); antrasis sandas iš balà;

126 |

MARIJA RAZMUKAITĖ

šáltas, -à: Šalt-a-laūkai village (AN); the second element is from laukas;

šlãpias, -ià: Šlap-a-balė settlement (ARN); Šlap-ia-šilis village (Sv); the second elements are from: balà, šilas;

šventas, -à: Švent-a-kalnis village (ZB); Švent-ragis village (IGL); Švent-vakariai village (PRK); Švent-valkis village (PVN); the second elements are from: kalnas, rãgas, vakarai, valkà;

šviesùs, -ì: Švies-laukis village (KLS); the second element is from laukas;

trumpas, -à: Trump-ragys village (RGV); the second element is from rãgas;

žãlias, -ià: Žal-iā-klonis settlement (DČN); Žal-iā-pieviai village (STN); Žāl-ia-šilis village (KLVL, LVR); Žal-šīlē village (NV); Žāl-medžiai village (MGČ); the second elements are from: klōnis, mēdis (mēdžiai), pieva, šilas.

3.2. Second element derived from a place name:

1) the second element derived from a river name: Auš-bikavis (<*Aukšt-bikavis) village (VN): áukštas, -à, Bikavà river (VN); Grãž-jūris village (KV): gražùs, -ì, Jūra river (TRG);

2) the second element derived from an oikonym: Juod-a-žeimiai village (JnSM): juodas, -à (juodi), Žeimiai village (JnSM); Nauj-ā-pamūšis village (LGM): naujùs, -à, Pamūšis village (LGM); Nauj-a-ro-džiai village (PTR): naujùs, -à (nauji), Rōdai village (PTR); Naũ-stremeniai (<*Nauj-stremeniai) village (US): naujùs, -à (nauji), Stremeniai village (US); Naũ-stubriai (<*Nauj-stubriai) village (KTČ): naujùs, -à (nauji), Stubriai village (KTČ); Raudōn-pamūšis village (GSTG): raudōnas, -a, Pamūšis village (GRŽ).

4. DERIVATIVES FROM NUMERALS AND COMMON NOUNS

Devyn-ia-viršė vs. (SLD): devyni, viršùs; Ketūr-kaimis village (JDP): keturi, kãimas (kãimai); Ketūr-naujiena village (SNT): keturi, naujiena, naujienà ‘newly ploughed land, reclaimed land, clearing’; Penk-valākiai village (PLV): penki, valākas (valākai); Tri-kalnis village (SMAL): trýs, kálnas; Tri-laukys village (PJV): trýs, laũkas.

As the material presented here shows, Lithuania’s oikonymy is dominated by formations of the noun + noun type (about 700), among which compounds with the structure personal name + common noun stand out for their greater productivity (about 430).

The ways in which the components of Lithuanian compound oikonyms are joined do not differ from the ways compounds are formed from common nouns or toponyms of other classes (cf. Vanagas 1970: 225–255; 1973: 213); newer oikonymic formations are made with the linking vowels (i)a, ai, ē, i, y, (i)o, (i)u, as well as without them, e.g.: Rūčk-ā-kiemis, Nauj-ā-triobiai, Mazg-ai-galis, Plink-ai-galis, Bat-ē-gala, Aukšt-ī-galiai, Vėt-y-gala, Daukš-io-gala, Diev-ō-gala, Vardž-ū-kiemis, Vyž-ū-kalnis, Šar-kaimys, Vilk-ragis, and others. In addition, formations joined in other ways are also possible, e.g.: Dubōs-giris: dubà ‘separate farm, dwelling, homestead’, girià; Šilo-karčemà (the former name of Šilutė): šilas, karčemà, and others.

There are also cases of metatony in compounds, e.g.: Anč-laukis village (BRT): ántis (ántys), laũkas; Eln-ia-kampis village (SDRV): élnìas, kãmpas; Minč-kampis village (TRGN): Minčia village, kãmpas; Jies-trakis village (ŠIL): Jiesià river, trãkas, and others.

