Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 121–130 Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai MARIJA RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Compound oeconyms (names of farmsteads) are not particularly frequent in Lithuania. They constitute some 5% of all Lithuanian oeconyms. They are made up of two components, the second of which is usually a geographical or botanical term, less frequently a toponym. The first component may be a common or proper name, an adjective or (rarely) a numeral. There may be a linking vowel between the two, or it may be lacking. The majority of such compounds are attested in Western Lithuania. 1. ĮVADINĖ DALIS Lietuvos oikonimija darybos požiūriu nagrinėjama jau daug dešimtmečių (Balčikonis 1978: 339–349; Razmukaitė 1981: 199–205; 1983: 146–153; 1988: 88–104; 1989: 138–147; 1991: 53–60; 1993: 133–165; 1997: 111–116; 1999: 159–201; 2001: 142–150). Plačiausiai apžvelgta viena didžiausių oikonimų dalis – priesagų vediniai (Razmukaitė 1998). Šiame straipsnyje norima apžvelgti bene mažiausios darinių grupės – sudurtinių oikonimų – darybos tendencijas. Sudurtiniai oikonimai, arba dūriniai, nėra produktyvūs Lietuvos oikonimų dariniai, tesudarantys 5% visų dabar oficialiai fiksuojamų gyvenamųjų vietų vardų. Žymiai produktyvesni kiti darybos būdai – afiksacija bei pluralia tantum formos. Sudurtiniai oikonimai gali būti nagrinėjami keliais aspektais. Galima vertinti jų sandus pagal kalbos dalis, pagal jų sudūrimo būdus bei jungiamuosius balsius ir pan. Be to, turint omenyje tai, jog sudarant vietų vardus sandūros būdu paprastai pakinta ir kamiengalis, arba galūnė, apie dūrinius galima kalbėti ir kaip apie tam tikrus mišrios darybos (drauge ir galūnės) darinius (dėl tokių darinių plačiau žr. Urbutis 1978: 290). Mėginant iškelti ryškiausius sandūros būdu sudarytų oikonimų darybos bruožus, pirmiausia pabrėžtina, jog Lietuvos oikonimijai būdingi dviejų narių, arba sandų, dūriniai. Tai determinatyviniai dariniai (dėl termino žr. Ulvydas, red. 1965: 441; Gaivenis, Keinys 1990: 196), sudaryti toponiminiame lygmenyje iš dviejų savarankiškų leksemų, pvz.: Kvieč-laukis: kviečiai, laukas; Merg-ù-trakis: mergà, trá kas; Šil-a-galys: šìlas, gãlas ir pan., o ne kilę iš struktūriškai sudurtinio žodžio, kaip pvz.: Aukštakalniai: aukštakalnis; Galūlaukis: galūlaukis; Vidūlaukiai: vidūlaukis ir pan. Skirtingai nuo A. Vanago aptartųjų sudurtinių vandenvardžių bei kalnų vardų (Va- 1 Čia turima galvoje „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyno“ (2 d., Vilnius, 1976) duomenys. 122 | MARIJA RAZMUKAITĖ nagas 1970: 226–257; 1973: 213), kurių abiejų sandų leksemos gali būti iš įvairių kalbos dalių: daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių ir net veiksmažodžių, gyvenamųjų vietų vardų leksemomis dažniausiai eina bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai, būdvardžiai, retais atvejais – skaitvardžiai. Tai, žinoma, nulemta pačių vietovardžių semantinės specifikos. Kadangi, kaip jau minėta, Lietuvos oikonimai dūriniai yra determinatyviniai dariniai, kur pirmasis dūrinio sandas apibrėžia ar pažymi antrąjį, tad dėmesys paprastai pirmiausia krypsta į apibrėžiamąjį, t. y. antrąjį sandą². Šiuo oikonimų