scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

M. Stryikowskio veikalo „Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi“ teonimai: „Chaurirari“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

M. Stryikowskio veikalo „Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi“ teonimai: „Chaurirari“

Author: Rolandas Kregždys
Year: 2011
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1015/1105
50 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Las di ecciones de es udios: compa a i ji bal ų y o os
indoeu opeos lenguas g ama ica, bal ų eligija y mi ologija, šal inio y a.
M. s yikoWskio VeikaLo
KRONIKA POLSKA, LITEWSKA,
ŻMóDZKA I WSZySTKIEJ RUSI
eoniMai: CHAURIRARI heonyms in
M. s yikowskis wo k
K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi: Chau i a i ano acia s udijoje analizándose
Mo iejaus s yikowskio eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582)
mencionado eonimo Chau i a i e imología y aida de unciones de es a di inidad. Vienin elį,
cien í icos a gumen os g įs ą, desc ibó el nomb e de o igen de es e dios has a šiol p esen ó sólo
Vladimi as opo o . deja, opo o o econs uido *Kau -a is ‚ us a colo (elemen os simbolicos de
uego) cablio die ybė‘, basado da ybiniu a pu uṣa compui o modelo, es kazuis ino debido
econs uida segundo sando sex i bl. *a is ‚a klys‘, no apaliudidos en ninguna uen e esc i a
bal os. al explicación plan ea g andes dudas y debido mi ológica mo i ación, ma ni bal ų, ni sla ų
en el sis ema eligioso no hay conocido cablio di inidades (!!!) cul o (išsky us udimen inius
o emismo elic us). según nue a eonimo e imología así como análisis de di inidad unciones,
a i mada que el nomb e di inidad Chau i a i no es παξ λεγόμενον, como c e a has a šiol. espec a
que es e eonimas e leja en caminos a XViii. Mažosios Lie u os leksikog a ų y igu as cul u ales
ob as egis adas nomen p op ium ( eonimą) Kauka ius ‚kalnų die as‘ (jokūbo b odo ski y
k is ijono go lybo Milkaus žodynai). sin mencionado eonimo análisis, ambién se p esen an aún
unos, has a šiol, spė ina, e óneamen e con Chau i a i sie ų leksemų o igen desc i as (subs . .
dial. ka ‚medinis plak ukas žu iai aps aigin i‘, e b. . dial. ka iться‚ pyk i; auky is, быть niū iam,
paniu usiam; быть издыжиam; быть засипy usiam‘). esMiniai PalodŽiai: a pu uṣa kompozi as, παξ
λεγόμενον; p og esy inė asimilacija, eg e sy inė asimilacija; mo o one ina anspozición,
eonimas. keyWo ds: a pu uṣa compound, παξ λεγόμενον; p og essi e, eg essi e assimila ion;
mo phophone ic ansposi ion, heonym. ALL_62_63_make as.indd 50 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
51s aipsniai a icles anno a ion he s udy deals wi h he opics o e ymological analysis and b ie
nascence (consequen ly, a hie a chical posi ion in he bal ic pan heon) o he heonym Chau i a i
men ioned in Maciej s yikowskis wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582).
he one and only scien i ic examina ion o he issue was ca ied ou by Vladimi opo o . i mus be
o econs uc ion mo i a ion o unau hen ica ed (in any w i en sou ce o bal ic my hology and
eligion) bal . *a is ‘ho se.
s a ed wi h many eg e s ha a pu uṣa composi e Li h. *Kau -a is ‘ awny in (elemen o i e
symbolism) ho se dei y’, econs uc ed by he au ho o he hypo hesis, is no accep able due
P o iding ha non-exis ence o a ho se-dei y cul in bal ic and sla ic eligious sys ems, sa e
o emic es iges, such an in e p e a ion is doub ul in ela ion o my hological mo i a ion. being
based on he new heonym e ymology and analysis o he dei y unc ions, a p oposi ion has been
made ha Chau i a i could no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed
wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s god, which is men ioned in se e al Li huania
Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y (b odowskis and Milkes hesau uses). sa e he
my hologeme, he s udy p esen s an analysis o uss. dial. ka ‘malle used o knock ou a ish and
uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all; o ecalci a e, which we e w ongly
classed as bal isms. [...] e iam in e p e a io nominis habe acumen, cum ad idiculum con e as,
quamob em i a quis oce u [...]
(cice o De o a o e 257)
La p ime a ez de los li uanos y bajoschios di inidad Chau i a i esc í amen e en
uen es mini Mo iejus s yikowskis eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i
wszys kiej Rusi (s yikowski 1582: 144): chau i a i koński bog, emu pie uchy osłe,
ce s we, ożney ba wy o ia owali, aby się eż konie akie mnożyły, á kiedy go o pokoy
p osili od ich nie nie niep zyiacioł [bo go eż za boga woyny] iak i zymanie Ma sa, edy
pie na siodł za o ia y i modły mućili. Šį sakinį dominykas u bas (b MŠ ii 546) ansčia así:
chau i a i, dioses de jini gų; am o oda o gaidžius, plan o us, s ip ius, de di e sos
colo es, que y caballgai eis ųsi ales, ALL_62_63_make as.indd 51 2011.06.17 08:23:50
52 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII y cuando lo o daudaba pací icos, que enemigos noul as (nes lo
oLandas k egŽdys
conside é y gue a di u), como g ikai y omėnai Ma są, es o zapečky sob e balnais sėdėdami, le mendėsi y
aukas deja, u bas sakinio comienzią e čia bas an e lib e ai (le. emu ‚ odėl‘ (Linde V 616) keičia en ‚ am‘,
que puede pe cibi se como del p edicado p edica i o lie. da y o linksnį), y el inal in e p e a dudosamen e,
aukojo.“ iden iškai šį sakinį į okiečių kalbą anksčiau y a iš e ęs Vilhelmas Mann-
ha d as (1936: 330), į usų kalbą – Vladimi as opo o as (Топоров 2000: 173).
ma čiau p opo ciona in o mación, sob e la cual s yikowskis ni siquie a užsimena así se dis o siona
uzualiné signi icado de es a mi ologema: i. él no esc iba sob e ningún pečkį, i. e. zák osnį, ma ni li u ia, ni
zemaičiai s yikowskich que i ían en el pe íodo i a. XV, ningún kįnių, po los cuales se pudie a zaldįnij y
allí sac i ica , nes a ė (pe o es e hecho impo an e ha sido muy señalado an e io men e (2006: 176)), y a
cie o modo suk auda o nesumū yu ug yńą (k zyńa ( alesos no e an en las mon añas ugandas y pi a ías,
ya en las osas ugandas); ped enines k ūsnis plūk i- (Longinus). desc ibiendo los li uanos bui í, él a i ma
que los li uanos jun o con animales i ían dūminėse pi kios: nulius illi s uba um au aedi icio um nobilium,
sed an ummodo ugu ii unius ūsus [...]. ea in domo se, uxo es, pigno a, se os, ancillas, pecus, a men um,
umen um e omnem supellec ilem condun [...] (b MŠ i 560561) ( ambién é. Łowmiański 1989: 82). sob e
dūminę pi kią cuen a y Pilypas kalimachas: [...] ignis in medio ugu ii, ci ca quem accubi us ac discubi us
sine loci alicuius elec ione au obse an ia, neque ullius ei domes icae o do au disciplina (b MŠ i 601).
nėmis i ply inėmis k osnimis im a keis i ik XiX a. idu yje (Le Xiii 223–225).
okius pa ak us, . y. dūminę pi kią be jokių k osnių, mini i janas dlugoszas
johanneso boemo aubiecio a i ma que los li uanos no ienen adecuadas i iendas: Vapo a ia seu s ubas
haben nullas (b MŠ ii 358). In o mación semejan e p opo ciona ambién sigismundas he be š einas: in
humilibus casis, iisque oblongio ibus i am ducun , in quibus ignis in medio conse a u [...]. solen enim sub
eodem, quo ipsi habi an , ec o, sine ullo in e s i io peco a habe e (b MŠ ii 393). janas Łasickis ambién
habla de un bús de humo (‚landynę‘): Mapalia, quae u es appellan , su sum angus a, a que qua umus e
oe o exea , ape a, ex ignis, asse ibus, s amine, co bus ici aciun , in his homines cum omni peculio, in
pauimen o abula o s an e, habi an (b MŠ ii 579). 1 balsys (2006: 314) compa a la in o mación de la
aducción dada u bo con Lasickio eikale De Diis Samagi a m [...] ne a pa ešiu mi ologiniu hecho del dios
Pesseias lėpimusi de ás del oginín en e qué sólo a si es o p iauglio. desg a, s yikowskis no menciona
ningún ogin (ž . adelan e), y Pesseias (šio eonimo kilmei sepa adoinas sepa ado abajo) escondeasi no
en e qué sólo a si es o an eauglio, ma lo. pullos signi ica oda o a sememą (plg. Lasickis 1969: 42) ella
puede in e p e a se co ec amen e, solo co ec amen e ap ašius mencionado eonimo o igen (da z .
k egždys 2010: 5152).
ALL_62_63_make as.indd 52 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
53s aipsniai a icles e dad, hen ikas Łowmiańskis (1935: 43) a i ma, que diduomenés
i iamieji edi icios (cu iae, illae) muy sky ėsi desde dūminėse pi kiose i usiųjų.
desa o unadamen e, ex emadamen e con iables da os sob e iejos domés icos
bal os edi icios no exis en, excep uando cuen os sob e eligioso ca ác e es a ios y
asen amien os (plačiau é. k egždys ii. b MŠ p esen ado malas azeologismo le. za
2009: 131–133, 150–152).
piecem siedząc ans imas, ma le. piecem siedzieć signi ica no za ‚užpečkyje sėdė i‘,
como se indica b MŠ (užpečky [...] sėdėdami), sino ‚ yliai sėdė i = calmamen e
compo a se‘ (Linde iV 676). sin eso, p epozicinė kons ukcija na siodlach signi ica no
‚an balnų sėdėdami‘, sino ‚ ai i‘, plg. le. siodło (me onim.) ‚zum ei en‘ (Linde V 243).
