50 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Las di ecciones de es udios: compa a i ji bal ų y o os
indoeu opeos lenguas g ama ica, bal ų eligija y mi ologija, šal inio y a.
M. s yikoWskio VeikaLo
KRONIKA POLSKA, LITEWSKA,
ŻMóDZKA I WSZySTKIEJ RUSI
eoniMai: CHAURIRARI heonyms in
M. s yikowskis wo k
K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi: Chau i a i ano acia s udijoje analizándose
Mo iejaus s yikowskio eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582)
mencionado eonimo Chau i a i e imología y aida de unciones de es a di inidad. Vienin elį,
cien í icos a gumen os g įs ą, desc ibó el nomb e de o igen de es e dios has a šiol p esen ó sólo
Vladimi as opo o . deja, opo o o econs uido *Kau -a is ‚ us a colo (elemen os simbolicos de
uego) cablio die ybė‘, basado da ybiniu a pu uṣa compui o modelo, es kazuis ino debido
econs uida segundo sando sex i bl. *a is ‚a klys‘, no apaliudidos en ninguna uen e esc i a
bal os. al explicación plan ea g andes dudas y debido mi ológica mo i ación, ma ni bal ų, ni sla ų
en el sis ema eligioso no hay conocido cablio di inidades (!!!) cul o (išsky us udimen inius
o emismo elic us). según nue a eonimo e imología así como análisis de di inidad unciones,
a i mada que el nomb e di inidad Chau i a i no es παξ λεγόμενον, como c e a has a šiol. espec a
que es e eonimas e leja en caminos a XViii. Mažosios Lie u os leksikog a ų y igu as cul u ales
ob as egis adas nomen p op ium ( eonimą) Kauka ius ‚kalnų die as‘ (jokūbo b odo ski y
k is ijono go lybo Milkaus žodynai). sin mencionado eonimo análisis, ambién se p esen an aún
unos, has a šiol, spė ina, e óneamen e con Chau i a i sie ų leksemų o igen desc i as (subs . .
dial. ka ‚medinis plak ukas žu iai aps aigin i‘, e b. . dial. ka iться‚ pyk i; auky is, быть niū iam,
paniu usiam; быть издыжиam; быть засипy usiam‘). esMiniai PalodŽiai: a pu uṣa kompozi as, παξ
λεγόμενον; p og esy inė asimilacija, eg e sy inė asimilacija; mo o one ina anspozición,
eonimas. keyWo ds: a pu uṣa compound, παξ λεγόμενον; p og essi e, eg essi e assimila ion;
mo phophone ic ansposi ion, heonym. ALL_62_63_make as.indd 50 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
51s aipsniai a icles anno a ion he s udy deals wi h he opics o e ymological analysis and b ie
nascence (consequen ly, a hie a chical posi ion in he bal ic pan heon) o he heonym Chau i a i
men ioned in Maciej s yikowskis wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582).
he one and only scien i ic examina ion o he issue was ca ied ou by Vladimi opo o . i mus be
o econs uc ion mo i a ion o unau hen ica ed (in any w i en sou ce o bal ic my hology and
eligion) bal . *a is ‘ho se.
s a ed wi h many eg e s ha a pu uṣa composi e Li h. *Kau -a is ‘ awny in (elemen o i e
symbolism) ho se dei y’, econs uc ed by he au ho o he hypo hesis, is no accep able due
P o iding ha non-exis ence o a ho se-dei y cul in bal ic and sla ic eligious sys ems, sa e
o emic es iges, such an in e p e a ion is doub ul in ela ion o my hological mo i a ion. being
based on he new heonym e ymology and analysis o he dei y unc ions, a p oposi ion has been
made ha Chau i a i could no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed
wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s god, which is men ioned in se e al Li huania
Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y (b odowskis and Milkes hesau uses). sa e he
my hologeme, he s udy p esen s an analysis o uss. dial. ka ‘malle used o knock ou a ish and
uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all; o ecalci a e, which we e w ongly
classed as bal isms. [...] e iam in e p e a io nominis habe acumen, cum ad idiculum con e as,
quamob em i a quis oce u [...]
(cice o De o a o e 257)
La p ime a ez de los li uanos y bajoschios di inidad Chau i a i esc í amen e en
uen es mini Mo iejus s yikowskis eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i
wszys kiej Rusi (s yikowski 1582: 144): chau i a i koński bog, emu pie uchy osłe,
ce s we, ożney ba wy o ia owali, aby się eż konie akie mnożyły, á kiedy go o pokoy
p osili od ich nie nie niep zyiacioł [bo go eż za boga woyny] iak i zymanie Ma sa, edy
pie na siodł za o ia y i modły mućili. Šį sakinį dominykas u bas (b MŠ ii 546) ansčia así:
chau i a i, dioses de jini gų; am o oda o gaidžius, plan o us, s ip ius, de di e sos
colo es, que y caballgai eis ųsi ales, ALL_62_63_make as.indd 51 2011.06.17 08:23:50
52 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII y cuando lo o daudaba pací icos, que enemigos noul as (nes lo
oLandas k egŽdys
conside é y gue a di u), como g ikai y omėnai Ma są, es o zapečky sob e balnais sėdėdami, le mendėsi y
aukas deja, u bas sakinio comienzią e čia bas an e lib e ai (le. emu ‚ odėl‘ (Linde V 616) keičia en ‚ am‘,
que puede pe cibi se como del p edicado p edica i o lie. da y o linksnį), y el inal in e p e a dudosamen e,
aukojo.“ iden iškai šį sakinį į okiečių kalbą anksčiau y a iš e ęs Vilhelmas Mann-
ha d as (1936: 330), į usų kalbą – Vladimi as opo o as (Топоров 2000: 173).
ma čiau p opo ciona in o mación, sob e la cual s yikowskis ni siquie a užsimena así se dis o siona
uzualiné signi icado de es a mi ologema: i. él no esc iba sob e ningún pečkį, i. e. zák osnį, ma ni li u ia, ni
zemaičiai s yikowskich que i ían en el pe íodo i a. XV, ningún kįnių, po los cuales se pudie a zaldįnij y
allí sac i ica , nes a ė (pe o es e hecho impo an e ha sido muy señalado an e io men e (2006: 176)), y a
cie o modo suk auda o nesumū yu ug yńą (k zyńa ( alesos no e an en las mon añas ugandas y pi a ías,
ya en las osas ugandas); ped enines k ūsnis plūk i- (Longinus). desc ibiendo los li uanos bui í, él a i ma
que los li uanos jun o con animales i ían dūminėse pi kios: nulius illi s uba um au aedi icio um nobilium,
sed an ummodo ugu ii unius ūsus [...]. ea in domo se, uxo es, pigno a, se os, ancillas, pecus, a men um,
umen um e omnem supellec ilem condun [...] (b MŠ i 560561) ( ambién é. Łowmiański 1989: 82). sob e
dūminę pi kią cuen a y Pilypas kalimachas: [...] ignis in medio ugu ii, ci ca quem accubi us ac discubi us
sine loci alicuius elec ione au obse an ia, neque ullius ei domes icae o do au disciplina (b MŠ i 601).
nėmis i ply inėmis k osnimis im a keis i ik XiX a. idu yje (Le Xiii 223–225).
okius pa ak us, . y. dūminę pi kią be jokių k osnių, mini i janas dlugoszas
johanneso boemo aubiecio a i ma que los li uanos no ienen adecuadas i iendas: Vapo a ia seu s ubas
haben nullas (b MŠ ii 358). In o mación semejan e p opo ciona ambién sigismundas he be š einas: in
humilibus casis, iisque oblongio ibus i am ducun , in quibus ignis in medio conse a u [...]. solen enim sub
eodem, quo ipsi habi an , ec o, sine ullo in e s i io peco a habe e (b MŠ ii 393). janas Łasickis ambién
habla de un bús de humo (‚landynę‘): Mapalia, quae u es appellan , su sum angus a, a que qua umus e
oe o exea , ape a, ex ignis, asse ibus, s amine, co bus ici aciun , in his homines cum omni peculio, in
pauimen o abula o s an e, habi an (b MŠ ii 579). 1 balsys (2006: 314) compa a la in o mación de la
aducción dada u bo con Lasickio eikale De Diis Samagi a m [...] ne a pa ešiu mi ologiniu hecho del dios
Pesseias lėpimusi de ás del oginín en e qué sólo a si es o p iauglio. desg a, s yikowskis no menciona
ningún ogin (ž . adelan e), y Pesseias (šio eonimo kilmei sepa adoinas sepa ado abajo) escondeasi no
en e qué sólo a si es o an eauglio, ma lo. pullos signi ica oda o a sememą (plg. Lasickis 1969: 42) ella
puede in e p e a se co ec amen e, solo co ec amen e ap ašius mencionado eonimo o igen (da z .
k egždys 2010: 5152).
ALL_62_63_make as.indd 52 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
53s aipsniai a icles e dad, hen ikas Łowmiańskis (1935: 43) a i ma, que diduomenés
i iamieji edi icios (cu iae, illae) muy sky ėsi desde dūminėse pi kiose i usiųjų.
desa o unadamen e, ex emadamen e con iables da os sob e iejos domés icos
bal os edi icios no exis en, excep uando cuen os sob e eligioso ca ác e es a ios y
asen amien os (plačiau é. k egždys ii. b MŠ p esen ado malas azeologismo le. za
2009: 131–133, 150–152).
piecem siedząc ans imas, ma le. piecem siedzieć signi ica no za ‚užpečkyje sėdė i‘,
como se indica b MŠ (užpečky [...] sėdėdami), sino ‚ yliai sėdė i = calmamen e
compo a se‘ (Linde iV 676). sin eso, p epozicinė kons ukcija na siodlach signi ica no
‚an balnų sėdėdami‘, sino ‚ ai i‘, plg. le. siodło (me onim.) ‚zum ei en‘ (Linde V 243).
