Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 121-130 Lietuvos sudurtiniy oikonimų darybos bruožai MARIJA RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Compound oeconyms (names of farmsteads) are not particularly freguent in Lithuania. They constitu- te some 5% of all Lithuanian oeconyms. They are made up of two components, the second of which is usually a geographical or botanical term, less frequently a toponym. The first component may be a common or proper name, an adjective or (rarely) a numeral. There may be a linking vowel between the two, or it may be lacking. The majority of such compounds are attested in Western Lithuania. 1. IVADINE DALIS Lietuvos oikonimija darybos požiūriu nagrinėjama jau daug dešimtmečių (Balči- konis 1978: 339-349; Razmukaitė 1981: 199-205; 1983: 146-153; 1988: 88-104; 1989: 138-147; 1991: 53-60; 1993: 133-165; 1997: 111-116; 1999: 159-201; 2001: 142-150). Plačiausiai apžvelgta viena didžiausių oikonimų dalis — priesagy vediniai (Razmukaitė 1998). Šiame straipsnyje norima apžvelgti bene mažiausios darinių grupės — sudurtinių oikonimų — darybos tendencijas. Sudurtiniai oikonimai, arba dūriniai, nėra produktyvūs Lietuvos oikonimų dari- niai, tesudarantys 5% visų dabar oficialiai fiksuojamy' gyvenamųjų vietų vardų. Zy- miai produktyvesni kiti darybos būdai — afiksacija bei pluralia tantum formos. Sudurtiniai oikonimai gali būti nagrinėjami keliais aspektais. Galima vertinti jų sandus pagal kalbos dalis, pagal jų sudūrimo būdus bei jungiamuosius balsius ir pan. Be to, turint omenyje tai, jog sudarant vietų vardus sandūros būdu paprastai pakinta ir kamiengalis, arba galūnė, apie dūrinius galima kalbėti ir kaip apie tam tikrus miš- rios darybos (drauge ir galūnės) darinius (dėl tokių darinių plačiau žr. Urbutis 1978: 290). Mėginant iškelti ryškiausius sandūros būdu sudarytų oikonimų darybos bruožus, pirmiausia pabrėžtina, jog Lietuvos oikonimijai būdingi dviejų narių, arba sandų, dū- riniai. Tai determinatyviniai dariniai (dėl termino žr. Ulvydas, red. 1965: 441; Gaive- nis, Keinys 1990: 196), sudaryti toponiminiame lygmenyje iš dviejų savarankiškų leksemų, pvz.: Kviėč-laukis: kviečiai, laūkas; Merg-ū-trakis: merga, trakas; Šil-a-galys: šilas, galas ir pan., o ne kilę iš struktūriškai sudurtinio žodžio, kaip pvz.: Aukštakal- niai: aukstakalnis; Galūlaukis: galūlaukis; Vidūlaukiai: vidūlaukis ir pan. Skirtingai nuo A. Vanago aptartųjų sudurtinių vandenvardžių bei kalnų vardų (Va- Čia turima galvoje „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyno“ (2 d., Vilnius, 1976) duomenys. 122 | MARIJA RAZMUKAITĖ nagas 1970: 226-257; 1973: 213), kurių abiejų sandų leksemos gali būti iš įvairių kalbos dalių: daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių ir net veiksmažodžių, gyvena- mųjų vietų vardų leksemomis dažniausiai eina bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai, būdvardžiai, retais atvejais — skaitvardžiai. Tai, žinoma, nulemta pačių vietovardžių semantinės specifikos. Kadangi, kaip jau minėta, Lietuvos oikonimai dūriniai yra determinatyviniai dari- niai, kur pirmasis dūrinio sandas apibrėžia ar pažymi antrąjį, tad dėmesys paprastai pirmiausia krypsta į apibrėžiamąjį, t. y. antrąjį sandą?. Šiuo oikonimų sandu