50 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lyginamoji bal ų i ki ų indoeu o-
piečių kalbų g ama ika, bal ų eligija i mi ologija, šal inio y a.
M. s yikoWskio VeikaLo
KRONIKA POLSKA, LITEWSKA,
ŻMóDZKA I WSZySTKIEJ RUSI
eoniMai: CHAURIRARI
heonyms in M. s yikowski’s wo k
K onika Polska, Li ewska, Żmódzka
i wszys kiej Rusi: Chau i a i
ano acija
s udijoje analizuojama Mo iejaus s yikowskio eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i
wszys kiej Rusi (1582) paminė o eonimo Chau i a i e imologija i šios die ybės unkcijų aida.
Vienin elį, moksliniais a gumen ais g įs ą, šio die o a do kilmės ap ašą iki šiol pa eikė ik
Vladimi as opo o as. deja, opo o o ekons uo as *Kau -a is ‚ us os spal os (ugnies simbo-
likos elemen as) a klio die ybė‘, emian is da ybiniu a pu uṣa kompozi o modeliu, y a kazuis-
inis dėl ekons uo os an ojo sando ly ies bl. *a is ‚a klys‘, nepaliudy os jokiame bal ų ašy-
iniame šal inyje. oks aiškinimas kelia didelių abejonių i dėl mi ologinės mo y acijos, ma
nei bal ų, nei sla ų eliginėje sis emoje nė a žinomas a klio – die ybės (!!!) – kul as (išsky us
udimen inius o emizmo elik us). emian is nauja eonimo e imologija bei die ybės unkci-
jų analize, eigiama, kad die ybės a das Chau i a i nė a ἅπαξ λεγόμενον, kaip many a iki šiol.
spė ina, kad šis eonimas e lek uoja keliuose XViii a. Mažosios Lie u os leksikog a ų i kul-
ū os eikėjų da buose už iksuo ą nomen p op ium ( eonimą) Kauka ius ‚kalnų die as‘ (jokūbo
b odo skio i k is ijono go lybo Milkaus žodynai). be minė o eonimo analizės, aip pa pa-
eikiami da kelių, iki šiol, spė ina, klaidingai su Chau i a i sie ų leksemų kilmės ap ašai (subs .
. dial. кар ‚medinis plak ukas žu iai aps aigin i‘, e b. . dial. кариться‚ pyk i; auky is, bū i
niū iam, paniu usiam; bū i išdidžiam; bū i užsispy usiam‘).
esMiniai ŽodŽiai: a pu uṣa kompozi as, ἅπαξ λεγόμενον; p og esy inė asimiliacija, eg-
e sy inė asimiliacija; mo o one inė anspozicija, eonimas.
keyWo ds: a pu uṣa compound, ἅπαξ λεγόμενον; p og essi e, eg essi e assimi-
la ion; mo phophone ic ansposi ion, heonym.
ALL_62_63_make as.indd 50 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
51s aipsniai / a icles
anno a ion
he s udy deals wi h he opics o e ymological analysis and b ie nascence (consequen ly,
a hie a chical posi ion in he bal ic pan heon) o he heonym Chau i a i men ioned in Maciej
s yikowski’s wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582). he one and
only scien i ic examina ion o he issue was ca ied ou by Vladimi opo o . i mus be
s a ed wi h many eg e s ha a pu uṣa composi e Li h. *Kau -a is ‘ awny in (elemen o i e
symbolism) ho se dei y’, econs uc ed by he au ho o he hypo hesis, is no accep able due
o econs uc ion mo i a ion o unau hen ica ed (in any w i en sou ce o bal ic my hology and
eligion) bal . *a is ‘ho se’.
P o iding ha non-exis ence o a ho se-dei y cul in bal ic and sla ic eligious sys ems,
sa e o emic es iges, such an in e p e a ion is doub ul in ela ion o my hological mo i a ion.
being based on he new heonym e ymology and analysis o he dei y unc ions, a p oposi ion
has been made ha Chau i a i could no be in e p e ed as ἅπαξ λεγόμενον. he lexeme may
be co ela ed wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s god’, which is men ioned in
se e al Li huania Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y (b odowski’s and Milke’s
hesau uses). sa e he my hologeme, he s udy p esen s an analysis o uss. dial. кар ‘malle
used o knock ou a ish’ and uss. dial. кариться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all;
o ecalci a e’, which we e w ongly classed as bal isms.
„[…] e iam in e p e a io nominis habe acumen, cum
ad idiculum con e as, quamob em i a quis oce u […]“
(cice o De o a o e 257)
Pi mą ka ą lie u ių i žemaičių die ybę Chau i a i ašy iniuose šal iniuose mi-
ni Mo iejus s yikowskis eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej
Rusi (s yikowski 1582: 144): „chau i a i końſki bog, emu pie uchy oſłe, ce ſ we,
ożney ba wy o ia owali, aby ſię eż konie akie mnożyły, á kiedy go o pokoy p oſili
od ich niep zyiacioł [bo go eż mieli za boga woyny] iak g ekowie y zymianie
Ma ſa, edy za piecem na ſiodłach ſiedząc o ia y y modły mu czynili.“
Šį sakinį dominykas u bas (b MŠ ii 546) e čia aip: „chau i a i, ži gų die as;
am aukoda o gaidžius, augalo us, s ip ius, į ai ių spal ų, kad i ži gai eis ųsi okie,
ALL_62_63_make as.indd 51 2011.06.17 08:23:50
52
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
o kai jį maldauda o aikos, kad p iešai nepul ų (nes jį laikė i ka o die u), kaip
g aikai i omėnai Ma są, ai užpečky an balnų sėdėdami, jam meldėsi i aukas
aukojo.“ iden iškai šį sakinį į okiečių kalbą anksčiau y a iš e ęs Vilhelmas Mann-
ha d as (1936: 330), į usų kalbą – Vladimi as opo o as (Топоров 2000: 173).
deja, u bas sakinio p adžią e čia gana lais ai (le. emu ‚ odėl‘ (Linde V 616)
keičia į ‚ am‘, ku į galima su ok i kaip pa odomojo į a džio lie. as da y o linksnį),
o pabaigą in e p e uoja abejo inai, ma pa eikia in o maciją, apie ku ią s yikows-
kis ne neužsimena – aip išk eipiama šios mi ologemos uzualinė eikšmė:
i. jis ne ašo apie jokį „užpečkį“, . y. užk osnį, ma nei lie u iai, nei žemaičiai
s yikowskio gy enamuoju laiko a piu – XVi a. – jokių k osnių, už ku ių bū ų
galima užlįs i i en auko i, nes a ė (į šį labai s a bų ak ą dėmesį anksčiau y a a -
k eipęs iman as balsys (2006: 176)1), o am ik u būdu suk auda o nesumū y ų
akmenų k ū ą (k ūsnį ( okios bu o ne ik gy enamųjų pa alpų, be i pi ies, jaujos
k osnys)) duobėje a an aslos a ba iesiog kū enda o ugnį obos a pi kios ugnia-
ie ėje (a i uose ugniaku uose; plačiau ž . Le V 234); akmenines k ūsnis plūk i-
nėmis i ply inėmis k osnimis im a keis i ik XiX a. idu yje (Le Xiii 223–225).
okius pa ak us, . y. dūminę pi kią be jokių k osnių, mini i janas dlugoszas
(Longinus). apibūdindamas lie u ių bui į, jis eigia, kad lie u iai ka u su gy uliais
gy eno dūminėse pi kiose: „nulius illi s uba um au aedi icio um nobilium, sed
an ummodo ugu ii unius ūsus […]. in ea domo se, uxo es, pigno a, se os,
ancillas, pecus, a men um, umen um e omnem supellec ilem condun […]“
(b MŠ i 560–561) (da ž . Łowmiański 1989: 82). apie dūminę pi kią pasakoja i
Pilypas kalimachas: „[…] ignis in medio ugu ii, ci ca quem accubi us ac discu-
bi us sine loci alicuius elec ione au obse an ia, neque ullius ei domes icae o do
au disciplina“ (b MŠ i 601). johanneso boemo aubiečio eigimu, lie u iai de a-
mų gy enamųjų namų ne u i: „Vapo a ia seu s ubas haben nullas“ (b MŠ ii 358).
Panašią in o maciją pa eikia i sigismundas he be š einas: „in humilibus casis, iisque
oblongio ibus i am ducun , in quibus ignis in medio conse a u […]. solen
enim sub eodem, quo ipsi habi an , ec o, sine ullo in e s i io peco a habe e“ (b MŠ
ii 393). janas Łasickis aip pa pasakoja apie dūminį būs ą (‚landynę‘): „Mapalia,
quae u es appellan , su sum angus a, a que qua umus e oe o exea , ape a, ex
ignis, asse ibus, s amine, co icibus aciun , in his homines cum omni peculio,
in pauimen o abula o s an e, habi an “ (b MŠ ii 579).
1 balsys (2006: 314) lygina u bo pa eik o e imo in o maciją su Lasickio eikale De Diis Samagi a-
m […] ne a panašiu mi ologiniu ak u – die o Pesseias slėpimusi už židinio a p ką ik a si es o
p ieauglio. deja, s yikowskis nemini jokio židinio (ž . oliau), o Pesseias (šio eonimo kilmei ski i-
nas a ski as da bas) slepiasi ne a p ką ik a si es o p ieauglio, ma lo. pullos eiškia isai ki ą sememą
(plg. Lasickis 1969: 42) – ją galima eisingai in e p e uo i, ik inkamai ap ašius minė o eonimo
kilmę (da ž . k egždys 2010: 51–52).
