50 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: compa a i ji bal ì e al i
indoeu opie i linguì g amma ica, bal ì eligione e mi ologia, šal inio y a.
M. s yikoWskio VeikaLo
KRONIKA POLSKA, LITEWSKA,
ŻMóDZKA I WSZySTKIEJ RUSI
eoniMai: CHAURIRARI heonyms in
M. s yikowskis wo k
K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi: Chau i a i ano azione s udia a analizza a
Mo iejaus s yikowskio eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582)
menziona o eonimo Chau i a i e imologia e ques a di ini à unkzioni aida. Vienin elį, scien i ici
a gumen is g įs ą, ques o dio nome desc ì la o igine ino adesso p esen a o solo Vladimi as
opo o . deja, opo o o icos ui o *Kau -a is ‚ us a colo e (elemen o simbolica del uoco) ca lio
di ini à‘, sulla base da ybiniu a pu uṣa composi o modello, è kazuis ino pe la icos ui a
secondojo sando gende s bl. *a is ‚a klys‘, non pa liudi e in nessuna on e sc i a bal a. ale
in e p e azione solle a g andi dubbi e a causa mi ologica mo i azione, ma né bal ų, né sla ų nella
sis ema eligiosa non esis e no o ca lio di ini à (!!!) cul o (ischiacci udimen ini o emismo eli i).
sulla base della nuo a eonimo e imologia nonché analisi delle unzioni di ini à, si a e ma che il nome
di ini à Chau i a i non παξ λεγόμενον, come si suppone ino adesso. spesso che ques o eonimo
i le a nei modi a XViii a. Mažosios Lie u os leksikog a ų e igu e cul u ali i la o i egis a a
nomen p op ium ( eonimą) Kauka ius ‚kalnų die as‘ (jokūbo b odo ski e k is ijono go lybo Milkaus
žodynai). besido menziona o eonimo analisi, anche engono p esen a i anco a qualche, ino adesso,
spė ina, e oneamen e con Chau i a i sie ų leksemų o igine desc i i (subs . . dial. ka ‚medinis
plak ukas žu iai aps aigin i‘, e b. . dial. ka ić‚ pyk i; auky is, bū i niū iam, paniu usiam; bū i
išdidžiam; bū i užsispy usiam‘). esMiniai Ve odŽiai: a pu uṣa kompozi as, παξ λεγόμενον;
p og essy inė asimiliacija, eg e sy inė asimiliacija; mo o one ica ansposizione, eonimas.
keyWo ds: a pu uṣa compound, παξ λεγόμενον; p og essi e, eg essi e assimila ion;
mo phophone ic ansposi ion, heonym. ALL_62_63_make as.indd 50 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
51s aipsniai a icles anno a ion he s udy deals wi h he opics o e ymological analysis and b ie
nascence (consequen ly, a hie a chical posi ion in he bal ic pan heon) o he heonym Chau i a i
men ioned in Maciej s yikowskis wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582).
he one and only scien i ic examina ion o he issue was ca ied ou by Vladimi opo o . i mus be
o econs uc ion mo i a ion o unau hen ica ed (in any w i en sou ce o bal ic my hology and
eligion) bal . *a is ‘ho se.
s a ed wi h many eg e s ha a pu uṣa composi e Li h. *Kau -a is ‘ awny in (elemen o i e
symbolism) ho se dei y’, econs uc ed by he au ho o he hypo hesis, is no accep able due
P o iding ha non-exis ence o a ho se-dei y cul in bal ic and sla ic eligious sys ems, sa e
o emic es iges, such an in e p e a ion is doub ul in ela ion o my hological mo i a ion. being
based on he new heonym e ymology and analysis o he dei y unc ions, a p oposi ion has been
made ha Chau i a i could no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed
wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s god, which is men ioned in se e al Li huania
Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y (b odowskis and Milkes hesau uses). sa e he
my hologeme, he s udy p esen s an analysis o uss. dial. ka ‘malle used o knock ou a ish and
uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all; o ecalci a e, which we e w ongly
classed as bal isms. [...] e iam in e p e a io nominis habe acumen, cum ad idiculum con e as,
quamob em i a quis oce u [...]
(cice o De o a o e 257)
La p ima ol a dei Li uani e zemaici di ini à Chau i a i sc i i i nelle on i mini
Mo iejus s yikowskis eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi
(s yikowski 1582: 144): chau i a i koński bog, emu pie uchy osłe, ce s we, ożney
ba wy o ia owali, aby się eż konie akie mnożyły, á kiedy go o pokoy p osili od ich nie
nie niep zyiacioł [bo go eż za boga woyny] iak i zymanie Ma sa, edy pieach na siodł
za o ia y i modą mu mućili. Šį sakinį dominykas u bas (b MŠ ii 546) e čia così:
chau i a i, gii gų die as; am o ada o gaidžius, col i o us, s ip ius, di di e si colo i,
che e ca allagi eis ųsi ali, ALL_62_63_make as.indd 51 2011.06.17 08:23:50
52 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII e quando lo impllauda a pacios, che nemai nepul ų (pe ché lo
oLandas k egŽdys
conside a a e dio della gue a), come g ekai e omėnai Ma są, ques o zapečky su balnai sėdendo, gli
p egėsi e o e as deja, u bas saginio inizià e čia abbas anza libe amen e (le. emu ‚ odėl‘ (Linde V 616)
keičia in ‚ am‘, che può esse e pe cepi o come del pa odomo innominio lie. da y o linksnį), e la ine
aukojo.“ iden iškai šį sakinį į okiečių kalbą anksčiau y a iš e ęs Vilhelmas Mann-
ha d as (1936: 330), į usų kalbą – Vladimi as opo o as (Топоров 2000: 173).
in e p e a dubbiamen e, ma čiau o nisce in o mazioni, su cui s yikowskis nemmeno užminena così si
dis o ce uzualinė signi icazione di ques a mi ologema: i. egli non sc i e di alcun pečkį, i. e. zaq osnį, ma ne
liu u i, né gli s yikowski abi an i del pe iodo i a. alcun kįnių, pe cui si po esse lascįni e i sac i ica e,
nes a ė (ques o a o è mol o impo an e è s a o so olinea o in p ecedenza (2006: 176), ma in un ce o
modo sc auda a nesumū yu dei boschi (k ęnia ( u i i boschi non e ano nelle alpine, i pi a ; jaja) o i boschi
di legno); uggi; s elenine k ūsnis plūk i- (Longinus). desc i endo Li uanii abi ì, egli sos iene che i Li uani
insieme con animaliia i ano dūminėse pi kiose: nulius illi s uba um au aedi icio um nobilium, sed
an ummodo ugu ii unius ūsus [...]. ea in domo se, uxo es, pigno a, se os, ancillas, pecus, a men um,
umen um e omnem supellec ilem condun [...] (b MŠ i 560561) (anche ede e Łowmiański 1989: 82). di
umina pi kią accon a e Pilypas kalimachas: [...] ignis in medio ugu ii, ci ca quem accubi us ac discubi us
sine loci alicuius elec ione au obse an ia, neque ullius ei domes icae o do disciplina au (b MŠ i 601).
nėmis i ply inėmis k osnimis im a keis i ik XiX a. idu yje (Le Xiii 223–225).
okius pa ak us, . y. dūminę pi kią be jokių k osnių, mini i janas dlugoszas
johanneso boemo aubiecio sos ene a, i li uani non hanno degne case esidenziali: Vapo a ia seu s ubas
haben nullas (b MŠ ii 358). In o mazione simile è o ni a e sigismundas he be š einas: in humilibus casis,
iisque oblongio ibus i am ducun , in quibus ignis in medio conse a u [...]. solen enim sub eodem, quo ipsi
habi an , ec o, sine ullo in e s i io peco a habe e (b MŠ ii 393). janas Łasickis accon a anche di umino
būs ą (‚landynę‘): Mapalia, quae u es appellan , su sum angus a, a que qua umus e oe o exea ,
ape a, ex ignis, asse ibus, s amine, co bus ici aciun , in his homines cum omni peculio, in pauimen o
abula o s an e, habi an (b MŠ ii 579). 1 balsys (2006: 314) con igna la aduzione da a u bo con Lasicchio
negoziale De Diis Samagi a m [...] ne a panašiu mi ologiniu a o del dio Pesseias lėpimusi die o il ocidino
a cosa appena a si es o p ieauglio. pu oppo, s yikowskis non menziona nessun ocidino (ž .
ul e io men e), e Pesseias (šio eonimo o igmei dedica o sepa a o la o o) nascondeasi non a cosa solo
a si es o p ieauglio, ma lo. pullos signi ica u a un'al a sememą (plg. Lasickis 1969: 42) essa può esse e
co e amen e in e p e a a, solo adegua amen e app esso menziona o eonimo o igine (da . z
k egždys 2010: 5152).