Vadinasi, s yikowskis en a iza, que a dios ue sac i icada yloje esp. pací icamen e
acgian es. aigi uen es de la eligión y mi ología bal as u bo p esen aba a la di inidad
Chau i a i desc íbendo s yikowski ex o e imó debe ía alo a se como
ko eguo iná: chaukaip g eikai i omėnai Ma są, en onces amūs ai i jam molėsi i aukas
i a i, ži gų die as; odėl aukoda o didelius, s ip ius, į ai ių spal ų gaidžius, kad
i ži gai okie eis ųsi, o kai jį p ašė gelbė i nuo p iešų (nes jį laikė i ka o die u)
aukojo. la mención de mo i os an icinius suponuoja eiginį, que s yikowskis o ece no
espjui in o mación au en ica, sino p asimanymus, ma ikų i omėnų g eigos a . Ma sui
ue on ealizadas iukšmingai (plg. žynių salijų šokius (plačiau ž . zieliński 1999: 229; cM
505)), i. e. es os die ų unkcinė ( aip pa y p igim inė) cono acija sie a con judėjimu,
iukšmu, ais ingumu (jis nulemda o y 30 299, 526, 519, 5967, 656; zieliński 1999, 113, 115, 1181
3559). además, no ale ía igno a de la go iempo conocido hecho de que a ėjas es no
aisingumą) i pan. (plg. Нильссон 1998: 154; Тахо-Годи 1999: 92, 112, 136,
g iegos, sino akų2 di inidad (Тахо-Годи 1999: 289),cuyos i ališkumas se bu la ya en
iliado. se puede cau elosamen e adi ina , que neceškios signi ica i os eonimą
s yikowskis in en ó in e p e a , susiedándolo con simila men e sonambancios
lenguas li uanas palab as quizás lie. kã as ‚k ieg‘, como y más a de juo segę au o iai
(ž . adelan e). su mencionada in o mación sob e sac i icio de paces, al pa ece , es el
p opio au o de p asimaneción, ca ac e ís ica del nue o e a los isc i os, que han
asociado el i o pagano con c is ioniška adicija (sob e es o éjase k egždys 2009,
141142, 165166). po lo an o s yikowskio ase ción sob e di inidad mili a unción,
compa ándola con g iegos a ėjumi y omėnų Ma su, ma y , ac uo inas como
eseis inis-bele is inis. po lo an o se puede cau elosamen e a i ma que au én icas
se conside en dos hechos: 1) el nomb e de di inidad es Chau i-
a i; 2) Chau i a i – ‚ži gų die as‘.
2 Minė ina, kad šios die ybės a das už iksuo as k e os i Mikėnų kul ū os laiko a pio aš o paminkluose
(Казанскене, Казанский 1986: 140141), po lo an o mo ologinė es uc u a de la palab a puede se
helėniška, pe o peculia idades del cul o has a šiol iends ama alo a como supe s a ines, nulem o de la
in luencia de las naciones de Asia Meno . ALL_62_63_make as.indd 53 2011.06.17 08:23:50
54 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII balsys (2006: 134, 152, 154), discu iendo un posible
oLandas k egŽdys
Chau i a i dedicado o icios, i in mucho a ención asigna gaidžio o ojimui desc ibi . él
ambién enume a casi odos los in en os explica el o igen eonimo: dionizas Poška (LM i 41)
lo pe cibe como Szau i a ; simonas s ane ičius (LM i 95) debido a la lengua li uanas no
ca ac e inga al es uc u a one ís ica y mo ológica de géne o en gene al duda de su
au en iškumas; Mannha d s (1936: 339) cau elosamen e espėja, que eonimą se puede lee
como ka o ius y sie i él con lie. kã as ‚k ieg‘. algi das julius g eimas (1990: 418) el nomb e
de o igen no lo acla a, sólo econoce que has a aho a a nadie le ha sido posible hace lo,
aunque no bo a posibilidad mi ologemá de explica como uno Velino epi e á, i. i. ano su, es a
ka o caballgo [...] epi anija desc ibina neabejo inai una de las unciones más impo an es.
Velino y más son los in en os de e ela Chau i . pa imi, pe o ellos no lo han explic is i
lingüís icamen e, po lo an o y no na, y jonas balys obse a que los signi icados de es e
eonimo comúns de men e ya nadie pod a esol e (jb ii 56). al a i mación impo ancia,
desde luego, debe ía muy dedoji, ma [...] nomb e en su sec e o supe a habilidades
«среднего» человека, находящегося вне пространства, в котором можно
уразуметь тайну имени и именословия“ (Топоров 2004: 373).
Pasku inį i ienin elį moksliniais a gumen ais g įs ą šios die ybės a do mo -
ologinės aidos ap ašą mėginęs pa eik i opo o as (Топоров 2000: 172–174; 2006:
190194) plan eó una nue a, pe o comple amen e imp obable hipó esis de o igen de la
palab a3. Po supues o, hay que es a de acue do con su muy a gumen uo u
(podeciami p ūsų y idiomas Li uáneos ejemplos: p . chelmo ‚kepu ė‘ g a 61 p .
kelmo ‚ . p.‘ g g 40 (plg. PeŽ ii 160) y k .) eiginiu sob e inicialinio Ch a imą como K-
(Топоров 2000: 174; 2006: 190), pe o eonimo e imologinė analizė es kazuis inė.
eigdamos que Chau i a i es lapsus calami ep ezen an (plg. [...] segunda mi ad del nomb e (- a i) es
результат весьма распространённой графической ошибки удвоения слога […]“
(Topo o 2000: 174175; 2006: 190)), econs uye ly į *Kau -a is ‚ us os colo es (elemen os
simbolicos de uego) caballlio di inidad‘, ne a suponuojancia d ejopą da ybinį modelį: 1)
su iksinį edinį lie. *kau - + su . -a -is ← subs . lie. káu as ‚pelėsiai, mūsai, kaužai‘ bŽ 371,
j, kl; ‚sukiejada namazgo os indos g asa de plu a‘ j pozi ą lie. *kau - ‚pelėsio colo as
(LkŽe) a ba subs . lie. kaũ as ‚plaukas, gau as‘ j, jnš, VoL 327 (LkŽe) – odėl
mi ologema e lek uoja kolo is inį deno a ą ,ši mumas, žilumas, us umas‘; 2) kom-
obje o‘ + lie. *a s ‚a klys‘ ( bžn. sl. орь ‚e žilas‘, . орь ‚ži gas‘, č. oř ‚ . p.‘, hid . le.
O z ‚na e o upės in akas‘, O zyc ‚ . p.‘, s. le. o z ( ambién z . Фасмер iii 155)).
P im oji opo o o hipo zė di ícilmen e jus i icándose seman i icamen e, ma su . -a edinys
*Kau -a is, según és e su ix de la lengua li uanas de da ybinių a i ikmenų se3 has a has a en onces
es e in es igado apsi iboda o neu alu es a mi ologemas de inicion: [...] aínческого лошадиного
бога Chau i a i у Стрыйковского [...] (ПЯ i 136). ALL_62_63_make as.indd 54 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
55s aipsniai / a icles
memine aiška, iene e lexua e e en e deno a á y su cono aciné alę, i. i. debe ía econs ui
p o osememá *‚supelėjęs daik as al como pelėsiai‘ o *‚gau uo as (apžėlęs) suje o‘ subs . lie. s ãba as
‚sausas, ue eas s iebas‘ ds, ‚koks no s nadie ikęs daik as‘ sb ← subs . lie. s ãbas ‚s a ula o algún
daik as, conside ado dios y ado ado‘ dŽ, kb ii 53 y k . ; ‚s a ula‘ s. dauk. ; ‚s ulpas‘ M, L, y k . ; ‚pa idal,
o ma‘ lž; ‚pa álisis, apoplexía‘ sd 241, b y k . (LkŽe); subs . lie. ùma as ‚ iesulas, ė a‘ Q 496, k 474 ← adj.
lie. mas ‚s aigus‘4; subs . lie. žãba as ‚ša as, i bas‘ sn y k ., ‚smulkios šakos, jauni medukai, k ūmai‘
j b, ‚skalda, upus ž i gždas‘ nms, Vk ← lie. žãbas ‚ i bas, žaba as, šakelė‘ LV iV 677 y k . ; ‚s iebas,
s aga as‘ kp , Mžš y k . ; ‚ ykš ė (muš i)‘ j, Š y k . ; ‚k ūmas, k ūmynas‘ Ž, a. ba an. i k . ; ‚šakelė, de
la que se cul i a el a bus o, plan a‘ Šmn, su ; ‚žąslai‘ k. būg. y k . (LkŽe) (más ejemplos é. ska džius 1996:
302304). además, de acue do á al opo o o spėjimui, hab ía de econs ui p o osememą *‚pelėsio colo
de caballlių dios‘. basado al hipó ese, hab ía que conje a , que bal os pan eone debe ía es a y de o as
colo es de caballíes dioses. desa o unadamen e, bal os eligión y mi ología uen es en ales da os no
hay, po lo que es e concesión conside y inas nelogisku. segunda hipó esé imposible mo ológicamen e ( ad
y e imológicamen e dos es os ni eles de insejenam conexión úl imamen e cons an emen e en a izada (plg.
PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216)), ma spėjimo au o ius él a gumen a se pasi elkia subs . lie. a klỹs ‚naminis
ienanagis animales, con el que abajama, ažiábase, jojama (Equus caballus)‘ , k, kp, jnš, jnšk, gs, m, sd
30, b, sk y k . (LkŽe) da ybos analizę pab ėž ina, klaidingą leksemos s uk ū inę aidą. opo o a i ma, que
lie. a klỹs, la. akls ‚a klys‘5 (Me i 141) es á hecho con el su ix -kl-, u ilizado pa a los nomb es de
he amien as (nomina ins umen os) hace (plg. la. akls i la. dial. à kls ‚a klas‘ (ž . Me ibd.; b eidaks 2006:
118)), y lie. *a is ‚ži gas‘. desa o un, al conje u a e óneo en esencia, ma lie. a klỹs es nomen quali a is
(kaip i subs . lie. pi klỹs (ž . adelan e)) y es inas no de niekuome bal os lenguas neegzis a usio lie. *a is
‚ži gas‘ (ž . adelan e) o e b. lie. á i ‚su caballlu, plūgu abaja , pu en i ie a‘ sd 229, y k . ; ‚a dy i,
aus i‘ L (an); ‚laiky i a su olun ad, spaus i, eng i‘ a m, V , Lp; ‘nesu ik i, ie is‘ , d s (LkŽe) ( okį
klaidingą aiškinimą pa eikia P anas ska džius (1996: 196) juo, ma y , sekė i opo o as), pe o lie. á klas
‚p ie aisas 4 puede se , que pama inė es a o ma de géne o ue no adj. lie. mas ‚s aigus‘, bu subs . lie.
ūmas ndŽ, ūmas dgl ‚s aigumas, u gumas, g ei umas, g ei is‘ jnš, Lk y k . (LkŽe). 5 Es e la. akls a klys
e leja la in e na kai á de ni el semán ico, cuando uno e e en e cono a ų suponúa la apa ición del
secunda io deno a o, i.e. klas a klys (más sob e al kai á éase k egys 2010a:
žemei a i, žag ė, žambis‘ k, j i k . (LkŽe) (plg. amb azas 1993: 153), . y. su-
ponuojama p o osemema *‚ as, ku is empia a klą‘, plg. lie. piklas ‚pi kinys‘ sd
24–25).
ALL_62_63_make as.indd 55 2011.06.17 08:23:50 es necesa io discu i y ex aling is inio
56
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
123 y k . ; ‚užmokes is po pi kinį‘ sP ii 203204 (LkŽe) (← e b. lie. pik i ‚íqui i po
dine o‘ h, Pb y k . ; ‚p ésp i i po dine o especiales pamaldas‘ Zem, m, dn;
‚ am al u mane a adqui i i, gana ė i‘ sP i 227, ii 203 y k . ; ap endiendo a qué,
aduo is, gelbė is‘ Žd i k . (LkŽe) (plg. ska džius 1996: 193 o a de es e palab a
da ybą explica amb azas ‚3: (199 98))) → subs . lie. pi klỹs, -kas e iasi comp a y
en a de las cosas‘ Š, ndŽ, sim, sk (LkŽe), i. i. es as leksemos ak uo inas como
‚ leksiniai ediniai denomina i ai (!!!).
ac o í, suponuojcien e opo o o hipo zés alidingumą equi go e a i i oulio
apa amien o. cada ag icul o picky sabe que un caballo esp. e jilu no solo ce ca
imposible, sino y jo i i in pelig osiga pa a y sumany o ji gų omijimas, i. i. caballo
pa e imas a iamuoju, da biniu gy uliu. mucho an es a al seman emás ‚ži gas‘ y
‚a i‘ incohe encia señaló Maxas Vasme is (Fasme iii 155). desa o unadamen e, él su
a i mación noa gumen a, sólo señala ac ú, que el in en o elacionie i subs . . o ь
‚ži gas‘ con e b. . o áť ‚a i‘ es des exi oso. con es e eigino de Vasme io puede
acep a se sólo en pa e él comple amen e co ec o, p esun amen e, islumb ando
seman ís ico incohe encia de es as palab as, pe o e ada es ableciendo base de
da ybos. ninguna duda su ge no que . o ь ‚ži gas‘ es e b. . o áть emá ico o man o
s. sl. * edinys (dėl su más plačiau ž . Хабургаев 1974: 194) ales eiksmažodinių edinių
usų kalboje i in gausu: subs . . вонь ‚bjau us k apas‘ ← e b. . нять ‚smi dė i‘
(Даль i 240), subs . . хворь ‚skausmas, liga, negalia, liūdesys y k .‘ ← e b. . x o aть
‚skaudė i, silp i, si g i y k .‘ (Даль iV 545546), subs . . kopj ‚šach a; luga , donde kasama
ud, anglis, d uska‘ ← e b. . kopáť ‚ aus i, kas i y e c.‘ (Dál ii 157) (aques s ejemplos
de e ba y inę kilmę se puede a gumen a no solo ya mencionė u . копь seman ine
kono acija, i. i. ealizado o . ломáть ‚padalin i ue za, (su)laužy i‘ (Dál ii 264265)) y k .
eiksmo e e encija, be i semema subs . . ломъ ‚ ai, kas sulaužy a‘ ← e b.
seman inė subs . . o ь ‚ži gas‘ genezė comple amen e aiški. ella e lexiona e b. .
орáть ‚kalbė i заkimus, . орь ‚ži gas‘ es no bal ų y sla ų, sino sólo sla ų lenguas
meluo i, niekus aukš i i k .‘ dialek uose a ojamą sememą ‚ž eng i (skleis i
ži gui būdingus ga sus)‘ (plg. СРНГ XXiii 330). aigi galima eig i, kad subs .
ca ac e ís ico de e ba y s, po lo que lie. *a is ‚ži gas‘ econs ucción no puede. el
econs uido a pu uṣa ipo compues o *Kau -a is ‚ us a colo (elemen os de
simbolica de uego) del caballo di inidad‘ plan ea g andes dudas y po mo i o mi ológico,
ma ni bal os, ni sla os sis emas eligiosos no hay conocido caballo di inidades (aunque)
cul o (excep uando udimen a ios o emismo elic us, que and ejus P ocho o
(Прохоров 2002: 434, 433, 437) inclina a in e p e a como episodis de dei icació de ningún
ipo, gus a ía sp sp sp sp spa kle a gumen os; algunos los ase ciones de es e
in es igado simplemen e so p enden: zū bū que iendo p oba la exis encia de
ado ación de obje o zoomo inio aka ų sla ų žemėse, él nu oALL_62_63_make as.indd 56
2011.17:23 08:56
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
57s aipsniai a icles do su c eu ą chekų mi in e p e aciju (Прохоров 2002: 427), no eniendo
comple amen e nada que e con animal cul u, ma uno ka žygio a ibu os a klį kažkodėl in e p e a
como simbolį de la di inidad (plačiau. Крегждис 2009: 26526). además, esc i os en uen es de la eligión y
mi ología bal as zazmín ense sob e bal os, y no us ų o aus ų (o aún o okios colo es) caballíes
impo ancia en p ūsų cul o ce emigos (o al ez y ad inbinimien o de es os animales), plg. Pe o
dusbu giecio (b MŠ i 335336, 346) y simono g ūna o (b MŠ ii 80, 116117) da os ( ambién z . be esne ičius 2006)
(el cabllys bal as Rig edoje simbolizuoja ind os ži gą, plg. su epi e ą s. i. ha yaç a ‚ ai elis an bie o
a klio‘ ( V Vii 32, 1415)). aigi opo o o hipó ezé sob e es a deidad pi miná p ima ia de los caballos unción
unción ambién ko eguo ina, ma mi ologemos e iologica e e imologica aida suponuoja es a unción
siendo secunda ia (ž . más adelan e). basado ealizada análisis, puede a i ma se que opo o o suge i
li ians di inidades Chau i a i o igen de la in e p e ación modos son ko eguo ini en esencia. analizando
eonimien os mo ológica desa ollá, es necesa io obse a especí icas de palab as de da ía
peculia idades, p opias de eligioso cul o leksemom, e lek ujados no solo s yikows6 opo o o (PYA i
136) eiginys, ne a kumelės leche bebe ía po eligiosas o icios (bal ų nek okul o elemen as) y a klio
laidojimas jun o con la allecida debe ía se asociado con p ūsų a klio kul u es kazuis inis, ma ma ma
i s au o ius sieja a ibu es wi h he same dieu. según es a me odología, debe ía a i ma se y
ad inimien o de la dei és abeja, ma po las mismas ho as ( une amien o éase k egždys 2010b: 1314)
o iciigs a gšai gė ė ne kumelių pieną, o midų, pada y ą iš bičių medaus: Wul s ano kelionės iš Hydaby
(schleswig) į T uso ( y o P ūsija) ap aše (plačiau k egždys 2011 mê) se na a sob e los ex emadamen e
impo an es hechos de p oducción y consumo de los bid imos blancos: 1) and se 2) ne bi ðae naenig eðalo
geb o Ês um ala, ac acen mid ai biðdo genhô i da ne e ia, pe o aquí es bas an e midia (Pd ib.). Pab ėž ina,
que Viačesla as i ano s (Иванов 1974: 75138), i in de allamen e desc ęs ide. mi ologemą cabklys (así
ambién y caballlių impo ancia a los ce emonias une a ias; cla o, aho a muchos de es e abajo
cyning and þa icos an men d incað my an meolc, and þa unspedigan and Þa þeôwan d incað medo (s P
i 733) „i aldo as, i pa ys u ingiausi y ai ge ia kumelių pieną, o a gšai i e gai ge ia midų“;
enume ados a i maciones son discu uo ini (p.ej., sac iojamųjų žmogus → cabklys → jau is sekos
in e p e ació; el signi icado del sac i icio emenino; dei és, y no o dina ias chicas, como a i ma i ano , el
os o cubie o capa de g asa con una capa de (quio i ano en gene al noap a ia, aunque es e mo i o
iene un decisi o signi icado); d ynių mi ologemos in e p e ación; kinkinio impo ancia del caballo
de echío sac iojimui y su signi icado y muchos o os mo i os)), ningún caballlio dei ikacijos ac os
noinodo. aigi es e opo o o conside s amien o, ma y , debe ía a a se como ko eguo iną, aunque
menė ų e nog a inių mo i ų au en iškumu abejo i no hay ningún undamen o (bibliog a iją ž . ПЯ i 136),
plg. alimu cul u inio a i ikmenį aka ų sla ų lechi ų a eale: kašubų nek okul o apeigose ambién
menciona kumelių milk gė mas, ik juos ap ašęs aleksand as gu a (Гура 1997: 550), nesigilin į bal ų
mi ologijos dalykus, leksinį jungį kašub. pjic koblim dono ę e čia ‚ge i kumelės mėšlą‘, aunque la
palab a kašub. dono ę, neaiškus gu ai (junginio e imas inigiamas klaus uku), al pa ece , explicin inas
como adje y inės kilmės eikšmės plg. s. i. dóha ‚melžimas; leenas‘) < adj. ak. sl. *doj(ь)nъ ‚melžiamas‘
(< subs . ak. sl. *doja ‚melžimas‘ (< subs . p asl. *doja ‚ . p.‘ < e b. p asl. *doji i ‚melž i, mai in i
k ū imi‘ (ЭССЯ V 53- 54, 57)) → č. důje ‚ . p.‘ (ЭССЯ V 52)) → s. le. dojny ‚melžiamasis‘ (1452 m.), le. dojny
subs an y as: kašub. dono a ‚pienas‘ ← kašub. *do-j(e)-n-o a ‚melžimas; pienas‘ (su su . -o a, plg. le.