dažniau- siai eina bendriniai daiktavardžiai. Tai įvairūs geografiniai, fiziografiniai, geobotani- niai terminai bei su žmogaus buitine, kultūrine veikla susijusių objektų pavadinimai. Daugiausia dūrinių (~14%) antrajame sande turi leksema laūkas, pvz.: Darb-a-lau- kis, Švab-a-laukis, Pūst-ū-laukiai ir kt. Sandas -lauk- yra paplitęs įvairių Lietuvos vie- tų sudurtinių oikonimų struktūroje“. Ypač jis populiarus Ignalinos, Kelmės, Šiauliū, Tauragės, Vilniaus, Vilkaviškio ir Zarasų apylinkių oikonimuose. Antroje pagal pro- duktyvumą vietoje (—994) yra dūriniai su leksemomis galas ir kalnas, pvz.: Jack-a- -galys, Birj-ū-gala, Aukšt-i-galiai, Šiūkšč-ia-kalnis, Gir-kalnis ir kt. Nedaug dūrinių (po 494) sudaryta su leksemomis giria, kiėmas*, vieta, pvz.: Gail-ia-kiemis, Pikt-a-kiemis, Arl-6-vieté, Sak-vietis, Karal-giris, Degūt-giris ir kt. Dar retesni dūriniai su antrojo san- do kaimas“, soda (sodžius) ir kitomis retesnėmis ar net pavienėmis leksemomis: bala, bėržas, būda, kampas, margas, pjaunys, ragas, šilas, valakas, tiltas ir kt., kurių užfik- suota per šimtą. Labai retais atvejais antruoju sandu eina kitas vietovardis, pvz.: Rau- don-pamūšis: raudonas + Pamūšis k.; Naū-stremeniai: nauji + Stremėniai k.; Viršū-ro- dukis: viršūs + Roduka k.; Skirs-nemunė: (s)kirsa + Némunas up. ir kt. Pastebėta, jog kai kurios ir dažniausios, ir retesnės antrųjų sandų leksemos — galas, giria, vieta, kūimas, kiėmas pavartojamos areališkai. Pavyzdžiui, leksema galas popu- liaresnė vidurinės Lietuvos dalies (Anykščių, Jonavos, Kėdainių, Kelmės, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio rajonų) sudurtiniuose oikonimuose, giria — Kelmės, Kėdainių, Šilalės, Jurbarko, Šakių rajonų, vieta — Kelmės, Šilalės, Kédainiy, Tauragės, Šilūtės, Šakių, Marijampolės, Prienų ir Anykščių, Utenos rajonų, kdimas — Jurbarko, Kėdai- nių, Raséiniy, Vilkaviškio rajonų, kiémas — Kaišiadorių, Prienų, Šalčininkų, Trakų, Varėnės rajonų vietovardžiuose. Be to, kalbant apie atskirų Lietuvos vietų (rajonų) dūrinių dėmenis, reikėtų pa- brėžti dar ir tai, kad to paties rajono ar seniūnijos ribose dažniausiai pasikartoja tos pačios antrųjų sandų leksemos: Akmėnės r. — laūkas, Alytaūs r. — laūkas, Anykščių r. — galas, Biržų r. — galas, Ignalinos r. — laūkas, sala, Jonavos r. — galas, Joniškio r. — laūkas, Jūrbarko r. — giria, Kaišiadorių r. — kiėmas, Marijampolės r. — kalnas, būda, 2 Šis darybos būdas apima ir sufiksaciją; tokiu būdu Lietuvoje sudaryta apie 3096 oikonimų (plg. Razmukaitė 1998: 16). 3 Tokiossistemos laikomasi ir aptariant bendrinės leksikos dūrinius (Ulvydas, red., 1965: 437-471). 4 Nemaža oikonimų (~27%) su sandu -lauk- užfiksuota Mažojoje Lietuvoje — plačiau žr. Deltuvienė (2001: 14). 5 Patys produktyviausi Mažosios Lietuvos dūriniai yra su leksemomis kdimas ir kiėmas (~35%) (Deltuvienė 2001: 14). LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI| 123 Kaūno r. — kiėmas, galas, Kėdainių r. — galas, kiėmas, Kelmės r. — kalnas, laūkas, Klai- pėdos r. — galas, Kretingės r. — galas, Kūpiškio r. — galas, Molėtų r. — laūkas, Pakrūojo r. — laūkas, Panevėžio r. — galas, laūkas, Pasvalio r. — galas, laūkas, Plūngės r. — giria, Prienų r. — kiėmas, vieta, Radviliškio r. — galas, Rasčinių r. — kaimas, galas, Rokiškio