137diskusinės publikacijos / discussion pape s
oLandas k egŽdys
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Di ezioni di ice che scien i iche: compa a i ji bal ì e al i
indoeu opie i linguì g amma ica, bal ì eligione e mi ologia, šal inio y a.
eas e n baL e i oniMų
Mo eMinio skaidyMo
yPa uMai (e ninės
ŽodŽių iden i ikacijos
P obLeMa ika)
Mo phological segmen a ion peculia i ies
o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical
iden i ica ion opics o he lexemes)
bal is o e indoeu opeis o
P o esso iaus aLbe o osino (19382010)
memen oimui: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad
omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e
( i us Li ius).
ano azione a icolo des ina o a y ų bal ų i onimų mo eminio scioglimen o submo ų išsky imo
peculia i àam analizza e, lo o e imologinei aidai discu i. La de e minazione della pa e della
pa ola con mino e signi ica o è alu a a come un a o e essenziale, decidenzi leksemų
e imologinės analizės k yp į. La s u u a mo ema iene analizza a, sulla base non a omis inio,
ma icos cinio-p agma inio me odo. icos ui iji la pa ola più piccola apibend in oji pa e esp.
o malusis al e nan ic ea i, sulla base p idisponuojančio a o e seman emų alo i uzusu. Si
o nisce ques e i onimų mo ologica ( esp. e imologica) analisiè: lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amiglia
pian a (Malachium), lie. núokana ‘skė inių šeimos elingo pian a (Cicu a), lie. esMiniai Ve odŽiai:
i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya kompozi as, asocia i , apelia i .
keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya
compound, associa i e, appella i e.
138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie. on iis
oLandas k egŽdys
‘g aižažiedžių amiglia pian a, džiugūnė (Hypochoe is) lie /. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is), lie.
póminis ‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie. palpš is palepš is
‘ankš inių šeimos daugiame is deco a i inis plan a (Cy isus), lie /. dial. paliepa ‘diggioji nas u ė
(T opaeolum majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium), ūg is akažolė
(Polygonum a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also, e ymological e alua ion
o he eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he s uc u al e ges o
lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais
lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles
‘pa aisas (Lycopodium)’.
anno a ion
he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies,
mo pheme is handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance o he e ymological
analysis o he wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h
econs uc ion-p agma ic me hod in opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as
o mal al e na i e s uc u al elemen is based on he seman eme signi ican alue. hese
Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o a genus decand ia digynia (Malachium), Li h.
núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padauca ‘o ange-cap bole us (Leccinum au an iacum), Li h. on iis
‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h. póminis ‘ escue (Fes uca), Li h. pamienis ‘o cha d
g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h. dial. paliepa ‘g ea
indian c ess (T opaeolum majus), Li h. pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss (Lycopodium),
kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas ‘club-moss (Lycopodium), La . dial. apdzias apdzi as,
apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzāles ‘club-moss (Lycopodium) /.
0 . ĮVadas e ninės pa ole appa enenza de e minazione soli amen e basa oi
sine ge ico linguis ico s udio p incipio, i. i. esegui o sulla base o malio (ski ingų ide.
lingu. leksinio seman ino lizdo appa enini de e minazione) e p ag ma i n io esp. d a y
bi ni o (iden iškos o similias mo ologiche s u u a elemen i di esis enza) me odi di
analisi compa a a. pe ciò s udiando a i lexemi di g uppi seman ici mo ologici (ma
anche e i onimus), ques e spesso de e minuojano secondo delibinio poklasį (p imo
e bo, edinys (p e iksinis, su iksinis, leksinis), dū inys) (più ede e u bu is: 181183,
188194, 249262, 1978279291). Da ybinio poklasio de e minazione ha decisi i signi ica i alla
de e minazione dell'o igine della pa ola (non impo a, a che pe iodo s a o lessico
ques o iene assegna o), ma mo ologico e e imologico li elli in alcuni negozi di
linguo y os spesso engono in e p e a i come de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13;
Откупщиков 2006: 216).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
139diskusnei pubblicazioni discussion pape s Recen emen e pubblica a nemaža
ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), des ina i bal ų i onimų e imologijai
desc i e e, nei quali leksemų da ybinės analizės p incipi engono in e p e a i
logo ėjos p incipą, ma ie oj de alios s uc u ū inės žodžio sklaidos pa eikiami
i in menkaiuo i, asocia i emi a gumen emi one inių homo onų lyguimo p ielaid
(suponuo a omis inio)
me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai.
1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2
‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, M 1, namas iš spä la . i . pas a ‘ eig, nudeln
(gliwa 2009: 87). ale ipo esi sa ebbe comple amen e acce abile se i . pas a ‘ ešla,
LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi-
maca onai, pi agai is; pas a; modo, ca a e eis; (med.) pulpa i e uo ų i oniminę
cono azione. be o, be ndo gliwos asse ison, e e en u, ma così non, plg. ėly . lo. pas a
(pas um) 108b ‘ ešla (le. cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a; įda y a
ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip
pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu
iš a (nie meye 1976: 770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė con uzualine kono acija
non può esse e collega a, ma ques a pian a del genso di e be della amiglia g azdikinių è
elenosa, quindi come p odo o alimen a e nicuò ne a o o (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422);
e o, eas e n sla ų ( usų) mol o a amen e usa o (S. g aminea) come o ale cu omasis
p epa a o nuo ūkio (Анненковъ 1878: 343), u a ia più spesso con ques o nome
į a dijami nuodingieji pian e: . коньский вех (Анненковъ ibd.) . вех ‘nuokana (Cicu a), .
конобой (( . конь ‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), . курья курячья слпотавища
аклма esp esp esp. iš ak ibd. (Анненковъ ibd.). Gli e e i a macodinamici di ques a
e ba mol o chia amen e si desc i e usų posakiu: Уверяют, что коровы тра-
ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева-
yu i вскоре око л еваю т e ė (СРНГ iV 207), . y. C edono che l'e ba alla ac a non
danneggia inché essa non assaggiua le sue dolžios adici, dalla quale p asiu n a e
apidamen e pas impa. na co izzan e e e o di ques o pian o lėmė sin agminio suo
in odominimo . pjaная трawa ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S. g aminea)
(Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) appa adimen o.
1P imasis ale bo anico e mą negozioale Žolynas. Pa i II. Li huanian plan s' dic iona y and plan s'
aislas (Vilnius, 1906) indicò kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie lo plačiau ž . Le XVii 527529), i. i. si può
spė i, che ale leksema po e a esse e u ilizza a y ų aukš aičių kupiškėnų plo e.
140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV dell'e e o neu odinamico zolės lie u ių šnek ose spesso
oLandas k egŽdys
innominijamas ka madhā aya ipo dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė ‘di inė
mė a (Men ha a ensis)2 M i suoi p epa a i sono s a i des ina i ai ne i amina e, agli spasm
ilassa i (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių šeimos s iebinis plan , b an as
(Cuscu a) j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių amiglia s emi ini, audoklė (Ly h um salica ia) M (LkŽe);
‘galinsoga (Galinsoga (pas a as è un allegž ino pian a p o enien i La in Ame ica con inen no plačiau
ž . Кернеръ фонъ- ‘pašėlęs, g ei įpyks an is žmogus ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. e ba 4 ‘c oppa la cui pa e
ae ea non cuge a a e in e no solics an e; pian e alimen a i che edano gli animali; pian e che cop ono
quass'a ea, il lo o cope chio; di ques a pian a come specie di mangime; pian a che abbia qualche
Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp.
lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas,
šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds;
signi ica o p a ico; semi di a ie pian e; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) quei a i s a ž o l i ų a n p i l a s
a nu o i a s; (pl.) bu ų ais ; (pl.) pian e ada e pe l'alimen azione; (pl.) ai ce imoni si assegnano
pian e (LkŽe)4), la cui conno azione, ma y , e oneamen e in e p e a au elija g i ėnienė (2006: 172)5,
ma i onimo mo ologinė seman inė s u u a suppos a non unzionale p op ie à labai isli pik žolė,
spa čiai plin an i e di icilmen e s adica a (b i g ėnienė ibd. be y.), a macodinaminių sabių a e
ma isiologico e e o, le sue p iededule si assinuody ano (L e ii 250), e del minulcio b an o C ‘.
epi hymum è s a o p odo o un p epa a o con o melancholijos (Анненковъ 1878: 118). ali
mo ologiche s uk- ‘ okia in dilgėlę simile, ma non du ian i e olė; galinsoga (?) guobai (k Ž ii 56). quindi
si può cau amen e indo ina e, che lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) può esse e
in e p e a o come da inys della lingua li e ians, es inas om *pas-iu- -enis (su adicialinio
-iuabso bcija, plg. lie. dial. i à 3a ‘ i ima, p esenza a 1883, 2 Plg. subs . lie. siù žolė 1 ‘(bo .) di inė
mė a (Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š.
ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė
(LkŽe).
3 Pa yškin os a ealinių punk ų i ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) sono in eg alios (lokalizacijos
aspek u) esamina i leksemų papulimo dialek inėje zonae igua do, i. i. di e en i pa ole della s u u a
mo ologica suponuoja da ybiškai pi minę e seconda ia o me. 4 a ealinę pa ole, la cui diale is ica
localizzazione discussiamai p oblemai non è in o ma i i, seman inio es ensionalo de e minazione m .
LkŽe.
5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm
da ybinė seman inė s u u a nulima a dell'e e o della pian a sull'o ganismo umano o animale, i. e.
imbizionijus, s y iai sucomodinama cen inė ne ų sis ema, žmogus a si apk a i l s a (g i ėnienė
2006: 170171).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
141 discussion pape s pubblicazionidiskus i e 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem /; ‘modo di
i a, condizione Vdk, up, P n, j; ‘biog a ia di i a, biog a ia š. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie.
gy én-sen-a 1 ‘modo di i a BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as
‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.) +
(an inis) su . *-en- (apie lo più s . ska džius i 234237), e non i alikų ešlos
denominazione quindi ale gliwos spėjimas, a in , è ko eguo ina in sos anza.
2.LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos eleningas augaLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių šeimos nuodingas
augalas (Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) nome, nem nome né e ns o aenkelio (Lew) né wojciecho
nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1
smoczyńskio (LeŽ) nei diziona i e imologici delle lingue li uane, gliwos (2002: p ae . 3) in e p e a o come
nuoi šaknies -kan edinys, cui, spėjimo au o iaus opinione, suponuoja e b. lie. kanó i/kãno i b s ‘naikin i,
uccide e; kamuo i, kankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mo i Pns, Lzd; ‘alks an , p as ai
ilkin , a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i con appe i o, epė i Lnk (LkŽe). ipo zesi au o iaus icos ui e
sememes *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, na u almen e, seman i icamen e ikė inos cono azione di
pian a elenoso illus a e. Tu a ia ale spėjimo non può c ede si a causa della mancanza di analisi
mo ologica (gliwa (2002: 35) o nisce anche e modi di spegnimen o dell'o igine di ques o i onimo: 1) p ae .
nuo- + -kan-; 2) p ae . nuo- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesėkmingo aenkelio (Lew 216) p o aginimo
basi e b. lie. kanó i kilmę (ž . ul e io e)); 3) *nuok- + su . -an-), che e de e minan e di ques a pa ola
zis uo i; subi e, sop a i e e; esse e in un de e mina o pos o; a e e pas ogę, p ieglaudą (LkŽe) (ž . būga ii
68; ska džius i 229); e i à, P anas ska džius (i 548) solle ò menkai a gumen ua o ipo esi, ne a ques o
eiksmazodis è denomina i is om lie. dial. i à. soloė i ali samp o a imen i non si può pe una agione
mol o semplice es emamen e limi a o lie. dial. i eà i i in la ous e b. lie. gy én i consumo a ealo ( . y. in
aiškios e imologijos paiešką).
6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg-
u e le Li uanee a mėse i pa a mėse (!!!)). pe ciò con idai di di e che lie. dial. ← i eà lie. gy énsena
sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (ska džius i 229)) i lessione,
cui abso bcinė ly is lie. dial. issà in nessun modo non può esse e in e p e a a come e b. lie. i én i
onda , ma ques a oji ly is denomina i is adj. lie. gý as, -à 3 ‘ e in is gy ybę, i en e, nonmi ęs; non
addo men a o, nemigęs, nubudęs, a sikėlęs (LkŽe; a causa del suo o igine plačiau ž . Lew 154155), . i.
suponuo ina eiksmažodžio denomina i ė semema ‘ i am esse e, plg. iden iško da ybinio modelio esempius:
adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan e, po e dus, liūdn, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us; žiau us
(LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, po e din i; gailė i, dispiaces au i; minaccia e, ingg ossi e; piųs is,
dejuo i, bėdo i, gailė is; minaccia e; upu ì g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i e k . (ž . ska džius i
549).

142
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
sulla base leksema s u u ino pama o da ybinea ca ego ia icos uzione, è
possibile spė i ques o daik a a dì esan eiksmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis),
ilgaini pe il seman inio conc e eggio en aga usį nomen abs ac um būdingą
eikšminį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, šykš us, gobšus uomo; galas (LkŽe)
→ lie. nuo-kana *‘ ai, che causa mo ì (kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) aka mala ia
ne ų, epilepsia (LkŽe) lie. mã as 4 ‘mol o asmissibile epidemic disease (pes is);
ques a mala ia epidemia; m i i s, m i i m a s (LkŽe; ska džius i 442, 454)), . i. da inio
s u u is ico sandas esp. p ae . nuolėmė doybinės signi icanze kai ą. Min
subs ė o. lie. ‘pabaiga, mi is, supona usio kanas subs . lie. kanybà ‘sudžiū ęs, liesas
žmogus j ii 28 (ska džius (i 92) non e a e o a causa della sua o igine), ma y , non si può
sie i né con e b. lie. ks i ‘g abb i, s us i, e i si i den i; pezza e; gialli; e mangia e,
cosacniui i; ės i; dilgin i; g auž i (LkŽe), né con e b. lie. ks i ‘sen i e, spe imen a e
dolo e, disaglio, a gą, so ė i; a e e pazienza, aspe a e; iz e i, iz u ė i, pakel i
(LkŽe) (Lew 214215; gliwa ibd.), ma egli i le e de ek y inę ly į con abso buo o
šaknies -pa-: subs . lie. kãpas 4 ‘luogo, do e deci ėlis è sepol o; nello s esso luogo
socco so zemių kaubu ys; duobės i šus, kaubu ys (LkŽe; su il suo kilmę plačiau ž .
PeŽ i 270271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas
L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228),
plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin b accia e gambe muo e e, pe uscila ina si,
issigelbe si /; spu de e; la o a e du amen e; anda e di icilmen e, kas is; mol o
sig i, esse e leisgy iam; mo i e, inig is, d ės i (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie.
núokana (< p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is) è non de e ba y as, ma
denomina i , supponojan e p o osememą *‘ ai, cos'e lemia mi į esp. pian a della
mo e. 3 . LIe. PADAUKAS ‘ audonVi Šis
(LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)
(LbŽ 466) gliwa (2009: 87) eda om e b. lie. padūk i, sebbene a e ma: die
Übe agung des beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. spiegando
a dly ų lie u ių kalbos naujada ų oks, ma y , è discussibile ungbo denominazione
kilmę, uno p idisponuojančių a gumen acinių ak o ių do ebbe esse e signi icminis
gius i icazione, be kazuis inės analizės pa yzdys.
ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip
Il nome dello ungonimo è comple amen e chia amen e mo i a o da c eibinio
pama o, . y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis d abužio
k aš as, pažemė, palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); ano inių mo e iškų
ma škinių apa inė dalis, s e blės; alla pa e e dell'edi icio nuožulniai ada isa len a ( esp. lie.
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
143diskusinės publikacijos / discussion pape s
dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su
-al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł-
nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966:
164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesalas, acclo o,
an klodė ( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . kod a, ma
accade e negli ecchiosi eldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais apaugęs
kalnelis lie. aukà, i ias ‘ . p. (al o più esempi ž . Zinke ičius 1966: 102, 164) (dėl lie.
aukà ž . Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku pailgin o k i
608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi e in segui o pailgin i ma škiniai nč
(ska džius i 252), . i. icos uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y gu s
( aukšlė as, nes sudu s y as) come padu kas > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas
‘nelygaus, a u k š l ė o ko o ungas, ma audon i šio ko as apšepęs (L e iX 343).
Hence, si può cau amen e spe a e, che ques o i onimo a ibuibile leksinei skolinių
iš sla ų kalbų i da ybinei denomina y ų g uppe.
4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių
ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė
(HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS
‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)
Ling is iniu cu ius si può inse i e il p o a e a isaiškin i i onimų lie. on iis, posainis kilmę (ž . gliwa 2009:
8788), ma pa ole analizza i applicando a omis inio me odo di analisi. pe ciò ne aci i LkŽ suda y ojų e o i,
ma p esen a i kazuis iniai non solo bal ų, ma e g eikų lingua leksemų ap ašai. e non specialis a chia o, che 7
Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas), che LkŽ
suda y ojų, ma y , e oneamen e lega o con lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis (de e ba y as om
e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i), ma egli seman i icamen e con il p eceden e non può esse e
pa agona o non co isponda ques i leksemų deno a inė e kono a inė e ė; lie. dial. padaũkas del seconda io
-au ie oj del debi o e p ima io -alilius uo inas gausiais azeologiniais pa yzdžiais, pa eikiamais LkŽe: į
padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė žymės, nė k apo; padaũkais e i
(iše i, nue i) logizmas ubagais išei i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, alka a in caso di due lie u iške
‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais
‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo-
pa ole da ybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojų au as esp. ‘pa e del es i o, che si o a
in basso e lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘ alka a pejo a i ė
cono azione nulem a non e e en e ca a e e di peculia i à ( esp. dūkimo, šėlsmo, ma quello che dūks a,
non è alka a), ma socialine si uazioni, della quale uno designa ų s e n i, s u d u s y i d a b u ž i a i.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. on iis ‘(bo .) g aižažiedžių amiglia
oLandas k egŽdys
pian a, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), ma y , non può esse e collega o con
subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘plaza alla pa e e all'in e no del locale o dall'es e no; pu
di cui pe i a i, pa ibys (LkŽe), sebbene osse p eziosa paša inė esp. sul inga, anki
esp. simile in densamen e adul i pian e isumo (sieną8), ma g aižažiedžių (Composi ae)
aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne-
della amiglia s a u s ų miškų žolė aškuo oji (H. macula a) oppu e snaudališkoji
džiugūnė (H. adica a) pamišasocia y lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių amiglia pian e
di gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino ne da e b. lie. džiaũg is ‘ u ė i
kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a
kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo –
džiaugsmą, linksmin is e k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘kas g ei gioiasi kuo djiugà
‘džiaugsmas; kas g ei giogiasi kuo (LkŽe)), come sos iene gliwa (ibd.), indicando
klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is, g .
ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan eas (Lsodo 1644), che non sono
gene icamen e co ela i, sebbene con a iamen e nu gliwa (ž .), ma subs . lie. dial.
džiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama iš šako ų eglaičių (Le V 316) ← lie.
*džiu-ža-gas ‘ . p. (su secondoio sando adicialinio -žaabso bcija; -ūsu umpėjimu pe
a enu a -žaeliminacijos esp. seman inės da ybinės sandų neu izacijos) <
*džiū -žagas ‘ . p. (dėl delibinio con o mi à plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys (cu is
mol o mėšlo mina) z . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i ‘da y is sausam, sausė i; kie ė i
ne enkan sulčių; s ani e in e apo azione; ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie ege us); lys i,
menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs . lie. žãgas 4 ‘ iuke suk au a g ande s uoia di
sieno, e baudų o ja ų, s i a, kūgis; (pl.) kouns g ande quan i à, mol i à; su ka čių
kilnojamo e o, so o il quale k auna o sieno, e baudai e k . ; malkų, i bų e pan.
ie u ė; gioiginys; guba; gegnių sunė imas; g ambus zaaga , abbas, secca aca;
ecinzione di albžių e šakų; nemažas žaga as, ša a (LkŽe) (plg. lie. dial. žãga as 3 b
‘šaku ė wi hou lapų, žaba as (k Ž ii
524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i
li n k u s i) žo l ė ( odėl lei e innominijama come sausų miškų žolė (minė a anksčiau)), e non ‘linksma žolė
p ecisamen e quella cono azione a ques a pian a a ibuisce gliwa. Vedici, si può cau amen e suppo e,
che e lie. on iis i le e ipe oniminį e e en à e la sua cono azione: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia) come
sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų
papuošalas; 8 Plg. seman inio lie. sena 1 es ensionalą: ‘pa e e icale del edi icio; le sue supe ici
dall'in e no o dall'a ia; (pl. p k.) su edi icio, is i uzione; al a chiusu a, di iso ia; e icalus kieno no s
xoninis pa i šius; pama inė a causa del g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is e g . ποχοιρίς
dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis;
ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
145diskus i e pubblicazioni discussion pape s così upių pak aščiais c escan i žolė,
suponuojančių s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia, come
ažušals upė, p išienau si e ý n o, ques o in e noą sa à kuom po kel u om klo b m
(LkŽe), . i. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a 1,
kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; la o is bo ini;
(keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) džiugūnė (Hypochoe is) ndŽ; LbŽ
(LkŽe), anche associa i , ma y , da ybiamen e e seman i icamen e sie inas con subs .
lie. džiugūnė ipe oniminiu e e en e subs . lie. dial. džiugas ‘žago inė žemaičių o a,
e iama da šako ų eglaičių, . i. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo semema, quindi
icos uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, che kaišomas, pinamas, e iamas (< p ae . po-
+ e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b. lie. dial. káinio i samanomi,
pakulomi o qual al o bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž; ‘d augau i, bičiuliau i j; ‘si g i,
‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i
negaluo i g g (LkŽe) ques o eiksmažodžio da ybinė in e connessia con bo anikos
nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium
(LkŽe), . y. ybą mai inančioji pa e, suda y a kondi o ų sankaupos) → *posainis
M ‘ . p. (su -ukabso bcia).
‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Ls 1644) appo o e imologico si può cons a a e che a ques e
lekseminių non c'è nulla in comune, sal o p ae inio. πο-, ma g . ποχοιρίς è ne da e b. g . χαίρειν
‘džiaug is, giomin is; esse e pa en in am, ma subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po šelis, ma ciko ijos
( ūkažolės) šaknia aisiais e lapais (Ls 1732) alimen a i animaleuliai (Le iV 29).
sla ai, pamo iui es e na i ques o g eikų e miną, usa qualche zooniminę mo ologica
seman ina i onimo s u u a e lek uojančius pa ole: . dial. ylo с в и ное e ba
‘Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), quindi . dial. свинникъ, поросятникъ
‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) a uo ini non come uzualinie, ma hib idiniai
kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko-
no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą.
5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas
(FESTUCA)
Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83)
come de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘sp essa e con i piedi, ip i; cos ui e pioja,
s o is, appoggia si pioggi; des in iboš à dagli spalių; a a e, mo cheggia e; spaus i
pako, pamino; anda e, passoniuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i); suponuibile
uzema ‘a u g a l a s, a s p a u s m i n d y mu i. ale spiegazione gliwos sa ebbe più
c edibile se l'au o e del speggio p esen asse le co isponden i a i iche (p e-
152 ac a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXIVLXV
(Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) sono s a i p odo i dipin i; ‘pakalnu ės semema,
appa en emen e, sie ina con ques o lelijinių (Liliaceae) amiglia di pian a e bosa
žiedynų išsidės imu (Le XXi 367) esp. e icaliu paspi imu, emenančiu be žo šakų
nuspi imu; pe ques a ca a e is ica gli albe i dei amili be žinių (Be ulaceae)
nus i usi aso omi šakelėmis nei can i di olkudies sono conia i con po e à e po gu
(Le ii 443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš inių šeimos daugiame is
o namen i is plan as (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4
‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos),
ma ques o ankš inių šeimos pian o isius plokščia ankš is (L e Viii 426);
3) lie. paliepsnis ‘(bo .) ale pian a < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4
‘ugnis, kylan i da un degančio daik o e k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) minicos is
giesmininkas audona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė (E i hacus ubecula);
(bo .) g aizdikinių amiglia pian ais i iscamen e colo a o žiedai, gais a is LkŽ
na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541);
4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku-
suda y ojų e oneamen e a ibui oas lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bo .) a auga, iespala,
isauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek an o, nedaug cli i; in g ado di sal i; 2. palp i
‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a o ąs as, ans e a o ske sai g io į o
a elį passa ei i; p esso iè, laghe e o i a su acqua ada isy a len a a sis o i,
la bian o andenį semian (LkŽe)) leksiniam seman iniam lizdui: lie. dial. paliepa
‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl akich ki imų plačiau z . Крегждис
2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž . anks esnį eks ą), ma ques o pian a
žiedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u j u a p a š k y i (Le XX 23);
5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (ape a); ‘smilgūnė
(E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia
caespi osa) (LkŽe; anche z . Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dėl suo z .
k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė
su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); cos'al e e snello; miglė (Poa); lend ūnas
(Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe);
6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) šio augalo aisius dėžu ė (L e iX: 595),
ma y , sie as con lazdyno iešu u. Ques i esempi sono anche mol o impo an i dei
nomi delle pian e con p ae . pa- poda ybinio modello de e minazione i le e si
deadjek y inis e denomina i inis ipi, e non gliwos pos ula o da nessun esempiozii
neilius io as de e ba y inis (!!!). ale o mulo è può esse e onda a e ne a
eiksmažodinį da ybos pama ą e lek uojančių (ž . gliwa 2009: 84) analisi
mo ologine dei nomi i onimų Li uanei e la ių (ž . ul e io men e).

y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
153diskusionali pubblicazioni discussion pape s /
6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an as
(CUSCUTA); Pa aisas (LYCOPODIUM);
ūg is akaŽoLė (POLYGONUM
AVICULARE)
Lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i izzazione) < p ae . lie. pa- + a d j. lie.
d akas, -à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘ge os es a,
gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘po en p ende e, pe siim i, ecep i us;
alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) e k .), e non
di e amen e sie i con e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų,
be o mį); esse e nusi ęsusiam; įs i; olo i isd ikusiam; inquina e, di onde e;
anda e, i k is; lup i žie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp is i; pak a i e;
ne a kingai aiu a e, d opes i; yso i si di useam; esse e nusi ęsusiam, ply ė i;
spa gi e, di ondi i; g ian pasūni ies i, usci ies i; iso g i, pasi emp i (LkŽe), come
p opone gliwa (ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium) šùnd aikas 1
‘ . p. (LkŽe) come due a dažodžių (!!!) dū inį spiegano già kazimie as būga ( i 219)).
7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis
P co ezioni ŠeiMos mol iaMe is
MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu
e sPygLiŠkais LaPeLiais
(LYCOPODIUM)
Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis amiglia pa aisini mol eiame is pian a dei boschi šako u s iebeliu e
spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .)
šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 ino adesso kildinamas dal poliseminio e b. lie.
iẽs i17 ( iks16 da plg. /ā kamienų g e ybės (apie ali mo ologικών a ian ų genezę plačiau ž . k egždys
2010: 51 58) a ian e subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o o eas e n aukš aičių u eniškių
pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman inio es ensionalą: ‘da y i iesų, adizia e, pa agona e; en i,
elgin i; kiš i, accin i; ens i; ens i, p os i pe cui, unendo due la i; klo i sulla supe icie; co ege e, da e
klojė i, klo i (pa alą); ilascia i cop i, capub i; as ii, klo i; cop i ko s a o, klo i; ęs is, d iek is (plg. ( e l.)
duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i,
Pa aisai pa zemę iẽsias kl ); esse e besi ęsiančiam, nusid iekusiam, yso i; sbuccia e, ež i, incis i,
ėž i, ek i; guli i, g iau i, ek i (an e a); k is i, i s i, iū i, pul i; b uscamen e c esce e, s ieb is;
ęs is, uk i; p oss is, slink i; anda e elocemen e, co e e, guida e; sma kamen e la o a e, kib i in
da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe).
154
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai
su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19
(j . smoczyński 2007: 675676), suponuojančios 4 sememes, inkančias pag įs i i onimo seman ina cono azione
(ž . 19 išnašą): 1. ‘cu e, ma da pa iso a maceu ico (Lycopodium cla a um) spo ų p epa a i paba s ai
isšu imams cu i i (ž . Le XXii 150; anche z . kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is secondo la mo ologia della pian a, i.
e. spo o i o s iebas issidės ęs nel e eno, išsišakoja alš ai nuk eip omi šakelėmis (Le ibd.); 3. ‘ i s i isilgam,
ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma pian a è puošnus, usa o pin i ainikams (Le ibd.), dei quali solo
d i (1, 4) suponuo inos subs . lie. pã aisas, ma 2 e 3 sememes non ca a e is ininga e b. lie. pý i20, 18 Plg.
e b. lie. pa iẽs i seman inio es ensionalą: ‘ e a e quan o più di e o, pa iesin i; la o bus poolsė i,
usci ies i, dus elė i; a chiš i, alel i, is i es i; a e cosa lungą, leggia e, a eda e; pe dė i, pe ęs i,
pe emp i pe cosa, congiungendo due pa i; p a k l o i, i š s k l e i s i k l o j ė i s; esclusi aiu a e; paklo i
(pa alą); scaglia i cop i e, agguan a e; inca a e, pad icchia e, spalma e; spo ge e, sp iccia e; ply ė i, įso i,
esse e nusid iekusiam; pagulza e, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą a e,
s angola e, uccide e, uccide e, sgozza e, macchia e; pasi emp i, ma u i; pak i i, pascuo i, pasiduo i
(LkŽe). 19 Plg. e b. lie. aisý i seman inio es ensionalą: ‘šalin i gedimus, a e cosa di nuo o degno usa e; a e
un'adegua a guida, imuo endo ineguaglianze; a e, che sia eso; scoglie e c eagas, skyles, lopi ii; scel i e o i,
non igslumus, apsi ikimus, nesklandumus; in e minì pa ola sos i ui e pa ola della comun inè lingua; naikin i,
sop a endin i (nege o es); miglio i i cosa p as ą, pašlijusį; a e meglio, miglio a e; a e più ugale,
manąšesnio; g y d y i; plombuo i (dan į); salu , gy i; is abili e in luogo (išni imą); massaggia e, in i (sp andą);
iebė i, s o ė i; a e a kingà, lygų, accaduen e; (ligin i), puli e; in un ce o modo cuci e, ado iniua e, a e
šukuoseną; s ilupjus ies i, sp eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i e s i s; maneggia e,
p ie a e; solle a e agojan za e s à; do o i, da inė i, puli e; issa e, s a u i e; iš i (knygą); dė i
supe ieli, aplankus; dė i in ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai , n 123, LLd iii 275
(g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); es e si, ilkė i; do a si di abbigliamen o; cop i, ies i; p epa a e
g azien, o ošne in abi i; p u o š i, g a ž i n i k u o; o ni e appa enze bellezza; a e, p epa a e quì cosa;
ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį ed ecc.); cosa a e d'un ce o o ma o, o ma e; ca ica e,
alle a e; o ma e dai suè una ce a uni à; cos ui i, s a ydin i (s a inio); isdi binė i (juokus, izdaigas,
nemalonumus, e c.); šmeiž i, apkalbinė i; p epa a e, p epa a e ( iaggi, quan e a i i à, a enimen o); in en i,
ole e, suppo e, p e ede e (come a e); icė i inizio, eiks is jun amais segni di qualche u u o enomeno;
da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam
da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is;
maneggia e, p epa a e (pada gą, į ankį, al o qualche cosa p iemonę) pe ik i usa e, usa e; miklin i,
mankš in i; concilia e; de a e il p oie ile nella nidlo di un ucile; p epa i sėjai, la o a e (zemę); cu a e,
iek is; pe o a e, acquisi e, comp a e; kaup i, k au i, dė i; p o ede e, che do e en ek ų, osse acce a o;
kel i ( es u es, pokylį); o ganizza e, p epa a e; aduna si, aduna si; (į applica e aci į); i e i necessa ia
inclinme; mala ia, dolo e); a idamen e e mangi, ki s i; picchi, daižy i; dis ugge e; p eangii im i, plėš i, lup i
(LkŽe).
g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie
20
Plg. e b. lie. pý is seman inį eks ensionalą: ‘pašalin i gedimus, ende e idonea u ilizza e; pada yklaidas,
i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i
apsi ikimus, nesklandumus; imuo e e nege o es; miglio a e cosa cap as ėjusì, nonikusì; pa ulin i,
pe auklė i; uscigied i; cu a e; u ž p l o m b u o i (d a n į); p a s e i k i, p a g y i; a s a y i (i š n i i m ą);
smassaggia e, es i a e; nupene e, nuše i; pa iebė i; in g y i j ė g ų, a s i g a u i; a e o dinkingà, lygų,
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
155diskusionali pubblicazioni discussion pape s da cui po ebbe esse e kildina o
menziona o kamieno da inys (se ques o de e ba y as) (ž . 20 iznašą /). Tu a ia,
uzualizzazione delle unzioni e apeu iche suppo ebbe o icos uzione hipe onimo
‘pian a cu a i a, che poco plausibile a causa di poco alo e a maco e apica della
pian a, i. e. con essa cu a e solo dis u bi della pelle di o igine esogene ica, neg ėsę
biologica esis enza umana, a pa aisu a inčiumi (L. anno inum) nuoma is (Le ibd.).
Nonos an e p ecisamen e l'ul ima emendiso so a di innominijimo lie. šùnd aika ‘ . p.
suponuoja pian o mo ologias (plg. g i ėnienė 2006: 183), e non a ojamosios cono a i e
alo i impo anza, i. i. suponuo inišliaužimo, ilkimosi pažemiu kono a y ai, ma ‘pa aiso
(Lycopodium) s iebas è p incipale gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a
a šniū ininkė, che a causa šliaužiančio s iebo simile a [...] pa a i s ą ais inį miškų augalą
ilgu issid iekusiu s iebu (g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas is abilimen o è anche
dubbio, ma leksemas seman ino es ensionalas ali signi ica i i ne e lek uoja. hipo zė,
ne a ques o kamieno de e ba y as om e b. lie. pý i (apie ale da ybos ipą plačiau z .
ska džius i 2636), dubbioo ina pe ques o eiksmazodžio edinių da ybinio modello e
seman inei alo e sąsaji, . i. e lek uojami nomen ins umen i nomiinimen i: lie. dial.
pã aisas ‘į ankis, į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b) "į anis,
į aisas š; ‘(col.) pa i a e, se i i p gyami j. bal . (LkŽe). del i onimo in ques ione può
acilmen e spiega e lįslę sulla base già menziona o neassocia i o
21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo-
accon en an e; a e iesų, es enges i; usci ies i isilgam; ipa a e, appaiaa e, pian a e; paklo i (lo ą,
pa alą); a es i si, a olke si (d abužiais); cambia si cui; pa oiš i; a e quì cosa; o ma si, appa i e;
nu ies i (kelią); za e i ( o ą, ga dą, e c.); susuk i, shak au i (lizdą); cosa a e d'un ce o pa u o,
o ma si; cos ui e (s a inio); ins alla e, equipaggia e; įku i, įs eig i; p epa a e, compila e; p epa a e
( algį, be imą, ėdesį, ecc.), se i e; p epa a e pe qualche la o o, a a e; a i icialmen e, pe accenda
a e; pasidi e kokiam; indossa e con cosa, appa i e a quale, inge e; a e imba azzo; pasi aiky i; pa aiky i,
pakliū i ku ; accade e; p epa a e, p epa a e (pe un'azione, a i i à, a enimen o); disideik i, espos i,
ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą,
į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką
kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i
ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i;
usci eik o i (LkŽe).
21 Plg. s u u a mo ologica ege alo suponuo us k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘pa e del ‘g o,
ma can i essiniams aus i, pluoš as, plaušas; e icolino essu o; de e mina o (pluoš o) quan i à,
žiupsnis; (bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i
da žų pik žolė e (al i o apo oninio g ado) già menė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas
(Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) nonché gene inius lo o a s o c i a y u s:
subs . lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi donna, paleis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as uomo, pliuškis /;
lungšis, iz įsėlis (LkŽe).
Ques iu seman ini li elli di assegnazione è i in impo an e, ma alcuni ice ca o i asocia i us ima
in e p e a e come p iminii de e ba i us, sebbene essi a uo ini come denomina i ai, plg. lie.
pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) collega con ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. pa á ška
156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojančio an ąjį seman inį da ybinį augalų
oLandas k egŽdys
pa adinimų su p ae . pa- di e si po ipą, mo y uo iną o maliaisiais a ibuiami es e ni
( izinių) quali à alue: ques e lūpažiedžių (Labia ae) amiglia e olė šliaužiančiosios
amažolės (G. hede aceae) s iebas22 è panašus į pa aisą (g i ėnienė ibd., . i. la pa e
p incipale di o igine an inima ege ale espisiamen o ho izon alus e co isponden i
oglie mo ologiche nulimi a la g e inazione dei nomi delle due specie di pian e
(pa allelamen o di seman emi e mo ologiche). álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj.
lie. alkùs, - 4 ‘ ą s u s, a m p u s, minkš as, klampus, cin žus; l i a u n a s, l a n k s u s,
s ang us, el as i n g a s; lessks us, inklus (pp . su uomo, pa e del co po); nonlans us,
neskalus, solido, cinzingo; appi, g uzdus; pigus, ne angus; gli us, lipus, i š as; o e,
pa u oso, iš ende mingos (apie uomo, gy ulį); ku i ilgai nonž ūks a, malži (apie ka ę)
(LkŽe) + su . -a -) lyčių egzis a imą.
Vedi, si può audaci a e ma e, che lie. pã aisas ‘Lycopodium è ne de e ba y as, o d e n o m i n a y a s,
a uo ino come hipe no malismo (con šaknies -ai ie oj šako u s iebeliu e spygliškais lapeliais
e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs .
lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas
(Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie.
ąsùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; solido;
adusi; ilgai besi ęsian is, unkan is (LkŽe) o subs . lie. ąsà 4 ‘( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li au, ę si
ny s; ko eseguimen o, a ima o uscimas, esias o esiimasis ul e i (LkŽe) subs . lie. pa sa (scom.) 1, pa ąsà 3b
‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; in s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę kono azione: Tė as pa ąsa, ma ina
pamplė, aikai čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos con spallies, o enu i linus
ca ando P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘cas mol o plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), e gliwa (2009: 84) lo spiega e
come eiksmažodinį edinį om e b. lie. akš i ‘spleis i inquškan į ga są, ba škė i; iaggia e inquškando;
suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i, pagliaudi e; paplepė i,
dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’.
pa aukš i (LkŽe), e come denonamina y ą da subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius e škà 4 ‘ . p. (LkŽe),
sebbene leksemą a ibuisce de e ba y ų poklasiu.
22 Plg. subs . lie. emendisaniai 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo inių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23
Las a ieji de e ba y ai da e b. lie. ąsý i ‘paėmus pe qualcos a i a e, ampi i; ampi e, che i k ųsi,
schliauž e, alkia i; spumiando e i mo e si quale anche di ezionimi, pe kėlinė i, s umdy i, a i i i; kibin i,
spumdy i, d asca i, kamuo i; a ica e la o o; i a e, i a e ben enu osi o di icilmen e accessibile
l'ogge o; empian ies i, klo i; di icili da po a e, solle a e; di icili da aspo a e; p os i, dels i, ilkin i;
ęs is i k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus pe couns pa impčio i, a auki i; pamilž i; pasis umza e,
pasimuš i; ainando quan o po ampa e, pa illia e; pas umdy i; i i a e; scompo e; empian pa ies i,
esclo i; speglia e, spuggi e; quan o ęsiamai a i; pasideng i, apsid aiky i e k . (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
157diskusionali pubblicazioni discussion pape s
8. / LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES,
APDZIRENES, APDZIU- /
APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas
(LYCOPODIUM)
La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles
Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė iki šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384).
sulla base del ka lio Miūlenbacho o dodyne (Me i 84) p esen a o ma e iale, possibile
spė i la ių kalbos šnek ose a enus i oniminę ques o pian o denominazione
panmiksiją (ling is inę), būdingą e lie u ių šnek om. a causa del Miūlenbacho indica o
ques a leksema della co ispondenza della lingua li uani ‘čeme ys (Ve a um) è
possibile a e p elaidà su di e en i specie di nomi di pian e ipe onimizazione (pagal
p imo 1- da ybinį seman inį lokalizacji ipą), plg. lie. dial. a gi ‘ oks m i š ko pian a
(Lycopodium selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘a gi inis a ba pelkinis pa aisas (Le XXii 150), sebbene
Vi kausko (dūnŽ ibd.) indicomi ilius aciniai leksemos pa yzdžiai suponuoja čeme io
(Ve a um) cono azione ques o liquido di pian a (‘č e m e y č i ų andeniu) naikinamos
u ėlės (!!!). i onimen i mischimen o nulėmė, ma y , localizacinis iden iškumas, i.e. luogo
di c esci a boscas (pa aiso), pamiškė čeme io (plg. apdzias auguo p i žu me ž uos un
suo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), .e. če m e y s au ga p a mi šk ės e è l a ba i pan us
aš į pa ai) e uzua linė i, sia le pian e sono ma e, u ilizza e solo pe cu ing di e se
mala ie. aigi di ques a pa ola e imologica analisiè nesudė inga: la. apdzias *‘pagi io,
pamiškės ege ali esp.
pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esecu i o in o no qualcosa) + su b s . la.
dzia (dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). quindi gliwos (ibd.) eiginnis, ne a ques o
denomina i è eiksmažodinis edinys, a uo inas come liaudies e imologijos pa yzdys.
9 . aPibend iniMas sulla base p esen a a umpa a is a di i onimen i analisi, si può
senza ise e appoggia e albe ui osinui, su o mula usi in e p e azioni
an asmago iche esp. kazuis inių a gumen ų iš imo me odinį eiginį (1997: 73): [...]
isol endosi complica i p oblemi di s iluppo della mo ologia, spesso è necessa io
inuncia e a me odi di s udio a omis i e il cui con on o con al i linguis i indoeu opei, i
da i, né i lo o mo i i di s iluppo, possono condu e a kklys elius. ogni a o di lingua
de e esse e s udia o dal pun o di is a delle in e connessioni sis emiche di quella
lingua (a a mės) , dei suoi con es i di consumo e dal pun o di is a p agma ico alla
ice ca dei suoi cambiamen i in e ni mo i i della s essa lingua
(a a mės) sis ema.

158
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
10 . iŠVados
10.1. a o e essenziale, de e minan e leksemų e imologικής analisi di ec ionį
me odo icos cinio-p agma ico isola a pa e della pa ola meno
signi ica i issima de e minazione.
10.2. Mezzissima desc end i a pa e della pa ola assenza esp. o malusis
al e nan icos uo inas, sulla base seman emų alo e uzusu. 10.3. s abili a la
seguen e spellazione li e ians e la ians i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė):
10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amiglia pian aas (Malachium) ← *pas-iu- -enis
(su adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas,
dūkimas ( lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nú
‘okanaskė inių šeimos elingos plan as (Cicu a) ← p ae . nuo- + subs . lie. dial.
kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . nuo- + lie. ka-pa-na
‘pabaiga, mi is (← *‘ ai, che lemia mi į esp. pian a della mo e);
10.3.3. subs . lie. padauca ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie.
dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o ybas < adj. lie.
dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) come padu kas
← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas (su
-al- > -au-, ca a e is ico dei debi o i);
10.3.4. lie. on iis ‘g aižažiedžių amiglia pian a, džiugūnė (Hypochoe is) <
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) come sie ynas isp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė <
p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papuošalas; ale e ba che c esce
o izzon ali dei iumi;
10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘colui, che kaišomas,
pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i
‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip sì, am
ka ui, p as ai); ‘sieno a pius kamšy i samanomi, pakulomi o qualche al o e k . (
subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, . i. ybą alimen an e pa e, suda y a kondi o ų
sankaupos); *‘nis pian a che c esce paupyje isp. in luoghi umidi < op. lie. dial.
10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi-
(zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su -ijabso bcija i -a- > -o-, plg. lie. pa-eže ys
‘ ie a p esso il lago op. lie. (zem.) Pó-že ė ‘paimo icino au agės) < op.
*Paminijys ‘ ie o ė p esso Minija ės < op. lie. (zem.) Pomenie (= Paminijės) ‘6
dell'a ea p esso Minija i e , a o es da Ža ėnai e a no d da
ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ <
lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų
ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs .
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
159diskusionali pubblicazioni discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p.
(subs an i izzazione) < adj. bl. *nemuna- ‘quello, a cui è ca a e is ico luogo
umido;
10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė, che
c esce solo in luoghi šešėling, pamiškėse, pagili, ki imų ie ò, i. e. là, do e c'è
medžių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas ‘augalo,
leggio liemuo, s iebas e k . ; 10.3.8. lie. palpš is palepš is ‘ankš inių šeimos
daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) ← *palkš is ‘a plan a, sub andinan e
pokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos) < p ae . lie. pa- + adj.
lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, ligus;
10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a
‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) <
p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i da un degančio daik o lie.
liepsnẽlė ‘(bo .) pian a della amiglia g aizdikinių con iedi di colo i i iscen i,
gais ana (Lychnis);
10.3.10. lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas;
10.3.11. lie. pã aisas ‘spo inis pa aisini amiglia plu iame is miesch plan as šako u
s iebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipe no malismas (su šaknies -ai ie oj
e imologinio -ą-), sie inas su subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo inis amiglia pa aisini
plu iame is pian agione boschi a šako u s iebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium)
< p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie.
quellosùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, ne upa; elasingas, alkus, cinžingas,
neskalus e k . ; 10.3.12. la. dial. apdzias, apdzi as, apdzi es, apdzi enes,
apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a kazim ie as. Rink iniai sc i i 13,
aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ +
subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’.
cos i uì Z. Zinke ičius. Vilnius:
S a ybna poli ická a ědecká li e a u y ydačka, 19581961.
dŽūn Vi kauskas Vy au as. No d eas e n dūnininkų šnek ų ā dynas. Vilnius:
Mokslas, 1976.
iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. be n und k Ž
München: ancke Ve lag, 1959–1969.
iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os diziona io 12. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 20082009.
160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os
oLandas k egŽdys
diziona io. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, La Ž Lie u os TSR
amminis a i o- e i o iale di isiynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns .
2008.
Li auisches e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech ,
1976 .
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985 .
19621965.
LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. wilno: P in e
Polyglo , 2007.
LkŽe diziona io della Li uania. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as ( . 120, 19412002).
Accedo in e ne : www.lkz.l .
LP iŽii diziona io dei su nomaggi Li uanici 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell
hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i:
ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Lie u iškoji a ybinė
enciklopedija 113. Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu
alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns. : Educa minis e ia ( . 1), ondi cul u ( .
24), 19231932. Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. P ūsų linguaggio e imologia dic iona io 14.
Vilnius: Mokslas ( . 1), Mokslo i encyclopedijų leidykla ( . 2, 3), Mokslo i encyclopedijų
leidybos ins i u as ( . 4), 19881997.
ska džius iV ska džius P anas. Rink iniai sc i i 15, p epa ée albe as osinas. Vilnius:
Mokslo i encyclopedijų edikla, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku 15.
w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984.
БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. Б. A. Введенский. Mosk a:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Dal iiV Da ль Владими р. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений.
S.-Петербургъ: Просвщенie, 1896. P eображенский iiV Преображенский
Александр Григорьевич. E imo-
логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–
1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
161diskusinės publikacijos / discussion pape s
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург):
Наука, 1965–2009.
Фасмер iiV Фасме р Мак с. E imological словарь русского языка 14. Mosk a:
Прогресс, 1986–1987.
ЭСЯ iXXXii E imologico dicwa ь славянских языков 132, отв. ed. O N.
Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005.
Li e a u a bale ičien ė j a nina 1995: lo a i auna. Lie u ininkų k aš as. kaunas:
Li e ae uni e si a is, 4563.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e p eesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza
powszechna.
bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London &
new yo k: ou ledge.
bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o
Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal ų kalbų
ga si e o me. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká li e a ú y naklada.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki
bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia
dziennika Poznańskiego.
gliwa be ndas 2002: noci di pian e núokana ‘cicu a Vi osa L. e núokanis ‘ oks mushybas,
Lac a ius u pis weinm. nomi nomi nei linguaggi Li uani. Onomasiology Online 3, 17. gliwa be
nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und
Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790.
gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel
(Fes uca spp.). Bal u ilologia 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma-
ni a iae 6, 112132.