wilg-o a ‚saikinga d ėgmė, d ėgnumas‘ (Linde Vi 235), le. mok -o a ‚d ėgmė‘ (Linde iii 135); dėl
‚(a ch.) elacionado con el melžim; mencionado‘ (ЭССЯ V 56).
ALL_62_63_make as.indd 57 2011.06.17 08:51
58 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII kio en discusión Chau i a i, pe o ambién de muchos o os en la
oLandas k egŽdys
es uc u a de a dažodžių de es e peculia es a o léxico7. Uno de los p incipales ac o es, lėmusių
examinadas leksinės seman ines miemb os es uc u a mo ológica abu enómenoa, cuyo nepaisima 7
apa ien de di e sos ide. naciones sak alinės s e as lexicikos kilmę, necesa io obse a econs ucinio ni el
del mo o one ines palab a es uc u a de kai ų (nulem ų i abu enómeno), supona usių nebūdingų
mo o ak inių g andžių apa iadimą (plačiau z . Маковский 1998: 155, 158160). igno ando es os ki imus, i. e.
aplicando a omis inio mé odo de juzgado, pada oma nemaja e o es, plg. y ų sla ų kije o pan eono di inidades
Стрибог ligšiolinius desc ipciones de o igen, nou inčius absoliučiai nada que e no sólo con la desc ipción de
unciones de di inidad, sino ambién con mo ologine eonimo es uc u a (plačiau. ž g Креждис 2010: 212215)
suku iamos nieku. ideome ne a neegzis a usios, p okalbės lexicicos capacksniui asignables ly ys, cuya
mo ologinė es uc u a imposible no sólo debido segmen os ono ac inio g upamien o peculia idades, pe o y
po seman ino undamen o, ej., niekaip no pudiendo explica con es a die ybe siejamo . s iy (a ch. строй,
econs uya neį ikė inas kons ukcijas, ne a ide. en p okalb // usado el e min giminys és ly į *-p[h] [h] -
стрый) ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ (Даль iV 340) kilmės, Viačesla as i ano as i amazas gam-
k elidzė, p i a dami Ma c Vey (1931: 65–66; Вей 1958: 96) hipo ezei apie sl. s i- < ide. *pǝ i- ‚ ė as‘,
*p[h] [h]e - (Гамкрелидзе, Иванов 1984: 538, 765, 777, 791), las cuales, apa en emen e, ni siquie a el más
expe imen ado especialis a de onología no solo pod ían p onuncia , sino y mo y uo i géne o al es uc u a
de apa ición. e ec uado es as leksemos análisis, esul ó que su o igen comple amen e no ejea con la
senais žodžiais laiky i . стрiй (a ch. строй, стрый), Стрибог e lek uoja ėly us senosios usų kalbos
kininys és e miniya, y has a šiol i in mo o one inius al e imus (plačiau ž . Крегждис 2010: 214, 216).
Mencionados de esencialmen e co eguo ini spėjimams encon is la mayo in luenciaă u ie on olego
ubačio o (Трубачев 2006: 20, 49, 28, 53, 201 (p ime a edición 1959 m.)) acūzų ling is o Vey spėjimo sob e
adicialinio s kilmę palaikymas, pasi elkian bulg. pas ó ok, pas ok ‚pa ė is‘ < *po-p(ə) o (← *pə o ,
*ps e ‚ ė as‘). oswaldas szeme ényi (Семереньи 1967: 15) es ic amen e negigé opo unidad lie. as
‚pa e ‘ kildin i de *p ē- as, cuyo adicialinio *p ē joze as Mikkola (19081909: 124) según a i ma ide *pə ē
a ian ą, o . стрiй ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ kildina iz ide. *p - (> * - > s -); es e kazuis inio eiginío
en sus abajos lo desa olló mencionadois Vey, and é Vaillan as (1950: 82), geo gijus she elo as (1964: 191),
pe o es ic amen e suk i icado ch is ianas s angas y k . (plačiau. Seme enyi 1967: 15). Comple amen e
co ec o y mo i ado szeme ényi (1977: 7) exp esado dudas sob e sl. *s yjj kildimien o de ide. *pə e
ubačio as paneigia y p opo ciona al mo i ación: i. [...] совсем упускает из виду еще
uno p obable sla iansky ego con inuan bolg. pas ok ‘o chim < i.-e. *pō-pə o -. (T ubache 2006: 201);
ii. E imológicamen e anspa en e bolg. pas oc ‘o chim < *po-pə o . Un poco di icul ad-
нителен вопрос о развитии значения ‘пасынок’. Образование с суффиксом -ъкъ вряд ли восходит
aquí k p o unda an igüedad, s . d .-češsk. pas o e y bolg. pass oche con su ixos -e-, -en -. Aquí
не исключено первоначальное значение принадлежности (‘отчимов, неродной сын’ = ‘пасынок’).
Обращает на себя внимание отсутствие раs o ъkъ в восточнославянских языках. Единичное др.-
русск. посторъкъ, вероятно, заимствовано. Из южнославянских языков происходит алб. pas e k
‘Pasnoc (T ubache 2006: 49); iii. С p e ixom pa-: русск. pao ec (V. I. Daľ: ‘ne odnej oče, воспитатель
приемыша), s . li uo sk. pa e is ‘o chim e as ‘отец. Сюда же, posiblemen e, pe enece болг. pas o ok,
pas o ok ‘o chim < * opə o (Трубачев 2006: 2728). desa o unadamen e, odos es os ase ciones de
ubačio , al pa ece , co eguo ini no solo debido a que su au o no b inda con ianza esp. lingu is iniais
a gumen os, y no Vey spėjimais, g įs o bulg. pas ó ok, pas ok ‚pa ė is‘ desc ibe de o igen, pe o g e ina
comple amen e di e en es leksemas de e imología (ž . más adelan e). En p ime luga ejec inas
a omis inio juicio nulem o enunciado, ne a lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ic as pad e, el segundo ma ido de la
mad e a los hijos del p ime ma ido‘ k, sln y k . (LkŽe) pa iiningas . páотец ‚ъpa ė is, į aikio c iin ojas;
segundo pad e‘ (Даль iii: 16) e bulg. pas ok, pas ó ok ‚pa ė is‘ (< ide. * opə o ). Todas de es as palab as
ienen o igen di e en e: 1) lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ic as pad e, segundo ma ido de la mad e p ime ojo
ALL_62_63_make as.indd 582, 2011.17.06. 08:23:51 al mi opoe inių a i ikmenų bu imas esp. ka ojimasis
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
65s aigsniai a icles /
‚ elnias‘ (Vėlius 1987: 40) ← adj. lie. jáujnis, -ė ‚jaujos; ya d io in o (p ieš kulian ); de
jaujos cul o; yajoje min as‘ gg y k . (LkŽe); subs . lie. ja nė ‚ja ų dei ė‘ [k] subs .
lie. ja nis ‚ja ų sandėlio p ižiū ė ojas, ja ų a sa gų su ašinė ojas‘ [k]; 55 Lex i k .
← adj. lie. ja nis, -ė ‚ja ų‘ k i 537 y k . (LkŽe) y k . (da ž . Крегждис 2009: 305)) ← nomen
p op ium ( eonimas) lie. Kauka us 59812 (kauka ius) ‚kalnų dios; go be g‘, menimas
jakūbo b odo skio (jbŽ ii 175; iii 364) ( íl e es a uen e usó y k is ijonas go libas
Milkus (plg. Lke 417; jb ii 158)), e lexujojan i in seną esp. pi minę šios die ybės
p o osememą (!!!) (ž . adelan e).
di e sosos iempo au o esų eikaluos, pasak opo o o, nė a a si ik inumas, no iim is, pe o bū inybė i
dėsning, nulem i paslap umas y gilios p asmės (Topo o : 11 2007 . y uno de los p incipales a gumen os,
p onoyendo la unidad signi ica i a no solo o mali, sino ambién au én icamen e (plg. Cu che *‚ aguo ųjų
gal ijų die ybė‘, mencionimą Xiii a. a ado de k is bu go, y XVii a. i iusio Ma o P e o ijaus (b MŠ iii 261)
indicomą die ybę ‚ Ka wai is e šiukų die as‘ (ž .