As mentioned above, the ending also plays a significant role in compounding (the same paradigmatization processes apply here as in the common lexicon): as many of the examples given earlier show, when oikonyms are formed from two components, the stem-final part of the second component usually changes, and thus its ending changes as well, e.g.: Liekšn-a-gala: liekšnas + galas; Kāpč-ia-miestis: Kāpčius personal name + miestas; Vyšn-ia-laukis: vyšnia + laũkas, and so on.

LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 127

Often, by analogy with the gender forms of pluralia tantum, new oikonymic formations acquire plural-gender endings, e.g.: Plėv-a-galiai, Šalt-a-laukiai, Juost-a-viečiai, and others¹⁴.

Although the percentage of compounds is not high, it has been observed that they are not equally popular throughout Lithuania. The districts of Lithuania can be ranked by the productivity of compounds as follows (the percentages of compounds are given in parentheses): Šilutė District (9.3%), Vilkaviškis District (9%), Kėdainiai District (7.5%), Prienai District (6.7%), Šakiai District (6.5%), Pasvalys District (6.4%), Varėna District (6%), Kaunas District (5.8%), Panevėžys District (5.8%), Jonava District (5.4%), Kretinga District (5.4%), Tauragė District (5.3%). The districts of Biržai, Mažeikiai, Plungė, and Telšiai have only 5% compounds each. In the remaining districts, the percentage of compounds is below 5%; just over 3% of compounds were recorded only in the districts of Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Širvintos, Šalčininkai, Ukmergė, and Zarasai. There are very few compounds in the districts of Akmenė (2.7%), Švenčionys (2.6%), and Joniškis (2%).

The regions with the highest percentage of compounds are in western and southwestern Lithuania, that is, in districts bordering or lying closest to the region of Lithuania Minor, where compound oikonyms are fairly productive formations (Deltuvienė 2001: 14; Górnowicz 1980: 299).

Compounding in toponymy is not equally popular in other languages either. Compounds also occur in Latvian oikonymy; compounds are also known in Slavic languages. Compounding is distinguished as a separate word-formation type in the West Slavic languages (see Šrámek 1988: 69–71), whereas in East Slavic oikonymy compounds are not very common and are explained largely as an effect of the structural influence of German (see Górnowicz 1980: 295).

These are the main word-formation features and tendencies of this unproductive type of oikonym, a detailed discussion of which should in the future be incorporated into the general discussion and analysis of word-formation types across oikonymy.

ABBREVIATIONS OF LOCALITY REFERENCES

ALKSNP – Alksnėnai (Plungės r.)

ARN – Arniōnys (Molėtų r.)

ASN – Ausieniškės (Trakų r.)

AŠMN – Ašmintà (Prienų r.)

AVŽ – Avižieniai (Vilniaus r.)

AŽL – Ažulaukė (Vilniaus r.)

BAIB – Baibiai (Zarasų r.)

BBRV – Bobruvkà (Trakų r.)

BČN – Bučiūnai (Joniškio r.)

BERŽ – Beržai (Jonavos r.)

BLC – Balčeriškės (Trakų r.)

BGT – Bagótojai (Marijampolės r.)

BVDŽV – Buivydžiai (Vilniaus r.)

BZD – Bezdōnys (Vilniaus r.)

¹⁴ Forms with such plural endings may give rise to the mistaken idea that the formations in question are not compounds, but oikonyms derived from compound names for inhabitants.

128 |

MARIJA RAZMUKAITĖ

ČLN – Čiulėnai (Molėtai District)

DČN – Daugčiūnai (Šalčininkai District)

DMS – Dūmsiai (Jonava District)

GLT – Glitiškės (Vilnius District)

GRB – Grybėnai (Ignalina District)

GRIG – Grigaičiai (Vilnius District)

GRMZ – Grimziai (Kelmė District)

GUOB – Guobai (Marijampolė District)

GVLT – Gaváltuva (Marijampolė District)

INT – Įnturkė (Molėtai District)

JKN – Juknàičiai (Šilùtė District)

JNP – Janãpolė (Telšiai District)

KBŠ – Kibýšiai (Varėna District)

KLVL – Kalvėliai (Vilnius District)