Vadinasi, s yikowskis en a iza, que a dios ue sac i icada yloje esp. pací icamen e
acgian es. aigi uen es de la eligión y mi ología bal as u bo p esen aba a la di inidad
Chau i a i desc íbendo s yikowski ex o e imó debe ía alo a se como
ko eguo iná: chaukaip g eikai i omėnai Ma są, en onces amūs ai i jam molėsi i aukas
i a i, ži gų die as; odėl aukoda o didelius, s ip ius, į ai ių spal ų gaidžius, kad
i ži gai okie eis ųsi, o kai jį p ašė gelbė i nuo p iešų (nes jį laikė i ka o die u)
aukojo. la mención de mo i os an icinius suponuoja eiginį, que s yikowskis o ece no
espjui in o mación au en ica, sino p asimanymus, ma ikų i omėnų g eigos a . Ma sui
ue on ealizadas iukšmingai (plg. žynių salijų šokius (plačiau ž . zieliński 1999: 229; cM
505)), i. e. es os die ų unkcinė ( aip pa y p igim inė) cono acija sie a con judėjimu,
iukšmu, ais ingumu (jis nulemda o y 30 299, 526, 519, 5967, 656; zieliński 1999, 113, 115, 1181
3559). además, no ale ía igno a de la go iempo conocido hecho de que a ėjas es no
aisingumą) i pan. (plg. Нильссон 1998: 154; Тахо-Годи 1999: 92, 112, 136,
g iegos, sino akų2 di inidad (Тахо-Годи 1999: 289),cuyos i ališkumas se bu la ya en
iliado. se puede cau elosamen e adi ina , que neceškios signi ica i os eonimą
s yikowskis in en ó in e p e a , susiedándolo con simila men e sonambancios
lenguas li uanas palab as quizás lie. kã as ‚k ieg‘, como y más a de juo segę au o iai
(ž . adelan e). su mencionada in o mación sob e sac i icio de paces, al pa ece , es el
p opio au o de p asimaneción, ca ac e ís ica del nue o e a los isc i os, que han
asociado el i o pagano con c is ioniška adicija (sob e es o éjase k egždys 2009,
141142, 165166). po lo an o s yikowskio ase ción sob e di inidad mili a unción,
compa ándola con g iegos a ėjumi y omėnų Ma su, ma y , ac uo inas como
eseis inis-bele is inis. po lo an o se puede cau elosamen e a i ma que au én icas
se conside en dos hechos: 1) el nomb e de di inidad es Chau i-
a i; 2) Chau i a i – ‚ži gų die as‘.
2 Minė ina, kad šios die ybės a das už iksuo as k e os i Mikėnų kul ū os laiko a pio aš o paminkluose
(Казанскене, Казанский 1986: 140141), po lo an o mo ologinė es uc u a de la palab a puede se
helėniška, pe o peculia idades del cul o has a šiol iends ama alo a como supe s a ines, nulem o de la
in luencia de las naciones de Asia Meno . ALL_62_63_make as.indd 53 2011.06.17 08:23:50
54 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII balsys (2006: 134, 152, 154), discu iendo un posible
oLandas k egŽdys
Chau i a i dedicado o icios, i in mucho a ención asigna gaidžio o ojimui desc ibi . él
ambién enume a casi odos los in en os explica el o igen eonimo: dionizas Poška (LM i 41)
lo pe cibe como Szau i a ; simonas s ane ičius (LM i 95) debido a la lengua li uanas no
ca ac e inga al es uc u a one ís ica y mo ológica de géne o en gene al duda de su
au en iškumas; Mannha d s (1936: 339) cau elosamen e espėja, que eonimą se puede lee
como ka o ius y sie i él con lie. kã as ‚k ieg‘. algi das julius g eimas (1990: 418) el nomb e
de o igen no lo acla a, sólo econoce que has a aho a a nadie le ha sido posible hace lo,
aunque no bo a posibilidad mi ologemá de explica como uno Velino epi e á, i. i. ano su, es a
ka o caballgo [...] epi anija desc ibina neabejo inai una de las unciones más impo an es.
Velino y más son los in en os de e ela Chau i . pa imi, pe o ellos no lo han explic is i
lingüís icamen e, po lo an o y no na, y jonas balys obse a que los signi icados de es e
eonimo comúns de men e ya nadie pod a esol e (jb ii 56). al a i mación impo ancia,
desde luego, debe ía muy dedoji, ma [...] nomb e en su sec e o supe a habilidades
«среднего» человека, находящегося вне пространства, в котором можно
уразуметь тайну имени и именословия“ (Топоров 2004: 373).
Pasku inį i ienin elį moksliniais a gumen ais g įs ą šios die ybės a do mo -
ologinės aidos ap ašą mėginęs pa eik i opo o as (Топоров 2000: 172–174; 2006:
190194) plan eó una nue a, pe o comple amen e imp obable hipó esis de o igen de la
palab a3. Po supues o, hay que es a de acue do con su muy a gumen uo u
(podeciami p ūsų y idiomas Li uáneos ejemplos: p . chelmo ‚kepu ė‘ g a 61 p .
kelmo ‚ . p.‘ g g 40 (plg. PeŽ ii 160) y k .) eiginiu sob e inicialinio Ch a imą como K-
(Топоров 2000: 174; 2006: 190), pe o eonimo e imologinė analizė es kazuis inė.
eigdamos que Chau i a i es lapsus calami ep ezen an (plg. [...] segunda mi ad del nomb e (- a i) es
результат весьма распространённой графической ошибки удвоения слога […]“
(Topo o 2000: 174175; 2006: 190)), econs uye ly į *Kau -a is ‚ us os colo es (elemen os
simbolicos de uego) caballlio di inidad‘, ne a suponuojancia d ejopą da ybinį modelį: 1)
su iksinį edinį lie. *kau - + su . -a -is ← subs . lie. káu as ‚pelėsiai, mūsai, kaužai‘ bŽ 371,
j, kl; ‚sukiejada namazgo os indos g asa de plu a‘ j pozi ą lie. *kau - ‚pelėsio colo as
(LkŽe) a ba subs . lie. kaũ as ‚plaukas, gau as‘ j, jnš, VoL 327 (LkŽe) – odėl
mi ologema e lek uoja kolo is inį deno a ą ,ši mumas, žilumas, us umas‘; 2) kom-
obje o‘ + lie. *a s ‚a klys‘ ( bžn. sl. орь ‚e žilas‘, . орь ‚ži gas‘, č. oř ‚ . p.‘, hid . le.
O z ‚na e o upės in akas‘, O zyc ‚ . p.‘, s. le. o z ( ambién z . Фасмер iii 155)).
P im oji opo o o hipo zė di ícilmen e jus i icándose seman i icamen e, ma su . -a edinys
*Kau -a is, según és e su ix de la lengua li uanas de da ybinių a i ikmenų se3 has a has a en onces
es e in es igado apsi iboda o neu alu es a mi ologemas de inicion: [...] aínческого лошадиного
бога Chau i a i у Стрыйковского [...] (ПЯ i 136). ALL_62_63_make as.indd 54 2011.06.17 08:23:50

M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
55s aipsniai / a icles
memine aiška, iene e lexua e e en e deno a á y su cono aciné alę, i. i. debe ía econs ui
p o osememá *‚supelėjęs daik as al como pelėsiai‘ o *‚gau uo as (apžėlęs) suje o‘ subs . lie. s ãba as
‚sausas, ue eas s iebas‘ ds, ‚koks no s nadie ikęs daik as‘ sb ← subs . lie. s ãbas ‚s a ula o algún
daik as, conside ado dios y ado ado‘ dŽ, kb ii 53 y k . ; ‚s a ula‘ s. dauk. ; ‚s ulpas‘ M, L, y k . ; ‚pa idal,
o ma‘ lž; ‚pa álisis, apoplexía‘ sd 241, b y k . (LkŽe); subs . lie. ùma as ‚ iesulas, ė a‘ Q 496, k 474 ← adj.
lie. mas ‚s aigus‘4; subs . lie. žãba as ‚ša as, i bas‘ sn y k ., ‚smulkios šakos, jauni medukai, k ūmai‘
j b, ‚skalda, upus ž i gždas‘ nms, Vk ← lie. žãbas ‚ i bas, žaba as, šakelė‘ LV iV 677 y k . ; ‚s iebas,
s aga as‘ kp , Mžš y k . ; ‚ ykš ė (muš i)‘ j, Š y k . ; ‚k ūmas, k ūmynas‘ Ž, a. ba an. i k . ; ‚šakelė, de
la que se cul i a el a bus o, plan a‘ Šmn, su ; ‚žąslai‘ k. būg. y k . (LkŽe) (más ejemplos é. ska džius 1996:
302304). además, de acue do á al opo o o spėjimui, hab ía de econs ui p o osememą *‚pelėsio colo
de caballlių dios‘. basado al hipó ese, hab ía que conje a , que bal os pan eone debe ía es a y de o as
colo es de caballíes dioses. desa o unadamen e, bal os eligión y mi ología uen es en ales da os no
hay, po lo que es e concesión conside y inas nelogisku. segunda hipó esé imposible mo ológicamen e ( ad
y e imológicamen e dos es os ni eles de insejenam conexión úl imamen e cons an emen e en a izada (plg.
PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216)), ma spėjimo au o ius él a gumen a se pasi elkia subs . lie. a klỹs ‚naminis
ienanagis animales, con el que abajama, ažiábase, jojama (Equus caballus)‘ , k, kp, jnš, jnšk, gs, m, sd
30, b, sk y k . (LkŽe) da ybos analizę pab ėž ina, klaidingą leksemos s uk ū inę aidą. opo o a i ma, que
lie. a klỹs, la. akls ‚a klys‘5 (Me i 141) es á hecho con el su ix -kl-, u ilizado pa a los nomb es de
he amien as (nomina ins umen os) hace (plg. la. akls i la. dial. à kls ‚a klas‘ (ž . Me ibd.; b eidaks 2006:
118)), y lie. *a is ‚ži gas‘. desa o un, al conje u a e óneo en esencia, ma lie. a klỹs es nomen quali a is
(kaip i subs . lie. pi klỹs (ž . adelan e)) y es inas no de niekuome bal os lenguas neegzis a usio lie. *a is
‚ži gas‘ (ž . adelan e) o e b. lie. á i ‚su caballlu, plūgu abaja , pu en i ie a‘ sd 229, y k . ; ‚a dy i,
aus i‘ L (an); ‚laiky i a su olun ad, spaus i, eng i‘ a m, V , Lp; ‘nesu ik i, ie is‘ , d s (LkŽe) ( okį
klaidingą aiškinimą pa eikia P anas ska džius (1996: 196) juo, ma y , sekė i opo o as), pe o lie. á klas
‚p ie aisas 4 puede se , que pama inė es a o ma de géne o ue no adj. lie. mas ‚s aigus‘, bu subs . lie.
ūmas ndŽ, ūmas dgl ‚s aigumas, u gumas, g ei umas, g ei is‘ jnš, Lk y k . (LkŽe). 5 Es e la. akls a klys
e leja la in e na kai á de ni el semán ico, cuando uno e e en e cono a ų suponúa la apa ición del
secunda io deno a o, i.e. klas a klys (más sob e al kai á éase k egys 2010a:
žemei a i, žag ė, žambis‘ k, j i k . (LkŽe) (plg. amb azas 1993: 153), . y. su-
ponuojama p o osemema *‚ as, ku is empia a klą‘, plg. lie. piklas ‚pi kinys‘ sd
24–25).
ALL_62_63_make as.indd 55 2011.06.17 08:23:50 es necesa io discu i y ex aling is inio
56
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
123 y k . ; ‚užmokes is po pi kinį‘ sP ii 203204 (LkŽe) (← e b. lie. pik i ‚íqui i po
dine o‘ h, Pb y k . ; ‚p ésp i i po dine o especiales pamaldas‘ Zem, m, dn;
‚ am al u mane a adqui i i, gana ė i‘ sP i 227, ii 203 y k . ; ap endiendo a qué,
aduo is, gelbė is‘ Žd i k . (LkŽe) (plg. ska džius 1996: 193 o a de es e palab a
da ybą explica amb azas ‚3: (199 98))) → subs . lie. pi klỹs, -kas e iasi comp a y
en a de las cosas‘ Š, ndŽ, sim, sk (LkŽe), i. i. es as leksemos ak uo inas como
‚ leksiniai ediniai denomina i ai (!!!).
ac o í, suponuojcien e opo o o hipo zés alidingumą equi go e a i i oulio
apa amien o. cada ag icul o picky sabe que un caballo esp. e jilu no solo ce ca
imposible, sino y jo i i in pelig osiga pa a y sumany o ji gų omijimas, i. i. caballo
pa e imas a iamuoju, da biniu gy uliu. mucho an es a al seman emás ‚ži gas‘ y
‚a i‘ incohe encia señaló Maxas Vasme is (Fasme iii 155). desa o unadamen e, él su
a i mación noa gumen a, sólo señala ac ú, que el in en o elacionie i subs . . o ь
‚ži gas‘ con e b. . o áť ‚a i‘ es des exi oso. con es e eigino de Vasme io puede
acep a se sólo en pa e él comple amen e co ec o, p esun amen e, islumb ando
seman ís ico incohe encia de es as palab as, pe o e ada es ableciendo base de
da ybos. ninguna duda su ge no que . o ь ‚ži gas‘ es e b. . o áть emá ico o man o
s. sl. * edinys (dėl su más plačiau ž . Хабургаев 1974: 194) ales eiksmažodinių edinių
usų kalboje i in gausu: subs . . вонь ‚bjau us k apas‘ ← e b. . нять ‚smi dė i‘
(Даль i 240), subs . . хворь ‚skausmas, liga, negalia, liūdesys y k .‘ ← e b. . x o aть
‚skaudė i, silp i, si g i y k .‘ (Даль iV 545546), subs . . kopj ‚šach a; luga , donde kasama
ud, anglis, d uska‘ ← e b. . kopáť ‚ aus i, kas i y e c.‘ (Dál ii 157) (aques s ejemplos
de e ba y inę kilmę se puede a gumen a no solo ya mencionė u . копь seman ine
kono acija, i. i. ealizado o . ломáть ‚padalin i ue za, (su)laužy i‘ (Dál ii 264265)) y k .
eiksmo e e encija, be i semema subs . . ломъ ‚ ai, kas sulaužy a‘ ← e b.
seman inė subs . . o ь ‚ži gas‘ genezė comple amen e aiški. ella e lexiona e b. .
орáть ‚kalbė i заkimus, . орь ‚ži gas‘ es no bal ų y sla ų, sino sólo sla ų lenguas
meluo i, niekus aukš i i k .‘ dialek uose a ojamą sememą ‚ž eng i (skleis i
ži gui būdingus ga sus)‘ (plg. СРНГ XXiii 330). aigi galima eig i, kad subs .
ca ac e ís ico de e ba y s, po lo que lie. *a is ‚ži gas‘ econs ucción no puede. el
econs uido a pu uṣa ipo compues o *Kau -a is ‚ us a colo (elemen os de
simbolica de uego) del caballo di inidad‘ plan ea g andes dudas y po mo i o mi ológico,
ma ni bal os, ni sla os sis emas eligiosos no hay conocido caballo di inidades (aunque)
cul o (excep uando udimen a ios o emismo elic us, que and ejus P ocho o
(Прохоров 2002: 434, 433, 437) inclina a in e p e a como episodis de dei icació de ningún
ipo, gus a ía sp sp sp sp spa kle a gumen os; algunos los ase ciones de es e
in es igado simplemen e so p enden: zū bū que iendo p oba la exis encia de
ado ación de obje o zoomo inio aka ų sla ų žemėse, él nu oALL_62_63_make as.indd 56
2011.17:23 08:56
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
57s aipsniai a icles do su c eu ą chekų mi in e p e aciju (Прохоров 2002: 427), no eniendo
comple amen e nada que e con animal cul u, ma uno ka žygio a ibu os a klį kažkodėl in e p e a
como simbolį de la di inidad (plačiau. Крегждис 2009: 26526). además, esc i os en uen es de la eligión y
mi ología bal as zazmín ense sob e bal os, y no us ų o aus ų (o aún o okios colo es) caballíes
impo ancia en p ūsų cul o ce emigos (o al ez y ad inbinimien o de es os animales), plg. Pe o
dusbu giecio (b MŠ i 335336, 346) y simono g ūna o (b MŠ ii 80, 116117) da os ( ambién z . be esne ičius 2006)
(el cabllys bal as Rig edoje simbolizuoja ind os ži gą, plg. su epi e ą s. i. ha yaç a ‚ ai elis an bie o
a klio‘ ( V Vii 32, 1415)). aigi opo o o hipó ezé sob e es a deidad pi miná p ima ia de los caballos unción
unción ambién ko eguo ina, ma mi ologemos e iologica e e imologica aida suponuoja es a unción
siendo secunda ia (ž . más adelan e). basado ealizada análisis, puede a i ma se que opo o o suge i
li ians di inidades Chau i a i o igen de la in e p e ación modos son ko eguo ini en esencia. analizando
eonimien os mo ológica desa ollá, es necesa io obse a especí icas de palab as de da ía
peculia idades, p opias de eligioso cul o leksemom, e lek ujados no solo s yikows6 opo o o (PYA i
136) eiginys, ne a kumelės leche bebe ía po eligiosas o icios (bal ų nek okul o elemen as) y a klio
laidojimas jun o con la allecida debe ía se asociado con p ūsų a klio kul u es kazuis inis, ma ma ma
i s au o ius sieja a ibu es wi h he same dieu. según es a me odología, debe ía a i ma se y
ad inimien o de la dei és abeja, ma po las mismas ho as ( une amien o éase k egždys 2010b: 1314)
o iciigs a gšai gė ė ne kumelių pieną, o midų, pada y ą iš bičių medaus: Wul s ano kelionės iš Hydaby
(schleswig) į T uso ( y o P ūsija) ap aše (plačiau k egždys 2011 mê) se na a sob e los ex emadamen e
impo an es hechos de p oducción y consumo de los bid imos blancos: 1) and se 2) ne bi ðae naenig eðalo
geb o Ês um ala, ac acen mid ai biðdo genhô i da ne e ia, pe o aquí es bas an e midia (Pd ib.). Pab ėž ina,
que Viačesla as i ano s (Иванов 1974: 75138), i in de allamen e desc ęs ide. mi ologemą cabklys (así
ambién y caballlių impo ancia a los ce emonias une a ias; cla o, aho a muchos de es e abajo
cyning and þa icos an men d incað my an meolc, and þa unspedigan and Þa þeôwan d incað medo (s P
i 733) „i aldo as, i pa ys u ingiausi y ai ge ia kumelių pieną, o a gšai i e gai ge ia midų“;
enume ados a i maciones son discu uo ini (p.ej., sac iojamųjų žmogus → cabklys → jau is sekos
in e p e ació; el signi icado del sac i icio emenino; dei és, y no o dina ias chicas, como a i ma i ano , el
os o cubie o capa de g asa con una capa de (quio i ano en gene al noap a ia, aunque es e mo i o
iene un decisi o signi icado); d ynių mi ologemos in e p e ación; kinkinio impo ancia del caballo
de echío sac iojimui y su signi icado y muchos o os mo i os)), ningún caballlio dei ikacijos ac os
noinodo. aigi es e opo o o conside s amien o, ma y , debe ía a a se como ko eguo iną, aunque
menė ų e nog a inių mo i ų au en iškumu abejo i no hay ningún undamen o (bibliog a iją ž . ПЯ i 136),
plg. alimu cul u inio a i ikmenį aka ų sla ų lechi ų a eale: kašubų nek okul o apeigose ambién
menciona kumelių milk gė mas, ik juos ap ašęs aleksand as gu a (Гура 1997: 550), nesigilin į bal ų
mi ologijos dalykus, leksinį jungį kašub. pjic koblim dono ę e čia ‚ge i kumelės mėšlą‘, aunque la
palab a kašub. dono ę, neaiškus gu ai (junginio e imas inigiamas klaus uku), al pa ece , explicin inas
como adje y inės kilmės eikšmės plg. s. i. dóha ‚melžimas; leenas‘) < adj. ak. sl. *doj(ь)nъ ‚melžiamas‘
(< subs . ak. sl. *doja ‚melžimas‘ (< subs . p asl. *doja ‚ . p.‘ < e b. p asl. *doji i ‚melž i, mai in i
k ū imi‘ (ЭССЯ V 53- 54, 57)) → č. důje ‚ . p.‘ (ЭССЯ V 52)) → s. le. dojny ‚melžiamasis‘ (1452 m.), le. dojny
subs an y as: kašub. dono a ‚pienas‘ ← kašub. *do-j(e)-n-o a ‚melžimas; pienas‘ (su su . -o a, plg. le.