Крегждис 2009: 286, 305, 319)).
que se de e mina a lie. Kauka ius da ybinis undamen o, su análisisę, ma y ,
ale ía empeza desde leksinio o man o -ius ap a imo, ma acos umai ediniai
con su . *-ŭsuponuoja accionmajo odinius abs ac us, plg. subs . lie. gỹ ius
‚pagy imas, ga bė‘ dP 150, 320 y k . (ska džius 1996: 76). Sin emba go, es necesa io
en a iza que en las a meces li uanas i in ecuen emen e se usan la misma
concepción eiškiančios *-i *-kamienų ly ys (plg. lie. ddžius ‚dėdė‘ Vlk , sasna a lie.
dial. ddis j b, sk es bas an e iejo eiškinys (plg. kazlauskas 1959: 41; zinke ičius
1966: 255)), y *-kamienų ly ys u ilizadas g e a ē kamieno a i ikmenų (plg. lie. dial.
pasáulė k n ‚pasaulis‘ a d. lie. Sáulis b š, ob, k, Saulis kn, Mdž y k . ; Saulỹs Pn,
Š nčl, gn; Saũlius al y k . (zinke ičius 1966: 219)). Es a di e encia de azones muy
cla amen e es nusakęs kazimie as būga ( ii 665; da e zinke ičius 1966: 224),
eigés, que kamienų į ai ación azones hay que busca en el declinacinėje kamienų
mišimo sis ema especialmen e ie as y con ellos besi ibogan es aka ų aukš ai
šnek ų plo uose, i. y. aquí debido neki čiuo ų pajinių o mamen os š (pi m, desde
luego, ilū iočių žemai lexnek ose) (ā-kam gen. sg.) - > -es -ē - < -es (ās-kam.) →
ā-kam. ē-kam., o ā-kam. *-ŭkam., plg. Ka liáučia ‚ka aliaučius‘ (ge ullis, s ang 1933:
18) po la misma azón, po qué yko y *-ŭkam. po en ada en *-kam., i. y. po nom.
pl. o mas de es os kamienos lyčių declinacinio iziguigimo (mo ologinė neu aliza),
plg. (nom. pl.) lie. asius ‚ uc us‘, (nom. pl.) asiai lie. sėnys ‚ ūmai, puošnūs namai‘
SD5 48 (acc.pl.) sienius Žch 13914 (< *sieniai) (plačiau ž . būga ii 554555; ambién ž .
gi denis, gi denienė 1997: 291).
ALL_62_63_make as.indd 65 2011.06.17 08:52
66
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Vadinasi, galima spė i, kad nom. p op. lie. Kauka ius ‚kalnų die as‘ galėjo a si-
encon a según analogía15 con a d. lie. Sáulius k š (LPŽ ii 683) (← *saulius ‚sol‘ <
*saulia ‚ . p.‘ < (ē-kam.) lie. sáulė ‚ . p.‘), suponuojan e -kam. ly į *Kauka is ‚ . p.‘ (
a d. lie. Sáulis, Saulis, Saulỹs ← *saulis, -ys) subs . lie. kaũko is ‚kaubu ys, k ū a‘ kl
(LkŽe; ambién z . amb azas 1993: 138; 2000, 116), o ši de kam. lie. *Kauka as16 ‚ . p.‘ <
(leksinė me onimija) subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ b, , MŽ2 118 y k . ;
‚kalno i šūnė‘ M, s. dauk., b 4 Moz 23,9; ‚zemės pakilimas, kups as, kapčius‘ b, j;
‚kak a, pakaušis‘ kai (LkŽe) ( a plg. lie. kaúko as, ô 73 ‚mand ago a‘ (cgL i 75); . y.
e lexek ujada aisingumo semema (Le XVii 225), que sie ena con una p incipales
ch onines di inidad unciones exi ingo deskuonių susilaukimu esp. gausa). ya se ha
mencionado, que semema ‚kalnų die as‘, al pa ece , es pi minė, po lo que es
necesa io de e mina , cómo su gió s yikowskio minima ‚a klių die ybės‘
signi icación. Es a p oblemá se puede esol e , solo e ec uando subs . lie. kaũka as
‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ y k . análisis mo ológica (esa y e imológica) análisis. has a
šiol es e palab a li uanas se in e p e a como subs . lie. masuca su . -a a edinys
(ska džius 1996: 303). aenkelis (LeW i 230) lo lle a de subs . lie. kaũkas ‚auglys, o is,
kiauniežis‘ k, j, Lsb 194, n (LkŽe). al compa ación es comple amen e comp ensible y
cla a, ma abi leksemos suponuoja e e en á
Explicidad; el, que salikilę, išsikišę. Sin emba go la conexión signi ica i a en e es as palab as y subs . lie.
kaũkas ‚ u us nešan i hoga espi i ua, ai a as‘ b, y k . ; ‚nek is y o aiko ėlė k, c i 1059, j; ‚ elnias‘
Lš; ‚pe senęs, sujiū ęs, susi ėlusiais cabellos homb e; seno iškas p ie a ingas žmogus‘ M j;
‚kaukaspenis kp; ‚neūžauga, pequeño homb e‘ k (LkŽe) es comple amen e neaiškus. Hadiasi, nolaški y de la
úl ima palab a o igen, aunque p ecisamen e sąsajos con es a mi ologema i lie. *Kauka as esp. die ybe
*Kauka iniu p esencia nulėmė s yikowskio mencionos signi icación ‚a klių die ybės‘ apa ición, ma
basado según da os de la gen eoka, de e minado que kaukai, como y ai a ai, p ziū i caballlius (Le 186 Xi;
( elniai es o ca ac e ís ico y sla as (jie a klius incluso llaman juodais elniais)) plg. Vėlius 1977: 124, 126;
(kaukai) 184, 186189, 193) (čia menciona que la compa ación de kaukai con ai a ais ambién esul a
nea si ic inis (esa, na u almen e, sepa ado p oblema que exige in es igación) a menudo sus unkcinė
kono acija lie iden iška (jb ii 158; Le ibd.), plg. ái a as ‚žmonėms u us nešan i pasakų bū ybė‘ sd 129,
15 Analogía simila suponúa y o as o as Li uanianas leksemų deklinacinių ipų ki imų endencijos, plg.
ančios nuosėdos, sandėlis Šk (LkŽe) ŭkam. lie. dial. ž ỹ ius (2) ndŽ y k ., ž y iùs (4) al y k .
ŏ kam. lie. ž ỹ as Va n, k ž, ž as (3) Šk ‚smėlio, ž i gždo i ga gždo mišinys‘ j i k .; ‚žemė, di a,
ku ioje daug ga gždo‘ j b i k .; ‚ž i gždo akmenukas‘ P , akm, k ž, j b, skd ; ‚o ganizme susida-
‚ . p.‘ (plg. Ž y iaus didelį kaupą su ežėm L ž . s. . kaũpas LkŽe). 16 La úl imaji mi ologema, apy , nulėmė
pejo a y inės de o igen subs . lie. kauka as ‚gi uoklis‘ Q 22, Mi i 227 (LkŽe) apa idimien o, ma ka čema
habi ual del diablo localización (Vėlius 1987: 5354, 94) (basándose en da os olklo o usos, odos gi uokliai es án
del diablo dominio (!!!) Власова 2008: 542543, 547). ALL_62_63_make as.indd 66 2011.06.17 08:23:52 eiginys de ocodyno
au o es (ž . ЭССЯ Xiii 8687, 94), ne a subs . . кука ‚kumš is, sugniauž a plaš aka‘ (apie su kilmę plačiau ž .
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
67s aipsniai a icles n, j y k . / ; ‚ aikos en o ą po o ece pe mi ido juguel,
lakdynė‘ j. jabl. ; ‚nenuo ama, padauža‘ sln , k n, j (LkŽe); ‚b ank as (pa e del
a klio pakink ų)‘ (Vėlius 1977: 174)). e dad, según da os de li oneses nau osakos
(L 1583/51), kaukų e iologija es á asociada con caballlių cue po pa imis ellos
pe inami de neg o e žilo kiaušių
(plačiau ž . Vėlius 1977: 183).
Majiulis (PeŽ ii 148150), analizuándose mencionados eas e n bal os leksemų i subs . p .
cawx ‚ elnias‘ e 11 conexiones gené icas, a ibuyó a la palab a p ūsų en ninguna uen e
esc i a o nau osakoje neminė ą, ne a a esia diosa ca ac e ingą, kono acinę sememą
*‚ as, que sulinkęs, susikūp inęs y e c.‘ (PeŽ ii 149). con al a i mación Mažiulio
acep a se no puede po una azón muy simple ni subs . p cawx ‚ elnias‘, ni subs . lie.
kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ no puede se edados de adj. bl. *kauka- ‚sulinkęs,
susikūp inęs‘ < adj. ide. *kouko-(: *keuko-) ‚lenkian is (links an is, sulinkęs) dengiančiai‘
‚dengian is (deng as) lenkiančiai (links ančiai, lenk ai)‘ < e b. ide. *(s)keuk- *(s)kouk-
*(s)kk- ‚deng i(s) lenkiančiai (links ančiai) lenk i (link i) dengiančiai‘ (Pež II 1506), ma
es as palab as suponuoja no sulinkimo, sino išššikišimo, išsišo imo, bu o aukš ai
kono a us (plg. u bu is: 1981 77) seman inė hei kono cija di e en (api e e en inę
lyčių plaęuskas: 6465, 8 1987 (pana e as e adia iliV) y LiV (i 319) ) . ? *keuk- ‚sich biegen‘, .
y. ‚link i, kuk i, (su)kump i‘ ejemplos: e b. s. i. (Ved.) u -kucan - ‚ ai y is; susikūp in i;
sulink i‘, .p. n-gwč- ‚nusilenk i‘, ai . cúa ‚k ei as‘, s.-k . kka ‚kablys‘, lie. kaũkas
‚kanko ėžis‘ (po cie o, al signi icado no se menciona LkŽ (!!!)), i. i. no se apliqui la
a ención a un hecho i in impo an eos, que enlinkamien o esp. ‚dauba‘ no es
desbinamien o esp.kal a‘). Hadiasi, es os palab as de (jais seka y Liubo ė ku kina,
susiejusi lie. kaũka as con sl. *čuko ъ plg. Ku kiina
kilmė y a isai ki a, nei aiškinama aenkelio (LeW ibd.) i Mažiulio (PeŽ ibd.)
1992: 164) abajos17.
Vienas a gumen ų, ku iais Mažiulis g indžia sa o spėjimą apie galimą adj. bl.
*kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ ekons ukciją – klaidingas E imologinio sla ų kalbų
Фасмер ii 404) ligin inas con . dial. cúca ‚gi inis, i iendo pi yje‘ (plg. СРНГ XVi 30) ellos se p esen an como
miemb os de un léxinio seman inio lizdo. desa o unadamen e, es as palab as son comple amen e di e en es
de o igen . dial. кука ‚gi inis, que i e pi yje‘ (ЭССЯ Xiii 87) es lal o as (ma y , suponido onoma opėjinio
bu-bu, apuoko o pelėdos sonsų pamėgdžiojimo, y pejo a i ės eikšmės ( ambién pa lal o o) . кáка ‚ u;
bjau as is, malis, su as, isma os‘ (Даль ii 75) con aminación), e lejuoyendo eg esy inę asimiliación (dėl
kalbos 17 Es a explicación ka ojamo y más ecien es p ūsų leksikologijai des inadas en iendas (plačiau ž .
b azai is
2010: 150).
ALL_62_63_make as.indd 67 2011.06.17 08:23:52 usua io ( aiko (!!!)) blogos a iculiaciones:
68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
k...k ← б...к) . бка ‚ elnias; mi inė bū ybė‘ e k . (СРНГ iii 262), ‚pabaisa (baubas), con el
que in eligen es educado es gąsdina niños; an žmogis; lokos; pik as, c uu us,
in ieliamas homb e‘ (Даль i 138). o o, Mažiulio pasi elk as, p . caws ‚ elnias‘
geninai is la. kaũcns ‚pap as oji upūžė; a lė‘ (Me ii 172), ambién es del odo o a
o igen, ni indica el spėjimo au o . es a uo inas como subs . la. kauca ‚s augimas,
ėkimas, blio imas‘ (Me ibd.) y su . -n-s edinys ( la. mei a ‚duk ė; me gai ė, niña;
a nai ė‘ → meî ns ‚me gio ė; me gy ė‘, la. māsa ‚sesuo‘ → la. māsns ‚pusb olis,
b olėnas‘ (endzelīns 1951: 303); da plg. subs . lie. ylà ‚nebu imo uido, uidos;
yluma, se i is, amybė, amumas‘ nW, kŽ y k . ; ‚ illamien o‘ sd 151 y k . ; ‚ ykus
ai e, š ilis‘: ndŽ, g Ž, dŽ; ‚ yki luga , ylus kampelis‘ Vd; ‚nekalbus žmogus, ylūnas‘
ndŽ, k (LkŽe) → ylẽnis, -ė ‚ ylus žmogus, ylūnas‘ dŽ, ndŽ y k . ; ‚ iešai ne eiškian is
su pažiū ų žmogus‘ dŽ (LkŽe); lie. gá banà ‚susi ai ę pelos, ilnos o plan as‘ k i k .
(LkŽe) → lie. dial. he bẽnis, -ė ‚kieno los pelos he benė i‘ Pc, sml y k . (LkŽe) ( ambién
ž . ska džius 1996: 235) y k .), o la. kauca es de e ba y as, es inas de e b. la. kàuk
‚kauk i, k iok i, audo i; llo a , kūccia ; uido; š ilp i (apie en ją); aškė i,
b aškė i; (ausį) e iančiu ga su sonambė i‘18 (Me ii173), plg. la. kaũku is ‚š ilpian is
iesulas‘ (Me ibd.). aigi Mažiulio p esen ado p . caws esp. lie. kaũkas desc ipción de
o igen es ko eguo inas.
deudables lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx ‚ elnias‘ el p oblema de de e minación de
o igen ácilmen e se esuel e, basado co ec amen e Mažiulio islumb a seman ine y
gene ine es os leksemų sąsaja con upūžės nomb e ano ės bal ų pena u (labai kaũcns,
abejo inas spėjimo au o iaus mi ologemos e inimas (ž . oliau)). ik p iešingai
Mažiuliui (PeŽ ii 148), su minė ais žodžiais sie inas ne onoma opėjinės kilmės la.
bu subs . la. kaupis ‚ upūžė‘ (eh i 594), la. kaũpiņš ‚ upūžė, a lė; sob e la supe icie de
la ie a pu san e hybas‘, la. kàupenis2 ‚ upūžė‘, la. kaũpī is ‚ upūžė, a lė‘ (Me ii 177),
suponuojančiais no kokį aunque sec ap ingą mi ologinį pena o e e en ą po lo que no
necesi an econs ui nikuome neegis a usios ly ies la. *kaũkena- ‚kaukinis,
pe enecien e a kaukas (pena ams)‘ (PeŽ ibd.), pe o e imológicamen e undamen ziamo
sememą leng ai ‚sikišimas, išsišo imas sob e ie a‘19 la. kaupis ‚k iauklės kiau as (Me
ibd.).
de di e en es acen os de o mas de o igen, cuyo especial signi icado en a iza Mažiulis (PeŽ ibd.),
azones ácilmen e explicadas co espondimenimis de la lengua li uanas, e lek18 onoma opėjinę la.
kaũcns kilmę se puede a gumen a y la. ķauķis ‚ upūžė‘ (Me ii 357) < e b. la. ķauks ê ‚kiau kiau
iauksė i, kiauksė i y e c.‘ < (onoma .) la. ķauku ‚kiau kiau‘ (Me ibd.). 19 La. kaũpiņš ‚niekinamasis
menko humano o animaleso į a dijimas‘ (eh i 594) suponuoja apelia y inę palab a del signi icado kilmę,
ma y , según e e en e upūžė esp. a lė pejo a y inę cono ació. ALL_62_63_make as.indd 68
2011.06.17 08:23:52 po lo que se puede muy cuidadosamen e adi ina , que algunos p ūsų y li uáneos
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
69s aipsniai a icles uojančiais pama ines es as lyčių o mas: subs /. lie. kaũpas, káupas
‚ischkilimas, kaubu ys, k ū a‘ k y k . ; ‚ pa ubes o e du as, puel adas en pilas, cubie as de paja y
cube as de ie a; ūsys‘ b y k . ; ‚saiko exceedijimas, exceedis‘ , sd 398 y k . ; ‚cas po encima de
las no mas, más como necesi a, sob eus‘ k , slk y k . ; ‚ i šugal is‘ ds (LkŽe). Pab ėž ina, que
his ó icamen e es os lycios aiznis es silpnoji bazė, a akū inių lyčių a si asubs . lie. káupa ‚kaubu ys‘
lie. dial. káupas ‚ . p.‘ ( aip y s.-k . kpa ‚k ū a‘ kp ‚ . p.‘ (ž . būga ii 442); būga (i 441) g. masc. ly į alo a
dimas nulem as kolek y o o man o *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 29–31), plg.
como inno ación), la. kuõpa ‚k ū a, yšulys (ja ų pėdas), guba‘, ad . la. dial. kuõpã ‚ka u‘ lie. dial. kuopa
‚kaugė, kūgis, s i a‘ (plg. būga ii 355) < subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ < adj. bl. *kaupa- ‚kaup as‘ (plg.
PeŽ ii 151) < e b. bl.-sl. *-kaup/*kp- ‚ca ga en el mon ón; kyšo i‘ (< ide. *keup- ‚ . p.‘ (Poko ny (ieW 591)
econs uída semema ‚link i, lenk i(s) y pan.‘ aukščiau menė ų leksemų seman inei aidai aiškin i
comple amen e no con iene, po lo que keis ina)) > e b. lie. kaũp i ‚kas i en k ū ą, hace kaupą‘ k, j;
‚sukas i ie as sob e plan ao kamieną o sob e qué o a, kaupuo i‘ k, n, k sn, k k, j; ‚ ic i, elk i,
concen a i‘ M s; ‚g ob i, g ieb i sau‘ j (LkŽe). así que se puede adi ina , que lie. kaũka as, lie. kaũkas,
p . cawx e lek uya p og esy ines asimiliaciones nulem ą one ines palab a es uc u a de kai á (k...p >
k...k): kal a; kalnagūb is‘ (Me ii 177), la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘ (eh i 595)) *kauka- ‚ . p.‘, plg.
nom.p op. lie. Kaũkas ‚ enka isokius diik us i nešasi namo‘ (bu kus 1995: 255) (kauno apylinkėje lie.
kaũkas pe cibiamos sólo como šykš us, oda namo empian is žmogus (!!!) R. K.) e b. lie. kaũp i ‚g ob i,
g ieb i sí‘ kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, g upo de pe sonas; cupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, hid . Kpa ‚upė en
subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ (→ (su . -(a) a- ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as
‚kaubu ys‘ Vl (būga i 447); la. kaup a ‚kal a‘ (eh i 595), la. kàup e2 ‚nedidelė
c oa ía; Κόλαπις (mini s abonas)‘ ( hs 789, 791; ambién ž . būga ii 442) slo . kúk ‚kal a‘ (plg. PeŽ ii 150),
k . kk ‚(ana .) la pa e supe io (išsikišan i) del musculo emunica de humano y animal; akmens i šus‘
( hj: 517; hs: 20 emp i as es e p oceso p esuponidą o igen suponuoja y p ūsų oponimicas así
hid onimicas ejemplos, e lek uojan ys luga o a džių con šaknies -pi -kgalimų a ian ų egzis a imą:
(ž . aukščiau). okio ki imo bū a, ma y , jau bal ų i sla ų p okalbėje20, plg. s.-k .
