scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika)

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika)

Author: Rolandas Kregždys
Year: 2011
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1008/1098
137diskusinės publikacijos / discussion pape s
oLandas k egŽdys
Ins i u o das línguas Lie u ių
Di eções de pesquisas acadêmicas: compa a i ji bal ų e
ou os indoeu opiečių linguas g ama ica, bal ų eligija e mi ologija, šal inio y a.
eas e n baL ų i oniMų
Mo eMinio skaidyMo
yPa uMai (e ninės
ŽodŽių iden i ikacijos
P obLeMa ika)
Mo phological segmen a ion peculia i ies
o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical
iden i ica ion opics o he lexemes)
bal is o e indoeu opeis o
P o esso iaus aLbe o osino (19382010)
memo iaimui: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad
omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e
( i us Li ius).
ano ação a igo des inado a y ų bal ų i onimų mo eminio spli imen o submo ų išsky imo
peculia idades analisadas, suas e imologinei aidai discu i. A de e minação da pa e da pala a com
meno signi icado é a aliada como um a o essencial, de e minando a di eção da análise
e imológica leksemų. A es u u a mo ema é analisada, baseada não a omis inio, mas
econs uccinio-p agma inio mé odo. econs uíji a pala a meno íssima apibend in oji pa e
esp. o malusis al e nan ec iam-se, baseado p idisponuojančio a o ó io seman emų alo es
uzusu. Fo nece-se des as i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) análise: lie. pas ẽnis
‘g azdikinių amília plan a (Malachium), lie. nú ‘skokanaė inių amília plan a enígena (Cicu a), lie.
esMiniai Pala asŽ: i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya kompozi as,
asocia i os, apelia i os.
keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya
compound, associa i e, appella i e.
138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie.
oLandas k egŽdys
on ei ais ‘g aižažiedžių amília plan a, džiugūnė (Hypochoe is) lie /. posanis ‘džiugūnė
(Hypochoe is), lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie.
palpš is palepš is ‘ankš inių šeimos daugiame is deco a i inis plan a (Cy isus), lie /. dial. paliepa
‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium),
ūg is akažolė (Polygonum a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also,
e ymological e alua ion o he eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he
lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais
lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles
‘pa aisas (Lycopodium)’.
anno a ion
he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies,
s uc u al e ges o mo pheme is handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance
o he e ymological analysis o he wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h
econs uc ion-p agma ic me hod in opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as
o mal al e na i e s uc u al elemen is based on he seman eme signi ican alue. hese
Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o a genus decand ia digynia (Malachium), Li h.
núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padauca ‘o ange-cap bole us (Leccinum au an iacum), Li h.
on ei ais ‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h. póminis ‘ escue (Fes uca), Li h.
pamienis ‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h.
dial. paliepa ‘g ea indian c ess (T opaeolum majus), Li h. pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss
(Lycopodium), kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas ‘club-moss (Lycopodium), La . dial.
apdzias apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzāles ‘club-moss (Lycopodium) /.
0 . ĮVadas a de e minação da pe encência de pala as e ninhas habi ualmen e
baseia-se sine ge iniu p incípio de pesquisa linguís ica, i. i. e ec uado com base
o malio (ski ingų ide. linguos leksinio seman inio lizdo pe eninho de e minação) e p
ag ma i n io esp. d a y bi ni o (iden iškos ou semelhan e es u u a mo ologicas
elemen os de exis ação) mé odos de análise compa ada. po an o, es udando á ios
lexemas de g upos seman ís icos mo ológicos ( ambém e i onimus), elas mui as
ezes são de e minadas po doybinį poklasį (p imei o e bo, edinys (p e iksinis,
su iksinis, leksinis), dū inys) (pl. e u bu is 249: 181183, 188194, 1978262, 279291).
Da ybinio poklasio de e minação em signi icados de e minan es à de e minação da
o igem da pala a (não impo a, a que pe íodo lexiconias camada es e é a ibuído),
ma mo ológico e e imológico ní eis em alguns em negócios linguo y os
equen emen e são in e p e ados como de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков
2006: 216).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
139diskusinės publikacijos discussion pape s Recen emen e publicu-se nemaža
ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), ski ų bal ų i onimų e imologijai
ap ašy i, nos quais leksemų da ybinės analizės p incípios in e p e ados logo ėjos
p incipą, ma ie oj de de alios s uk u ū inės žodžio sklaidos pa eikiami i in
menkaiuo i, asocia i emi a gumen em one inių homo onų lyginimo p ielaid
(suponuo a omis inio)
me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai.
1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2
‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, M 1, namas из spä la . i . pas a ‘ eig, nudeln
(gliwa 2009: 87). al hipó ese se ia o almen e acei á el se i . pas a ‘ ešla, maca onai,
LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi-
pi agai is; pas a; modo, ca ac e is; (med.) pulpa e lek uo ų i oniminę cono ação. sem
isso, be ndo gliwos eiginys, e e en u, mas assim não, plg. ėly . lo. pas a (pas um) 108b
‘ ešla (le. cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a; įda y a iš a
ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip
pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu
(nie meye 1976: 770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė com uzualine kono acija não
pode se ligada, pois es a plan a do gênio de e as da amília g azdikinių é enenosa,
po an o como p odu o alimen a nemku o in ado (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422); e dade,
eas e n sla ų ( usų) mui o a amen e usado (S. g aminea) como o amamsis e apomasis
p epa a as nuo ūkio (Анненковъ 1878: 343), no en an o ge almen e po esse nome
in oduziam-se as plan as: . коньский вех (Анненковъ ibd.) . вех ‘nuokana (Cicu a), .
конобой (( . конь ‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), . курья курячья слпотавища
аклма esp esp esp. iš ak ibd. (Анненковъ ibd.). Os e ei os a macodinâmicos des a
e a são mui o cla amen e desc i o usų posakiu: Уверяют, что коровы тра-
ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева-
ju e em b e e oko l eваю т e ė (СРНГ iV 207), . y. Ac edi a-se que a e olê ac ei não
p ejudica a é que ela não p o eu suas suzes aizes, da qual p asiu n a e apidamen e
pas impa. na co izan e e ei o des e plan a lemb ou sin agminio seu
in oduzidaimimo . pjáная трaва ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S.
g aminea) (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) apa ecimen o.
1P imasis al bo anínio e mão eikale Žolynas. Pa icle II. Li uano plan as de diccioná io e plan as de
aislas (Vilnius, 1906) indicou kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie ele mais amplamen e e Le XVii 527529), i.
i. pode spė i, que al leksema podia se u ilizada y ų aukš aičių kupiškėnų plo e.
140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV do neu odinamico e ei o g olês li uãos šnek os mui as ezes
oLandas k egŽdys
in oduzi ijamas ka madhā aya ipo dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė ‘di inė
mė a (Men ha a ensis)2 M suas p epa ações o am des inadas aos ne os amina , aos espasmos
a enua (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių šeimos s iebinis plan , b an as
(Cuscu a) j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių amília s em plan , audoklė (Ly h um salica ia) M (LkŽe);
‘galinsoga (Galinsoga (pas a as é uma plan a a ež ín do con inen e la ynų ame ikas plačiau ž .
Кернеръ фонъ- ‘paшёлęs, g ei įpyks an is человек ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. e a 4 ‘cul i o cuja pa e
as e óide não cuges ada e in e no sunyks an i; plan as alimen a es que êndeam animais; plan as que
cob em quão de á ea, sua cobe a; des a plan a como espécie de alimen o; plan a que enha alguma
Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp.
lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas,
šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds;
impo ância p á ica; semen es de di e sas plan as; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) desses a i s a ž o
l i ų a n p i l a s a nu o i a s; (pl.) bu os ais ; (pl.) plan as comes í eis; (pl.) ce imônias são
designadas plan as (LkŽe)4), cuja cono ação, ma y , e oneamen e in e p e a au elija g i ėnienė
(2006: 172)5, ma i onimo mo ologinė seman inė es u u a supos a não uncional p op iedade labai
isli pik žolė, spa čiai plin an i e di icilmen e ex inguida (lg i ėnienė ibd be y), a macodinaminių
qualidades pa a aze ma isiológico e ei o, suas p ieduliai apinuodya am (L e ii 250), e de animais
minúsculos b an o C ‘. epi hymum oi p oduzido p epa a o con a melancholijos (Анненковъ 1878:
118). ais s uk- ‘ okia mo ológicas em dilgėlę semelhan e, mas não du ian e g olė; galinsoga (?)
guobai (k Ž ii 56). po isso se pode cau elosamen e ado a , que lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos
augalas (Malachium) pode se in e p e ado como da inys da língua li uânica, es inas de
*pas-iu- -enis (su adicialinio -iuabso bcija, plg. lie. dial. i e à 3a ‘ i e , es a a 1883, 2 Plg. subs . lie.
siù žolė 1 ‘(bo .) di inė mė a (Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š.
ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė
(LkŽe).
3 Pa yškin os a ealinių punk ų i ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) são in eg alios (lokalizacijos
aspek u) conside ados leksemų paplimo dialek inėje zonaje a ž ilgiu, i. i. di e en es mo ologinės
s uk ū os pala as suponuoja da ybiškai pi minę e secundá ia o mas. 4 a ealinę pala as, cuja
dialek inė localização abo dada p oblemai não é in o ma i i, seman inio ex ensionalo de e minação z .
LkŽe.
5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm
da ybinė seman inė es u u a nulem a do e ei o da plan a ao o ganismo humano ou animal, i. e. nele
apsinuodijus, i mamen e sujudinama cen inė ne ų sis ema, člo ek a si apk a i l s a (g i ėnienė
2006: 170171).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
141 discussion pape s publica ions 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem; ‘modo de ida, condição
Vdk, up, P n, j; ‘biog a ia de ida, biog a ia š. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gy én-sen-a 1
‘modo de ida BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas,
dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.) + (an inis) su . *-en- (apie ele
mais amplamen e s . ska džius i 234237), e não i alikų ešlos denominação
po an o al gliwos spėjimas, ma y , é ko eguo inas de essencia.
2.LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos poisonous augaLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių šeimos nuodingas augalas
(Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) nomeamen o, nem nomeamen o nem e ns o aenkelio (Lew) nem
nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1
wojciecho smoczyńskio (LeŽ) nos diccioná ios e imologicos da língua li uanas, gliwos (2002: p ae . 3)
in e p e a como nuoi šaknies -kan edinys, que, spėjimo au o iaus opinião, suponuoja e b. lie.
kanó i/kãno i b s ‘naikin i, ma a ; kamuo i, cankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mo i Pns,
Lzd; ‘alks an , p as ai ilkin , a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i com ape i e, epė i Lnk (LkŽe). hipó eses
au o iaus econs uídas sememos *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, cla o, seman iicamen e ikė inos
cono ação de plan a poisingoa ilus a . No en an o, al conėjimo não pode c e -se po causa da al a de
análise mo ológica (gliwa (2002: 35) o nece a é ês modos de explicação da o igem des e i onimo: 1)
p ae . desde- + -kan-; 2) p ae . desde- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesêkmingo aenkelio (Lew 216)
en a imo baseados i e b. lie. kanó i kilmę (ž . con inua )); 3) *nuok- + su . -an-), que e de e minan e
des a pala a zis ua ; expe imen a , sob e i e ; es a num de e minado luga ; e pas ogę, p ieglaudą
(LkŽe) (ž . būga ii 68; ska džius i 229); e dade, P anas ska džius (i 548) le an ou menkai a gumen uo ą
hipó ese, ne a es e eiksmažodis é denomina i is om lie. dial. i eà. só se com ais samp o a imen os
não de e po azão mui o simples ex emamen e limi ado lie. dial. i eà i ex emamen e amplio e bus. lie.
aiškios e imologijos paiešką).
6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg-
gy én i consumo a ealo ( . y. em odas as li uãs a mėse e pa a mėse (!!!)). po isso con iei em dize que lie.
dial. ← i eà lie. gy énsena sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si
(ska džius i 229)) e lexia, cuja abso bcinė ly is lie. dial. i eà nenhuma manei as não pode se in e p e ada
como e b. lie. i e én i unda , ma ul imoji ly is denomina i is ish adj. lie. gý as, -à 3 ‘ e indo ida,
i endo, não mo ęs; nemiman is, nemigęs, nubudęs, a sikėlęs (LkŽe; po causa de sua o igem plačiau ž . Lew
154155), i. i. suponuo ina eiksmažodžio denomina i ė semema ‘gy am быть, plg. iden iško da ybinio modelio
amplius: adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan es, pob es, liūdna, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us;
žiau us (LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, pobu din i; lamen a , a eeles au i; ameaça , en essa ;
queųs is, dejuo i, bėdo i, gailė is; ameaça ; osu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i e k . (ž .
ska džius i 549).

142
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
com base leksema es u u al unda da econs ução da ca ego ia doybá ia, é
possí el spė i es e daik a a dį endo eiksmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis),
ilgaini po causa seman inio conc e amen o įga usį nomen abs ac um būdingą
eikšminį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, shykš us, gobšus homem; galas
(LkŽe) → lie. desde-kana *‘ ai, o que causa mo e (kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) al
doença ne os, epilepsia (LkŽe) lie. mã as 4 ‘al amen e ansmissí el epidemic
disease (pes is); essa doença epidêmica; m i i s, m i i m a s (LkŽe; ska džius i 442,
454)), . i. da inio es u u inis sandas esp. p ae . nuolėmė doybinės signi icações
kai ą. Min subs i uído. lie. ‘pabaiga, mi is, supona usio kanas subs . lie. kanybà
‘sudjiū ęs, liesas homem j ii 28 (ska džius (i 92) não oi e dadei o de ido à sua
o igem), ma y , não pode sie i nem com e b. lie. ks i ‘aga i, p us i, magois i
den is; pen ea ; gel i; come , quêsniui ; ês i; dilgin i; g auž i (LkŽe), nem com e b. lie.
ks i ‘sen i , so e do , nemoluma, a gą, so ė i; e paciência, espe a ; is e i,
is u ė i, pakel i (LkŽe) (Lew 214215; gliwa ibd.), ma ele e lek uia de ek y inę ly į com
abso buo u šaknies -pa-: subs . lie. kãpas 4 ‘luga , onde o de i ėl é en e ado; naquele
local socado zemių kaubu ys; duobės i šus, kaubu ys (LkŽe; sob e seu kelmę plačiau
ž . PeŽ i 270271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas
L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228),
plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin mãos e pe nas mo in i, pa a se isila i e ,
issigelbė i; / spu dė i; abalha du amen e; i di icilmen e, kas is; mui o so g i,
se leisgy iam; mo e , baig is, d ės i (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie. núokana (<
p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is) é não de e ba y as, e denomina i ,
suponuojan e p o osememą *‘ ai, o que lemia mi į esp. plan a da mo e. 3 . LIe.
PADAUKAS ‘ audonVi Šis
(LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)
(LbŽ 466) gliwa (2009: 87) le a de e b. lie. padūk i, embo a cons a a: die Übe agung
des beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. explicando a dly ų
línguas li uânicas naujada ų al, ma y , é discu ido o nomebo kilmę, um
p idisponuojančių a gumen acinių ak o ių de e ia se signi icminis
jus i icamen o, be kazuis inės analizės pa yzdys.
ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip
O nome des e ungonimo é comple amen e cla amen e mo i ado po dai inio
pama o, . y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis d abuço
k aš as, pažemė, palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); ano inių mo e iškų
ma škinių apa inė dalis, s e blės; à pa ede do edi ício nuožulniai adap ada len a ( esp. lie.
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
143diskusinės publikacijos / discussion pape s
dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su
-al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł-
nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966:
164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesalas, acclo as,
an klodė ( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . cód a, mas
acon ece e nos elhos eldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais apaugęs
kalnelis lie /. aukà, sac i as ‘ . p. (mais exemplos de ž . Zinke ičius 1966: 102, 164) (dėl lie.
aukà ž . Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku pailgin as k
i 608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi e depois pailgin i ma škiniai nč
(ska džius i 252), . i. econs uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u s
( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas
‘nelygaus, a u k š l ė o ko o cogybas, ma e melon i šio ko as apšepęs (L e iX
343). Hence, pode-se cau elosamen e spė i, que es e i onimas a ibuí el leksinei
skolinių iš sla ų kalbų i da ybinei denomina y ų g upei.
4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių
ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė
(HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS
‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)
Linguís ico cu ius pode in oduzi a en inhim o iaiškin i i onimų lie. on eis, posainis kilmę (ž . gliwa 2009:
8788), ma pala as analisá eis aplicando a omis inį analizės me odą. po an o ne ai iam LkŽ suda y ojos
e os, mas ap esen am-se kazuis iniai não só bal os, mas e g eikų linguagem leksemų desc ias. e não
especialis a é cla o, que 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio k aš as,
pažemė, palankas), que LkŽ suda y ojų, ma y , e oneamen e ligado com lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis,
nenaudėlis (de e ba y as de e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i), ma ele seman i icamen e com o úl imo
não pode se compa ado não co esponde des as leksemų deno a inė e kono a inė e ė; lie. dial. padaũkas
do secundá io -au ie oj do de i ino p imá io -alilius uo inas gausiais azeologiniais exemplos,
ap esen á eis LkŽe: em padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė
žymės, nė k apo; padaũkais e i (iše i, nue i) logizmas ubagais sai i i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža,
‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais
‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo-
alka a de ido de dois lie u iškų pala as doybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojos au as
esp. ‘pa e da oupa, es ando embaixo e lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1
‘ alka a pejo a i ê cono ação nulem a não e e en o ca ac e io peculia idades ( esp. dūkimo, šėlsmo, ma
aquele que dūks a, não é alka a), mas socialines si uações, cuja um designa ų s e n i, s u d u s y i d a b u
ž i a i.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. on ei ais ‘(bo .) g aižažiedžių
oLandas k egŽdys
amília plan a, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), ma y , não pode se ligado com
subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘pos o à pa ede no in e io da habi ação ou do ex e io ;
embo a cuja pe i e ia, pa ibys (LkŽe), embo a osse aliosa paša inė esp. sul inga,
anki esp. semelhan e a densamen e adul as plan as isumo (sieną8), mas
aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne-
g aižažiedžių (Composi ae) da amília s a u s ų miškų žolė aškuo oji (H. macula a) ou
snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) pamišasocia y lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių
amília plan as de gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino ne de e b. lie. džiaũg is
kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a
kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo –
‘ u ė i džiaugsmą, aleg min is e k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘cas g ei egozijase
kuo djiugà ‘džiaugsmas; kas g ei egozijasi kuo (LkŽe)), como a i ma gliwa (ibd.),
indicando klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i,
džiaug is, g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Lsodo 1644), que não es ão
elacionados gene icamen e, embo a con ai amen e nu gliwa (ž . below), mas subs .
lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama de šako ų eglaičių (Le V 316) ← lie.
*džiu-ža-gas ‘ . p. (com segundo sando adicialinio -žaabso bcija; -ūsu umpėjimu
de ido oco usios -žaeliminacijos esp. seman ines da ybinės sandų neu izacijos) <
*džiū -žagas ‘ . p. (dėl dai inio con o midade plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys (queis
mui o mėšlo mina) s . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i ‘da y is sausam, sausė i; kie ė i
ne enkan sulčių; des anece -se em apo izando; ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie
plan asus); lys i, menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs . lie. jáãgas 4 ‘lauke sac au a
g ande hayo, hays audų ou ja ų pilha, s i a, kūgis; (pl.) algo alguma g ande quan idade,
plu alidade; sob e ka čių kilnojamo e o, sob o qual k ounamo hein, hays audai e k . ;
malkų, i bų e e c. ie u ė; b iniginhos; guba; gegnių sunė imas; g ambus jaaga , abas,
succa seca; ba agem de á o es e xacas; nemažas žaga as, ša a (LkŽe) (plg. lie. dial.
žãga as 3 b ‘šaku ė wi hou lapų, žaba as (k Ž ii
524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i
li n k u s i) žo l ė ( odėl ela e į a dijama como sausų miškų žolė (mencionada an e io men e)), e não ‘linksma
žolė p ecisamen e essa cono ação a es a plan a a ibui gliwa. Tendo em is a, pode-se cau elosamen e
adi inha que e lie. on ei ais e lec oia hipe oniminį e e en á e sua cono ação: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia)
como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų
papuošalas; 8 Plg. seman ínio lie. sena 1 ex ensionalą: ‘pa e e ical do edi ício; suas supe ícies a
pa i do in e io ou a pa i do a ; (pl. p k.) sob e edi ício, ins i uição; al a ba agem, pa ilha; e ical
kieno no s xoninis pa i šius; baseada de ido en e g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is e g .
dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis;
ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
145disusinas publicações discussion pape s al io de pak aščiais c escan i žolė,
suponuojančių s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia, como
ažušals upė, p išienau si e ý n o, isso in e noą se á kuom po kel u om klo b m
(LkŽe), . i. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a 1,
kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; abalhis
bo inos; (keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) djiugūnė (Hypochoe is) ndŽ;
LbŽ (LkŽe), ambém asocia i , ma y , da ybiamen e e seman iicamen e sie inas com
subs . lie. džiugūnė hipe oniminiu e e en u subs . lie. dial. džiugas ‘žago inė žemaičių
o a, e iama de šako ų eglaičių, i. i. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo semema,
po an o econs uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, que kaišomas, pinamas, e iamas (<
p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio a ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b. lie. dial.
káinio i samanos, pakulos ou qual ou a bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž; ‘d augau i,
‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i
bičiuliau i j; ‘si g i, negaluo i g g (LkŽe) des e eiksmažodžio da ybinė sąsaja su
bo anikos nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium
(Lk M Že), . y. ybą alimen inančioji dalis, suda y a kondi o ų sankaupos) →
*posainis ‘ . p. (su -ukabso bção).
ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan aas (Ls 1644) elação e imológica pode cons a a -se que
des es lekseminioų não há nada em comum, excep o p ae inio. πο-, ma g . ποχοιρίς é ne de e b. g .
χαίρειν ‘džiaug is, aleg min is; se pa en in am, mas subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po šelis, ma ciko ijas
( ūkažolės) šaknia aisiais e lapais (Ls 1732) alimen ados animais (Le iV 29).
esla os, pamo iui in e p e e am es e g eikų e mą, us oja alguns zooniminę
mo ologina seman ina i onimo es u u a e lek uojančius pala as: . dial. ylo с в
и ное трава ‘Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), po an o . dial. свинникъ,
поросятникъ ‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) a uo ini não como uzualiniai, mas hib idiniai
kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko-
no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą.
5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas
(FESTUCA)
Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83)
como de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘sp essa com os cojos, yp i; e igi pe ja,
es o is, apoia -se pe jões; pa a ib a de spalha; a a , amolches ando; imp us i
pako, paminum; i , passosniuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i); suponujama
uzema ‘a u g a l a s, a s p a u s m i n d y mu i. al explicação gliwos se ia mais
con incen e se o au o do spagem ap esen asse as espec i as ob as (p e-
152 ac a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXIVLXV
(Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) o am p oduzidas in as; ‘pakalnu ės semema,
p esumi elmen e, sie ina com des e lelijinių (Liliaceae) amília de plan a he bácea
žiedynų išsidės ymu (Le XXi 367) esp. e icalu paspi imu, emenančiu be žo šakų
nuspi imu; po es a ca ac e ís ica as á o es da amília be žinių (Be ulaceae)
nus i usias aso adas šakelėmis em canções oludies associam com pob eza e
escá go (Le ii 443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš inių šeimos
daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4
‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimilacijos),
ma des e ankš inių amilia uisius plokščia ankš is (L e Viii 426);
3) lie. paliepsnis ‘(bo .) al plan a < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4
‘ugnis, kylan i de degančio daik o e k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) pequeno
pássa o giesš is giesmininkas e melona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė
(E i hacus ubecula); (bo .) g aizdikinių amília plan ais b iskamen e colo o os
na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541);
4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku-
žiedais, gais a is LkŽ suda y ojų e oneamen e a ibuídoas lie. paliepà 3b, pãliepa 1
‘(bo .) a auga,淞ala, isauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek iek, nedaug cli i; en a em
condições de escala ; 2. palp i ‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a ou ąs as,
ans e os ske sai g io į ou b oelį passa i i; jun o a ibei a, lage o li o al sob e
água adap isy a len a a sis o i, la bian ou andenį semian (LkŽe)) leksiniam
seman iniam lizdui: lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl
akich ki imų plačiau ž . Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž .
anks esnį eks ą), ma des e plan a žiedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u
j u a p a š k y i (Le XX 23);
5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (ape a); ‘smilgūnė
(E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia
caespi osa) (LkŽe; ambém ê Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dėl seu ž .
k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė
su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); que al o e mag o; miglė (Poa); lend ões
(Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe);
6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) des e plan a aisius dėžu ė (L e iX:
595), ma y , sie as com lazdyno iešu u. Esses exemplos ambém mui o impo an es
de denominações de plan as com p ae . pa- suba ybinio modelo de e minação
e lec idos deadjek y inis e denomina i inis ipos, e não gliwos pos ulado em
nenhum exemplos neilius io as de e ba y inis (!!!). al o mulao ê pode se
undamen ada e ne a eiksmažodinį da ybos pama ą e lek uojančių (ž . gliwa 2009:
84) análises mo ologine de nomes i onimų lie u ių i la ių (ž . далее).

y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
153disusinas publicações discussion pape s /
6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an as
(CUSCUTA); Pa aisas (LYCOPODIUM);
ūg is akaŽoLė (POLYGONUM
AVICULARE)
Lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i ização) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. d akas,
-à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘bomas cabeças,
gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘poden acei a , ansiim i, ecep i us;
alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) e k .), e não
di e amen e sie i com e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų,
be o mį); se nusi ęsusiam; įs i; oo i expd ikusiam; con amina , espalha ; i ,
ilk is; lup i žie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp is i; pak a y i; ne a kingai
ajuda , d opes i; yso i se disseminusiam; se nusi ęsusiam, ply ė i; apasci i,
espali i; g ian pasūni ies i, ex i ies i; saí i, pasi emp i (LkŽe), como suge e gliwa
(ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium) šùnd aikas 1 ‘ . p. (LkŽe)
como dois a dažodžių (!!!) dū inį explicino já kazimie as būga ( i 219)).
7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis
P aisinių ŠeiMos mui osiaMe is
MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu
e sPygLiŠkais LaPeLiais
(LYCOPODIUM)
Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis da amília pa aisinis mul idiame is lo es al plan a de šako u s iebeliu e
spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .)
šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 a é šiol kildinamas de poliseminio e b. lie.
iẽs i17 ( iks16 mais plg. /ā kamienų g e ybės (apie ais mo ologских вариантов genezę plačiau ž .
k egždys 2010: 51 58) a ian e subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o o eas e n aukš aičių
u eniškių pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman ínio ex ensionalą: ‘da y i iesų, endi ei a ,
compa a ; ens i, elgin i; kiš i, a in i; ens i; ens i, p oss i po quê, unindo duas lados; klo i na
supe ície; conse a , da klojė i, klo i (pa alą); desca egados cob i, gaub i; a i a , klo i; cob i ko
duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i,
camada, klo i; p osss is, d iek is (plg. ( e l.) Pa aisai pa e a iẽsias kl ); se besi êsiančiam,
nusid iekusiam, yso i; suda , ež i, cis e , ėž i, ek i; dei a , g iau i, ek i (an e a); k is i, i s i,
iū i, pul i; b uscamen e c esce , s ieb is; con íns is, uk i; p ossis i , slink i; i ápido, co e , di igi ;
b a kamen e abalha , kib i em
da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe).
154
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai
su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19
(s c. smoczyński 2007: 675676), suponuojanças 4 sememas, inkanças baseadas i onimo cono ação seman ina
(ž . 19 изнашą): 1. ‘ci a , ma a pa i do a icínio pa aiso (Lycopodium cla a um) espo os p oduzidos
paba s ai isšu imams cu i a (ž . Le XXii 150; ambém ž . kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is de aco do com a
mo ologia da plan a, i. e. spo o i o s iebas issidês ês no solo, išsixakoja alchai o ien ados machaéis (Le ibd.);
3. ‘ i s i isilgam, ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma plan a é puošnus, usado pin i ainikams (Le
ibd.), dos quais só d i (1, 4) suponuo inos subs . lie. pã aisas, ma 2 e 3 sememos não há ca ac e ís ica e b. lie.
pý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i seman ínio ex ensionalą: ‘ aça quan o mais e o, e dadein i; abalha bus
pai sė i, ex i ies i, dus elė i; a ciš i, pel i, is ies i; aze o que longa, pega , a ma ; pe dė i, pe ęs i,
pe emp i pe quê, conjun ando duas pa es; p a k l o i, i š s k l i s i k l o j ė i s; expulsos ajuda ; paklo i
(pa alą); desplegados cob i , enguli ; ace a , pad ica , espalha ; expulsa , es ic a ; ply ė i, įso i, se
nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą aze ,
encalha , ma a , ma á-lo, encalha , ampu a ; pasi emp i, paaug i; pak ipi , passu ii, pasidui i (LkŽe). 19 Plg.
e b. lie. aisý i seman ínio ex ensionalą: ‘šalin i gedimus, aze o que no amen e ap op iado usa ; aze a
ap op iada condução, eliminando as inigualações; aze , pa a se e os; xalin i c agas, skyles, lopi i; shalin i
e os, não- iklumus, apsi ikimus, nesklandumus; oca a pala a in e miná el po pala a da língua comum;
naikin i, sob e endin i (nege o es); melho in i o que p as ą, pašlijusį; aze melho , melho a ; aze mais
p odu i o, ąšότερο; g y d y i; plombua (dan į); saudados, gy i; es abelece a luga (išni imą); massagea ,
in i (sp andą); iebė i, s o ė i; aze a kingá, lygų, ap ac ido; (lig i), limpa ; de ce a manei a a xukui ,
ado iniua , aze xukuosená; desen ol edo es ies i, sp eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i
e s i s; man i e , p ižiū ė i; le an a agojan zam e s á; do o i, da inė i, limpa ; e o ça , legisla ; iš i
(knygą); dė i supe io es, aplankus; dė i em ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai ,
n 123, LLd iii 275 (g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); es i ė i, ilkė i; equipa em oupas; cob i, ies i;
a uma belezas, decošnas oupas; p u o š i, g a ž i n i k u o; o nece apa ência de beleza; aze , ab ica
qual que seja a coisa; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį e e c.); o que aze a um ce o
o ma o, o ma a ; ca ega , cul i a ; o ma de sons uma ce a uni o midade; edi ica , s a ydin i
(s a inį); dedi binė i (juokus, изdaigas, nemalonumus, e c.); šmeiž i, apkalbinė i; p epa a , p epa a (pa a
iagens, quas ac i idades, acon ecimen o); in en i, que e ė i, man i, p e e (ką obić); p oxė i começos,
da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam
da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is;
eikš is jun amais sinais de algum u u o enômeno; man e , p epa a (pada gą, e amen a, ou a qual a
e amen a) pa a ik os usa , usa ; miklin i, mankš in i; concilia ; dė i o ca ónio em nes d um a unei o
a senal; p epa i sėjai, abalha (zemę); cuida , iek is; p opo ciona , adqui i , comp a ; acum i, k au i,
dė i; cuida de que onde en ek ų, osse ecebido; kel i ( es u es, pokylį); o ganiza , a uma ; ag upa , euni ;
(à aplica aci amen e); di igi a necessá ia di ecme; doença, do ); o žiai comgy i, ki s i; maš i, dauži i;
analisa ; ca angiai im i, oubš i, lup i (LkŽe).
g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie
20
Plg. e b. lie. pý i seman inį eks ensionalą: ‘pašalin i gedimus, aze a adequada pa a usa ; pada yklaidas,
i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i
apsi ikimus, nesklandumus; emo e nege o es; melho a o que en as ėjusį, ne ikusį; pa obulin i,
pe auklė i; expigied ia ; cu a ; u ž p l o m b u o i (d a n in o); p a s e i k i, p a g y i; a s a y i (i š n i i
m ą); desmassaja , es ega ; nupenė i, nuše i; pa iebė i; em g y i j ė g ų, a s i g a u i; aze o denkingá,
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
155diskusines publicações discussion pape s de que pode ia se kildado mencionado
kamieno da inys (jei isso de e ba y as) (ž . 20 изнашą /). No en an o, a uzualização da
unção e apêu ica supo ia econs ução do hipe onimo ‘plan a cu a i a, que pouco é
espe ada de ido ao pouco alo a maco e apé ico da plan a, i. e. com ela a adas
apenas pe u bações da pele de o igem exogênica, neg êsem à biológica exis ência
humana, e pa aisu a inčiumi (L. anno inum) nuoma is (Le ibd.). No en an o, p ecisamen e
a úl ima emenda ipo de in odução lie. šùnd aika ‘ . p. suponuoja mo ologias de plan a
(plg. g i ėnienė 2006: 183), e não a ojamosios cono a ional alo es impo ância, i. i.
suponuo inišliaužimo, ilkimosi pažemiu kono a y ai, ma ‘pa aiso (Lycopodium) s iebas
é o p incipal gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a a šniū ininkė, que
po causa šliaužiančio s iebo semelhan e a [...] pa a i s ą ais inį miškų augalą ilgu
išsid iekusiu s iebu (g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas ees u u ação ambém é
du idoso, ma leksemas seman ino ex ensionalas ais signi ica i os ne e ek uja.
hipo zė, ne a isso kamieno de e ba y as de e b. lie. pý i (apie al ipo de da ybos mais
amplamen e s . ska džius i 2636), dú ida po causa des e eiksmažodžio edinių da ybinio
modelo e seman inė e ė sąsaja, i. i. e lek uojami nomen ins umen i pa adinimai: lie.
dial. pã aisas ‘į ankis, į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b)
"į anis, disposi i oas š; ‘(col.) pô em o dem, se i comgymai j. bal . (LkŽe). de
discussão phy onimo de o igem mįslę pode acilmen e explica com base já mencionado
neassocia i o
21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo-
lygų, ag adacen e; aze e dade, es ende ; ex i ies i isilgam; a uma , aca icia , plan a ; paklo i (lo ą,
pa alą); es i -se, es i -se (d abužiais); oca de oupa quan o; pa ouš i; aze alguma coisa; o ma em,
apa ece em; nu ies i (kelią); za e i ( o ą, ga dą, e c.); susuk i, sh au i (lizdą); o que aze a um ce o
o mado, o mula ; cons ui (d ínio); ins ala , equipa ; įku i, įs eig i; edigi , cons a ; p epa a (palį,
bebida, ėdesį, e c.), se i ; ab ica pa a algum abalho, assun o; a i icialmen e, ingindo aze ;
pasidi ica kokiam; es i com quem, apa ece a quem, ingi ; aze incon eniência; pasi aiky i; pa aiky i,
pakliū i ku ; acon ece ; p epa a , p epa a (pa a acção, ac i idades, acon ecimen o); sen i , expedi ,
ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą,
į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką
kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i
ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i;
sai ik o i (LkŽe).
21 Plg. es u u a mo ologicas ege al suponuu os k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘pa e do
c escimen o, ma qui i eciniams aus i, pluoš as, plaušas; ecido de malla; um ce o (pluoš o) quan idade,
žiupsnis; (bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i
da žų pik žolė e (ou o apo oninio g au) já menė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas
(Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) e gene inos deles a s o c i a y u s: subs .
lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi mulhe , paleis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as homem, pliuškis /; longošis,
iz įsėlis (LkŽe).
Es aos seman inos ní eis é uma dis inção mui o impo an e, ma alguns pesquisado es asocia i us
oma in e p e a como p imá ios de e ba i us, embo a eles a uo ini como denomina i ai, plg. lie.
pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) elaciona com ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. pa á ška
156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojančio an ąjį seman inį da ybinį augalų
oLandas k egŽdys
pa adinimų su p ae . pa- di e en es po ipą, mo y uo iną o maliaisiais a ibu os
ex e nin ( izinių) quebbies e e: es as lūpažiedžių (Labia ae) amília e olês
šliaužiančiosios amažolės (G. hede aceae) s iebas22 são panašus em pa aisą
(g i ėnienė ibd., . i. a posição ho izon al da pa e p incipal da plan a an ina u al e as
co esponden es olhas da mo ologia de e mina am a g e inagem dos nomes das duas
espécies de plan as (lieg. d i nė s pa al pa al pa alyses de es u u a e mo ologia).
álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj. lie. alkùs, - 4 ‘ ą s u s, a m p u s, minkš as,
clampus, cin žus; l i a u n a s, l a n k s u s, s ang us, el as i n g a s; lexks us, inklus
(pp . sob e homem, pa e do co po); nonelgas, neskalos, du o, cinzingo; escapas,
g uzdos; p egus, ne angus; gli us, lipus, i š as; o e, pe du us, is e mingos (apie
homem, gy ulį); que ilgai nãož ūks a, malži (apie ka ę) (LkŽe) + su . -a -) sexos
exis ação.
Po isso, pode-se ousadamen e a i ma , que lie. pã aisas ‘Lycopodium é ne de e ba y as, o d e n o m i n a y
a s, a uo ino como hipe no malizmos (com šaknies -ai ie oj šako u s iebeliu e spygliškais lapeliais
e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs .
lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas
(Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie.
aquelesùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; ígido;
adesnus; ilgai besi êsian is, unkan is (LkŽe) ou subs . lie. aquela 4 ‘sà( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li
au, ę si ny s; ko execução, azimen o ou saída, êsimas ou êsimasis ainda (LkŽe) subs . lie. pa sa (scom.) 1,
pa ąsà 3b ‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; em s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę kono ację: Tė as pa ąsa,
ma ina pamplė, aikai čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos com espalias,
ob idos linus ca ando P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘cas mui o plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), e gliwa (2009: 84)
o explica e como eiksmažodinį edinį om e b. lie. akš i ‘espleis i polškan į ga są, ba škė i; di igi
polškando; suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i, pagliaudi a ;
dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’.
paplepė i, pa aukš i (LkŽe), e como denonamina y ą de subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius e škà 4 ‘ . p.
(LkŽe), embo a leksemą a ibui de e ba y ų poklasiu.
22 Plg. subs . lie. co ecisanei 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo inių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Os
úl imos de e ba y ai de e b. lie. aísý i ‘paėmos po algo puxa , ampi a ; ampa , que i k ųsi, šliauž ų,
alkia ; empumiando adui mo e pa a qualque qual di ecçãomi, pe kėlinė i, pumdy i, auky i; kibin i,
empu dy i, d asky i, kamuo i; cansa abalho; puxa , puxa i memen e man ido ou di icilmen e acessí el
a coisa; empian ies i, klo i; di íceis de ca ega , le an a ; di íceis de anspo a ; p osssi, dels i,
ilkin i; con íns is e k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus po coém pa impčio i, a auki i; pamilž i;
pasis umdy i, pasimuš i; aindo quan o adampa , pa ilhia ; pas umdy i; cessa ; des oça ; empian
pa ies i, esclo i; explique a , expliqui ; quan o con ínuiamai a i; pasideng i, absid aiky i e k . (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
157diskusá ias publicações discussion pape s
8. / LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES,
APDZIRENES, APDZIU- /
APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas
(LYCOPODIUM)
La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles
Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė iki šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384). com
base ka lio Miūlenbacho o dodyne (Me i 84) ap esen ado ma e ial, é possí el spė i
la ių kalbos šnek ose oco us i oniminę des e plan a nomeamen o panmiksiją
(ling is inę), būdingą e lie u ių šnek om. de ido a Miūlenbacho indicado des a leksema
co espondência da língua li uânica ‘čeme ys (Ve a um) pode aze p essupos o
sob e di e en es espécies de nomes de plan as hipe onimização (pagal o 1-o doybinį
seman inį lokalizacijos ipą), plg. lie. dial. a gi ‘ oks m i š ko plan a (Lycopodium
selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘a gi inis ou pelkinis pa aisas (Le XXii 150), embo a Vi kausko
(dūnŽ ibd.) indicomi ilius aciniai leksemos pa yzdžiai suponuoja čeme io (Ve a um)
cono ação o lix o des e plan a (‘č e m e y č i ų andeniu) naikinamos u ėlės (!!!).
i onímos mis u amen o nulym, ma y , locacinis iden iškumas, i. i. luga de
c escimen o bosque (pa aiso), pamiškė čeme io (plg. apdzias auguo p ie žu me ž uos
un suo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . i. če m e y s au ga p a mi šk ės e é l a ba i pan
us aš į pa ai) e uzua linė są, ma y a, ambas as plan as são ais iniai, usadas só pa a
a amen os de di e en es doenças. aigi des a pala a analise e imologica
nesudė inga: la. apdzias *‘pagi io, pamiškės plan as esp.
pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, es ando em o no alguma coisa) + com b s
. la. dzia (dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). po an o gliwos (ibd.) eiginys, ne a es e
denomina i is é eiksmažodinis edinys, a uo inas como liaudies e imologijos exemplo.
9 . aPibend iniMas baseada dada umpa apon ada de i onímia análise, pode-se sem
ese as endossa albe ui osinui, su o mula os an asmago á ias in e p e ações
esp. kazuis inių a gumen os eiginį (1997: 73): [...] esol endo complexas ques ões de
desen ol imen o da mo ologia, necessá io enuncia aos mé odos de es udo
a omis inos e cuja compa ação com ou os idiomas indoeu opeos, nem os dados, nem
os mo i os de desen ol imen o deles, podem le a a kklys elius. cada a o de língua
de e se in es igado do pon o de is a das in e ações sis emá icas daquela língua (o
a mės), dos seus con ex os de consumo e do pon o de is a p agma ics em busca de
suas mudanças in ínsecos mo i os da p óp ia linguagem
(a a mės) sis ema.

158
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
10 . iŠVados
10.1. a o essencial, de e minando leksemų e imologinės analizės di ecção
econs uciniu-p agma iniu mé odo dis inguida a pa e de pala a menos
signi icância possuido a de e minação.
10.2. Maajíssima pa e da pala a apibend in a ausência esp. o malusis
al e nan econs uo inas, baseado seman emų alo uzusu. 10.3. es abeleceu a
seguin e espalhada i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) li uânica e la ių:
10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amília plan a (Malachium) ← *pas-iu- -enis (su
adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas (
lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nú
‘skokanaė inių amilia plan a enenosa (Cicu a) ← p ae . desde- + subs . lie.
dial. kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . desde- + lie.
ka-pa-na ‘pabaiga, mo eis (← *‘aquele, que lemia mo e esp. plan a da mo e);
10.3.3. subs . lie. padauca ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie.
dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o ungas < adj. lie.
dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas
← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abuço k aš as, pažemė, palankas (su
-al- > -au-, ca ac e ís ico dos de edo es);
10.3.4. lie. on ei ais ‘g aižažiedžių amília plan a, džiugūnė (Hypochoe is) <
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė <
p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papuošalas; al e a que c esce às
ma gens dos ios;
10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘aquele, que kaišomas,
pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i
‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip sim, am
ka ui, p as ai); ‘sieno a pius kamšy i samanos, pakuloms ou qual ou o e k . (
subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, i. e. ybą pa e alimen ado a, suda y a
kondi o ų sankaupos); *‘nis plan a que c esce paupyje esp. em locais úmidos <
10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi-
op. lie. dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su -ijabso bcija e -a- > -o-, plg. lie.
pa-eže ys ‘ ie a jun o ao lago op. lie. (zem.) Pó-že ė ‘aldeias pe o de au agės)
< op. *Paminijys ‘ ie o ė jun o Minijas ês < op. lie. (zem.) Pomenie (=
Paminijės) ‘6 da á ea jun o Minija i e , a oes e de Ža ėnai e a no e de
ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ <
lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų
ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs .
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
159diskusá ias publicações discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p.
(subs an i ização) < adj. bl. *nemuna- ‘aquele a que ca ac e iza luga úmido;
10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė,
c escendo apenas em luga es šešėling, pamiškėse, pagi ijos, ki imų luga es, i. e.
lá, onde há medžių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas
‘augalo, á o e liemuo, s iebas e k . ; 10.3.8. lie. palpš is palepš is ‘ankš inių
šeimos daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) ← *palkš is ‘a plan a,
sub andinan plokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos) < p ae .
lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, legus;
10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a
‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) <
p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i de degančio daik o lie. liepsnẽlė
‘(bo .) plan a da amília g aizdikinių com lo es de co es b ilhan es, ogo ana
(Lychnis);
10.3.10. lie. pad aica ‘b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas;
10.3.11. lie. pã aisas ‘spo inis da amília pa aisinos mul idiame is lo es al plan a de
šako u s iebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipe no malizmas (com šaknies
-ai ie oj e imologinio -ą-), sie inas com subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo inis da amília
pa aisinos mul i iame is lo es al plan a de xako u s iebeliu e spygliškais lapeliais
(Lycopodium) < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo)
adj. lie. aquelesùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, ne upa; elasingas, alkus,
cinzingas, neskalus e k . ; 10.3.12. la. dial. apdzias, apdzi as, apdzi es, apdzi enes,
apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a kazim ie as. Rink iniai esc i os 13,
aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ +
subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’.
o mou Z. Zinke ičius. Vilnius:
Es a ubina edi o a de li e a u a polí ica e cien í ica, 19581961.
dŽūn Vi kauskas Vy au as. No e eas e n dūnininkų šnek ų dicciona . Vilnius:
Mokslas, 1976.
iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. be n und k Ž
München: ancke Ve lag, 1959–1969.
iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os diccioná io 12. Vilnius: Ins i u o das
Lí u ias, 20082009.
160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os
oLandas k egŽdys
diccioná io. Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, La Ž Lie u os SSR
adminis a i o- e i o ial subdi isão žinynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns .
2008.
Li auisches e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech ,
1976 .
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985 .
19621965.
LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. wilno: P in e
Polyglo , 2007.
LkŽe Dicioná io da língua Li uânica. Vilnius: Li u ians idioma ins i u o ( . 120, 19412002).
Accesso na in e ne : www.lkz.l .
LP iŽii Dicioná io de sob enomes Li uães 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell hen y
geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i: ame ican book
company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Li u iškoji a ybinė enciklopedija 113. Vilnius:
Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis
endzelīns. : Educação minis e ija ( . 1), undos cul u ais ( . 24), 19231932. Pe iŽiV
Mažiulis Vy au as. Dicioná io da e imologia da língua p ússia 14. Vilnius: Mokslas ( .
1), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2, 3), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as
( . 4), 19881997.
ska džius iV ska džius P anas. Rink iniai esc i os 15, p epa ou albe as osinas.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų publikla, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku
15. w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984.
БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. B. A. Введенский. Moscou:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Daль iiV Da ль Владими р. Толковый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений.
S.-Петербургъ: Просвщенie, 1896. P eображенский iiV Преображенский
Александр Григорьевич. É imo-
логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–
1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
161diskusinės publikacijos / discussion pape s
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург):
Наука, 1965–2009.
Фасмер iiV Фасме р Мак с. E imológico словарь русского языка 14. Moscou:
Прогресс, 1986–1987.
ЭСЯ iXXXii E imológico dic a ь slaвянских языков 132, отв. ed. O N.
Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005.
Li e a u a bale ičien ė j a nina 1995: lo a e auna. K aš Lie u ininkų. kaunas: Li e ae
uni e si a is, 4563.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p essesagė ieji helonimai.
Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza
powszechna.
bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London &
new yo k: ou ledge.
bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o
Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal as línguas
sons e o mas. Vilnius: Es adoybna poli ická a ědecká li e a u y yda ykla.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki
bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia
dziennika Poznańskiego.
gliwa be ndas 2002: nomes de subs âncias noci as núokana ‘cicu a Vi osa L. e núokanis
‘ oks ungas, Lac a ius u pis weinm. nos idiomas li uanos. Onomasiology Online 3, 17. gliwa
be nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und
Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790.
gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel
(Fes uca spp.). Bal u ilologia 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma-
ni a iae 6, 112132.