wilg-o a ‚saikinga d ėgmė, d ėgnumas‘ (Linde Vi 235), le. mok -o a ‚d ėgmė‘ (Linde iii 135); dėl
‚(a ch.) elacionado con el melžim; mencionado‘ (ЭССЯ V 56).
ALL_62_63_make as.indd 57 2011.06.17 08:51
58 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII kio en discusión Chau i a i, pe o ambién de muchos o os en la
oLandas k egŽdys
es uc u a de a dažodžių de es e peculia es a o léxico7. Uno de los p incipales ac o es, lėmusių
examinadas leksinės seman ines miemb os es uc u a mo ológica abu enómenoa, cuyo nepaisima 7
apa ien de di e sos ide. naciones sak alinės s e as lexicikos kilmę, necesa io obse a econs ucinio ni el
del mo o one ines palab a es uc u a de kai ų (nulem ų i abu enómeno), supona usių nebūdingų
mo o ak inių g andžių apa iadimą (plačiau z . Маковский 1998: 155, 158160). igno ando es os ki imus, i. e.
aplicando a omis inio mé odo de juzgado, pada oma nemaja e o es, plg. y ų sla ų kije o pan eono di inidades
Стрибог ligšiolinius desc ipciones de o igen, nou inčius absoliučiai nada que e no sólo con la desc ipción de
unciones de di inidad, sino ambién con mo ologine eonimo es uc u a (plačiau. ž g Креждис 2010: 212215)
suku iamos nieku. ideome ne a neegzis a usios, p okalbės lexicicos capacksniui asignables ly ys, cuya
mo ologinė es uc u a imposible no sólo debido segmen os ono ac inio g upamien o peculia idades, pe o y
po seman ino undamen o, ej., niekaip no pudiendo explica con es a die ybe siejamo . s iy (a ch. строй,
econs uya neį ikė inas kons ukcijas, ne a ide. en p okalb // usado el e min giminys és ly į *-p[h] [h] -
стрый) ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ (Даль iV 340) kilmės, Viačesla as i ano as i amazas gam-
k elidzė, p i a dami Ma c Vey (1931: 65–66; Вей 1958: 96) hipo ezei apie sl. s i- < ide. *pǝ i- ‚ ė as‘,
*p[h] [h]e - (Гамкрелидзе, Иванов 1984: 538, 765, 777, 791), las cuales, apa en emen e, ni siquie a el más
expe imen ado especialis a de onología no solo pod ían p onuncia , sino y mo y uo i géne o al es uc u a
de apa ición. e ec uado es as leksemos análisis, esul ó que su o igen comple amen e no ejea con la
senais žodžiais laiky i . стрiй (a ch. строй, стрый), Стрибог e lek uoja ėly us senosios usų kalbos
kininys és e miniya, y has a šiol i in mo o one inius al e imus (plačiau ž . Крегждис 2010: 214, 216).
Mencionados de esencialmen e co eguo ini spėjimams encon is la mayo in luenciaă u ie on olego
ubačio o (Трубачев 2006: 20, 49, 28, 53, 201 (p ime a edición 1959 m.)) acūzų ling is o Vey spėjimo sob e
adicialinio s kilmę palaikymas, pasi elkian bulg. pas ó ok, pas ok ‚pa ė is‘ < *po-p(ə) o (← *pə o ,
*ps e ‚ ė as‘). oswaldas szeme ényi (Семереньи 1967: 15) es ic amen e negigé opo unidad lie. as
‚pa e ‘ kildin i de *p ē- as, cuyo adicialinio *p ē joze as Mikkola (19081909: 124) según a i ma ide *pə ē
a ian ą, o . стрiй ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ kildina iz ide. *p - (> * - > s -); es e kazuis inio eiginío
en sus abajos lo desa olló mencionadois Vey, and é Vaillan as (1950: 82), geo gijus she elo as (1964: 191),
pe o es ic amen e suk i icado ch is ianas s angas y k . (plačiau. Seme enyi 1967: 15). Comple amen e
co ec o y mo i ado szeme ényi (1977: 7) exp esado dudas sob e sl. *s yjj kildimien o de ide. *pə e
ubačio as paneigia y p opo ciona al mo i ación: i. [...] совсем упускает из виду еще
uno p obable sla iansky ego con inuan bolg. pas ok ‘o chim < i.-e. *pō-pə o -. (T ubache 2006: 201);
ii. E imológicamen e anspa en e bolg. pas oc ‘o chim < *po-pə o . Un poco di icul ad-
нителен вопрос о развитии значения ‘пасынок’. Образование с суффиксом -ъкъ вряд ли восходит
aquí k p o unda an igüedad, s . d .-češsk. pas o e y bolg. pass oche con su ixos -e-, -en -. Aquí
не исключено первоначальное значение принадлежности (‘отчимов, неродной сын’ = ‘пасынок’).
Обращает на себя внимание отсутствие раs o ъkъ в восточнославянских языках. Единичное др.-
русск. посторъкъ, вероятно, заимствовано. Из южнославянских языков происходит алб. pas e k
‘Pasnoc (T ubache 2006: 49); iii. С p e ixom pa-: русск. pao ec (V. I. Daľ: ‘ne odnej oče, воспитатель
приемыша), s . li uo sk. pa e is ‘o chim e as ‘отец. Сюда же, posiblemen e, pe enece болг. pas o ok,
pas o ok ‘o chim < * opə o (Трубачев 2006: 2728). desa o unadamen e, odos es os ase ciones de
ubačio , al pa ece , co eguo ini no solo debido a que su au o no b inda con ianza esp. lingu is iniais
a gumen os, y no Vey spėjimais, g įs o bulg. pas ó ok, pas ok ‚pa ė is‘ desc ibe de o igen, pe o g e ina
comple amen e di e en es leksemas de e imología (ž . más adelan e). En p ime luga ejec inas
a omis inio juicio nulem o enunciado, ne a lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ic as pad e, el segundo ma ido de la
mad e a los hijos del p ime ma ido‘ k, sln y k . (LkŽe) pa iiningas . páотец ‚ъpa ė is, į aikio c iin ojas;
segundo pad e‘ (Даль iii: 16) e bulg. pas ok, pas ó ok ‚pa ė is‘ (< ide. * opə o ). Todas de es as palab as
ienen o igen di e en e: 1) lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ic as pad e, segundo ma ido de la mad e p ime ojo
ALL_62_63_make as.indd 582, 2011.17.06. 08:23:51 al mi opoe inių a i ikmenų bu imas esp. ka ojimasis
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
65s aigsniai a icles /
‚ elnias‘ (Vėlius 1987: 40) ← adj. lie. jáujnis, -ė ‚jaujos; ya d io in o (p ieš kulian ); de
jaujos cul o; yajoje min as‘ gg y k . (LkŽe); subs . lie. ja nė ‚ja ų dei ė‘ [k] subs .
lie. ja nis ‚ja ų sandėlio p ižiū ė ojas, ja ų a sa gų su ašinė ojas‘ [k]; 55 Lex i k .
← adj. lie. ja nis, -ė ‚ja ų‘ k i 537 y k . (LkŽe) y k . (da ž . Крегждис 2009: 305)) ← nomen
p op ium ( eonimas) lie. Kauka us 59812 (kauka ius) ‚kalnų dios; go be g‘, menimas
jakūbo b odo skio (jbŽ ii 175; iii 364) ( íl e es a uen e usó y k is ijonas go libas
Milkus (plg. Lke 417; jb ii 158)), e lexujojan i in seną esp. pi minę šios die ybės
p o osememą (!!!) (ž . adelan e).
di e sosos iempo au o esų eikaluos, pasak opo o o, nė a a si ik inumas, no iim is, pe o bū inybė i
dėsning, nulem i paslap umas y gilios p asmės (Topo o : 11 2007 . y uno de los p incipales a gumen os,
p onoyendo la unidad signi ica i a no solo o mali, sino ambién au én icamen e (plg. Cu che *‚ aguo ųjų
gal ijų die ybė‘, mencionimą Xiii a. a ado de k is bu go, y XVii a. i iusio Ma o P e o ijaus (b MŠ iii 261)
indicomą die ybę ‚ Ka wai is e šiukų die as‘ (ž .