ALL_62_63_make as.indd 52 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
53s aipsniai a icles e o, hen ikas Łowmiańskis (1935: 43) sos iene, che diduomenės
abi amieji pala ai (cu iae, illae) mol o skillėsi dallo dūminėse pi kiose abi usiųjų.
pu oppo, pa icola men e a idabili da i su an ichi domes ici bal ų pala us non
esis ono, ecce o accon i su eligioso ca a e e s a ini e insediamen i (plačiau iz.
k egždys ii. b MŠ p esen a o malas azeologizmo le. za piecem siedząc ans imas,
2009: 131–133, 150–152).
ma le. piecem siedzieć signi ica non za ‚užpečkyje sėdė i‘, come indica o b MŠ
(užpečky [...] sėdėdami), ma ‚ yliai sėdė i = calmai agg is‘ (Linde iV 676). ol e a,
p epozicina cos uzione na siodlach signi ica non ‚an balnų sėdėdami‘, ma ‚ ai i‘, plg.
le. siodło (me onim.) ‚zum ei en‘ (Linde V 243). Vadici, s yikowskis en a izza, che a dea
è s a a sac i ica a yloje esp. calmai aggian e. aigi nelle on i della eligione e
mi ologia bal ica u bo p esen a a di ini à Chau i a i desc i en e s yikowski es o
e imà do ebbe alu a si come ko eguo inà: chaukaip g eikai e omėnai Ma są, allo a
amūs ai i gli p ega ono e sac i icio. la menzione dei mo i i an ichi supone à eiginì,
i a i, ži gų die as; odėl aukoda o didelius, s ip ius, į ai ių spal ų gaidžius, kad
i ži gai okie eis ųsi, o kai jį p ašė gelbė i nuo p iešų (nes jį laikė i ka o die u)
che s yikowskis o nisce non in o mazioni au en iche, ma p asimanymus, ma ike e
omėnai g eigos esp. Ma sui sono s a e esegui e iumminghi (plg. žynių salijų šokius
(plačiau zieliński 1999: 229; cM 505)), i. e. ques i die ų unkcinė ( aip pa e p igim inė)
cono azione sie a con judėjimu, iukšmu, ais ingumu (jis nulemda o e 30 30 299, 526, 519,
5967, 656, zieliński 1999, 113, 115, 1181 3559). ol e a ciò, non e ebbe igno a o il a o da
empo no o, che a ėjas è non g eikų, ma akų2 di ini à (Тахо-Годи 1999: 289), il cui
aisingumą) i pan. (plg. Нильссон 1998: 154; Тахо-Годи 1999: 92, 112, 136,
i ališkumas è iscocia o già iliadoje. si può cau amen e indo ina e, che nebiškios
signi ica i eonimą s yikowskis en ò in e p e a e, susiedandolo con similmen e
chambančiais lie u ių kalbos žodžiais o se lie. kã as ‚k ieg‘, come e successi amen e
gli segę au o iai (ž . ul e io men e). la sua menziona a in o mazione sulla sac i icio di
pace, appa en emen e, è la p asimazione dello s esso au o e, ca a e is ica dei nuo i
c eden i isc i i, che hanno collega o pagani i uali con k is iioniška adizione (a
p oposi o c . k egždys 2009, 141142, 165166). pe ciò s yikowskio asse zione su di ini à
ca ina unzione, pa agonandola con g eikų a ėjumi e omėnų Ma su, ma y ,
a uo inas come eseis inis-bele is inis. quindi si può cau amen e a e ma e che
au en iškai i enu ini due a i: 1) il nome della di ini à è Chau i-
a i; 2) Chau i a i – ‚ži gų die as‘.
2 Minė ina, kad šios die ybės a das už iksuo as k e os i Mikėnų kul ū os laiko a pio aš o paminkluose
(Казанскене, Казанский 1986: 140141), quindi mo ologική s u u a della pa ola può esse e helėniška, ma
peculia i à del cul o ino adesso ends ama a alu a e come supe s a ine, nulem as Mino azijos au ų
po eikio. ALL_62_63_make as.indd 53 2011.06.17 08:23:50
54 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII balsys (2006: 134, 152, 154), a ando un possibile
oLandas k egŽdys
Chau i a i dedica o ce imonia, i in mol o a enzione assegna gaidžio o ojimui
desc i e e. egli anche elenca quasi u i gli en a i i spiega e l'o igine eonimo: dionizas
Poška (LM i 41) lo pe cepisce come Szau i a ; simonas s ane ičius (LM i 95) a causa della
lingua li uanea nonuddinge ale s u u a one ica e mo ologica di sesso in gene ale
dubi a della sua au en iški à; Mannha d (1936: 339) cau amen e spėja, che eonimą si
possa legge e come ka o ius e sie i lo con lie. kã as ‚k ieg‘. algi das julius g eimas (1990:
418) o igine del nome non chia isce, solo amme e che ino adesso a nessuno non è iusci o a
a lo, anche se non me e possibili à mi ologemà spegn i come uno Velino epi e à, i. i. ano
suo, ques a ka o ca algo [...] epi anija desc i e neabejo inai una delle più impo an i
unzioni di Velino. Vel e sono più en a i i di i ela e Chau i . pa imu, pe ò essi non ne hanno
g ìs i linguis icamen e, e quindi e ne e in ini na, e jonas balys ile a che i signi ica i di
ques o eonimo sal o il buon senso già nessuno po à più isol e e (jb ii 56). ale
a e mazione impo anza, na u almen e, si do ebbe mol o dubejo i, ma [...] nome in
p op ia seg ene supe a capaci à
«среднего» человека, находящегося вне пространства, в котором можно
уразуметь тайну имени и именословия“ (Топоров 2004: 373).
Pasku inį i ienin elį moksliniais a gumen ais g įs ą šios die ybės a do mo -
ologinės aidos ap ašą mėginęs pa eik i opo o as (Топоров 2000: 172–174; 2006:
190194) solle ò una nuo a, ma comple amen e imp obabile ipo esi dell'o igine della
pa ola3. Na u almen e, bisogna conco da e con lui mol o a gumen uo u (pu a i
p ūsų e lie u ių lingua esempi: p . chelmo ‚kepu ė‘ g a 61 p . kelmo ‚ . p.‘ g g 40
(plg. PeŽ ii 160) e k .) eiginiu su iniziinio Ch a imą come K- (Топоров 2000: 174; 2006:
190), pe ò eonimo e imologica analizė è kazuis inė. s igdamo che Chau i a i è
lapsus calami ep ezen an (plg. [...] seconda me à nome (- a i) è
результат весьма распространённой графической ошибки удвоения слога […]“
(Топоров 2000: 174175; 2006: 190)), icos uisce ly į *Kau -a is ‚ us o colo i (elemen o
simbolico del uoco) ca lio di ini à‘, ne a suponuojančią d ejopą da ybinį modelį: 1)
su iksinį edinį lie. *kau - + su . -a -is ← subs . lie. káu as ‚pelėsiai, mūsai, kaužai‘ bŽ 371,
j, kl; ‚sukieėjusi nemazgo ų indų iebalų plu a‘ j pozi ą lie. *kau - ‚pelėsio colo e
(LkŽe) a ba subs . lie. kaũ as ‚plaukas, gau as‘ j, jnš, VoL 327 (LkŽe) – odėl
mi ologema e lek uoja kolo is inį deno a ą ,ši mumas, žilumas, us umas‘; 2) kom-
dell'ogge o‘ + lie. *a s ‚a klys‘ ( bžn. sl. орь ‚e žilas‘, . орь ‚ži gas‘, č. oř ‚ . p.‘, hid .
le. O z ‚na e o upės in akas‘, O zyc ‚ . p.‘, s. le. o z (anche z . Фасмер iii 155)).
P immoji opo o o ipozze di icilmen e onda a seman i icamen e, ma su . -a edinys *Kau -a is,
sulla base di ques o su ix della lingua li uanea doybinių a i ikmenų se3 ino ad allo a ques o ice ca o e
apsi iboda a neu aliu ques a mi ologemas de inizione: [...] ainικού лошадиного бога Chau i a i у
Стрыйковского [...] (ПЯ i 136). ALL_62_63_make as.indd 54 2011.06.17 08:23:50

M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
55s aipsniai / a icles
memine aiška, ha da i le e e e e en e deno a à e la sua cono acinę alo e, i. e. sa ebbe necessa io
icos ui e p o osememą *‚supelėjęs daik as ale come pelėsiai‘ oppu e *‚gau uo as (apžėlęs)
sogge o‘ subs . lie. s ãba as ‚sausas, e mas s iebas‘ ds, ‚koks no s niekam ikęs daik as‘ sb ← subs .
lie. s ãbas ‚s a ula o qualche daik as, conside a o dio e ado a o‘ dŽ, kb ii 53 e k . ; ‚s a ula‘ s. dauk. ;
‚s ulpas‘ M, L, e k . ; ‚pa idal, o ma‘ lž; ‚pa alyžius, apopleksija‘ sd 241, b e k . (LkŽe); subs . lie.
ùma as ‚ iesulas, ė a‘ Q 496, k 474 ← adj. lie. mas ‚s aigus‘4; subs . lie. žãba as ‚ša as, i bas‘ sn e
k ., ‚smulkios šakos, jauni medukai, k ūmai‘ j b, ‚skalda, upus ž i gždas‘ nms, Vk ← lie. žãbas ‚ i bas,
žaba as, šakelė‘ LV iV 677 e k . ; ‚s iebas, s aga as‘ kp , Mžš e k . ; ‚ ykš ė (muš i)‘ j, Š i k . ; ‚k ūmas,
k ūmynas‘ Ž, a. ba an. i k . ; ‚šakelė, da cui si c esce il cespuglio, pian a‘ Šmn, su ; ‚žąslai‘ k. būg. e k .
(LkŽe) (daugiau esempio dei z . ska džius 1996: 302304). inol e, d'acco do a ale opo o o spėjimen o,
sa ebbe necessa io icos ui e p o osememą *‚pelėsio colo e ca lių dio‘. sulla base ale ipo esi, si
do ebbe spe a e, che bal ų pan eone do ebbe esse e e di al e colo i ca lių dei y. pu oppo, delle
on i della eligione e mi ologia bal ì ali da i non ci sono, quindi ques o spėjimas i enu ina non logisku. la
seconda ipo esè impossibile mo ologicamen e ( ad e e imologicamen e dei due ques i li elli insepa abile
connessione negli ul imi empi cos an emen e en a izza o (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216)), ma
spėjimo au o ius gli a gumen a e pasi elkia subs . lie. a klỹs ‚naminis ienanagis gy ulys, cui la o ama,
iaggia a, jojama (Equus caballus)‘ , k, kp, jnš, jnšk, gs, m, sd 30, b, sk e k . (LkŽe) da ybos analizę
pab ėž ina, klaidingą leksemos s uk ū inę aidą. opo o sos iene, che lie. a klỹs, la. akls ‚a klys‘5 (Me i
141) è a o con il su ix -kl-, usa o pe i nomi degli a ezzi (nomina s umen i) a e (plg. la. akls i la. dial.