sandu dažniausiai eina bendriniai daiktavardžiai. Tai įvairūs geografiniai, fiziografiniai, geobotaniniai terminai bei su žmogaus buitine, kultūrine veikla susijusių objektų pavadinimai. Daugiausia dūrinių (~14%) antrajame sande turi leksemą laukas, pvz.: Darb-ā-lau-kis, Švab-a-laukis, Pust-ā-laukiai ir kt. Sandas -lauk- yra paplitęs įvairių Lietuvos vietų sudurtinių oikonimų struktūroje³. Ypač jis populiarus Ignalinos, Kelmės, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus, Vilkaviškio ir Zarasų apylinkių oikonimuose. Antroje pagal produktyvumą vietoje (~9%) yra dūriniai su leksemomis gãlas ir kálnas, pvz.: Jack-a-galys, Birj-ā-gala, Aukšt-i-galiai, Šiūkšč-ia-kalnis, Gir-kalnis ir kt. Nedaug dūrinių (po 4%) sudaryta su leksemomis girià, kiẽmas⁴, vietà, pvz.: Gáil-ia-kiemis, Pìkt-a-kiemis, Arl-ō-vietė, Šak-vietis, Karál-giris, Degūt-giris ir kt. Dar retesni dūriniai su antrojo sando kàimas⁵, sodà (sõdžius) ir kitomis retesnėmis ar net pavienėmis leksemomis: balà, béržas, būdà, kãmpas, márgas, pjaunỹs, rãgas, šìlas, valãkas, tùltas ir kt., kurių užfiksuota per šimtą. Labai retais atvejais antruoju sandu eina kitas vietovardis, pvz.: Raudón-pamušis: raudónas + Pamušis k.; Naũ-stremeniai: naũji + Stremėniai k.; Viršū-ro-dukis: viršùs + Ródūka k.; Skìrs-nemunė: (s)kirsa + Nẽmunas up. ir kt. Pastebėta, jog kai kurios ir dažniausios, ir retesnės antrųjų sandų leksemos – gãlas, girià, vietà, kàimas, kiẽmas pavartojamos areališkai. Pavyzdžiui, leksema gãlas populiaresnė vidurinės Lietuvos dalies (Anykščių, Jonavos, Kėdainių, Kelmės, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio rajonų) sudurtiniuose oikonimuose, girià – Kelmės, Kėdainių, Šilalės, Jurbarko, Šakių rajonų, vietà – Kelmės, Šilalės, Kėdainių, Tauragės, Šilutės, Šakių, Marijampolės, Prienų ir Anykščių, Utenos rajonų, kàimas – Jurbarko, Kėdainių, Raseinių, Vilkaviškio rajonų, kiẽmas – Kaišiadorių, Prienų, Šalčininkų, Trakų, Varėnos rajonų vietovardžiuose. Be to, kalbant apie atskirų Lietuvos vietų (rajonų) dūrinių dėmenis, reikėtų pabrėžti dar ir tai, kad to paties rajono ar seniūnijos ribose dažniausiai pasikartoja tos pačios antrųjų sandų leksemos: Akmenės r. – laũkas, Alytaus r. – laũkas, Anykščių r. – gãlas, Biržų r. – gãlas, Ignalinos r. – laũkas, salà, Jonavos r. – gãlas, Joniškio r. – laũkas, Jurbarko r. – girià, Kaišiadorių r. – kiẽmas, Marijampolės r. – kálnas, būdà, ² Šis darb os būdas apima ir sufiksaciją; tokiu būdu Lietuvoje sudaryta apie 30% oikonimų (plg. Razmukaitė 1998: 16). ³ Tokios sistemos laikomasi ir aptariant bendrinės leksikos dūrinius (Ul vydas, red., 1965: 437–471). ⁴ Nemaža oikonimų (~27%) su sandu -lauk- užfiksuota Mažojoje Lietuvoje – plačiau žr. Deltuvienė (2001: 14). ⁵ Patys produktyviausi Mažosios Lietuvos dūriniai yra su leksemomis kàimas ir kiẽmas (~35%) (Deltuvienė 2001: 14). LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DAR YBOS BRUOŽAI | 123 Kauno r. – kiemas, galas, Kėdainių r. – galas, kiemas, Kelmės r. – kalnas, laukas, Klaipėdos r. – galas, Kretingos r. – galas, Kupiškio r. – galas, Molėtų r. – laukas, Pakruojo r. – laukas, Panevėžio r. – galas, laukas, Pašvalio r. – galas, laukas, Plungės r. – giria, Prienų r. – kiemas, vieta, Radviliškio