Крегждис 2009: 286, 305, 319)).
que se de e mina a lie. Kauka ius da ybinis undamen o, su análisisę, ma y ,
ale ía empeza desde leksinio o man o -ius ap a imo, ma acos umai ediniai
con su . *-ŭsuponuoja accionmajo odinius abs ac us, plg. subs . lie. gỹ ius
‚pagy imas, ga bė‘ dP 150, 320 y k . (ska džius 1996: 76). Sin emba go, es necesa io
en a iza que en las a meces li uanas i in ecuen emen e se usan la misma
concepción eiškiančios *-i *-kamienų ly ys (plg. lie. ddžius ‚dėdė‘ Vlk , sasna a lie.
dial. ddis j b, sk es bas an e iejo eiškinys (plg. kazlauskas 1959: 41; zinke ičius
1966: 255)), y *-kamienų ly ys u ilizadas g e a ē kamieno a i ikmenų (plg. lie. dial.
pasáulė k n ‚pasaulis‘ a d. lie. Sáulis b š, ob, k, Saulis kn, Mdž y k . ; Saulỹs Pn,
Š nčl, gn; Saũlius al y k . (zinke ičius 1966: 219)). Es a di e encia de azones muy
cla amen e es nusakęs kazimie as būga ( ii 665; da e zinke ičius 1966: 224),
eigés, que kamienų į ai ación azones hay que busca en el declinacinėje kamienų
mišimo sis ema especialmen e ie as y con ellos besi ibogan es aka ų aukš ai
šnek ų plo uose, i. y. aquí debido neki čiuo ų pajinių o mamen os š (pi m, desde
luego, ilū iočių žemai lexnek ose) (ā-kam gen. sg.) - > -es -ē - < -es (ās-kam.) →
ā-kam. ē-kam., o ā-kam. *-ŭkam., plg. Ka liáučia ‚ka aliaučius‘ (ge ullis, s ang 1933:
18) po la misma azón, po qué yko y *-ŭkam. po en ada en *-kam., i. y. po nom.
pl. o mas de es os kamienos lyčių declinacinio iziguigimo (mo ologinė neu aliza),
plg. (nom. pl.) lie. asius ‚ uc us‘, (nom. pl.) asiai lie. sėnys ‚ ūmai, puošnūs namai‘
SD5 48 (acc.pl.) sienius Žch 13914 (< *sieniai) (plačiau ž . būga ii 554555; ambién ž .
gi denis, gi denienė 1997: 291).
ALL_62_63_make as.indd 65 2011.06.17 08:52

66
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Vadinasi, galima spė i, kad nom. p op. lie. Kauka ius ‚kalnų die as‘ galėjo a si-
encon a según analogía15 con a d. lie. Sáulius k š (LPŽ ii 683) (← *saulius ‚sol‘ <
*saulia ‚ . p.‘ < (ē-kam.) lie. sáulė ‚ . p.‘), suponuojan e -kam. ly į *Kauka is ‚ . p.‘ (
a d. lie. Sáulis, Saulis, Saulỹs ← *saulis, -ys) subs . lie. kaũko is ‚kaubu ys, k ū a‘ kl
(LkŽe; ambién z . amb azas 1993: 138; 2000, 116), o ši de kam. lie. *Kauka as16 ‚ . p.‘ <
(leksinė me onimija) subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ b, , MŽ2 118 y k . ;
‚kalno i šūnė‘ M, s. dauk., b 4 Moz 23,9; ‚zemės pakilimas, kups as, kapčius‘ b, j;
‚kak a, pakaušis‘ kai (LkŽe) ( a plg. lie. kaúko as, ô 73 ‚mand ago a‘ (cgL i 75); . y.
e lexek ujada aisingumo semema (Le XVii 225), que sie ena con una p incipales
ch onines di inidad unciones exi ingo deskuonių susilaukimu esp. gausa). ya se ha
mencionado, que semema ‚kalnų die as‘, al pa ece , es pi minė, po lo que es
necesa io de e mina , cómo su gió s yikowskio minima ‚a klių die ybės‘
signi icación. Es a p oblemá se puede esol e , solo e ec uando subs . lie. kaũka as
‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ y k . análisis mo ológica (esa y e imológica) análisis. has a
šiol es e palab a li uanas se in e p e a como subs . lie. masuca su . -a a edinys
(ska džius 1996: 303). aenkelis (LeW i 230) lo lle a de subs . lie. kaũkas ‚auglys, o is,
kiauniežis‘ k, j, Lsb 194, n (LkŽe). al compa ación es comple amen e comp ensible y
cla a, ma abi leksemos suponuoja e e en á
Explicidad; el, que salikilę, išsikišę. Sin emba go la conexión signi ica i a en e es as palab as y subs . lie.
kaũkas ‚ u us nešan i hoga espi i ua, ai a as‘ b, y k . ; ‚nek is y o aiko ėlė k, c i 1059, j; ‚ elnias‘
Lš; ‚pe senęs, sujiū ęs, susi ėlusiais cabellos homb e; seno iškas p ie a ingas žmogus‘ M j;
‚kaukaspenis kp; ‚neūžauga, pequeño homb e‘ k (LkŽe) es comple amen e neaiškus. Hadiasi, nolaški y de la
úl ima palab a o igen, aunque p ecisamen e sąsajos con es a mi ologema i lie. *Kauka as esp. die ybe
*Kauka iniu p esencia nulėmė s yikowskio mencionos signi icación ‚a klių die ybės‘ apa ición, ma
basado según da os de la gen eoka, de e minado que kaukai, como y ai a ai, p ziū i caballlius (Le 186 Xi;
( elniai es o ca ac e ís ico y sla as (jie a klius incluso llaman juodais elniais)) plg. Vėlius 1977: 124, 126;
(kaukai) 184, 186189, 193) (čia menciona que la compa ación de kaukai con ai a ais ambién esul a
nea si ic inis (esa, na u almen e, sepa ado p oblema que exige in es igación) a menudo sus unkcinė
kono acija lie iden iška (jb ii 158; Le ibd.), plg. ái a as ‚žmonėms u us nešan i pasakų bū ybė‘ sd 129,
15 Analogía simila suponúa y o as o as Li uanianas leksemų deklinacinių ipų ki imų endencijos, plg.
ančios nuosėdos, sandėlis Šk (LkŽe) ŭkam. lie. dial. ž ỹ ius (2) ndŽ y k ., ž y iùs (4) al y k .
ŏ kam. lie. ž ỹ as Va n, k ž, ž  as (3) Šk ‚smėlio, ž i gždo i ga gždo mišinys‘ j i k .; ‚žemė, di a,
ku ioje daug ga gždo‘ j b i k .; ‚ž i gždo akmenukas‘ P , akm, k ž, j b, skd ; ‚o ganizme susida-
‚ . p.‘ (plg. Ž y iaus didelį kaupą su ežėm L ž . s. . kaũpas LkŽe). 16 La úl imaji mi ologema, apy , nulėmė
pejo a y inės de o igen subs . lie. kauka as ‚gi uoklis‘ Q 22, Mi i 227 (LkŽe) apa idimien o, ma ka čema
habi ual del diablo localización (Vėlius 1987: 5354, 94) (basándose en da os olklo o usos, odos gi uokliai es án
del diablo dominio (!!!) Власова 2008: 542543, 547). ALL_62_63_make as.indd 66 2011.06.17 08:23:52 eiginys de ocodyno
au o es (ž . ЭССЯ Xiii 8687, 94), ne a subs . . кука ‚kumš is, sugniauž a plaš aka‘ (apie su kilmę plačiau ž .
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
67s aipsniai a icles n, j y k . / ; ‚ aikos en o ą po o ece pe mi ido juguel,
lakdynė‘ j. jabl. ; ‚nenuo ama, padauža‘ sln , k n, j (LkŽe); ‚b ank as (pa e del
a klio pakink ų)‘ (Vėlius 1977: 174)). e dad, según da os de li oneses nau osakos
(L 1583/51), kaukų e iologija es á asociada con caballlių cue po pa imis ellos
pe inami de neg o e žilo kiaušių
(plačiau ž . Vėlius 1977: 183).
Majiulis (PeŽ ii 148150), analizuándose mencionados eas e n bal os leksemų i subs . p .
cawx ‚ elnias‘ e 11 conexiones gené icas, a ibuyó a la palab a p ūsų en ninguna uen e
esc i a o nau osakoje neminė ą, ne a a esia diosa ca ac e ingą, kono acinę sememą
*‚ as, que sulinkęs, susikūp inęs y e c.‘ (PeŽ ii 149). con al a i mación Mažiulio
acep a se no puede po una azón muy simple ni subs . p cawx ‚ elnias‘, ni subs . lie.
kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ no puede se edados de adj. bl. *kauka- ‚sulinkęs,
susikūp inęs‘ < adj. ide. *kouko-(: *keuko-) ‚lenkian is (links an is, sulinkęs) dengiančiai‘
‚dengian is (deng as) lenkiančiai (links ančiai, lenk ai)‘ < e b. ide. *(s)keuk- *(s)kouk-
*(s)kk- ‚deng i(s) lenkiančiai (links ančiai) lenk i (link i) dengiančiai‘ (Pež II 1506), ma
es as palab as suponuoja no sulinkimo, sino išššikišimo, išsišo imo, bu o aukš ai
kono a us (plg. u bu is: 1981 77) seman inė hei kono cija di e en (api e e en inę
lyčių plaęuskas: 6465, 8 1987 (pana e as e adia iliV) y LiV (i 319) ) . ? *keuk- ‚sich biegen‘, .
y. ‚link i, kuk i, (su)kump i‘ ejemplos: e b. s. i. (Ved.) u -kucan - ‚ ai y is; susikūp in i;
sulink i‘, .p. n-gwč- ‚nusilenk i‘, ai . cúa ‚k ei as‘, s.-k . kka ‚kablys‘, lie. kaũkas
‚kanko ėžis‘ (po cie o, al signi icado no se menciona LkŽ (!!!)), i. i. no se apliqui la
a ención a un hecho i in impo an eos, que enlinkamien o esp. ‚dauba‘ no es
desbinamien o esp.kal a‘). Hadiasi, es os palab as de (jais seka y Liubo ė ku kina,
susiejusi lie. kaũka as con sl. *čuko ъ plg. Ku kiina
kilmė y a isai ki a, nei aiškinama aenkelio (LeW ibd.) i Mažiulio (PeŽ ibd.)