à kls ‚a klas‘ (ž . Me ibd.; b eidaks 2006: 118)), e lie. *a is ‚ži gas‘. pu oppo, ale conge u a e oneo in
sos anza, ma lie. a klỹs è nomen quali a is (kaip i subs . lie. pi klỹs (ž . ul e io men e)) e es inas non da
niekuome bal ų lingue neegzis a usio lie. *a is ‚ži gas‘ (ž . ul e io men e) o e b. lie. á i ‚su ca lu, plūgu
la o a e, pu en i e a‘ sd 229, e k . ; ‚a dy i, aus i‘ L (an); ‚laiky i a sua olon à, spaus i, eng i‘ a m,
V , Lp; nonu ik i, ie is‘ , d s (LkŽe) ( okį klaidingą aiškinimą pa eikia P anas ska džius (1996: 196) ‚ juo,
ma y , sekė i opo o as), ma lie. á klas ‚p ie aisas 4 può esse e, che pama inė ques a o ma di gene e
e a non adj. lie. mas ‚s aigus‘, bu subs . lie. ūmas ndŽ, ūmas dgl ‚s aigumas, u gumas, g ei umas, g ei is‘
jnš, Lk e k . (LkŽe). 5 Ques o la. akls a klys i le e una in e na kai à di li ello seman ico, quando uno dei
e e en i kono a ų suppone l'appa izione del seconda io deno a o, i.e. klas a klys (più su ale kai à c .
k egys 2010a:
žemei a i, žag ė, žambis‘ k, j i k . (LkŽe) (plg. amb azas 1993: 153), . y. su-
ponuojama p o osemema *‚ as, ku is empia a klą‘, plg. lie. piklas ‚pi kinys‘ sd
24–25).
ALL_62_63_make as.indd 55 2011.06.17 08:23:50 necessa io discu e e e ex aling is inio
56
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
123 e k . ; ‚užmokes is za pi kinį‘ sP ii 203204 (LkŽe) (← e b. lie. pik i ‚įquis i pe
dena o‘ h, Pb e k . ; ‚sp uži i pe dena o specialius pamaldas‘ Zem, m, dn;
‚ am ce o modo acquisi e, ince e‘ sP i 227, ii 203 e k . ; impa ando a chi,
aduo is, gelbė is‘ Žd i k . (LkŽe) (plg. ska džius 1996: 193 al imen i ques o
pa ola da ybą spiega amb azas ‚3: (199 98))) → subs . lie. pi klỹs, -kas e iasi
comp eso acquis o e endi a‘ Š, ndŽ, sim, sk (LkŽe), i. i. ques e leksemos
a uo inas come ‚ leksiniai ediniai denomina i ai (!!!).
a o ių, supponoge ole opo o o ipozze aidingumą ca ilho e a iamojo gy ulio
apa inimą. ciascun ag icol o e pe e amen e sa, che gii gu esp. e žilu non solo icino
impossibile, ma e jo i es emamen e pe icoliga pe am e somanya o ži gų omijimas, .
i. ca ilgo pa e imas a iamuoju, da biniu gy uliu. mol o p ima a ale seman emă ‚ži gas‘
e ‚a i‘ non compa ibili à a i ò l'a enzione Max Vasme is (Фасмер iii 155). pu oppo, lui
sua a e mazione nona gumen uja, solo a e ma ac à, che en imazione susie i subs .
. o ь ‚ži gas‘ con e b. . o áť ‚a i‘ è nesuccessi o. con ques o eiginio Vasme io si
può acce a e solo in pa e è comple amen e gius o, appa en emen e, insegnando
seman is ico incompa ibili à di ques e pa ole, ma e s a s abilendo base del doybos.
nessun dubbio so ge che . o ь ‚ži gas‘ è e b. . o áť ema inio o man o s. sl. *
edinys (dėl suo plačiau s . Хабургаев 1974: 194) ali eiksmažodinių edinių usų kalboje
i in gausu: subs . . вонь ‚bjau us k apas‘ ← e b. . oнять ‚smi dė i‘ (Даль i 240),
subs . . хворь ‚skausmas, liga, negalia, liūdesys i k .‘ ← e b. . хворать ‚skaudė i,
silp i, si g i e k .‘ (Даль iV 545546), subs . . kopj ‚šach a; luogo, do e kasama udda,
anglis, d uska‘ ← e b. . kopáť ‚ aus i, kas i e pan.‘ (Dál ii 157) (sei esempi de e ba y inę
kilmę si può a gumen a e non solo già menziona u . копь seman ine kono acija, . i.
esegu o . ломáť ‚padalin i o za, (su)laužy i‘ (Dál ii 264265)) e k . seman inė subs . . o ь
eiksmo e e encija, be i semema subs . . ломъ ‚ ai, kas sulaužy a‘ ← e b.
‚ži gas‘ genezė comple amen e aiški. lei i le e a e b. . o áť ‚kalbė i užkimus, . орь
‚ži gas‘ è non bal ų e sla ų, ma solo sla ų lingue ca a e is ico de e ba y , quindi lie.
meluo i, niekus aukš i i k .‘ dialek uose a ojamą sememą ‚ž eng i (skleis i
ži gui būdingus ga sus)‘ (plg. СРНГ XXiii 330). aigi galima eig i, kad subs .
*a is ‚ži gas‘ icos uzione non possibile. la composizione a pu uṣa ipo icos ui a di
P ocho o *Kau -a is ‚ us a di colo e (elemen o simbolico del uoco) ca lio di ini à‘
solle a g ossi dubbi e a causa mi ologica mo i azione, ma né bal ų, né sla ų eligiose
sis emi non ci conosce ca lio di ini à (anche se) cul o (escluso udimen a i eli i
o emismo, che and ejus P ocho o (Прохоров 2002: 434, 433, 437) ende a in e p e a e
come episodi di dei icazione di alcun ipo, piaccia sp sp sp sp sp sp sp spun ano a gomen i;
alcuni alcune a e mazioni di ques o ice ca o e semplicemen e so p endono: zū bū
olendo p o a e l'esis enza di cul o di ogge o zoomo ino nelle occiden ali sla ie, lui
nu oALL_62_63_make as.indd 56 2011.1723-06 56:51
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
57s aipsniai a icles do p op ia c ea a mi Czechs in e p e azione (Прохоров 2002: 427), non a endo
comple amen e nulla a che a e con animale cul u, ma uno ka žygio a ibu ų a klį kažkodėl in e p e a
come di ini à simbolį (plačiau. Крегждис 2009: 26526). ol e a ques o, sc i u a ie on i della eligione bal ă
e mi ologia zasminenza su bal ă, e non us ų o aus ų (o anco a di al i colo i) ca lių impo anza p ūsų
cul o ce imighe (o o se e ado binimen o di ques i animali), plg. Pe o dusbu giečio (b MŠ i 335336, 346) e
simono g ūna o (b MŠ ii 80, 116117) da i (anche z . be esne ičius 2006) (il ca allys bal as Rig edoje
simbolizuoja ind os ži gą, plg. il suo epi e ą s. i. ha yaç a ‚ ai elis an bel o a klio‘ ( V Vii 32, 1415)). aigi
opo o o ipo esè su ques a di ini à p ima ia a ca lių globos unzione anche ko eguo ina, ma
mi ologemos e iologica e e imologica aida suppõe ques a unzione p esso seconda ia (ž .
ul e io men e). sulla base e e ua a analisi, si può a e ma e che opo o o p opo e le li e ian di ini à
Chau i a i o igine in e p e azione modi sono ko eguo ini in sos anza. analizzando eonimen i
mo ologica e oluzione, necessa io a en i speci ici di pa ole di da ybos peculia i à, ca a e is iche
eligioso cul o leksemom, e lek uojamų non solo s yikows6 opo o o (ПЯ i 136) eiginiss, ne a kumelės
la e be imen o pe eligiose ce imonie (bal ų nek okul o elemen as) e a klio laidojimas insieme con il
mo o do ebbe esse e lega o con p ūsųlio cul u è kazuis inis, ma suo au o ius sieja a ibu i di ini à
con lo s esso die u. sulla base di ques a me odica, do ebbe eig i e dei ė bi ė ene azione, ma pe la
s essa ascias ( unido […] c . k egždys 2010b: 1314) i eigas a gšai gė ė ne kumelių pieną, o midų,
pada y ą iš bičių medaus: Wul s ano kelionės iš Hydaby (schleswig) į T uso ( y o P ūsija) ap aše (plačiau
k egždys 2011 mê) accon a a di es emamen e impo an i a i della p oduzione e del consuma o dei
lie i i bianchi: 1) and se and 2) ne ðae naenig e geb oilo Ês um ala, acen mid mid ai bið ôh ne e da mid
midious, bu he e is midia enough (Pd.). Pab ėž ina, che Viačesla as i ano s (Иванов 1974: 75138), i in
de aglia amen e desc i ęs ide. mi ologemą ca klys (ma anche e ca lių impo anza la ce imonie
une a ie; na u almen e, o a mol i di ques la o o elenca i a e mazioni sono discu uo ini (p.g.,
cyning and þa icos an men d incað my an meolc, and þa unspedigan and Þa þeôwan d incað medo (s P
i 733) „i aldo as, i pa ys u ingiausi y ai ge ia kumelių pieną, o a gšai i e gai ge ia midų“;
o ojamųjų žmogus → ca klys → jau is sekos in e p e acija; sac i icio emminile senso; dei ės, e non
o dina ie agazze, come sos iene i ano , ol o cope u a s assnio dei lipbalų signi ica o (cui i ano in
gene ale nonap a ia, sebbene ques o mo i o abbia il decisi o signi ica o); d ynių mi ologemos
in e p e azione; kinkinio impo anza del ca allo des o sac iojimui e il suo signi ica o e mol i al i
mo i i)), nessun ca lio dei ikacijos a i di nenu odo. aigi ques o opo o o conside imen o, ma u ,
do ebbe a a e come ko eguo iną, anche se menzionė ų e nog a iche mo i ì au en iškumu abejo i
non esis e nessun e eno (bibliog a iju c . ПЯ i 136), plg. galimu cul u inì co ispondmenì aka ų sla ų
lechi ų a eale: kašubų nek okul o apeigose anche menziones kumelių pieno gė mas, ik juos ap ašęs
aleksand as gu a (Гура 1997: 550), nesigilin į bal ų mi ologijos dalykus, leksinio junginį kašub. pjic koblim
dono ę e čia ‚ge i kumelės mėšlą‘, no s la pa ola kašub. dono ę, neaiškus gu ai (junginio e imas
inigiamas klaus uku), appa en emen e, spiegin ina come adjek y inės kilmės eikšmės plg. s. i. dóha
‚melžimas; la enas‘) < adj. ak. sl. *doj(ь)nъ ‚melžiamas‘ (< subs . ak. sl. *doja ‚melžimas‘ (< subs .