r. — galas, Skuodo r. — laūkas, Šakių r. — būda, kalnas, vieta, Šalčininkų r. — kiėmas, Siau- lių r. — laūkas, Šilalės r. — laūkas, Šilūtės r. — giria, vieta, Širvintų r. — laūkas, Švenčio- nių r. — dvaras, laūkas, Tauragės r. — laūkas, vieta, Telšių r. — laūkas, kalnas, Trakų r. — bala, kiėmas, laūkas, Ukmergės r. — kalnas, Utenos r. — kalnas, kiėmas, Varėnos r. — kiémas, Vilkaviškio r. — laūkas, bala, kaimas, vieta, Vilniaus r. — laūkas, kalnas, Zara- su r. — polis, laūkas, kalnas. Tai iš dalies jau nusako fiziografinę, geografinę ar pan. tos ar kitos vietos situaciją. Žemiau apžvelgiami dūrinių tipai grupėse pagal jų sandus“. Šių grupių yra keletas. Pačių dūrinių yra apie 1200. 2. DARINIAI IŠ DVIEJŲ DAIKTAVARDŽIŲ 2.1. Abu sandai iš bendrinių žodžių: Akmehničtiltis vs. (BvDZV)": akmuo (akmenys), tiltas; Alksn-ia-kiemis k. (AšMN): alks- nis, kiėmas; Alksn-ia-pievis k. (ČLN): alksnis, pieva; Anič-laukis k. (BRT): antis, laūkas; Ašv-ū-raistis k. (SUT): ašva, raistas; Bajor-kampis k. (ZB): bajoras, kampas; Bažnyt- giris k. (GRS): bažnyčia, giria; Berz-a-polis® k. (KRKL): bėržas, skol. polis (< gr. nė ‘miestas’); Bėrž-a-ragis k. (PLS): bėržas, ragas “kyšulys'*; Bérz-a-tiltis vs. (TRGN): bėr- žas, tiltas; Bėrž-a-pelkis k. (LL): bėržas, pėlkė; Bliūdž-ia-kupstis k. (SKRD): blifidé, kūps- tas; Blūd-i-kalnis vs. (Bzp): sl. blūdas “kliedėjimas, klajojimas; kvailiojimas'; Bob-a- raistis k. (GLT): boba, raistas; Bob-kalnis k. (KVR): boba, kalnas; Bob-laukis k. (ALVT, KBR): boba, laūkas; Bried-laukis k. (IMBR): briedis, laūkas; Bried-pjaunis k. (JNP): brie- dis, pjaunys; Būd-a-viečiai k. (GZ): būda, vieta ir kt. (iš viso apie 230). 2.2. Pirmasis sandas iš asmenvardžio, antrasis — iš bendrinio žodžio: Antan-o-polis vs. (GRŽ): Antanas“, polis; Ar-id-gala“ vs. (AR): Arys, galas; Arl-6- vietė vs. (AND): Arla, vieta; Ausr-a-kaimis k. (LkZ): Ausra, kaimas; Bagdon-giris k. (MSK): Bagdonas, giria; Balk-a-sodis k. (MRs): Balkus, sodžius; Bac-galiai k. (BON): Bacis, Bacys, Bacius, galas; Baltr-a-murgis k. (PRN): Baltras, Baltrus, murgas ‘margas, žemės matas’; Barbor-laukis k. (DMS): Barbora, laitkas; Barc-ia-laukis vs. (AZL): Bar- čys, Barcius, laūkas; Bart-lauké k. (RDN), Bart-laukis k. (VARN): Bartas, laiikas; Bat-é- 6 Dariniy grupės sudarytos remiantis A. Vanago (1970: 25) sudarytaja lietuvių vandenvardžių struktūrinės gramatinės klasifikacijos lentele. 7 Lokalizacijos nuorodų sutrumpinimai tokie kaip LKZ ir LPŽ; tų, kurių nėra šiuose šaltiniuose, yra pateikti straipsnio pabaigoje. B Dėl tokių darinių su antruoju sandu -polė, -polis dar žr. Vanagas (1995: 229-233). y Kai kurių žodžių reikšmės aiškinamos; reikšmės nurodomos iš akademinio Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) tomų. 10 Dėl tekste teikiamų asmenvardžių žr. LPŽ ir Kuzavinis, Savukynas (1987). "1 Šiovietovardžio kilmę ir darybą detaliai yra aiškinęs A. Vanagas (1996: 23-29). Dėl oikonimų su antruoju sandu -gala dar žr. Vanagas (1988: 8). 124 | MARIJA RAZMUKAITĖ gala k. (DMS): Batis, Batys, galas; Baiis-giris vs. (KLM): Bausys, giria; Bein-a-silis k. (INT): Beinius, Beinys, Silas; Béis-trakiai k. (PLM): Beišys, trakas; Benč-ia-kiemis k. (Jz): *Benčius,*Benčys, plg. Bencévicius, kiémas; Birj-a-gala k. (Rz): *Birjus, plg. Birjotas, galas ir kt. (iš viso apie 430). 