1992: 164) abajos17.
Vienas a gumen ų, ku iais Mažiulis g indžia sa o spėjimą apie galimą adj. bl.
*kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ ekons ukciją – klaidingas E imologinio sla ų kalbų
Фасмер ii 404) ligin inas con . dial. cúca ‚gi inis, i iendo pi yje‘ (plg. СРНГ XVi 30) ellos se p esen an como
miemb os de un léxinio seman inio lizdo. desa o unadamen e, es as palab as son comple amen e di e en es
de o igen . dial. кука ‚gi inis, que i e pi yje‘ (ЭССЯ Xiii 87) es lal o as (ma y , suponido onoma opėjinio
bu-bu, apuoko o pelėdos sonsų pamėgdžiojimo, y pejo a i ės eikšmės ( ambién pa lal o o) . кáка ‚ u;
bjau as is, malis, su as, isma os‘ (Даль ii 75) con aminación), e lejuoyendo eg esy inę asimiliación (dėl
kalbos 17 Es a explicación ka ojamo y más ecien es p ūsų leksikologijai des inadas en iendas (plačiau ž .
b azai is
2010: 150).
ALL_62_63_make as.indd 67 2011.06.17 08:23:52 usua io ( aiko (!!!)) blogos a iculiaciones:
68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
k...k ← б...к) . бка ‚ elnias; mi inė bū ybė‘ e k . (СРНГ iii 262), ‚pabaisa (baubas), con el
que in eligen es educado es gąsdina niños; an žmogis; lokos; pik as, c uu us,
in ieliamas homb e‘ (Даль i 138). o o, Mažiulio pasi elk as, p . caws ‚ elnias‘
geninai is la. kaũcns ‚pap as oji upūžė; a lė‘ (Me ii 172), ambién es del odo o a
o igen, ni indica el spėjimo au o . es a uo inas como subs . la. kauca ‚s augimas,
ėkimas, blio imas‘ (Me ibd.) y su . -n-s edinys ( la. mei a ‚duk ė; me gai ė, niña;
a nai ė‘ → meî ns ‚me gio ė; me gy ė‘, la. māsa ‚sesuo‘ → la. māsns ‚pusb olis,
b olėnas‘ (endzelīns 1951: 303); da plg. subs . lie. ylà ‚nebu imo uido, uidos;
yluma, se i is, amybė, amumas‘ nW, kŽ y k . ; ‚ illamien o‘ sd 151 y k . ; ‚ ykus
ai e, š ilis‘: ndŽ, g Ž, dŽ; ‚ yki luga , ylus kampelis‘ Vd; ‚nekalbus žmogus, ylūnas‘
ndŽ, k (LkŽe) → ylẽnis, -ė ‚ ylus žmogus, ylūnas‘ dŽ, ndŽ y k . ; ‚ iešai ne eiškian is
su pažiū ų žmogus‘ dŽ (LkŽe); lie. gá banà ‚susi ai ę pelos, ilnos o plan as‘ k i k .
(LkŽe) → lie. dial. he bẽnis, -ė ‚kieno los pelos he benė i‘ Pc, sml y k . (LkŽe) ( ambién
ž . ska džius 1996: 235) y k .), o la. kauca es de e ba y as, es inas de e b. la. kàuk
‚kauk i, k iok i, audo i; llo a , kūccia ; uido; š ilp i (apie en ją); aškė i,
b aškė i; (ausį) e iančiu ga su sonambė i‘18 (Me ii173), plg. la. kaũku is ‚š ilpian is
iesulas‘ (Me ibd.). aigi Mažiulio p esen ado p . caws esp. lie. kaũkas desc ipción de
o igen es ko eguo inas.
deudables lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx ‚ elnias‘ el p oblema de de e minación de
o igen ácilmen e se esuel e, basado co ec amen e Mažiulio islumb a seman ine y
gene ine es os leksemų sąsaja con upūžės nomb e ano ės bal ų pena u (labai kaũcns,
abejo inas spėjimo au o iaus mi ologemos e inimas (ž . oliau)). ik p iešingai
Mažiuliui (PeŽ ii 148), su minė ais žodžiais sie inas ne onoma opėjinės kilmės la.
bu subs . la. kaupis ‚ upūžė‘ (eh i 594), la. kaũpiņš ‚ upūžė, a lė; sob e la supe icie de
la ie a pu san e hybas‘, la. kàupenis2 ‚ upūžė‘, la. kaũpī is ‚ upūžė, a lė‘ (Me ii 177),
suponuojančiais no kokį aunque sec ap ingą mi ologinį pena o e e en ą po lo que no
necesi an econs ui nikuome neegis a usios ly ies la. *kaũkena- ‚kaukinis,
pe enecien e a kaukas (pena ams)‘ (PeŽ ibd.), pe o e imológicamen e undamen ziamo
sememą leng ai ‚sikišimas, išsišo imas sob e ie a‘19 la. kaupis ‚k iauklės kiau as (Me
ibd.).
de di e en es acen os de o mas de o igen, cuyo especial signi icado en a iza Mažiulis (PeŽ ibd.),
azones ácilmen e explicadas co espondimenimis de la lengua li uanas, e lek18 onoma opėjinę la.
kaũcns kilmę se puede a gumen a y la. ķauķis ‚ upūžė‘ (Me ii 357) < e b. la. ķauks ê ‚kiau kiau
iauksė i, kiauksė i y e c.‘ < (onoma .) la. ķauku ‚kiau kiau‘ (Me ibd.). 19 La. kaũpiņš ‚niekinamasis
menko humano o animaleso į a dijimas‘ (eh i 594) suponuoja apelia y inę palab a del signi icado kilmę,
ma y , según e e en e upūžė esp. a lė pejo a y inę cono ació. ALL_62_63_make as.indd 68
2011.06.17 08:23:52 po lo que se puede muy cuidadosamen e adi ina , que algunos p ūsų y li uáneos
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
69s aipsniai a icles uojančiais pama ines es as lyčių o mas: subs /. lie. kaũpas, káupas
‚ischkilimas, kaubu ys, k ū a‘ k y k . ; ‚ pa ubes o e du as, puel adas en pilas, cubie as de paja y
cube as de ie a; ūsys‘ b y k . ; ‚saiko exceedijimas, exceedis‘ , sd 398 y k . ; ‚cas po encima de
las no mas, más como necesi a, sob eus‘ k , slk y k . ; ‚ i šugal is‘ ds (LkŽe). Pab ėž ina, que
his ó icamen e es os lycios aiznis es silpnoji bazė, a akū inių lyčių a si asubs . lie. káupa ‚kaubu ys‘
lie. dial. káupas ‚ . p.‘ ( aip y s.-k . kpa ‚k ū a‘ kp ‚ . p.‘ (ž . būga ii 442); būga (i 441) g. masc. ly į alo a
dimas nulem as kolek y o o man o *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 29–31), plg.
como inno ación), la. kuõpa ‚k ū a, yšulys (ja ų pėdas), guba‘, ad . la. dial. kuõpã ‚ka u‘ lie. dial. kuopa
‚kaugė, kūgis, s i a‘ (plg. būga ii 355) < subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ < adj. bl. *kaupa- ‚kaup as‘ (plg.
PeŽ ii 151) < e b. bl.-sl. *-kaup/*kp- ‚ca ga en el mon ón; kyšo i‘ (< ide. *keup- ‚ . p.‘ (Poko ny (ieW 591)
econs uída semema ‚link i, lenk i(s) y pan.‘ aukščiau menė ų leksemų seman inei aidai aiškin i
comple amen e no con iene, po lo que keis ina)) > e b. lie. kaũp i ‚kas i en k ū ą, hace kaupą‘ k, j;
‚sukas i ie as sob e plan ao kamieną o sob e qué o a, kaupuo i‘ k, n, k sn, k k, j; ‚ ic i, elk i,
concen a i‘ M s; ‚g ob i, g ieb i sau‘ j (LkŽe). así que se puede adi ina , que lie. kaũka as, lie. kaũkas,
p . cawx e lek uya p og esy ines asimiliaciones nulem ą one ines palab a es uc u a de kai á (k...p >
k...k): kal a; kalnagūb is‘ (Me ii 177), la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘ (eh i 595)) *kauka- ‚ . p.‘, plg.
nom.p op. lie. Kaũkas ‚ enka isokius diik us i nešasi namo‘ (bu kus 1995: 255) (kauno apylinkėje lie.
kaũkas pe cibiamos sólo como šykš us, oda namo empian is žmogus (!!!) R. K.) e b. lie. kaũp i ‚g ob i,
g ieb i sí‘ kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, g upo de pe sonas; cupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, hid . Kpa ‚upė en
subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ (→ (su . -(a) a- ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as
‚kaubu ys‘ Vl (būga i 447); la. kaup a ‚kal a‘ (eh i 595), la. kàup e2 ‚nedidelė
c oa ía; Κόλαπις (mini s abonas)‘ ( hs 789, 791; ambién ž . būga ii 442) slo . kúk ‚kal a‘ (plg. PeŽ ii 150),
k . kk ‚(ana .) la pa e supe io (išsikišan i) del musculo emunica de humano y animal; akmens i šus‘
( hj: 517; hs: 20 emp i as es e p oceso p esuponidą o igen suponuoja y p ūsų oponimicas así
hid onimicas ejemplos, e lek uojan ys luga o a džių con šaknies -pi -kgalimų a ian ų egzis a imą:
(ž . aukščiau). okio ki imo bū a, ma y , jau bal ų i sla ų p okalbėje20, plg. s.-k .