ALL_62_63_make as.indd 52 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
53s aipsniai / a icles
iesa, hen ikas Łowmiańskis (1935: 43) eigia, kad diduomenės gy enamieji
pas a ai (cu iae, illae) labai sky ėsi nuo dūminėse pi kiose gy enusiųjų. deja, i in
pa ikimų duomenų apie senuosius bui inius bal ų pas a us nė a išlikę, išsky us
pasakojimus apie eliginio pobūdžio s a inius i gy en ie es (plačiau ž . k egždys
2009: 131–133, 150–152).
ii. b MŠ pa eikiamas blogas azeologizmo le. za piecem ſiedząc e imas, ma
le. za piecem siedzieć eiškia ne ‚užpečkyje sėdė i‘, kaip nu odoma b MŠ („užpeč-
ky […] sėdėdami“), be ‚ yliai sėdė i = amiai elg is‘ (Linde iV 676). be o, p e-
pozicinė kons ukcija na ſiodlach eiškia ne ‚an balnų sėdėdami‘, be ‚ ai i‘, plg.
le. siodło (me onim.) ‚zum ei en‘ (Linde V 243). Vadinasi, s yikowskis pab ėžia,
kad die ui bu o aukojama yloje esp. amiai elgian is.
aigi Bal ų eligijos i mi ologijos šal iniuose u bo pa eikiamą die ybę Chau i a-
i apibūdinan į s yikowskio eks o e imą eikė ų e in i kaip ko eguo iną: „chau-
i a i, ži gų die as; odėl aukoda o didelius, s ip ius, į ai ių spal ų gaidžius, kad
i ži gai okie eis ųsi, o kai jį p ašė gelbė i nuo p iešų (nes jį laikė i ka o die u)
kaip g aikai i omėnai Ma są, uome amūs ai i jam meldėsi i aukas aukojo.“
an ikinių mo y ų paminėjimas suponuoja eiginį, kad s yikowskis pa eikia ne
au en išką in o maciją, be p asimanymus, ma g aikų i omėnų apeigos a ėjui
esp. Ma sui bu o a liekamos iukšmingai (plg. žynių salijų šokius (plačiau ž .
zieliński 1999: 229; cM 505)), . y. šių die ų unkcinė ( aip pa i p igim inė)
kono acija sie a su judėjimu, iukšmu, ais ingumu (jis nulemda o i žmonių
aisingumą) i pan. (plg. Нильссон 1998: 154; Тахо-Годи 1999: 92, 112, 136,
151, 205, 229, 261, 289, 299, 526, 530, 596–597, 656; zieliński 1999, 113, 115,
118–119, 354). be o, ne e ė ų igno uo i seniai žinomo ak o, kad a ėjas y a ne
g aikų, be akų2 die ybė (Тахо-Годи 1999: 289), ku ių i ališkumas išjuokiamas
jau iliadoje. galima a sa giai spė i, kad neaiškios eikšmės eonimą s yikowskis
mėgino in e p e uo i, susiedamas jį su panašiai skambančiais lie u ių kalbos žo-
džiais – galbū lie. kã as ‚k ieg‘, kaip i ėliau juo sekę au o iai (ž . oliau). jo
minima in o macija apie amų aukojimą, ma y , y a pa ies au o iaus p asimanymas,
būdingas naujojo ikėjimo išpažinėjams, siejusiems pagoniškas apeigas su k ikš-
čioniška adicija (apie ai ž . k egždys 2009, 141–142, 165–166). odėl s yi-
kowskio eiginys apie die ybės ka inę unkciją, lyginan ją su g aikų a ėjumi i
omėnų Ma su, ma y , ak uo inas kaip eseis inis-bele is inis. aigi a sa giai
galima eig i, kad au en iškais laiky ini du ak ai: 1) die ybės a das y a Chau i-
a i; 2) Chau i a i – ‚ži gų die as‘.
2 Minė ina, kad šios die ybės a das už iksuo as k e os i Mikėnų kul ū os laiko a pio aš o paminkluose
(Казанскене, Казанский 1986: 140–141), odėl mo ologinė žodžio s uk ū a gali bū i helėniška, be
kul o ypa ybes iki šiol links ama e in i kaip supe s a ines, nulem as Mažosios azijos au ų po eikio.
ALL_62_63_make as.indd 53 2011.06.17 08:23:50
54
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
balsys (2006: 134, 152, 154), ap a damas galimas Chau i a i ski as apeigas, i in
daug dėmesio ski ia gaidžio aukojimui ap ašy i. jis aip pa iš a dija be eik isus
mėginimus paaiškin i eonimo kilmę: dionizas Poška (LM i 41) jį su okia kaip
Szau i a ; simonas s ane ičius (LM i 95) dėl lie u ių kalbai nebūdingos okios
one inės i mo ologinės s uk ū os ly ies apsk i ai abejoja jos au en iškumu; Mann-
ha d as (1936: 339) a sa giai spėja, kad eonimą galima bū ų skai y i kaip ka o ius
i sie i jį su lie. kã as ‚k ieg‘. algi das julius g eimas (1990: 418) a do kilmės
neaiškina, ik p ipažįs a, kad iki šiol niekam nepa yko o pada y i, no s nea me a
galimybės mi ologemą aiškin i kaip ieną Velino epi e ą, . y. ano jo, ši „ka o
ži go […] epi anija apibūdina neabejo inai ieną s a biausių Velino unkcijų.“ y a
i daugiau mėginimų a skleis i Chau i a i kilmę, ačiau jie nepag įs i ling is iškai,
odėl i ne e in ini. na, o jonas balys kons a uoja, kad šio eonimo eikšmės
„s eiku p o u jau niekas nebegalės išsp ęs i“ (jb ii 56). okio eiginio s a umu,
žinoma, eikė ų labai abejo i, ma „[…] имя в своей тайне превышает способности
«среднего» человека, находящегося вне пространства, в котором можно
уразуметь тайну имени и именословия“ (Топоров 2004: 373).
Pasku inį i ienin elį moksliniais a gumen ais g įs ą šios die ybės a do mo -
ologinės aidos ap ašą mėginęs pa eik i opo o as (Топоров 2000: 172–174; 2006:
190–194) iškėlė naują, be isiškai neį ikė iną žodžio kilmės hipo ezę3. Žinoma,
eikia su ik i su jo labai a gumen uo u (pa eikiami p ūsų i lie u ių kalbos pa yz-
džiai: p . chelmo ‚kepu ė‘ g a 61 ↔ p . kelmo ‚ . p.‘ g g 40 (plg. PeŽ ii 160) i
k .) eiginiu apie inicialinio Ch- a imą kaip K- (Топоров 2000: 174; 2006: 190),
ačiau eonimo e imologinė analizė y a kazuis inė. eigdamas, kad Chau i a i y a
lapsus calami ep ezen an as (plg. „[…] вторая половина имени (- a i) есть
результат весьма распространённой графической ошибки удвоения слога […]“
(Топоров 2000: 174–175; 2006: 190)), ekons uoja ly į *Kau -a is ‚ us os spal os
(ugnies simbolikos elemen as) a klio die ybė‘, ne a suponuojančią d ejopą da y-
binį modelį: 1) su iksinį edinį lie. *kau - + su . -a -is ← subs . lie. káu as ‚pe-
lėsiai, mūsai, kaužai‘ bŽ 371, j, kl; ‚sukie ėjusi nemazgo ų indų iebalų plu a‘ j
(LkŽe) a ba subs . lie. kaũ as ‚plaukas, gau as‘ j, jnš, VoL 327 (LkŽe) – odėl
mi ologema e lek uoja kolo is inį deno a ą ,ši mumas, žilumas, us umas‘; 2) kom-
pozi ą lie. *kau - ‚pelėsio spal os objek as‘ + lie. *a s ‚a klys‘ (∼ bžn. sl. орь
‚e žilas‘, . орь ‚ži gas‘, č. oř ‚ . p.‘, hid . le. O z ‚na e o upės in akas‘, O zyc ‚ . p.‘,
s. le. o z (da ž . Фасмер iii 155)).
Pi moji opo o o hipo ezė sunkiai pag indžiama seman iškai, ma su . -a -
edinys *Kau -a is, emian is šio su ikso lie u ių kalbos da ybinių a i ikmenų se-
3 iki ol šis y ėjas apsi iboda o neu aliu šios mi ologemos apib ėžimu: „[…] таинственного лошади-
ного бога Chau i a i у Стрыйковского […]“ (ПЯ i 136).
ALL_62_63_make as.indd 54 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
55s aipsniai / a icles
memine aiška, u i e lek uo i e e en o deno a ą i jo kono acinę e ę, . y. ei-
kė ų ekons uo i p o osememą *‚supelėjęs daik as ↔ oks kaip pelėsiai‘ a ba *‚gau-
uo as (apžėlęs) subjek as‘ ∼ subs . lie. s ãba as ‚sausas, i as s iebas‘ ds, ‚koks
no s niekam ikęs daik as‘ sb ← subs . lie. s ãbas ‚s a ula a koks daik as, laikomas
die u i ga binamas‘ dŽ, kb ii 53 i k .; ‚s a ula‘ s. dauk.; ‚s ulpas‘ M, L, i
k .; ‚pa idalas, o ma‘ lž; ‚pa alyžius, apopleksija‘ sd 241, b i k . (LkŽe); subs .
lie. ùma as ‚ iesulas, ė a‘ Q 496, k 474 ← adj. lie. mas ‚s aigus‘4; subs . lie.
žãba as ‚ša as, i bas‘ sn i k ., ‚smulkios šakos, jauni medukai, k ūmai‘ j b,
‚skalda, upus ž i gždas‘ nms, Vk ← lie. žãbas ‚ i bas, žaba as, šakelė‘ LV iV 677
i k .; ‚s iebas, s aga as‘ kp , Mžš i k .; ‚ ykš ė (muš i)‘ j, Š i k .; ‚k ūmas, k ū-
mynas‘ Ž, a. ba an. i k .; ‚šakelė, iš ku ios auginamas k ūmas, augalas‘ Šmn,
su ; ‚žąslai‘ k. būg. i k . (LkŽe) (daugiau pa yzdžių ž . ska džius 1996: 302–304).
be o, p i a us okiam opo o o spėjimui, eikė ų ekons uo i p o osememą *‚pe-
lėsio spal os a klių die as‘. emian is okia hipo eze, eikė ų spė i, kad bal ų pan-
eone u ė ų bū i i ki ų spal ų a klių die ybių. deja, bal ų eligijos i mi ologijos
šal iniuose okių duomenų nė a, odėl šis spėjimas laiky inas nelogišku.
an oji hipo ezė neįmanoma mo ologiškai ( ad i e imologiškai – šių d iejų
lygmenų nea siejamas yšys pas a uoju me u nuola pab ėžiamas (plg. PeŽ iii 13;
Откупщиков 2006: 216)), ma spėjimo au o ius jam a gumen uo i pasi elkia subs .
lie. a klỹs ‚naminis ienanagis gy ulys, ku iuo di bama, ažiuojama, jojama (Equ-
us caballus)‘ , k, kp, jnš, jnšk, gs, m, sd 30, b, sk i k . (LkŽe) da ybos
analizę – pab ėž ina, klaidingą leksemos s uk ū inę aidą. opo o as eigia,
kad lie. a klỹs, la. akls ‚a klys‘5 (Me i 141) y a pada y as su su iksu -kl-, a oja-
mu į ankių pa adinimams (nomina ins umen i) da y i (plg. la. akls i la. dial.