2.3. Pirmasis sandas iš vietovardžio, antrasis — iš bendrinio žodžio: 1) pirmasis sandas iš kaimo vardo: Dambav-a-ragis k. (VRB3): Dambava k. (Jz), ra- gas “smailus žemės plotas, įsikišęs į jūrą, ežerą ar mišką, pusiasalis; kampas, kertė'; Kreting-sodis k. (RDC): Kretinga mst., soda “neišskirstytas kaimas, sodzius’; Prien-laukys k. (SIL): Prienai mst., laūkas; Minič-ia-kampis vs. (SMT): Minčia k. (TRGN), kampas; 2) pirmasis sandas iš upės vardo: Jūdr-a-rūdė k. (VSR): Jūdrė up. (KzR), rūda ‘ge- ležies liejykla'; rūda, rūdė “prasta pelkėta žemė su durpių priemaiša, rūdynė'; Jies- trakis k. (SIL): Jiesia up. (GRL), trūkas; Jūost-a-viečiai k. (SDL): Jiiosta up. (PN), vieta; Leit-giriai k. (JKN): Leitė up. (SLU), giria; Šyš-giriai k. (KIN): Šyša up. (SLv), giria; Gi- land-viršiai k. (LKSR): Gilandė up. (PGG), viršūs “viršutinė, aukštutinė dalis'; Meldik- viršiai k. (TRG): *Meldikė" up., plg. Meldikupė, Meldė up. (TRG), viršūs. 2.4. Pirmasis sandas iš bendrinio žodžio, antrasis — iš vietovardžio: 1) antrasis sandas iš kaimo vardo: Virš-ū-rodukis k. (VRN): viršūs “viršutinė, aukštu- tinė dalis', Roduka k. (MRK); 2) antrasis sandas iš upėvardžio: Gal-a-verknis k. (TLK): galas, Verknė up. (Jz); Roz- iakmenis (<*Roz-ia-akmenis) k. (Gur): rožė (rožės), Akmena up. (PB). 3. DARINIAI IŠ BŪDVARDŽIO IR DAIKTAVARDŽIO 3.1. Antrasis sandas iš bendrinio žodžio: būdvardinių leksemų oikonimuose fiksuota apie 30; su jomis sudarytų darinių apie 300: aštras, -a ‘astrus’, aštrūs, -i: Aštr-ū-kalnis k. (BA1B), AStr-ia-kalnis k. (GRAZ); antra- sis sandas iš kalnas; aukštas, -a: Aukst-a-dvaris k. (RM, SDRV, VDN, ZB), vs. (KUL, SKM, VDN); Aukšt-a- giré k. (LKV); Aukst-a-giris vs. (SVNCL); Aukst-aglynis (<*Aukst-a-eglynis) vs. (KZT, SMT); Aukst-a-gojis k. (PMP); Aukst-a-kaimis k. (UPN) ir kt. (iš viso 50); antrieji san- dai iš: dvaras, eglynas, galas, giria, sl. gojus, kaimas, kalnas, kiémas, laitkas, liepa (lie- pos), miškas, pamedé (pamedys) ‘pamiské’, sala “sodžius, kaimas), šilas, trakas; baisūs, -i: Bais-6-gala™ mstl. (BsG); antrasis sandas iš galas; baltas, -a: Balt-ū-dvaris k. (VDN), vs. (PBRD); Balt-biržis k. (KZT); Balt-kalnis k. (LKV); Balt-miškiai k. (ALKSNP) ir kt. (iš viso 6); antrieji sandai iš: biržė, biržė “tam tikras miško ruožas; miške iškirsta linija', dvaras, kalnas, miškas; didis, -ė, -i: Did-kiemis k. (P3); Did-laukė k. (PD); Didž-ia-balis vs. (LBN); Didž-iū- dvaris k. (PKNS); Didž-ia-kaimis k. (KuR); Didž-ia-salis k. (NMZ); Didž-iū-šilis vs. (KZ); Didž-prūdžiai k. (ANTS) ir kt. (iš viso 13); antrieji sandai iš: bala, dvaras, kaimas, kiémas, laūkas, prūdas, sala, šilas; 2 Dėl tokios ankstesnės ar buvusios gretiminės upėvardžio lyties plg. Vanagas (1981: 209). 3 Plačiau žr. Vanagas (1996: 34-36). LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI| 125 dubūs, -i: Dūb-a-klonis k. (KBš, NDz); antrasis sandas iš klonis; gražūs, -i: Graž-ia-vietė k. (KuR); antrasis sandas iš vieta; ilgas, -a: Ilg-a-brada k. (AN); Ilg-a-kiemis k. (GRL, Kš); Ilg-a- -laukiai k. (RK, VB); Ilg- -a-pievis vs. (SMAL); Ilg-a-trakis k. (T1); Ilg-brastė k. (Šv); llg-vieciai k. (KZ) ir kt. (iš viso 13); antrieji sandai iš: brada “didelis purvas, klampus kelias, šlapia vieta", brasta, kiémas, laūkas, pieva, trakas, vieta; jaunas, -a: Jaun-a-daris vs. (SUT); Jaun-ū-kampis k. (JNšM); Jaun-zemė vs. (SMLB); antrieji sandai iš: dara “darymas, darbas’, kampas, zėmė ‘zemé’; jūodas, -a: Jūod-a-kampis vs. (MND); Jūod-a-klonis k. (ONS); Jūod-a-laukis k. (GRB, GRIG); Jūod-a-purvis k. (LBN, SUG, ZB); Juod-a-raistis k. (Si); Jitod-baliai k. (TRAKS); Jūod-būdis k. (VV); Juod-laukys k. (SMN) ir kt. (iš viso 20); antrieji sandai iš: bala, būda, dvaras, kampas, klonis, laūkas, lieknas, pjaunys, purvas, raistas, šilas, valka *šla- pia, klampi, pelkėta vieta, dauba'; klevinis, -ė: Klevin-kalnis k. (GUOB, GVLT); antrasis sandas iš kalnas; lygus, -i: Lyg-ia-laukis k. (PB, SZ); Lyg-laukiai k. (BRŽ); antrasis sandas iš laūkas; linksmas, -a: Linksm-a-kalnis k. (BGT); Linksm-a-kalnis k. (GRL, SKM), vs. (VDšK, Žr); Linksm-a-vieté k. (BERZ, KUR) ir kt. (iš viso 7); antrieji sandai iš: kalnas, vieta; naiijas, -a: Naū-dvaris (<*Nauj-dvaris) k. (KLM, NJ, SLv, Srv, Uzv), vs. (VšvL); Nauj-a-dalis k. (TR), vs. (BLN); Nauj-a-kaimis k. (Gz, PDVN); Nauj-a-kampis k. (R); Nauj-a-kiemis k. (ASN, SLCN), vs. (DGL, VSL, VZNs ir kt.); Nauj-a-laukis k. (LGM, PLM), vs. (AUK, KMB, PNV) ir kt. (iš viso apie 90); antrieji sandai iš: dalis “žemės sklypas, laukas’, dvaras, kaimas, kampas, kiémas, laitkas, pieva, pilis, sala “sodžius, kaimas’, sėda ‘sedéjimas’, soda ‘sodzius’, germ. šiūkas ‘smuklé’, trioba ‘troba’, sl. ūlyčia, ūlyčia ‘senovino kaimo kelias, gatvė; kaimas, sodžius), tiltas; piktas, -a: Pik-pelkis (<*Pikt-pelkis) vs. (Užv); Pikt-a-galis k. (TRS); Pikt-a-galys k. (KVR, ŠMNš); Pikt-a-kiemis k. (KTV); Pikt-a-raistis k. (DBG); antrieji sandai iš: galas, kiėmas, pėlkė, raistas; plikas, -a: Plik-a-kalnis vs. (BZD); antrasis sandas iš kalnas; sl. pūstas, -a ‘dykas, be nieko, tuščias': Pis-dvaris k. (<*Pūst-dvaris) (TT); Pūst-a- -giris k. (T3); Pūst-ū-kiemis k. (ZSL); Pūst-ū-laukiai k. (SKM); Piist-a-laukis k. (SDRV); Pist-a-polis k. (AR) (iš viso 6); antrieji sandai iš: dvaras, giria, kiėmas, laitkas, polis. raudonas, -a: Raudon-a-laukis k. (BLN); Raudon-balė vs. (Avž); Raudon-dvaris k. (KvL, NMC, PKLNŠ ir kt.) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: bala, dvaras, laūkas, plynė; reibus, -i ‘raibas’: Reib-kalnis vs. (GRMz); antrasis sandas iš kalnas; saūsas, -a: Saus-a-laūkė k. (Sv); Saus-a-raistis vs. (BLC); Saus-baliai k. (PLV); Saus- girys vs. (VEL) ir kt. (iš viso 11); antrieji sandai iš: bala, laiikas, raistas, šilas; senas, -a: Sen-a-budis k. (KLVR); Sen-a-dvariai k. (GLv, OB); Sen-a-laukis vs. (PNV); Sén-a-salis k. (RKN) ir kt. (i$ viso 11); antrieji sandai iš: būda, dvaras, sala; skaistūs, -1 “gražus, puikus’: Skaist-a-kaimis k. (GL); Skaist-a-Silis k. (MGN); Skaist- balys k. (VB); Skaist-kalnis k. (KRKN) ir kt. (iš viso 8); antrieji sandai iš: bala, giria, kaimas, kalnas, šilas; skersas, -a: Skers-a-balė k. (BBRV); Skers-a-baliai k. (BzD, NIN); Skers-a-balis k. (UTN); antrasis sandas iš bala; 126 | MARIJA RAZMUKAITĖ šaltas, -a: Šalt-a-laūkiai k. (AN); antrasis sandas iš laūkas; šlapias, -ia: Slap-a- balé vs. (ARN); Slap- ia-šilis k. (Sv); antrieji sandai iš: bala, Silas; švenitas, -a: Švent-ū-kalnis k. (ZB); Švent-rūgis k. (IGL); Svent-vakariai k. (PRK); Švefit- valkis k. (PVN); antrieji sandai iš: kalnas, ragas, vakarai, valka; šviesūs, -i: Sviés-laukis k. (KLS); antrasis sandas iš laūkas; trumpas, -a: Trump-ragys k. (RGV); antrasis sandas iš ragas: žalias, -ia: Zal-ia-klonis vs. (DEN); Zal-ia-pieviai k. (STN); Zal-ia-silis k. (KLvL, LVR); Zal-silé k. (NV); Zdl-medziai k. (MGC); antrieji sandai iš: klonis, médis (médziai), pie- va, šilas. 