ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
83-89
Pag indiniy
da ybos
buduy
sky imo
klausimu
ANTANAS
SMETONA
Vilniaus
uni e si e as
This
a icle
deals wi h
p oblems
o
he
classi ica ion
o
de i a ional
de ices
in
Li huanian.
The
classi ying
p ocedu e
p oposed
he e
is
based
on
he
gene al
p inciples
o
scien i ic
classi ica ion
laid
down
in
he
in e na ional
s anda d
“Te minology
Wo k
—
P inciples
and
me hods”
(ISO
704:2000(E)).
In
acco dance
wi h
his
me hodology,
he
di e en
ypes
o
opposi ions
occu ing
in
he
de i a ional
sys em a e
empi ically
es ablished,
and
he
ea u es
unde lying
he
opposi ions
a e
classi ied.
On
he
basis
o
hese
ea u es
a
sys em
o
no ional
ela ionships
is
es ablished
and
a
schema
is
d awn
o
he
main
de i a ional
de ices
o
Li huanian.
The
ea u e
diag am
and
he
no ional
schema
show
ha
he
ela ionships
be ween
he
main
de i a ional
de ices
a e
conside ably
mo e
complex
han
hi he o
assumed,
and
ha
a he
han
a emp ing
one
gene al
and
abs ac
classi ica ion
one
should
se
apa
he
indi idual
ea u es
unde lying
de i a ional
opposi ions
and
classi y
de i a ional
ypes
acco ding
o
each
sepa a e
ea u e.
1.
PROBLEMOS
ESME
Zodziy
da ybos
eo ijoje
keliamas
klausimas,
kiek
Zodziy
da ybos
biidy
y a kalbo-
je.
Pap as ai
adiciskai
ski iami
ke u i
pag indiniai
lie u iy
kalbos
zodziy
da ybos
bidai:
p e iksacija,
su iksacija,
pa adigmizacija
i
kompozicija
(U bu is
1978:
283-
288;
Mo kiinas,
pa .,
1999:
140;
Keinys
1999:
22-23).
G a iSkai
ju
san ykius
galima
iS eikS i
mazZdaug
aip
(1
schema):
1
SCHEMA.TRADICINE
DARYBOS
BUDV
KLASIFIKACIJA
|
Mo ologiné
Zodziy
da yba
a
ae
ee
y
s
de
eT
De i acija
Kompozicija
|
P e iksacija
|
|
Su iksacija
Pa adigmacija
84
|
ANTANAS
SMETONA
Toks
skaidymas
isiskai
jmanomas,
sup an amas,
jei
nea siz elg ume
i
Siokius
o-
kius
p ieS a a imus.
Pi miausia
k in a
j
akis
pi masis
klasi ika imo
k i e ijus
—
i-
siskai
logiSka
isi aizduo i,
kad
de i acija
nuo
kompozicijos
ski iama
pagal
pama u
kieki.
Ta¢iau
juk
mo ologinés
da ybos
a eju
i
pi ma
plang
u é y
ei i
da ybos
o -
man as:
,,ISski ian
da ybos
bidus,
zi i ima
ik
da ybos
o man o
bend ojo
pobiidzio“
(U bu is
1978:
283).
I
kaip
kompozicija
susie i
su
da ybos
o man o
klasi ikaciniu
k i e ijumi?
A ba
aiSkinama:
,,Pagal
ai,
a
da inys
pada y as
i§
ieno
pama inio
Zo-
dzio
su
ku iuo
no s
a iksu...,
a
sudu as
i$
d iejy
zodziy,
ski iama
edyba
i
di yba*
(Keinys
1999:
22)
—
klasi ikacijos
pag indas
aiSkiai
ne
ieno
pama o,
adinasi,
i
pa i
klasi ikacija
y a
nemoksliné.
Ki as
ne olygumas
—
j
iena
klasi ikacine
g upe
pa enka
aiskiai
ne
os
pacios
p igim ies
eiskiniai:
nege as
:
ge as,
poilgis
:
ilgas,
begal is
:
gal a.