à kls ‚a klas‘ (ž . Me ibd.; b eidaks 2006: 118)), i lie. *a is ‚ži gas‘. deja, oks
spėjimas klaidingas iš esmės, ma lie. a klỹs y a nomen quali a is (kaip i subs .
lie. pi klỹs (ž . oliau)) i es inas ne iš niekuome bal ų kalbose neegzis a usio lie.
*a is ‚ži gas‘ (ž . oliau) a e b. lie. á i ‚su a klu, plūgu di b i, pu en i žemę‘ sd
229, i k .; ‚a dy i, aus i‘ L (an); ‚laiky i sa o alioj, spaus i, eng i‘ a m, V ,
Lp; ‚nesu ik i, ie is‘ , d s (LkŽe) ( okį klaidingą aiškinimą pa eikia P anas
ska džius (1996: 196) – juo, ma y , sekė i opo o as), be lie. á klas ‚p ie aisas
žemei a i, žag ė, žambis‘ k, j i k . (LkŽe) (plg. amb azas 1993: 153), . y. su-
ponuojama p o osemema *‚ as, ku is empia a klą‘, plg. lie. piklas ‚pi kinys‘ sd
4 gali bū i, kad pama inė šios ly ies o ma bu o ne adj. lie. mas ‚s aigus‘, be subs . lie. ūmas ndŽ,
ūmas dgl ‚s aigumas, skubumas, g ei umas, g ei is‘ jnš, Lk i k . (LkŽe).
5 Šis la. akls ‚a klys‘ e lek uoja idinę seman inio lygmens kai ą, kai ienas e e en o kono a ų supo-
nuoja an inio deno a o a si adimą, . y. ‚a klas‘ → ‚a klys‘ (plačiau apie okią kai ą ž . k egždys 2010a:
24–25).
ALL_62_63_make as.indd 55 2011.06.17 08:23:50
56
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
123 i k .; ‚užmokes is už pi kinį‘ sP ii 203–204 (LkŽe) (← e b. lie. pik i ‚įsi-
gy i už pinigus‘ h, Pb i k .; ‚užp ašy i už pinigus specialias pamaldas‘ Žem, m,
dn; ‚ am ik u būdu įgy i, laimė i‘ sP i 227, ii 203 i k .; ‚mokan kuo, aduo is,
gelbė is‘ Žd i k . (LkŽe) (plg. ska džius 1996: 193 – ki aip šio žodžio da ybą
aiškina amb azas (1993: 98))) → subs . lie. pi klỹs, - ‚kas e čiasi daik ų pi kimu
i pa da imu‘ Š, ndŽ, sim, sk (LkŽe), . y. šios leksemos ak uo inos kaip lek-
siniai ediniai – denomina y ai (!!!).
bū ina ap a i i eks aling is inį ak o ių, suponuojan į opo o o hipo ezės
klaidingumą – ži go i a iamojo gy ulio apa inimą. kiek ienas žemdi bys puikiai
žino, kad ži gu esp. e žilu ne ik a i neįmanoma, be i jo i i in pa ojinga – am
i sumany as ži gų omijimas, . y. ži go pa e imas a iamuoju, da biniu gy uliu.
daug anksčiau į okį seman emų ‚ži gas‘ i ‚a i‘ nesude inamumą dėmesį a k eipė
Maksas Vasme is (Фасмер iii 155). deja, jis sa o eiginio nea gumen uoja, ik
kons a uoja ak ą, kad mėginimas susie i subs . . орь ‚ži gas‘ su e b. . орáть
‚a i‘ y a nesėkmingas. su šiuo Vasme io eiginiu galima su ik i ik iš dalies – jis
isiškai eisus, ma y , įž elgdamas seman inį šių žodžių nesude inamumą, be klys-
a nus a ydamas da ybos pama ą. jokių abejonių nekyla, kad . орь ‚ži gas‘ y a e b.
. орáть ema inio o man o s. sl. *ĭ edinys (dėl jo plačiau ž . Хабургаев 1974:
194) – okių eiksmažodinių edinių usų kalboje i in gausu: subs . . вонь ‚bjau us
k apas‘ ← e b. . вонять ‚smi dė i‘ (Даль i 240), subs . . хворь ‚skausmas, liga,
negalia, liūdesys i k .‘ ← e b. . хворать ‚skaudė i, silp i, si g i i k .‘ (Даль iV
545–546), subs . . копь ‚šach a; ie a, ku kasama ūda, anglis, d uska‘ ← e b.
. копáть ‚ aus i, kas i i pan.‘ (Даль ii 157) (šių pa yzdžių de e ba y inę kilmę
galima a gumen uo i ne ik jau minė u . копь seman ine kono acija, . y. a lik o
eiksmo e e encija, be i semema subs . . ломъ ‚ ai, kas sulaužy a‘ ← e b.
. ломáть ‚padalin i jėga, (su)laužy i‘ (Даль ii 264–265)) i k . seman inė subs .
. орь ‚ži gas‘ genezė isiškai aiški. ji e lek uoja e b. . орáть ‚kalbė i užkimus,
meluo i, niekus aukš i i k .‘ dialek uose a ojamą sememą ‚ž eng i (skleis i
ži gui būdingus ga sus)‘ (plg. СРНГ XXiii 330). aigi galima eig i, kad subs .
. орь ‚ži gas‘ y a ne bal ų i sla ų, o ik sla ų kalboms būdingas de e ba y as,
odėl lie. *a is ‚ži gas‘ ekons ukcija negalima.
opo o o ekons uo as a pu uṣa ipo kompozi as *Kau -a is ‚ us os spal os
(ugnies simbolikos elemen as) a klio die ybė‘ kelia didelių abejonių i dėl mi o-
loginės mo y acijos, ma nei bal ų, nei sla ų eliginėse sis emose nė a žinomas
a klio – die ybės (!!!) – kul as (išsky us udimen inius o emizmo elik us, ku iuos
and ejus P ocho o as (Прохоров 2002: 423–424, 433, 437) linkęs in e p e uo i
kaip a klio dei ikacijos epizodus, no s jokių pa ikimų okio d ąsaus spėjimo a gu-
men ų nepa eikia; kai ku ie šio y ėjo eiginiai iesiog s ebina: žū bū no ėdamas
į ody i zoomo inio objek o ga binimo egzis a imą aka ų sla ų žemėse, jis nu o-
ALL_62_63_make as.indd 56 2011.06.17 08:23:51
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
57s aipsniai / a icles
do sa o suku ą čekų mi o in e p e aciją (Прохоров 2002: 427), ne u inčią isiškai
nieko bend a su gy ulio kul u, ma ieną ka žygio a ibu ų – a klį – kažkodėl
in e p e uoja kaip die iškumo simbolį (plačiau ž . Крегждис 2009: 265–266)6. be
o, ašy iniuose bal ų eligijos i mi ologijos šal iniuose užsimenama apie bal ų, o
ne us ų a aus ų (a da ki okios spal os) a klių s a bą p ūsų kul o apeigose (o
gal i šių gy ūnų ga binimą), plg. Pe o dusbu giečio (b MŠ i 335–336, 346) i
simono g ūna o (b MŠ ii 80, 116–117) duomenis (da ž . be esne ičius 2006)
(bal as a klys Rig edoje simbolizuoja ind os ži gą, plg. jo epi e ą s. i. ha yaç a
‚ ai elis an bal o a klio‘ ( V Vii 32, 14–15)). aigi opo o o hipo ezė apie šios
die ybės pi minę a klių globos unkciją aip pa ko eguo ina, ma mi ologemos
e iologinė i e imologinė aida suponuoja šią unkciją esan an inę (ž . oliau).
emian is a lik a analize, galima eig i, kad opo o o pasiūly i lie u ių die ybės
Chau i a i kilmės aiškinimo būdai y a ko eguo ini iš esmės.
analizuojan eonimų mo ologinę aidą, bū ina paisy i speci inių žodžių da y-
bos ypa ybių, būdingų eliginio kul o leksemoms, e lek uojamų ne ik s yikows-
6 opo o o (ПЯ i 136) eiginys, ne a kumelės pieno gė imas pe eligines apeigas (bal ų nek okul o
elemen as) i a klio laidojimas ka u su mi usiuoju u ė ų bū i siejamas su p ūsų a klio kul u y a ka-
zuis inis, ma jo au o ius sieja die ybės a ibu iką su pačiu die u. emian is šia me odika, eikė ų
eig i i dei ės bi ės ga binimą, ma pe as pačias (laidojimo – ž . k egždys 2010b: 13–14) apeigas
a gšai gė ė ne kumelių pieną, o midų, pada y ą iš bičių medaus:
Wul s ano kelionės iš Hydaby (schleswig) į T uso ( y ų P ūsija) ap aše (plačiau ž . k egždys 2011)
pasakojama apie i in s a bius aka ų bal ų laido u ių gė imų gamybos i a ojimo ak us: 1) and se
cyning and þa icos an men d incað my an meolc, and þa unspedigan and Þa þeôwan d incað medo (s P
i 733) „i aldo as, i pa ys u ingiausi y ai ge ia kumelių pieną, o a gšai i e gai ge ia midų“;
2) and ne bið ðae naenig ealo geb owen mid Ês um, ac þae bið mêdo genôh „i ne e da isai jokio alaus,
be čia pakankamai y a midaus“ (s P ibd.). Pab ėž ina, kad Viačesla as i ano as (Иванов 1974: 75–138),
i in de aliai ap ašęs ide. mi ologemą a klys ( aip pa i a klių s a bą laido u ių apeigose; žinoma, daba
daugelis šiame da be iš a dy ų eiginių y a disku uo ini (p z., aukojamųjų žmogus → a klys → jau is
sekos in e p e acija; mo e s aukojimo p asmė; dei ės, o ne pap as os me ginos, kaip eigia i ano as,
eido padengimo iebalų sluoksniu p asmė (ku ios i ano as apsk i ai neap a ia, no s šis mo y as u i
lemiamą eikšmę); d ynių mi ologemos in e p e acija; kinkinio dešiniojo a klio s a ba aukojimui i jo
p asmė i daugelis ki ų mo y ų)), jokių a klio dei ikacijos ak ų nenu odo.