r. – galas, Raseinių r. – kaimas, galas, Rokiškio r. – galas, Skuodo r. – laukas, Šakių r. – būda, kalnas, vieta, Šalčininkų r. – kiemas, Šiaulių r. – laukas, Šilalės r. – laukas, Šilutės r. – giria, vieta, Širvintų r. – laukas, Švenčionių r. – dvaras, laukas, Tauragės r. – laukas, vieta, Telšių r. – laukas, kalnas, Trakų r. – bala, kiemas, laukas, Ukmergės r. – kalnas, Utenos r. – kalnas, kiemas, Varėnos r. – kiemas, Vilkaviškio r. – laukas, bala, kaimas, vieta, Vilniaus r. – laukas, kalnas, Zarasų r. – polis, laukas, kalnas. Tai iš dalies jau nusako fiziografinę, geografinę ar pan. tos ar kitos vietos situaciją. Žemiau apžvelgiami dūrinų tipai grupėse pagal jų sandus⁶. Šių grupių yra keletas. Pačių dūrinių yra apie 1200. 2. DARINIAI IŠ DVIEJŲ DAIKTAVARDŽIŲ 2.1. Abu sandai iš bendrinių žodžių: Akmeṅ-tiltis vs. (BvdžV)⁷: akmuo (akmenys), tiltas; Aļksn-ia-kiemis k. (AŠMN): alksnis, kiemas; Alksn-ia-pievís k. (ČLN): alksnis, pieva; Anč-laukas k. (BRT): antis, laukas; Ašv-a-raistis k. (ŠUT): ašva, raistas; Bajor-kampis k. (ZB): bajōras, kampas; Bažnyt-giris k. (GRŠ): bažnyčia, giria; Berž-a-polis8 k. (KRKL): beržas, skol. polis (< gr. πόλις ‘miestas’); Berž-a-ragis k. (PLŠ): beržas, ragas ‘kyšulys’; Berž-a-tiltis vs. (TRGN): beržas, tiltas; Berž-a-pelkis k. (LL): beržas, pelkė; Blindž-ia-kupstis k. (SKRD): blindė, kūpstas; Blūd-i-kalnis vs. (BZD): sl. blūdas ‘kliedėjimas, klajojimas; kvailiojimas’; Bób-a-raistis k. (GLT): bóba, raistas; Bób-kalnis k. (KVR): bóba, kalnas; Bób-laukis k. (ALVT, KBR): bóba, laukas; Bríed-laukis k. (IMBR): brėdis, laukas; Bríed-pjaunys k. (JNP): brėdis, pjaunys; Būd-a-viečiai k. (GŽ): būda, vieta ir kt. (iš viso apie 230). 2.2. Pirmasis sandas iš asmenvardžio, antrasis – iš bendrinio žodžio: Antan-ò-polis vs. (GRŽ): Antānas10 polis; Ar-iò-gala11 vs. (AR): Arỹs, galas; Arl-ō-vietė vs. (AND): Arlà, vietà; Aušr-ā-kaimis k. (LKŽ): Aušra, kaimas; Bagdon-giris k. (MŠK): Bagdōnas, giria; Bałk-a-sodis k. (MRS): Bálkus, sōdžius; Bāč-galiai k. (BČN): Bāčis, Bačỹs, Bāčius, galas; Baltr-a-murgis k. (PRN): Báltras, Báltrus, murgas ‘margas, žemės matas’; Barbōr-laukis k. (DMS): Barborà, laukas; Barč-ia-laukis vs. (AŽL): Barčỹs, Barčius, laukas; Bart-laukė k. (RDN), Bart-laukis k. (VARN): Bartas, laukas; Bat-ė- 6 Darinių grupės sudarytos remiantis A. Vanago (1970: 25) sudarytaja lietuvių vandenvardžių struktūrinės gramatinės klasifikacijos lentele. 7 Lokalizacijos nuorodų sutrumpinimai tokie kaip LKŽ ir LPŽ; tų, kurių nėra šiuose šaltiniuose, yra pateikti straipsnio pabaigoje. 8 Dėl tokių darinių su antruoju sandu -polė, -polis dar žr. Vanagas (1995: 229–233). 9 Kai kurių žodžių reikšmės aiškinamos; reikšmės nurodomos iš akademinio Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) tomų. 10 Dėl tekste teikiamų asmenvardžių žr. LPŽ ir Kuzavinis, Savukynas (1987). 11 Šio vietovardžio kilmę ir darybą detaliai yra aiškinęs A. Vanagas (1996: 23–29). Dėl oikonimų su antruoju sandu -gala dar žr. Vanagas (1988: 8). 124 | MARIJA RAZMUKAITĖ gala k. (Dms): Batís, Batỹs, gãlas; Baũs-giris vs. (Klm): Bausỹs, girià; Bein-ã-šilis k. (Int): Beĩnius, Beinỹs, šilas; Beĩš-trakiai k. (Plm): Beĩšys, trãkas; Beñč-ia-kiemis k. (Jz): *Beñčius, *Beñčys, plg. Bencévičius, kiẽmas; Birj-ã-gala k. (Rz): *Birjus, plg. Birjotas, gãlas ir kt. (iš viso apie 430). 