Ki a
e us,
j
pi ma
plana
iskélus
da ybos
o man a,
ke u iy
da ybos
bidy
sug e-
inamas
iskelia
naujy
klausimu:
,,(1)
su iksacija,
duodan i
p iesagy
ediniy,
(2)
p e-
iksacija,
duodan i
p ieSdéliy
ediniy,
(3)
pa adigmacija,
duodan i
gal niy
ediniu,
i
(4)
kompozicija,
duodan i
di iniy“
( en
pa ).
G a iskai
ai
gale y
a ody i
mazdaug
aip (2
schema):
2
SCHEMA.
KLASIFIKACIJA
PAGAL
DARYBOS
REZULTATA
Mo ologiné
da yba
_—_———
=
=
Sn
ae
|
z
P e iksacija
|
Su iksacija
Pa adigmacija
|
Kompozicija
Cia
imanomas
ik
ienas
bend as
klasi ikacijos
pag indas
—
da ybos
ezul a as
(0
ne
da ybos
o man as).
Tada
neaisku,
kaip
okia
klasi ikacija
ko eliuoja su
da ybos
o man u
i
da ybos
pama u.
Taigi
abejoniy
kyla
pakankamai.
Todeél
s a biausias
klausimas
—
a
imanoma
logiSkai
i
kuo
iSsamiau
bei
sink e iSkiau
apibudin i
oki
sudée inga
eiSkinj
kaip
da ybos
bidai?
2.
METODOLOGINIS
PROBLEMOS
SPRENDIMO
PAGRINDAS
Kad
i
kokia
speci iné
a
spekulia y i
mokslo
Saka
bi y
ling is ika,
jos
y imai
u i
yk i
pagal
bend uosius
pazinimo
i
mokslo
eo ijy
désnius.
Sa oky
analizés
i
klasi-
ika imo
p incipai
glaus ai
iSdés y i
a p au iniame
e minologijos
s anda e
,,Te -
minology
wo k
—
P inciples
and
me hods“ (ISO
704:
2000(E)).
Kadangi
eiSkiniai,
i a dijami
e minais
p e iksacija,
su iksacija,
pa adigmacija
i
kompozicija,
y a sa o-
kos,
suda an¢ios
am
ik a
mik osis ema,
galima pamegin i
em is
Siame
s anda e
nu ody a
sa oky
o ma imo
i
klasi ikacijos
me odika.
S anda e
nu odoma,
kad
pi -
miausia
empi iskai
nus a omi
ski ingai
a pusa yje
susije
objek y ios
ik o és
ob-
jek ai,
paskui
i8
jy
ypa ybiy
abs ahuojami
jy
esminiai
pozymiai,
Sie
g upuojami
pagal
pozymiy
isis.
Tada
i§
esminiy
pozymiy
aibés
su o muojamas
sa okos
in ensionalas.
PAGRINDINIU
DARYBOS
BUDU
SKYRIMO
KLAUSIMU
|
85
Pagal
ienai
dalykinei
s iciai
p iklausanciy
sa oky
pozymiy
ski umus
i
panaSumus
nus a omi
san ykiai
a p
sa oku,
o muojamos
sa oky
apib éz ys
i
ku iami
sa oku
a ba
apib ezciu
pa adinimai
—
e minai.
Kalbamu
a eju
i
e minai,
i
objek ai
gana
aiskis.
S aipsnio
ikslas
—
pagal
nus a y us
i
sug upuo us
pozymius
a skleis i
ik-
uosius
da ybos
bidy
san ykius,
suklasi ikuo i
sa okas
pagal
ienodus
k i e ijus.
3.
LIETUVIU
KALBOS
ZODZIU
DARYBOS
BUDU
NUSTATY
MAS
Kalbamos
s i ies
objek y iai
ik o éje
egzis uojan ys
objek ai galé y
bi i
ski in-
gos
da ybos
opozicijos.
Jos
y a
apsk i ai
,,a ama
zodziy
da ybos
analizei*,
0
ju
kom-
ponen u
(pama o,
da inio,
o man o)
ipu
ski umai
(U bu is
1978:
65-66)
gale u
bi i
analizés
i
klasi ikacijos
pama as.
Taigi
pasi enkame
empi iSkai nus a omas
ski -
ingy
da ybos
bidy
opozicijas:
namelis
:
namas,
s alius
:
s alas,
g ébliako is
:
g éblio
ko as,
begal is
(adj.)
:
be
gal os,
ei i
:
nuei i,
apyge is
:
ge as.
