Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 121-130 Features of the production of Lithuania's aggregate households MARIJA RAZMUKAITĖ Lithuanian Language Institute, Vilnius Compound oeconyms (names of farmsteads) are not particularly freguent in Lithuania. They constitute some 5% of all Lithuanian oeconyms. They are made up of two components, the second which usually of geographical is botanical a term, less or frequently toponym. a The first component may be a common or proper name, an adjective or (rarely) a numeral. There may be a linking vowel between the two, or it may be lacking. The majority of such compounds are attested in Western Lithuania. 1. IVADINE PART I Lithuanian oikonymia has been studied for many decades (Balčikonis 1978: 339-349; Razmukaitė 1981: 199-205; 1983: 146-153; 1988: 88-104; 1989: 138-147; 1991: 53-60; 1993: 133-165; 1997: 111-116; 1999: 159-201; 2001: 142-150). One of the most extensively reviewed of the — major parts of oikonimų priesagy vediniai (This article 1998). aims to review the trends in the production of aggregate oikonimų of — perhaps the smallest — group of derivatives. Split oeconomies, or puncture, are not productive The name of the village is derived from the names of all the villages 5% in the area. Other forms of construction, such as affixation and pluralia tantum, are much more productive. — The complex ecosystems can be examined in several aspects. It is possible to evaluate jų the sandus according to the parts of the speech, according to jų the ways of conjugation and connecting vowels, etc. ir Be that, considering that in the formation of place names by intersection usually changes the stem, or the end, about the ir stitches can be spoken as about some kind of mixed work ir (friend ir limbs) derivatives (for such formations, see Urbutis 1978: 290). In an attempt to highlight the most striking features of the construction of the joined oikonimų, it is first emphasized that The Lithuanian oikonymia is characterized by two members, or sands, punching. These are deterministic derivatives (for the term, see Ulvydas, red. 1965: 441; Fresh air, Changes 1990: 196), to form in the toponymic space two iš independent lexicons, e.g. : Kvieč-lauki: wheat, lauk; Merg-ū-trakis: girl, crazy; Heel-and-toe: heel, toe, etc., ir o ne derived from iš a structurally compound word, such as : High mountains: high mountain; End: the end; Middle: middle pan. ir Unlike A. Vanago discussed composite water names and mountain names (This is meant ‘Lietuvos "Administrative-territorial subdivision of the TSR" d., Vilnius, data. (2 1976) 122 | MARIJA RAZMUKAITĖ nagas 1970: 226-257; 1973: 213), the lexical elements of both of which can be from different parts of the language: nouns, adjectives, numerals and even verbs, the lexical elements of the names of places of residence are usually general and proper nouns, adjectives, in rare cases — numerals. This, of course, is determined by the semantic specificity of the placenames themselves. Since, as already mentioned, Lithuanian oikonimai dūriniai are determinative derivatives, where the first syllable of the syllable defines or indicates the second, the attention is usually first directed