aigi šį opo o o s a s ymą, ma y , eikė ų ak uo i kaip ko eguo iną, no s minė ų e nog a inių
mo y ų au en iškumu abejo i nė a jokio pag indo (bibliog a iją ž . ПЯ i 136), plg. galimą kul ū inį
a i ikmenį aka ų sla ų lechi ų a eale: kašubų nek okul o apeigose aip pa minimas kumelių pieno
gė mas, ik jas ap ašęs aleksand as gu a (Гура 1997: 550), nesigilinęs į bal ų mi ologijos dalykus,
leksinį junginį kašub. pjic koblim dono ę e čia ‚ge i kumelės mėšlą‘, no s žodis kašub. dono ę,
neaiškus gu ai (junginio e imas baigiamas klaus uku), ma y , aiškin inas kaip adjek y inės kilmės
subs an y as: kašub. dono a ‚pienas‘ ← kašub. *do-j(e)-n-o a ‚melžimas; pienas‘ (su su . -o a, plg. le.
wilg-o a ‚saikinga d ėgmė, d ėgnumas‘ (Linde Vi 235), le. mok -o a ‚d ėgmė‘ (Linde iii 135); dėl
eikšmės plg. s. i. dóha ‚melžimas; pienas‘) < adj. ak. sl. *doj(ь)nъ ‚melžiamas‘ (< subs . ak. sl. *doja
‚melžimas‘ (< subs . p asl. *doja ‚ . p.‘ < e b. p asl. *doji i ‚melž i, mai in i k ū imi‘ (ЭССЯ V 53-
54, 57)) → č. důje ‚ . p.‘ (ЭССЯ V 52)) → s. le. dojny ‚melžiamasis‘ (1452 m.), le. dojny ‚(a ch.)
susijęs su melžimu; melžiamas‘ (ЭССЯ V 56).
ALL_62_63_make as.indd 57 2011.06.17 08:23:51
58
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
kio ap a iamo Chau i a i, be i daugelio ki ų šio ypa ingo leksinio sluoksnio a -
dažodžių s uk ū oje7. Vienas pag indinių eiksnių, lėmusių nag inėjamos leksinės
seman inės g upės na ių mo ologinę s uk ū ą – abu enomenas, ku io nepaisymas
7 ap a ian į ai ių ide. au ų sak alinės s e os leksikos kilmę, bū ina paisy i ekons ukcinio lygmens
mo o one inių žodžio s uk ū os kai ų (nulem ų i abu enomeno), supona usių nebūdingų mo o ak-
inių g andžių a si adimą (plačiau ž . Маковский 1998: 155, 158–160). igno uojan šiuos ki imus, . y.
aikan a omis inį nag inėjimo me odą, pada oma nemaža klaidų, plg. y ų sla ų kije o pan eono die-
ybės Стрибог ligšiolinius kilmės ap ašymus, ne u inčius absoliučiai nieko bend a ne ik su die ybės
unkcijų ap ašymu, be i su mo ologine eonimo s uk ū a (plačiau ž . Крегждис 2010: 212–215) –
suku iamos niekuome neegzis a usios, ne a ide. p okalbės leksikos sluoksniui p iski inos ly ys, ku ių
mo ologinė s uk ū a neįmanoma ne ik dėl segmen ų ono ak inio g upa imo ypa umų, be i dėl
seman inio pag įs umo, p z., niekaip negalėdami paaiškin i su šia die ybe siejamo . стрiй (a ch. строй,
стрый) ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ (Даль iV 340) kilmės, Viačesla as i ano as i amazas gam-
k elidzė, p i a dami Ma c Vey (1931: 65–66; Вей 1958: 96) hipo ezei apie sl. s i- < ide. *pǝ i- ‚ ė as‘,
ekons uoja neį ikė inos kons ukcijos, ne a ide. p okalbėje a o ą giminys ės e mino ly į *-p[h] [h] - //
*p[h]Ḥ [h]e - (Гамкрелидзе, Иванов 1984: 538, 765, 777, 791), ku ios, ma y , ne labiausiai įgudęs o-
nologijos specialis as ne ik negalė ų iš a i, be i mo y uo i okios ly ies s uk ū os a si adimo. a likus
šių leksemų analizę, paaiškėjo, kad jų kilmė isiškai nesie ina su giminys ės e minija, o iki šiol i in
senais žodžiais laiky i . стрiй (a ch. строй, стрый), Стрибог e lek uoja ėly us senosios usų kalbos
mo o one inius ki imus (plačiau ž . Крегждис 2010: 214, 216).
Minė iems iš esmės ko eguo iniems spėjimams as is didžiausią į aką u ėjo olego ubačio o
(Трубачев 2006: 20, 28, 49, 53, 201 (pi masis leidimas 1959 m.)) p ancūzų ling is o Vey spėjimo apie
adicialinio s - kilmę palaikymas, pasi elkian bulg. пасторок, пастрок ‚pa ė is‘ < *po-p(ə) o (←
*pə o , *ps e ‚ ė as‘). oswaldas szeme ényi (Семереньи 1967: 15) g iež ai neigė galimybę lie. as
‚pa e ‘ kildin i iš *p ē- as, ku io adicialinį *p ē joze as Mikkola (1908–1909: 124) eigia esan ide
*pə ē a ian ą, o . стрiй ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ kildina iš ide. *p - (> * - > s -); šį ka-
zuis inį eiginį sa o da buose išplė ojo minė asis Vey, and é Vaillan ’as (1950: 82), geo gijus she e-
lo as (1964: 191), be g iež ai suk i ika o ch is ianas s angas i k . (plačiau ž . Семереньи 1967: 15)).
Visiškai eisingas i mo y uo as szeme ényi (1977: 7) išsaky as abejones apie sl. *s yjь kildinimą iš
ide. *pə e ubačio as paneigia i pa eikia okią mo y aciją: i. „[…] совсем упускает из виду еще
один вероятный славянский его континуант – болг. пастрок ‘отчим’ < и.-е. *pō-pə o -.“ (Трубачев
2006: 201); ii. „Этимологически прозрачно болг. пастрок ‘отчим’ < *po-pə o . Несколько затруд-
нителен вопрос о развитии значения ‘пасынок’. Образование с суффиксом -ъкъ вряд ли восходит
здесь к глубокой древности, ср. др.-чешск. pas o e и болг. пастроче с суффиксом -е-, -en -. Здесь
не исключено первоначальное значение принадлежности (‘отчимов, неродной сын’ = ‘пасынок’).
Обращает на себя внимание отсутствие раs o ъkъ в восточнославянских языках. Единичное др.-
русск. посторъкъ, вероятно, заимствовано. Из южнославянских языков происходит алб. pas e k
‘пасынок’“ (Трубачев 2006: 49); iii. „С префиксом па-: русск. паотец (В. И. Даль: ‘неродной отец,
воспитатель приемыша’), ср. литовск. pa e is ‘отчим’ – e as ‘отец’. Сюда же, возможно, относит-
ся болг. пастрок, пасторок ‘отчим’ < *роpə o “ (Трубачев 2006: 27–28).
deja, isi šie ubačio o eiginiai, ma y , ko eguo ini ne ik odėl, kad jų au o ius nepa eikia pa i-
kimo esp. ling is iniais a gumen ais, o ne Vey spėjimais, g įs o bulg. пасторок, пастрок ‚pa ė is‘
kilmės ap ašo, be g e ina isai ski ingos e imologijos leksemas (ž . oliau).
Pi miausia a mes inas a omis inio nag inėjimo nulem as eiginys, ne a lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ik as
ė as, an asis mo inos y as pi mojo y o aikams‘ k, sln i k . (LkŽe) giminingas . пáотецъ ‚pa ė is,
į aikio augin ojas; an asis ė as‘ (Даль iii: 16) i bulg. пастрок, пасторок ‚pa ė is‘ (< ide. *роpə o ).
Visų šių žodžių kilmė ski inga: 1) lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ik as ė as, an asis mo inos y as pi mojo
ALL_62_63_make as.indd 58 2011.06.17 08:23:51
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
65s aipsniai / a icles
‚ elnias‘ (Vėlius 1987: 40) ← adj. lie. jáujnis, -ė ‚jaujos; jaujoje džio in as (p ieš
kulian ); iš jaujos kul as; jaujoje min as‘ gg i k . (LkŽe); subs . lie. ja nė ‚ja ų
dei ė‘ [k] ↔ subs . lie. ja nis ‚ja ų sandėlio p ižiū ė ojas, ja ų a sa gų su ašinė-
ojas‘ [k]; Lex 55 i k . ← adj. lie. ja nis, -ė ‚ja ų‘ k i 537 i k . (LkŽe) i k .
(da ž . Крегждис 2009: 305)) ← nomen p op ium ( eonimas) lie. Kauka us 59812
(kauka ius) ‚kalnų die as; be g go ‘, minimas jokūbo b odo skio (jbŽ ii 175;
iii 364) ( ėliau šiuo šal iniu pasinaudojo i k is ijonas go libas Milkus (plg. Lke
417; jb ii 158)), e lek uojan is i in seną esp. pi minę šios die ybės p o oseme-
mą (!!!) (ž . oliau).
oks mi opoe inių a i ikmenų bu imas esp. ka ojimasis į ai aus laiko au o ių
eikaluose, pasak opo o o, „nė a a si ik inumas, ne išim is, be bū inybė i dės-
ningumas, nulem i paslap ingos i gilios p asmės“ (Топоров 2007: 112), . y. ienas
pag indinių a gumen ų, suponuojančių eikšminio iene o au en iškumą ne ik
o maliuoju aspek u, be i p asminiu-kul ū iniu (plg. p . Cu che *‚ aguo ųjų gal-
ijų die ybė‘, minimą Xiii a. k is bu go su a yje, i XVii a. gy enusio Ma o
P e o ijaus (b MŠ iii 261) nu odomą die ybę Ka wai is ‚ e šiukų die as‘ (ž .
Крегждис 2009: 286, 305, 319)).
kad bū ų nus a y as lie. Kauka ius da ybinis pama as, jo analizę, ma y , e ė-
ų p adė i nuo leksinio o man o -ius ap a imo, ma įp as ai ediniai su su .
*-ŭ- suponuoja eiksmažodinius abs ak us, plg. subs . lie. gỹ ius ‚pagy imas,
ga bė‘ dP 150, 320 i k . (ska džius 1996: 76). Vis dėl o bū ina pab ėž i, kad
lie u ių a mėse i in dažnai a ojamos ą pačią są oką eiškiančios *-ŏ- i *-ŭ-
kamienų ly ys (plg. lie. ddžius ‚dėdė‘ Vlk , sasna a ↔ lie. dial. ddis j b, sk –
ai gana senas eiškinys (plg. kazlauskas 1959: 41; zinke ičius 1966: 255)), o
*-ŏ- kamienų ly ys a ojamos g e a ē kamieno a i ikmenų (plg. lie. dial. pasáulė
k n ‚pasaulis‘ ↔ a d. lie. Sáulis b š, ob, k, Saulis kn, Mdž i k .; Saulỹs
Pn, Š nčl, gn; Saũlius al i k . (zinke ičius 1966: 219)). Šio ki imo p iežas-
is labai aiškiai y a nusakęs kazimie as būga ( ii 665; da ž . zinke ičius 1966:
224), eigęs, kad kamienų į ai a imo p iežasčių eikia ieško i deklinacinėje ski -
ingų kamienų mišimo sis emoje – ypač žemaičių bei su jais besi ibojančių aka-
ų aukš aičių šnek ų plo uose, . y. čia dėl neki čiuo ų leksinių o man ų um-
pėjimo (pi miausiai, žinoma, pajū io žemaičių šnek ose) (ā-kam. gen. sg.) -ās >
-es // -es < -ēs (ē-kam.) → ā-kam. ↔ ē-kam., o ā-kam. ↔ *-ŭ- kam., plg.
Ka liáučia ‚ka aliaučius‘ (ge ullis, s ang 1933: 18) dėl os pačios p iežas ies,
kodėl yko i *-ŭ- kam. pe ėjimas į *-ŏ- kam., . y. dėl nom. pl. o mų šių
kamienų lyčių deklinacinio išlyginimo (mo ologinė neu alizacija), plg. (nom.
pl.) lie. asius ‚ uc us‘, (nom. pl.) asiai ↔ lie. sėnys ‚ ūmai, puošnūs namai‘
SD5 48 ∼ (acc.pl.) ſienius Žch 13914 (< *sieniai) (plačiau ž . būga ii 554–555;
da ž . gi denis, gi denienė 1997: 291).
ALL_62_63_make as.indd 65 2011.06.17 08:23:52
66
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Vadinasi, galima spė i, kad nom. p op. lie. Kauka ius ‚kalnų die as‘ galėjo a si-
as i pagal analogiją15 su a d. lie. Sáulius k š (LPŽ ii 683) (← *saulius ‚sol‘ <
*saulia ‚ . p.‘ < (ē-kam.) lie. sáulė ‚ . p.‘), suponuojan is -ŏ- kam. ly į *Kauka is
‚ . p.‘ (∼ a d. lie. Sáulis, Saulis, Saulỹs ← *saulis, -ys) ↔ subs . lie. kaũko is ‚kau-
bu ys, k ū a‘ kl (LkŽe; da ž . amb azas 1993: 138; 2000, 116), o ši iš ŏ kam.
lie. *Kauka as16 ‚ . p.‘ < (leksinė me onimija) subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal-
a, kaub ys‘ b, , MŽ2 118 i k .; ‚kalno i šūnė‘ M, s. dauk., b 4 Moz 23,9;
‚žemės pakilimas, kups as, kapčius‘ b, j; ‚kak a, pakaušis‘ kai (LkŽe) (da plg. lie.
kaúko as, ô 73 ‚mand ago a‘ (cgL i 75); . y. e lek uojama „ aisingumo“ semema
(Le XVii 225), ku i sie ina su iena pag indinių ch oninės die ybės unkcijų –
sėkmingu palikuonių susilaukimu esp. gausa).
jau minė a, kad semema ‚kalnų die as‘, ma y , y a pi minė, odėl bū ina nus a-
y i, kaip a si ado s yikowskio minima ‚a klių die ybės‘ eikšmė. Šią p oblemą
galima išsp ęs i, ik a likus subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ i k . mo -
ologinę ( ai i e imologinę) analizę. iki šiol šis lie u ių žodis aiškinamas kaip subs .
lie. kaukas su . -a a- edinys (ska džius 1996: 303). aenkelis (LeW i 230) jį
eda iš subs . lie. kaũkas ‚auglys, o is, kiauniežis‘ k, j, Lsb 194, n (LkŽe). oks
lyginimas isiškai sup an amas i aiškus, ma abi leksemos suponuoja e e en ą
„iškilumas; as, kas iškilę, išsikišę“. Vis dėl o eikšminis yšys a p šių žodžių i
subs . lie. kaũkas ‚ u us nešan i namų d asia, ai a as‘ b, i k .; ‚nek ikš y o
aiko ėlė‘ k, c i 1059, j; ‚ elnias‘ Lš; ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais
žmogus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘ M j; ‚kaukaspenis‘ kp; ‚neūžauga, mažas
žmogus‘ k (LkŽe) y a isiškai neaiškus. Vadinasi, neaiški i pas a ojo žodžio kilmė,
no s bū en sąsajų su šia mi ologema i lie. *Kauka as esp. die ybe *Kauka iniu
bu imas nulėmė s yikowskio minimos eikšmės ‚a klių die ybės‘ a si adimą, ma
emian is au osakos duomenimis, nus a y a, jog kaukai, kaip i ai a ai, p ižiū i
a klius (Le Xi 186; ( elniai – ai būdinga i sla ams (jie a klius ne adina „juo-
dais elniais“)) plg. Vėlius 1977: 124, 126; (kaukai) 184, 186–189, 193) (čia mi-
nė ina, kad kaukų lyginimas su ai a ais aip pa nea si ik inis ( ai, žinoma, a ski o
y imo eikalaujan i p oblema) – dažnai jų unkcinė kono acija būna iden iška (jb
ii 158; Le ibd.), plg. lie. ái a as ‚žmonėms u us nešan i pasakų bū ybė‘ sd 129,
15 Panašų analogijos eikimą suponuoja i ki ų lie u ių leksemų deklinacinių ipų ki imų endencijos, plg.
ŏ kam. lie. ž ỹ as Va n, k ž, ž as (3) Šk ‚smėlio, ž i gždo i ga gždo mišinys‘ j i k .; ‚žemė, di a,
ku ioje daug ga gždo‘ j b i k .; ‚ž i gždo akmenukas‘ P , akm, k ž, j b, skd ; ‚o ganizme susida-
ančios nuosėdos, smėlis‘ Šk (LkŽe) ∼ ŭ- kam. lie. dial. ž ỹ ius (2) ndŽ i k ., ž y iùs (4) al i k .
‚ . p.‘ (plg. Ž y iaus didelį kaupą su ežėm L ž . s. . kaũpas – LkŽe).
16 Pas a oji mi ologema, ma y , nulėmė pejo a y inės kilmės subs . lie. kauka as ‚gi uoklis‘ Q 22, Mi i
227 (LkŽe) a si adimą, ma ka čema – įp as a elnio lokalizacija (Vėlius 1987: 53–54, 94) ( emian is
usų olklo o duomenimis, isi gi uokliai y a elnio aldžioje (!!!) – Власова 2008: 542–543, 547).
ALL_62_63_make as.indd 66 2011.06.17 08:23:52
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
67s aipsniai / a icles
n, j i k .; ‚ aikų į o ą už siūlo leidžiamas žaislas, lakdynė‘ j. jabl.; ‚nenuo ama,
padauža‘ sln , k n, j (LkŽe); ‚b ank as (a klio pakink ų dalis)‘ (Vėlius 1977:
174)). iesa, emian is lie u ių au osakos duomenimis (L 1583/51), kaukų
e iologija y a siejama su a klių kūno dalimis – jie pe inami iš juodo e žilo kiaušių
(plačiau ž . Vėlius 1977: 183).
Mažiulis (PeŽ ii 148–150), analizuodamas minė ų y ų bal ų leksemų i subs .
p . cawx ‚ elnias‘ e 11 gene ines sąsajas, p isky ė p ūsų žodžiui jokiame ašy inia-
me šal inyje a au osakoje neminė ą, ne a šiai die ybei būdingą, kono acinę se-
memą *‚ as, ku is sulinkęs, susikūp inęs i pan.‘ (PeŽ ii 149). su okiu Mažiulio
eiginiu su ik i negalima dėl labai pap as os p iežas ies – nei subs . p . cawx ‚ elnias‘,
nei subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ negali bū i edami iš adj. bl.
*kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ < adj. ide. *kouko-(: *keuko-) ‚lenkian is (links-
an is, sulinkęs) dengiančiai‘ / ‚dengian is (deng as) lenkiančiai (links ančiai, lenk-
ai)‘ < e b. ide. *(s)keuk- / *(s)kouk- / *(s)kk- ‚deng i(s) lenkiančiai (links ančiai)
/ lenk i (link i) dengiančiai‘ (PeŽ ii 150), ma šie žodžiai suponuoja ne „sulinki-
mo“, be „išsikišimo, išsišo imo, bu imo aukš ai“ kono a us (plg. u bu is 1981:
77) – seman inė jų kono acija di e en inė (apie e e en inę šių lyčių e ę plačiau
ž . Paulauskas 1987: 64–65, 86) (panašias iš adas suponuoja i LiV (i 319) pa ei-
kiami ilius aciniai ide. ? *keuk- ‚sich biegen‘, . y. ‚link i, kuk i, (su)kump i‘ pa-
yzdžiai: e b. s. i. (Ved.) u -kucan - ‚ ai y is; susikūp in i; sulink i‘, .p. n-gwč-
‚nusilenk i‘, ai . cúa ‚k ei as‘, s.-k . kȕka ‚kablys‘, lie. kaũkas ‚kanko ėžis‘ (beje,
okia eikšmė nė a minima LkŽ (!!!)), . y. nek eipiamas dėmesys į i in s a bų
ak ą, kad įlinkimas esp. ‚dauba‘ nė a išlinkimas esp. ‚kal a‘). Vadinasi, šių žodžių
kilmė y a isai ki a, nei aiškinama aenkelio (LeW ibd.) i Mažiulio (PeŽ ibd.)
(jais seka i Liubo ė ku kina, susiejusi lie. kaũka as su sl. *čuko ъ – plg. Куркина
1992: 164) da buose17 .
Vienas a gumen ų, ku iais Mažiulis g indžia sa o spėjimą apie galimą adj. bl.
*kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ ekons ukciją – klaidingas E imologinio sla ų kalbų
žodyno au o ių eiginys (ž . ЭССЯ Xiii 86–87, 94), ne a subs . . кука ‚kumš is,
sugniauž a plaš aka‘ (apie jo kilmę plačiau ž . Фасмер ii 404) lygin inas su . dial.
кука ‚gi inis, gy enan is pi yje‘ (plg. СРНГ XVi 30) – jie pa eikiami kaip ieno
leksinio seman inio lizdo na iai. deja, šie žodžiai y a isiškai ski ingos kilmės – .
dial. кука ‚gi inis, gy enan is pi yje‘ (ЭССЯ Xiii 87) y a lal o as (ma y , supo-
nuo as onoma opėjinio bu-bu, apuoko a pelėdos ga sų pamėgdžiojimo, i pejo a-
y inės eikšmės ( aip pa lal o o) . кáка ‚ u; bjau as is, blogis, pu as, išma os‘
(Даль ii 75) kon amina imo), e lek uojan is eg esy inę asimiliaciją (dėl kalbos
17 Šis aiškinimas ka ojamas i naujausiuose p ūsų leksikologijai ski uose eikaluose (plačiau ž . b azai is
2010: 150).
ALL_62_63_make as.indd 67 2011.06.17 08:23:52
68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
a o ojo ( aiko (!!!)) blogos a ikuliacijos: к…к ← б…к) . бка ‚ elnias; mi inė
bū ybė‘ i k . (СРНГ iii 262), ‚pabaisa (baubas), ku iuo p o ingi auklė ojai gąsdina
aikus; an žmogis; lokys; pik as, žiau us, neį eikiamas žmogus‘ (Даль i 138).
ki as, Mažiulio pasi elk as, p . caws ‚ elnias‘ giminai is – la. kaũcȩns ‚pap as o-
ji upūžė; a lė‘ (Me ii 172), aip pa isai ki os kilmės, nei nu odo spėjimo au-
o ius. jis ak uo inas kaip subs . la. kauca ‚s augimas, ėkimas, blio imas‘ (Me
ibd.) i su . -ȩn-s edinys (∼ la. mei a ‚duk ė; me gai ė, me gina; a nai ė‘ →
meî ns ‚me gio ė; me gy ė‘, la. māsa ‚sesuo‘ → la. māsns ‚pusb olis, b olėnas‘
(endzelīns 1951: 303); da plg. subs . lie. ylà ‚nebu imas iukšmo, ga sų; yluma,
im is, amybė, amumas‘ nW, kŽ i k .; ‚ ylėjimas‘ sd 151 i k .; ‚ ykus o as,
š ilis‘: ndŽ, g Ž, dŽ; ‚ yki ie a, ylus kampelis‘ Vd; ‚nekalbus žmogus, ylūnas‘
ndŽ, k (LkŽe) → ylẽnis, -ė ‚ ylus žmogus, ylūnas‘ dŽ, ndŽ i k .; ‚ iešai ne-
eiškian is sa o pažiū ų žmogus‘ dŽ (LkŽe); lie. gá banà ‚susi ai ę plaukai, ilnos
a augalai‘ k i k . (LkŽe) → lie. dial. ge bẽnis, -ė ‚kieno plaukai ge benė i‘ Pc,
sml i k . (LkŽe) (da ž . ska džius 1996: 235) i k .), o la. kauca y a de e ba y as,
es inas iš e b. la. kàuk ‚kauk i, k iok i, audo i; e k i, kūkčio i; iukšmau i;
š ilp i (apie ėją); aškė i, b aškė i; (ausį) e iančiu ga su skambė i‘18 (Me
ii173), plg. la. kaũku is ‚š ilpian is iesulas‘ (Me ibd.).
aigi Mažiulio pa eikiamas p . caws esp. lie. kaũkas kilmės ap ašymas y a ko-
eguo inas.
ap a iamų lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx ‚ elnias‘ kilmės nus a ymo p o-
blema leng ai sp endžiama, emian is eisingai Mažiulio įž elg a seman ine i ge-
ne ine šių leksemų sąsaja su upūžės pa adinimu – seno ės bal ų pena u (labai
abejo inas spėjimo au o iaus mi ologemos e inimas (ž . oliau)). ik p iešingai
Mažiuliui (PeŽ ii 148), su minė ais žodžiais sie inas ne onoma opėjinės kilmės la.
kaũcȩns, be subs . la. kaupis ‚ upūžė‘ (eh i 594), la. kaũpiņš ‚ upūžė, a lė; an
žemės pa i šiaus pūpsan is g ybas‘, la. kàupenis2 ‚ upūžė‘, la. kaũpī is ‚ upūžė, a -
lė‘ (Me ii 177), suponuojančiais ne kokį no s paslap ingą mi ologinį „pena o“
e e en ą – odėl ne eikia ekons uo i niekuome neegzis a usios ly ies la. *kaũk-
ena- ‚kaukinis, p iklausan is kaukams (pena ams)‘ (PeŽ ibd.), be e imologiškai
leng ai pag indžiamą sememą ‚išsikišimas, išsišo imas an žemės‘19 ↔ la. kau-
pis ‚k iauklės kiau as‘ (Me ibd.).
ski ingų akcen inių o mų kilmės, ku ių ypa ingą eikšmę pab ėžia Mažiulis
(PeŽ ibd.), p iežas ys leng ai paaiškinamos lie u ių kalbos a i ikmenimis, e lek-
18 onoma opėjinę la. kaũcȩns kilmę galima a gumen uo i i la. ķauķis ‚ upūžė‘ (Me ii 357) < e b. la.
ķauks ê ‚kiau kiau iauksė i, kiauksė i i pan.‘ < (onoma .) la. ķauku ‚kiau kiau‘ (Me ibd.).
19 La. kaũpiņš ‚niekinamasis menko žmogaus a gy ūno į a dijimas‘ (eh i 594) suponuoja apelia y inę
žodžio eikšmės kilmę, ma y , pagal e e en o „ upūžė“ esp. „ a lė“ pejo a y inę kono aciją.
ALL_62_63_make as.indd 68 2011.06.17 08:23:52
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
69s aipsniai / a icles
uojančiais pama ines šių lyčių o mas: subs . lie. kaũpas, káupas ‚iškilimas, kau-
bu ys, k ū a‘ k i k .; ‚bul ės a da žo ės, supil os į k ū ą, uždeng os šiaudais i
užkas os žemėmis; ūsys‘ b i k .; ‚saiko pe i šijimas, pe i šis‘ , sd 398 i k .;
‚kas i š no mos, daugiau kaip eikia, i šus‘ k , slk i k .; ‚ i šugal is‘ ds (LkŽe).
Pab ėž ina, kad is o iškai šių lyčių šaknis y a silpnoji bazė, o akū inių lyčių a si a-
dimas nulem as kolek y o o man o *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 29–31), plg.
subs . lie. káupa ‚kaubu ys‘ ↔ lie. dial. káupas ‚ . p.‘ ( aip i s.-k . kȕpa ‚k ū a‘ ↔
kȕp ‚ . p.‘ (ž . būga ii 442); būga (i 441) g. masc. ly į e ina kaip ino aciją), la.
kuõpa ‚k ū a, yšulys (ja ų pėdas), guba‘, ad . la. dial. kuõpã ‚ka u‘ ↔ lie. dial.
kuopa ‚kaugė, kūgis, s i a‘ (plg. būga ii 355) < subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ <
adj. bl. *kaupa- ‚kaup as‘ (plg. PeŽ ii 151) < e b. bl.-sl. *kaup-/*kp- ‚k au i į
k ū ą; kyšo i‘ (< ide. *keup- ‚ . p.‘ (Poko ny (ieW 591) ekons uojama semema
‚link i, lenk i(s) i pan.‘ aukščiau minė ų leksemų seman inei aidai aiškin i isiškai
ne inka, odėl keis ina)) > e b. lie. kaũp i ‚kas i į k ū ą, da y i kaupą‘ k, j; ‚su-
kas i žemes apie augalo kamieną a apie ką ki a, kaupuo i‘ k, n, k sn, k k, j;
‚ ink i, elk i, koncen uo i‘ M s; ‚g ob i, g ieb i sau‘ j (LkŽe).
aigi galima spė i, kad lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lek uoja p og e-
sy inės asimiliacijos nulem ą one inės žodžio s uk ū os kai ą (k…p > k…k):
subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ (→ (su . -(a) a- ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as
‚kaubu ys‘ Vl (būga i 447); la. kaup a ‚kal a‘ (eh i 595), la. kàup e2 ‚nedidelė
kal a; kalnagūb is‘ (Me ii 177), la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘ (eh i 595)) ⇨
*kauka- ‚ . p.‘, plg. nom.p op. lie. Kaũkas ‚ enka isokius daik us i nešasi namo‘
(bu kus 1995: 255) (kauno apylinkėje lie. kaũkas su okiamas ik kaip šykš us,
isa namo empian is žmogus (!!!) – R. K.) ↔ e b. lie. kaũp i ‚g ob i, g ieb i sau‘
(ž . aukščiau). okio ki imo bū a, ma y , jau bal ų i sla ų p okalbėje20, plg. s.-k .
kȕpa ‚k ū a, kaupas; medžių, žmonių g upė; kupe a; šūsnis‘ // kȕp ‚ . p.‘, hid .
Kȕpa ‚upė k oa ijoje; Κόλαπις (mini s abonas)‘ ( hs 789, 791; da ž . būga
ii 442) ↔ slo . kúk ‚kal a‘ (plg. PeŽ ii 150), k . kȕk ‚(ana .) žmogaus i gy-
ūno šlaunikaulio i šu inė (išsikišan i) dalis; akmens i šus‘ ( hj: 517; hs:
20 anks y os šio p oceso kilmės p ielaidą suponuoja i p ūsų oponimikos bei hid onimikos pa yzdžiai,
e lek uojan ys ie o a džių su šaknies -p- i -k- galimų a ian ų egzis a imą: op. p . (Pie ų P ūsija)
Kaukenynen 1400 (ge ullis 1922: 58; blažienė 2005: 271), op. p . Kaucaliskis 1331, Kaukelawke 1394
(ge ullis ibd.), op. p . Koken 1755, Nüwe Kuckendo 1380 i k . (P zyby ek 1993: 102–103, 315) ∼
hid . (up.) p . Caupeaps 1395, op. p . Kaupsi en 1343 (ge ullis ibd.). da y i okią a sa gią p ielaidą
galima, emian is i in gausia (su šakniniu -p-) la ių oponimine medžiaga bei aki aizdžių one inių
al e nan ų egzis a imu šioje y ų bal ų kalboje: op. la. Kaupa, Kaũpas, Kaũpes ∼ op. lie. Káupos; op.
la. Kàupa i2, Kaupe -kalns; Kaũpes-kalns ↔ op. la. Kauku i, Kaũku e, Kauķu kalns i k . (daugiau pa-
yzdžių ž . endzelīns 1961: 63, 67–68).
odėl galima labai a sa giai spė i, kad kai ku ie p ūsų i lie u ių kauk- šaknies oponimai i hid o-
nimai sie ini ne su „kauko“ esp. „ elnio“, be „kal os“ esp. „kalno“ e e en ine kono acija (!!!).
ALL_62_63_make as.indd 69 2011.06.17 08:23:52
70
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
753), s.-k . kȕk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘, op. (bosnijoje) Kȕk //
Kûk ‚didžioji kal a‘ ( hs ibd.)21 .
okį spėjimą galima a gumen uo i i mi ologiškai, ma y a žinoma, kad „kaukas,
kaip usų дворовой, š edų i om e, no egų Nisse, suomių anhuan hal ija, alli on -
u, iihenhal ija i ki os bū ybės, labiau susiję su jauja, a u, o ne žmonių gy e-
namąja ie a – jis neša g ūdus, šieną, ūpinasi a kliais i . .“ (Vėlius 1977: 188),
. y. kaukas k auna k ū as esp. kaupia, plg. jau minė ą e b. lie. kaũp i eikšmes
‚kas i į k ū ą, da y i kaupą‘ i ‚ ink i, elk i, koncen uo i‘ (LkŽe).
aigi ampa aki aizdu, kad i aenkelis, i Mažiulis ienam leksiniam seman-
iniam lizdui p isky ė isai ski ingos kilmės i eikšmės žodžius – one inius ho-
monimus (homo onus): subs . lie. kaũkas ‚ u us nešan i namų d asia, ai a as‘,
‚nek ikš y o aiko ėlė‘, ‚ elnias‘, ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais žmo-
gus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘, ‚kaukaspenis‘, ‚neūžauga, mažas žmogus‘
(LkŽe) < ide. *keup- ‚k au i į k ū ą; kyšo i‘ ( okia semema neišski a ieW 591;
ki aip aiškinama PeŽ ii 61) ≠ subs . lie. kaũkas ‚ž ejų į ankis – medinis kablys a
lankas, su ku iuo a suka po ledu ne iesiai einančią ka į‘ Vdšk, s j, kl , ign, š,
Š nč, Lkm, Plš, nmn; ‚ka is ežimui p i e ž i, e žė u ė‘ dglš (LkŽe) < e b.
ide. *keuk- ‚(su, iš)link i‘ (ieW 588–589) (da ž . PeŽ ii 150). emian is a lik a
analize, galima d ąsiai eig i, kad b odo skio i Milkaus žodynuose minima nomen.
p op. ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ y a pi minė, o s yikowskio
21 Pe a as skokas s.-k . kȕk, gen. kùka ‚šlaunikaulio i šu inė dalis i k .‘ sieja su s.-k . kȁlk (< p asl.
*klъkъ)‚šlaunis; coxa, emu ‘ i eda iš ide. *kk- ‚(su)link i‘ (skok ii 225), ačiau jo pa ies nu odomas
op. Kȕk (Milna, b ač) ‚aukš uminė ie o ė su snieguo a kal a‘ suponuoja ne „sulinkimo“, be „išsi-
kišimo“ e e en ą (!!!), . y. jis sie inas ne su s.-k . kȁlk ‚kulšis‘, be s.-k . kȕk (kûk), kùka ‚didžiulis
akmuo, iedulys‘ ( hs 753), o pas a asis – su s.-k . kȕp (Vuk, kosme , Žk) ‚k ū a, kaupas; medžių,
žmonių g upė; kupe a; šūsnis‘, kúpa (Vuk) ‚k ū a, ace us; nend ių glėbys‘, lygin inas su lie. kaũpas
(plg. skok ii 225, 236–237). skokas aip pa įž elgė šių leksemų gene ines sąsajas – p olyčių ide.
*qeu-p- ↔ ide. *qeu-k- ski umus į a dija ik ski ingų o man ų *-k- i *-p- kai a (skok ii 237).
oks a sainus šių žodžių e inimas nulėmė os pačios kilmės leksemų ( e lek uojančių p og esy inės
asimiliacijos kai ą: k…p → k…k) skaidymą į a ski us leksinius seman inius lizdus, . y. šių žodžių p o-
ly ė y a p asl. *kupъ ‚k ū a, kaupas‘ > s. sl. êuïú ‚σωρός, ace us‘, bulg. куп ‚k ū a; gausybė, daugybė‘
i k . (plačiau ž . ЭССЯ Xiii 114).
Čia minė inas i isiškai neį ikė inas olego ubačio o (ЭССЯ Xiii 115) spėjimas, ne a akcen inis
s.-k . kȕp esp. lie. kaũpas nea i ikimas aiškin inas ski ingų p olyčių ekons ukcija: ide. *kou-p-o- ↔
ide. *kou-ǝ-p-o-. spėjimo au o ius kažkodėl igno uoja būgos (i 441) eiginį, kad s.-k . kȕp (g. masc.)
e in inas kaip ino acija, . y. ši o ma adosi iš s.-k . kȕpa, o pas a osios akū as, ma y , suponuo as
kolek y o o man o ide. *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 31–41). būgos hipo ezę galima a gumen uo i
i ide. kalbose pasi aikančia nomina collec i a → g. masculinum g ama inės ka ego ijos aida (ž . k egždys
2010a: 54–55). Vadinasi, galima iškel i hipo ezę, kad se bų i k oa ų kalbose a ojama leksinė seman inė
g e ybė kȕpa ‚k ū a, kaupas; medžių, žmonių g upė; kupe a; šūsnis‘ // kȕp ‚ . p.‘, emian is būgos spė-
jimu, y a ėly a, odėl s.-k . kȕp akū as a si adęs pagal analogiją su g. em. kȕpa (plačiau apie šią ly į ž .
ЭССЯ Xiii 107–108), o ne e lek uoja ide. *kou-ǝ-p-o-, ku i, ma y , niekuome neegzis a o.
ALL_62_63_make as.indd 70 2011.06.17 08:23:52
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
71s aipsniai / a icles
*Kauka inis ‚a klių die ybė‘ – an inė, suponuo a unkcinės die ybės kono acijos,
. y. lie. kaũkas suponuoja p o osememą *‚kal oje gy enan i die ybė, ku ji k au-
na = kaupia u us‘. Vadinasi, p iešingai baliui (jb ii 158), galima d ąsiai eig i,
kad šis eonimas u ė ų bū i ak uojamas kaip ienas Velino epi e ų.
be minė o eonimo analizės, bū ina ap a i kelių usų kalbos leksemų, spė ina,
klaidingai opo o o (Топоров 2000: 184; 2006: 200) susie ų su Chau i a i, kilmę:
1. dial. . кар ‚medinis ilgako is plak ukas žu iai aps aigin i‘ ( a ojamas u ale,
sibi e, obės upės baseine ( aka ų sibi as)) (СРНГ Xiii 138), ku į opo o as į a -
dija bal izmu (Топоров ibd.), ne a e lek uojančiu subs . lie. kaũ as ‚ilgas pagalys
degu ui maišy i e dan ‘ (LkŽe). Šiuo spėjimu negalima ikė i ne ik dėl usų lek-
semos papli imo a ealo, . y. leksema už iksuo a niekuome bal ų negy en oje e i-
o ijoje (neben ai em ies ie a – iesa, duomenys apie žodžio a ojimą su ink i
1908 m.), be i dėl minė o lie u ių žodžio kilmės: lie. kaũ as – adap acinis sla izmas,
sie inas su . *ковыр ‚į ankis lė am maišymo p ocesui į a dy i‘ ↔ . коврка ‚ ai,
kuo kasama, skap uojama, išpjaunama, (su)pinama; ka nų a be žo ošies pã išalas,
ku iuo už empiama yža; smūgis; neg ažus lė apėdis žmogus‘ (СРНГ XiV 38) (←
e b. . ковырть ‚sukinė i, pasuk i, i is (i klais), ką no s da y i lė ai, ne a-
ly ai‘ (СРНГ XiV 39–40; Даль ii 129)) ∼ . копшка ‚lė as žmogus; ne ykėlis‘ ↔
кóпа ‚ . p.‘; . копáло ‚il is‘ ↔ копáлка ‚be koks kasimo į ankis‘ (Даль ii 157).
dėl . dial. кар ‚medinis ilgako is plak ukas žu iai aps aigin i‘ kilmės galima
iškel i hipo ezę, kad jis gene iškai sie inas su . кoварный ‚ as, ku is kala apkaus us,
g andines, pančius‘ (Даль ii 127) < subs . . коварь ‚kal is‘ (Даль ibd.) < e b. .
ковáть ‚apdo o i plak uku me alą, su eik i me alui be kokią o mą; lyg an p ie-
kalo i miškai plak i plak uku‘ (Даль ibd.), . y. g a iškai jis ak uo inas kaip
one inės kodi ikacijos pa yzdys, e lek uojan is abso bcinę ly į (be šakninio - -,
plg. . кавунъ ‚a būzas, moliūgas‘ ↔ dial. . кан ‚ . p.‘ (Даль ii 71)), supona usią
o mą *kau ← *koa ( one inės šaknies s uk ū os kai a dėl usų kalbai neįp as os
ono ak inės g andies -oa-). eikšminis ki imas e e en as ⇳ kono a as ⇨ e e en as
(ab → ba) aiškin inas, emian is idinės seman inės kai os p incipu (plačiau ž .
k egždys 2010a: 24–25):
ALL_62_63_make as.indd 71 2011.06.17 08:24:01
72
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
2. Ve b. . dial. кариться ‚pyk i; auky is, bū i niū iam, paniu usiam; bū i
išdidžiam; bū i užsispy usiam‘ (Даль ii 98; da ž . СРНГ Xiii 138) aip pa nė a
bal izmas, kaip eigia opo o as, ma y a denomina y as, pasiskolin as iš iu kų
ko u ‚ udas‘, kazach. koŋu ‚š iesbė is, pal as, sa as; juodbė as (su juoda uode-
ga i ka čiais)‘ (Фасмер ii 211) – ikė ina okia seman inės šio eiksmažodžio
aidos seka: ‚ udas, juodbė as‘ ↔ ‚pa udęs, pajuodęs‘ ↔ ‚pajuodęs, pa udęs ( am-
sios spal os), odėl i paniu ęs‘ ↔ ‚pik as‘ ↔ ‚susi aukęs, nes pik as‘ ↔ ‚paniu ęs,
odėl i susi aukęs‘.
iš ados
1) eonimas Chau i a i e lek uoja pi mųjų d iejų skiemenų me a ezinį, a ba
a imosios ( ienas šalia ki o esančių skiemenų) me a ezės, ipą, keičian pi mąją o
pa ies kamieno mo emą an ąja – suponuo ina mo o ak inė kai a: lie. *Kau i a is
‚a klių die as‘ < subs . lie. *kau ika is ‚ . p.‘ ( … < …k (a imoji p og esy inė
asimiliacija)) ↔ subs . lie. *kau ikanis ( … < …n ( olimoji p og esy inė asimilia-
cija)) < subs . lie. *kauka inis ‚ . p.‘ (mo o ak inė me a ezė dėl abu) < adj. lie.
*kauka inis ‚p iklausan is kauka iui‘;
2) die ybės a das Chau i a i nė a ἅπαξ λεγόμενον. jis sie inas su keliuose
XViii a. Mažosios Lie u os leksikog a ų i kul ū os eikėjų da buose už iksuo u
nomen p op ium ( eonimu) Kauka ius ‚kalnų die as‘;
3) lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lek uoja p og esy inės asimiliacijos nu-
lem ą one inės žodžio s uk ū os kai ą (k…p > k…k): subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘
> subs . lie. kaũpas, káupas ‚iškilimas, kaubu ys, k ū a‘ (→ (su . -(a) a- ediniai)
lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as ‚kaubu ys‘; la. kaup a ‚kal a‘, la. kàup e2 ‚nedidelė
kal a; kalnagūb is‘, la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘) ⇨ *kauka- ‚ . p.‘;
4) b odo skio i Milkaus žodynuose minima nom. p op . ( eonimas) Kauka ius
semema ‚kalnų die as‘ y a pi minė, o s yikowskio *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ –
an inė, suponuo a unkcinės die ybės kono acijos;
5) subs . . dial. кар ‚medinis plak ukas žu iai aps aigin i‘ i e b. . dial.
кариться ‚pyk i; auky is, bū i niū iam, paniu usiam; bū i išdidžiam; bū i užsi-
spy usiam‘ nė a bal izmai.
Li e a ū a
b MŠ i–iV – Bal ų eligijos i mi ologijos šal iniai, sud. no be as Vėlius. 1–2. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–2001; 3–4. Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
i u as, 2003–2005.
ALL_62_63_make as.indd 72 2011.06.17 08:24:01
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
73s aipsniai / a icles
būga i–iii – būga kazimie as. Rink iniai aš ai 1–3, sud. zigmas zinke ičius. Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1958–1961.
cgL i – Cla is Ge manico-Li h ana. Rank aš inis XVII amžiaus okiečių–lie u ių kalbų
žodynas A–E. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995.
dūnŽ – Vi kauskas Vy au as. šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas. Vilnius: Moks-
las, 1976.
eh i–ii – endzelīns jānis, hauzenbe ga edi e. Papildinājumi un labojumi K. Mǖ-
len bacha La iešu alodas ā dnīcai 1–2. īgā: kul ū as onda izde ums, 1934–1946.
ieW i–ii – Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 1–2. be n
und München: ancke Ve lag, 1959–1969.
jb i–V – balys jonas. Raš ai 1–5, pa . i a epšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as, 1998–2004.
jbŽ i–iii – b odo skis jokūbas. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h a ni co=
Ge manic m . Rank aš inis XVIII amžiaus žodynas, 1–3, pa engė Vincen as d o inas. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
ka ičić i–ii – ka iči ć adosla . Ancien Languages o he Balkans 1–2. he hague &
Pa is: camb idge uni e si y P ess, 1976.
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985.
LeW i–ii – aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 1–2. heidelbe g:
Vandenhoeck & up ech , 1962–1965.
Linde i–Vi – Linde M. sa muil bogumil. Słownik języka polskiego 1–6. Wa szawa:
w d uka ni Xiežy Piia ów, 1807–1814.
LIV – Lexikon de indoge manischen Ve ben. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 1998.
LKe – Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidybos ins i u as, 1999.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda nak-
inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a za-
ba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. www.lkz.l .
LM i–iii – Lie u ių mi ologija 1–3. Vilnius: Min is, 1995–2003.
LPŽ i–ii – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas,
1985–1989.
Me i–iV – Mǖlenbachs kā lis. La iešu alodas ā dnīca 1–4, ed. jānis endzelīns.
īga: izglī ības minis e ija, kul ū as onds, 1923–1932.
ALL_62_63_make as.indd 73 2011.06.17 08:24:01
74
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
PeŽ i–iV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1. Vilnius: Mokslas,
1988; 2–3. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993–1996; 4. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 1997.
hj – Rječnik h a skoga jezika. zag eb: Leksikog a ski za od Mi osla k leža i Školska
knjiga, 2000.
hs – Rječnik h a skoga ili s pskoga jezika 1–5, ed. omisla Ma e ić. zag eb: kńiža nici
jugosla enske akademije, 1898–1903.
V – g edasaṃhi ā.
skok ii – skok Pe a . E imologijski ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 2. zag eb: ju-
gosla enska akademija znanos i i umje nos i, 1972.
s P i – Sc ip o es e um P ussica um: Die Geschich squellen de P eussischen Vo zei bis zum
Un e gange de O denshe scha , h sg. on heodo hi sch, Max öppen und e ns s ehl-
ke, bd 1. Leipzig: Ve lag on s. hi zel, 1861.
БТСРЯ – Большой толковый словарь русского языка, ред. С. А. Кузнецов. Санкт Пе-
тербург: Норинт, 2000.
Даль i–iV – Даль Вл адим ир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
ПЯ i – Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь A–D. Мос-
ква: Наука, 1975.
САР Vi – Словарь Академiи Россiйской 6. Санктпетербургъ: Императорская Акаде мiя
Наукъ, 1794.
СМ – Славянская мифология. Энциклопедический словарь. Москва: Международные
отношения, 2002.
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград: Наука, 1965–
2009.
ССЯ i–iV – Словарь старославянского языка 1–4. Санкт Петербург: Издательство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
СУМ – Словник української мови X. Київ: Наукова думка, 1979.
СЦСРЯ i–iV – Словарь церковно-славянскаго и русскаго языка 1–4. СанктПетербургъ:
типографiя Императорской Академiи Наукъ, 1847.
Фасмер i–iV – Фасме р Ма кс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос-
ква: Прогресс, 1986–1987.
ЦС i–V – Пётръ Алексѣев. Церковный словарь 1–5. Санкт Петербургъ: типогра-
фiя Ивана Глазунова, 1817–1819.
ALL_62_63_make as.indd 74 2011.06.17 08:24:01
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
81s aipsniai / a icles
asce ained wi hou paying a en ion o de ailed analysis o he lexeme each componen . he
o he conclusions a e as ollows:
1) heonym Chau i a i e lec s jux aposi ional me a hesis o he on syllables, i.e. con ac
me a hesis ype has been se o explain he mo pho ac ical shi : Li h. *Kau i a is ‘ho se godʼ
< Li h. *kau ika is ‘di oʼ ( … < …k (con ac p og essi e asimila ion)) ↔ Li h. *kau ikanis
( … < …n (incon iguous p og essi e assimila ion)) ‘di oʼ < Li h. *kauka inis ‘di oʼ (mo pho-
ac ical me ha esis due o aboo) < adj. Li h. *kauka inis ‘appending o kauka iusʼ;
2) heonym Chau i a i can no be in e p e ed as ἅπαξ λεγόμενον. he lexeme may be
co ela ed wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s godʼ, which is men ioned in se -
e al Li huania Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y;
3) Li h. kaũka as, Li h. kaũkas, P uss. cawx e lec phone ic s uc u al shi caused by p o-
g essi e assimila ion (k…p → k…k): bal . *kaupa- ‘accumula ionʼ > Li h. kaũpas, káupas ‘boss,
hump, heapʼ (→ (de i a i es wi h su . -(a) a-) Li h. kaup à ‘hillʼ, kaũpa as ‘humpʼ; La . kaup a
‘hillʼ, La . kàup e2 ‘small hill; sie aʼ, La . kàup is2 ‘sie a; sconceʼ) ⇨ *kauka- ‘di oʼ;
4) nom. p op . ( heonym) Kauka ius sememe ‘gha s godʼ men ioned in b odowski’s and
Milke’s lexicons is a ibu able o pa en d i , while s yikowski’s *Kauka inis ‘ho se godʼ o
accesso y, p esupposed by unc ional conno a ion o he god;
5) uss. dial. кар ‘malle used o knock ou a ishʼ and uss. dial. кариться ‘ o sulk; o
wince, o gloom; o s and all; o ecalci a eʼ a e no bal isms.
Į eik a 2010 m. lapk ičio 17 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
El. paš as – [email p o ec ed]
ALL_62_63_make as.indd 81 2011.06.17 08:24:02