Da ybos
opozicijos
pozy-
miy
asis
nus a ome
okias:
pama o
ipas,
da ybos
o man o
ipas,
da inio
ipas.
Siu
opozicijy
elemen us
i
pozymiy
usis
su aSome
j
len ele
(1
len elé).
Taip
leng iau
palygin i
i
nus a y i,
kas
Sias
opozicijas
ienija
i
kas
ski ia.
1
LENTELE.
TIKROVES
OBJEKTU
-
DARYBOS
OPOZICIJU
POZYMIAI
Pama as
Pama o
ipas
Fo man as
Fo man o
ipas
Da inys
Da inio
ipas
namas
zodis
-elis
su iksas
(su
namelis
su iksa as
leksija)
ei i
zodis
pa-
p e iksas
paei i
p e iksa as
s alas
zodis
-US
pa adigma
s alius
pa adigma as
g eblio
junginys
-is
pa adigma
g ébliako is
kompozi as
ko as
( iesioginis)
be
gal os
—_junginys
-is
pa adigma
begal is
p e iksa as
(p ielinksninis)
ge as
zodis
apy-,
-is
p e iksas
(su
apyge is
p e iksa as
leksija)
Len eleje
pa a o a
kele as
naujy
e miny.
Pi miausia
a k eip inas
démesys
ij
da-
ybos
ezul a o
(da iniy
ipy)
pa adinimus.
Pi miausia
jy
p i eiké
odeél,
kad
ip as i
e minai
ka ais
isiskai
nea spindi
ik o es.
Pa yzdziui,
papli usi
nuomone,
kad
,,p e-
iksacija
duodan i
p ieSdéliy
ediniy“.
Pagal
oki
eigini
i
begal is
de é y
laiky i
p ies-
delio
ediniu.
Deja,
ai
negali
bi i
laikoma
iesa,
nes
(1)
da ybos
pama as
y a
ne
86
|
ANTANAS
SMETONA
ienas
zodis,
o zodziu
junginys
(begal is
ai elis
:
ai elis
be
gal os),
i
(2)
jei
i
iz elg u-
me
Cia
p e iksacija,
niekaip
negalé ume
paaiskin i
ienos
bend osios
kalbo y os
ak-
siomos
—
p e iksas
ne u i
anspozicijos
unkcijos,
.
y.
da ybos
p ocesai
u e y
yk i
ienos kalbos
dalies
ibose.
Ta¢iau
¢ia
ma ome,
kad
p ieSdelinis
bid a dis
gaunamas
is
daik a a dzio.
Todél
ge iau
ji
adin i
p e iksa u,
0
ne
p ieSdélio
ediniu.
Ki i
da y-
bos
ezul a y
pa adinimai
pasida omi
pagal
analogija.
Apsk i ai
kompozicijos
i
pa adigmacijos
san ykio
klausimu
y a
gana
iSsamiai
a-
Sy a
(U bu is
1978:
284,
Paulauskiene
1994:
64-63).
S aipsnio
au o iui
nuosekles-
ne
i
j ikinamesné
a odo
Aldonos
Paulauskienés
pozicija.
Taciau
ji
da
eikalinga
gilesnio
pag indimo.
Siame
s aipsnyje
eikiama
pagal
ISO
s anda a
pada y a
i ,
ma-
ny ume,
gana
iSbaig a
pag indiniu
da ybos
bidy
klasi ikacija
bii en
pa emia
pas a-
aja
pozicija.
Del
sup an amy
p iezasciy
pa adigmacijos
da ybos
o man u
laikoma
leksijy
kom-
plek u
iS eiSkiama
pa adigma,
o
ne
pa i
leksija.
Ka ais
galima
pa adigmacija
me-
gin i
su ok i
kaip
kamiengalio
kei ima
( ada
i
da ybos
o man o
klausimas
bi u
ki aip
sp endziamas),
aciau
a gu
a
ai
ikslinga,
nes
kamiengalio
kei imas
nebi i-
nai
y a
da yba,
o
kai
ku iais
pa adigmacijos
a ejais
nebi inai
u i
keis is
kamienga-
lis
( ilkZolé
:
ilko
Zolé).
Nus acius
sa oky
pozymius,
galima
pamégin i
jy
ySius
pa ody i
schema.