2.3. Pirmasis sandas iš vietovardžio, antrasis – iš bendrinio žodžio: 1) pirmasis sandas iš kaimo vardo: Dambãv-a-ragis k. (Vrbj): Dambavà k. (Jz), rãgas ‘smailus žemės plotas, įsikišęs į jūrą, ežerą ar mišką, pusiasalis; kampas, kertė’; Kreting-sodis k. (Rdč): Kretingà mst., sodà ‘neišskirstytas kaimas, sodžius’; Prien-laukỹs k. (Šil): Prienai mst., laũkas; Minč-ia-kampis vs. (Šmt): Minčia k. (Trgn), kampas; 2) pirmasis sandas iš upės vardo: Jūdr-a-rūdė k. (Všr): Jūdrė up. (Kzr), rūdà, rūdė ‘geležies liejyklą’; rūdà, rūdė ‘prasta pelkėta žemė su durpių priemaiša, rūdynė’; Jies-trakis k. (Šil): Jiesià up. (Grl), trãkas; Jūost-a-viečiai k. (Sdl): Jūosta up. (Pn), vietà; Leit-giriai k. (Jkn): Leĩtė up. (Šlu), ginà; Šyš-giriai k. (Kin): Šyšà up. (Šlu), girià; Gilãnd-viršiai k. (Lksr): Gilãndė up. (Pgg), viršùs ‘viršutinė, aukštutinė dalis’; Meldik-viršiai k. (Trg): *Meldikė¹² up., plg. Meldikupė, Meldė up. (Trg), viršùs. 2.4. Pirmasis sandas iš bendrinio žodžio, antrasis – iš vietovardžio: 1) antrasis sandas iš kaimo vardo: Virš-ù-rodukis k. (Vrn): viršùs ‘viršutinė, aukštutinė dalis’, Róduka k. (Mrk); 2) antrasis sandas iš upėvardžio: Gal-ã-verknis k. (Tlk): gãlas, Verknė up. (Jz); Róž-iakmenis (<*Róž-ia-akmenis) k. (Glt): rõžė (rõžės), Akmenà up. (Pb). 3. DARINIAI IŠ BŪDVARDŽIO IR DAIKTAVARDŽIO 3.1. Antrasis sandas iš bendrinio žodžio: būdvardinių leksemų oikონimuose fiksuota apie 30; su jomis sudarytų darinių apie 300: ãštras, -à ‘aštrus’, aštrùs, -ì: Aštr-ã-kalnis k. (Baib), Aštr-iã-kalnis k. (Graz); antrasis sandas iš kálnas; ãukštas, -à: Aukšt-ã-dvaris k. (Rm, Sdrv, Vdn, Zb), vs. (Kul, Skm, Vdn); Aukšt-a-girė k. (Lkv); Aukšt-ã-giris vs. (Švnčl); Aukšt-ã-gūnis (<*Aukšt-a-eglynis) vs. (Kzt, Šmt); Aukšt-a-gojis k. (Pmp); Aukšt-ã-kaimis k. (Upn) ir kt. (iš viso 50); antrieji sandai iš: dvaras, eglýnas, gãlas, girià, sl. gojus, kãimas, kálnas, kiẽmas, laũkas, liẽpa (liepos), mìškas, pamedė (pamedỹs) ‘pamiškė’, sala ‘sodžius, kaimas’, šìlas, trãkas; baĩsus, -ì: Bais-ó-gala¹³ mstl.; antrasis sandas iš gãlas; báltas, -à: Balt-ã-dvaris k. (Vdn), vs. (Pbrd); Bált-biržis k. (Kzt); Bált-kalnis k. (Lkv); Bált-miškiai k. (Alksnp) ir kt. (iš viso 6); antrieji sandai iš: biržė, biržė ‘tam tikras miško ruožas; miške iškirsta linija’, dvaras, kálnas, mìškas; dìdis, -ė, -ì: Did-kiemis k. (Pj); Did-laukė k. (Pd); Didž-ia-balis vs. (Lbn); Didž-ia-dvaris k. (Pkns); Didž-ia-kaimis k. (Kur); Didž-ia-salis k. (Nmž); Didž-ia-šilis vs. (Kz); Didž-prūdžiai k. (Ants) ir kt. (iš viso 13); antrieji sandai iš: balà, dvaras, kãimas, kiẽmas, laũkas, prūdas, salà, šìlas; 12 Dėl tokios ankstesnės ar buvusios gretiminės upėvardžio lyties plg. Vanagas (1981: 209). 13 Plačiau žr. Vanagas (1996: 34–36). LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 125 dubùs, -ì: Dùb-a-klonis k. (KBŠ, NDž); antrasis sandas iš klónis; gražùs, -ì: Graž-ià-vietė k. (KUR); antrasis sandas iš vietà; ìlgas, -à: Ilg-a-bradà k. (AN); Ilg-a-kiemis k. (GRL, KŠ); Ilg-a-laukiai k. (RK, VB); Ilg-a-pievis vs. (SMAL); Ilg-a-trakis k. (TJ); Ilg-brastė k. (SV); Ilg-viečiai k. (KŽ) ir kt. (iš viso 13); antrieji sandai iš: bradà ‘didelis purvas, klampus kelias, šlapia vieta’, brastà, kiẽmas, laũkas, piẽva, trãkas, vietà; jáunas, -à: Jaun-à-daris vs. (ŠUT); Jaun-à-kampis k. (JNŠM); Jáun-zemė vs. (SMLB); antrieji sandai iš: darà ‘darymas, darbas’, kãmpas, žẽmė ‘žemė’; júodas, -à: Júod-a-kampis vs. (MND); Júod-a-klonis k. (ONŠ); Júod-a-laukis k. (GRB, GRIG); Júod-a-purvis k. (LBN, SUG, ZB); Júod-a-raistis k. (ŠIL); Júod-balai k. (TRAKS); Júod-būdis k. (VY); Juod-laukys k. (ŠMN) ir kt. (iš viso 20); antrieji sandai iš: balà, būdà, dvãras, kãmpas, klónis, laũkas, liẽknas, pjaunỹs, pùrvas, raĩstas, šìlas, valkà ‘šlapia, klampi, pelkėta vieta, dauba’; klẽvinis, -ė: Klevin-kalnis k. (GUOB, GVLT); antrasis sandas iš kálnas; lỹgus, -i: Lýg-ia-laukis k. (PB, ŠŽ); Lýg-laukiai k. (BRŽ); antrasis sandas iš laũkas; lìnksmas, -à: Lìnksm-a-kalnis k. (BGT); Linksm-à-kalnis k. (GRL, SKM), vs. (VDŠK, ŽMT); Linksm-à-vietė k. (BERŽ, KUR) ir kt. (iš viso 7); antrieji sandai iš: kálnas, vietà; naũjas, -à: Naũ-dvaris (<*Nauj-dvaris) k. (KLM, NJ, SLV, ŠLV, UŽV), vs. (VŠVL); Nauj-à-dalis k. (TR), vs. (BLN); Nauj-à-kaimis k. (GŽ, PDVN); Nauj-à-kampis k. (R); Nauj-à-kiemis k. (ASN, ŠLCN), vs. (DGL, VSL, VŽNS ir kt.); Nauj-à-laukis k. (LGM, PLM), vs. (AUK, KMB, PNV) ir kt. (iš viso apie 90); antrieji sandai iš: dalis ‘žemės sklypas, laukas’, dvãras, kãimas, kãmpas, kiẽmas, laũkas, piẽva, pilìs, salà ‘sodžius, kaimas’, sėdà ‘sėdėjimas’, sodà ‘sodžius’, germ. šìkas ‘smuklė’, triobà ‘troba’, sl. ùlyčia, ùlyčia ‘senovino kaimo kelias, gatvė; kaimas, sodžius’, tiltas; pìktas, -à: Pìk-pelkis (<*Pikt-pelkis) vs. (UŽV); Pikt-a-galis k. (TRS); Pikt-a-galỹs k. (KVR, ŠMNŠ); Pikt-a-kiemis k. (KTV); Pikt-a-raistis k. (DBG); antrieji sandai iš: gãlas, kiẽmas, pẽlkė, raĩstas; plìkas, -à: Plìk-a-kalnis vs. (BZD); antrasis sandas iš kálnas; sl. pùstas, -à ‘dykas, be nieko, tuščias’: Pùs-dvaris k. (<*Pùst-dvaris) (TT); Pùst-a-giris k. (TJ); Pùst-à-kiemis k. (ŽSL); Pùst-à-laukiai k. (SKM); Pùst-à-laukis k. (SDRV); Pùst-à-polis k. (AR) (iš viso 6); antrieji sandai iš: dvãras, girìà, kiẽmas, laũkas, polis; raudónas, -a: Raudón-a-laukis k. (BLN); Raudón-balė vs. (AVŽ); Raudón-dvaris k. (KVL, NMČ, PKLNŠ ir kt.) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: balà, dvãras, laũkas, plỹnė; reĩbùs, -ì ‘raibas’: Reĩb-kalnis vs. (GRMZ); antrasis sandas iš kálnas; saũsas, -à: Saus-a-laukė k. (SV); Saus-à-raistis vs. (BLC); Saus-balìai k. (PLV); Saus-girỹs vs. (VEL) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: balà, laũkas, raĩstas, šìlas; sẽnas, -à: Sen-à-būdis k. (KLVR); Sen-à-dvariai k. (GLV, OB); Sen-à-laukis vs. (PNV); Sẽn-a-salis k. (RKN) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: būdà, dvãras, salà; skaistùs, -ì ‘gražus, puikus’: Skaist-à-kaimis k. (GL); Skaist-a-šìlas k. (MGN); Skaist-balỹs k. (VB); Skaist-kalnis k. (KRKN) ir kt. (iš viso 8); antrieji sandai iš: balà, girìà, kãimas, kálnas, šìlas; skẽrsas, -à: Skẽrs-a-balė k. (BBRV); Skẽrs-a-balai k. (BZD, NJN); Skers-à-balis k. (ŪTN); antrasis sandas iš balà; 126 | MARIJA RAZMUKAITĖ šáltas, -à: Šalt-a-laūkai k. (AN); antrasis sandas iš laukas; šlãpias, -ià: Šlap-a-balė vs. (ARN); Šlap-ia-šilis k. (Sv); antrieji sandai iš: balà, šilas; šventas, -à: Švent-a-kalnis k. (ZB); Švent-ragis k. (IGL); Švent-vakariai k. (PRK); Švent-valkis k. (PVN); antrieji sandai iš: kalnas, rãgas, vakarai, valkà; šviesùs, -ì: Švies-laukis k. (KLS); antrasis sandas iš laukas; trumpas, -à: Trump-ragys k. (RGV); antrasis sandas iš rãgas; žãlias, -ià: Žal-iā-klonis vs. (DČN); Žal-iā-pieviai k. (STN); Žāl-ia-šilis k. (KLVL, LVR); Žal-šīlē k. (NV); Žāl-medžiai k. (MGČ); antrieji sandai iš: klōnis, mēdis (mēdžiai), pieva, šilas. 