op. p . (Pie ų P ūsija) Kaukenynen 1400 (ge ullis 1922: 58; blažienė 2005: 271), op. p . Kaucaliskis 1331,
Kaukelawke 1394 (ge ullis ibd.), op. p . Koken 1755, Nüwe Kuckendo 1380 y k . (P zyby ek 1993: 102103,
315) hid . (up.) p . Caupeaps 1395, op. p . Kaupsi en 1343 (ge ullis ibd.). hace al a sa gią p elaidá es
posible, basado i in abundusia (con šakniniu -p-) la ians oponimine ma e ial así aki aizdžių one inių
al e nan ų exis a im en es a eas e n bal os habboje: op. la. Kaupa, Kaũpas, Kaũpes op. lie. Káupos;
op. la. Kàupa i2, Kaupe -kalns; Kaũpes-kalns op. la. Kauku i, Kaũku e, Kauķu kalns y k . (más ejemplos
é endzelīns 1961: 63, 6768).
kaukšaknies oponimai y hid onimai sie ini no con kauko esp. elnio, pe o kal os esp. kalno
e e en ine cono ació (!!!). ALL_62_63_make as.indd 69 2011.06.17 08:52
70
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
753) s.-k . kk (kûk), kùka ‚digžiulis akmuo, iedulys‘, op. (bosnijoje) Kk //
Kûk ‚g iegoji kal a‘ ( hs ibd.)21.
al spėjimą se puede a gumen a y mi ológicamen e, ma es conocido que kaukas,
como usų дворовой, š edų i om e, no egų Nisse, suomių anhuan hal ija,
alli on u, iihenhal ija y o as en idades, más elacionadas con jauja, a u, y no
con la gen e al luga de esidencia él lle a g anos, heieną, cuida a los caballos y . .
(Vėlius 1977: 188), . y. kaukas k auna k ū as esp. kaupia, plg. ya menė ą e b. lie. kaũp i
signi icmes ‘kas i en pile, hace kaupà‘ y ‘ inc i, ack i, concen a i‘ (LkŽe). aigi
uel e ob io, que y aenkelis, y Mažiulis a un lexiniam seman iniam lizdui asigna on
comple amen e di e en es o igen y signi icado palab as one inius homonimus
(homo onus): subs . lie. kaũkas ‚ u us nešan i hoga espi i ua, ai a as‘, (LkŽe) <
‚nek ikš y o aiko ėlė‘, ‚ elnias‘, ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais žmo-
gus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘, ‚kaukaspenis‘, ‚neūžauga, mažas žmogus‘
ide. *keup- ‚ca ga en el mon ón; kyšo i‘ ( okia semema neišski a ieW 591; o a
in e p e ama PeŽ ii 61) subs . lie. kaũkas ‚ž ejų į ankis un cable o a co de made a con
el que a suka po el hielo ne iesiai enančią ka į Vdšk, s j, kl , ign, š, Š nč, Lkm, Plš,
nmn; ‚ka is ežimui p i e ž i, e žė u ė‘ dglš (LkŽe) < e b. ide. *keuk- ‚(su,
de)link i‘ (ieW 588589) ( ambién é. PeŽ ii 150). basado ealizada análisis, se puede
a e idamen e a i ma , que b odo skio y Milkaus dicciona ios men nomen. p op.
( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ es pi minė, o s yikowskio
21 Pe a as salokas s.-k . kk, gen. kùkašla ‚unicaulio supe io pa e y k .‘ elaciona con s.-k . klk (< p asl.
*klъkъ)‚šlaunis; coxa, emu ‘ e lle a iz ide. *kk- ‚(su)link i‘ (skok ii 225), pe o de su p opio indica op. Kk
(Milna, b ač) ‚aukš uminė ie o ė con snieguo a kal a‘ suponuoja no sulinkimo, sino išsikišimo e e en
(!!!), i. i. él sie inas no con s.-k . klk ‚kulšis‘, pe o s.-k . kk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘ ( hs 753), y el
úl imo con s.-k . kp (Vuk, kosme , Žk) ‚k ū a, kaupas; medžių, g upo de pe sonas; cupe a; šūsnis‘, kúpa
(Vuk) ‚k ū a, ace us; nend ios glėbys‘, compa in ino con lie. kaũpas (plg. skok ii 225, 236237). salokas
ambién islumb ó es os leksemos gené icas conexiones p olyčių ide. *qeu-p- ide. *qeu-kski umus į a dija
sólo di e en es o man ų *-ki *-pkai a (skok ii 237). oks a sainus es a alo ación de es as palab as
de e minó la misma o igen leksemų ( e lek uojančių p og esy inės asimiliacijos kai ą: k...p → k...k)
skaidymą en sepa ado leksinius seman inius lizdus, . y. es as palab as p oly ė es p asl. *kupъ ‚k ū a,
kaupas‘ > s. sl. ïêuú ‚σωρός, ace us‘, bulg. куп ‚k ū a; gausybė, muchosybė‘ y k . (plačiau é. ЭССЯ Xiii 114).
Aquí menė inas y comple amen e neį ikė inas olego ubačio o (ЭССЯ Xiii 115) spėjimas, ne a accen inis
s.-k . kp esp. lie. kaũpas disc epanimas explicin inas di e en es p olyčių econs ucción: ide. *-koup-o- ide.
*kou--p-o-. spamien o au o algúnkodél igno a būgos (i 441) eiginí, que s.-k . kp (g. masc.) alidadinas como
inno ación, i. i. es a o ma adosi desde s.-k . kpa, a la e osios akū as, ma í , suponuo as colec i i o
o man o ide. *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 3141). būgos hipó esis se puede a gumen a y ide. en lenguas
pasi icančia nomina collec i a → g. masculinum g ama icas ca ego ías aida (ž . k egždys 2010a: 5455). Po lo
an o, puede plan ea se hipó esis de que en lenguas se bų y c oa ų se u iliza leksinė seman inė g e ybė kpa
‚k ū a, kaupas; medžių, g upo de pe sonas; cupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, según būgos spėjimu, es a dly a, po
lo que s.-k . kp akū as su gido según analogía con g. em. kpa (plačiau sob e es a ly į é. ЭССЯ Xiii 107108), o no
e leek uja ide. *-kou--p-o-, que, po lo is o, nuncacuándo neexis a o. ALL_62_63_make as.indd 70 2011.06.17
08:52

M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
71s aipsniai / a icles
*Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suponuo a uncional de la di inidad cono aciones,
. y. lie. kaũkas suponuoja p o osememą *‚kal oje i ien e di inidad, donde ella k auna
= kaupia u us‘. Habe á que deci , con a iamen e baliu (jb ii 158), se puede
a e idamen e a i ma que es e eonimas debe ía se a ado como uno Velino
epi e ų. sin mencionado eonimo análisisés, necesa io discu i de a ios usas lengua
leksemų, spė ina, klaidingai opo o o (Топоров 2000: 184; 2006: 200) susie as con
Chau i a i, kilmę: 1. dial. . ka ‚medinis ilgako is plak ukas žu iai aps aigin i‘
( a ojamas u ale, sibi e, obės upės basine ( aka ų sibi as)) (СРНГ Xiii 138), cuyo
opo o as en subs a dija bal izmu (Топоров ibd.), ne a e lek uojančiu. lie. kaũ as
‚longos pagalys degu í mezci a e dan ‘ (LkŽe). Con es e spėjimu no se puede c ee
no solo debido al a ealo de di undimo de usų leksema, . y. leksema зафиксирована
niekuome bal ų negy en oje e i o io (neben es o em ies luga iesa, da os
sob e el uso de la palab a ecoll i 1908 m.), sino y po los mencionados da os de la
palab a Li uania: lie. kaũ as adap acinis sla izmas, sie inas con . *kowy ‚į ankis
len a al p oceso de mezclamien o ing esa i i . ko e ka ai, ‚ kasama kuo,
skap uojama, espjaunama, (su)pinama; ka nų o be žo ošies pã išalas, con el que se
ecub e yža; golpegis; neg ažus lė apėdis žmogus‘ (СРНГ XiV 38) (← e b. . ковырть
‚sukinė i, pasuk i, i is (i klais), algo hace len a, ne aly ai‘ (СРНГ XiV 3940; Даль ii 129)) . копшка ‚lė as žmogus; ne ykėlis‘
kópa ‚ . p.‘; . kopálo ‚il is‘ kopálka ‚cualquie a ins umen o de exca ación‘ (Dál ii 157).
po . dial. ka ‚medinis ilgako is hak ukas pesciai aps aigin i‘ o igen se puede plan ea
hipó esis, que él gené icamen e sie inas con . кoварный ‚ as, quien kala apkaus us,
g andines, pančius‘ (Даль ii 127) < subs . . kowa j ‚kal is‘ (Даль ibd.) < e b. . ковáть
‚apdo o i plak uku me alą, p opo ciona al me al cualquie o ma; como en el p e ialo
i miamen e plak i plak uku‘ (Даль ibd.), i. i. g á icamen e él ac uo ino como
one ica codi icació ejemplo, e lexuojan abso cinę ly į (sin šakninio - -, plg. . ka unъ
‚a būzas, moliūgas‘ dial. . kan ‚ . p.‘ (Даль ii 71)), supona usią o mą *kau ← *koa
( one ines šaknies s uk ū as kai a debido usų kalbai neįp as os ono ak inės
g andies -oa-). signi ica i o o o e e en e cono a as e e en es (ab → ba)
explicin inas, basado en la in e na seman ína kai os p incipio (plačiau ž .