to the defining, i.e. the second syllable?. This is usually the case with the most commonly used phrases. These are various geographical, physiographical, geobotanical terms and names of objects related to human household and cultural activities. Most of the punches (~14%) in the second sande have the lexem laukkas, e.g. : Work-a-field, Sweep-a-field, Blow-a-field, etc. "There is a huge gap in the ability of local governments to address the needs of local communities". It is especially popular in the oikonimes of Ignalina, Kelmė, Šiauliai, Tauragė, Vilnius, Vilkaviškis and Zarasai districts. In the second place in terms of productivity (—994) are punches with the lexical end and mountain, e.g. : Jack-a- -galys, Birj-ū-galas, Aukšt-i-galiai, Šiūkšč-ia-kalnis, Gir-kalnis ir kt. A few punches (after 494) are made with the lexical elements giria, kiėmas*, vieta, e.g. : Gail-ia-kiemis, Pikt-a-kiemis, Arl-6-vieté, Sak-vietis, Karal-giris, Degūt-giris and others. Even rarer punching with the second sando kaimas“, soda (gardens) and other rarer or even single lexical elements: bala, biržas, būda, kampas, margas, pjaunys, ragas, šilas, valakas, tiltas and others, of which over a hundred have been recorded. In rare cases, a second place name is used, e.g. : Red-white: red + white; Naū-stremeniai: new + Stremėniai village; Top-pointer: tops + pointer k.; 2000: "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." + "S.O.S." It has been observed that some of the most common and rarer lexems of the second sands —galas, giria, vieta, kūimas, kiėmas — are used areally. For example, the lexem end is more popular in compound oikonymes of the central part of Lithuania (Anykščiai, Jonava, Kėdainiai, Kelmė, Panevėžys, Pasvalys, Radviliškis districts), giria —Kelmės, Kėdainių, Šilalės, Jurbarko, Šakių districts, vieta —Kelmės, Šilalės, Kédainiy, Tauragė, Šilutės, Šakių, Marijampolės, Prienų and Anykščių, Utena districts, kdimas —Jurbarko, Kėdainių, Raséiniy, Vilkaviškio districts, kiémas —Kaišiadorių, Prienų, Šalčininkų, Trakai, Varėnos districts. In addition, when speaking about the elements of punctuation in individual places (districts) of Lithuania, it should also be emphasized that within the same district or municipality the same lexems of the second sands are most often repeated: Akmėnės r. —laūkas, Alytaūs r. —laūkas, Anykščių r. —galas, Biržų r. —galas, Ignalinos r. —laūkas, sala, Jonavos r. —galas, Joniškio r. — laūkas, Jūrbarko r. —giria, Kaišiadorių r. —kiėmas, Marijampolės r. —kalnas, būda, 2 This method of construction also includes suffixation; in this way in Lithuania about 3096 oikonimų (cf. Razmukaitė 1998: 16). 3 This system is also followed when discussing general lexical stitches (Ulvydas, ed., 1965: 437-471). 4 A considerable number of households (~27%) with sandu -field was recorded in Lesser Lithuania. Deltuvienė (2001: 14). 5 The most productive Lesser Lithuania puns are with the lexical units kdimas and kiėmas (~35%) (Deltuvienė 2001: 14). 