3.2. Antrasis sandas iš vietovardžio: 1) antrasis sandas iš upėvardžio: Auš-bikavis (<*Aukšt-bikavis) k. (VN): áukštas, -à, Bikavà up. (VN); Grãž-jūris k. (KV): gražùs, -ì, Jūra up. (TRG); 2) antrasis sandas iš oikonimo: Juod-a-žeimiai k. (JnSM): juodas, -à (juodi), Žeimiai k. (JnSM); Nauj-ā-pamūšis k. (LGM): naujùs, -à, Pamūšis k. (LGM); Nauj-a-ro-džiai k. (PTR): naujùs, -à (nauji), Rōdai k. (PTR); Naũ-stremeniai (<*Nauj-stremeniai) k. (US): naujùs, -à (nauji), Stremeniai k. (US); Naũ-stubriai (<*Nauj-stubriai) k. (KTČ): naujùs, -à (nauji), Stubriai k. (KTČ); Raudōn-pamūšis k. (GSTG): raudōnas, -a, Pamūšis k. (GRŽ). 4. D A R I N I A I I Š S K A I T V A R D Ž I O I R B E N D R I N I O Ž O D Ž I O Devyn-ia-viršė vs. (SLD): devyni, viršùs; Ketūr-kaimis k. (JDP): keturi, kãimas (kãimai); Ketūr-naujiena k. (SNT): keturi, naujiena, naujienà ‘naujai išarta žemė, plėšinys, skynimas’; Penk-valākiai k. (PLV): penki, valākas (valākai); Tri-kalnis k. (SMAL): trýs, kálnas; Tri-laukys k. (PJV): trýs, laũkas. Kaip matyti iš čia išdėstytos medžiagos, Lietuvos oikonimijoje vyrauja daiktavardis + daiktavardis tipo dariniai (apie 700), iš kurių savo didesniu produktyvumu išsiskiria asmenvardis + bendrinis žodis struktūros dūriniai (apie 430). Lietuvos sudurtinių oikonimų sandų jungimo būdai nesiskiria nuo bendrinių žodžių ar kitų klasių toponimų dūrinių jungimo būdų (plg. Vanagas 1970: 225–255; 1973: 213); naujieji oikonimų dariniai sudaromi su jungiamaisiais balsiais (i)a, ai, ē, i, y, (i)o, (i)u ir be jų, pvz.: Rūčk-ā-kiemis, Nauj-ā-triobiai, Mazg-ai-galis, Plink-ai-galis, Bat-ē-gala, Aukšt-ī-galiai, Vėt-y-gala, Daukš-io-gala, Diev-ō-gala, Vardž-ū-kiemis, Vyž-ū-kalnis, Šar-kaimys, Vilk-ragis ir kt. Be to, įmanomi ir kitaip sujungti dariniai, pvz.: Dubōs-giris: dubà ‘atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba’, girià; Šilo-karčemà (senasis Šilutės vardas): šilas, karčemà ir kt. Yra dūriniuose ir metatonijos atvejų, pvz.: Anč-laukis k. (BRT): ántis (ántys), laũkas; Eln-ia-kampis k. (SDRV): élnìas, kãmpas; Minč-kampis k. (TRGN): Minčia k., kãmpas; Jies-trakis k. (ŠIL): Jiesià up., trãkas ir kt. Kaip jau minėta, dūrinių daryboje nemažą reikšmę tenka ir galūnei (čia galioja tie patys paradigmatizacijos procesai kaip ir bendrinėje leksikoje): kaip matyti iš daugelio anksčiau pateiktų pavyzdžių, sudarant oikonimus iš dviejų sandų, paprastai pakinta antrojo komponento kamiengalis, tuo pačiu ir galūnė, pvz.: Liekšn-a-gala: liekšnas + galas; Kāpč-ia-miestis: Kāpčius avd. + miestas; Vyšn-ia-laukis: vyšnia + laũkas ir pan. LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 127 Neretai dėl pluralia tantum lyčių analogijos nauji oikonimų dariniai gauna daugiskaitos lyčių galūnes, pvz.: Plėv-a-galiai, Šalt-a-laukiai, Juost-a-viečiai ir kt14. Nors dūrinių