op. p . (Pie ų P ūsija) Kaukenynen 1400 (ge ullis 1922: 58; blažienė 2005: 271), op. p . Kaucaliskis 1331,
Kaukelawke 1394 (ge ullis ibd.), op. p . Koken 1755, Nüwe Kuckendo 1380 y k . (P zyby ek 1993: 102103,
315) hid . (up.) p . Caupeaps 1395, op. p . Kaupsi en 1343 (ge ullis ibd.). hace al a sa gią p elaidá es
posible, basado i in abundusia (con šakniniu -p-) la ians oponimine ma e ial así aki aizdžių one inių
al e nan ų exis a im en es a eas e n bal os habboje: op. la. Kaupa, Kaũpas, Kaũpes op. lie. Káupos;
op. la. Kàupa i2, Kaupe -kalns; Kaũpes-kalns op. la. Kauku i, Kaũku e, Kauķu kalns y k . (más ejemplos
é endzelīns 1961: 63, 6768).
kaukšaknies oponimai y hid onimai sie ini no con kauko esp. elnio, pe o kal os esp. kalno
e e en ine cono ació (!!!). ALL_62_63_make as.indd 69 2011.06.17 08:52
70
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
753) s.-k . kk (kûk), kùka ‚digžiulis akmuo, iedulys‘, op. (bosnijoje) Kk //
Kûk ‚g iegoji kal a‘ ( hs ibd.)21.
al spėjimą se puede a gumen a y mi ológicamen e, ma es conocido que kaukas,
como usų дворовой, š edų i om e, no egų Nisse, suomių anhuan hal ija,
alli on u, iihenhal ija y o as en idades, más elacionadas con jauja, a u, y no
con la gen e al luga de esidencia él lle a g anos, heieną, cuida a los caballos y . .
(Vėlius 1977: 188), . y. kaukas k auna k ū as esp. kaupia, plg. ya menė ą e b. lie. kaũp i
signi icmes ‘kas i en pile, hace kaupà‘ y ‘ inc i, ack i, concen a i‘ (LkŽe). aigi
uel e ob io, que y aenkelis, y Mažiulis a un lexiniam seman iniam lizdui asigna on
comple amen e di e en es o igen y signi icado palab as one inius homonimus
(homo onus): subs . lie. kaũkas ‚ u us nešan i hoga espi i ua, ai a as‘, (LkŽe) <
‚nek ikš y o aiko ėlė‘, ‚ elnias‘, ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais žmo-
gus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘, ‚kaukaspenis‘, ‚neūžauga, mažas žmogus‘
ide. *keup- ‚ca ga en el mon ón; kyšo i‘ ( okia semema neišski a ieW 591; o a
in e p e ama PeŽ ii 61) subs . lie. kaũkas ‚ž ejų į ankis un cable o a co de made a con
el que a suka po el hielo ne iesiai enančią ka į Vdšk, s j, kl , ign, š, Š nč, Lkm, Plš,
nmn; ‚ka is ežimui p i e ž i, e žė u ė‘ dglš (LkŽe) < e b. ide. *keuk- ‚(su,
de)link i‘ (ieW 588589) ( ambién é. PeŽ ii 150). basado ealizada análisis, se puede
a e idamen e a i ma , que b odo skio y Milkaus dicciona ios men nomen. p op.
( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ es pi minė, o s yikowskio
21 Pe a as salokas s.-k . kk, gen. kùkašla ‚unicaulio supe io pa e y k .‘ elaciona con s.-k . klk (< p asl.
*klъkъ)‚šlaunis; coxa, emu ‘ e lle a iz ide. *kk- ‚(su)link i‘ (skok ii 225), pe o de su p opio indica op. Kk
(Milna, b ač) ‚aukš uminė ie o ė con snieguo a kal a‘ suponuoja no sulinkimo, sino išsikišimo e e en
(!!!), i. i. él sie inas no con s.-k . klk ‚kulšis‘, pe o s.-k . kk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘ ( hs 753), y el
úl imo con s.-k . kp (Vuk, kosme , Žk) ‚k ū a, kaupas; medžių, g upo de pe sonas; cupe a; šūsnis‘, kúpa
(Vuk) ‚k ū a, ace us; nend ios glėbys‘, compa in ino con lie. kaũpas (plg. skok ii 225, 236237). salokas
ambién islumb ó es os leksemos gené icas conexiones p olyčių ide. *qeu-p- ide. *qeu-kski umus į a dija
sólo di e en es o man ų *-ki *-pkai a (skok ii 237). oks a sainus es a alo ación de es as palab as
de e minó la misma o igen leksemų ( e lek uojančių p og esy inės asimiliacijos kai ą: k...p → k...k)
skaidymą en sepa ado leksinius seman inius lizdus, . y. es as palab as p oly ė es p asl. *kupъ ‚k ū a,
kaupas‘ > s. sl. ïêuú ‚σωρός, ace us‘, bulg. куп ‚k ū a; gausybė, muchosybė‘ y k . (plačiau é. ЭССЯ Xiii 114).
Aquí menė inas y comple amen e neį ikė inas olego ubačio o (ЭССЯ Xiii 115) spėjimas, ne a accen inis
s.-k . kp esp. lie. kaũpas disc epanimas explicin inas di e en es p olyčių econs ucción: ide. *-koup-o- ide.
*kou--p-o-. spamien o au o algúnkodél igno a būgos (i 441) eiginí, que s.-k . kp (g. masc.) alidadinas como
inno ación, i. i. es a o ma adosi desde s.-k . kpa, a la e osios akū as, ma í , suponuo as colec i i o
o man o ide. *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 3141). būgos hipó esis se puede a gumen a y ide. en lenguas
pasi icančia nomina collec i a → g. masculinum g ama icas ca ego ías aida (ž . k egždys 2010a: 5455). Po lo
an o, puede plan ea se hipó esis de que en lenguas se bų y c oa ų se u iliza leksinė seman inė g e ybė kpa
‚k ū a, kaupas; medžių, g upo de pe sonas; cupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, según būgos spėjimu, es a dly a, po
lo que s.-k . kp akū as su gido según analogía con g. em. kpa (plačiau sob e es a ly į é. ЭССЯ Xiii 107108), o no
e leek uja ide. *-kou--p-o-, que, po lo is o, nuncacuándo neexis a o. ALL_62_63_make as.indd 70 2011.06.17
08:52
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
71s aipsniai / a icles
*Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suponuo a uncional de la di inidad cono aciones,
. y. lie. kaũkas suponuoja p o osememą *‚kal oje i ien e di inidad, donde ella k auna
= kaupia u us‘. Habe á que deci , con a iamen e baliu (jb ii 158), se puede
a e idamen e a i ma que es e eonimas debe ía se a ado como uno Velino
epi e ų. sin mencionado eonimo análisisés, necesa io discu i de a ios usas lengua
leksemų, spė ina, klaidingai opo o o (Топоров 2000: 184; 2006: 200) susie as con
Chau i a i, kilmę: 1. dial. . ka ‚medinis ilgako is plak ukas žu iai aps aigin i‘
( a ojamas u ale, sibi e, obės upės basine ( aka ų sibi as)) (СРНГ Xiii 138), cuyo
opo o as en subs a dija bal izmu (Топоров ibd.), ne a e lek uojančiu. lie. kaũ as
‚longos pagalys degu í mezci a e dan ‘ (LkŽe). Con es e spėjimu no se puede c ee
no solo debido al a ealo de di undimo de usų leksema, . y. leksema зафиксирована
niekuome bal ų negy en oje e i o io (neben es o em ies luga iesa, da os
sob e el uso de la palab a ecoll i 1908 m.), sino y po los mencionados da os de la
palab a Li uania: lie. kaũ as adap acinis sla izmas, sie inas con . *kowy ‚į ankis
len a al p oceso de mezclamien o ing esa i i . ko e ka ai, ‚ kasama kuo,
skap uojama, espjaunama, (su)pinama; ka nų o be žo ošies pã išalas, con el que se
ecub e yža; golpegis; neg ažus lė apėdis žmogus‘ (СРНГ XiV 38) (← e b. . ковырть
‚sukinė i, pasuk i, i is (i klais), algo hace len a, ne aly ai‘ (СРНГ XiV 3940; Даль ii 129)) . копшка ‚lė as žmogus; ne ykėlis‘
kópa ‚ . p.‘; . kopálo ‚il is‘ kopálka ‚cualquie a ins umen o de exca ación‘ (Dál ii 157).
po . dial. ka ‚medinis ilgako is hak ukas pesciai aps aigin i‘ o igen se puede plan ea
hipó esis, que él gené icamen e sie inas con . кoварный ‚ as, quien kala apkaus us,
g andines, pančius‘ (Даль ii 127) < subs . . kowa j ‚kal is‘ (Даль ibd.) < e b. . ковáть
‚apdo o i plak uku me alą, p opo ciona al me al cualquie o ma; como en el p e ialo
i miamen e plak i plak uku‘ (Даль ibd.), i. i. g á icamen e él ac uo ino como
one ica codi icació ejemplo, e lexuojan abso cinę ly į (sin šakninio - -, plg. . ka unъ
‚a būzas, moliūgas‘ dial. . kan ‚ . p.‘ (Даль ii 71)), supona usią o mą *kau ← *koa
( one ines šaknies s uk ū as kai a debido usų kalbai neįp as os ono ak inės
g andies -oa-). signi ica i o o o e e en e cono a as e e en es (ab → ba)
explicin inas, basado en la in e na seman ína kai os p incipio (plačiau ž .
k egždys 2010a: 2425):
ALL_62_63_make as.indd 71 2011.06.17 08:24:01
72
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
2. Ve b. . dial. ka iться ‚pug i; auky is, se niū iam, paniu usiam; se издыжиам; se
zasispy usiam‘ (Даль ii 98; ambién ž . СРНГ Xiii 138) ambién no hay bal izmo, como
a i ma opo o as, ma es denomina i us, apode ado de iu kų ko u ‚ udas‘, kazach.
koŋu ‚š iesbė is, pal as, sa as; juodbė as (su juoda uodega y ka čiais)‘ (Фасмер ii
211) espe able al seman inas de aidas des e ad e bo seka: ‚ udas, juodbė as‘
‚pa udęs, pajuodęs‘ ‚pajuodęs, pa udęs ( am-
sios spal os), odėl i paniu ęs‘ ↔ ‚pik as‘ ↔ ‚susi aukęs, nes pik as‘ ↔ ‚paniu ęs,
odėl i susi aukęs‘.
conclusiones
1) eonimas Chau i a i e lexa p ime os de dos skiemenos me a ezinio, o a imosios
(uno al lado del o o exis en es skiemenos) me a ezés, ipá, cambiando la p ime a de
ese mismo kamieno mo emá an ąja suponu mo o ak o ina kai a: lie. *Kau i a is
‚a klių die as‘ < subs . lie. *kau ika is ‚ . p.‘ ( ... < ...k (a imoji p og esy inė
asimiliacija)) subs . lie. *kau ikanis ( ... < ...n ( olimoji p og esy inė asimiliacija)) <
subs . lie. *kauka inis ‚ . p.‘ (mo o ak inė me a ezė debido abu) < adj. lie.
*mauka inis ‚pe o mancing al mauka i; 2) nomb e de di inidad Chau i a i no παξ
λεγόμενον. él sie ino con caminos a XViii. Mažosios Lie u os leksikog a ų y igu as
cul u ales abajos za iksuo u nomen p op ium ( eonimu) Kauka ius ‚kalnų die as‘; 3)
lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lek uya p og esy inés asimiliaciones nulem ą
one ines palab a es uc u a de kai á (k...p > k...k): subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ >
subs . lie. kaũpas, káupas ‚iškilimas, kaubu ys, k ū a‘ (→ (su . -(a) a ediniai) lie.
kaup à ‚kal a‘, kaũpa as ‚kaubu ys"; la. kaup a ‚kal a‘, la. kàup e2 ‚nedidelė kal a;
kalnagūb is‘, la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘) *kauka- ‚ . p.‘; 4) b odo skio y
Milkaus dicciona ios mencionan nom. p op . ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų
die as‘ es pi minė, a s yikowskio *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suponu a
cono aciones de di inidad uncionales; 5) subs . . dial. ka ‚madinis ham ukas pesciai
aps aigin i‘ y e b. . dial.
ka iться ‚pug i; auky is, se niū iam, paniu usiam; se издыжиам; se
zasispy usiam‘ no hay bal izmai.
Li e a u a b MŠ iiV Bal os uen es de eligión y mi ología, sud. no be as Vėlius.
1–2. Vilnius: i u as, 20032005.
Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–2001; 3–4. Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
ALL_62_63_make as.indd 72 2011.06.17 08:24:01 eh iii endzelīns jānis, hauzenbe ga edi e.
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
73s aipsniai a icles būga iiii būga kazimie as /. Rink iniai esc i os 13, sud. zigmas
zinke ičius. Vilnius: Es a ybna poli ická i ědecká li e a u y ydačka, 19581961. cgL i
Cla is Ge manico-Li h ana. Manusc ip inis del siglo XVII okiečiųlie u ių lenguas
dicciona io AE. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 1995. dūnŽ Vi kauskas
Vy au as. no es e dūnininkų šnek ų dicynas. Vilnius: Mokslas, 1976.
Complemen aciones un labojumi K. Mlen bacha La iešu alodas ā dnīcai 12. īgā:
kul u onda izde ums, 19341946. ieW iii Poko ny julius. Indoge manisches
e ymologisches Wö e buch 12. El ex o de la publicación es el siguien e: be n und
München: ancke Ve lag, 19591969.
jb i–V – balys jonas. Raš ai 1–5, pa . i a epšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as, 1998–2004.
jbŽ iiii b odo skis yokūbas. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h a ni co= Ge manic m.
Handesc i inis dicciona del siglo XVIII, 13, p epa é Vincen as d o inas. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o, 2009. ka ičić iii ka iči ć adosla . Ancien Languages o he Balkans 12.
he hague & Pa is: camb idge uni e si y P ess, 1976.
Le IXXXVII Enciclopedia Lie u ių 137. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla, LeW
1953–1985.
iii aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g:
Vandenhoeck & up ech , 19621965.
Linde iVi Linde M. sa muil bogumil. Słownik języka polskiego 16. Wa szawa: w
d uka ni Xiežy Piia ów, 18071814.
LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 1998. LKe
Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías
ins i u o de publicación, 1999.
LkŽe Lie u ių kalbos žodynas, elec ónico a ian e, edac o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2008. www.lkz.l . LM iiii Lie u ių mi ologija 13.
Vilnius: Min is, 19952003. LP iŽii Lie u os pa a džių žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas.
Vilnius: Mokslas, Me iiV Mlenbachs kā lis. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns.
1985–1989.
īga: minis e ia educación, ondos cul u ales, 19231932. ALL_62_63_make as.indd 73 2011.06.17
08:24:01 hs Rječnik h a skoga ili s pskoga jezika 15, ed. omisla Ma e ić. zag eb:
kńiža nici yugosla enske akademije, 18981903.
74
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. Vocabula io de la lengua p ūsų e imología 1. Vilnius: Mokslas,
1988; 23. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19931996; 4. Vilnius: Mokslo y enciklopedías
ins i u o edi o ial, 1997. hj Rječnik h a skoga jezika. zag eb: Leksikog a ski za od
Mi osla k leža i Školska knjiga, 2000.
V g edasahi á.
skok ii skok Pe a . E imologijski ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 2. zag eb: jugosla enska
akademija znanos i i umje nos i, 1972. s P i Sc ip o es e um P ussica um: Die
Geschich squellen de P eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha , h sg.
on heodo hi sch, Max öppen und e ns s ehlke, bd 1. Leipzig: Ve lag on s. hi zel, 1861.
БТСРЯ – Большой толковый словарь русского языка, ред. С. А. Кузнецов. Санкт Пе-
тербург: Норинт, 2000.
Даль i–iV – Даль Вл адим ир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
ПЯ i Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь AD. Mos-
ква: Наука, 1975.
САР Vi Словарь Академiи Россiйской 6. Санктпетербургъ: Императорская Академия мiя
Наукъ, 1794.
СМ – Славянская мифология. Энциклопедический словарь. Москва: Международные
отношения, 2002.
СРНГ iXLiii Словарь русских народных говоров 143. Lening ad: Ciencia, 1965
2009.
ССЯ iiV Dic iona y del an iguo esla a ánico 14. Санкт Петербург: Издательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
СУМ Словник украинской речи X. Київ: Наукова думка, 1979. СЦСРЯ iiV Словарь
церковно-славянскаго и русскаго языка 14. СанктПетербургъ: ipoграфiя
Императорской Академiи Наукъ, 1847. Фасмер iiV Фасме р Ма кс. E imológico dic a y del
uso lengua 14. Mos-
ква: Прогресс, 1986–1987.
ЦС iV Пётръ Алексев. Ce ko ný slo á j 15. Санкт Петербургъ: ipoгра-
iá I ana Glasuzo na, 18171819.
ALL_62_63_make as.indd 74 2011.06.17 08:24:01
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
81s aipsniai a icles asce ained wi hou paying a en ion o de ailed analysis o he lexeme
each componen . he o he conclusions a e as ollows:
1) heonym Chau i a i e lec s jux aposi ional me a hesis o he on syllables, i.e. con ac <
me a hesis ype has been se o explain he mo pho ac ical shi : Li h. *Kau i a is ‘ho se godʼ
Li h. *kau ika is ‘di oʼ ( ... < ...k (con ac p og essi e assimila ion)) Li h. *kau ikanis ( ... <
...n (incon iguous p og essi e assimila ion)) ‘di oʼ < Li h. *kauka inis ‘di oʼ (mo pho ac ical
me ha esis due o aboo) < adj. Li h. *kauka inis ‘appending o kauka iusʼ; 2) heonym Chau i a i
can no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed wi h nomen p op ium
( heonym) Kauka ius ‘gha s godʼ, which is men ioned in se e al Li huania Mino lexicog aphical
lexicons o he 18 h cen u y; 3) Li h. kaũka as, Li h. kaũkas, P uss. cawx e lec phone ic
s uc u al shi caused by p og essi e assimila ion (k...p → k...k): bal . *kaupa- ‘accumula ionʼ >
Li h. kaũpas, káupas ‘boss, hump, heapʼ (→ (de i a i es wi h su . -(a) a-) Li h. kaup à ‘hillʼ,
kaũpa as ‘humpʼ; La . kaup a ‘hillʼ, La . kàup e2 ‘small hill; sie aʼ, La . kàup is2 ‘sie a;
sconceʼ) *kauka- ‘di oʼ; 4) nom. p op . ( heonym) Kauka ius sememe ‘gha s godʼ men ioned in
b odowskis and Milkes lexicons is a ibu able o pa en d i , while s yikowskis *Kauka inis
‘ho se godʼ o accesso y, p esupposed by unc ional conno a ion o he god; 5) uss. dial. ka
‘malle used o knock ou a ishʼ and uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and
all; o ecalci a eʼ a e no bal isms.
Į eik a m. 2010 no iemb e 17 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
El. co eo [email p o ec ed]
ALL_62_63_make as.indd 81 2011.06.17 08:24:02