137diskusinės publikacijos / discussion pape s
oLandas k egŽdys
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Di ecciones de es udios: compa a i ji bal ų y o os
indoeu opeos lenguas g ama ica, bal ų eligija y mi ologija, šal inio y a.
eas e n baL ų i oniMų
Mo eMinio skaidyMo
yPa uMai (e ninės
ŽodŽių iden i ikacijos
P obLeMa ika)
Mo phological segmen a ion peculia i ies
o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical
iden i ica ion opics o he lexemes)
bal is o y indoeu opeis o
P o eso iaus aLbe o osino (19382010)
ememo ación: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad
omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e
( i us Li ius).
ano ación a ículo des inado a eas e n bal os i onimos mo eminio spli imo submo os
exclusimo peculia idades analiza , sus e imologinei aidai discu i . La de e minación de la pa e de
la palab a con meno signi icado se alo a como un ac o esencial, decidiendo la di ección de la
análisis e imológica de leksemos. La es uc u a mo ema se analiza, basado no a omis inio, pe o
econs uccinio-p agma inio mé odo. econs ujibles palab a la meno desc ipend in ija pa e
esp. o malusis al e nan ecob an, basado p idisponuojancio ac o del seman emų alo es
uzusu. P esen eza es os i onimos mo ología ( esp. e imologinė) análisisé: lie. pas ẽnis
‘g azdikinių amilia plan a (Malachium), lie. núokana ‘skė inių amilia plan a enenosa (Cicu a), lie.
esMiniai Ve odŽias: i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya compui as,
asocia i os, apelia i os.
keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya
compound, associa i e, appella i e.
138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie. lími eis
oLandas k egŽdys
‘g aižažiedžių amilia plan a, džiugūnė (Hypochoe is) lie /. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is), lie. póminis
‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie. palpš is palepš is ‘ankš inių
šeimos mul idiame is o namen inis plan a (Cy isus), lie /. dial. paliepa ‘diggioji nas u ė (T opaeolum
majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium), ūg is akažolė (Polygonum
a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also, e ymological e alua ion o he
eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he s uc u al e ges o mo pheme is
lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais
lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles
‘pa aisas (Lycopodium)’.
anno a ion
he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies,
handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance o he e ymological analysis o he
wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h econs uc ion-p agma ic me hod in
opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as o mal al e na i e s uc u al elemen is
based on he seman eme signi ican alue. hese Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o
a genus decand ia digynia (Malachium), Li h. núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padauca ‘o ange-cap
bole us (Leccinum au an iacum), Li h. on e ais ‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h.
póminis ‘ escue (Fes uca), Li h. pamienis ‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is
palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h. dial. paliepa ‘g ea indian c ess (T opaeolum majus), Li h.
pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss (Lycopodium), kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas
‘club-moss (Lycopodium), La . dial. apdzias apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzales
‘club-moss (Lycopodium). /
0 . ĮVadas la de e minación de la pe enencia de palab as e ninas acos umb ó basadaí
p incipio sine ge inio lingüís ico de in es igación, i. i. se ealiza basado o malio
(ski ingų ide. lenguas leksinio seman inio lizdo pe eniones es ablecimien o) y p ag
ma i n io esp. d a y bi ni o (iden iškos o simila es mo ologicas es uc u a de
elemen os de exis ación) mé odos de análisis compa ado. po an o es udiando
di e sos lexemas de g upos seman ínicos mo ológicos (así mismo y i onimus), ellas
a menudo de e minuojan según el daybinį poklasį (p im inis e od, edinys (p e iksinis,
su iksinis, leksinis), dū inys) (plačiau ž . u bu is 249: 181183, 188194, 1978262, 279291).
Da ybinio poklasio de e minacia iene signi icados decidiables al es ablecimien o del
o igen de la palab a (no impo a, a qué pe íodo lexicónico caposni es e se a ibuye),
ma mo ológico y e imológico ni eles en algunas en iendas de lenguao y os a menudo
se in e p e an como de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
139diskusines publicacións discussion pape s Recien emen e publicuo a nemaža
ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), ski ų bal ų i onimų e imologijai
ap ašy i, en los cuales leksemų da ybinės analizės p incipios in e p e ados
logo ėjos p incipą, ma ie oj de alios aplicando s uk u ū inės palab a sclaidos
p esen an i in menkaiuo i, asocia i emi a gumen es one icos homo onos p ielaid
(suponuo a omis inio)
me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai.
1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2
‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, M 1, namas iz spä la . i . pas a ‘ eig, nudeln
(gliwa 2009: 87). al hipó esis se ía o almen e admisible si i . pas a ‘ ešla, maca onai,
LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi-
pi agai is; pas a; modo, ca ác e ; (med.) pulpa e lejuo ų i oniminę cono ación. sin eso,
be ndo gliwos eiginys, e e en u, pe o así no, plg. ėly . lo. pas a (pas um) 108b ‘ ešla
(le. cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a; įda y a iš a (nie meye 1976:
ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip
pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu
770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė con uzualine kono acija no puede se asociada,
ma es a plan a del genso de hie bas de la amilia g azdikinių es enenosa, po lo que como
p oduc o alimen icio nicuén oo ado (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422); e dad, eas e n sla ų
( usų) muy a amen e u ilizado (S. g aminea) como o amásis a omasis p epa a as nuo
ūkio (Анненковъ 1878: 343), sin emba go gene almen e con es e nomb e į a dijami
nuodingieji plan as: . коньский вех (Анненковъ ibd.) . вех ‘nuokana (Cicu a), . конобой
(( . конь ‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), umas курья курячья слпотавистых
aklumas esp esp. iš ak ib (Анненковъ ibd.). Los e ec os a macodinámicos de es a
hie ba muy cla amen e se desp ende usų posakiu: Уверяют, что коровы тра-
ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева-
ju i en b e e ojo l eваю e ė (СРНГ iV 207), . y. C een que jolė ac ei no pe judica
has a que ella no degus a sus dulžios chascas, de la cual p asiu n a y ápidamen e
pas impa. na izuan e e ec o de es a plan a lėmė sin agminio su įnominijimo .
pjáная трa a ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S. g aminea) (Анненковъ ibd.;
БСЭ ibd.) apa ición.
1P imasis al bo aninio e má ienda Žolynas. Pa e II. Li uano plan as de dicciona io y plan as de
aislas (Vilnius, 1906) señaló kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie lo plačiau ž . Le XVii 527529), i. i. se puede
spė i, que al leksema pudo se u ilizada y ų aukš aičių kupiškėnų plo e.
140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV del neu odinamico e ec o jolės lie u ių šnek ose a menudo
oLandas k egŽdys
į a dijamas ka madhā aya ipo dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė ‘di inė
mė a (Men ha a ensis)2 M sus p epa ados ue on des inados a los ne ios acina , a los espasmos
elaja se (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių amilia allebinis, b an as
(Cuscu a) j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių amilia allebinis plan a, audoklė (Ly h um salica ia) M (LkŽe);
‘galinsoga (Galinsoga (pas a as es una plan a a ej ín de la ame ina la ynas con inen e plačiau ž .
Кернеръ фонъ- ‘paшėlęs, g ei įpyks an is žmogus ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. césol 4 ‘plan a, cuya pa e
a e aína no cuemjada y in ie no sunyks an i; plan as alimen icias que edían los animales; plan as
que cub en quiso á ea, su cobe a; de es e ege al como especie de alimen o; plan a que enga alguna
Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas,
pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp.
lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas,
šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds;
impo ancia p ác ica; semillas de di e sas plan as; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) esos a i s a ž o l i ų
a n p i l a s a nu o i a s; (pl.) bu ų ais ; (pl.) plan as comes ibles; (pl.) ce emonias asignadas
plan as (LkŽe)4), cuya conno ación, ma y , e óneamen e in e p e a au elija g i ėnienė (2006: 172)5,
ma i onimo mo ologinė seman inė es uc u a suponida no uncional p opiedad labai isli pik žolė,
spa čiai plin an i y di ícilmen e ex inguida (lg i ėnienė ibd be y), a macodinaminių sabių hace
ma isiológico e ec o, sus p iėdė iai apsinuodyda o (L e ii 250), y del minulkio b an o C ‘. epi hymum
ue ab icado p epa ado con a melancholías (Анненковъ 1878: 118). ales s uk- ‘ okia mo ológicas
en dilgėlę simila , pe o no deu ian e he olė; galinsoga (?) guobai (k Ž ii 56). po lo que se puede
cau elosamen e conje a , que lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) puede se
in e p e ado como da inys de la lengua li uanas, es inas desde *pas-iu- -enis (su adicialinio
-iuabso bcija, plg. lie. dial. i ià 3a ‘ i imas, bu imas a 1883, 2 Plg. subs . lie. siù žolė 1 ‘(bo .) di inė
mė a (Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š.
ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė
(LkŽe).
3 Pa yškin os a ealinių punk ų y ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) son in eg alios (lokalizacijos
aspek u) examinados leksemų paplimo dialek inėje zonaje espec o, i. i. di e en es mo ologinės
s uk ū as palab as suponuoja da ybiškai pi minę y secunda inę o mas. 4 a ealinę palab as, cuya
dialec ís ica localización dispues a p oblemai no es in o ma i i, seman inio ex ensionalo de e minació
z . LkŽe.
5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm
da ybinė seman inė es uc u a nulem a del e ec o de la plan a en el o ganismo humano o animal, i. e.
juo apsinuodijus, i mamen e suciudinama cen inė ne ų sis ema, člo ek a si apk a i l s a
(g i ėnienė 2006: 170171).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
141 discussion pape s de la publicación diskusinas 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem; ‘modo de
ida, condición Vdk, up, P n, j; ‘biog a ía de ida, biog a ía š. (LkŽe; dūnŽ 95) ←
lie. gy én-sen-a 1 ‘modo de ida BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as
‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.) +
(an inis) su . *-en- (apie él más ampliamen e é. ska džius i 234237), y no i alikų
ešlos nomb amien o po lo an o al gliwos spėjimas, ma y , es ko eguo inas de
esencia.
2. LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos eningo augaLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių šeimos eningo plan a
(Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) nomb e, no nomb e ni e ns o aenkelio (Lew) ni wojciecho smoczyńskio
nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1
(LeŽ) en los dicciona ios e imologicos de las lenguas li o as, gliwos (2002: p ae . 3) se in e p e a como nuoi
šaknies -kan edinys, la cual, spėjimo au o us opinión, suponuoja e b. lie. kanó i/kãno i b s ‘naikin i,
asesina ; kamuo i, kankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mo i Pns, Lzd; ‘alks an , p as ai
ilkin , a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i con ape i o, epė i Lnk (LkŽe). hipózesis au o ious
econs ujidas sememes *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, cla o, seman i icamen e ikė inos cono ación
de plan a enenoso ilus a . Sin emba go al conėjimo no puede c ee se debido a la al a de análisis
mo ológica (gliwa (2002: 35) p opo ciona incluso es mane as de explicación del o igen des e i onimo: 1)
p ae . nuo- + -kan-; 2) p ae . desde- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesėkmingo aenkelio (Lew 216)
in en o basados i e b. lie. kanó i kilmę (ž . adelan e)); 3) *nuok- + su . -an-), que y de e mina es e palab a
zis uo i; expe imen a , sob e i i ; es a en un de e minado luga ; ene pas ogę, p ieglaudą (LkŽe) (ž .
būga ii 68; ska džius i 229); e dad, P anas ska džius (i 548) le an ó menkai a gumen uo ą hipó esis, ne a
es e eiksmajodis es denomina i is iz lie. dial. i eà. an sólo con ales samp o a imien os no se puede po
una azón muy simple ex emadamen e limi ado lie. dial. i eà i i in amplio e bus. lie. gy én i consumo
aiškios e imologijos paiešką).
6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg-
a ealo ( . y. en odas las li ians a mėse y pa a mėse (!!!)). po eso con ié en deci que lie. dial. ← i eà lie.
gy énsena sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (ska džius i 229))
e lexía, cuya abso bcinė ly is lie. dial. i ià ninguna mane a puede se in e p e ada como e b. lie. i ién i
unda , ma ul imoji ly is denomina i is adj. lie. gý as, -à 3 ‘ e in is ida, i iendo, nomié ęs; no du miendo,
no du miendo, nubudęs, a sikėlęs (LkŽe; debido a su o igen plačiau é. Lew 154155), i. i. suponuo ina
eiksmažodžio denomina i ė semema ‘ i am быть, plg. iden iško da ybinio modelio ejempla es: adj. lie.
g audùs, - 4 ‘g audinan es, pob es, liūdna, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us; žiau us (LkŽe) → e b.
lie. g audén i ‘liūdin i, pobu din i; gailė i, lamen es au i; amenaza , eng osa ; queųs is, dejuo i, bėdo i,
gailė is; amenaza ; osu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i y k . (ž . ska džius i 549).

142
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
basado en leksema es uc u al undada daybinea ca ego ía econs ucción, se
puede spė i es e daik a a dį esan eiksmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis), olgaini
po el seman inio conc e amien o įga usį nomen abs ac um būdingą eikšminį
a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, shykš us, gobšus homb e; galas (LkŽe) → lie.
nuo-kana *‘ ai, qué causa mue e (kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) al en e medad
ne ios, epilepsia (LkŽe) lie. mã as 4 ‘muy con agiosa epidémica (pes is); es a
en e medad epidémica; m i i s, m i i m a s (LkŽe; ska džius i 442, 454)), . y. da inio
es uc u alis sandas esp. p ae . nuolėmė doybinės signi icaciones kai á. Min
subs ė o. lie. ‘pabaiga, mi is, supona usio kanas subs . lie. kanybà ‘sudjiū ęs, liesas
homb e j ii 28 (ska džius (i 92) no ue cie o debido a su o igen), ma y , no puede sie i
ni con e b. lie. ks i ‘g ab i, p esus i, injus dien es; pijaje; ama li; come nos,
kąsniui ; ės i; dilgin i; g auž i (LkŽe), ni con e b. lie. ks i ‘sen i , expe imen a dolo ,
nopleuma, a gą, su ė i; ene paciencia, espe a ; is e i, is u ė i, pakel i (LkŽe)
(Lew 214215; gliwa ibd.), ma él e leja de ek y inę ly į con abso bbuo u šaknies -pa-:
subs . lie. kãpas 4 ‘luga , donde allecido es á en e ado; en ese luga sukcado zemių
kaubu ys; duobės i šus, kaubu ys (LkŽe; sob e su kilmę plačiau ž . PeŽ i 270271) +
su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas
L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228),
plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin manos y pie nas mo in i, pa a aisla ina se,
issigelbė i; / spu dė i; abaja du o; i di ícilmen e, kas is; muy si g i, se
leisgy iam; mo i , baig is, d ės i (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie. núokana (< p ae .
nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is) es no de e ba y as, sino denomina i ,
suponojonan p o osememą *‘ ai, qué lemia mi į esp. plan a de mue e. 3 . LIe.
PADAUKAS ‘ audonVi Šis
(LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)
(LbŽ 466) gliwa (2009: 87) lle a de e b. lie. padūk i, aunque señala: die Übe agung des
beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. acla ando a dly os de la
lengua li uanas nue osada ų al, ma y , es discu ido el nomb e de hongbo kilmę, uno
p idisponuojančių a gumen acinių ak o ių debe ía se signi icmanis jus i icamis,
be kazuis inės analizės pa yzdys.
ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip
El nomb e des e ungonimo es comple amen e cla amen e mo i ado po el
haybinio pama o, . y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis
d abužio k aš as, pažemė, palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); ano inių
mo e iškų ma škinių apa inė pa e, s e blės; a la pa ed del edi icio nuožulniai adap ada len a ( esp. lie.
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
143diskusinės publikacijos / discussion pape s
dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su
-al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł-
nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966:
164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesalas, acklo o,
an klodė ( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . codd a,
pe o pasaba y en iejosos eldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais
apaugęs kalnelis lie /. aukà, sac ias ‘ . p. (más ejemplos ž . Zinke ičius 1966: 102, 164)
(dėl lie. aukà ž . Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku
pailgin o k i 608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi y despues pailgin i ma škiniai
nč (ska džius i 252), . y. econs uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u
s ( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas
‘nelygaus, a u k š l ė o ko o hongybas, ma ojon i šio ko as apšepęs (L e iX 343).
Teniendo en cuen a es o, se puede cau elosamen e conje a , que es e i onimo
a ibuible a la lexicina skolinių de sla ų kalbų y da ybinei denomina y ų g upei.
4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių
ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė
(HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS
‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)
Ling is iniu cu iosus se puede ing esa el in en o de expaiškin i i onimų lie. on e ais, posainis kilmę (ž .
gliwa 2009: 8788), ma palab as analizándose aplicando a omis inio mé odo de análisis. po lo an o ne axiadas
LkŽ suda y ojos e o es, pe o p esen ados kazuis iniai no sólo bal os, sino y g iegos lengua leksemų
ap ašai. y no especialis a a cla o, que 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis
d abužio k aš as, pažemė, palankas), que LkŽ suda y ojų, ma y , e óneamen e ligado con lie. dial. padaũkas
‘išdykėlis, nenaudėlis (de e ba y as de e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i), ma él seman i icamen e con el
úl imo no puede se compa ado no coincida es os leksemos deno a inė y kono a inė e ė; lie. dial. padaũkas
secunda io -au ie oj del de i ino p ima io -alilius uo inas gausiais azeologiniais ejemplos, p esen ables
LkŽe: en padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė žymės, nė k apo;
padaũkais e i (iše i, nue i) logizmas ubagais sali i i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, alka a en caso de
‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais
‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo-
dos Li u ichas palab as da ybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojų au as esp. ‘pa e de la
opa, que se encuen a abajo y lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘ alka a
pejo a i é cono ación nulem a no e e en o ca ác e de peculia idades ( esp. dūkimo, šėlsmo, ma el que
dūks a, no es alka a), pe o socialines si uaciones, la cual uno designa ų s e n i, s u d u s y i d a b u ž i a i.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. on e ais ‘(bo .) g aižažiedžių
oLandas k egŽdys
amilia plan a de, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), ma y , no puede se asociado
con subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘plaza a la pa ed den o de la habi ación o desde el
ex e io ; aunque cuya pe i e ia, pa ibys (LkŽe), aunque ue alo a paša inė esp.
sul inga, anki esp. simila a densamen e adul as plan as isumo (sieną8), pe o
aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne-
g aižažiedžių (Composi ae) de la amilia s a u s ų miškų žolė aškuo oji (H. macula a) o
snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) pamišasocia y lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių
amilia plan as de gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino no de e b. lie. džiaũg is
kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a
kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo –
‘ u ė i džiaugsmą, aleg min is e k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘cas g ei egocijasi
cuan o djiugà ‘džiaugsmas; kas g ei júgiasi kuo (LkŽe)), como a i ma gliwa (ibd.),
indicando klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i,
džiaug is, g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Lsodo 1644), que no es án
elacionados gené icamen e, aunque con a iamen e nu gliwa (ž . adelan e), pe o
subs . lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama de šako ų eglaičių (Le V 316)
← lie. *džiu-ža-gas ‘ . p. (su segundo sando adicialinio -žaabso bcija; -ūsu umpėjimu
po sucedusios -žaeliminacijos esp. seman ines da ybinės sandų neu izacijos) <
*džiū -žagas ‘ . p. (dėl deybinio con o midad plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys (cu is
mucho mėšlo mina) ž . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i ‘da y is sausam, sausė i; kie ė i
ne enkan sulčių; des anece se e apo ando; ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie plan asus);
lys i, menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs . lie. žãgas 4 ‘plauke suk au a g an hecha de
hein, hays audų o ja ų, s i a, kūgis; (pl.) lo cual g an can idad, muchedad; sob e ka čių
kilnojamo echo, bajo el cual k ounamos heinaz, hays audai y k . ; malkų, i bų y pan.
ie u ė; juguiginys; guba; gegnių sunė imas; g ambus jaaga , abo, ama seca;
e ue zo de á boles y akų; nemažas žaga as, ša a (LkŽe) (plg. lie. dial. žãga as 3 b
‘šaku ė wi hou lapų, žaba as (k Ž ii
524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i
li n k u s i) žo l ė (hodėl ella y į a dijama como sausų miškų žolė (mene ada an e io men e)), y no ‘linksma
žolė p ecisamen e dicha cono ación a es a plan a a ibuye gliwa. Teniendo en cuen a, se puede
cau elosamen e adi ina , que y lie. on e ais e leju a hipe oniminį e e en á y su cono ación:
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie.
sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų papuošalas; 8 Plg. seman inio lie. sena 1 ex ensionalą: ‘pa e e ical del edi icio;
sus supe icies desde den o o desde el ai e; (pl. p k.) sob e edi icio, ins i ución; al a obs ución,
pa ícula; e ical kieno no s xoninis pa i šius; pama inė debido en e g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i,
dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis;
ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
145disusinas publicacións discussion pape s al de íos pok aščiais c ean i zolė,
suponuojan es s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia, como
ažušals upė, p išienau si e ý n o, es o in ie no se á kuom po kel u om klo b m
(LkŽe), . y. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a
1, kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; abajis
bo inos; (keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) djiugūnė (Hypochoe is) ndŽ;
LbŽ (LkŽe), ambién asocia i , ma y , da ybiamen e y seman i icamen e sie inas con
subs . lie. djiugūné hipe oniminiu e e en u subs . lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių
o a, e iama de šako ų eglaičių, i. y. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo semema, po lo
que econs uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, que kaišomas, pinamas, e iamas (<
p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b. lie. dial. káinio i
samanos, pakulos o qué o o bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž; ‘d augau i, bičiuliau i j;
‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i
‘si g i, negaluo i g g (LkŽe) des e accionmajo dio da ybinė sujeja con bo anikos
nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium
M (LkŽe), . y. ybą alimen inančioji pa e, suda y a kondi o ų sankaupos) →
*posainis ‘ . p. (su -ukabso bcia).
džiaug is y g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Ls 1644) elación e imológica puede
a i ma se que en e es os lekseminioų no hay nada en común, excep o p ae inio. πο-, ma g . ποχοιρίς es
no de e b. g . χαίρειν ‘džiaug is, aleg min is; se pa en in am, pe o subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po šelis,
ma ciko ías ( ūkažolės) šaknia aisiais y lapais (Ls 1732) alimen ados animales (Le iV 29).
esla os, pamo iui in e p e en es e g eikų e má, us oja unos zooniminé mo ologina
seman ina i onimo es uc u a e lexojančius palab as: . dial. рыло с в и ное трава
‘Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), po lo que . dial. свинникъ, поросятникъ
‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) a uo ini no como uzualiniai, sino hib idiniai
kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko-
no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą.
5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas
(FESTUCA)
Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83)
como de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘sp esa con los pies, yp i; e igi piją, es o is,
apoya se piijos; pa a ib a de con a spalių; a a , minkš i ; p us i pako, paminum;
i , pasosniuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i); suponujada uzema ‘a u g a l a
s, a s p a u s m i n d y mu i. al explicación gliwos se ía más c eíble si el au o del
adamien o p esen a a las co espondien es ob as (p e-
152 ac a Linguis ica
oLandas k egŽdys
Li huanica LXIVLXV
(Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) ue on p oducidos pin os; ‘pakalnu ės semema, al
pa ece , sie ina con es e lelijín (Liliaceae) amilia de plan a he bácea žiedynų
išsidės imu (Le XXi 367) esp. e icalu paspi imu, emenančiu be žo šakų nuspi imu;
debido a es a ca ac e ís ica los á boles de be žinių amilia (Be ulaceae) nus i usios
aso osos šakelėmis en canciones popula es se con o man con pob eza y ga gu (Le ii
443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš inių šeimos mul i iame is
o namen inis plan a (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4
‘plokščias, plynas, liggus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimilaciones),
ma és e ankš inių amilia del isius plokščia ankš is (L e Viii 426);
3) lie. paliepsnis ‘(bo .) al plan a es < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4
‘ugnis, kylan i de degancio daik o e k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) meno
paukš is giesmininkas audona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė (E i hacus
ubecula); (bo .) g aizdikinių amilia plan a de los b illan es colo ados žiedais,
na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541);
4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku-
uego a is LkŽ suda y ojos e óneamen e a ibuidoas lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bo .)
a auga,纣ala, isauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek an o, nedaug cl i; en a en g ado
de subi ; 2. palp i ‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a o ąs as, ans ie o
ske sai g io į o a oelį pasa i i; jun o al ío, ecze o o illo en el agua adap isy a len a
a sis o i, la bian o andenį semian (LkŽe)) leksiniam seman iniam lizdui: lie. dial.
paliepa ‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl okių ki imų plačiau ž .
Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž . anks esnį eks ą), ma és e
plan a žiedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u j u a p a š k y i (Le XX 23);
5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (ape a); ‘smilgūnė
(E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia
caespi osa) (LkŽe; ambién é Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dėl su ž .
k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė
su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); cas al o y delgado; miglė (Poa); lend ūnas
(Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe);
6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) és e plan a aisius dėžu ė (L e iX: 595),
ma y , sie as con lazdyno iešu u. Es os ejemplos ambién muy impo an es de
denominaciones de plan as con p ae . pa- suba ybinio modelo de e minació e lejan
los deadjek y inis y denomina i is ipos, y no gliwos pos ulado ninguna ejemplos
neilius io as de e ba y inis (!!!). al o mulao é puede basa se y ne a
accionmajodinio da ybos undá e lek uojan es (ž . gliwa 2009: 84) análisis
mo ologine de nomb es i onimų Li uáneos y la ios (ž . adelan e).

y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
153disusinas publicaciones discussion pape s /
6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an as
(CUSCUTA); y Pa aisas
(LYCOPODIUM); ūg is akaŽoLė (POLYGONUM
AVICULARE)
Lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i ización) < p ae . lie. pa- + a d j. lie.
d akas, -à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘bue as
cabezas, gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘apodin is p isiim i, pe siim i,
ecep i us; alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) y
k .), y no di ec amen e sie i con e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų,
be o mį); se nusi ęsusiam; įs i; uelo i izd ikusiam; con amina , di undi ; i , ilk is;
lup i žie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp is i; pak a i se; ne a kingai ayuda ,
d opes i; yso i se di undiusiam; se nusi ęsusiam, ply ė i; aspe gi , di undi ; g ian
pasūni ies i, ex i ies i; izg o i, pasi emp i (LkŽe), como sugie e gliwa (ibd.); lie.
šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium) šùnd aikas 1 ‘ . p. (LkŽe) como dos
a dažodžių (!!!) dū inį explicó ya kazimie as būga ( i 219)).
7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis
Pun os ŠeiMos muchosMe is
MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu
y sPygLiŠkais LaPeLiais
(LYCOPODIUM)
Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis amilia pa aisinos mul idiame is plan a de los bosques šako u s iebeliu y
spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .)
šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 has a šiol kildinamas de poliseminio e b. lie.
iẽs i17 ( iks16 da plg. /ā kamienų g e ybės (apie ales mo ologinių a ian ų genezę plačiau ž . k egždys
2010: 51 58) a ian e subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o ą eas e n aukš aičių u eniškių
pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman inio ex ensionalą: ‘da y i iesų, ende ei a , compa a ; ens i,
elgin i; kiš i, a in i; ens i; ens i, p os i po qué, conjun ando dos lados; klo i en la supe icie; a egi a ,
da klojė i, klo i (pa alą); desplegados cub i, caub i; asy i, klo i; cub i ko capasniu, klo i; ęs is, d iek is
duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i,
(plg. ( e l.) Pa aisai po ie a iẽsias kl ); se besi ęsiančiam, nusid iekusiam, yso i; suda , agž i, cis e ,
ėž i, k i; du dy i, g iau i, enk i (an ie a); k is i, i s i, iū i, pul i; b uscamen e c ece , s ieb is;
ęs is, uk i; con inua is, deslinqui ; i ápido, co e , conduci ; sma kly abaja , kib i en
da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe).
154
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai
su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19
(j . smoczyński 2007: 675676), suponuojanñas 4 sememas, inkančias basadosi i onimo cono ación seman ina
(ž . 19 išnašą): 1. ‘ci a , ma de a me io pa aiso (Lycopodium cla a um) espo os p epa ados paba s ai
izšu imams cu i a (ž . Le XXii 150; ambién éase kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is según la mo ología de la
plan a, i. e. spo o i o iebas изсидестęs bajo ie a, išsiшakoja alš ai enc eip omi šakelėmis (Le ibd.); 3.
‘ i s i isilgam, ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma plan a es puošnus, se u iliza pin i ainikams (Le
ibd.), cuyos sólo d i (1, 4) suponuo inos subs . lie. pã aisas, ma 2 y 3 sememos no hay ca ac e ís ica e b. lie.
pý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i seman inio ex ensionalą: ‘hacia cuan o más di ec o, e dadin i; abaja bus
pai sė i, ex i ies i, dus elė i; a kiš i, puel i, is ies i; qué hace longi ud, pega , ado na ; o e dė i, pe ęs i,
pe emp i pe qué, conjun ando dos pa es; p a k l o i, i š s k l e i s i k l o j ė i s; expulsos ayuda ; paklo i
(pa alą); desplegados cub i , en ol e ; naka a , pad ica , aplega ; espucia , es iecia ; ply ė i, įso i, se
nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą hace ,
ma anca , ma a , ma ala , acuchilla , acuchilla ; pasi emp i, paaug i; pak i i, pasuki, pasidu (LkŽe). 19 Plg. e b.
lie. aisý i seman inio ex ensionalą: ‘šalin i gedimus, hace qué o a ap opiama usa ; hace la adecuada
conducción, eliminando las inigualidades; hace , pa a que sea iesos; shalin i agagas, skyles, lopi i; shali i
e o es, no icslumus, apsi ikimus, nesklandumus; in e minío palab a sus i ui po palab a de la común inesa;
naikin i, sob e i i in i (nege o es); mejo i i qué p as ą, pašlijusį; hace mejo , mejo a ; hace más
uc í e o, e ąse o; g y d y i; plombuo i (dan į); saludos, gy i; es ablece a luga (išni imą); masajua ,
in i (sp andą); iebė i, s o ė i; hace o denkingá, ligų, ap ucien e; (ligin i), limpia ; de cie a mane a pukua ,
ado iniua , hace šukuoseną; desa olljus ies i, sp eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i e s
i s; maneja , p ižiū ė i; ele a agojan ce e s á; do o i, da inė i, limpia ; a ianza , legisla ; iš i (knygą);
dė i supe io es, aplankus; dė i en ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai , n 123, LLd
iii 275 (g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); lle a ė i, ilkė i; equipa con opa; cub i i, ies i; p epa a se
guiais, guošnas p endas; p u o š i, g a ž i n i k u o; p opo ciona apa encias he mosu a; hace , ab ica
alguna cosa; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį y e c.); qué hace a cie o guano, o mula ;
ca ga , c ia ; de los sonos o ma cie a uni o midad; edi ica , s a ydin i (s a inio); izdi binė i (juokus,
izdaigas, nemalonumus y e c.); šmeiž i, apkalbinė i; p epa a , p epa a ( iagens, cuales ac i idades,
acon ecimien o); in en a , que e ė i, c eí, p e e (cómo hace ); ap oė i comienzos, eikš is jun amais
da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam
da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is;
p esagios de algún u u o enómeno; maneja , p epa a (pada gą, he amien as, o a qué una he amien a)
pa a ik os usa , usa ; miklin i, mankš in i; concilia ; dė i el ca o inio en el nidlo del a ma de uego; p epa i
sėjai, abaja (zemę); cuida , iek is; p opo ciona , adqui i , comp a ; acum i, k au i, dė i; cuida se de que
donde en ek ų, ue a acep ado; kel i ( es u es, pokylį); o ganiza se, p epa a ; ag upa , ecoge se; (į aplica
aci į); e e i eque ida di ecme; en e medad, dolo ); codicios come nos, ki s i; puš i, dauži i; anula ;
ca angiai im i, plėš i, lup i (LkŽe).
g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie
20
Plg. e b. lie. pý i seman inio ex ensionalą: ‘pašalin i gedimus, hace ap o pa a usa ; pada yklaidas,
i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i
apsi ikimus, nesklandumus; elimina nege o es; mejo a qué en as ėjusío, ne ikusío; pa ullin,
pe auklė i; expigied a ; cu a ; u ž p l o m b u o i (d a n in o); p a s e i k i, p a g y i; a s a y i (i š n i i
m ą); desmasajea , esbo a ; nupenė i, nuše i; pa iebė i; en g y i j ė g ų, a s i g a u i; hace o denkingá,
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
155diskusines publicacións discussion pape s de el cual pod ía se kildalizado mencionado
kamieno da inys (jei es o de e ba y as) (ž . 20 iznašą /). Sin emba go, la uzualización de
la unción e apé ica supond ía hipe onimo ‘plan a cu a i a econs ucción, que poco
es plausible debido a poco alo a maco e apé ico de la plan a, i. e. con ella a ados
sólo as o nos de la piel de o igen exogénica, neg ėsę a la biológica exis encia humana,
a pa aisu a inčiumi (L. anno inum) nuoma is (Le ibd.). Sin emba go p ecisamen e la
úl ima enmiiso ipo de į a dijimas lie. šùnd aika ‘ . p. suponúa plan a mo ológicas (plg.
g i ėnienė 2006: 183), y no a ojamosios cono acional alo es impo ancia, i. i.
suponuo inišliaužimo, ilkimosi pažemiu kono a y ai, ma ‘pa aiso (Lycopodium) s iebas
es el p incipal gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a a šniū ininkė, que
debido a šliaužiančio s iebo simila a [...] pa a i s ą ais inį miškų augalą ilgu išsid iekusiu
s iebu (g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas ees uc u ación ambién dudo ino, ma
leksemas seman ino ex ensionalas ales signi ica i os ne e ek uya. hipo zė, ne a es o
kamieno de e ba y as de e b. lie. pý i (apie al da ybos ipoa plačiau é. ska džius i
2636), dudao ina po es e accionmajo dio edinių da ybinio modelo y seman ína alo
sucesión, i. i. e lek uojami nomen ins umen i denominainimai: lie. dial. pã aisas ‘į ankis,
į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b) ‘į anis, disposi i oas š;
‘(col.) pilla , se i comhymai j. bal . (LkŽe). de dicho i onimo se puede explica
ácilmen e en base al ya mencionado noasocia i o
21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo-
ligų, ap o; hace iesų, es i is i; ex i ies i izilgam; a egla , acla a , plan a ; paklo i (lo ą, pa alą);
ado na se, es i kse (d abužiais); cambia se kuo; apuoš i; hace qué cosa; o ma se, apa ece ; nu ies i
(kelią); za e i ( o ą, ga dą y e c.); susuk i, sh au i (lizdą); qué hace a cie a pau a, o mula ; cons ui
(cons uc i o); ins ala , equipa ; įku i, įs eig i; p epa a se, compone ; p epa a (palį, bebida, ėdesį, e c.),
se i ; ab ica po equé ipo de abajo, asun o; a i icialmen e, po p e ende hace ; hace se kokiam;
es i con qué, apa ece a qué, ingi ; hace incon eniencia; pasi aiky i; pa aiky i, pakliū i ku ; ocu i ;
p epa a , p epa a (pa a accionm, ac i idades, acon ecimien o); disi ui , expedi , sali ik o i (LkŽe).
ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą,
į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką
kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i
ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i;
21 Plg. plan a mo ológicas es uc u as suponuo us k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘pa e del
c ecimien o, ma can i ejiniams aus i, pluoš as, plaušas; ejinyl ejido; cie o (pluoš o) can idad,
žiupsnis; (bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i
da žų pik žolė y (di o apo oninio g ado) ya menė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas
(Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) y gene inos sus a s o c i a y u s: subs .
lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi muje , paleis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as homb e, pliuškis /; la gošis,
iz įsėlis (LkŽe).
Es osos seman inos ni eles de asignación es i inemen e impo an e, ma algunos in es igado es
asocia i us oma in e p e a como p ima ios de e ba i us, aunque ellos ac uo ini como
denomina i ai, plg. lie. pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) elaciona con ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. adá ška
156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojancio segundo el seman inio da ybinio
oLandas k egŽdys
nomb es de plan as con p ae . pa- di e en es po ipú, mo y uo iná o maliais signos
ex e nos ( isicos) quebbios e e: es as lūpažiedžių (Labia ae) amilia de hie olés
šliaužiančiosios amažolės (G. hede aceae) s iebas22 es panašus a pa aisą (g i ėnienė
ibd., . y. la pa e p incipal de o igen an ina u al de la plan a el exsidės imas
ho izon ales y las co espondien es hojas de mo ología nulimia de los nomb es de dos
especies de plan as supon pa alelinas de seman em y es uc u a mo ológica ( esp.
lieg. d. i nė s d a ėkės nomen. álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj. lie. alkùs, - 4 ‘ ą
s u s, a m p u s, minkš as, clampus, cin žus; l i a u n a s, l a n k s u s, s ang us, el as i n
g a s; lexks us, inklus (pp . sob e homb eų, pa e del cue po); nelans us, neskalus,
du o, cin žingo; escalpus, g uzdos; pe ezoso, ne anguso; gli us, lipus, i š as; ue e,
pe du us, desdee e mingos (apie homb e, gy ulį); ku i ilgai nož ūks a, malži (apie
ka ę) (LkŽe) + su . -a -) lyčių egzis a imą.
Habiendo, se puede a e e a a i ma que lie. pã aisas ‘Lycopodium es ne de e ba y as, o d e n o m i n a y a
s, a uo inas como hipe no malismos (con šaknies -ai ie oj šako u s iebeliu y spygliškais lapeliais
e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs .
lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas
(Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie.
ąsùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; du o;
peños; ilgai besi ęsian is, unkan is (LkŽe) o subs . lie. esa 4 ‘sà( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li au, ę
si ny s; ko ejecución, hacin o ykimas, énsimas o énsimasis adelan e (LkŽe) subs . lie. pa sa (scom.) 1, pa ąsà
3b ‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; a s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę cono ación: Tė as pa ąsa, ma ina pamplė,
aikai čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos con espales, ob enidos linus
i ando P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘cas mucho plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), y gliwa (2009: 84) lo explica y
como eiksmažodinį edinį de e b. lie. akš i ‘pus i polškan į ga są, ba škė i; conduci con aminando;
suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i, pagliaudi a ; paplepė i,
dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’.
pa aukš i (LkŽe), y como denonamina y ą de subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius e škà 4 ‘ . p. (LkŽe),
aunque leksemą a ibuye de e ba y ų poklasiu.
22 Plg. subs . lie. co ecisaniai 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo inių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Las
úl imas de e ba y ai de e b. lie. esasý i ‘paėmos po algo a ae , ampi i; ampi i, que olk ųsi, šliauž ų,
alkio i; empumiando e i mo e se alguna cual di eccimi, pe kėlinė i, pumdy i, auki i; kibin i, empumdy i,
asky i, kamuo i; cansa abajo; i a , i a de un obje o ue emen e sos enido o de di ícil acceso á un
obje o; empian ies i, klo i; di íciles de lle a , le an a ; di íciles de anspo a ; p os i, dels i, ilkin i;
ęs is e k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus po algo pa impčio i, a auky i; pamilž i; pasis umdy i,
pasibanš i; emando cuan o pa ampi a , pa illia ; pas umdy i; ecu i ; des oza ; empian pa ies i,
desca lo i; es iecia , es iji ; cuán ęsiamai a i; pasideng i, absid aiky i e k . (LkŽe).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
157diskusiones de publicacións discussion
pape s 8. LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS,
APDZIRES, APDZIRENES, APDZIU- / También
APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas
(LYCOPODIUM)
La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles
Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė has a šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384).
basado en ka lio Miūlenbacho ódyne (Me i 84) p esen ado ma e ial, puede spė i la ių
kalbos šnek ose sucesus i oniminę des e plan a nomb amien o panmiksiją
(ling is inę), būdingą y lie u ių šnek om. debido a Miūlenbacho indicado es a leksema
co espondencia de la lengua li uanas apgi ios ‘čeme ys (Ve a um) se puede hace
p elaidá sob e di e en es especies de nomb es de plan as hipe onimización (pagal 1-o
doybinį seman inį lokalizacji ipą), plg. lie. dial. a gi ‘ oks m i š ko plan a (Lycopodium
selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘a gi inis ó pelkinis pa aisas (Le XXii 150), aunque Vi kausko (dūnŽ
ibd.) indicomi ilius aciniai leksemos pa yzdžiai suponoja čeme io (Ve a um)
cono ació el lysčiu de es e plan a (‘č e m e y č i ų andeniu) naikinamos u ėlės (!!!).
i onimos miximien o nulėmė, ma y , locacinis iden iškumas, i. e. luga de c ecimien o
bosque (pa aiso), pamiškė čeme io (plg. apdzias auguo p ie žu me ž uos un suo
līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . i. če m e y s au ga p a mi šk ės e y es l a ba i pan us aš į
pa ai) y uzua linė są, ma bo h plan as son ais iniai, sólo u ilizados pa a a a
di e en es en e medades. aigi de es a palab a e imologica analizė nesudė inga: la.
apdzias *‘pagi io, pamiškės plan as esp.
pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(zymi daik ą, es ando al ededo algo) + con b s . la. dzia
(dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). po lo an o gliwos (ibd.) eiginys, ne a es e
denomina i es eiksmažodinis edinys, ac uo inas como liaudies e imologijos ejemplo.
9 . aPibend iniMas sob e la base dada umpa examinación de i onimien os análisis, se
puede sin ese os adhe i a albe ui osin, su o mula osi a las in e p e aciones
an asmago ías esp. kazuis ines a gumen os eigin7 (199: 73): [...] esol iendo
complejos p oblemas de desa ollo de la mo ología, es necesa io enuncia a los
mé odos de es udio a omis inos y cuya compa ación con o os indoeu opeos, los
da os, ni los mo i os de su desa ollo, pueden lle a a menudo a kklys elius. cada
lengua de hecho ha de se in es igado desde el pun o de is a de esas lenguas (o
a mės) sis emá icos in e elaciones, sus con ex os de consumo y desde el pun o de
is a p agma ics en busca de sus cambios in ínsecos mo i os de la p opia lengua
(a a mės) sis ema.

158
oLandas k egŽdys
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
10 . iŠVados
10.1. ac o esencial, de e minan e leksemų e imologinės analizės di ección
mé odo econs ucciniu-p agma iniu dis inguida la pa e de palab a menos
signi ica i a que iene de e minación.
10.2. Maajúsima ausencia de la pa e de palab a apibend in a esp. o malusis
al e nan econs uo inas, basado seman emų alo uzusu. 10.3. es ablecida la
siguien e ación i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) li uanas y la ias:
10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amilia plan aas (Malachium) ← *pas-iu- -enis (su
adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas (
lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nú
‘okanaskė inių amilia plan as enenosas (Cicu a) ← p ae . desde- + subs . lie.
dial. kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . desde- + lie.
ka-pa-na ‘pabaiga, mue eis (← *‘aquello, que lemia mi į esp. plan a de
mue e);
10.3.3. subs . lie. padauca ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie.
dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o hongas < adj. lie.
dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas
← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas (su
-al- > -au-, p opio de los p és amos);
10.3.4. lie. on e ais ‘g aižažiedžių amilia plan a, džiugūnė (Hypochoe is) <
*pasie- y-nis ‘ oks (-ia) como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė <
p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papušalas; al he ba que c ece
ibe eños de íos;
10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘el que kaišomas,
pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i
‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip sí, am
ka ui, p as ai); ‘sieno a pius kamšy i samanos, pakulos o qué o o y k . ( subs .
lie. kainė ‘(bo .) Co emium, i. e. la pa e ungą alimen ado a, suda y a kondi o ų
sankaupos); *‘nisplan a que c ece paupyje esp. en luga es húmedos < op. lie.
10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi-
dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su -ijabso bcija i -a- > -o-, plg. lie.
pa-eje ys ‘ ie a jun o al lago op. lie. (zem.) Pó-že ė ‘pueblo ce ca de au agės) <
op. *Paminijys ‘ ie o ė jun o Minijos ės < op. lie. (zem.) Pomenie (= Paminijės)
‘6 de la zona jun o Minija i e , al oes e de Ža ėnai y al no e de
ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ <
lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų
ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs .
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
159diskusinas publicaciónciones discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p.
(subs an i ización) < adj. bl. *nemuna- ‘aquello, a lo cual ca ac e iza luga
húmedo;
10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė,
c eciendo sólo en šešėling luga es, pamiškėse, pagi ios, ki imų luga es, i. e. allí,
donde hay medžių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas
‘augalo, á bol liemuo, iebas y k . ; 10.3.8. lie. palpš is palepš is ‘ankš inių šeimos
daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) ← *palkš is ‘a plan a, sub andinan e
pokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos) < p ae . lie. pa- + adj.
lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, igugus;
10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a
‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) <
p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i de degančio daik o lie. liepsnẽlė
‘(bo .) plan a de la amilia g aizdikinių con heladas de colo es b illan es,
uego ana (Lychnis);
10.3.10. lie. pad aica ‘b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė
(Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas;
10.3.11. lie. pã ais ‘spo inis de la amilia pa aisinos mul idiame is plan a miškų šako u
s iebeliu y spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipe no malismos (su šaknies -ai ie oj
e imologinio -ą-), sie inas con subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo inis amilia pa aisinos
mul idiame is plan a de los bosques šako u s iebeliu y spygliškais lapeliais
(Lycopodium) < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo)
adj. lie. ąsùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, no upa; elasingas, alkus,
cin žingas, neskalus y k . ; 10.3.12. la dial. apdzias, apdzi as, apdzi es, apdzi enes,
apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a kazim ie as. Rink iniai esc i os 13,
aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ +
subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’.
componé Z. Zinke ičius. Vilnius:
Es adoybna poli ická a ědecká li e a u y yda la, 19581961.
dŽūn Vi kauskas Vy au as. No e eas e n dūnininkų šnek ų dicciona . Vilnius:
Mokslas, 1976.
iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. El ex o de
München: ancke Ve lag, 1959–1969.
la publicación es el siguien e: be n und k Ž iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os
dicciona io 12. Vilnius: Ins i u o de la Lengua Lie u ių, 20082009.
160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os
oLandas k egŽdys
dicciona . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, La Ž Lie u os TSR
Adminis a i o- e i o iale padalinimo žinynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns .
2008.
Li auisches e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech ,
1976 .
Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla,
1953–1985 .
19621965.
LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny lengua li ewskiego. wilno: P in e
Polyglo , 2007.
LkŽe Dicciona io de la lengua Li u ias. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o ( . 120, 19412002).
Acceso en In e ne : www.lkz.l .
LP iŽii Dicciona io de apellidos Li uáneos 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell hen y
geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i: ame ican book
company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 113.
Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu alodas ā dnīca 14,
ed. jānis endzelīns. : minis e ia educa i a ( . 1), ondos cul u ales ( . 24), 19231932.
Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. P ūsų lenguaje e imologías dicciona io 14. Vilnius:
Mokslas ( . 1), Mokslo y enciklopedías edi o ial ( . 2, 3), Mokslo y enciklopedías
ins i u o de publicación ( . 4), 19881997.
ska džius iV ska džius P anas. Rink iniai esc i os 15, p epa é albe as osinas.
Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI
wieku 15. w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984.
БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. B. A. Введенский. Moscú:
Большая советская энциклопедия, 1969–1981.
Dal iiV Da ль Владими р. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14.
Москва: Русский язык, 1989–1991.
Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений. S.-
Pe e sbu gъ: Просвщенie, 1896. P eображенский iiV P eображенский
Alexande Григорьевич. É imo-
логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–
1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3).
y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai
(e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika)
161diskusinės publikacijos / discussion pape s
СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург):
Наука, 1965–2009.
Фасмер iiV Фасме р Мак с. E imological словарь русского языка 14. Moscú:
Прогресс, 1986–1987.
ЭСЯ iXXXii E imológico dic a ь славянских языков 132, отв. o den. O N.
Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005.
Li e a u a bale ičien ė j a nina 1995: lo a y auna. Lie u os k aš as. kaunas: Li e ae
uni e si a is, 4563.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai y p iesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza
powszechna.
bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London &
new yo k: ou ledge.
bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o
Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal os idiomas
sonsi y o mas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os imp en a.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki
bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia
dziennika Poznańskiego.
gliwa be ndas 2002: nomb es de plan as nuokana ‘cicu a Vi osa L. y nuokanis ‘ oks glybas,
Lac a ius u pis weinm. en lenguas Li uanas. Onomasiology Online 3, 17. gliwa be nd 2009:
P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und
Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790.
gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel
(Fes uca spp.). Bal u iloloģija 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma-
ni a iae 6, 112132.