3.2. Antrasis sandas iš vietovardžio: 1) antrasis sandas iš upėvardžio: Auš-bikavis (<*Aukšt-bikavis) k. (VN): aukštas, -a, Bikava up. (VN); Graž-jūris k. (KV): gražūs, -i, Jūra up. (TRG); 2) antrasis sandas iš oikonimo: Juod-a-žeimiai k. (JNšM): jūodas, -a (juodi), Zei- miai k. (JNSM); Nauj-ū-pamūšis k. (LGM): naūjas, -a, Pamūšis k. (LM); Nauj-a-ro- džiai k. (PTR): naūjas, -a (nauji), Rodai k. (PTR); Naū-stremeniai (<*Nauj-stremeniai) k. (Us): naūjas, -a (nauji), Streméniai k. (Us); Naū-stubriai (<*Nauj-stubriai) k. (KTČ): naūjas, -a (nauji), Stubriai k. (KTČ); Raudon-pamūšis k. (GSTG): raudonas, -a, Pamū- šis k. (GRŽ). 4. DARINIAI IŠ SKAITVARDŽIO IR BENDRINIO ŽODŽIO Devyn-ia-viršė vs. (SLD): devyni, viršūs; Ketūr-kaimis k. (JDP): keturi, kaimas (kdi- mai); Ketūr-naujiena k. (SNT): keturi, naujiena, naujiena “naujai išarta žemė, plėšinys, skynimas'; Penk-valakiai k. (PLV): penki, valakas (valūkai); Tri-kalnis k. (SMAL): trys, kalnas; Tri-laukys k. (P3Vv): trys, laūkas. Kaip matyti iš čia išdėstytos medžiagos, Lietuvos oikonimijoje vyrauja daiktavar- dis + daiktavardis tipo dariniai (apie 700), iš kurių savo didesniu produktyvumu išsi- skiria asmenvardis + bendrinis žodis struktūros dūriniai (apie 430). Lietuvos sudurtinių oikonimų sandų jungimo būdai nesiskiria nuo bendrinių žo- džių ar kitų klasių toponimų dūrinių jungimo būdų (plg. Vanagas 1970: 225-255; 1973: 213); naujieji oikonimų dariniai sudaromi su jungiamaisiais balsiais (i)a, ai, é, i, y, (i)o, (i)u ir be jų, pvz.: Rūčk-a-kiemis, Nauj-a-triobiai, Mazg-ai-galis, Plink-ai-galis, Bat-ė >-gala, Aukst-i-galiai, Vet-y-gala, Dauks-ié-gala, Diev-6-gala, Vardz-iu-kiemis, Vyz- ū-kalnis, Sar-kaimys, Vilk-ragis ir kt. Be to, įmanomi ir kitaip sujungti dariniai, pvz.: Dubos-giris: duba “atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba’, giria; Silo-karéema (senasis Silu- tés vardas): Silas, karčema ir kt. Yra diriniuose ir metatonijos atvejų, pvz.: Anic-laukis k. (BRT): antis (antys), laii- kas; Ein- ia-kampis k. (SDRV): élnias, kampas; Mific-kampis k. (TRGN): Mincia k., kam- pas; Jies-trakis k. (SIL): Jiesia up., trakas ir kt. Kaip jau minėta, diriniy daryboje nemaža reikšmė tenka ir galūnei (čia galioja tie patys paradigmizacijos procesai kaip ir bendrinėje leksikoje): kaip matyti iš daugelio anksčiau pateiktų pavyzdžių, sudarant oikonimus iš dviejų sandų, paprastai pakinta antrojo komponento kamiengalis, tuo pačiu ir galūnė, pvz.: Liekn-a-gala: lieknas + galas; Kapc-ia-miestis: Kūpčius avd. + miėstas; Vyšn-ia-laukis: vyšnia + laūkas ir pan. LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI| 127 Neretai dėl pluralia tantum lyčių analogijos nauji oikonimų dariniai gauna daugiskai- tos lyčių galūnes, pvz.: Piev-a-galiai, Šalt-a-laūkiai, Jūost-a-viečiai ir kt“. Nors dūrinių procentas nėra didelis, pastebėta, jog ir ne visoje Lietuvoje jie vieno- dai populiarūs. Pagal dūrinių produktyvumą Lietuvos rajonus galima išdėstyti tokia tvarka (skliausteliuose nurodomi dūrinių procentai): Šilūtės r. (9,3%), Vilkaviškio r. (9%), Kėdainių r. (7,5%), Prienų r. (6,7%), Šakių r. (6,5%), Pasvalio r. (6,4%), Varė- nos r. (6%), Kaūno r. (5,8%), Panevėžio r. (5,8%), Jonavos r. (5,4%), Kretingos r. (5,4%), Tauragės r. (5,3%). Biržų, Mažeikių, Plūngės ir Telšių rajonuose dūrinių tėra po 5%. Likusiuose rajonuose dūrinių procentas mažesnis kaip 5%; tik vos per 3% dūrinių užfiksuota Ignalinos, Kūpiškio, Molėtų, Rokiskio, Širvintą, Šalčininkų, Uk- mergės, Zarasų rajonuose. Visai mažai dūrinių Akmėnės (2,7%), Švenčionių (2,6%), Joniškio (2%) rajonuose. Didžiausią dūrinių procentą turintys regionai yra vakarinėje bei pietvakarinėje Lie- tuvos dalyje, t. y. rajonuose, besiribojančiuose ar esančiuose arčiausiai Mažosios Lie- tuvos srities, kurioje sudurtiniai oikonimai yra gana produktyvūs dariniai (Deltuvie- nė 2001: 14; Gornowicz 1980: 299). Sudurtinė toponimų daryba nevienodai populiari ir kitose kalbose. Latvių kalbos oikonimijoje taip pat yra dūrinių; dūriniai pažįstami ir slavų kalbose. Dūriniai, kaip atskiras darybos tipas, išskiriamas vakarų slavų kalbose (žr. Sramek 1988: 69-71), o rytų slavų oikonimijoje jie mažai populiarūs ir aiškinami daugiau vokiečių kalbos struktūros poveikiu (žr. Gérnowicz 1980: 295). Tokie yra pagrindiniai šio neproduktyvaus tipo oikonimų darybos bruožai ir ten- dencijos, kurių detalus aptarimas ateityje turėtų būti įtrauktas į bendrą visos oikoni- mijos darybos tipų aptarimą ir analizę. LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI ALKSNP — Alksnėnai (Plūngės r.) ARN— Arnionys (Molėtų r.) ASN — Ausičniškės (Trakų r.) ASMN — Ašminta (Prienų r.) Avž- Avižičniai (Vilniaus r.) AžL— Ažūlaukė (Vilniaus r.) BAIB — Baibiai (Zarasū r.) BBRV — Bobruvka (Trakų r.) BEN — Bučiūnai (Joniškio r.) BERZ — Beržai ( Jonavės r.) BLc- Balceriškės (Trakų r.) Bar- Bagėtoji (Marijampolės r.) BvpžV — Buivydžiai (Vilniaus r.) BzD - Bezdonys (Vilniaus r.) '* Tokios daugiskaitos galūnes turinčios lytys gali suponuoti klaidingą mintį, jog kalbamieji dariniai nėra dūriniai, o iš sudurtiniy gyventojų pavadinimų kilę oikonimai. 128 | MARIJA RAZMUKAITĖ ČLN — Čiulėnai (Molėtų r.) DėN- Daučiūnai (Šalčininkų r.) Dus- Dumsiai (Jonavos r.) Grr - Glitiškės (Vilniaus r.) GRB— Grybėnai (Ignalinos r.) GRIG — Grigaičiai (Vilniaus r.) GRMZ — Grimziai (Kelmės r.) GuoB- Guobai (Marijampolės r.) Gvrr-— Gavaltuva (Marijampolės r.) INT- Inturkė (Molėtų r.) JKN — Juknaičiai (Šilūtės r.) JNP— Janapolė (Telšių r.) KBš- Kibysiai (Varėnės r.) KrvL— Kalvėliai (Vilniaus r.) Kw — Kirbartiškė (Zarasi r.) Kur -— Kulva (Jonavės r.) KvrL— Kavoliškės (Zarasū r.) LksR— Laūksargiai (Tauragės r.) LVR — Lavėriškės (Vilniaus r.) MGC —Maguciai (Zarasū r.) MGN — Magūnai (Švenčionių r.) MND — Mindūnai (Molėtų r.) NIN — Naujiena (Marijampolės r.) NMmZ — Nemėžis (Vilniaus r.) PDVN — Padovinys (Marijampolės r.) PKLNS — Pakalniškiai (Radviliškio r.) PKNS — Pakniškės (Zarasū r.) PNv — Piniava (Panevėžio r.) Rpč- Rūdaičiai (Kretingos r.) SDRV — Sudervė (Vilniaus r.) SMLB — Smilgiai (Biržų r.) STN — Stoniskiai (Šilūtės r.) SZ —Suziénys (Vilniaus r.) SMNS — Šeimyniškiai (Anykščiū r.) Smt — Šeimatis (Utenos r.) Šur— Šūtai (Švenčionių r.) TRAKS — Senieji Trakai (Trakų r.) ŪTN — Naujėji Ūta (Prienų r.) VRBJ - Verebičjai (Alytaūs r.) VsL- Visalaukė (Vilnaus r.) VSvL - Viešvilė (Jūrbarko r.) ZB-— Zibalai (Širvintą r.) LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI| 129 KITI SUTRUMPINIMAI avd.