k egždys 2010a: 2425):
ALL_62_63_make as.indd 71 2011.06.17 08:24:01
72
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
2. Ve b. . dial. ka iться ‚pug i; auky is, se niū iam, paniu usiam; se издыжиам; se
zasispy usiam‘ (Даль ii 98; ambién ž . СРНГ Xiii 138) ambién no hay bal izmo, como
a i ma opo o as, ma es denomina i us, apode ado de iu kų ko u ‚ udas‘, kazach.
koŋu ‚š iesbė is, pal as, sa as; juodbė as (su juoda uodega y ka čiais)‘ (Фасмер ii
211) espe able al seman inas de aidas des e ad e bo seka: ‚ udas, juodbė as‘
‚pa udęs, pajuodęs‘ ‚pajuodęs, pa udęs ( am-
sios spal os), odėl i paniu ęs‘ ↔ ‚pik as‘ ↔ ‚susi aukęs, nes pik as‘ ↔ ‚paniu ęs,
odėl i susi aukęs‘.
conclusiones
1) eonimas Chau i a i e lexa p ime os de dos skiemenos me a ezinio, o a imosios
(uno al lado del o o exis en es skiemenos) me a ezés, ipá, cambiando la p ime a de
ese mismo kamieno mo emá an ąja suponu mo o ak o ina kai a: lie. *Kau i a is
‚a klių die as‘ < subs . lie. *kau ika is ‚ . p.‘ ( ... < ...k (a imoji p og esy inė
asimiliacija)) subs . lie. *kau ikanis ( ... < ...n ( olimoji p og esy inė asimiliacija)) <
subs . lie. *kauka inis ‚ . p.‘ (mo o ak inė me a ezė debido abu) < adj. lie.
*mauka inis ‚pe o mancing al mauka i; 2) nomb e de di inidad Chau i a i no παξ
λεγόμενον. él sie ino con caminos a XViii. Mažosios Lie u os leksikog a ų y igu as
cul u ales abajos za iksuo u nomen p op ium ( eonimu) Kauka ius ‚kalnų die as‘; 3)
lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lek uya p og esy inés asimiliaciones nulem ą
one ines palab a es uc u a de kai á (k...p > k...k): subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ >
subs . lie. kaũpas, káupas ‚iškilimas, kaubu ys, k ū a‘ (→ (su . -(a) a ediniai) lie.
kaup à ‚kal a‘, kaũpa as ‚kaubu ys"; la. kaup a ‚kal a‘, la. kàup e2 ‚nedidelė kal a;
kalnagūb is‘, la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘) *kauka- ‚ . p.‘; 4) b odo skio y
Milkaus dicciona ios mencionan nom. p op . ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų
die as‘ es pi minė, a s yikowskio *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suponu a
cono aciones de di inidad uncionales; 5) subs . . dial. ka ‚madinis ham ukas pesciai
aps aigin i‘ y e b. . dial.
ka iться ‚pug i; auky is, se niū iam, paniu usiam; se издыжиам; se
zasispy usiam‘ no hay bal izmai.
Li e a u a b MŠ iiV Bal os uen es de eligión y mi ología, sud. no be as Vėlius.
1–2. Vilnius: i u as, 20032005.
Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–2001; 3–4. Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
ALL_62_63_make as.indd 72 2011.06.17 08:24:01 eh iii endzelīns jānis, hauzenbe ga edi e.
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
73s aipsniai a icles būga iiii būga kazimie as /. Rink iniai esc i os 13, sud. zigmas
zinke ičius. Vilnius: Es a ybna poli ická i ědecká li e a u y ydačka, 19581961. cgL i
Cla is Ge manico-Li h ana. Manusc ip inis del siglo XVII okiečiųlie u ių lenguas
dicciona io AE. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 1995. dūnŽ Vi kauskas
Vy au as. no es e dūnininkų šnek ų dicynas. Vilnius: Mokslas, 1976.
Complemen aciones un labojumi K. Mlen bacha La iešu alodas ā dnīcai 12. īgā:
kul u onda izde ums, 19341946. ieW iii Poko ny julius. Indoge manisches
e ymologisches Wö e buch 12. El ex o de la publicación es el siguien e: be n und
München: ancke Ve lag, 19591969.
jb i–V – balys jonas. Raš ai 1–5, pa . i a epšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as, 1998–2004.
jbŽ iiii b odo skis yokūbas. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h a ni co= Ge manic m.
Handesc i inis dicciona del siglo XVIII, 13, p epa é Vincen as d o inas. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o, 2009. ka ičić iii ka iči ć adosla . Ancien Languages o he Balkans 12.
he hague & Pa is: camb idge uni e si y P ess, 1976.
Le IXXXVII Enciclopedia Lie u ių 137. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla, LeW
1953–1985.
iii aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g:
Vandenhoeck & up ech , 19621965.
Linde iVi Linde M. sa muil bogumil. Słownik języka polskiego 16. Wa szawa: w
d uka ni Xiežy Piia ów, 18071814.
LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 1998. LKe
Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías
ins i u o de publicación, 1999.
LkŽe Lie u ių kalbos žodynas, elec ónico a ian e, edac o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2008. www.lkz.l . LM iiii Lie u ių mi ologija 13.
Vilnius: Min is, 19952003. LP iŽii Lie u os pa a džių žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas.
Vilnius: Mokslas, Me iiV Mlenbachs kā lis. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns.
1985–1989.
īga: minis e ia educación, ondos cul u ales, 19231932. ALL_62_63_make as.indd 73 2011.06.17
08:24:01 hs Rječnik h a skoga ili s pskoga jezika 15, ed. omisla Ma e ić. zag eb:
kńiža nici yugosla enske akademije, 18981903.
74
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. Vocabula io de la lengua p ūsų e imología 1. Vilnius: Mokslas,
1988; 23. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19931996; 4. Vilnius: Mokslo y enciklopedías
ins i u o edi o ial, 1997. hj Rječnik h a skoga jezika. zag eb: Leksikog a ski za od
Mi osla k leža i Školska knjiga, 2000.
V g edasahi á.
skok ii skok Pe a . E imologijski ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 2. zag eb: jugosla enska
akademija znanos i i umje nos i, 1972. s P i Sc ip o es e um P ussica um: Die
Geschich squellen de P eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha , h sg.
on heodo hi sch, Max öppen und e ns s ehlke, bd 1. Leipzig: Ve lag on s. hi zel, 1861.
БТСРЯ – Большой толковый словарь русского языка, ред. С. А. Кузнецов. Санкт Пе-
тербург: Норинт, 2000.
Даль i–iV – Даль Вл адим ир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
ПЯ i Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь AD. Mos-
ква: Наука, 1975.
САР Vi Словарь Академiи Россiйской 6. Санктпетербургъ: Императорская Академия мiя
Наукъ, 1794.
СМ – Славянская мифология. Энциклопедический словарь. Москва: Международные
отношения, 2002.
СРНГ iXLiii Словарь русских народных говоров 143. Lening ad: Ciencia, 1965
2009.
ССЯ iiV Dic iona y del an iguo esla a ánico 14. Санкт Петербург: Издательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
СУМ Словник украинской речи X. Київ: Наукова думка, 1979. СЦСРЯ iiV Словарь
церковно-славянскаго и русскаго языка 14. СанктПетербургъ: ipoграфiя
Императорской Академiи Наукъ, 1847. Фасмер iiV Фасме р Ма кс. E imológico dic a y del
uso lengua 14. Mos-
ква: Прогресс, 1986–1987.
ЦС iV Пётръ Алексев. Ce ko ný slo á j 15. Санкт Петербургъ: ipoгра-
iá I ana Glasuzo na, 18171819.
ALL_62_63_make as.indd 74 2011.06.17 08:24:01
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
81s aipsniai a icles asce ained wi hou paying a en ion o de ailed analysis o he lexeme
each componen . he o he conclusions a e as ollows:
1) heonym Chau i a i e lec s jux aposi ional me a hesis o he on syllables, i.e. con ac <
me a hesis ype has been se o explain he mo pho ac ical shi : Li h. *Kau i a is ‘ho se godʼ
Li h. *kau ika is ‘di oʼ ( ... < ...k (con ac p og essi e assimila ion)) Li h. *kau ikanis ( ... <
...n (incon iguous p og essi e assimila ion)) ‘di oʼ < Li h. *kauka inis ‘di oʼ (mo pho ac ical
me ha esis due o aboo) < adj. Li h. *kauka inis ‘appending o kauka iusʼ; 2) heonym Chau i a i
can no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed wi h nomen p op ium
( heonym) Kauka ius ‘gha s godʼ, which is men ioned in se e al Li huania Mino lexicog aphical
lexicons o he 18 h cen u y; 3) Li h. kaũka as, Li h. kaũkas, P uss. cawx e lec phone ic
s uc u al shi caused by p og essi e assimila ion (k...p → k...k): bal . *kaupa- ‘accumula ionʼ >
Li h. kaũpas, káupas ‘boss, hump, heapʼ (→ (de i a i es wi h su . -(a) a-) Li h. kaup à ‘hillʼ,
kaũpa as ‘humpʼ; La . kaup a ‘hillʼ, La . kàup e2 ‘small hill; sie aʼ, La . kàup is2 ‘sie a;
sconceʼ) *kauka- ‘di oʼ; 4) nom. p op . ( heonym) Kauka ius sememe ‘gha s godʼ men ioned in
b odowskis and Milkes lexicons is a ibu able o pa en d i , while s yikowskis *Kauka inis
‘ho se godʼ o accesso y, p esupposed by unc ional conno a ion o he god; 5) uss. dial. ka
‘malle used o knock ou a ishʼ and uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and
all; o ecalci a eʼ a e no bal isms.
Į eik a m. 2010 no iemb e 17 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
El. co eo [email p o ec ed]
ALL_62_63_make as.indd 81 2011.06.17 08:24:02