p asl. *doja ‚ . p.‘ < e b. p asl. *doji i ‚melž i, mai in i k ū imi‘ (ЭССЯ V 53- 54, 57)) → č. důje ‚ . p.‘ (ЭССЯ
V 52)) → s. le. dojny ‚melžiamasis‘ (1452 m.), le. dojny ‚(a ch.) ela i o al melžim; melizza o‘ (ЭССЯ V 56).
subs an y as: kašub. dono a ‚pienas‘ ← kašub. *do-j(e)-n-o a ‚melžimas; pienas‘ (su su . -o a, plg. le.
wilg-o a ‚saikinga d ėgmė, d ėgnumas‘ (Linde Vi 235), le. mok -o a ‚d ėgmė‘ (Linde iii 135); dėl
ALL_62_63_make as.indd 57 2011.06.17 08:51
58 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII kio in ques ione Chau i a i, ma e di mol i al i s u u a dei a dazodji di
oLandas k egŽdys
ques o pa icola e s a o lessinio7. Uno dei p incipali a o i, dėmusių esamina e leksinės seman inės g uppo
memb i mo ologica s u u a abu enomeno, il cui nepaisimen o 7 ap a ian dei a i ide. nazioni sak alinės
s e os leksiko kilmę, necessa io osse a e icos uzione li ello mo o one iche pa ola s u u a kai ų
(nulem ų i abu enomeno), supona usių nebūdingų mo o ak inių chainžių a si adimą (plačiau z . Маковский
1998: 155, 158160). igno ando ques i mu imi, i.e. applicando a omis ino me odo di esaminamen o, pada oma nemaja
e o i, plg. y ų sla ų kije o pan eono di ini à Стрибог ligšiolinius desc izioni di o igine, nonu inčius absoliučiai
nien e a che a e non solo con la desc izione delle unzioni di ini à, ma e con mo ologine eonimo s u u a
(plačiau. ž g Креждис 2010: 212215) suku iamos. nieku ideome ne ne aegzis a usios, p okalbės leksiko s aksniui
a ibuibili ly ys, la cui mo ologica s u u a impossibile non solo a causa segmen ų ono ak inio
agg uppamen o peculia i à, ma e a causa seman ico onda ezza, ecc., nien ecaip non po endo spiega e con
ques a die ybe siejamo . s iy (a ch. строй, icos uisce neį ikė inas kons ukcijas, ne a ide. // p okalbėje
a o ą giminys ės e mino ly į *-p[h] [h] -
стрый) ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ (Даль iV 340) kilmės, Viačesla as i ano as i amazas gam-
k elidzė, p i a dami Ma c Vey (1931: 65–66; Вей 1958: 96) hipo ezei apie sl. s i- < ide. *pǝ i- ‚ ė as‘,
*p[h] [h]e - (Гамкрелидзе, Иванов 1984: 538, 765, 777, 791), le quali, appa en emen e, anche il più espe udesso
specialis a della onologia non solo non a ebbe o po u o p onuncia e, ma e mo y uo i gene e ale s u u a
dell'appa izione. e e ua o ques e leksemì analisi, isul ò che la lo o o igine comple amen e non siie a con
senais žodžiais laiky i . стрiй (a ch. строй, стрый), Стрибог e lek uoja ėly us senosios usų kalbos
la pa en inys ė e minija, e ino šiol i in mo o one inius alimus (plačiau ž . Крегждис 2010: 214, 216).
Menziona i in sos anza co eguo ini spėjimams as is la maggio in luenza a e a olego ubačio o (Трубачев
2006: 20, 49, 28, 53, 201 (p ima edizione 1959 m.)) ancūzų ling is o Vey spėjimo su adicialinio s kilmę palaikymas,
pasi elkian bulg. pas o , pas ok ‚pa ė is‘ < *po-p(ə) o (← *pə o , *ps e ‚ ė as‘). oswaldas szeme ényi
(Семереньи 1967: 15) igidamen e negò la possibili à lie. as ‚pa e ‘ kildin i da *p ē- as, cui adicialinio *p ē
joze as Mikkola (19081909: 124) esan eigia ide *pə ē a ian ą, o . s iy ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘
kildina iz ide. *p - (> * - > s -); ques o kazuis inio eginì nei suoi la o i lo s iluppò menziona o Vey, and é
Vaillan as (1950: 82), geo gijus she elo as (1964: 191), ma se e amen e suk i ica o ch is ianas s angas e k .
(plačiau. Seme enьи 1967: 15). Comple amen e co e o e mo i a o szeme ényi (1977: 7) esp esse dubbi su sl.
*s yjj kildimen o iz ide. *pə e ubačio as paneigia e o nisce ale mo i azione: i. [...] совсем упускает из
виду еще
uno p obabile sla iansky ego con inuan bolg. pas ok ‘o chim < i.-e. *pō-pə o -. (T ubače 2006: 201);
ii. E imologicamen e aspa en emen e bolg. пастрок ‘o чим < *po-pə o . Un po' di icol à-
нителен вопрос о развитии значения ‘пасынок’. Образование с суффиксом -ъкъ вряд ли восходит
qui k глубокой древности, ср. d .-češsk. pas o e e bolg. pass oche s su isso -e-, -en -. Здесь
не исключено первоначальное значение принадлежности (‘отчимов, неродной сын’ = ‘пасынок’).
Обращает на себя внимание отсутствие раs o ъkъ в восточнославянских языках. Единичное др.-
русск. посторъкъ, вероятно, заимствовано. Из южнославянских языков происходит алб. pas e k
‘Pasnoc (Трубачев 2006: 49); iii. С p e ixsom pa-: русск. paотец (В. И. Даль: ‘неродной отец, воспитатель
приемыша), ср. li o sk. pa e is ‘o cim e as ‘отец. Сюда же, o se, igua da болг. pas ok, pas ó ok
‘o cim < *ропае o (Трубачев 2006: 2728). pu oppo, u i ques i ubačio asse zioni, appa en emen e,
co eguo ini non solo pe ché che lo o au o e non o nisce a idimo esp. lingu is iniais a gumen ai, e non
Vey spėjimais, g įs o bulg. pas o ok, pas ok ‚pa ė is‘ desc i o di o igine, ma g e ina del u o di e sa
e imologia leksemas (ž . ul e io men e). In p imo luogo emissibile a omis inio esame nulem o asse zione,
ne a lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ic as pad e, il secondo ma i o della mad e ai igli del p imo ma i o‘ k, sln e
k . (LkŽe) pa iningas . пáотец ‚ъpa ė is, į aikio allein ojas; an asis pad e‘ (Даль iii: 16) e bulg. pas ok,
pas o ok ‚pa ė is‘ (< ide. *роpə o ). Tu ì ques i pa ole hanno o igine di e sa: 1) lie. pa ė is, pã ė is
‚ne ic as pad e, secondo ma i o della mad e p imojo ALL_62_63_make as.indd 582, 2011.17.06. 08:23:51 ale
mi opoe inių a i ikmenų bu imas esp. ka ojimasis a ia o empo au o ių eikaluose, pasak opo o o,
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
65s aipsniai a icles /
‚ elnias‘ (Vėlius 1987: 40) ← adj. lie. jáujnis, -ė ‚jaujos; già ghio in o (p ieš kulean );
dall egujos cul o; già nella min as‘ gg e k . (LkŽe); subs . lie. ja nė ‚ja ų dei ė‘ [k]
subs . lie. ja nis ‚ja ų sandėlio p ižiū ė ojas, ja ų a sa gų su ašinė ojas‘ [k]; 55
Lex i k . ← adj. lie. ja nis, - ‘ėja ų‘ k i 537 e k . (LkŽe) e k . (da ž . Крегждис 2009: 305))
← nomen p op ium ( eonimas) lie. Kauka us 59812 (kauka ius) ‚kalnų dieud; go be g‘,
menimas jakūbo b odo skio (jbŽ ii 175; iii 364) ( ì più a di ques o on eino usò e
k is ijonas go libas Milkus (plg. Lke 417; jb ii 158)), i e uojan e i in seną esp.
pi minę šīs die ybės p o osememą (!!!) (ž . ul e io men e).
nė a a si ik inumas, non iim is, ma bū inybė i dėsning, nulem i paslap umas i gilios p asmės (Topo o : 11
2007 . y. one o he main a gumen s, p onojujguendo l'uni à signi ica i a non solo o mali aspek u, ma
anche sensu-kul inu (pl. Cu che *‚ aguo ųjų gal ijų die ybė‘, menzionimą Xiii a. a a o di k is bu g, e
XVii a. issu o Ma o P e o ijaus (b MŠ iii 261) indica a die ybę ‚ Ka wai is e šiukų die as‘ (ž .
Крегждис 2009: 286, 305, 319)).
pe esse e s abili o lie. Kauka ius da ybinis ondamen o, il suo analizę, ma y ,
e ebbe o inizia e dal leksinio o man o -ius ap a imen o, ma soli oi ediniai su
su . *-ŭsuponuoja eiksmažodinius abs ac us, plg. subs . lie. gỹ ius ‚pagy imas,
ga bė‘ dP 150, 320 e k . (ska džius 1996: 76). Tu a ia è necessa io so olinea e che
nei a messi Li uani es emamen e spesso engono u ilizza e la s essa
concezione eiškiančios *-i *-ŭkamienų ly ys (plg. lie. ddžius ‚dėdė‘ Vlk , sasna a
lie. dial. ddis j b, sk ques o è abbas anza ecchio eiškinys (plg. kazlauskas 1959:
41; zinke ičius 1966: 255)), e *-kamienų ly ys u ilizza e g e a ē kamieno a i ikmenų
(plg. lie. dial. pasáulė k n ‚pasaulis‘ a d. lie. Sáulis b š, ob, k, Saulis kn, Mdž e k . ;
Saulỹs Pn, Š nčl, gn; Saũlius al i k . (zinke ičius 1966: 219)). La agione di ques o
di e so è nsakęs kazimie as būga ( ii 665; da ede e zinke ičius 1966: 224), eigęs,
che dei mo i i della a iazione dei kamienų bisogno ce ca e nella declininacinėje
kamienų mišimo sis ema pa icola men e nei e aičių bei su i delle aka ų šnek ų
plo uose, . y. qui a causa neki čiuo ų pajinių o mamen i ump (pi m,
na u almen e, šū iočių žemai lexnek ose) (ā-kam gen. sg.) - > -es -ē - < -es (ās-kam.)
→ ā-kam. ē-kam., o ā-kam. *-ŭkam., plg. Ka ličia ‚ka aliaučius‘ (ge ullis, s ang 1933: 18)
pe la s essa agione, pe ché ico anche *-ŭkam. passamen o in *-kam., . y. pe
nom. pl. o mų šių kamienų lyčių deklinacinio išlyginimo (mo ologinė neu alizacija),
plg. (nom. pl.) lie. asius ‚ uc us‘, (nom. pl.) asiai lie. sedinys ‚ ūmai, puošnūs
namai‘ SD5 48 (acc.pl.) sienius Žch 13914 (< *sieniai) (plačiau ž . būga ii 554555; da ž .
gi denis, gi denienė 1997: 291).
ALL_62_63_make as.indd 65 2011.06.17 08:52

66
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Vadinasi, galima spė i, kad nom. p op. lie. Kauka ius ‚kalnų die as‘ galėjo a si-
o a e secondo analogiją15 con a d. lie. Sáulius k š (LPŽ ii 683) (← *saulius ‚sol‘ <
*saulia ‚ . p.‘ < (ē-kam.) lie. sáulė ‚ . p.‘), suponuojan e -kam. ly į *Kauka is ‚ . p.‘ (
a d. lie. Sáulis, Saulis, Saulỹs ← *saulis, -ys) subs . lie. kaũko is ‚kaubu ys, k ū a‘ kl
(LkŽe; anche z . amb azas 1993: 138; 2000, 116), o ši is kam. lie. *Kauka as16 ‚ . p.‘ <
(leksinė me onimija) subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ b, , MŽ2 118 e k . ;
‚kalno i šūnė‘ M, s. dauk., b 4 Moz 23,9; ‚zemės pakilimas, kups as, kapčius‘ b, j;
‚kak a, pakaušis‘ kai (LkŽe) (da plg. lie. kaúko as, ô 73 ‚mand ago a‘ (cgL i 75); . y.
e lek uojama aisingumo semema (Le XVii 225), che sie ena con una p incipali
ch oninės di ini à unzioni […] iuscingu discendonių susilaukimu esp. gausa). già
menziona o, che semema ‚kalnų die as‘, a e i amen e, è pi minė, quindi necessa io
s abili e, come nacque s yikowskio minima ‚a klių die ybės‘ signi icanza. Ques o
p oblema si può isol e e, solo compiu o subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘
e k . mo ologica ( ai e e imologica) analisi. ino adesso ques o pa ola Li uania si
in e p e a come subs . lie. maukas su . -a a edinys (ska džius 1996: 303). aenkelis
(LeW i 230) lo conduce da subs . lie. kaũkas ‚auglys, o is, kiauniežis‘ k, j, Lsb 194, n
(LkŽe). ale pa agone è comple amen e comp ensibile e chia o, ma abi leksemos
suppõe e e en ą
Iscoli udine; quello, che usckilę, uscikišę. Tu a ia il legame signi ica i o a ques e pa ole e subs . lie.
kaũkas ‚ u us nešan i casa spi i oia, ai a as‘ b, e k . ; ‚nek is y o aiko ėlė‘ k, c i 1059, j; ‚ elnias‘
Lš; ‚pe senęs, sujiū ęs, susi ėlusiais i capelli uomo; seno iškas p ie a ingas žmogus‘ M j; ‚kaukaspenis‘
kp; ‚neūžauga, mažas žmogus‘ k (LkŽe) è comple amen e neaiškus. Vediasi, nonaiški e dell'ul ima pa ola
o igine, sebbene p ecisamen e sąsajų con ques a mi ologema i lie. *Kauka as esp. die ybe *Kauka iniu
esse e ha nulima a s yikowskio minimos signi icanza ‚a klių die ybės‘ appa idimen o, ma sulla base dei
da i ol occo, s abili o che kaukai, come e ai a ai, p endo cu a ca lius (Le 186 Xi; ( elniai ques o
ca a e is ica e sla am (jie a klius anche chiamano juodais elniais)) plg. Vėlius 1977: 124, 126; (kaukai) 184,
186189, 193) (čia menziona che il con on o kaukai con ai a ai è anche nea si ik inis ( ai, na u almen e,
sepa a o s udio ichieden e p oblema) spesso la lo o unkcinė kono acija lie iden iška (jb ii 158; Le ibd.),
plg. ái a as ‚žmonėms u us nešan i pasakų bū ybė‘ sd 129, 15 Analogia simile suppone il unzionamen o
e di al e lie u ių leksemų deklinacinių ipų ki imų endencijos, plg. ančios nuosėdos, smėlis Šk (LkŽe)
ŭkam. lie. dial. ž ỹ ius (2) ndŽ e k ., ž y iùs (4) al e k .
ŏ kam. lie. ž ỹ as Va n, k ž, ž  as (3) Šk ‚smėlio, ž i gždo i ga gždo mišinys‘ j i k .; ‚žemė, di a,
ku ioje daug ga gždo‘ j b i k .; ‚ž i gždo akmenukas‘ P , akm, k ž, j b, skd ; ‚o ganizme susida-
‚ . p.‘ (plg. Ž y iaus didelį kaupą su ežėm L ž . s. . kaũpas LkŽe). 16 L'ul imoji mi ologema, a u , nulėmė
pejo a y inės o igine subs . lie. kauka as ‚gi uoklis‘ Q 22, Mi i 227 (LkŽe) appa adimen o, ma ka čema soli a
localizzazione del dia olo (Vėlius 1987: 5354, 94) (sulla base di usų olklo o, u i gi uokliai sono del dia olo
dominio (!!!) Власова 2008: 542543, 547). ALL_62_63_make as.indd 66 2011.06.17 08:23:52 e odyno au o ių eiginys (ž .
ЭССЯ Xiii 8687, 94), ne a subs . . кука ‚kumš is, sugniauž a plaš aka‘ (apie suo kilmę plačiau ž . Фасмер ii 404)
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
67s aipsniai a icles n, j e k . / ; ‚ aikų į o ą za siūlo leidžiamas žaislas, lakdynė‘
j. jabl. ; ‚nenuo ama, padauža‘ sln , k n, j (LkŽe); ‚b ank as (pa e pakink i
dell'a clio)‘ (Vėlius 1977: 174)). e i à, secondo da i della li e ians nau osaka (L
1583/51), kaukų e iologija è lega a con ca lių co po pa iimis essi pe inami da buodo
e žilo kiaušių
(plačiau ž . Vėlius 1977: 183).
Mažiulis (PeŽ ii 148150), analizzando menzioni eas e n bal ų leksemų i subs . p . cawx
‚ elnias‘ e 11 connessioni gene iche, a ibuì al p ūsų pa ola in nessuna on e sc i i a o
nau osacce neminė ą, ne a s'ei dei à ca a e is ingo, kono acinę sememą *‚ as, che
sulinkęs, susikūp inęs e pan.‘ (PeŽ ii 149). con ale a e mazione Mažiulio si può
acce a e pe una mol o semplice agione né subs . p cawx ‚ elnias‘, ni subs . lie.
kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ non può esse e edami da adj. bl. *kauka- ‚sulinkęs,
susikūp inęs‘ < adj. ide. *kouko-(: *keuko-) ‚lenkian is (links an is, sulinkęs) dengiančiai‘
‚dengian is (deng as) lenkiančiai (links ančiai, lenk ai)‘ < e b /. ide. *(s)keuk- *(s)kouk-
*(s)kk- ‚deng i(s) lenkiančiai (links ančiai) lenk i (link i) dengiančiai‘ (Peža ii 1506), ma
ques e pa ole suponuoja non sulinkimo, ma iššikišimo, išsišo imo, bu imo aukš ai
kono a us (plg. u bu is: 1981 77) seman inė jų kono acija di e en inė (api e e en inę
lyčių plaęuskas: 6465, 8 1987 (pana e asi e adonia i LiV) i 3⁄4) iene p esen a i. ? *keuk-
‚sich biegen‘, . y. ‚link i, kuk i, (su)kump i‘ esempi: e b. s. i. (Ved.) u -kucan - ‚ ai y is;
susikūp in i; sulink i‘, .p. n-gwč- ‚nusilenk i‘, ai . cúa ‚k ei as‘, s.-k . kka ‚kablys‘,
lie. kaũkas ‚kanko ėžis‘ (inciden almen e, ale signi ica o non iene menzion LkŽ (!!!)), i. e.
non iene cu pia a l'a enzione al a o pa icola men e impo an e, che
in olinkamen o isp. ‚dauba‘ non è e oluzione isp.kal a‘). Hadiasi, di ques e pa ole (jais
seka e Liubo ė ku kina, collegusi lie. kaũka as con sl. *čuko ъ plg. Ku kina
kilmė y a isai ki a, nei aiškinama aenkelio (LeW ibd.) i Mažiulio (PeŽ ibd.)
1992: 164) nei la o i17.
Vienas a gumen ų, ku iais Mažiulis g indžia sa o spėjimą apie galimą adj. bl.
*kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ ekons ukciją – klaidingas E imologinio sla ų kalbų
ligin inas con . dial. кука ‚gi inis, abi an e pi yje‘ (plg. СРНГ XVi 30) essi engono p esen a i come memb i di
un lexicinio seman ino lizdo. pu oppo, ques e pa ole sono comple amen e di e se di o igine . dial. кука
‚gi inis, che i e pi yje‘ (ЭССЯ Xiii 87) è lal o as (ma y , suppos o onoma opėjinio bu-bu, apuoko o pelėdos
ga sų pamėgdžiojimo, e pejo a i ės eikšmės ( apo pa lal o o) . кáка ‚ u; bjau as is, badis, spo as,
isma os‘ (Даль ii 75) con aminazione), i e uojan e eg esy inę asimiliację (dėl kalbos 17 Ques a spiegazione
ca ojamo e negli ul imi negozi pe la lessicologia p ūsų (plačiau ž . b azai is
2010: 150).
ALL_62_63_make as.indd 67 2011.06.17 08:23:52 dell'u en e ( aiko (!!!)) blogos
68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
a ikuliacijos: к...к ← б...к) . бка ‚ elnias; mi inė bū ybė‘ e k . (СРНГ iii 262), ‚pabaisa
(baubas), con cui in elligen i educa o i gąsdina bambini; an žmogis; o ci; pik as,
c udu us, neį eikiamas žmogus‘ (Даль i 138). al o, Mažiulio pasi elk as, p . caws
‚ elnias‘ geninai is la. kaũcns ‚pap as oji upūžė; a lė‘ (Me ii 172), anche u o
al a o igine, ni indica spėjimo au o ius. è a uo ina come subs . la. kauca
‚s augimas, ėkimas, blio imas‘ (Me ibd.) e su . -n-s edinys ( la. mei a ‚duk ė;
me gai ė, agazza; a nai ė‘ → meî ns ‚me gio ė; me gy ė‘, la. māsa ‚sesuo‘ → la.
māsns ‚pusb olis, b olėnas‘ (endzelīns 1951: 303); da plg. subs . lie. ylà ‚nebu im
noisy, ga sų; yluma, im is, amybė, amumas‘ nW, kŽ e k . ; ‚ il amen o‘ sd 151 e
k . ; ‚ ykus ai , š ilis‘: ndŽ, g Ž, dŽ; ‚ yki ie a, ylus kampelis‘ Vd; ‚nekalbus žmogus,
ylūnas‘ ndŽ, k (LkŽe) → ylẽnis, -ė ‚ ylus žmogus, ylūnas‘ dŽ, ndŽ e k . ; ‚ iešai
ne eiškian is p op io pžiū ų žmogus‘ dŽ (LkŽe); lie. gá banà ‚susi ai ę capelli, ilnos
o pialai‘ k i k . (LkŽe) → lie. dial. ge bẽnis, -ė ‚kieno i capelli ge benė i‘ Pc, sml e k .
(LkŽe) (anche z . ska džius 1996: 235) e k .), o la. kauca è de e ba y as, es inas da
e b. la. kàuk ‚kauk i, k iok i, udo i; piange e, kūcchio i; noise au i; š ilp i (apie
en ją); aškė i, b aškė i; (ausį) e iančiu ga su scambė i‘18 (Me ii173), plg. la.
kaũku is ‚š ilpian is iesulas‘ (Me ibd.). aigi Mažiulio iene p esen a o p . caws
esp. lie. kaũkas desc izione di o igine è ko eguo inas.
discussi lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx ‚ elnias‘ p oblema di de e minazione o igine
acilmen e isolu o, sulla base co e amen e Mažiulio in uzi g a seman ine e gene ine
ques i leksemų sąsaja con upūžės nome ano ės bal ų pena u (labai kaũcns, bu subs .
abejo inas spėjimo au o iaus mi ologemos e inimas (ž . oliau)). ik p iešingai
Mažiuliui (PeŽ ii 148), su minė ais žodžiais sie inas ne onoma opėjinės kilmės la.
la. kaupis ‚ upūžė‘ (eh i 594), la. kaũpiņš ‚ upūžė, a lė; sulla supe icie della e a
pu an e ubas‘, la. kàupenis2 ‚ upūžė‘, la. kaũpī is ‚ upūžė, a lė‘ (Me ii 177),
suponuojančiais ne kokį no s paslap ingą mi ologinį pena o e e en ą quindi bisogno
icos ui e niekuome neegis a usios ly ies la. *kaũkena- ‚kaukinis, appa enen e ai
kaukam (pena ams)‘ (PeŽ ibd.), ma e imologicamen e ondziamo sememą leng ai
‚sikišimas, išsišo imas su e a‘19 la. kaupis ‚k iauklės kiau as‘ (Me ibd.).
delle di e se o me accen ua e, il cui pa icola e signi ica o en a izza Mažiulis (PeŽ ibd.), le agioni
acilmen e spiega e co ispondmenimi della lingua li uanea, e lek18 onoma opėjinę la. kaũcns kilmę si
può a gumen a e e la. ķauķis ‚ upūžė‘ (Me ii 357) < e b. la. ķauks ê ‚kiau kiau iauksė i, kiauksė i e
e c.‘ < (onoma .) la. ķauku ‚kiau kiau‘ (Me ibd.). 19 La. kaũpiņš ‚niekinamasis menko člo eka o z ířūno
į a dijimas‘ (eh i 594) suppõe apelia i ę la pa ola della signi icazione kilmę, ma y , secondo e e en o
upūžė esp. a lė pejo a y inę kono azione. ALL_62_63_make as.indd 68 2011.06.17 08:23:52 pe ciò si può
mol o cau amen e spe a e, che alcuni p ūsų e Li uanei kaukšaknies oponimai e hid onimai sie ini non
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
69s aipsniai a icles uojančiais pama ine ques e lyčių o mas: subs /. lie. kaũpas, káupas ‚iškilimas,
kaubu ys, k ū a‘ k e k . ; ‚ pa e e o e du e, bu a e in mucchio, cope e di paglia e insoggia e con
e e; ūsys‘ b i k . ; ‚saiko supe amen o, supe amen o‘ , sd 398 e k . ; ‚cas sop a le no me, più che
bisogno, sop aus‘ k , slk e k . ; ‚ i šugal is‘ ds (LkŽe). Pab ėž ina, che s o icamen e ques e lyčių
adice è silpnoji bazė, e akū inių lyčių a si asubs . lie. káupa ‚kaubu ys‘ lie. dial. káupas ‚ . p.‘ ( aip i
s.-k . kpa ‚k ū a‘ kp ‚ . p.‘ (ž . būga ii 442); būga (i 441) g. masc. ly į alida come inno azione), la. kuõpa
dimas nulem as kolek y o o man o *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 29–31), plg.
‚k ū a, yšulys (ja ų pėdas), guba‘, ad . la. dial. kuõpã ‚ka u‘ lie. dial. kuopa ‚kaugė, kūgis, s i a‘ (plg.
būga ii 355) < subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ < adj. bl. *kaupa- ‚kaup as‘ (plg. PeŽ ii 151) < e b. bl.-sl.
*-kaup/*kp- ‚ca ica e in mucchio; kyšo i‘ (< ide. *keup- ‚ . p.‘ (Poko ny (ieW 591) icos uisce semema
‚link i, lenk i(s) e pan.‘ aukščiau menė ų leksemų seman inei aidai aiškin i comple amen e non a, quindi
keis ina)) > e b. lie. kaũp i ‚kas i in k ū ą, a e kaupą‘ k, j; ‚sukas i e eni su pian o kamieną o su
cosa al a, kaupuo i‘ k, n, k sn, k k, j; ‚ inc i, elk i, concen a i‘ M s; ‚g ob i, g ieb i sau‘ j (LkŽe).
così si può indo ina e, che lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx i le e p og essy inės asimiliacijos
nulem ą one inės žodžio s uk ū os kai ą (k...p > k...k): kal a; kalnagūb is‘ (Me ii 177), la. kàup is2
‚kalnagūb is; pakaušis‘ (eh i 595)) *kauka- ‚ . p.‘, plg. nom.p op. lie. Kaũkas ‚ enka isokius d aik us i
nešasi namo‘ (bu kus 1995: 255) (kauno apylinkėje lie. kaũkas pe cepi o solo come šykš us, u a casa
empian is žmogus (!!!) R. K.) e b. lie. kaũp i ‚g ob i, g ieb i sau‘ kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, g uppo di
pe sone; cupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, hid . Kpa ‚upė c oa ijoje; Κόλαπις (mini s abonas)‘ ( hs 789, 791;
subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ (→ (su . -(a) a- ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as
‚kaubu ys‘ Vl (būga i 447); la. kaup a ‚kal a‘ (eh i 595), la. kàup e2 ‚nedidelė
da ž . būga ii 442) slo . kúk ‚kal a‘ (plg. PeŽ ii 150), k . kk ‚(ana .) pa e supe io e (ischišan i) del
emunicaulo umano e animale; akmens i sus‘ ( hj: 517; hs: 20 p ecoce ques o p ocesso p esuponendo
la p emelaidà di o igine e p ūsų oponimika e id onimika esempi, e lek uojan ys ie o a džių su
šaknies -pi -kgalimų a ian ų egzis a imą: op. p . (Pie ų P ūsija) Kaukenynen 1400 (ge ullis 1922: 58;
(ž . aukščiau). okio ki imo bū a, ma y , jau bal ų i sla ų p okalbėje20, plg. s.-k .
blažienė 2005: 271), op. p . Kaucaliskis 1331, Kaukelawke 1394 (ge ullis ibd.), op. p . Koken 1755, Nüwe
Kuckendo 1380 e k . (P zyby ek 1993: 102103, 315) hid . (up.) p . Caupeaps 1395, op. p . Kaupsi en 1343
(ge ullis ibd.). a e ale a sa già p elaidà possibile, sulla base i in abbusia (su šakniniu -p-) la ians
oponimine ma e iale nonché aki aizdžių one inių al e nan ų egzis a imu in ques a eas e n bal ų
kalboje: op. la. Kaupa, Kaũpas, Kaũpes op. lie. Káupos; op. la. Kàupa i2, Kaupe -kalns; Kaũpes-kalns op.
la. Kauku i, Kaũku e, Kauķu kalns e k . (daugiau esempio dei ž . endzelīns 1961: 63, 6768).
con kauko esp. elnio, ma kal os esp. kalno e e en ine cono azione (!!!). ALL_62_63_make as.indd 69
2011.06.17 08:52
70
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
753) s.-k . kk (kûk), kùka ‚digžiulis akmuo, iedulys‘, op. (bosnijoje) Kk //
Kûk ‚g iegoji kal a‘ ( hs ibd.)21.
ale spėjimą si può a gumen a e e mi ologicamen e, ma è no o che kaukas, come
usų дворовой, š edų i om e, no egų Nisse, suomių anhuan hal ija, alli on u,
iihenhal ija e al e en i à, più co ela e con jauja, a u, e non luoghi di abi azione
di pe sone egli po a g ano, šieną, si occupa di ca alli e . . (Vėlius 1977: 188), . y. kaukas
k auna k ū as esp. kaupia, plg. già menė ą e b. lie. kaũp i signi ica ‚mes i in mucchio,
a e kaupà‘ e ‚ accoglie e, adk i, concen a e‘ (LkŽe). aigi di en a o iamen e,
che e aenkelis, e Mažiulis a uno leksiniam seman iniam lizdui assegnò u a di e se
o igine e signi icazioni pa ole one inius homonimus (homo onus): subs . lie. kaũkas
‚ u us nešan i casa spi i oia, ai a as‘, (LkŽe) < ide. *keup- ‚ca ica e in mucchio;
‚nek ikš y o aiko ėlė‘, ‚ elnias‘, ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais žmo-
gus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘, ‚kaukaspenis‘, ‚neūžauga, mažas žmogus‘
kyšo i‘ ( okia semema neišski a ieW 591; al imen i in e p e ama PeŽ ii 61) subs . lie.
kaũkas ‚ž ejų į ankis legno o a co con cui a suka su ghiaccio ne iesiai enančią ka į
Vdšk, s j, kl , ign, š, Š nč, Lkm, Plš, nmn; ‚ka is ežimui p i e ž i, e žė u ė‘ dglš
(LkŽe) < e b. ide. *keuk- ‚(su, da)link i‘ (ieW 588589) (anche z . PeŽ ii 150). sulla base
e e ua a analisi, si può co aggiosamen e a e ma e, che b odo skio e Milkaus
diziona i men nomen. p op. ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ è pi minė, o
s yikowskio
21 Pe a as salokas s.-k . kk, gen. kùkašla ‚unikaulio supe iu ina pa e e k .‘ collega con s.-k . klk (< p asl.
*klъkъ)‚šlaunis; coxa, emu ‘ e conduce iz ide. *kk- ‚(su)link i‘ (skok ii 225), pe ò del suo s esso indica o
op. Kk (Milna, b ač) ‚aukš uminė ie o ė su innegua a kal a‘ suppõe non sulinkimo, ma išsikišimo
e e en ą (!!!), i. i. egli sie inas non su s.-k . klk ‚kulšis‘, ma s.-k . kk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘
( hs 753), e l'ul imoasis con s.-k . kp (Vuk, kosme , Žk) ‚k ū a, kaupas; medžių, g uppo di pe sone; cupe a;
šūsnis‘, kúpa (Vuk) ‚k ū a, ace us; nend ių glėbys‘, compa in ino con lie. kaũpas (plg. skok ii 225, 236237).
salokas ha anche in ui o ques e leksemų gene iche connessioni p olyčių ide. *qeu-p- ide. *qeu-kski umus
į a dija solo di e si o man ų *-ki *-pkai a (skok ii 237). oks a sainus alu azione di ques e pa ole ne
de e minò la s essa o igine leksemų ( e lek uojančių p og esy inės asimiliacijos kai ą: k...p → k...k)
skaidymą in sepa a i leksinius seman inius lizdus, . y. ques e pa ole p oly ė è p asl. *kupъ ‚k ū a, kaupas‘
> s. sl. ïêuú ‚σωρός, ace us‘, bulg. куп ‚k ū a; gausybė, daudzybė‘ e k . (plačiau ž . ЭССЯ Xiii 114).
Qui menė ina e comple amen e impossibilė ina olego ubačio o (ЭССЯ Xiii 115) spėjimas, ne a akcen inis
s.-k . kp esp. lie. kaũpas non co ispondima esplicin inas di e si p olyčių ekons ukcija: ide. *-koup-o- ide.
*kou--p-o-. spazione au o ius kažkodėl igno a būgos (i 441) a e gì, che s.-k . kp (g. masc.) alu a iino come
inno azione, i. i. ques a o ma adosi da s.-k . kpa, o ques a osios akū as, appa en emen e, suponuo as
kolek y o o man o ide. *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 3141). būgos hypo héz si può a gumen a e e ide. nelle
lingue appaiančia nomina collec i a → g. masculinum g amma iche ca ego ie aida (ž . k egždys 2010a: 5455). Di
conseguenza, si può solle a e ipo esi che nelle lingue se bų e c oa ų iene u ilizza a leksinė seman inė
g e ybė kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, g uppo di pe sone; cupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, secondo būgos spėjimu, è
a di a, quindi s.-k . kp akū as appa dęs secondo analogia con g. em. kpa (più su ques a ly ì c . ЭССЯ Xiii
107108), o non i le e ide. *-kou--p-o-, che, appa en emen e, maikuome o neesis a o. ALL_62_63_make as.indd
70 2011.06.17 08:52

M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
71s aipsniai / a icles
*Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, supponu a unzionali di ini à cono azioni, . y. lie.
kaũkas suponuoja p o osememą *‚kal oje abi an e di ini à, do e lei k auna = kaupia
u us‘. Hence, con a iamen e baliu (jb ii 158), si può co aggiosamen e a e ma e,
che ques o eonimas do ebbe esse e a a o come uno Velino epi e ų. be
menziona o eonimo analisi, necessa io discu e e qualche usų kalbos leksemų,
spė ina, klaidingai opo o o (Топоров 2000: 184; 2006: 200) susie ų con Chau i a i, kilmę: 1.
dial. . ka ‚medinis ilgako is plak ukas žu iai aps aigin i‘ ( a ojamas u ale, sibi e,
obės upės basine ( aka ų sibi as)) (СРНГ Xiii 138), cui opo o as in o subs a dija
bal izmu (Топоров ibd.), ne a e lek uojančiu. lie. kaũ as ‚olgas pagalys degu a i miši i
e dan ‘ (LkŽe). In ques o spėjimu non si può c ede e non solo a causa del usų
leksema di olimo a ealo, . y. leksema зафиксирована никугда bal ų neghaben oje
e i o y (neben ques o em ies ie a iesa, da i sul e mine usageim accol i 1908
m.), ma e pe le menziona e pa ole Li uanee di o igine: lie. kaũ as adap cinis sla izmas,
sie inas su . *kowy ‚į ankis lė am miešimu p ocesui į a di i‘ . ko e ka ai, ‚ kasama
kuo, skap uojama, izpjaunama, (su)pinama; ka nų a be žo ošies pã išalas, con cui si
iempie yža; colūgis; neg ažus lė apėdis žmogus‘ (СРНГ XiV 38) (← e b. . kowy ť
‚sukinė i, pasuk i, i is (i klais), cosa qualcosa a e lė ai, ne aly ai‘ (СРНГ XiV 3940;
Даль ii 129)) . копшка ‚lė as žmogus; ne ykėlis‘
kópa ‚ . p.‘; . kopálo ‚il is‘ kopálka ‚be quel a ezzo di sca o‘ (Dál ii 157). pe . dial.
ka ‚medinis ilgako is hak ukas ybiai aps aigi i‘ o igine si può solle a e ipo esia, che
sia gene icamen e sie ino con . кoварный ‚ as, quale kala apkaus us, g andines,
pančius‘ (Даль ii 127) < subs . . коварь ‚kal is‘ (Даль ibd.) < e b. . ko áť ‚apdo o i
plak uku me alą, o ni e me allo qualsiasi o ma; come su p eallo i mialmen e plak i
plak uku‘ (Даль ibd.), i. i. g a icamen e egli a uo ino come esempio di one ica
codi icazione, e le uojan e abso bcinę ly į (senza šakninio - -, plg. . ka unъ
‚a būzas, moliūgas‘ dial. . kan ‚ . p.‘ (Даль ii 71)), supona usią o mą *kau ← *koa
( one ικές шакние структуры изменение из-за русских языков neįбыстых фонотактных
g andies -oa-). signi ica i o al o e e en e kono a as e e en e (ab → ba)
esplicin inas, sulla base del p incipio di in e na seman ica kai os (plačiau ž .
k egždys 2010a: 2425):
ALL_62_63_make as.indd 71 2011.06.17 08:24:01
72
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
2. Ve b. . dial. кариться ‚pieg i; auky is, esse e niū iam, paniu usiam; esse e
is iggiam; esse e zasispy usiam‘ (Даль ii 98; anche z . СРНГ Xiii 138) anche non c'è
bal izmo, come sos iene opo o as, ma è denomina i , p ele a o da iu kų ko u
‚ udas‘, kazach. koŋu ‚š iesbė is, pal as, sa as; juodbė as (su buoda uodega e
ka čiais)‘ (Фасмер ii 211) è a esa ale seman is ica seguida di ques o a ima e bale:
‚ udas, juodbė as‘ ‚pa udęs, pajuodęs‘ ‚pajuodęs, pa udęs ( am-
sios spal os), odėl i paniu ęs‘ ↔ ‚pik as‘ ↔ ‚susi aukęs, nes pik as‘ ↔ ‚paniu ęs,
odėl i susi aukęs‘.
conclusioni
1) eonima Chau i a i i le e il p imi due skiemen di me a ezinio, o a imosios (uno
accan o all'al o p esen i skiemen di) me a ezės, ipà, cambiando la p ima del s esso
kamieno mo emà an ąja suponu mo o ak o ina kai a: lie. *Kau i a is ‚a klių
die as‘ < subs . lie. *kau ika is ‚ . p.‘ ( ... < ...k (a imoji p og esy inė asimiliacija))
subs . lie. *kau ikanis ( ... < ...n ( olimoji p og esy inė asimiliacija)) < subs . lie.
*kauka inis ‚ . p.‘ (mo o ak inė me a ezė pe abu) < adj. lie. *cauka inis
‚pe penden e a un cauka i‘; 2) di ini à nome Chau i a i non παξ λεγόμενον. egli sie ino
con dei nomen p op ium ( eonimu) Kauka ius ‚kalnų die as‘ egis a o nei la o i dei
lessikog a ų e igu e cul u ali della Mažosios Lie u os XViii a; 3) lie. kaũka as, lie.
kaũkas, p . cawx i le e p og essy inės asimiliacijos nulem ą one inės žodžio
s uk ū os kai ą (k...p > k...k): subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ > subs . lie. kaũpas,
káupas ‚iškilimas, kaubu ys, k ū a‘ (→ (su . -(a) a ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘,
kaũpa as ‚kaubu ys"; la. kaup a ‚kal a‘, la. kàup e2 ‚nedidelė kal a; kalnagūb is‘, la.
kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘) *kauka- ‚ . p.‘; 4) b odo skio e Milkaus dizionini
menziona nom. p op . ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ è pi minė, a
s yikowskio *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suppos a unzionali di ini à
cono azioni; 5) subs . . dial. ka ‚legnis ham ukas iskiai aps aigin i‘ e e b. . dial.
кариться ‚pieg i; auky is, esse e niū iam, paniu usiam; esse e is iggiam;
esse e zassispy usiam‘ non c'è bal izmai.
Li e a u a b MŠ iiV Bal ų eligioni e mi ologia on i, sud. no be as Vėlius. 1–2.
Vilnius: i u as, 20032005.
Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–2001; 3–4. Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
ALL_62_63_make as.indd 72 2011.06.17 08:24:01 eh iii endzelīns jānis, hauzenbe ga edi e.
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
73s aipsniai a icles būga iiii būga kazimie as. Rink iniai sc i i 13, sud. zigmas
zinke ičius. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká li e a u y ydačka, 19581961. cgL i
Cla is Ge manico-Li h ana. Manusc i ino XVII secolo okiečiųlie u ių lingue
diziona io AE. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidykla, 1995. dūnŽ Vi kauskas
Vy au as. no d eas e n dūnininkų šnek ų ocynas. Vilnius: Mokslas, 1976.
Supplemen azioni un labojumi K. Mlen bacha La iešu alodas ā dnīcai 12. īgā:
onda cul u ale izde ums, 19341946. ieW iii Poko ny julius. Indoge manisches
e ymologisches Wö e buch 12. be n und München: ancke Ve lag, 19591969.
jb i–V – balys jonas. Raš ai 1–5, pa . i a epšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as, 1998–2004.
jbŽ iiii b odo skis jokūbas. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h a ni co= Ge manic m.
Manusc i ino XVIII secolo diziona io, 13, p epa ée Vincen as d o inas. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2009. ka ičić iii ka iči ć adosla . Ancien Languages o he Balkans 12.
he hague & Pa is: camb idge uni e si y P ess, 1976.
Le IXXXVII Enciclopedia Lie u ių 137. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla, LeW
1953–1985.
iii aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g:
Vandenhoeck & up ech , 19621965.
Linde iVi Linde M. sa muil bogumil. Słownik języka polskiego 16. Wa szawa: w
d uka ni Xiežy Piia ów, 18071814.
LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 1998. LKe
Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
Publishing ins i u e, 1999.
LkŽe Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. www.lkz.l . LM iiii Lie u ių mi ologija 13.
Vilnius: Min is, 19952003. LP iŽii Lie u os pa a džių žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas.
Vilnius: Mokslas, Me iiV Mlenbachs kā lis. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns.
1985–1989.
īga: minis e o dell'is uzione, ondi cul u , 19231932. ALL_62_63_make as.indd 73 2011.06.17
08:24:01 hs Rječnik h a skoga ili s pskoga jezika 15, ed. omisla Ma e ić. zag eb:
kńiža nici jugosla enske akademije, 18981903.
74
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. Diziona io e imologijos della P ūsų lingua 1. Vilnius: Mokslas, 1988;
23. Vilnius: Mokslo i encyclopedijų edikla, 19931996; 4. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos
ins i u as, 1997. hj Rječnik h a skoga jezika. zag eb: Leksikog a ski za od Mi osla
k leža i Školska knjiga, 2000.
V g edasahi ā.
skok ii skok Pe a . E imologijski ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 2. zag eb: jugosla enska
akademija znanos i i umje nos i, 1972. s P i Sc ip o es e um P ussica um: Die
Geschich squellen de P eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha , h sg.
on heodo hi sch, Max öppen und e ns s ehlke, bd 1. Leipzig: Ve lag on s. hi zel, 1861.
БТСРЯ – Большой толковый словарь русского языка, ред. С. А. Кузнецов. Санкт Пе-
тербург: Норинт, 2000.
Даль i–iV – Даль Вл адим ир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
ПЯ i Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь AD. Mos-
ква: Наука, 1975.
САР Vi Словарь Академiи Россiйской 6. Санктпетербургъ: Императорская Акаде мiя
Наукъ, 1794.
СМ – Славянская мифология. Энциклопедический словарь. Москва: Международные
отношения, 2002.
СРНГ iXLiii Словарь русских народных говоров 143. Lening ad: Scica, 1965
2009.
ССЯ iiV Slo a ь старославянского языка 14. Санкт Петербург: Издательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
СУМ Словник украинской речи X. Київ: Наукова думка, 1979. СЦСРЯ iiV Словарь
церковно-славянскаго и русскаго языка 14. СанктПетербургъ: ipoграфiя
Императорской Академiи Наукъ, 1847. Фасмер iiV Фасме р Ма кс. E imologico dizza ì di
lingua ussa 14. Mos-
ква: Прогресс, 1986–1987.
ЦС iV Пётръ Алексев. Che ko ny slo a j 15. Sank Петербургъ: ipog a-
ià I ana Glazuнова, 18171819.
ALL_62_63_make as.indd 74 2011.06.17 08:24:01
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
81s aipsniai a icles asce ained wi hou paying a en ion o de ailed analysis o he lexeme
each componen . he o he conclusions a e as ollows:
1) heonym Chau i a i e lec s jux aposi ional me a hesis o he on syllables, i.e. con ac <
me a hesis ype has been se o explain he mo pho ac ical shi : Li h. *Kau i a is ‘ho se godʼ
Li h. *kau ika is ‘di oʼ ( ... < ...k (con ac p og essi e assimila ion)) Li h. *kau ikanis ( ... <
...n (incon iguous p og essi e assimila ion)) ‘di oʼ < Li h. *kauka inis ‘di oʼ (mo pho ac ical
me ha esis due o aboo) < adj. Li h. *kauka inis ‘appending o kauka iusʼ; 2) heonym Chau i a i
can no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed wi h nomen p op ium
( heonym) Kauka ius ‘gha s godʼ, which is men ioned in se e al Li huania Mino lexicog aphical
lexicons o he 18 h cen u y; 3) Li h. kaũka as, Li h. kaũkas, P uss. cawx e lec phone ic
s uc u al shi caused by p og essi e assimila ion (k...p → k...k): bal . *kaupa- ‘accumula ionʼ >
Li h. kaũpas, káupas ‘boss, hump, heapʼ (→ (de i a i es wi h su . -(a) a-) Li h. kaup à ‘hillʼ,
kaũpa as ‘humpʼ; La . kaup a ‘hillʼ, La . kàup e2 ‘small hill; sie aʼ, La . kàup is2 ‘sie a;
sconceʼ) *cauka- ‘di oʼ; 4) nom. p op . ( heonym) Kauka ius sememe ‘gha s godʼ men ioned in
b odowskis and Milkes lexicons is a ibu able o pa en d i , while s yikowskis *Kauka inis
‘ho se godʼ o accesso y, p esupposed by unc ional conno a ion o he god; 5) uss. dial. ka
‘malle used o knock ou a ishʼ and uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and
all; o ecalci a eʼ a e no bal isms.
Į eik a m. 17 no emb e 2010 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
El. pos a [email p o ec ed]
ALL_62_63_make as.indd 81 2011.06.17 08:24:02