Tokios
pozymiy
len elés
bu imas
u é y
neleis i
ij
iena
klasi ikacijos
lygmenj
sude i
ski -
ingu
pag indu
nus a y y
pozymiy.
Pi miausia
eikia
apsisp es i,
koki
pozymi
iSkel i
i
p ieki
(nemanome,
kad
ai
u i
didele
eikSme,
a¢iau
galé u
eikS i,
kad
klasi ika-
cijos
au o iui
ai
y a
s a biausias
pozymis).
Pozymiuy
pasi inkimo
pi muma
galé u
lem i
i
olesnes
klasi ikacijos
galimybes.
Pa yzdziui,
pi miau
klasi ikuojan
da y-
bos
ezul a o
pag indu,
p a andama
galimybé
klasi ikuo i
oliau
i
j auk i
ki us
pozymius.
Ku ian
oliau
pa eikiama
schema,
|
pi ma
plana
nu a a
iSkel i
da ybos
o man o
ipa,
nes
ai
g eiciausiai
y a
mo ologines
da ybos
bidy
sky imo
pag indinis
k i e i-
jus.
Jis
minimas
isu
au o iy.
Da ybos
ipo
skil yje
ma y i
ys
o man y
ipai,
iSeina,
ski ini
i
ys
da ybos
bidai
—
p e iksacija,
su iksacija
i
pa adigmacija.
Pa adigma-
cija
sa o
uoz u
i gi
ne a
ienaly e
—
ja
ski ia
da ybos
pama o
ipas:
zodis
a ba
jungi-
nys.
Da iniai,
pada y i
i$
junginiu,
el
y a
d ejopi
(ma y ,
odel,
kad
i
junginiy
esama
isokiy)
—
du
sa a ankiSki
zodZiai
i
sa a ankiSkas
su
nesa a ankiSku.
Tai
a ski i
s a bu,
nes
sa a ankisko
zodzio
Saknis
(a
kamienas),
i$
sin aksines
kons ukcijos
pa ekusi
j
di inio
kamiena,
daugiau
a
maziau
iSlaiko
sa o
leksine
eikSme,
0
nesa a-
ankiskas
Zodis,
ne u in is
leksinés
eikSmés,
Zodzio
kamiene
ip as ai
laikomas
( i s a)
p iesdeliu.
I
pagaliau
pasku inis
klasi ikacijos
k i e ijus
—
da inio
ipas
(da ybos
ezul a as).
Klasi ikacija
pagal
$i
k i e iju
i gi
s a bi,
nes
pa odo,
kad
os
pacios
s uk-
ii os
da inj
(p z.,
p e iksa a)
galima
gau i
ski ingais
bidais,
a ba
o
pa ies
o man-
o
da iniai
(p z.,
pa adigmacijos
a eju),
p iklausomai
nuo
da inio
pama o,
gali
a si-
du i
ski ingose
da ybos
ezul a u
g upése.
Taigi
Sie
samp o a imai
i s a
schema,
ku
i8samiai
pa odoma
lie u iy
kalbos
zodziy
pag indiniy
da ybos
budy
mik osis e-
ma,
ku ios
iene u
san ykius
i
hie a chija
lemia
ski ingi
da ybos
opozicijos
s uk-
u iniy
elemen y
ipai.
PAGRINDINIU
DARYBOS
BUDU
SKYRIMO
KLAUSIMU
3
SCHEMA.
DARYBOS
BUDU
KLASIFIKACIJA
Mo ologiné
da yba
Klasi ikacija
pagal
da ybos
o man o
ipa
|
87
Su iksacija
P e iksacija
Pa adigmacija
(namelis)
(p aei i,
apyge is)
(s alius,
g ébliako is,
begal is)
Klasi ikacija
pagal
Klasi ikacija
pagal
da ybos
o man o
s uk i a pama o
ipa
Vienkomponengiai
D ikomponenéiai
_
[sjunginiy
18
Zodziy
(paei i)
(apyge is)
(g ebliako is,
begal is)
(s alius)
Klasi ikacija
pagal
pama inio
junginio
ipa
IS
p ielinksniniy
IS
iesioginiy
(begal is)
(g ébliako is)
Klasi ikacija
pagal
da ybos
ezul a q
Su iksa ai
P e iksa ai
Kompozi ai
Pa adigma ai
(namelis)
(paei i,
apyge is,
begal is)
(g ébliako is)
(s alius)
Tai
ne
ienin elé
jmanoma
sa oky
san ykiy
schema.