procentas nėra didelis, pastebėta, jog ir ne visoje Lietuvoje jie vienodai populiarūs. Pagal dūrinių produktyvumą Lietuvos rajonus galima išdėstyti tokia tvarka (skliausteliuose nurodomi dūrinių procentai): Šilutės r. (9,3%), Vilkaviškio r. (9%), Kėdainių r. (7,5%), Prienų r. (6,7%), Šakių r. (6,5%), Pasvalio r. (6,4%), Varėnos r. (6%), Kauno r. (5,8%), Panevėžio r. (5,8%), Jonavos r. (5,4%), Kretingos r. (5,4%), Tauragės r. (5,3%). Biržų, Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonuose dūrinių tėra po 5%. Likusiuose rajonuose dūrinių procentas mažesnis kaip 5%; tik vos per 3% dūrinių užfiksuota Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Šalčininkų, Ukmergės, Zarasų rajonuose. Visai mažai dūrinių Akmenės (2,7%), Švenčionių (2,6%), Joniškio (2%) rajonuose. Didžiausią dūrinių procentą turintys regionai yra vakarinėje bei pietvakarinėje Lietuvos dalyje, t. y. rajonuose, besiribojančiuose ar esančiuose arčiausiai Mažosios Lietuvos srities, kurioje sudurtiniai oikonimai yra gana produktyvūs dariniai (Deltuvienė 2001: 14; Górnowicz 1980: 299). Sudurtinė toponimų daryba nevienodai populiari ir kitose kalbose. Latvių kalbos oikonimijoje taip pat yra dūrinių; dūriniai pažįstami ir slavų kalbose. Dūriniai, kaip atskiras darybos tipas, išskiriamas vakarų slavų kalbose (žr. Šrámek 1988: 69–71), o rytų slavų oikonimijoje jie mažai populiarūs ir aiškinami daugiau vokiečių kalbos struktūros poveikiu (žr. Górnowicz 1980: 295). Tokie yra pagrindiniai šio neproduktyvaus tipo oikonimų darybos bruožai ir tendencijos, kurių detalus aptarimas ateityje turėtų būti įtrauktas į bendrą visos oikonimijos darybos tipų aptarimą ir analizę. LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI ALKSNP – Alksnėnai (Plungės r.) ARN – Arniōnys (Molėtų r.) ASN – Ausieniškės (Trakų r.) AŠMN – Ašmintà (Prienų r.) AVŽ – Avižieniai (Vilniaus r.) AŽL – Ažulaukė (Vilniaus r.) BAIB – Baibiai (Zarasų r.) BBRV – Bobruvkà (Trakų r.) BČN – Bučiūnai (Joniškio r.) BERŽ – Beržai ( Jonavos r.) BLC – Balčeriškės (Trakų r.) BGT – Bagótojai (Marijampolės r.) BVDŽV – Buivydžiai (Vilniaus r.) BZD – Bezdōnys (Vilniaus r.) 14 Tokios daugiskaitos galūnes turinčios lytys gali suponuoti klaidingą mintį, jog kalbamieji dariniai nėra dūriniai, o iš sudurtinių gyventojų pavadinimų kilę oikonimai. 128 | MARIJA RAZMUKAITĖ ČLN – Čiulėnai (Molėtų r.) DČN – Daugčiūnai (Šalčininkų r.) DMS – Dūmsiai (Jonavos r.) GLT – Glitiškės (Vilniaus r.) GRB – Grybėnai (Ignalinos r.) GRIG – Grigaičiai (Vilniaus r.) GRMZ – Grimziai (Kelmės r.) GUOB – Guobai (Marijámpolės r.) GVLT – Gaváltuva (Marijámpolės r.) INT – Įnturkė (Molėtų r.) JKN – Juknàičiai (Šilùtės r.) JNP – Janãpolė (Telšių r.) KBŠ – Kibýšiai (Varėnos r.) KLVL – Kalvėliai (Vilniaus r.) KMB – Kimbartiškė (Zarasų r.) KUL – Kulva (Jonavos r.) KVL – Kavoliškės (Zarasų r.) LKSR – Lauksargiai (Tauragės r.) LVR – Lavoriškės (Vilniaus r.) MGČ – Magùčiai (Zarasų r.) MGN – Magūnai (Švenčionių r.) MND – Mindūnai (Molėtų r.) NJN – Naujenà (Marijámpolės r.) NMŽ – Nemėžis (Vilniaus r.) PDVN – Padovìnis (Marijámpolės r.) PKLNŠ – Pakalniškiai (Radviliškio r.) PKNŠ – Pakniškės (Zarasų r.) PNV – Piniavà (Panevėžio r.) RDČ – Rūdaičiai (Kretingos r.) SDRV – Sudervė (Vilniaus r.) SMLB – Smilgiai (Biržų r.) STN – Stoniškiai (Šilùtės r.) SŽ – Sužionys (Vilniaus r.) ŠMNŠ – Šeimyniškiai (Anykščių r.) ŠMT – Šeimatis (Utenos r.) ŠUT – Šutai (Švenčionių r.) TRAKS – Senieji Trākai (Trakų r.) ŪTN – Naujōji Ūta (Prienų r.) VRBJ – Verebėjai (Alytaus r.) VSL – Visalaukė (Vilniaus r.) VŠVL – Viešvilė (Jurbarko r.) ZB – Zibalai (Širvintų r.) LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 129 KITI SUTRUMPINIMAI avd. – asmenvardis germ. – germanų gr. – graikų k. – kaimas r. – rajonas skol. – skolinys sl. – slavų up. – upė vs. – viensėdis LITERATŪRA Balčikonis, J. 1978: Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. I d., Rinktiniai raštai 1, sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 339–349. Deltuvienė, D. 2001: Mažosios Lietuvos oikonimai (XIV–XVIII a.) (daktaro disertacijos santrauka), Kaunas. Gaivenis, K., Keinys, S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Górnowicz, H. 1980: Toponimia Powiśla Gdańskiego, Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. (Pomorskie monografie toponomastyczne, 4.) Kuzavinis, K., Savukynas, B. 1987: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–19, Vilnius, 1968–1999. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1986–1989. Razmukaitė, M. 1981: Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 199–205. Razmukaitė, M.1983: Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 2 (83), 146–153. Razmukaitė, M.1988: Apeliatyviniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (104), 88–104. Razmukaitė, M. 1989: Būdingesnės Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (108), 138–147. Razmukaitė, M.1991: Lietuvos oikonimai, išversti iš kitų oikonimų. Lituanistica 2 (6), 53–60. Razmukaitė, M.1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133–165. Razmukaitė, M.1997: Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. Baltistica 32 (1), 111–116. Razmukaitė, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai (daktaro disertacija), Vilnius. Razmukaitė, M. 1999: Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Acta Linguistica Lithuanica 41, 159–201. Razmukaitė, M. 2001: Kelios pastabos dėl oikonimų derivatų su priesagomis -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) paplitimo Lietuvoje. Linguistica Lettica 8, 142–150. Šrámek, E. 1988: Strukturtypen der slawischen Ortsnamen, Leipzig: Karl-Marx-Universität. Ul vydas, K., red. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. Urbutis, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Vanagas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas, A. 1973: Структурно-словообразовательный анализ названий гор Литвы. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209–219. Vanagas, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. 130 | MARIJA RAZMUKAITĖ VANAGAS, A. 1988: Ariogala, Ramygala, Vaikšnėgala. Gimtasis kraštas, sausio 14–20, 8. VANAGAS, A. 1995: Сложные ойконимы Литвы со вторым компонентом -polė, -polis. Kondratiuk, M., red., Badania dialektów i onomastyki na pograniczu polsko-wschodniosłowiańskim, Białystok, 229–233. VANAGAS, A. 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Marija Razmukaitė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva Gauta 2002 03 13