KMB – Kimbartiškė (Zarasai District)

KUL – Kulva (Jonava District)

KVL – Kavoliškės (Zarasai district)

LKSR – Lauksargiai (Tauragė district)

LVR – Lavoriškės (Vilnius district)

MGČ – Magùčiai (Zarasai district)

MGN – Magūnai (Švenčionys district)

MND – Mindūnai (Molėtai district)

NJN – Naujenà (Marijampolė district)

NMŽ – Nemėžis (Vilnius district)

PDVN – Padovìnis (Marijampolė district)

PKLNŠ – Pakalniškiai (Radviliškis district)

PKNŠ – Pakniškės (Zarasai district)

PNV – Piniavà (Panevėžys district)

RDČ – Rūdaičiai (Kretinga district)

SDRV – Sudervė (Vilnius district)

SMLB – Smilgiai (Biržai district)

STN – Stoniškiai (Šilutė district)

SŽ – Sužionys (Vilnius District)

ŠMNŠ – Šeimyniškiai (Anykščiai District)

ŠMT – Šeimatis (Utena District)

ŠUT – Šutai (Švenčionys District)

TRAKS – Senieji Trākai (Trakai District)

ŪTN – Naujōji Ūta (Prienai District)

VRBJ – Verebėjai (Alytus District)

VSL – Visalaukė (Vilnius District)

VŠVL – Viešvilė (Jurbarkas District)

ZB – Zibalai (Širvintos District)

LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 129

OTHER ABBREVIATIONS

avd. – personal name

germ. – Germanic

gr. – Greek

k. – village

r. – district

skol. – loanword

sl. – Slavic

up. – river

vs. – single homestead

LITERATŪRA

Balčikonis, J. 1978: Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. I d., Rinktiniai raštai 1, sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 339–349.

Deltuvienė, D. 2001: Mažosios Lietuvos oikonimai (XIV–XVIII a.) (daktaro disertacijos santrauka), Kaunas.

Gaivenis, K., Keinys, S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa.

Górnowicz, H. 1980: Toponimia Powiśla Gdańskiego, Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. (Pomorskie monografie toponomastyczne, 4.)

Kuzavinis, K., Savukynas, B. 1987: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas.

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–19, Vilnius, 1968–1999.

LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1986–1989.

Razmukaitė, M. 1981: Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 199–205.

Razmukaitė, M.1983: Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 2 (83), 146–153.

Razmukaitė, M.1988: Apeliatyviniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (104), 88–104.

Razmukaitė, M. 1989: Būdingesnės Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (108), 138–147.

Razmukaitė, M.1991: Lietuvos oikonimai, išversti iš kitų oikonimų. Lituanistica 2 (6), 53–60.

Razmukaitė, M.1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133–165.

Razmukaitė, M.1997: Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. Baltistica 32 (1), 111–116.

Razmukaitė, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai (daktaro disertacija), Vilnius.

Razmukaitė, M. 1999: Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Acta Linguistica Lithuanica 41, 159–201.

Razmukaitė, M. 2001: Kelios pastabos dėl oikonimų derivatų su priesagomis -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) paplitimo Lietuvoje. Linguistica Lettica 8, 142–150.

Šrámek, E. 1988: Strukturtypen der slawischen Ortsnamen, Leipzig: Karl-Marx-Universität.

Ul vydas, K., red. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis.

Urbutis, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas.

Vanagas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis.

Vanagas, A. 1973: Структурно-словообразовательный анализ названий гор Литвы. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209–219.

Vanagas, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas.

130 |

MARIJA RAZMUKAITĖ

VANAGAS, A. 1988: Ariogala, Ramygala, Vaikšnėgala. Gimtasis kraštas, sausio 14–20, 8.

VANAGAS, A. 1995: Сложные ойконимы Литвы со вторым компонентом -polė, -polis. Kondratiuk, M., red., Badania dialektów i onomastyki na pograniczu polsko-wschodniosłowiańskim, Białystok, 229–233.

VANAGAS, A. 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Marija Razmukaitė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva

Gauta 2002 03 13