Viskas
p iklauso
nuo
o,
kokia
pozymiy
isj
i&keliame
j
pi ma
plana.
Jei
p adé ume
klasi ikacija,
pa yzdZiui,
nuo
pama o
ipo
(ZodZio
a
junginio),
schema
bi y
isiSkai
ki okia.

88
|
ANTANAS
SMETONA
4
SCHEMA.
ALTERNATYVI
DARYBOS
BUDU
KLASIFIKACIJA
Mo ologiné
da yba
|
Klasi ikacija
pagal
pama o
ipa
|
(paei i,
apyge is)
(g ébliako is,
begal is)
ZI
Ds.
I$
Zodziy
(de i acija)
I§
junginiy
(kompozicija)
Klasi ikacija
pagal
Klasi ikacija
pagal
da ybos
o man o
ipa
pama o
junginio
ipa
Su iksacija
Pa adigmacija
P e iksacija
IS
p ielinksniniy
IS
iesioginiy
(namelis)
(s alius)
(paei i,
apyge is)
(begal is)
(g ébliako is)
Klasi ikacija
pagal
da ybos
ezul a q
Su iksa ai
Pa adigma ai
P e iksa ai
Kompozi ai
(namelis)
(s alius)
(paei i,
apyge is,
begal is)
(g ébliako is)
Aisku,
kad
Si
klasi ikacija
ge okai
p as esné
uz
pi maja
—
j
schema
nepa enka
da i-
niy
i8
junginiy
da ybos
o man ai
i
ni eliuojamas
apyge is
bei
paei i
ski umas.
S a biausia
nepami s i
pag indinio
mokslinés
klasi ikacijos
p incipo
—
ek onimi-
nes
sa okas
ski i
ik
pagal
a
pa¢ia
pozymio
iisj.
O
bi en
o,
a odo,
nei8 engiama
adicinése
pag indiniy
da ybos
bidy
klasi ikacijose.
4.
APIBENDRINIMAS
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
sis emoje
unkcionuojanciy
pag indiniy
da ybos
bidy
samp a a
adiciskai
ge okai
supap as in a.
Toks
pap as inimas
nea skleidzia
da ybos
opozicijos
s uk i iniy
elemen y
ski ingy
ipy
aidmens
da ybos
p ocese,
u
elemen y
a pusa io
san ykiy,
ne
nuklys ama
j
klasi ikacijg
ne
ienu
pag indu.
Pasi elkus
a p au iniame
s anda e
ISO
704
iSdés y us
e minologinio
da bo
p inci-
pus,
galima
labai
s¢kmingai
nus a y i
da ybos
opozicijos
pama o,
da inio
i
da ybos
PAGRINDINIU
DARYBOS
BUDU
SKYRIMO
KLAUSIMU
|
89
o man o
esminius
pozymius
i
pagal
juos
suku i
pag indiniy
da ybos
bidy
sche-
mas,
pa odan¢ias
da ybos
biidy
j ai o e
i
sude inguma
daug
iksliau
uz
adicines.
DidzZiausias
okios
klasi ikacijos
p anaSumas
—
aki aizdZiai
a skleidziamas
ak as,
kad
neegzis uoja
abs ak i,
apibend in a,
a sie a
nuo
da ybos
opozicijos
s uk u iniy
ele-
men y
da ybos
biidy
samp a a.
|
klausima,
kiek
lie u iy
kalboje
da ybos
bidu,
galimi
ne
keli
a sakymai:
pagal
da ybos
pama a
—
da ybos
biidai
ieni,
pagal
da ybos
o -
man a
—
ki i,
pagal
da ybos
ezul a a
—
e i.
LITERATURA
KEINYS,
S .
1999:
Bend inés
lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Siauliai:
Siauliy
uni e si e o
leidykla.
Mo ko nas,
K.,
pa .,
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
PAULAUSKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
U Bu Is,
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
An anas
Sme ona
Gau a
2005
08 05
Lie u iy
kalbos
ka ed a
Vilniaus
Uni e si e as
Uni e si e o
g.
5,
01122
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]