Rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika)

137diskusinės publikacijos / discussion pape s oLandas k egŽdys Ins i u o de lenguas Lie u ių Di ecciones de es udios: compa a i ji bal ų y o os indoeu opeos lenguas g ama ica, bal ų eligija y mi ologija, šal inio y a. eas e n baL ų i oniMų Mo eMinio skaidyMo yPa uMai (e ninės ŽodŽių iden i ikacijos P obLeMa ika) Mo phological segmen a ion peculia i ies o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical iden i ica ion opics o he lexemes) bal is o y indoeu opeis o P o eso iaus aLbe o osino (19382010) ememo ación: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e ( i us Li ius). ano ación a ículo des inado a eas e n bal os i onimos mo eminio spli imo submo os exclusimo peculia idades analiza , sus e imologinei aidai discu i . La de e minación de la pa e de la palab a con meno signi icado se alo a como un ac o esencial, decidiendo la di ección de la análisis e imológica de leksemos. La es uc u a mo ema se analiza, basado no a omis inio, pe o econs uccinio-p agma inio mé odo. econs ujibles palab a la meno desc ipend in ija pa e esp. o malusis al e nan ecob an, basado p idisponuojancio ac o del seman emų alo es uzusu. P esen eza es os i onimos mo ología ( esp. e imologinė) análisisé: lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amilia plan a (Malachium), lie. núokana ‘skė inių amilia plan a enenosa (Cicu a), lie. esMiniai Ve odŽias: i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya compui as, asocia i os, apelia i os. keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya compound, associa i e, appella i e. 138 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum), lie. lími eis oLandas k egŽdys ‘g aižažiedžių amilia plan a, džiugūnė (Hypochoe is) lie /. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is), lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a), lie. palpš is palepš is ‘ankš inių šeimos mul idiame is o namen inis plan a (Cy isus), lie /. dial. paliepa ‘diggioji nas u ė (T opaeolum majus), lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium), ūg is akažolė (Polygonum a icula e), i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also, e ymological e alua ion o he eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he s uc u al e ges o mo pheme is lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles ‘pa aisas (Lycopodium)’. anno a ion he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies, handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance o he e ymological analysis o he wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h econs uc ion-p agma ic me hod in opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as o mal al e na i e s uc u al elemen is based on he seman eme signi ican alue. hese Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o a genus decand ia digynia (Malachium), Li h. núokana ‘cowbane (Cicu a), Li h. padauca ‘o ange-cap bole us (Leccinum au an iacum), Li h. on e ais ‘ca s ea (Hypochoe is) Li h. posanis ‘di o, Li h. póminis ‘ escue (Fes uca), Li h. pamienis ‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a), Li h. palpš is palepš is ‘bean e oil (Cy isus), Li h. dial. paliepa ‘g ea indian c ess (T opaeolum majus), Li h. pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss (Lycopodium), kno g ass (Polygonum a icula e), Li h. pã aisas ‘club-moss (Lycopodium), La . dial. apdzias apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu- apdzi uzales ‘club-moss (Lycopodium). / 0 . ĮVadas la de e minación de la pe enencia de palab as e ninas acos umb ó basadaí p incipio sine ge inio lingüís ico de in es igación, i. i. se ealiza basado o malio (ski ingų ide. lenguas leksinio seman inio lizdo pe eniones es ablecimien o) y p ag ma i n io esp. d a y bi ni o (iden iškos o simila es mo ologicas es uc u a de elemen os de exis ación) mé odos de análisis compa ado. po an o es udiando di e sos lexemas de g upos seman ínicos mo ológicos (así mismo y i onimus), ellas a menudo de e minuojan según el daybinį poklasį (p im inis e od, edinys (p e iksinis, su iksinis, leksinis), dū inys) (plačiau ž . u bu is 249: 181183, 188194, 1978262, 279291). Da ybinio poklasio de e minacia iene signi icados decidiables al es ablecimien o del o igen de la palab a (no impo a, a qué pe íodo lexicónico caposni es e se a ibuye), ma mo ológico y e imológico ni eles en algunas en iendas de lenguao y os a menudo se in e p e an como de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 139diskusines