— asmenvardis germ. — germany gr.—graiky k.—kaimas r.—rajonas skol. — skolinys sl. — slavų up.-— upė vs. — viensėdis LITERATŪRA BALČIKONIS, J. 1978: Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. I d., Rinktiniai raštai 1, sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 339-349. DELTUVIENĖ, D. 2001: Mažosios Lietuvos oikonimai (XIV-XVIII a.) (daktaro disertacijos santrauka), Kaunas. GAIVENIS, K., KEINYS, S.1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. GORNOWICZ, H. 1980: Toponimia Powišla Gdaniskiego, Gdansk: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich. (Pomorskie monografie toponomastyczne, 4.) Kuzavinis, K., SAVUKYNAS, B. 1987: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. LKŽ -— Lietuvių kalbos žodynas 1-19, Vilnius, 1968-1999. LPŽ- Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1986—1989. RAZMUKAITĖ, M. 1981: Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 199—205. RAZMUKAITĖ, M.1983: Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 2 (83), 146-153. RAZMUKAITE, M.1988: Apeliatyviniai priesaginés darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (104), 88-104. RAZMUKAITE, M. 1989: Budingesnés Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (108), 138-147. RAZMUKAITE, M.1991: Lietuvos oikonimai, išversti i$ kitų oikonimų. Lituanistica 2 (6), 53-60. RAZMUKAITE, M.1993: Oikonimuy, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminémis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133-165. RAZMUKAITĖ, M.1997: Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. Baltistica 32 (1), 111-116. RAZMUKAITĖ, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai (daktaro disertacija), Vilnius. RAZMUKAITĖ, M. 1999: Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Acta Linguistica Lithuanica 41, 159-201. RAZMUKAITE, M. 2001: Kelios pastabos dėl oikonimų derivaty su priesagomis -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) paplitimo Lietuvoje. Linguistica Lettica 8, 142-150. SRAMEK, E. 1988: Strukturtypen der slawischen Ortsnamen, Leipzig: Karl-Marx-Universitat. Urvypas, K., red. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. URBUTIS, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. VANAGAS, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. VANAGAS, A. 1973: CTpyKTYpHO“-CJIOBO06pa30BaTeJIbHEIH AHAJIH3 Ha3BaHHH rop JIiuTBEI. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209-219. VANAGAS, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. 130 | MARIJA RAZMUKAITĖ VANAGAS, A. 1988: Ariogala, Ramygala, Vaikšnėgala. Gimtasis kraštas, sausio 14-20, 8. VANAGAS, A. 1995: CjioxHbie OH KOHHMEI JIHTBbI CO BTOPBIM KOMITOHEHTOM -polė, -polis. Kondratiuk, M., red., Badania dialektow i onomastyki na pograniczu polsko-wschodniostowiariskim, Bialystok, 229-233. VANAGAS, A. 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Marija Razmukaité Gauta 2002 03 13 Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva