137diskusinės publikacijos / discussion pape s
oLandas k egŽdys
Ins i u o das línguas Lie u ių
Di eções de pesquisas acadêmicas: compa a i ji bal ų e
ou os indoeu opiečių linguas g ama ica, bal ų eligija e mi ologija, šal inio y a.
eas e n baL ų i oniMų
Mo eMinio skaidyMo
yPa uMai (e ninės
ŽodŽių iden i ikacijos
P obLeMa ika)
Mo phological segmen a ion peculia i ies
o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical
iden i ica ion opics o he lexemes)
bal is o e indoeu opeis o
P o esso iaus aLbe o osino (19382010)
memo iaimui: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad
omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e
( i us Li ius).
ano ação a igo des inado a y ų bal ų i onimų mo eminio spli imen o submo ų išsky imo
peculia idades analisadas, suas e imologinei aidai discu i. A de e minação da pa e da pala a com
meno signi icado é a aliada como um a o essencial, de e minando a di eção da análise
e imológica leksemų. A es u u a mo ema é analisada, baseada não a omis inio, mas
econs uccinio-p agma inio mé odo. econs uíji a pala a meno íssima apibend in oji pa e
esp. o malusis al e nan ec iam-se, baseado p idisponuojančio a o ó io seman emų alo es
uzusu. Fo nece-se des as i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) análise: lie. pas ẽnis
‘g azdikinių amília plan a (Malachium), lie. nú ‘skokanaė inių amília plan a enígena (Cicu a), lie.
esMiniai Pala asŽ: i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya kompozi as,
asocia i os, apelia i os.
keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya
compound, associa i e, appella i e.
138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie.
oLandas k egŽdys
on ei ais ‘g aižažiedžių amília plan a, džiugūnė (Hypochoe is) lie /. posanis ‘džiugūnė
(Hypochoe is), lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie.
palpš is palepš is ‘ankš inių šeimos daugiame is deco a i inis plan a (Cy isus), lie /. dial. paliepa
‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium),
ūg is akažolė (Polygonum a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also,
e ymological e alua ion o he eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he
lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais
lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles
‘pa aisas (Lycopodium)’.
anno a ion
he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies,
s uc u al e ges o mo pheme is handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance
o he e ymological analysis o he wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h
econs uc ion-p agma ic me hod in opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as
o mal al e na i e s uc u al elemen is based on he seman eme signi ican alue. hese
Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o a genus decand ia digynia (Malachium), Li h.
núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padauca ‘o ange-cap bole us (Leccinum au an iacum), Li h.
on ei ais ‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h. póminis ‘ escue (Fes uca), Li h.
pamienis ‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h.
dial. paliepa ‘g ea indian c ess (T opaeolum majus), Li h. pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss
(Lycopodium), kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas ‘club-moss (Lycopodium), La . dial.
apdzias apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzāles ‘club-moss (Lycopodium) /.
0 . ĮVadas a de e minação da pe encência de pala as e ninhas habi ualmen e
baseia-se sine ge iniu p incípio de pesquisa linguís ica, i. i. e ec uado com base
o malio (ski ingų ide. linguos leksinio seman inio lizdo pe eninho de e minação) e p
ag ma i n io esp. d a y bi ni o (iden iškos ou semelhan e es u u a mo ologicas
elemen os de exis ação) mé odos de análise compa ada. po an o, es udando á ios
lexemas de g upos seman ís icos mo ológicos ( ambém e i onimus), elas mui as
ezes são de e minadas po doybinį poklasį (p imei o e bo, edinys (p e iksinis,
su iksinis, leksinis), dū inys) (pl. e u bu is 249: 181183, 188194, 1978262, 279291).
Da ybinio poklasio de e minação em signi icados de e minan es à de e minação da
o igem da pala a (não impo a, a que pe íodo lexiconias camada es e é a ibuído),
ma mo ológico e e imológico ní eis em alguns em negócios linguo y os
equen emen e são in e p e ados como de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков
2006: 216).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
139diskusinės publikacijos discussion pape s Recen emen e publicu-se nemaža
ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), ski ų bal ų i onimų e imologijai
ap ašy i, nos quais leksemų da ybinės analizės p incípios in e p e ados logo ėjos
p incipą, ma ie oj de de alios s uk u ū inės žodžio sklaidos pa eikiami i in
menkaiuo i, asocia i emi a gumen em one inių homo onų lyginimo p ielaid
(suponuo a omis inio)
me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai.
1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2
‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, M 1, namas из spä la . i . pas a ‘ eig, nudeln
(gliwa 2009: 87). al hipó ese se ia o almen e acei á el se i . pas a ‘ ešla, maca onai,
LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi-
pi agai is; pas a; modo, ca ac e is; (med.) pulpa e lek uo ų i oniminę cono ação. sem
isso, be ndo gliwos eiginys, e e en u, mas assim não, plg. ėly . lo. pas a (pas um) 108b
‘ ešla (le. cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a; įda y a iš a
ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip
pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu
(nie meye 1976: 770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė com uzualine kono acija não
pode se ligada, pois es a plan a do gênio de e as da amília g azdikinių é enenosa,
po an o como p odu o alimen a nemku o in ado (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422); e dade,
eas e n sla ų ( usų) mui o a amen e usado (S. g aminea) como o amamsis e apomasis
p epa a as nuo ūkio (Анненковъ 1878: 343), no en an o ge almen e po esse nome
in oduziam-se as plan as: . коньский вех (Анненковъ ibd.) . вех ‘nuokana (Cicu a), .
конобой (( . конь ‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), . курья курячья слпотавища
аклма esp esp esp. iš ak ibd. (Анненковъ ibd.). Os e ei os a macodinâmicos des a
e a são mui o cla amen e desc i o usų posakiu: Уверяют, что коровы тра-
ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева-
ju e em b e e oko l eваю т e ė (СРНГ iV 207), . y. Ac edi a-se que a e olê ac ei não
p ejudica a é que ela não p o eu suas suzes aizes, da qual p asiu n a e apidamen e
pas impa. na co izan e e ei o des e plan a lemb ou sin agminio seu
in oduzidaimimo . pjáная трaва ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S.
g aminea) (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) apa ecimen o.
1P imasis al bo anínio e mão eikale Žolynas. Pa icle II. Li uano plan as de diccioná io e plan as de
aislas (Vilnius, 1906) indicou kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie ele mais amplamen e e Le XVii 527529), i.
i. pode spė i, que al leksema podia se u ilizada y ų aukš aičių kupiškėnų plo e.
140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV do neu odinamico e ei o g olês li uãos šnek os mui as ezes
oLandas k egŽdys
in oduzi ijamas ka madhā aya ipo dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė ‘di inė
mė a (Men ha a ensis)2 M suas p epa ações o am des inadas aos ne os amina , aos espasmos
a enua (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių šeimos s iebinis plan , b an as
(Cuscu a) j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių amília s em plan , audoklė (Ly h um salica ia) M (LkŽe);
‘galinsoga (Galinsoga (pas a as é uma plan a a ež ín do con inen e la ynų ame ikas plačiau ž .
Кернеръ фонъ- ‘paшёлęs, g ei įpyks an is человек ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. e a 4 ‘cul i o cuja pa e
as e óide não cuges ada e in e no sunyks an i; plan as alimen a es que êndeam animais; plan as que
cob em quão de á ea, sua cobe a; des a plan a como espécie de alimen o; plan a que enha alguma
Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp.
lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas,
šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds;
impo ância p á ica; semen es de di e sas plan as; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) desses a i s a ž o
l i ų a n p i l a s a nu o i a s; (pl.) bu os ais ; (pl.) plan as comes í eis; (pl.) ce imônias são
designadas plan as (LkŽe)4), cuja cono ação, ma y , e oneamen e in e p e a au elija g i ėnienė
(2006: 172)5, ma i onimo mo ologinė seman inė es u u a supos a não uncional p op iedade labai
isli pik žolė, spa čiai plin an i e di icilmen e ex inguida (lg i ėnienė ibd be y), a macodinaminių
qualidades pa a aze ma isiológico e ei o, suas p ieduliai apinuodya am (L e ii 250), e de animais
minúsculos b an o C ‘. epi hymum oi p oduzido p epa a o con a melancholijos (Анненковъ 1878:
118). ais s uk- ‘ okia mo ológicas em dilgėlę semelhan e, mas não du ian e g olė; galinsoga (?)
guobai (k Ž ii 56). po isso se pode cau elosamen e ado a , que lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos
augalas (Malachium) pode se in e p e ado como da inys da língua li uânica, es inas de
*pas-iu- -enis (su adicialinio -iuabso bcija, plg. lie. dial. i e à 3a ‘ i e , es a a 1883, 2 Plg. subs . lie.
siù žolė 1 ‘(bo .) di inė mė a (Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š.
ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė
(LkŽe).
3 Pa yškin os a ealinių punk ų i ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) são in eg alios (lokalizacijos
aspek u) conside ados leksemų paplimo dialek inėje zonaje a ž ilgiu, i. i. di e en es mo ologinės
s uk ū os pala as suponuoja da ybiškai pi minę e secundá ia o mas. 4 a ealinę pala as, cuja
dialek inė localização abo dada p oblemai não é in o ma i i, seman inio ex ensionalo de e minação z .
LkŽe.
5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm
da ybinė seman inė es u u a nulem a do e ei o da plan a ao o ganismo humano ou animal, i. e. nele
apsinuodijus, i mamen e sujudinama cen inė ne ų sis ema, člo ek a si apk a i l s a (g i ėnienė
2006: 170171).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
141 discussion pape s publica ions 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem; ‘modo de ida, condição
Vdk, up, P n, j; ‘biog a ia de ida, biog a ia š. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gy én-sen-a 1
‘modo de ida BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas,
dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.) + (an inis) su . *-en- (apie ele
mais amplamen e s . ska džius i 234237), e não i alikų ešlos denominação
po an o al gliwos spėjimas, ma y , é ko eguo inas de essencia.
2.LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos poisonous augaLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių šeimos nuodingas augalas
(Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) nomeamen o, nem nomeamen o nem e ns o aenkelio (Lew) nem
nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1
wojciecho smoczyńskio (LeŽ) nos diccioná ios e imologicos da língua li uanas, gliwos (2002: p ae . 3)
in e p e a como nuoi šaknies -kan edinys, que, spėjimo au o iaus opinião, suponuoja e b. lie.
kanó i/kãno i b s ‘naikin i, ma a ; kamuo i, cankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mo i Pns,
Lzd; ‘alks an , p as ai ilkin , a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i com ape i e, epė i Lnk (LkŽe). hipó eses
au o iaus econs uídas sememos *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, cla o, seman iicamen e ikė inos
cono ação de plan a poisingoa ilus a . No en an o, al conėjimo não pode c e -se po causa da al a de
análise mo ológica (gliwa (2002: 35) o nece a é ês modos de explicação da o igem des e i onimo: 1)
p ae . desde- + -kan-; 2) p ae . desde- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesêkmingo aenkelio (Lew 216)
en a imo baseados i e b. lie. kanó i kilmę (ž . con inua )); 3) *nuok- + su . -an-), que e de e minan e
des a pala a zis ua ; expe imen a , sob e i e ; es a num de e minado luga ; e pas ogę, p ieglaudą
(LkŽe) (ž . būga ii 68; ska džius i 229); e dade, P anas ska džius (i 548) le an ou menkai a gumen uo ą
hipó ese, ne a es e eiksmažodis é denomina i is om lie. dial. i eà. só se com ais samp o a imen os
não de e po azão mui o simples ex emamen e limi ado lie. dial. i eà i ex emamen e amplio e bus. lie.
aiškios e imologijos paiešką).
6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg-
gy én i consumo a ealo ( . y. em odas as li uãs a mėse e pa a mėse (!!!)). po isso con iei em dize que lie.
dial. ← i eà lie. gy énsena sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si
(ska džius i 229)) e lexia, cuja abso bcinė ly is lie. dial. i eà nenhuma manei as não pode se in e p e ada
como e b. lie. i e én i unda , ma ul imoji ly is denomina i is ish adj. lie. gý as, -à 3 ‘ e indo ida,
i endo, não mo ęs; nemiman is, nemigęs, nubudęs, a sikėlęs (LkŽe; po causa de sua o igem plačiau ž . Lew
154155), i. i. suponuo ina eiksmažodžio denomina i ė semema ‘gy am быть, plg. iden iško da ybinio modelio
amplius: adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan es, pob es, liūdna, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us;
žiau us (LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, pobu din i; lamen a , a eeles au i; ameaça , en essa ;
queųs is, dejuo i, bėdo i, gailė is; ameaça ; osu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i e k . (ž .
ska džius i 549).
142
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
com base leksema es u u al unda da econs ução da ca ego ia doybá ia, é
possí el spė i es e daik a a dį endo eiksmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis),
ilgaini po causa seman inio conc e amen o įga usį nomen abs ac um būdingą
eikšminį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, shykš us, gobšus homem; galas
(LkŽe) → lie. desde-kana *‘ ai, o que causa mo e (kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) al
doença ne os, epilepsia (LkŽe) lie. mã as 4 ‘al amen e ansmissí el epidemic
disease (pes is); essa doença epidêmica; m i i s, m i i m a s (LkŽe; ska džius i 442,
454)), . i. da inio es u u inis sandas esp. p ae . nuolėmė doybinės signi icações
kai ą. Min subs i uído. lie. ‘pabaiga, mi is, supona usio kanas subs . lie. kanybà
‘sudjiū ęs, liesas homem j ii 28 (ska džius (i 92) não oi e dadei o de ido à sua
o igem), ma y , não pode sie i nem com e b. lie. ks i ‘aga i, p us i, magois i
den is; pen ea ; gel i; come , quêsniui ; ês i; dilgin i; g auž i (LkŽe), nem com e b. lie.
ks i ‘sen i , so e do , nemoluma, a gą, so ė i; e paciência, espe a ; is e i,
is u ė i, pakel i (LkŽe) (Lew 214215; gliwa ibd.), ma ele e lek uia de ek y inę ly į com
abso buo u šaknies -pa-: subs . lie. kãpas 4 ‘luga , onde o de i ėl é en e ado; naquele
local socado zemių kaubu ys; duobės i šus, kaubu ys (LkŽe; sob e seu kelmę plačiau
ž . PeŽ i 270271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas
L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228),
plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin mãos e pe nas mo in i, pa a se isila i e ,
issigelbė i; / spu dė i; abalha du amen e; i di icilmen e, kas is; mui o so g i,
se leisgy iam; mo e , baig is, d ės i (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie. núokana (<
p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is) é não de e ba y as, e denomina i ,
suponuojan e p o osememą *‘ ai, o que lemia mi į esp. plan a da mo e. 3 . LIe.
PADAUKAS ‘ audonVi Šis
(LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)
(LbŽ 466) gliwa (2009: 87) le a de e b. lie. padūk i, embo a cons a a: die Übe agung
des beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. explicando a dly ų
línguas li uânicas naujada ų al, ma y , é discu ido o nomebo kilmę, um
p idisponuojančių a gumen acinių ak o ių de e ia se signi icminis
jus i icamen o, be kazuis inės analizės pa yzdys.
ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip
O nome des e ungonimo é comple amen e cla amen e mo i ado po dai inio
pama o, . y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis d abuço
k aš as, pažemė, palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); ano inių mo e iškų
ma škinių apa inė dalis, s e blės; à pa ede do edi ício nuožulniai adap ada len a ( esp. lie.
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
143diskusinės publikacijos / discussion pape s
dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su
-al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł-
nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966:
164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesalas, acclo as,
an klodė ( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . cód a, mas
acon ece e nos elhos eldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais apaugęs
kalnelis lie /. aukà, sac i as ‘ . p. (mais exemplos de ž . Zinke ičius 1966: 102, 164) (dėl lie.
aukà ž . Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku pailgin as k
i 608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi e depois pailgin i ma škiniai nč
(ska džius i 252), . i. econs uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u s
( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas
‘nelygaus, a u k š l ė o ko o cogybas, ma e melon i šio ko as apšepęs (L e iX
343). Hence, pode-se cau elosamen e spė i, que es e i onimas a ibuí el leksinei
skolinių iš sla ų kalbų i da ybinei denomina y ų g upei.
4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių
ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė
(HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS
‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)
Linguís ico cu ius pode in oduzi a en inhim o iaiškin i i onimų lie. on eis, posainis kilmę (ž . gliwa 2009:
8788), ma pala as analisá eis aplicando a omis inį analizės me odą. po an o ne ai iam LkŽ suda y ojos
e os, mas ap esen am-se kazuis iniai não só bal os, mas e g eikų linguagem leksemų desc ias. e não
especialis a é cla o, que 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio k aš as,
pažemė, palankas), que LkŽ suda y ojų, ma y , e oneamen e ligado com lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis,
nenaudėlis (de e ba y as de e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i), ma ele seman i icamen e com o úl imo
não pode se compa ado não co esponde des as leksemų deno a inė e kono a inė e ė; lie. dial. padaũkas
do secundá io -au ie oj do de i ino p imá io -alilius uo inas gausiais azeologiniais exemplos,
ap esen á eis LkŽe: em padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė
žymės, nė k apo; padaũkais e i (iše i, nue i) logizmas ubagais sai i i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža,
‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais
‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo-
alka a de ido de dois lie u iškų pala as doybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojos au as
esp. ‘pa e da oupa, es ando embaixo e lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1
‘ alka a pejo a i ê cono ação nulem a não e e en o ca ac e io peculia idades ( esp. dūkimo, šėlsmo, ma
aquele que dūks a, não é alka a), mas socialines si uações, cuja um designa ų s e n i, s u d u s y i d a b u
ž i a i.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. on ei ais ‘(bo .) g aižažiedžių
oLandas k egŽdys
amília plan a, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), ma y , não pode se ligado com
subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘pos o à pa ede no in e io da habi ação ou do ex e io ;
embo a cuja pe i e ia, pa ibys (LkŽe), embo a osse aliosa paša inė esp. sul inga,
anki esp. semelhan e a densamen e adul as plan as isumo (sieną8), mas
aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne-
g aižažiedžių (Composi ae) da amília s a u s ų miškų žolė aškuo oji (H. macula a) ou
snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) pamišasocia y lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių
amília plan as de gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino ne de e b. lie. džiaũg is
kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a
kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo –
‘ u ė i džiaugsmą, aleg min is e k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘cas g ei egozijase
kuo djiugà ‘džiaugsmas; kas g ei egozijasi kuo (LkŽe)), como a i ma gliwa (ibd.),
indicando klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i,
džiaug is, g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Lsodo 1644), que não es ão
elacionados gene icamen e, embo a con ai amen e nu gliwa (ž . below), mas subs .
lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama de šako ų eglaičių (Le V 316) ← lie.
*džiu-ža-gas ‘ . p. (com segundo sando adicialinio -žaabso bcija; -ūsu umpėjimu
de ido oco usios -žaeliminacijos esp. seman ines da ybinės sandų neu izacijos) <
*džiū -žagas ‘ . p. (dėl dai inio con o midade plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys (queis
mui o mėšlo mina) s . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i ‘da y is sausam, sausė i; kie ė i
ne enkan sulčių; des anece -se em apo izando; ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie
plan asus); lys i, menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs . lie. jáãgas 4 ‘lauke sac au a
g ande hayo, hays audų ou ja ų pilha, s i a, kūgis; (pl.) algo alguma g ande quan idade,
plu alidade; sob e ka čių kilnojamo e o, sob o qual k ounamo hein, hays audai e k . ;
malkų, i bų e e c. ie u ė; b iniginhos; guba; gegnių sunė imas; g ambus jaaga , abas,
succa seca; ba agem de á o es e xacas; nemažas žaga as, ša a (LkŽe) (plg. lie. dial.
žãga as 3 b ‘šaku ė wi hou lapų, žaba as (k Ž ii
524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i
li n k u s i) žo l ė ( odėl ela e į a dijama como sausų miškų žolė (mencionada an e io men e)), e não ‘linksma
žolė p ecisamen e essa cono ação a es a plan a a ibui gliwa. Tendo em is a, pode-se cau elosamen e
adi inha que e lie. on ei ais e lec oia hipe oniminį e e en á e sua cono ação: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia)
como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų
papuošalas; 8 Plg. seman ínio lie. sena 1 ex ensionalą: ‘pa e e ical do edi ício; suas supe ícies a
pa i do in e io ou a pa i do a ; (pl. p k.) sob e edi ício, ins i uição; al a ba agem, pa ilha; e ical
kieno no s xoninis pa i šius; baseada de ido en e g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is e g .
dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis;
ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
145disusinas publicações discussion pape s al io de pak aščiais c escan i žolė,
suponuojančių s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia, como
ažušals upė, p išienau si e ý n o, isso in e noą se á kuom po kel u om klo b m
(LkŽe), . i. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a 1,
kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; abalhis
bo inos; (keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) djiugūnė (Hypochoe is) ndŽ;
LbŽ (LkŽe), ambém asocia i , ma y , da ybiamen e e seman iicamen e sie inas com
subs . lie. džiugūnė hipe oniminiu e e en u subs . lie. dial. džiugas ‘žago inė žemaičių
o a, e iama de šako ų eglaičių, i. i. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo semema,
po an o econs uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, que kaišomas, pinamas, e iamas (<
p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio a ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b. lie. dial.
káinio i samanos, pakulos ou qual ou a bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž; ‘d augau i,
‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i
bičiuliau i j; ‘si g i, negaluo i g g (LkŽe) des e eiksmažodžio da ybinė sąsaja su
bo anikos nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium
(Lk M Že), . y. ybą alimen inančioji dalis, suda y a kondi o ų sankaupos) →
*posainis ‘ . p. (su -ukabso bção).
ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan aas (Ls 1644) elação e imológica pode cons a a -se que
des es lekseminioų não há nada em comum, excep o p ae inio. πο-, ma g . ποχοιρίς é ne de e b. g .
χαίρειν ‘džiaug is, aleg min is; se pa en in am, mas subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po šelis, ma ciko ijas
( ūkažolės) šaknia aisiais e lapais (Ls 1732) alimen ados animais (Le iV 29).
esla os, pamo iui in e p e e am es e g eikų e mą, us oja alguns zooniminę
mo ologina seman ina i onimo es u u a e lek uojančius pala as: . dial. ylo с в
и ное трава ‘Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), po an o . dial. свинникъ,
поросятникъ ‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) a uo ini não como uzualiniai, mas hib idiniai
kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko-
no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą.
5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas
(FESTUCA)
Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83)
como de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘sp essa com os cojos, yp i; e igi pe ja,
es o is, apoia -se pe jões; pa a ib a de spalha; a a , amolches ando; imp us i
pako, paminum; i , passosniuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i); suponujama
uzema ‘a u g a l a s, a s p a u s m i n d y mu i. al explicação gliwos se ia mais
con incen e se o au o do spagem ap esen asse as espec i as ob as (p e-
152 ac a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXIVLXV
(Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) o am p oduzidas in as; ‘pakalnu ės semema,
p esumi elmen e, sie ina com des e lelijinių (Liliaceae) amília de plan a he bácea
žiedynų išsidės ymu (Le XXi 367) esp. e icalu paspi imu, emenančiu be žo šakų
nuspi imu; po es a ca ac e ís ica as á o es da amília be žinių (Be ulaceae)
nus i usias aso adas šakelėmis em canções oludies associam com pob eza e
escá go (Le ii 443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš inių šeimos
daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4
‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimilacijos),
ma des e ankš inių amilia uisius plokščia ankš is (L e Viii 426);
3) lie. paliepsnis ‘(bo .) al plan a < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4
‘ugnis, kylan i de degančio daik o e k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) pequeno
pássa o giesš is giesmininkas e melona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė
(E i hacus ubecula); (bo .) g aizdikinių amília plan ais b iskamen e colo o os
na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541);
4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku-
žiedais, gais a is LkŽ suda y ojų e oneamen e a ibuídoas lie. paliepà 3b, pãliepa 1
‘(bo .) a auga,淞ala, isauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek iek, nedaug cli i; en a em
condições de escala ; 2. palp i ‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a ou ąs as,
ans e os ske sai g io į ou b oelį passa i i; jun o a ibei a, lage o li o al sob e
água adap isy a len a a sis o i, la bian ou andenį semian (LkŽe)) leksiniam
seman iniam lizdui: lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl
akich ki imų plačiau ž . Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž .
anks esnį eks ą), ma des e plan a žiedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u
j u a p a š k y i (Le XX 23);
5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (ape a); ‘smilgūnė
(E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia
caespi osa) (LkŽe; ambém ê Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dėl seu ž .
k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė
su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); que al o e mag o; miglė (Poa); lend ões
(Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe);
6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) des e plan a aisius dėžu ė (L e iX:
595), ma y , sie as com lazdyno iešu u. Esses exemplos ambém mui o impo an es
de denominações de plan as com p ae . pa- suba ybinio modelo de e minação
e lec idos deadjek y inis e denomina i inis ipos, e não gliwos pos ulado em
nenhum exemplos neilius io as de e ba y inis (!!!). al o mulao ê pode se
undamen ada e ne a eiksmažodinį da ybos pama ą e lek uojančių (ž . gliwa 2009:
84) análises mo ologine de nomes i onimų lie u ių i la ių (ž . далее).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
153disusinas publicações discussion pape s /
6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an as
(CUSCUTA); Pa aisas (LYCOPODIUM);
ūg is akaŽoLė (POLYGONUM
AVICULARE)
Lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i ização) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. d akas,
-à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘bomas cabeças,
gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘poden acei a , ansiim i, ecep i us;
alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) e k .), e não
di e amen e sie i com e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų,
be o mį); se nusi ęsusiam; įs i; oo i expd ikusiam; con amina , espalha ; i ,
ilk is; lup i žie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp is i; pak a y i; ne a kingai
ajuda , d opes i; yso i se disseminusiam; se nusi ęsusiam, ply ė i; apasci i,
espali i; g ian pasūni ies i, ex i ies i; saí i, pasi emp i (LkŽe), como suge e gliwa
(ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium) šùnd aikas 1 ‘ . p. (LkŽe)
como dois a dažodžių (!!!) dū inį explicino já kazimie as būga ( i 219)).
7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis
P aisinių ŠeiMos mui osiaMe is
MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu
e sPygLiŠkais LaPeLiais
(LYCOPODIUM)
Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis da amília pa aisinis mul idiame is lo es al plan a de šako u s iebeliu e
spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .)
šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 a é šiol kildinamas de poliseminio e b. lie.
iẽs i17 ( iks16 mais plg. /ā kamienų g e ybės (apie ais mo ologских вариантов genezę plačiau ž .
k egždys 2010: 51 58) a ian e subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o o eas e n aukš aičių
u eniškių pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman ínio ex ensionalą: ‘da y i iesų, endi ei a ,
compa a ; ens i, elgin i; kiš i, a in i; ens i; ens i, p oss i po quê, unindo duas lados; klo i na
supe ície; conse a , da klojė i, klo i (pa alą); desca egados cob i, gaub i; a i a , klo i; cob i ko
duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i,
camada, klo i; p osss is, d iek is (plg. ( e l.) Pa aisai pa e a iẽsias kl ); se besi êsiančiam,
nusid iekusiam, yso i; suda , ež i, cis e , ėž i, ek i; dei a , g iau i, ek i (an e a); k is i, i s i,
iū i, pul i; b uscamen e c esce , s ieb is; con íns is, uk i; p ossis i , slink i; i ápido, co e , di igi ;
b a kamen e abalha , kib i em
da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe).
154
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai
su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19
(s c. smoczyński 2007: 675676), suponuojanças 4 sememas, inkanças baseadas i onimo cono ação seman ina
(ž . 19 изнашą): 1. ‘ci a , ma a pa i do a icínio pa aiso (Lycopodium cla a um) espo os p oduzidos
paba s ai isšu imams cu i a (ž . Le XXii 150; ambém ž . kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is de aco do com a
mo ologia da plan a, i. e. spo o i o s iebas issidês ês no solo, išsixakoja alchai o ien ados machaéis (Le ibd.);
3. ‘ i s i isilgam, ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma plan a é puošnus, usado pin i ainikams (Le
ibd.), dos quais só d i (1, 4) suponuo inos subs . lie. pã aisas, ma 2 e 3 sememos não há ca ac e ís ica e b. lie.
pý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i seman ínio ex ensionalą: ‘ aça quan o mais e o, e dadein i; abalha bus
pai sė i, ex i ies i, dus elė i; a ciš i, pel i, is ies i; aze o que longa, pega , a ma ; pe dė i, pe ęs i,
pe emp i pe quê, conjun ando duas pa es; p a k l o i, i š s k l i s i k l o j ė i s; expulsos ajuda ; paklo i
(pa alą); desplegados cob i , enguli ; ace a , pad ica , espalha ; expulsa , es ic a ; ply ė i, įso i, se
nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą aze ,
encalha , ma a , ma á-lo, encalha , ampu a ; pasi emp i, paaug i; pak ipi , passu ii, pasidui i (LkŽe). 19 Plg.
e b. lie. aisý i seman ínio ex ensionalą: ‘šalin i gedimus, aze o que no amen e ap op iado usa ; aze a
ap op iada condução, eliminando as inigualações; aze , pa a se e os; xalin i c agas, skyles, lopi i; shalin i
e os, não- iklumus, apsi ikimus, nesklandumus; oca a pala a in e miná el po pala a da língua comum;
naikin i, sob e endin i (nege o es); melho in i o que p as ą, pašlijusį; aze melho , melho a ; aze mais
p odu i o, ąšότερο; g y d y i; plombua (dan į); saudados, gy i; es abelece a luga (išni imą); massagea ,
in i (sp andą); iebė i, s o ė i; aze a kingá, lygų, ap ac ido; (lig i), limpa ; de ce a manei a a xukui ,
ado iniua , aze xukuosená; desen ol edo es ies i, sp eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i
e s i s; man i e , p ižiū ė i; le an a agojan zam e s á; do o i, da inė i, limpa ; e o ça , legisla ; iš i
(knygą); dė i supe io es, aplankus; dė i em ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai ,
n 123, LLd iii 275 (g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); es i ė i, ilkė i; equipa em oupas; cob i, ies i;
a uma belezas, decošnas oupas; p u o š i, g a ž i n i k u o; o nece apa ência de beleza; aze , ab ica
qual que seja a coisa; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį e e c.); o que aze a um ce o
o ma o, o ma a ; ca ega , cul i a ; o ma de sons uma ce a uni o midade; edi ica , s a ydin i
(s a inį); dedi binė i (juokus, изdaigas, nemalonumus, e c.); šmeiž i, apkalbinė i; p epa a , p epa a (pa a
iagens, quas ac i idades, acon ecimen o); in en i, que e ė i, man i, p e e (ką obić); p oxė i começos,
da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam
da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is;
eikš is jun amais sinais de algum u u o enômeno; man e , p epa a (pada gą, e amen a, ou a qual a
e amen a) pa a ik os usa , usa ; miklin i, mankš in i; concilia ; dė i o ca ónio em nes d um a unei o
a senal; p epa i sėjai, abalha (zemę); cuida , iek is; p opo ciona , adqui i , comp a ; acum i, k au i,
dė i; cuida de que onde en ek ų, osse ecebido; kel i ( es u es, pokylį); o ganiza , a uma ; ag upa , euni ;
(à aplica aci amen e); di igi a necessá ia di ecme; doença, do ); o žiai comgy i, ki s i; maš i, dauži i;
analisa ; ca angiai im i, oubš i, lup i (LkŽe).
g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie
20
Plg. e b. lie. pý i seman inį eks ensionalą: ‘pašalin i gedimus, aze a adequada pa a usa ; pada yklaidas,
i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i
apsi ikimus, nesklandumus; emo e nege o es; melho a o que en as ėjusį, ne ikusį; pa obulin i,
pe auklė i; expigied ia ; cu a ; u ž p l o m b u o i (d a n in o); p a s e i k i, p a g y i; a s a y i (i š n i i
m ą); desmassaja , es ega ; nupenė i, nuše i; pa iebė i; em g y i j ė g ų, a s i g a u i; aze o denkingá,
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
155diskusines publicações discussion pape s de que pode ia se kildado mencionado
kamieno da inys (jei isso de e ba y as) (ž . 20 изнашą /). No en an o, a uzualização da
unção e apêu ica supo ia econs ução do hipe onimo ‘plan a cu a i a, que pouco é
espe ada de ido ao pouco alo a maco e apé ico da plan a, i. e. com ela a adas
apenas pe u bações da pele de o igem exogênica, neg êsem à biológica exis ência
humana, e pa aisu a inčiumi (L. anno inum) nuoma is (Le ibd.). No en an o, p ecisamen e
a úl ima emenda ipo de in odução lie. šùnd aika ‘ . p. suponuoja mo ologias de plan a
(plg. g i ėnienė 2006: 183), e não a ojamosios cono a ional alo es impo ância, i. i.
suponuo inišliaužimo, ilkimosi pažemiu kono a y ai, ma ‘pa aiso (Lycopodium) s iebas
é o p incipal gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a a šniū ininkė, que
po causa šliaužiančio s iebo semelhan e a [...] pa a i s ą ais inį miškų augalą ilgu
išsid iekusiu s iebu (g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas ees u u ação ambém é
du idoso, ma leksemas seman ino ex ensionalas ais signi ica i os ne e ek uja.
hipo zė, ne a isso kamieno de e ba y as de e b. lie. pý i (apie al ipo de da ybos mais
amplamen e s . ska džius i 2636), dú ida po causa des e eiksmažodžio edinių da ybinio
modelo e seman inė e ė sąsaja, i. i. e lek uojami nomen ins umen i pa adinimai: lie.
dial. pã aisas ‘į ankis, į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b)
"į anis, disposi i oas š; ‘(col.) pô em o dem, se i comgymai j. bal . (LkŽe). de
discussão phy onimo de o igem mįslę pode acilmen e explica com base já mencionado
neassocia i o
21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo-
lygų, ag adacen e; aze e dade, es ende ; ex i ies i isilgam; a uma , aca icia , plan a ; paklo i (lo ą,
pa alą); es i -se, es i -se (d abužiais); oca de oupa quan o; pa ouš i; aze alguma coisa; o ma em,
apa ece em; nu ies i (kelią); za e i ( o ą, ga dą, e c.); susuk i, sh au i (lizdą); o que aze a um ce o
o mado, o mula ; cons ui (d ínio); ins ala , equipa ; įku i, įs eig i; edigi , cons a ; p epa a (palį,
bebida, ėdesį, e c.), se i ; ab ica pa a algum abalho, assun o; a i icialmen e, ingindo aze ;
pasidi ica kokiam; es i com quem, apa ece a quem, ingi ; aze incon eniência; pasi aiky i; pa aiky i,
pakliū i ku ; acon ece ; p epa a , p epa a (pa a acção, ac i idades, acon ecimen o); sen i , expedi ,
ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą,
į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką
kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i
ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i;
sai ik o i (LkŽe).
21 Plg. es u u a mo ologicas ege al suponuu os k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘pa e do
c escimen o, ma qui i eciniams aus i, pluoš as, plaušas; ecido de malla; um ce o (pluoš o) quan idade,
žiupsnis; (bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i
da žų pik žolė e (ou o apo oninio g au) já menė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas
(Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) e gene inos deles a s o c i a y u s: subs .
lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi mulhe , paleis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as homem, pliuškis /; longošis,
iz įsėlis (LkŽe).
Es aos seman inos ní eis é uma dis inção mui o impo an e, ma alguns pesquisado es asocia i us
oma in e p e a como p imá ios de e ba i us, embo a eles a uo ini como denomina i ai, plg. lie.
pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) elaciona com ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. pa á ška
156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojančio an ąjį seman inį da ybinį augalų
oLandas k egŽdys
pa adinimų su p ae . pa- di e en es po ipą, mo y uo iną o maliaisiais a ibu os
ex e nin ( izinių) quebbies e e: es as lūpažiedžių (Labia ae) amília e olês
šliaužiančiosios amažolės (G. hede aceae) s iebas22 são panašus em pa aisą
(g i ėnienė ibd., . i. a posição ho izon al da pa e p incipal da plan a an ina u al e as
co esponden es olhas da mo ologia de e mina am a g e inagem dos nomes das duas
espécies de plan as (lieg. d i nė s pa al pa al pa alyses de es u u a e mo ologia).
álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj. lie. alkùs, - 4 ‘ ą s u s, a m p u s, minkš as,
clampus, cin žus; l i a u n a s, l a n k s u s, s ang us, el as i n g a s; lexks us, inklus
(pp . sob e homem, pa e do co po); nonelgas, neskalos, du o, cinzingo; escapas,
g uzdos; p egus, ne angus; gli us, lipus, i š as; o e, pe du us, is e mingos (apie
homem, gy ulį); que ilgai nãož ūks a, malži (apie ka ę) (LkŽe) + su . -a -) sexos
exis ação.
Po isso, pode-se ousadamen e a i ma , que lie. pã aisas ‘Lycopodium é ne de e ba y as, o d e n o m i n a y
a s, a uo ino como hipe no malizmos (com šaknies -ai ie oj šako u s iebeliu e spygliškais lapeliais
e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs .
lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas
(Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie.
aquelesùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; ígido;
adesnus; ilgai besi êsian is, unkan is (LkŽe) ou subs . lie. aquela 4 ‘sà( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li
au, ę si ny s; ko execução, azimen o ou saída, êsimas ou êsimasis ainda (LkŽe) subs . lie. pa sa (scom.) 1,
pa ąsà 3b ‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; em s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę kono ację: Tė as pa ąsa,
ma ina pamplė, aikai čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos com espalias,
ob idos linus ca ando P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘cas mui o plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), e gliwa (2009: 84)
o explica e como eiksmažodinį edinį om e b. lie. akš i ‘espleis i polškan į ga są, ba škė i; di igi
polškando; suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i, pagliaudi a ;
dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’.
paplepė i, pa aukš i (LkŽe), e como denonamina y ą de subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius e škà 4 ‘ . p.
(LkŽe), embo a leksemą a ibui de e ba y ų poklasiu.
22 Plg. subs . lie. co ecisanei 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo inių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Os
úl imos de e ba y ai de e b. lie. aísý i ‘paėmos po algo puxa , ampi a ; ampa , que i k ųsi, šliauž ų,
alkia ; empumiando adui mo e pa a qualque qual di ecçãomi, pe kėlinė i, pumdy i, auky i; kibin i,
empu dy i, d asky i, kamuo i; cansa abalho; puxa , puxa i memen e man ido ou di icilmen e acessí el
a coisa; empian ies i, klo i; di íceis de ca ega , le an a ; di íceis de anspo a ; p osssi, dels i,
ilkin i; con íns is e k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus po coém pa impčio i, a auki i; pamilž i;
pasis umdy i, pasimuš i; aindo quan o adampa , pa ilhia ; pas umdy i; cessa ; des oça ; empian
pa ies i, esclo i; explique a , expliqui ; quan o con ínuiamai a i; pasideng i, absid aiky i e k . (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
157diskusá ias publicações discussion pape s
8. / LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES,
APDZIRENES, APDZIU- /
APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas
(LYCOPODIUM)
La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles
Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė iki šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384). com
base ka lio Miūlenbacho o dodyne (Me i 84) ap esen ado ma e ial, é possí el spė i
la ių kalbos šnek ose oco us i oniminę des e plan a nomeamen o panmiksiją
(ling is inę), būdingą e lie u ių šnek om. de ido a Miūlenbacho indicado des a leksema
co espondência da língua li uânica ‘čeme ys (Ve a um) pode aze p essupos o
sob e di e en es espécies de nomes de plan as hipe onimização (pagal o 1-o doybinį
seman inį lokalizacijos ipą), plg. lie. dial. a gi ‘ oks m i š ko plan a (Lycopodium
selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘a gi inis ou pelkinis pa aisas (Le XXii 150), embo a Vi kausko
(dūnŽ ibd.) indicomi ilius aciniai leksemos pa yzdžiai suponuoja čeme io (Ve a um)
cono ação o lix o des e plan a (‘č e m e y č i ų andeniu) naikinamos u ėlės (!!!).
i onímos mis u amen o nulym, ma y , locacinis iden iškumas, i. i. luga de
c escimen o bosque (pa aiso), pamiškė čeme io (plg. apdzias auguo p ie žu me ž uos
un suo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . i. če m e y s au ga p a mi šk ės e é l a ba i pan
us aš į pa ai) e uzua linė są, ma y a, ambas as plan as são ais iniai, usadas só pa a
a amen os de di e en es doenças. aigi des a pala a analise e imologica
nesudė inga: la. apdzias *‘pagi io, pamiškės plan as esp.
pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, es ando em o no alguma coisa) + com b s
. la. dzia (dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). po an o gliwos (ibd.) eiginys, ne a es e
denomina i is é eiksmažodinis edinys, a uo inas como liaudies e imologijos exemplo.
9 . aPibend iniMas baseada dada umpa apon ada de i onímia análise, pode-se sem
ese as endossa albe ui osinui, su o mula os an asmago á ias in e p e ações
esp. kazuis inių a gumen os eiginį (1997: 73): [...] esol endo complexas ques ões de
desen ol imen o da mo ologia, necessá io enuncia aos mé odos de es udo
a omis inos e cuja compa ação com ou os idiomas indoeu opeos, nem os dados, nem
os mo i os de desen ol imen o deles, podem le a a kklys elius. cada a o de língua
de e se in es igado do pon o de is a das in e ações sis emá icas daquela língua (o
a mės), dos seus con ex os de consumo e do pon o de is a p agma ics em busca de
suas mudanças in ínsecos mo i os da p óp ia linguagem
(a a mės) sis ema.
158
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
10 . iŠVados
10.1. a o essencial, de e minando leksemų e imologinės analizės di ecção
econs uciniu-p agma iniu mé odo dis inguida a pa e de pala a menos
signi icância possuido a de e minação.
10.2. Maajíssima pa e da pala a apibend in a ausência esp. o malusis
al e nan econs uo inas, baseado seman emų alo uzusu. 10.3. es abeleceu a
seguin e espalhada i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) li uânica e la ių:
10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amília plan a (Malachium) ← *pas-iu- -enis (su
adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas (
lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nú
‘skokanaė inių amilia plan a enenosa (Cicu a) ← p ae . desde- + subs . lie.
dial. kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . desde- + lie.
ka-pa-na ‘pabaiga, mo eis (← *‘aquele, que lemia mo e esp. plan a da mo e);
10.3.3. subs . lie. padauca ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie.
dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o ungas < adj. lie.
dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas
← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abuço k aš as, pažemė, palankas (su
-al- > -au-, ca ac e ís ico dos de edo es);
10.3.4. lie. on ei ais ‘g aižažiedžių amília plan a, džiugūnė (Hypochoe is) <
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė <
p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papuošalas; al e a que c esce às
ma gens dos ios;
10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘aquele, que kaišomas,
pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i
‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip sim, am
ka ui, p as ai); ‘sieno a pius kamšy i samanos, pakuloms ou qual ou o e k . (
subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, i. e. ybą pa e alimen ado a, suda y a
kondi o ų sankaupos); *‘nis plan a que c esce paupyje esp. em locais úmidos <
10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi-
op. lie. dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su -ijabso bcija e -a- > -o-, plg. lie.
pa-eže ys ‘ ie a jun o ao lago op. lie. (zem.) Pó-že ė ‘aldeias pe o de au agės)
< op. *Paminijys ‘ ie o ė jun o Minijas ês < op. lie. (zem.) Pomenie (=
Paminijės) ‘6 da á ea jun o Minija i e , a oes e de Ža ėnai e a no e de
ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ <
lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų
ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs .
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
159diskusá ias publicações discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p.
(subs an i ização) < adj. bl. *nemuna- ‘aquele a que ca ac e iza luga úmido;
10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė,
c escendo apenas em luga es šešėling, pamiškėse, pagi ijos, ki imų luga es, i. e.
lá, onde há medžių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas
‘augalo, á o e liemuo, s iebas e k . ; 10.3.8. lie. palpš is palepš is ‘ankš inių
šeimos daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) ← *palkš is ‘a plan a,
sub andinan plokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos) < p ae .
lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, legus;
10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a
‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) <
p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i de degančio daik o lie. liepsnẽlė
‘(bo .) plan a da amília g aizdikinių com lo es de co es b ilhan es, ogo ana
(Lychnis);
10.3.10. lie. pad aica ‘b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas;
10.3.11. lie. pã aisas ‘spo inis da amília pa aisinos mul idiame is lo es al plan a de
šako u s iebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipe no malizmas (com šaknies
-ai ie oj e imologinio -ą-), sie inas com subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo inis da amília
pa aisinos mul i iame is lo es al plan a de xako u s iebeliu e spygliškais lapeliais
(Lycopodium) < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo)
adj. lie. aquelesùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, ne upa; elasingas, alkus,
cinzingas, neskalus e k . ; 10.3.12. la. dial. apdzias, apdzi as, apdzi es, apdzi enes,
apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a kazim ie as. Rink iniai esc i os 13,
aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ +
subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’.
o mou Z. Zinke ičius. Vilnius:
Es a ubina edi o a de li e a u a polí ica e cien í ica, 19581961.
dŽūn Vi kauskas Vy au as. No e eas e n dūnininkų šnek ų dicciona . Vilnius:
Mokslas, 1976.
iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. be n und k Ž
München: ancke Ve lag, 1959–1969.
iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os diccioná io 12. Vilnius: Ins i u o das
Lí u ias, 20082009.
160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os
oLandas k egŽdys
diccioná io. Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, La Ž Lie u os SSR
adminis a i o- e i o ial subdi isão žinynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns .
2008.
Li auisches e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech ,
1976 .
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985 .
19621965.
LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. wilno: P in e
Polyglo , 2007.
LkŽe Dicioná io da língua Li uânica. Vilnius: Li u ians idioma ins i u o ( . 120, 19412002).
Accesso na in e ne : www.lkz.l .
LP iŽii Dicioná io de sob enomes Li uães 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell hen y
geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i: ame ican book
company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Li u iškoji a ybinė enciklopedija 113. Vilnius:
Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis
endzelīns. : Educação minis e ija ( . 1), undos cul u ais ( . 24), 19231932. Pe iŽiV
Mažiulis Vy au as. Dicioná io da e imologia da língua p ússia 14. Vilnius: Mokslas ( .
1), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2, 3), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as
( . 4), 19881997.
ska džius iV ska džius P anas. Rink iniai esc i os 15, p epa ou albe as osinas.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų publikla, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku
15. w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984.
БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. B. A. Введенский. Moscou:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Daль iiV Da ль Владими р. Толковый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений.
S.-Петербургъ: Просвщенie, 1896. P eображенский iiV Преображенский
Александр Григорьевич. É imo-
логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–
1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
161diskusinės publikacijos / discussion pape s
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург):
Наука, 1965–2009.
Фасмер iiV Фасме р Мак с. E imológico словарь русского языка 14. Moscou:
Прогресс, 1986–1987.
ЭСЯ iXXXii E imológico dic a ь slaвянских языков 132, отв. ed. O N.
Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005.
Li e a u a bale ičien ė j a nina 1995: lo a e auna. K aš Lie u ininkų. kaunas: Li e ae
uni e si a is, 4563.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p essesagė ieji helonimai.
Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza
powszechna.
bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London &
new yo k: ou ledge.
bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o
Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal as línguas
sons e o mas. Vilnius: Es adoybna poli ická a ědecká li e a u y yda ykla.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki
bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia
dziennika Poznańskiego.
gliwa be ndas 2002: nomes de subs âncias noci as núokana ‘cicu a Vi osa L. e núokanis
‘ oks ungas, Lac a ius u pis weinm. nos idiomas li uanos. Onomasiology Online 3, 17. gliwa
be nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und
Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790.
gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel
(Fes uca spp.). Bal u ilologia 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma-
ni a iae 6, 112132.