123 Kaunas r. —courtyard, end, Kėdainiai r. —courtyard, end, Kelmė r. —hill, field, Klaipėda r. —courtyard, Kretinga r. —courtyard, Kūpiškio r. —courtyard, Molėtų r. —courtyard, Pakruojo r. —courtyard, Panevėžys r. —courtyard, end, Pasvalys r. —courtyard, end, Plūgės r. —hill, Prienai r. —courtyard, place, Radviliškis r. —courtyard, end, Rasčinių r. —village, end, Rokiškio r. —courtyard, Skuodas r. —courtyard, Šakiai r. —house, mountain, place, Šalčininkų r. —courtyard, Siauliai r. —courtyard, Šilalės r. —courtyard, Šilutės r. —courtyard, Širvintų r. —courtyard, Švenčionių r. —courtyard, Tauragė r. —courtyard, place, Telšių r. —courtyard, mountain, Trakai r. —courtyard, field, Ukmergės r. —courtyard, Utenos r. —courtyard, Varėnos r. —courtyard, Vilkaviškio r. —courtyard, bala, village, place, Vilnius r. —courtyard, mountain, Zarasai r. —town, courtyard, mountain. This already partly defines the physiographical, geographical or similar situation of that other place. The following is an overview of the types of punches in groups according to their sandus. There are several of these groups. ar The most punches are about 1200. 2. DERIVATES OF TWO NOUNS 2.1. Both verbs of common words: Akmehničtiltis vs. (BvDZV)": stone(s), bridge; Alksn-ia-kiemis k. (IMN): alder, courtyard; Alksn-ia-pievis k. (CLN): alder, meadow; Anič-laukis k. (BRT): duck, duckling; Ašv-ū-raistis k. (SUT): blade, raised; Bajor-kampis k. (ZB): baron, angle; Bažnytgiris k. (GRS): church, meadow; Berz-a-polis® k. (KRKL): bėržas, skol. polis gr. (< nė ‘city’); Bird-a-horn k. (PLS): birch, horn ‘kyšulys’*; Berz-a-tiltis vs. (TRGN): bank, bridge; Birch-and-marsh k. (LL): birch, spruce; Blue-eared hawk k. (SKRD): blifidé, smoked steak; Blūd-i-kalnis vs. (Bzp): sl. blūdas “wandering, wandering; foolishness'; Bob-airest k. (GLT): stupid, foolish; Bobsleigh k. (CVR): bob, mountain; Bob-laukis k. (ALVT, KBR): boba, laūkas; Bried-laukis k. (IMBR): deer, roe deer; Red-tailed deer k. (JNP): moose, sawdust; Stay-a-places k. (GZ): way, place, etc. ir (total approx. 230). 2.2. The first syllable of the iš personal noun, the second of — iš the general noun: Antan-o-polis vs. (GRŽ): Antanas“, polis; Ar-id-gala’ vs. (AR): Arys, end; Arl-6 place vs. (AND): Arla, the place; Ausr-a-kaimis k. (LkZ): Ausra, a village; Bagdon-giris k. (MSK): Bagdonas, giria; Balk-a-sodis k. (MRs): Balks, gardens; Bac-gali k. (BON): Bacis, Bacys, Bacius, end; Baltr-a-murgis k. (PRN): Baltras, Baltrus, murgas ‘marble, earth measure’; Barbor-laukis k. (DMS): Barbora, the lazy; Bar-ia-laukis vs. (AZL): Barčys, Barcius, grandson; Bart-lauké k. (RDN), Bart-laukis k. (VARN): Bart, time; Bat-é6 Dariniy groups formed based on A. Vanadium (1970: 25) compiled with the table of structural grammatical classification of Lithuanian water names. 7 Abbreviations for localization links such as LKZ ir LPŽ; those that are not in these sources are given at the end of the article. B For such formations in the su second sandu -polė, -polis also see Vanagas (1995: 229-233). y The meanings of some words are explained; meanings given by iš the academic Lithuanian language dictionary (LKŽ) toms. 10 For other uses of the name, see Text. LPŽ ir In this case, the source of the (1987). "1 source of the source is ir clearly identified. A. Vanagas (1996: 23-29). On the second su sandu oikonimų -see end. Vanagas (1988: 8). 124 | MARIJA RAZMUKAITĖ end k. (DMS): Batis, Batys, galas; Baiis-giris vs. (KLM): Baus, giria; Bein-a-silis k. (INT): Beinius, Beinys, Silas; Béis-trakiai k. (PLM): Beis, trakas; Benč-ia-kiemis k. (Jz): *Benčius- ,*Benčys, plg. Bencévicius, kiémas; "Birj-a-gala k. (Rz): *Birjus, plg. Biryotas, galas, etc. (about 430 in total). 2.3. First verb from a place name, second verb from a common word: 1) the first syllable of the village name: Dambav-- a-ragis k. (VRB3): Dambava k. (Jz), ragas “a pointed area of land, interposed in the sea, lake or forest, peninsula; angle, corner'; Kreting-- sodis k. (RDC): Kretinga mst., soda “undivided village, sodzius”; Prien-laukys k. (SIL): Prienai mst., laukkas; Minič-ia-- kampis vs. (SMT): Minčia k. (TRGN), corner; 2) the first part of the name of the river: Jūdr-a-rūdė k. (VSR): Jūdrė up. (KzR), ore ‘iron foundry’; ore, rūdė ‘poor marshy land with peat impurities, ore’; Jiestrakis village (SIL): Jiesia river (GRL), missing; Jūost-a-- viečiai k. (SDL): Jiiosta up. (PN), location; Leit-giriai k. (JKN): Leitė up. (SLU), forest; Šyš-giriai k. (KIN): river Šyša (SLv), meadow; Giland-viršiai k. (LKSR): Gilandė up. (PGG), viršūs “upper, higher part’; 1999. "About us" (PDF) (PDF). "About us" (PDF) (PDF). Meldikupė, Meldė up. (TRG), tops. 2.4. First syllable from a common word, second syllable from a place name: 1) the second syllable of the village name: Virš-ū-rodukis k. (VRN): viršūs “upper, higher part’, Roduka k. (MRK); 2) the second syllable of the river epithet: Gal-a-verknis k. (TLK): galas, Verknė up. (Jz); Roz-ia-akmenis (<*Roz-ia- -akmenis) village (Gur): rose (roses), Akmena river (PB). 3. Adjective and noun derivatives 3.1. the second syllable of the common word: about 30 adjective lexems have been recorded in oikonymes; with them 300: formed derivatives about aštras, -a ‘sharp’, aštrūs, -i: Aštr-ū-kalnis k. (BA1B), AStr-ia-- kalnis k. (GRAZ); the second sand from the mountain; aukštas, -a: Aukst-a-- dvaris k. (RM, SDRV, VDN, ZB), vs. (KUL, SKM, VDN); Aukšt-agiré k. (LKV); Aukst-a-- giris vs. (SVNCL); Cold-aged (<*Cold-aged) vs. (KZT, SMT); Autumn-- Winter k. (PMP); Aukst-a-- kaimis k. (UPN) and others (50 in total); second verbs from: dvaras, eglynas, galas, giria, sl. gojus, village, mountain, courtyard, yard, linden (limes), forest, pamedé (tree) ‘pamiské’, island “garden, village”), hill, track; baisūs, -i: Bais-6-galaTM mstl. (BsG); the second sand from the end; baltas, -a: Balt-ū-dvaris k. (VDN), vs. (PBRD); Balt-birzis village (KZT); Balt-kalnis village (LKV); Balt-miškiai k. (ALKSNP) and others (6 in total); second verbs from: biržė, biržė “a certain stretch of forest; forest cut line', manor, mountain, forest; didis, -ė, -i: Did-kiemis village (P3); Did-laukė k. (PD); Didž-ia-bali vs. (LBN); Didž-iūdvaris k. (PKNS); Didž-ia-kaimis k. (KuR); Didž-ia-salis k. (NMZ); Didž-iū-šilis vs. (KZ); Didž-prūdžiai k. (ANTS) and others (13 in total); second verbs from: bala, dvaras, kaimas, kiémas, laukas, prūdas, sala, šilas; 2 For such an earlier or former adjacent gender of the adverb plg. Vanga (1981: 209). 3 For more details, see Vangas (1996: 34–36). LITHUANIAN COMPOSITE ICONIC WORKS CHARACTERISTICS| 125 dubūs, -i: Dūb-a-klonis k. (KBš, NDz); the second sand from the klonis; beautiful, -i: A beautiful place. k. (KuR); the second sand iš place; ilgas, -a: Long-beard k. (AN); Ilg-a-kiemis k. (GRL, Kš); Ilg-a--laukiai village (RK, VB); Long--a-pievis vs. (SMAL); Long-distance track (T1); Ilg-brastė k. (Šv); llg-vieciai k. (KZ) and others (13 in total); second verbs from: brada “big dirt, sticky road, wet place", brasta, kiémas, laukas, meža, trakas, vieta; jaunas, -a: New-a-maker vs. (SUT); Jaun-ū-kampis k. (JNšM); Jaun-zeme vs. (SMLB); second verbs from: dara ‘doing, work’, kampas, zėmė ‘zemé’; jūodas, -a: Jūod-a-angle vs. (MND); Juod-a-klonis k. (ONS); Jūod-a-laukis k. (GRB, GRIG); Jūod-a-purvis k. (LBN, SUG, ZB); Juod-a-raistis k. (Si); Jitod-baliai k. (TRAKS); Jūod-būdis k. (VV); Juod-laukys k. (SMN) and others (20 in total); second stanzas from: bala, būda, dvaras, kampas, klonis, laūkas, lieknas, pjaunys, purvas, raistas, šilas, valka *wet, viscous, marshy place, dam'; maple, -ė: Klevin-kalnis k. (GUOB, GVLT); the second sand from the mountain; lygus, -i: Equal-to-- a-field k. (PB, SZ); Lyg-laukiai k. (BRŽ); the second sand from the field; happy, -a: Happy-a-- hill k. (BGT); Linksm-a- -kalnis k. (GRL, SKM), vs. (VDšK, See); Linksm-a- -vieté k. (BERZ, KUR) and others (7 in total); second verbs from: mountain, place; naiijas, -a: Naū-dvaris (<*Nauj-- dvaris) k. (KLM, NJ, SLv, Srv, Uzv), vs. (VšvL); Nauj-a-dalis k. (TR), vs. (BLN); Nauj-a-kaimis k. (Gz, PDVN); Nauj-a-kampis k. (R); Nauj-a-kiemis k. (ASN, SLCN), vs. (DGL, VSL, VZNs and others); Nauj-a-laukis k. (LGM, PLM), vs. (AUK, KMB, PNV) and others (a total of about 90); second verbs from: part “land plot, field’, manor, village, corner, courtyard, meadow, castle, island “sodžius, kaimas’, sėda ‘sitting’, soda ‘sodzius- ’, german. šiūkas ‘smuklé’, trioba ‘troba’, sl. ūlyčia, ūlyčia ‘an ancient village road, street; village, gardens), bridge; piktas, -a: Pik-marsh (<*Pikt-- marsh) vs. (Užv); Evil-a-end k. (TRS); Pikt-a-galys k. (KVR, ŠMNš); Pikt-a-kiemis k. (KTV); Pikt-a-raistis k. (DBG); second verbs from: galas, kiėmas, pėlkė, raistas; naked, -a: Naked-a-- mountain vs. (BZD); the second sand from the mountain; sl. pūstas, -a ‘empty': Pis-dvaris k. (<*Pūst-- dvaris) (TT); Pūst-a- -giris k. (T3); Pūst-ū-kiemis village (ZSL); Pūst-ū-laukiai k. (SKM); Piist-a-laukis k. (SDRV); Pist-a-polis village (AR) (6 in total); second verbs from: dvaras, giria, kiėmas, laikas, polis. raudonas, -a: Red-a-field k. (BLN); Red-ball vs. (Avž); Raudon-dvaris village (KvL, NMC, PKLNŠ and others) and others (11 in total); second verbs from: bala, dvaras, laūkas, plynė; reibus, -i ‘rays’: Reib-kalnis vs. (GRMz); the second sand from the mountain; sausas, -a: Saus-a-laūkė k. (Sv); Dry-to-raise vs. (BLC); Saus-baliai k. (PLV); Sausgirys v. (VEL) and others (11 in total); second verbs from: bala, laiikas, raistas, šilas; senas, -a: Sen-a-budis k. (CLVR); Sen-a-dvariai village (GLv, OB); Sen-a-laukis vs. (PNV); Sén-a-salis (RCN) and others (i$ total 11); second verbs from: būda, dvaras, sala; skaistūs, -1 “beautiful, beautiful’: Skaist-a-- kaimis k. (GL); Skaist-a-- Silis k. (MGN); Skaistbalys village (VB); Skaist-kalnis k. (KRKN) and others (8 in total); second verbs from: bala, giria, kaimas, kalnas, šilas; skersas, -a: Cross-a-- ball k. (BBRV); Skers-a-- baliai k. (BzD, NIN); Skers-a-- balis k. (UTN); the second sand from the bale; 126 | MARIJA RAZMUKAITĖ cold, -a: Šalt-a-laūkiai k. (AN); the second sand from the field; wet, -ia: Slap-abalé vs. (ARN); Slapy-shilis k. (Sv); second verses from: bala, Silas; švenitas, -a: Švent-ū-kalnis village (ZB); Švent-rūgis k. (IGL); Svent-vakariai k. (PRK); Švefitvalkis k. (VAT); second verbs from: kalnas, ragas, vakarai, valka; šviesūs, -i: Sviés-laukis k. (KLS); the second sand from the field; trumpas, -a: Trump-horned k. (RGV); the second syllable of horns: green, -ia: Zal-ia-clone vs. (DEN); Zal-ia-pieviai k. (STN); Zal-ia-silis k. (KLvL, LVR); Zal-silé k. (NV); Zdl-medziai k. (MGC); secondary verbs from: klonis, medis (médziai), meadow, sil. 3.2. The second syllable of the place name: 1) the second syllable of the river name: Auš-bikavis (<*Aukšt- -bikavis) k. (VN): aukštas, -a, Bikava up. (VN); Graž-jūris k. (KV): beautiful, -i, Jūra river (TRG); 2) the second syllable from oikonimo: Juod-a-žeimiai k. (JNšM): jūodas, -a (black), Zeimiai k. (JNSM); Nauj-ū-pamūšis k. (LGM): naūjas, -a, Pamūšis k. (LM); Nauj-a-rodžiai k. (PTR): naūjas, -a (new), Rodai k. (PTR); Naū-stremeniai (<*Nauj-- stremeniai) k. (Us): naūjas, -a (new), Streméniai k. (Us); Naū-stubriai (<*Nauj-- stubriai) k. (KTČ): naūjas, -a (new), Stubriai k. (KTČ); Red-pamuk k. (GSTG): red, -a, Pamūšis k. (GRŽ). 4. DERIVATES FROM A NUMBER AND A GENERAL WORD Nine-to-top vs. (SLD): nine, tops; Ketur-kaimas k. (JDP): four, village (kdimai); Ketūr-naujiena k. (SNT): keturi, naujiena, naujiena “newly dug land, plunder, plucking’; Penk-valakiai k. (PLV): penki, valakas (valūkai); Tri-kalnis k. (SMAL): three, mountain; Tri-field (P3Vv): three, field. As can be seen from the material presented here, Lithuanian oikonyms are predominantly noun + noun type derivatives (about 700), of which the person + general word structures (about 430) stand out for their higher productivity. The ways of joining the sandas of Lithuanian compound oikonimų do not differ from the ways of joining the common words or other classes of toponyms (cf. Vanagas 1970: 225-255; 1973: 213); The new oikonimes are formed with and without the consonant vowels (i)a, ai, é, i, y, (i)o, (i)u, e.g. : Rūčk-a-kiemis, Nauj-a-triobiai, Mazg-ai-galis, Plink-ai-galis, Bat-ė >-gala, Aukst-i-galiai, Vet-y-gala, Dauks-ié-gala, Diev-6-gala, Vardz-iu-kiemis, Vyzū-kalnis, Sar-kaimys, Vilk-ragis and others. In addition, other combinations are possible, e.g. : Dubos-giris: duba “separate farm, life, farm’, meadow; Silo-karéema (old name of Silutés): Silas, karchema, etc. There are cases of hypochondria and metatonia, e.g. : Anic-laukis k. (BRT): duck(s), time; Einia-kampis k. (SDRV): corner, angle; Mific-kampis k. (TRGN): Mincia k., corner; Jies-trakis k. (SIL): Jiesia up., trakas and others. As already mentioned, the ending is also of considerable importance in the construction of seiniy (the same paradigmization processes apply here as in the general lexicon): as can be seen from many of the examples given earlier, when making oikonimes from two sands, the stem of the second component is usually changed, and at the same time the ending, e.g. : Lean-to-- end: lean + end; Kapc-ia-- miestis: Kūpčius avd. + town; Cherry-a-field: cherry + field and so on. 127 Often, due to the analogy of pluralia tantum genders, new oikonymic derivatives acquire plural gender endings, e.g. : Piev-a-galiai, Šalt-a-laūkiai, Jūost-a-viečiai ir kt’. Although the percentage of punches is not high, it was observed that they are not equally popular throughout Lithuania. According to the productivity of stitches, Lithuanian districts can be arranged in the following order (percentages of stitches are indicated in parentheses- ): Šilutės r. (9.3%), Vilkaviškis r. (9%), Kėdainiai r. (7.5%), Prienų r. (6.7%), Šakių r. (6.5%), Pasvalio r. (6.4%), Varėna r. (6%), Kaunas r. (5.8%), Panevėžys r. (5.8%), Jonava r. (5.4%), Kretingos r. (5.4%), Tauragė r. (5.3%). In Biržai, Mažeikiai, Plunge and Telšiai districts there are only 5% of puncture cases each. In the remaining districts, the percentage of puncture is less than 5%; only just over 3% of the stabs were recorded in Ignalina, Kūpiškis, Molėtai, Rokiškis, Širvintos, Šalčininkai, Ukmergė, Zarasai districts. There are very few puncture injuries in Akmenė (2.7%), Švenčionys (2.6%), Joniškis (2%) districts. The regions with the highest percentage of enriched ecosystems are in the western and south-western part of Lithuania, i.e. in the districts bordering or closest to the Lesser Lithuania region, where enriched ecosystems are quite productive formations (Deltuvienė 2001: 14; Gornowicz 1980: 299). The usage of the term is not equally widespread in other languages. The Latvian language also has punctuation in its oikonymics; punches are also known in Slavic languages. As a distinct type of verb, duration is distinguished in Western Slavic languages (see Sramek 1988: 69-71), whereas in Eastern Slavic oikonymics it is less popular and is explained more by the influence of the Germanic language structure (see Gérnowicz 1980: 295). These are the main characteristics and trends of the production of this unproductive type of oikonyms, the detailed discussion of which should be included in the future in the general discussion and analysis of the production types of all oikonyms. ALKSNP —Alksnėnai (Plūngės r.) ARN—Arnionys (Molėtų r.) ASN —Ausičniškės (Trakai r.) ASMN —Ašminta (Prienų r.) AvžAvižičniai (Vilniaus r.) AžL—Ažūlaukė (Vilniaus r.) BAIB—Baibiai (Zarasū r.) BBRV—Bobruvka (Trakai r.) BEN—Bučiūnai (Joniškio r.) BERZ—Beržai (Jonavės r.) BLc-Balceriškės (Trakai r.) Bar-Bagėtoji (Marijampolės r.) BvpžV—Buivydžiai (Vilniaus r.) BzD -Bezdonys (Vilniaus r.) '* Such genders with plural endings may suggest the wrong idea that the spoken forms are not punctual, but oikonimes derived from the names of the inhabitants. 128 | MARIJA RAZMUKAITĖ ČLN —Čiulėnai (Molėtų r.) DėN-Daučiūnai (Šalčininkų r.) Dus-Dumsiai (Jonavos r.) Grr -Glitiškės (Vilniaus r.) GRB—Grybėnai (Ignalinos r.) GRIG —Grigaičiai (Vilniaus r.) GRMZ —Grimziai (Kelmės r.) GuoB-Guobai (Marijampolės r.) Gvrr-—Gavaltuva (Marijampolės r.) INT-Inturkė (Molėtų r.) JKN —Juknaičiai (Šilūtės r.) JNP—Janapolė (Telšių r.) KBš-Kibysiai (Varėnės r.) KrvL—Kalvėliai (Vilnius r.) Kw —Kirbartiškė (Zarasi r.) LksR—Laūksargiai (Tauragės r.) LVR —Lavėriškės (Zarasū r.) MGN —Magūnai (Švenčionių r.) MND —Mindūnai (Molėtų r.) PDVN —Padovinys (Marijampolės r.) PKLNS —Pakalniškiai (Radviliškio r.) PKNS —Pakniškės (Zarasū r.) PNv —Piniava (Panevėžio r.) Rpč-Rūdaičiai (Panevėžio r.) (Kretingos r.) SDRV —Sudervė (Vilniaus r.) SMLB —Smilgiai (Biržai r.) STN —Stoniskiai (Šilutės r.) SZ —Suziénys (Vilnius r.) SMNS —Šeimyniškiai (Anykščiū r.) Smt —Šeimatis (Utenos r.) Šur—Šūtai (Švenčionių r.) TRAKS — Old Trakai (Trakai r.) ŪTN —Naujieji Ūta (Prienų r.) VRBJ —Verebičjai (Alytus r.) VsL —Visalaukė (Vilnius r.) VSvL - Viešvilė (Jūrbarkas r.) ZB-—Zibalai (Širvintų r.) CHARACTERISTICS OF LITHUANIAN COMPOSITE ICONIC WORKS| 129 Other abbreviations avd.—personal name german. —germany gr.—graiky k.—kaimas r.—rajonas skol. —debt sl. —slavic up.-—river vs. —single-seater LITERATŪRA BALČIKONIS, J. 1978: Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. I d., Rinktiniai raštai 1, sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 339-349. DELTUVIENĖ, D. 2001: Mažosios Lietuvos oikonimai (XIV-XVIII a.) (daktaro disertacijos santrauka), Kaunas. GAIVENIS, K., KEINYS, S.1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. GORNOWICZ, H. 1980: Toponimia Powišla Gdaniskiego, Gdansk: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich. (Pomorskie monografie toponomastyczne, 4.) Kuzavinis, K., SAVUKYNAS, B. 1987: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. LKŽ -— Lietuvių kalbos žodynas 1-19, Vilnius, 1968-1999. LPŽLietuvių pavardžių žodynas 1-2, red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1986—1989. RAZMUKAITĖ, M. 1981: Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 199—205. RAZMUKAITĖ, M.1983: Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 2 (83), 146-153. RAZMUKAITE, M.1988: Apeliatyviniai priesaginés darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (104), 88-104. RAZMUKAITE, M. 1989: Budingesnés Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (108), 138-147. RAZMUKAITE, M.1991: Lietuvos oikonimai, išversti i$ kitų oikonimų. Lituanistica 2 (6), 53-60. RAZMUKAITE, M.1993: Oikonimuy, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminémis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133-165. RAZMUKAITĖ, M.1997: Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. Baltistica 32 (1), 111-116. RAZMUKAITĖ, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai (daktaro disertacija), Vilnius. RAZMUKAITĖ, M. 1999: Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Acta Linguistica Lithuanica 41, 159-201. RAZMUKAITE, M. 2001: Kelios pastabos dėl oikonimų derivaty su priesagomis -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) paplitimo Lietuvoje. Linguistica Lettica 8, 142-150. SRAMEK, E. 1988: Strukturtypen der slawischen Ortsnamen, Leipzig: Karl-Marx-Universitat. Urvypas, K., red. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. URBUTIS, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. VANAGAS, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. VANAGAS, A. 1973: CTpyKTYpHO“-CJIOBO06pa30BaTeJIbHEIH AHAJIH3 Ha3BaHHH rop JIiuTBEI. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209-219. VANAGAS, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas.