50 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: compa a i ji bal es
e au es indoeu opè es langues g amma ica, bal es eligion e my hologie, šal inio y a.
M. s yikoWskio VeikaLo
KRONIKA POLSKA, LITEWSKA,
ŻMóDZKA I WSZySTKIEJ RUSI
eoniMai: CHAURIRARI heonyms in
M. s yikowskis wo k
K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi: Chau i a i ano acja s udijoje analysée
Mo iejaus s yikowskio eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582)
men ionné le eonimo Chau i a i e la onc ion de ce e di ini é aida. Vienin elį, scien i iques
a gumen sis g įs ą, ce dieu nom d'o igine déc i u jusqu šiol a p ésen é seulemen Vladimi as
opo o . deja, opo o o econs i ué *Kau -a is ‚ us es couleu s (élémen de symbolique du eu)
che al di ini é‘, basé da ybiniu a pu uṣa composi e modèle, es kazuis inis en aison
econs i uée second de sando sexe bl. *a is ‚a klys‘, n'apaliudées dans aucune sou ce éc i e
bal es. elle in e p é a ion susci e de g ands dou es e en aison de mo i a ion my hologique, ca
ni bal es, ni sla es dans le sys ème eligieux n'es connu le che al di ini és (!!!) cul e (išsky us
udimen inius o emizmo elic s). basé nou elle eonimo é imologie e analyse de onc ions
di ini és, on a i me que le nom di ini é Chau i a i n'es pas παξ λεγόμενον, comme on laissai
jusqu šiol. on ema que que ce eonime e lè e dans quelques sixième a. Mažosios Lie u os
leksikog a uų e ac eu s cul u els le a ail p é ixé nomen p op ium ( eonimą) Kauka ius ‚kalnų
die as‘ (jokūbo b odo ski e k is ijono go lybo Milkaus žodynai). ou e men ionné eonimo
analyse, aussi son p ésen és enco e quelques, jusqu'à p ésen , spė ina, aussemen a ec
Chau i a i sie ų leksemų o igine desc ipas (subs . . dial. ka ‚medinis plak ukas žu iai
aps aigin i‘, e b. . dial. ka ić‚ pyk i; auky is, ê e niū iam, paniu usiam; ê e издыжиam; ê e
засипy usiam‘). esMiniai Mo Žiai: a pu uṣa kompozi as, παξ λεγόμενον; p og essy inė
assimilacija, eg e sy inė assimilacija; mo o one ine ansposi ion, eonimas. keyWo ds:
a pu uṣa compound, παξ λεγόμενον; p og essi e, eg essi e assimila ion; mo phophone ic
ansposi ion, heonym. ALL_62_63_make as.indd 50 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
51s aipsniai a icles anno a ion he s udy deals wi h he opics o e ymological analysis and b ie
nascence (consequen ly, a hie a chical posi ion in he bal ic pan heon) o he heonym Chau i a i
men ioned in Maciej s yikowskis wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582).
he one and only scien i ic examina ion o he issue was ca ied ou by Vladimi opo o . i mus be
o econs uc ion mo i a ion o unau hen ica ed (in any w i en sou ce o bal ic my hology and
eligion) bal . *a is ‘ho se.
s a ed wi h many eg e s ha a pu uṣa composi e Li h. *Kau -a is ‘ awny in (elemen o i e
symbolism) ho se dei y’, econs uc ed by he au ho o he hypo hesis, is no accep able due
P o iding ha non-exis ence o a ho se-dei y cul in bal ic and sla ic eligious sys ems, sa e
o emic es iges, such an in e p e a ion is doub ul in ela ion o my hological mo i a ion. being
based on he new heonym e ymology and analysis o he dei y unc ions, a p oposi ion has been
made ha Chau i a i could no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed
wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s god, which is men ioned in se e al Li huania
Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y (b odowskis and Milkes hesau uses). sa e he
my hologeme, he s udy p esen s an analysis o uss. dial. ka ‘malle used o knock ou a ish and
uss. dial. ka iться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all; o ecalci a e, which we e w ongly
classed as bal isms. [...] e iam in e p e a io nominis habe acumen, cum ad idiculum con e as,
quamob em i a quis oce u [...]
(cice o De o a o e 257)
La p emiè e ois les Li uiniens e zemaichs di ini é Chau i a i éc i s dans les sou ces
mini Mo iejus s yikowskis eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej
Rusi (s yikowski 1582: 144): chau i a i koński bog, emu pie uchy osłe, ce s we,
ożney ba wy o ia owali, aby się eż konie akie mnożyły, á kiedy go o pokoy p osili od
ich nie nie niep zyiacioł [bo go eż za boga woyny] iak i zymanie Ma sa, edy piecz na
siodł za o ia y i modly muącili. Šį sakinį dominykas u bas (b MŠ ii 546) e čia ak:
chau i a i, chei gų dieu; am o oda o gaidžius, plan o us, s ip ius, di é en es
couleu s, que e les che aux eis ųsi els, ALL_62_63_make as.indd 51 2011.06.17 08:23:50
52 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII e quand le lui suppliaudaien paisos, que ennemis neul es (puis le
oLandas k egŽdys
considé e gue e dieu), comme g ecais e omėnai Ma są, cela zapečky su balnais sédėdami, lui
mendè en e aukas deja, u bas sakinio p adžią e čia gana lais ai (le. emu ‚ odėl‘ (Linde V 616) keičia į
‚ am‘, qui peu ê e pe çu comme du p éposé pa odimous lie. da y o linksniej), e la in in e p è e
aukojo.“ iden iškai šį sakinį į okiečių kalbą anksčiau y a iš e ęs Vilhelmas Mann-
ha d as (1936: 330), į usų kalbą – Vladimi as opo o as (Топоров 2000: 173).
dou eusemen , ma čiau ou ni des in o ma ions, su laquelle s yikowskis même ne užsimena ainsi se
dé o me la signi ica ion uzualinė de ce e my hologème: i. il ne éc i su aucun pečkį, c'es -à-di e
zakk osnį, ma ni les Li uu is, ni les s yikowski i an dans les e es duquel pé iode i a. aucun kįnia, pou
lequel il se ai possible de labandonne e y sac i ie , nes a ė (ce ai impo an a é é ès ô souligné
pa Van as (2006: 171), e d'une ce aine maniè e a c éé un nesumū yu de pie es (k ūnia ( els é aien les
neugles e les pi a es, jawski e les ugnes) su les co ps ou les ous; oici les ous; pie eines k ūsnis
plūk i- (Longinus). en déc i an les Li uiniens bui , il p é end que les Li uu es a ec des animaux i aien
dans umininėse pi kios: nulius illi s uba um au aedi icio um nobilium, sed an ummodo ugu ii unius ūsus
[...]. ea in domo se, uxo es, pigno a, se os, ancillas, pecus, a men um, umen um e omnem supellec ilem
condun [...] (b MŠ i 560561) ( oi aussi Łowmiański 1989: 82). su umée pi kią acon e e Pilypas kalimachas:
[...] ignis in medio ugu ii, ci ca quem accubi us ac discubi us sine loci alicuius elec ione au obse an ia,
nėmis i ply inėmis k osnimis im a keis i ik XiX a. idu yje (Le Xiii 223–225).
okius pa ak us, . y. dūminę pi kią be jokių k osnių, mini i janas dlugoszas
neque ullius ei domes icae o do au disciplina (b MŠ i 601). johanneses boemo aubiecius a i me, les
Li uaniens ne possèden des logemen s décen s: Vapo a ia seu s ubas haben nullas (b MŠ ii 358). Des
in o ma ions similai es son ou nies e sigismund he be š einas: in humilibus casis, iisque oblongio
i amibus ducun , in quibus ignis in medio conse a u [...]. solen enim sub eodem, quo ipsi habi an , ec o,
sine ullo in e s i io peco a habe e (b MŠ ii 393). janas Łasickis acon e aussi à p opos du uminium habi a
(‚landynę‘): Mapalia, quae u es appellan , su sum angus a, a que qua umus e oe o exea , ape a, ex
ignis, asse ibus, s amine, co bus ici aciun , in his homines cum omni peculio, in pauimen o abula o
s an e, habi an (b MŠ ii 579). 1 balsys (2006: 314) compa e u bo endu du aduc ion in o ma ions a ec
Lasickio eikale De Diis Samagi a m [...] ne a pa ešiu my hologiniu ai du dieu Pesseias lėpimusi de iè e
le oudinio en e quoi jus e a si es o p ieauglio. hélas, s yikowskis ne men ionne aucun oye (ž . plus
loin), e Pesseias (šio eonimo o igmei ése é un a ail dis inc ) se cache pas en e quoi que jus
a si es o p ieauglio, ma lo. pullos signi ie ou e au e sememą (plg. Lasickis 1969: 42) elle peu ê e
co ec emen in e p é ée, que co ec emen app ès di eonimo o igmę (da . oi k egždys 2010: 5152).
ALL_62_63_make as.indd 52 2011.06.17 08:23:50
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
53s aipsniai a icles ai, hen ikas Łowmiańskis (1935: 43) p é end que diduomenées
habi amieji bâ imen s (cu iae, illae) ès sky ėsi du dūminėse pi kiose habi usiųjų.
dommage, ex êmemen iable des données su les ieux domes iques bal es bâ imen s
n'es pas es é, sau des éci s su le ca ac è e eligieux bâ imen s e habi a ions
(plačiau oi . k egždys ii. b MŠ p ésen éan mau aisas azeologizmo le. za piecem
2009: 131–133, 150–152).
siedząc ans imas, ma le. piecem siedzieć signi ie non pas za ‚užpečkyje sėdė i‘,
comme indique b MŠ (užpečky [...] sėdėdami), mais ‚ yliai sėdė i = calmemen se
compo e ‘ (Linde iV 676). de plus, p epozicinė kons ukcija na siodlach signi ie pas ‚an
balnų sėdėdami‘, mais ‚ ai i‘, plg. le. siodło (me onim.) ‚zum ei en‘ (Linde V 243). Védici,
s yikowskis souligne que dieu a é é sac i iée yloje esp. calmemen agissan . aigi
Dans les sou ces de la eligion e de la my hologie bal es u bo p ésen ée di ini é
Chau i a i déc i an un s yikowski ex e e imé de ai ê e app écié comme
ko eguo iną: chaukaip g eikai i omėnai Ma są, alo s amūs ai i lui mendè en e
i a i, ži gų die as; odėl aukoda o didelius, s ip ius, į ai ių spal ų gaidžius, kad
i ži gai okie eis ųsi, o kai jį p ašė gelbė i nuo p iešų (nes jį laikė i ka o die u)
ic im au koukojo. la men ion des mo i s an iques suponuoja eiginį, que s yikowskis
ne ou ni pas des in o ma ions au hen iques, mais des p asimanymus, ma iek e
omėnai g eigis ou apeė. Ma sui on é é e ec ués de b uyan s (plg. žynių salijų šokius
(plačiau zieliński 1999: 229; cM 505)), i.e. ces die ų unkcinė ( aip même e p igim inė)
cono a ion sie a a ec judėjimu, iukšmu, ais ingumu (il nulemda o e 30 299, 526, 519,
5967, 656; zieliński 1999, 113, 115, 1181 3559). de plus, ne e ai pas igno e le ai long emps
aisingumą) i pan. (plg. Нильссон 1998: 154; Тахо-Годи 1999: 92, 112, 136,
connu, que a éas es pas des g ecques, mais akų2 di ini é (Тахо-Годи 1999: 289), don
i ališkumas es é idiculé déjà iliadoje. on peu p udemmen de ine que ne iškios
signi ica ions eonimą s yikowskis a essayé in e p é e , elian le a ec similai emen
chambančiais des mo s de la langue Li uanien peu -ê e lie. kã as ‚k ieg‘, comme e plus
a d lui sekę au o iai (ž . da an age). sa men ion de l'in o ma ion su le sac i ice de
paix, es appa emmen la p asimanya ion du p op e au eu , ca ac é is ique du
nou eau oi issus des con essionnels, qui on lié les cé émonies païennes a ec
k is iioniška adicija (à ce suje oi k egždys 2009, 141142, 165166). donc s yikowskio
d'a i ma ion su di ini é la onc ion mili ai e, en compa an celle a ec des g ecques
a ėjumi e omėnų Ma su, ma y , ai uo ines comme eseis inis-bele is inis. han on
peu p udemmen a i me que au hen iques considé ables deux ai s: 1) le nom
di ini é es Chau i-
a i; 2) Chau i a i – ‚ži gų die as‘.
2 Minė ina, kad šios die ybės a das už iksuo as k e os i Mikėnų kul ū os laiko a pio aš o paminkluose
(Казанскене, Казанский 1986: 140141), donc mo phologική s uc u e du mo peu ê e helėniška, mais
pa icula i és du cul o jusqu šiol ends ama à é alue comme supe s a ines, nulem as Peuples d'asiasie
Mineu e de l'e e . ALL_62_63_make as.indd 53 2011.06.17 08:23:50
54 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII balsys (2006: 134, 152, 154), discu an un possible
oLandas k egŽdys
Chau i a i des iné aux cé émonies, i in beaucoup d'a en ion alloue gaidžio o ojimui
déc i e. il énumè e égalemen p esque ou es les en a i es explique l'o igine du
eonime: dionizas Poška (LM i 41) le pe çoi comme Szau i a ; simonas s ane ičius (LM i 95)
en aison de langues li uaniennes n'ê einge elle s uc u e phoné ique e mo phologique
sexe en géné al dou e de son au hen icisme; Mannha d s (1936: 339) spéèle p udemmen que
eonimą peu ê e lu comme ka o ius e lie i le a ec lie. kã as ‚k ieg‘. algi das julius
g eimas (1990: 418) l'o igine du nom n'éclai kina, seulemen econnaî qu'à p ésen
pe sonne n'a éussi de le ai e, bien qu'ai me a possibili é mi ologemą explique comme un
Velino epi e ą, i. i. ano lui, ce e ka o chei go [...] epi anija déc i ine neabejo inai une des
onc ions impo an es de Velino. Vel e plus son des essaignis é élés Chau i . pa le nom,
mais ils ne son pas linguis iqués, donc e ne e in ini na, e jonas balys cons a e que les
signi ica ions de ce eonime au bon sens déjà pe sonne ne pou a ésoud e (jb ii 56). el
a i ma ion, bien sû , de ai ès doejo i, ma [...] nom en sa sec e excède capaci és
«среднего» человека, находящегося вне пространства, в котором можно
уразуметь тайну имени и именословия“ (Топоров 2004: 373).
Pasku inį i ienin elį moksliniais a gumen ais g įs ą šios die ybės a do mo -
ologinės aidos ap ašą mėginęs pa eik i opo o as (Топоров 2000: 172–174; 2006:
190194) a soule é une nou elle, mais complè emen imp obable hypo hèse d'o igine
du mo 3. Bien sû , il au accep e a ec lui ès a gumen uo u (pou ien ê e
donnés p ūsų e Li uiniens langues exemples: p . chelmo ‚kepu ė‘ g a 61 p . kelmo
‚ . p.‘ g g 40 (plg. PeŽ ii 160) e k .) eiginiu su ini ialinium Ch a imą comme K-
(Топоров 2000: 174; 2006: 190), cependan eonimo e imologinė analizė es kazuis inė.
a i man que Chau i a i es lapsus calami ep ezen an (plg. [...] seconde moi ié du nom (- a i) es
результат весьма распространённой графической ошибки удвоения слога […]“
(Topo o 2000: 174175; 2006: 190)), econs ui ly į *Kau -a is ‚ us es couleu s (élémen de
symbolique du eu) che al di ini é‘, ne a suponuojančią d ejopą da ybinį modelį: 1)
su iksinį edinį lie. *kau - + su . -a -is ← subs . lie. káu as ‚pelėsiai, mūsai, kaužai‘ bŽ 371,
j, kl; ‚sukieėjusi nemazgo ų indų iebalų plu a‘ j pozi ą lie. *kau - ‚pelėsio couleu
(LkŽe) a ba subs . lie. kaũ as ‚plaukas, gau as‘ j, jnš, VoL 327 (LkŽe) – odėl
mi ologema e lek uoja kolo is inį deno a ą ,ši mumas, žilumas, us umas‘; 2) kom-
obje as‘ + lie. *a s ‚a klys‘ ( bžn. sl. орь ‚e žilas‘, . орь ‚ži gas‘, č. oř ‚ . p.‘, hid . le.
O z ‚na e o upės in akas‘, O zyc ‚ . p.‘, s. le. o z (aussi oi Фасмер iii 155)).
La p emiè eji opo o o hypo hesé di icilemen jus i iée séman iquemen , ma su . -a edinys
*Kau -a is, selon ce su ix de la langue li uanienne se3 jusqu'alo s ce che cheu apsi ibodai neu aliu
ce e my hologemes dé ini ion: [...] aïn du che al de dieu Chau i a i u Стрыйковского [...] (ПЯ i 136).
ALL_62_63_make as.indd 54 2011.06.17 08:23:50

M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
55s aipsniai / a icles
memine aiška, doi e lek ue é é en deno a é e sa cono acinée aleu , i. i. de ai econs ui e
p o osememą *‚supelėjęs daik as el comme pelėsiai‘ ou *‚gau uo as (apžėlęs) suje as‘ subs . lie.
s ãba as ‚sausas, solide s iebas‘ ds, ‚koks no s pe sonne ikęs daik as‘ sb ← subs . lie. s ãbas ‚s a ula
ou quelque daik as, considé é dieu e ado é‘ dŽ, kb ii 53 e k . ; ‚s a ula‘ s. dauk. ; ‚s ulpas‘ M, L, e k . ;
‚pa idal, o ma‘ lž; ‚pa alyžius, apoplexija‘ sd 241, b e k . (LkŽe); subs . lie. ùma as ‚ iesulas, ė a‘ Q
496, k 474 ← adj. lie. mas ‚s aigus‘4; subs . lie. žãba as ‚ša as, i bas‘ sn e k ., ‚smulkios šakos, jauni
medukai, k ūmai‘ j b, ‚skalda, upus ž i gždas‘ nms, Vk ← lie. žãbas ‚ i bas, žaba as, šakelė‘ LV iV 677 e
k . ; ‚s iebas, s aga as‘ kp , Mžš e k . ; ‚ ykš ė (muš i)‘ j, Š e k . ; ‚k ūmas, k ūmynas‘ Ž, a. ba an. e
k . ; ‚šakelė, don la plan e es cul i ée le buisson‘ Šmn, su ; ‚žąslai‘ k. būg. e k . (LkŽe) (plusieu s
exemples oi ska džius 1996: 302304). en plus, d'ap ès el le opo o o spėjimui, allai econs ui e
p o osememą *‚pelėsio couleu des che aux dieu‘. basé elle hypo hèse, au conjec u e , que bal es
pan eone de ai ê e e des dieu i és de che aux d'au es couleu s. malheu eusemen , les sou ces de la
eligion e my hologie bal es de elles données n'exis en , donc ce e concep ion conside ine non logique.
la seconde hypo hesé impossible mo phologiquemen ( ad e e imologiquemen deux de ces ni eaux
inseignam lien au de nie emps éguliè emen accéléζεται (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216)), ma
spėjimo au o ius lui a gumen e pasi elkia subs . lie. a klỹs ‚naminis ienanagis animauxulys, auquel
a aillama, ažiée, jojama (Equus caballus)‘ , k, kp, jnš, jnšk, gs, m, sd 30, b, sk e k . (LkŽe) da ybos
analizę pab ėž ina, klaidingą leksemos s uk ū inę aidą. opo o p é end que lie. a klỹs, la. akls ‚a klys‘5
(Me i 141) es ai a ec le su ix -kl-, u ilisé pou les noms d'ins umen s (nomina ins umen i) ai e (plg. la.
akls i la. dial. à kls ‚a klas‘ (ž . Me ibd.; b eidaks 2006: 118)), e lie. *a is ‚ži gas‘. malheu eusemen , el
congénemen es aux pa essence, ma lie. a klỹs es nomen quali a is (kaip i subs . lie. pi klỹs (ž .
da an age)) e es inas ne de nieuô dans les langues bal es neegzis a usio lie. *a is ‚ži gas‘ (ž .
da an age) ou e b. lie. á i ‚su a klu, plūgu работать, pu en i e eę‘ sd 229, e k . ; ‚a dy i, aus i‘ L
(an); ‚laiky i à sa olon é, aus i, eng i‘ a m, V , Lp; ‘nesu ik i, ie is‘ , d s (LkŽe) ( okį klaidingą
aiškinimą pa eikia P anas ska džius (1996: 196) lui, ma y , sekė e opo o as), mais lie. á klas ‚p ie aisas 4
peu ê e, que pama inė ce e o me de sexe é ai ne adj. lie. mas ‚s aigus‘, mais subs . lie. ūmas ndŽ,
ūmas dgl ‚s aigumas, u genums, g ei umas, i esse‘ jnš, Lk e k . (LkŽe). 5 Ce la. akls a klys e lè e une
in e ne kai ą de ni eau séman ique, quand un é é en cono a ų suppose l'appa i ion d'un secondai e
deno a , i.e. klas a klys (plus loin su une elle kai → oi k egys 2010a:
žemei a i, žag ė, žambis‘ k, j i k . (LkŽe) (plg. amb azas 1993: 153), . y. su-
ponuojama p o osemema *‚ as, ku is empia a klą‘, plg. lie. piklas ‚pi kinys‘ sd
24–25).
ALL_62_63_make as.indd 55 2011.06.17 08:23:50 nécessai e discu e e ex aling is inį
56
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
123 e k . ; ‚užmokes is za pi kinį‘ sP ii 203204 (LkŽe) (← e b. lie. pik i ‚a oi
ache é pou l'a gen ‘ h, Pb e k . ; ‚p ésume pou a gen spéciaux pamaldas‘
Zem, m, dn; ‚ am el u açon acqué i , gagne ė i‘ sP i 227, ii 203 e k . ; en
app enan quoi, aduo is, gelbė is‘ Žd e k . (LkŽe) (plg. ska džius 1996: 193
au emen de ce mo le da yb cla i ie amb azas ‚3: (199 98))) → subs . lie. pi klỹs,
-kas e iasi acha e en e des choses‘ Š, ndŽ, sim, sk (LkŽe), i. i. lex ces
leksemos ac uo ines comme ‚ leksiniai ediniai denomina i ai (!!!).
ak o ių, supposeojan į opo o o hypo heses aidingumą chei go i a iamojo gy ulio
apa inimą. chaque ag icul eu pu emen sai que ji gu esp. e žilu non seulemen p ès
impossible, mais e jo i ex êmemen dange eux pou cela e somany s ji gų omijimas,
. i. chei go pa e imas a iamuoju, da biniu gy uliu. beaucoup plus ô à un el
seman ems ‚ži gas‘ e ‚a i‘ incohé ibili é a a i é l'a en ion Max Vasme is (Fasme
iii 155). malheu eusemen , il son a i ma ion nea gumen uje pas, seulemen é abli ai à,
que l'essaiemen susie i subs . . o ь ‚ži gas‘ a ec e b. . o áť ‚a i‘ es insécu i .
a ec ce a i ma ion de Vasme peu s'acco de seulemen en pa ie il es
complè emen jus e, appa emmen , ape ce an séman ique incohé ibili é de ces mo s,
mais e ée dé e minan ondemen de da ybos. aucun dou e ne soulè e que . o ь
‚ži gas‘ es e b. . o áť héma ique o man o s. sl. * edinys (dél de son plus loin oi
Habu gaye 1974: 194) de els ac ionsmajodinių edinių usų pa oz i in gausu: subs . .
вонь ‚bjau us k apas‘ ← e b. . oнять ‚smi dė i‘ (Dál i 240), subs . . хворь
‚chausmas, maladie, negalia, liūdesys e k .‘ ← e b. . хворать ‚skaudė i, silp i, si g i e
k .‘ (Даль iV 545546), subs . . kopj ‚šach a; place, où kasama udda, anglis, d uska‘ ←
e b. . kopáť ‚ aus i, kas i e pan.‘ (Dál ii 157) (s'ils son exemples de de e ba y inę
kilmę, il es possible d'a gumen e non seulemen le déjà men ionné . копь seman ine
eiksmo e e encija, be i semema subs . . ломъ ‚ ai, kas sulaužy a‘ ← e b.
kono ácia, c'es -à-di e e ec ué . ломáť ‚padalin i silaga, (su)laužy i‘ (Dál ii 264265)) e
k . seman inė subs . . o ь ‚ži gas‘ genezė complè emen aiški. elle e lec e le e b. .
meluo i, niekus aukš i i k .‘ dialek uose a ojamą sememą ‚ž eng i (skleis i
ži gui būdingus ga sus)‘ (plg. СРНГ XXiii 330). aigi galima eig i, kad subs .
o áť ‚kalbė i užkimus, . o ь ‚ži gas‘ es pas bal es e sla es, mais seulemen sla ų
langues ca ac é is ique de e ba y s, donc lie. *a is ‚ži gas‘ econs uc ion ne peu . le
composi e a pu uṣa econs ui de P ocho o *Kau -a is ‚ us es de couleu (élémen
de symbolisme du eu) du che al di ini é‘ susci e de g ands dou es e en aison de
mo i a ion my hologique, ma ni bal es, ni sla es eligieuses sys èmes ne connaissen le
che al di ini és (bien que) cul e (à l'excep ion des udimen ai es elic s o emismes, que
and ejus P ocho o (P oho o 2002: 434, 433, 437) end à in e p é e comme des épisodes
de déi ica ion de l'a c, ne donne pas d'a gumen s d'audace; ce ains des asse ions de
ce che cheu simplemen su p ennen : zū bū oulan p ou e l'exis ence du cul e d'un
obje zoomo inien dans les e es des aka ų sla ų, il nu oALL_62_63_make as.indd 56
2011.17:23 08-06
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
57s aipsniai a icles do p op e c éée à chekų mi in e p e aciju (Прохоров 2002: 427), ne ayan
complè emen ien à oi a ec animal cul e, ma un ka žygio a ibu ų a klį kažkodėl in e p è e comme
dieuškumo simbolį (plečiau. Крегждис 2009: 265266) 2656. de plus, éc i e dans les sou ces bal es de eligion e
my hologie s'insc i à p opos des bal es, e non us ų ou aus ų (ou enco e d'au es couleu s) che aux
impo ance des p ūsų kul o i uiges (ou peu -ê e e culbinemen de ces animaux), plg. Pe o
dusbu giečio (b MŠ i 335336, 346) e simono g ūna o (b MŠ ii 80, 116117) données ( oi aussi be esne ičius
2006) (le che al blanc Rig edoje symbolise l'ind os ži gą, plg. son epi e ą s. i. ha yaç a ‚ ai elis su le
che al blanc‘ ( V Vii 32, 1415)). aigi opo o o hypo hesé su ce e di ini é pi minę ca e des che aux
onc ion aussi co eguo ina, ma mi ologemos e iologinė i e imologinė aida suponuoja ce e onc ion
esan secondaine (ž . plus loin). su la base e ec uée analyse, on peu a i me que opo o o p opose
de Li uiniens di ini és Chau i a i o igine in e p é a ion des moyens son ko eguo ini du ond. analysan
le dé eloppemen mo phologique des eonimen s, nécessai e obse e spéci iques des mo s de da ybos
ca ac é is iques du cul e eligieux leksemoms, e lek uojamus non seulemen s yikows6 opo o o (ПЯ i
136) eiginys, ne a kumelės lai boi e pa eligieuses cé émonies (bal ų nek okul o elemen ) e a klio
laidojimas a ec la mo e de ai ê e lié a ec p ūsųlio kul u es kazuis inis, ma di ini y de son au o ius
lieja a ibu ik a ec le même dieu. selon ce e mé hodologie, il aud ai di e e le culbinemen de la
déi esse abeille, ma pa les mêmes heu es ( oi k egždys 2010b: 1314) i uigs a gšai gė ė ne kumelių
pieną, o midų, pada y ą iš bičių medaus: Wul s ano kelionės iš Hydaby (schleswig) į T uso ( y u P ūsija)
ap aše (plačiau k egždys 2011 mê) on acon e des ai s ex êmemen impo an s de la ab ica ion e de
la consomma ion des bê imons blancs: 1) and se 2) ne bi ðae naenig eðalo geb ou Ês um ala, bu acen mid
ai bið do genô i da jokious, mais ici il es assez a d (P< id>). Pab ėž ina, que Viačesla as i ano s
(Иванов 1974: 75138), i in dé aillémen déc i ęs ide. mi ologemą cheklys (ainsi que e che als impo ance à
des cé émonies uné ai es; bien sû , main enan beaucoup de ce a ail énumé és des a i ma ions
cyning and þa icos an men d incað my an meolc, and þa unspedigan and Þa þeôwan d incað medo (s P
i 733) „i aldo as, i pa ys u ingiausi y ai ge ia kumelių pieną, o a gšai i e gai ge ia midų“;
son discu ao ini (p.ex., o ojamųjų žmogus → cheklys → jau is sekos in e p e acija; le sens du
sac i ice emelle; déi esses, e non des illes o dinai es, comme p é end i ano , ace cou e u e d'une
couche g as (qu'il i ano en géné al neap a ia, bien que ce mo i ai la signi ica ion décisi ); d ynių
mi ologemos in e p e acija; kinkinio l'impo ance du che al d oi yo au sac i ojimui e son signi ica ion
e beaucoup d'au es mo i s)), aucun che al de dei ikacijos ac s ne nu odo. aigi ce opo o o
considé s emen , ma y , de ai ê e ac ué comme ko eguo iną, bien que men ionnés e nog aphiens
mo i s au hen icskumu abejo i n'y ai aucun ondemen (bibliog aphiją oi ПЯ i 136), plg. peu -ê e
cul u el le co espondmenį aka ų sla ų lechi ų a eale: kašubų nek okul o apeigose aussi men ionnes les
kumelių lai gė mas, que les déc i ęs aleksand as gu a (Гура 1997: 550), nesigilin į bal ų mi ologijos dalykus,
leksikinį junginį kašub. pjic koblim dono ę e čia ‚ge i kumelės mėšlą‘, quoi le mo kašub. dono ę,
neaiškus gu ai (junginio e imas laigiamas klaus uku), appa emmen , in e p in in comme adjek y inės
kilmės eikšmės plg. s. i. dóha ‚melžimas; lai ‘) < adj. ak. sl. *doj(ь)nъ ‚melžiamas‘ (< subs . ak. sl. *doja
‚melžimas‘ (< subs . p asl. *doja ‚ . p.‘ < e b. p asl. *doji i ‚melž i, mai in i k ū imi‘ (ЭССЯ V 53- 54, 57))
→ č. důje ‚ . p.‘ (ЭССЯ V 52)) → s. le. dojny ‚melžiamasis‘ (1452 m.), le dojny ‚(a ch.) lié à melžim; menagé‘
subs an y as: kašub. dono a ‚pienas‘ ← kašub. *do-j(e)-n-o a ‚melžimas; pienas‘ (su su . -o a, plg. le.
wilg-o a ‚saikinga d ėgmė, d ėgnumas‘ (Linde Vi 235), le. mok -o a ‚d ėgmė‘ (Linde iii 135); dėl
(ЭССЯ V 56).
ALL_62_63_make as.indd 57 2011.06.17 08:51
58 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII kio en ques ion Chau i a i, mais aussi de nomb eux au es dans ce e
oLandas k egŽdys
s uc u e de nomdazodžių de couche lexiconique pa iculiè e7. L'un des p incipaux ac eu s, dėmusių examinées
leksinės séan inės g oupes memb es la s uc u e mo phologique abu phénomen, don nepaisime 7 ap a ian
di é en s ide. na ions sak alines s e es lexique kilmę, nécessai e obse e econs ucinio ni eau
mo ophone ines mo de s uc u e kai ų (nulem ų i abu phénomene), supona usių nebūdingų mo o ak inių
chainzima (plačiau oi . Mako sky 1998: 155, 158160). igno an ces changeims, i.e. appliquan a omis ine mé hode de
ai emen , pada oma nemaja d'e eu s, plg. y ų sla ų kije o pan eon di ini és Стрибог ligšiolinius
desc ip ions d'o igine, ne ayan ien absolumen à oi non seulemen a ec la desc ip ion des onc ions di ini é,
mais aussi a ec mo ologine eonimo s uc u e (plačiau. ž g Креждис 2010: 212215) suku iamas nieku ne
neegzis a , ne a ideome p okalbės lexique couchesni à a ibue ly ys, don la s uc u e mo phologique
impossible non seulemen en aison de segmen s phono ac inium g oupemen pa icula i és, mais e en aison
séman ique ondée, exemple., niekaip ne pou an explique a ec ce e die ybe siejamo . s iy (a ch. строй,
econs ui une cons uc ion inc oyée, ne a ide. dans p okalbée a o ą giminys ės e me ly į *-p[h] [h] - //
стрый) ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ (Даль iV 340) kilmės, Viačesla as i ano as i amazas gam-
k elidzė, p i a dami Ma c Vey (1931: 65–66; Вей 1958: 96) hipo ezei apie sl. s i- < ide. *pǝ i- ‚ ė as‘,
*p[h] [h]e - (Гамкрелидзе, Иванов 1984: 538, 765, 777, 791), lesquelles, appa emmen , même le plus expé imen é
spécialis e de phonologie non seulemen ne pou ai pas p ononce , mais e mo i uo i sexe elle s uc u e
de l'appa i ion. ap ès a oi e ec ué ces leksemés analyse, il s'es a é é que leu o igine ne se che auche
senais žodžiais laiky i . стрiй (a ch. строй, стрый), Стрибог e lek uoja ėly us senosios usų kalbos
complè emen a ec la kininys ée e minija, e jusqu šiol i in mo ophone inius a iimus (plačiau oi
Крегждис 2010: 214, 216). Men ionnés de maniè e co eguo iniens spėjimams ou és la plus g ande in luence
a ai olego ubačio o (Трубачев 2006: 20, 49, 28, 53, 201 (p emiè e édi ion 1959 m.)) acūzų ling is o Vey spėjimo
su adicialinio s kilmę palaikymas, pasi elkian bulg. pas o ok, pas ok ‚pa ė is‘ < *po-p(ə) o (← *pə o ,
*ps e ‚ ė as‘). oswaldas szeme ényi (Семереньи 1967: 15) s ic emen niegé possibili é lie. as ‚pa e ‘
kildin i de *p ē- as, don adicialinį *p ē joze as Mikkola (19081909: 124) selon eigia ide *pə ē a ian ą, o .
стрiй ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ kildina is ide. *p - (> * - > s -); ce kazuis inum eigin dans leu s
a aux l'on dé eloppé men ionnés Vey, and é Vaillan as (1950: 82), geo gijus she elo as (1964: 191), mais
s ic emen suk i ika o ch is ianas s angas e k . (plačiau. Seme enьи 1967: 15). Tou à ai jus e e mo i é
szeme ényi (1977: 7) exp imé des dou es su sl. *s yjj kildina ion de ide. *pə e ubačio as paneigia e
ou ni une elle mo i a ion: i. [...] совсем упускает из виду еще
un p obable sla iansky ego con inuan bolg. pas ok ‘o chim < i.-e. *pō-pə o -. (T ubache 2006: 201);
ii. É ymologiquemen anspa emmen bolg. пастрок ‘o чим < *po-pə o . Un peu di ic-
нителен вопрос о развитии значения ‘пасынок’. Образование с суффиксом -ъкъ вряд ли восходит
ici k p o onde an iqui é, s . d .-chéchsk. pas o e e bolg. pass oche a ec su ixe -e-, -en -. ici
не исключено первоначальное значение принадлежности (‘отчимов, неродной сын’ = ‘пасынок’).
Обращает на себя внимание отсутствие раs o ъkъ в восточнославянских языках. Единичное др.-
русск. посторъкъ, вероятно, заимствовано. Из южнославянских языков происходит алб. pas e k
‘Pasnoc (T ubache 2006: 49); iii. С p é ixom pa-: usse. pao ec (V. I. Daľ: ‘ne odной отец, воспитатель
приемыша), s . li ho sk. pa e is ‘o chim e as ‘отец. Сюда же, peu -ê e, appa ien bolg. pas o ok,
pas o ok ‘o chim < * opə o (T ubache 2006: 2728). hélas, ous ces asse ions de ubačio ,
appa emmen , co eguo ini non seulemen pa ce que leu au eu ne ou ni pas de con iance esp.
lingu is iniais a gumen s, e non Vey spėjimais, g įs o bulg. pas o ok, pas ok ‚pa ė is‘ déc i l'o igine,
mais g e ina ou di é en es leksemas d'é ymologie (ž . plus loin). Tou d'abo d ejec inas a omis inium
examen nulm a asse ion, ne a lie. pa ė is, pã ė is ‚no ic as pè e, le deuxième ma i de la mè e du p emie
ma i copiilo ‘ k, sln e k . (LkŽe) pa en iningas . páотец ‚ъpa ė is, į aikio élein ojas; secondas pè e‘
(Даль iii: 16) e bulg. pas ok, pas o ok ‚pa ė is‘ (< ide. * opə o ). Tous de ces mo s on l'o igine
di é en e: 1) lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ik as ē as, le deuxième ma i de la mè e du p emie
ALL_62_63_make as.indd 582, 2011.17.06. 08:23:51 el mi opoe inių a i ikmenų bu imas esp. ka ojimasis
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
65s ai s a icles /
‚ elnias‘ (Vėlius 1987: 40) ← adj. lie. jáujnis, -ė ‚jaujos; déjà djio ine (p ieš kulean );
du jaujos cul e; déjàjoje min as‘ gg e k . (LkŽe); subs . lie. ja nė ‚ja ų dei ė‘ [k]
subs . lie. ja nis ‚ja ų sandėlio p ižiū ė ojas, ja ų a sa gų su ašinė ojas‘ [k]; 55
Lex e k . ← adj. lie. ja nis, - ‘ėja ų‘ k i 537 e k . (LkŽe) e k . (da ž . Крегждис 2009:
305)) ← nomen p op ium ( eonimas) lie. Kauka us 59812 (kauka ius) ‚kalnų dieu; go
be g‘, men ionnis jacūbo b odo skio (jbŽ ii 175; iii 364) ( élà ce e sou ce usuai e
k is ijonas go libas Milkus (plg. Lke 417; jb ii 158)), e lek uojan i in seną esp.
pi minę šīs die ybės p o osememą (!!!) (ž . da an age).
di e ses emps dans les magasins des au eu s, pasak opo o o, nė a a si ik inumas, ne isim is, mais
bū inybė i dėsning, nulem i paslap umas i gilios p asmės (Topo o : 11 2007 . y. one des p incipaux
a gumen s, je suppose que l'uni é signi ica i e n'es pas seulemen o melle, mais aussi au hen ique (plg.
Cu che *‚ aguo ųjų gal ijų die ybė‘, men ionnemen Xiii a. ai é de ch is bou g, e XVii a. i an Ma o
P e o ijaus (b MŠ iii 261) indiquée di ini é ‚ Ka wai is e šiukų die as‘ (ž .
Крегждис 2009: 286, 305, 319)).
pou ê e dé e miné lie. Kauka ius da ybinis ondemen , son analyseé, ma y ,
ale ai commence depuis leksinio o man o -ius se isemen , ma habi uas ai
ediniai a ec su . *-ŭsuponuoja ac ionmajo odinius abs ac us, plg. subs . lie.
gỹ ius ‚pagy imas, ga bė‘ dP 150, 320 e k . (ska džius 1996: 76). Néanmoins
nécessai e de souligne que des a misses Li uanies ex êmemen sou en
u ilisées la même concep à éškiančios *-i *-ŭkamienų ly ys (plg. lie. ddžius ‚dėdė‘
Vlk , sasna a lie. dial. ddis j b, sk c'es assez ieux eiškinys (plg. kazlauskas 1959:
41; zinke ičius 1966: 255)), e *-kamienų ly ys u ilisées g e a ē kamieno a i ikmenų
(plg. lie. dial. pasáulė k n ‚pasaulis‘ a d. lie. Sáulis b š, ob, k, Saulis kn, Mdž e k . ;
Saulỹs Pn, Š nčl, gn; Saũlius al e k . (zinke ičius 1966: 219)). La aison de ce
changemen ès clai emen es nusakés kazimie as būga ( ii 665; enco e oi
zinke ičius 1966: 224), a i mé que les causes de la a ié é des kamienus au
che che dans le sys ème de mixage des kamienus […] pa iculiè emen dans les
e es e a ec elles besi gan les hau es châssis des schnek us, . y. ici à cause
des neki čiuo as des o man s de e enus (pi m, bien sû , dans les e es
lexions) ([…]ā-kameng. sg.) - > -es - -es - […] (ās-kam.) → ā-kam. ē-kam., o ā-kam.
*-ŭkam., plg. Ka liáučia ‚ka aliaučius‘ (ge ullis, s ang 1933: 18) pou la même aison,
pou quoi yko e *-ŭkam. le passage en *-kam., . y. pou nom. pl. o més ces
kamienų lyčių déclinacinio išlyginimo (mo ologinė neu alisa ion), plg. (nom. pl.) lie.
asius ‚ uc us‘, (nom. pl.) asiai lie. siènys ‚ ūmai, puošnūs namai‘ SD5 48 (acc.pl.)
sienius Žch 13914 (< *sieniai) (plačiau oi būga ii 554555; enco e oi gi denis,
gi denienė 1997: 291).
ALL_62_63_make as.indd 65 2011.06.17 08:52

66
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Vadinasi, galima spė i, kad nom. p op. lie. Kauka ius ‚kalnų die as‘ galėjo a si-
ou e selon analgie15 a ec a d. lie. Sáulius k š (LPŽ ii 683) (← *saulius ‚sol‘ < *saulia
‚ . p.‘ < (ē-kam.) lie. sáulė ‚ . p.‘), suponuojan -kam. ly į *Kauka is ‚ . p.‘ ( a d. lie.
Sáulis, Saulis, Saulỹs ← *saulis, -ys) subs . lie. kaũko is ‚kaubu ys, k ū a‘ kl (LkŽe;
enco e z . amb azas 1993: 138; 2000, 116), e ši es kam. lie. *Kauka as16 ‚ . p.‘ < (leksinė
me onimija) subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ b, , MŽ2 118 e k . ; ‚kalno
i šūnė‘ M, s. dauk., b 4 Moz 23,9; ‚zemės pakilimas, kups as, kapčius‘ b, j; ‚kak a,
pakaušis‘ kai (LkŽe) (da plg. lie. kaúko as, ô 73 ‚mand ago a‘ (cgL i 75); . y.
e lek uée aisingumo semema (Le XVii 225), qui sié en a ec une p incipaux ch onines
di ini é onc ions éussingu des descendan s susilaukimu esp. gausa). déjà
men ionné, que semema ‚kalnų die as‘, appa emmen , es pi minė, donc nécessai e
dé e mine , commen es appa ue s yikowskio minima ‚a klių die ybės‘ signi icmė.
Ce p oblème peu ê e ésolu, qu'en aisan subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a,
kaub ys‘ e k . une analyse mo ologique ( ai e e imologique). jusqu šiol ce mo
Li uanien in e p é é comme subs . lie. maukas su . -a a edinys (ska džius 1996: 303).
aenkelis (LeW i 230) le condui de subs . lie. kaũkas ‚auglys, o is, kiauniežis‘ k, j, Lsb
194, n (LkŽe). elle compa aison es en iè emen comp éhensible e clai e, ca abi
leksemos suponuoja e e en ą
Éclai emen ; celui, qui ékilé, écikišé. Néanmoins le lien signi ica i en e ces mo s e subs . lie. kaũkas
‚ u us nešan i maison esp i ia, ai a as‘ b, e k . ; ‚nek is y o aiko ėlė‘ k, c i 1059, j; ‚ elnias‘ Lš;
‚pe senęs, sujiū ęs, susi ėlusiais poils un homme; seno iškas p ie a ingas žmogus‘ M j; "kaukaspenis"
kp; ‚neūžauga, pe i homme‘ k (LkŽe) es complè emen neaiškus. Handiasi, neaiški e du de nie mo
o igine, bien que p écisémen des sąsajs a ec ce e mi ologema e lie. *Kauka as esp. die ybe
*Kauka iniu p ésence nulėmė s yikowskio men ionos signi ica ion ‚a klių die ybės‘ appa i ion, ma basé
su des données de na ionoca, é abli que kaukai, comme e ai a ai, p isou is che aux (Le 186 Xi; ( elniai
cela ca ac é is ique e sla ams (jie a klius même appelle juodais elniais)) plg. Vėlius 1977: 124, 126; (kaukai)
184, 186189, 193) (čia men ionnée que la compa aison kaukai a ec ai a ai es égalemen nea si ik inis (ce
qui, bien sû , demande une é ude sépa ée) sou en leu unkcinė kono acija lie iden iška (jb ii 158; Le ibd.),
plg. ái a as ‚žmonėms u us nešan i pasakų bū ybė‘ sd 129, 15 Analogie similai e suppõe e au es
endances des ypes de déclinacinių leksemų lie u ių, plg. ančios nuosėdos, smėlis Šk (LkŽe) ŭkam. lie. dial.
ž ỹ ius (2) ndŽ e k ., ž y iùs (4) al e k .
ŏ kam. lie. ž ỹ as Va n, k ž, ž  as (3) Šk ‚smėlio, ž i gždo i ga gždo mišinys‘ j i k .; ‚žemė, di a,
ku ioje daug ga gždo‘ j b i k .; ‚ž i gždo akmenukas‘ P , akm, k ž, j b, skd ; ‚o ganizme susida-
‚ . p. (plg. Ž y iaus didelį kaupą su ežėm L z . s. . kaũpas LkŽe). 16 La de niè eji mi ologema, appa emmen ,
nulėmė pejo a y inės o igine subs . lie. kauka as ‚gi uoklis‘ Q 22, Mi i 227 (LkŽe) appa adissemen , ma
ka čema habi uelle diable localisa ion (Vėlius 1987: 5354, 94) (basan selon usų olklo o, ous gi uokliai son du
diable au pou oi (!!!) Власова 2008: 542543, 547). ALL_62_63_make as.indd 66 2011.06.17 08:23:52 le mo au eu s des
eiginys (ž . ЭССЯ Xiii 8687, 94), ne a subs . . кука ‚kumš is, sugniauž a plaš aka‘ (apie son kilmę plačiau oi
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
67s aipsniai a icles n, j e k . / ; ‚ aikų į o ą pou p opose pe misé joue ,
lakdynė‘ j. jabl. ; ‚nenuo ama, padauža‘ sln , k n, j (LkŽe); ‚b ank as (pa ie
pakink ie du che al)‘ (Vėlius 1977: 174)). ai, selon des données des na ionaux de
Li uanie (L 1583/51), kaukų e iologija es liée a ec les pa s co po elles des
che aux ils pe inami de noi e žilo kiaušių
(plačiau ž . Vėlius 1977: 183).
Mažiulis (PeŽ ii 148150), analysuan men ionnés eas e n bal es leksemų i subs . p . cawx
‚ elnias‘ e 11 connexions géné iques, a ibuée au mo p ūsų dans aucune sou ce éc i e
ou au osakoje neminė ą, ne a cie déi ébe ca ac é ingą, kono acinę sememą *‚ s, qui
sulinkęs, susikūp inęs e pan.‘ (PeŽ ii 149). a ec un el a i ma ion Mažiulio ê e
impossible pou une ès simple aison ni subs . p cawx ‚ elnias‘, ni subs . lie. kaũka as
‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ ne peu ê e edami du adj. bl. *kauka- ‚sulinkęs,
susikūp inęs‘ < adj. ide. *kouko-(: *keuko-) ‚lenkian (links an is, sulinkęs) dengiančiai‘
‚dengian (deng as) lenkiančiai (links ančiai, lenk ai)‘ < e b. ide. *(s)keuk- *(s)kouk-
*(s)kk- ‘deng i(s) lenkiančiai (links ančiai) lenk i (link i) dengiančiai‘ (Pež ii 1506), ma ces
mo s suponuoja non sulinkimo, mais iššikišimo, išsišo imo, bu imo aukš ai kono a us (plg.
u bu is: 719) seman inė hei kono cija di e en inė (api e e en inę lyčių pla Paula: 6465,
8 1987 (panašias e ad and LiV) i 3⁄4i) son p ésen és. ? *keuk- ‚sich biegen‘, . y. ‚link i,
kuk i, (su)kump i‘ exemples: e b. s. i. (Ved.) u -kucan - ‚ ai y is; seikūp in i; sulink i‘,
.p. n-gwč- ‚nusilenk i‘, ai . cúa ‚k ei as‘, s.-k . kka ‚kablys‘, lie. kaũkas ‚kanko ėžis‘
(pa con e, elle signi ica ion n'es pas men ionnée LkŽ (!!!)), i.e. ne ai pas a en ion à
un ai ex êmemen impo an , que l'inclina ion esp. ‚dauba‘ n'es pas délinc ion
esp.kal a‘). Des inasi, de ces mo s (jais seka e Liubo ė ku kina, eliéeusi lie. kaũka as
a ec sl. *čuko ъ plg. Ku kiina
kilmė y a isai ki a, nei aiškinama aenkelio (LeW ibd.) i Mažiulio (PeŽ ibd.)
1992: 164) dans les a aux17.
Vienas a gumen ų, ku iais Mažiulis g indžia sa o spėjimą apie galimą adj. bl.
*kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ ekons ukciją – klaidingas E imologinio sla ų kalbų
Фасмер ii 404) compa in ines a ec . dial. кука ‚gi inis, i an dans pi yje‘ (plg. СРНГ XVi 30) ils son p ésen és
comme memb es d'un lexique séman ique niddo. malheu eusemen , ces mo s son complè emen di é en es
d'o igine . dial. кука ‚gi inis, i an pi yje‘ (ЭССЯ Xiii 87) es lal o as (ma y , supposé onoma opėjinio bu-bu,
apuoko ou pelėdos sonsų pamėgdžiojimo, e pejo a i ės eikšmės (aupa a an lal o o) . кáka ‚ u;
bjau as is, mau aisis, sal as, isma os‘ (Даль ii 75) con amina ion), e lek uojan eg esy inę assimiliację (dėl
kalbos 17 Ce e in e p é a ion e ojams e dans les plus écen s p ūsų leksikologijai dédiés des magasins
(plačiau oi b azai is
2010: 150).
ALL_62_63_make as.indd 67 2011.06.17 08:23:52 u ilisa eu ( aiko (!!!)) blogos
68
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
a ikuliacijos: k...k ← б...к) . бка ‚ elnias; mi inė bū ybė‘ e k . (СРНГ iii 262), ‚pabaisa
(baubas), a ec lequel des in elligen s éduca eu s gąsdina les en an s; an žmogis;
lou s; pic , c uu us, in inciamas homme‘ (Dál i 138). au e, Mažiulio pasi elk as, p .
caws ‚ elnias‘ kininai is la. kaũcns ‚pap as oji upūžė; a lė‘ (Me ii 172), aussi bien
ou au e o igine, ni indique spėjimo au eu . il ai e uo ine comme subs . la. kauca
‚s augimas, ėkimas, blio imas‘ (Me ibd.) e su . -n-s edinys ( la. mei a ‚duk ė;
me gai ė, jeune ille; a nai ė‘ → meî ns ‚me gio ė; me gy ė‘, la. māsa ‚sesuo‘ → la.
māsns ‚cusb olis, b olėnas‘ (endzelīns 1951: 303); da plg. subs . lie. ylà
‚nebu issemen de b ui , sons; yluma, se is, amybė, amumas‘ nW, kŽ e k . ;
‚ illemen ‘ sd 151 e k . ; ‚ ykus ai , š ilis‘: ndŽ, g Ž, dŽ; ‚ yki place, ylus kampelis‘
Vd; ‚nekalbus άνθρωπος, ylūnas‘ ndŽ, k (LkŽe) → ylẽnis, -ė ‚ ylus άνθρωπος, ylūnas‘
dŽ, ndŽ e k . ; ‚ iešai ne eiškian is sa o pažiū ų žmogus‘ dŽ (LkŽe); lie. gá banà
‚susi ai ę poud e, illnos ou plan es‘ k e k . (LkŽe) → lie. dial. he bẽnis, -ė ‚kieno
haukai ge benė i‘ Pc, sml e k . (LkŽe) (égal oi ska džius 1996: 235) e k .), o la. kauca
es de e ba y as, es inas du e b. la. kàuk ‚kauk i, k iok i, ougeo i; pleu e ,
kūkčio i; b ui mau i; š ilp i (apie en ją); aškė i, b aškė i; (ausį) e iančiu ga su
sambė i‘18 (Me ii173), plg. la. kaũku is ‚š ilpian is iesulas‘ (Me ibd.). aigi Mažiulio
p ésen é es p . caws esp. lie. kaũkas desc ip ion d'o igine es ko eguo inas.
di s lies. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx ‚ elnias‘ p oblème d'é ablissemen d'o igine
acilemen ésolu, su la base co ec emen Mažiulio insé ée a seman ine e gene ine
ces leksemų sąsaja a ec upūžės nommée ano ės bal ų pena u (labai kaũcns, bu subs .
abejo inas spėjimo au o iaus mi ologemos e inimas (ž . oliau)). ik p iešingai
Mažiuliui (PeŽ ii 148), su minė ais žodžiais sie inas ne onoma opėjinės kilmės la.
la. kaupis ‚ upūžė‘ (eh i 594), la. kaũpiņš ‚ upūžė, a lė; su la su ace de la e e
puissan boybas‘, la. kàupenis2 ‚ upūžė‘, la. kaũpī is ‚ upūžė, a lė‘ (Me ii 177),
suponuojančiais ne kokį même sec ap ingą mi ologinį pena o e e en ą donc besoin
econs ui e niekuome neegis a usios ly ies la. *kaũkena- ‚kaukinis, appa enan aux
kaukas (pena ams)‘ (PeŽ ibd.), mais é imologiquemen ondziamo sememą leng ai
‚sikišimas, išsišo imas su e e‘19 la. kaupis ‚k iauklės kiau as‘ (Me ibd.).
di é en s accen s de o mes d'o igine, don pa iculiè e signi ica ion soulè e Mažiulis (PeŽ ibd.), les
aisons acilemen expliquées co espondmenimis de la langue Li uanien, e lek18 onoma opėjinę la.
kaũcns kilmę peu ê e a gumen ée e la. ķauķis ‚ upūžė‘ (Me ii 357) < e b. la. ķauks ê ‚kiau kiau
iauksė i, kiauksė i e e c.‘ < (onoma .) la. ķauku ‚kiau kiau‘ (Me ibd.). 19 La. kaũpiņš ‚niekinamasis
menko humain ou animauxo au nomdijimas‘ (eh i 594) suppõe apelia y inę mo de signi ica ion kilmę,
a y , selon é é en upūžė esp. a lė pejo a y inę cono a ion. ALL_62_63_make as.indd 68 2011.06.17
08:23:52 donc on peu ès p udemmen gué i que ce ains p ūsų e Li uiniens kaukšaknies oponimai
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
69s aipsniai a icles uojančiais ondamen ines ces lycées o mes: subs /. lie. kaũpas, káupas
‚iškilimas, kaubu ys, k ū a‘ k e k . ; ‚ po ubes ou légumes, moullés en asse, cou e s de paille e
en oncés des e es; ūsys‘ b e k . ; ‚saiko excédéimas, excédis‘ , sd 398 e k . ; ‚cas au-dessus de
la no me, plus que nécessai e, au-dessus‘ k , slk e k . ; ‚ i šugal is‘ ds (LkŽe). Pab ėž ina,
qu'his o iquemen ces sexes châ imen es silpnoji bazė, e akū inių lyčių a si asubs . lie. káupa
‚kaubu ys‘ lie. dial. káupas ‚ . p.‘ ( aip e s.-k . kpa ‚k ū a‘ kp ‚ . p.‘ (ž . būga ii 442); būga (i 441) g. masc.
dimas nulem as kolek y o o man o *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 29–31), plg.
ly į considè e comme inno a ion), la. kuõpa ‚k ū a, yšulys (ja ų pėdas), guba‘, ad . la. dial. kuõpã
‚ka u‘ lie. dial. kuopa ‚kaugė, kūgis, s i a‘ (plg. būga ii 355) < subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ < adj. bl.
*kaupa- ‚kaup as‘ (plg. PeŽ ii 151) < e b. bl.-sl. *-kaup/*kp- ‚cha e dans le as; kyšo i‘ (< ide. *keup- ‚ .
p.‘ (Poko ny (ieW 591) econs i uée semema ‚link i, lenk i(s) e pan.‘ aukščiau menė ų leksemų
seman inei aidai aiškin i complè emen ne con ien , donc keis ina)) > e b. lie. kaũp i ‚kas i dans pile,
ai e kaupą‘ k, j; ‚sukas i des e es su plan eau kamieną ou su quoi au e, kaupuo i‘ k, n, k sn, k k,
j; ‚ ic i, elk i, concen a i‘ M s; ‚g ob i, g ieb i soi‘ j (LkŽe). donc on peu de ine , que lie. kaũka as,
lie. kaũkas, p . cawx e lec e la p og essy ines assimilia ions nulem ą phone ines mo de s uc u e
kai ą (k...p > k...k): kal a; kalnagūb is‘ (Me ii 177), la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘ (eh i 595)) *kauka- ‚ .
p.‘, plg. nom.p op. lie. Kaũkas ‚ enka ou es so es de chosesus e nešasi namo‘ (bu kus 1995: 255)
(kauno apylinkėje lie. kaũkas pe ce iens seulemen comme shykš us, ou e maison empian is homme
(!!!) R. K.) e b. lie. kaũp i ‚g ob i, g ieb i soi‘ kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, g oupe de pe sonnes; coupe a;
subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ (→ (su . -(a) a- ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as
‚kaubu ys‘ Vl (būga i 447); la. kaup a ‚kal a‘ (eh i 595), la. kàup e2 ‚nedidelė
šūsnis // kp ‚ . p.‘, hid . Kpa ‚upė en c oa ie; Κόλαπις (mini s abonas)‘ ( hs 789, 791; enco e ž . būga ii
442) slo . kúk ‚kal a‘ (plg. PeŽ ii 150), k . kk ‚(ana .) la pa ie supé ieu e (išsichišan i) du emunicaule
humain e animal; akmens i sus‘ ( hj: 517; hs: 20 p éci i s ce p ocessus de l'o igine p élidée
suponuoja e p ūsų oponymikos e hyd onimikos exemples, e lek uojan ys lieuo a džių a ec šaknies
(ž . aukščiau). okio ki imo bū a, ma y , jau bal ų i sla ų p okalbėje20, plg. s.-k .
-pi -kgalimų a ian ų egzis a imą: op. p . (Pie ų P ūsija) Kaukenynen 1400 (ge ullis 1922: 58; blažienė 2005:
271), op. p . Kaucaliskis 1331, Kaukelawke 1394 (ge ullis ibd.), op. p . Koken 1755, Nüwe Kuckendo 1380
e k . (P zyby ek 1993: 102103, 315) hid . (up.) p . Caupeaps 1395, op. p . Kaupsi en 1343 (ge ullis ibd.).
ai e une elle a sa gié p éludé peu , su la base ex êmemen abonduse (a ec šakniniu -p-) la ies
oponimine ma é iau e aki aizdžių phe inių al e nan ų exis is a imu dans ce e eas e n bal ų
kalboje: op. la. Kaupa, Kaũpas, Kaũpes op. lie. Káupos; op. la. Kàupa i2, Kaupe -kalns; Kaũpes-kalns op.
la. Kauku i, Kaũku e, Kauķu kalns e k . (daugiau exemples de oi endzelīns 1961: 63, 6768).
e hid onimai sie ini pas a ec kauko esp. elnio, mais kal os esp. kalno e e en ine cono a ion (!!!).
ALL_62_63_make as.indd 69 2011.06.17 08:52
70
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
753) s.-k . kk (kûk), kùka ‚didjiulis pie e, iedulys‘, op. (bosnijoje) Kk //
Kûk ‚biggioji kal a‘ ( hs ibd.)21.
spėjimą peu ê e a gumen é e my hologiquemen , ca il es connu que kaukas,
comme usų дворовой, š edų i om e, no egų Nisse, suomių anhuan hal ija,
alli on u, iihenhal ija e au es bū ybės, plus liés à jauja, a u, e non à une
elle habi a ion des gens il po e des g ains, sheieną, s'occupe des che aux e . .
(Vėlius 1977: 188), . y. kaukas k auna k ū as esp. kaupia, plg. déjà minė ą e b. lie.
kaũp i signi iemes ‚kas i dans pile, ai e kaupà‘ e ‚ ass i, ack i, concen e ‘
(LkŽe). aigi de ien é iden , que e aenkelis, e Mažiulis à un lexiniam séman iminiam
lizdui a ibuè en ou di é en es o igine e signi ica ions mo s phe inius
homonimus (homo onus): subs . lie. kaũkas ‚ u us nešan i maison esp i ia, ai a as‘,
‚nek ikš y o aiko ėlė‘, ‚ elnias‘, ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais žmo-
gus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘, ‚kaukaspenis‘, ‚neūžauga, mažas žmogus‘
(LkŽe) < ide. *keup- ‚cha e dans le as; kyšo i‘ ( okia semema neišski a ieW 591;
au emen in e p é ée PeŽ ii 61) subs . lie. kaũkas ‚ž ejų į ankis un câble ou a c en
bois, a ec lequel a suka su la glace ne iesiai allan čią ka į Vdšk, s j, kl , ign, š, Š nč,
Lkm, Plš, nmn; ‚ka is ežimui p i e ž i, e žė u ė‘ dglš (LkŽe) < e b. ide. *keuk- ‚(su,
de)link i‘ (ieW 588589) (aussi oi PeŽ ii 150). basé su l'analyse e ec uée, on peu
ha assemen a i me que b odo skio e Milkaus dic ionnai es men ion nomen. p op.
( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ es pi minė, o s yikowskio
21 Pe a as saokas s.-k . kk, gen. kùkašla ‚unikaulio i šu inė dalis i k .‘ elie a ec s.-k . klk (< p asl.
*klъkъ)‚šlaunis; coxa, emu ‘ e condui de ide. *kk- ‚(su)link i‘ (skok ii 225), mais de son p op e indique op.
Kk (Milna, b ač) ‚aukš uminė ie o ė su snieguo a kal a‘ suppõe ne sulinkimo, mais išsikišimo é é en (!!!),
i. i. il sie inas pas a ec s.-k . klk ‚kulšis‘, mais s.-k . kk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘ ( hs 753), e le
de nie a ec s.-k . kp (Vuk, kosme , Žk) ‚k ū a, kaupas; medžių, g oupe de pe sonnes; coupe a; šūsnis‘,
kúpa (Vuk) ‚k ū a, ace us; nend ių glėbys‘, compa in ine a ec lie. kaũpas (plg. skok ii 225, 236237). saoks a
égalemen ape çu ces leksemų connexions géné iques p olyčių ide. *qeu-p- ide. *qeu-kski umus į a dija
seulemen di é en s o man ų *-ki *-pkai a (skok ii 237). oks a sainus ce e é alua ion des mo s nėmė
de la même o igine leksemų ( e lek uojančių p og esy inės asimiliacijos kai ą: k...p → k...k) skaidymą en
sépa i s leksinius séan inius lizdus, . y. ces mo s p oly ė es p asl. *kupъ ‚k ū a, kaupas‘ > s. sl. ïêuú
‚σωρός, ace us‘, bulg. куп ‚k ū a; gausybė, daugybė‘ e k . (plačiau oi ÉSSYA Xiii 114).
Ici men ionné e complè emen inaccep able olego ubačio o (ЭССЯ Xiii 115) spėjimas, ne a accen inis s.-k .
kp esp. lie. kaũpas incompa ibili é cla iin inas di é en s p olyčių econs uc ion: ide. *-koup-o- ide.
*kou--p-o-. spa ion au eu quelquekodél igno e la būgos (i 441) a igį, que s.-k . kp (g. masc.) app éciable
comme inno a ion, i. i. ce e o me adosi is s.-k . kpa, e las a osios akū as, appa emmen , suponuo as
collec i e o o man o ide. *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 3141). būgos hypo hèse peu a gumen e e ide.
dans les langues appaiyančia nomina collec i a → g. masculinum g amma icales ca égo ies aida (ž . k egždys
2010a: 5455). Dès lo s, il peu ê e émis l'hypo hèse que des langues se bes e c oa es es u ilisée leksinė
seman inė g e ybė kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, g oupe de pe sonnes; coupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, selon
būgos spėjim, es a dly a, donc s.-k . kp akū as appa uęs selon analogie a ec g. em. kpa (plus a d su
ce e ly ie oi ÉSSYA Xiii 107108), o ne e lek uoja ide. *-kou--p-o-, qui, appa emmen , niqu'a jamais
neéxis a o. ALL_62_63_make as.indd 70 2011.06.17 08:52

M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
71s aipsniai / a icles
*Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, supposée onc ionnelles di ini és cono a ions, .
y. lie. kaũkas suponuoja p o osememą *‚kal oje i an la di ini é, où elle k auna =
kaupia u us‘. Dès lo s, con ai emen au bali (jb ii 158), on peu ha assemen
a i me que ce héonimes de ai ê e ai é comme un Velino epi e ų. sans
men ionné eonimo analyse, nécessai e discu e quelques uses langue leksemų,
spė ina, klaidingai opo o o (Топоров 2000: 184; 2006: 200) susie es a ec Chau i a i, kilmę:
1. dial. . ka ‚medinis ilgako is plak ukas žu iai aps aigin i‘ ( a ojamas u ale, sibi e,
obės upės basine ( aka ų sibi as)) (СРНГ Xiii 138), lequel opo o as dans subs a dija
bal izmu (Топоров ibd.), ne a e lek uojančiu. lie. kaũ as ‚longs pagalys b ûu és
mêchi i e dan ‘ (LkŽe). Dans ce spėjim, il au c oi e c oi e non seulemen à cause du
usų leksema épandimo a ealo, . y. leksema зафиксирована nieuome bal ų
negy en oje e i o y (neben ce em ies place iesa, su les données du mo usage
su ink i 1908 m.), mais e à cause de l'o igine du mo Li uanien men ionné: lie. kaũ as
adap cinis sla izmas, sie ines a ec . *kowy ‚į ankis len em p océdé de mélangemen
en a di i . ko a ka ai, ‚ kasama kuo, skap uojama, épjaunama, (su)pinama; ka nų a
be žo ošies pã išalas, a ec lequel es ecou ée yža; coupūgis; neg ažus lė apėdis
žmogus‘ (СРНГ XiV 38) (← e b. . ковырть ‚sukinė i, pasuk i, i is (i klais), quoi que ai e
len emen , ne aly ai‘ (СРНГ XiV 3940; Daль ii 129)) . копшка ‚lė as žmogus; neykėlis‘
kópa ‚ . p.‘; . kopálo ‚il is‘ kopálka ‚ ou gen e d'ins umen de ouillis‘ (Dál ii 157).
pou . dial. ka ‚medinis ilgako is hak ukas ybiai aps aigin i‘ d'o igine on peu
éme e hypo hèse, qu'il es géné iquemen sie ins a ec . кo a ный ‚ as, qui kala
apkaus us, g andines, pančius‘ (Даль ii 127) < subs . . ko a j ‚kal is‘ (Даль ibd.) < e b.
. ковáть ‚apdo o i plak uku me alą, donne au mé al ou e o me à; comme su le
p écal y hmiquemen plak i plak uku‘ (Даль ibd.), . i. g aphiquemen il ac uo inas
comme un exemple de codi ika ion phoné ine, e lek uojan abso bcinę ly į (sans
châ ain - -, plg. . ka unъ ‚a būzas, moliūgas‘ dial. . kan ‚ . p.‘ (Даль ii 71)), supona usią
o mą *kau ← *koa ( one ines chacnies s uc u e change due aux usses langue
neįp as os ono ak inės g andies -oa-). le signi ica i au e é é en cono a as
é é en (ab → ba) cla iin ins, basé du p incipe de cai os séman iques in e nes (plačiau ž .
k egždys 2010a: 2425):
ALL_62_63_make as.indd 71 2011.06.17 08:24:01
72
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
2. Ve b. . dial. ka iться ‚pug i; auky is, ê e niū iam, paniu usiam; ê e ép ojiam;
ê e pou sispy usiam‘ (Даль ii 98; aussi oi СРНГ Xiii 138) aussi bien il n'y a bal izme,
comme eigia opo o as, ma es denomina i , s'es emp un é de iu kų ko u
‚ udas‘, kazach. koŋu ‚š iesbė is, pal as, sa as; juodbė as (su juoda uodega e
ka čiais)‘ (Фасмер ii 211) a end p obablemen elle séman ique de ce e be e bale:
‚ udas, juodbė as‘ ‚pa udęs, pajuodęs‘ ‚pajuodęs, pa udęs ( am-
sios spal os), odėl i paniu ęs‘ ↔ ‚pik as‘ ↔ ‚susi aukęs, nes pik as‘ ↔ ‚paniu ęs,
odėl i susi aukęs‘.
conclusions
1) eonimas Chau i a i e lec e le p emie des deux skiemenes me a ezinį, ou
a imosios (l'un à cô é de l'au e exis an s skiemenų) me a ezės, ype, changean la
p emiè e de ce même kamien mo emą an ąja suponu mo o ak o ina kai a: lie.
*Kau i a is ‚a klių die as‘ < subs . lie. *kau ika is ‚ . p.‘ ( ... < ...k (a imoji
p og esy inė asimiliacija)) subs . lie. *kau ikanis ( ... < ...n ( olimoji p og esy inė
asimiliacija)) < subs . lie. *kauka inis ‚ . p.‘ (mo o ak inė me a ezė pa ce abu) <
adj. lie. *cauka inis ‚appa ien à un cauka i; 2) di ini é nom de Chau i a i n'es παξ
λεγόμενον. il sie ine a ec quelques XViii a. Mažosios Lie u os leksikog a uų e ac eu s
cul u els des a aux za ixuo u nomen p op ium ( eonimu) Kauka ius ‚kalnų die as‘;
3) lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lec e la p og essy inès assimilia ion nulem ą
phone ines mo du s uc u â kai ą (k...p > k...k): subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ >
subs . lie. kaũpas, káupas ‚iškilimas, kaubu ys, k ū a‘ (→ (su . -(a) a ediniai) lie.
kaup à ‚kal a‘, kaũpa as ‚kaubu ys'; la. kaup a ‚kal a‘, la. kàup e2 ‚nedidelė kal a;
kalnagūb is‘, la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘) *kauka- ‚ . p.‘; 4) b odo skio e
Milkaus dic ionnai es men ionne nom. p op . ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų
die as‘ es pi minė, e s yikowskio *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, supposée
onc ionnelles di ini é cono a ions; 5) subs . . dial. ka ‚bois ham ukas pêchei
aps aigin i‘ e e b. . dial.
ka iться ‚pug i; auky is, ê e niū iam, paniu usiam; ê e ép ojiam; ê e
pou sispy usiam‘ n'y a bal izmai.
Li e a u a b MŠ iiV Bal es eligions e my hologie sou ces, sud. no be as Vėlius.
1–2. Vilnius: i u as, 20032005.
Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–2001; 3–4. Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
ALL_62_63_make as.indd 72 2011.06.17 08:24:01 eh iii endzelīns jānis, hauzenbe ga edi e.
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
73s aipsniai a icles būga iiii būga kazimie as /. Rink iniai éc i s 13, sud. zigmas
zinke ičius. Vilnius: S a ybna publikacja poli ické i nauknej li e a u y, 19581961. Elle
es égalemen l'une des p incipales maisons d'édi ion de l'Union eu opéenne. cgL i
Cla is Ge manico-Li h ana. Manusc ip is du XVII siècle okiečiųlie u ių langues
dic ionn AE. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah édykla, 1995. dūnŽ Vi kauskas
Vy au as. no d eas e n dūnininkų šnek ų dic ionnas. Vilnius: Mokslas, 1976.
Supplémen s un labojumi K. Mlen bacha La iešu alodas ā dnīcai 12. īgā: onds
cul u els izde ums, 19341946. ieW iii Poko ny julius. Indoge manisches
e ymologisches Wö e buch 12. be n und München: ancke Ve lag, 19591969.
jb i–V – balys jonas. Raš ai 1–5, pa . i a epšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as, 1998–2004.
jbŽ iiii b odo skis jokūbas. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h a ni co= Ge manic m.
Handw i inis dic ionnas du XVIII siècle, 13, p épa ée Vincen as d o inas. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2009. ka ičić iii ka iči ć adosla . Ancien Languages o he Balkans 12.
he hague & Pa is: camb idge uni e si y P ess, 1976.
Le IXXXVII Encyclopedia Li uanien 137. bos onas: Li u iens encyclopédies édi eu ,
1953–1985.
LeW iii aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g:
Vandenhoeck & up ech , 19621965.
Linde iVi Linde M. sa muil bogumil. Słownik języka polskiego 16. Słownik
języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Słownik języka polskiego 16. Wa szawa: w d uka ni Xiežy Piia ów, 18071814.
LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 1998. LKe
Li u iens langues encyclopédia, ed. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah
de l'ins i u de publica ion, 1999.
LkŽe Dic ionnyas du Li uanien, a ian e élec onique, edac o ies kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
zaba skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2008. www.lkz.l . LM iiii Li u iens
my hologija 13. Vilnius: Min is, 19952003. LP iŽii Li uiniens pa žių žodynas 12, ed. aleksand as
Vanagas. Vilnius: Mokslas, Me iiV Mlenbachs kā lis. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis
1985–1989.
endzelīns. īga: minis è e de l'éduca ion, onds cul u els, 19231932. ALL_62_63_make as.indd
73 2011.06.17 08:24:01 hs Rječnik h a skoga ili s pskoga jezika 15, ed. omisla Ma e ić.
zag eb: kńiža nici jugosla enske akademije, 18981903.
74
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. Dic ionnai e de la langue p ussienne e imologie 1. Vilnius:
Mokslas, 1988; 23. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 19931996; 4. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijah édi ions ins i u , 1997. hj Rječnik h a skoga jezika. zag eb:
Leksikog a ski za od Mi osla k leža i Školska knjiga, 2000.
V g edasahi ā.
saok ii saok Pe a . E imologijski ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 2. zag eb: jugosla enska
akademija znanos i i umje nos i, 1972. s P i Sc ip o es e um P ussica um: Die
Geschich squellen de P eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha , h sg.
on heodo hi sch, Max öppen und e ns s ehlke, bd 1. Leipzig: Ve lag on s. hi zel, 1861.
БТСРЯ – Большой толковый словарь русского языка, ред. С. А. Кузнецов. Санкт Пе-
тербург: Норинт, 2000.
Даль i–iV – Даль Вл адим ир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
ПЯ i Топоров Владимир Николаевич. P usski jezik: Словарь AD. Mos-
ква: Наука, 1975.
САР Vi Словарь Академiи Россiйской 6. Санктпетербургъ: Impe a o ская Акаде мiя
Наукъ, 1794.
СМ – Славянская мифология. Энциклопедический словарь. Москва: Международные
отношения, 2002.
СРНГ iXLiii Словарь русских народных говоров 143. Lening ad: Science, 1965
2009.
ССЯ iiV Dic iona y du ieux sla ian language 14. Sank Pé e bou g: Iddтельство
Санкт-Петербургского университета, 2006.
СУМ Словник украинской речи X. Київ: Наукова думка, 1979. СЦСРЯ iiV Словарь
церковно-славянскаго и русскаго языка 14. СанктПетербургъ: ypoграфiя
Императорской Академiи Наукъ, 1847. Phasme iiV Phasme Ma ks. E ymologique
dic ionnai e de la langue usse 14. Mos-
ква: Прогресс, 1986–1987.
ЦС iV Пётръ Алексев. Église le dic ionnai e 15. Санкт Петербургъ: ipog a-
ié I ana Glazuнова, 18171819.
ALL_62_63_make as.indd 74 2011.06.17 08:24:01
M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska,
Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i
81s aipsniai a icles asce ained wi hou paying a en ion o de ailed analysis o he lexeme
each componen . he o he conclusions a e as ollows:
1) heonym Chau i a i e lec s jux aposi ional me a hesis o he on syllables, i.e. con ac <
me a hesis ype has been se o explain he mo pho ac ical shi : Li h. *Kau i a is ‘ho se godʼ
Li h. *kau ika is ‘di oʼ ( ... < ...k (con ac p og essi e assimila ion)) Li h. *kau ikanis ( ... <
...n (incon iguous p og essi e assimila ion)) ‘di oʼ < Li h. *kauka inis ‘di oʼ (mo pho ac ical
me ha esis due o aboo) < adj. Li h. *kauka inis ‘appending o kauka iusʼ; 2) heonym Chau i a i
can no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed wi h nomen p op ium
( heonym) Kauka ius ‘gha s godʼ, which is men ioned in se e al Li huania Mino lexicog aphical
lexicons o he 18 h cen u y; 3) Li h. kaũka as, Li h. kaũkas, P uss. cawx e lec phone ic
s uc u al shi caused by p og essi e assimila ion (k...p → k...k): bal . *kaupa- ‘accumula ionʼ >
Li h. kaũpas, káupas ‘boss, hump, heapʼ (→ (de i a i es wi h su . -(a) a-) Li h. kaup à ‘hillʼ,
kaũpa as ‘humpʼ; La . kaup a ‘hillʼ, La . kàup e2 ‘small hill; sie aʼ, La . kàup is2 ‘sie a;
sconceʼ) *kauka- ‘di oʼ; 4) nom. p op . ( heonym) Kauka ius sememe ‘gha s godʼ men ioned in
b odowskis and Milkes lexicons is a ibu able o pa en d i , while s yikowskis *Kauka inis
‘ho se godʼ o accesso y, p esupposed by unc ional conno a ion o he god; 5) uss. dial. ka
‘malle used o knock ou a ishʼ and uss. dial. ka iться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all;
o ecalci a eʼ a e no bal isms.
Mise à disposi ion m. 2010 no emb e 17 d.
oLandas k egŽdys
Lie u ių kalbos ins i u as
Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
El. pos e [email p o ec ed]
ALL_62_63_make as.indd 81 2011.06.17 08:24:02