publicacións discussion pape s Recien emen e publicuo a nemaža ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), ski ų bal ų i onimų e imologijai ap ašy i, en los cuales leksemų da ybinės analizės p incipios in e p e ados logo ėjos p incipą, ma ie oj de alios aplicando s uk u ū inės palab a sclaidos p esen an i in menkaiuo i, asocia i emi a gumen es one icos homo onos p ielaid (suponuo a omis inio) me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai. 1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) i onimas lie. pas ẽnis 2 ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, M 1, namas iz spä la . i . pas a ‘ eig, nudeln (gliwa 2009: 87). al hipó esis se ía o almen e admisible si i . pas a ‘ ešla, maca onai, LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi- pi agai is; pas a; modo, ca ác e ; (med.) pulpa e lejuo ų i oniminę cono ación. sin eso, be ndo gliwos eiginys, e e en u, pe o así no, plg. ėly . lo. pas a (pas um) 108b ‘ ešla (le. cyas o) (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a; įda y a iš a (nie meye 1976: ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu 770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė con uzualine kono acija no puede se asociada, ma es a plan a del genso de hie bas de la amilia g azdikinių es enenosa, po lo que como p oduc o alimen icio nicuén oo ado (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422); e dad, eas e n sla ų ( usų) muy a amen e u ilizado (S. g aminea) como o amásis a omasis p epa a as nuo ūkio (Анненковъ 1878: 343), sin emba go gene almen e con es e nomb e į a dijami nuodingieji plan as: . коньский вех (Анненковъ ibd.) . вех ‘nuokana (Cicu a), . конобой (( . конь ‘a klys + . убой ‘ske dimas, pjo imas), umas курья курячья слпотавистых aklumas esp esp. iš ak ib (Анненковъ ibd.). Los e ec os a macodinámicos de es a hie ba muy cla amen e se desp ende usų posakiu: Уверяют, что коровы тра- ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева- ju i en b e e ojo l eваю e ė (СРНГ iV 207), . y. C een que jolė ac ei no pe judica has a que ella no degus a sus dulžios chascas, de la cual p asiu n a y ápidamen e pas impa. na izuan e e ec o de es a plan a lėmė sin agminio su įnominijimo . pjáная трa a ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S. g aminea) (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) apa ición. 1P imasis al bo aninio e má ienda Žolynas. Pa e II. Li uano plan as de dicciona io y plan as de aislas (Vilnius, 1906) señaló kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie lo plačiau ž . Le XVii 527529), i. i. se puede spė i, que al leksema pudo se u ilizada y ų aukš aičių kupiškėnų plo e. 140 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV del neu odinamico e ec o jolės lie u ių šnek ose a menudo oLandas k egŽdys į a dijamas ka madhā aya ipo dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė ‘di inė mė a (Men ha a ensis)2 M sus p epa ados ue on des inados a los ne ios acina , a los espasmos elaja se (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių amilia allebinis, b an as (Cuscu a) j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių amilia allebinis plan a, audoklė (Ly h um salica ia) M (LkŽe); ‘galinsoga (Galinsoga (pas a as es una plan a a ej ín de la ame ina la ynas con inen e plačiau ž . Кернеръ фонъ- ‘paшėlęs, g ei įpyks an is žmogus ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. césol 4 ‘plan a, cuya pa e a e aína no cuemjada y in ie no sunyks an i; plan as alimen icias que edían los animales; plan as que cub en quiso á ea, su cobe a; de es e ege al como especie de alimen o; plan a que enga alguna Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp. lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas, šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds; impo ancia p ác ica; semillas de di e sas plan as; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) esos a i s a ž o l i ų a n p i l a s a nu o i a s; (pl.) bu ų ais ; (pl.) plan as comes ibles; (pl.) ce emonias asignadas plan as (LkŽe)4), cuya conno ación, ma y , e óneamen e in e p e a au elija g i ėnienė (2006: 172)5, ma i onimo mo ologinė seman inė es uc u a suponida no uncional p opiedad labai isli pik žolė, spa čiai plin an i y di ícilmen e ex inguida (lg i ėnienė ibd be y), a macodinaminių sabių hace ma isiológico e ec o, sus p iėdė iai apsinuodyda o (L e ii 250), y del minulkio b an o C ‘. epi hymum ue ab icado p epa ado con a melancholías (Анненковъ 1878: 118). ales s uk- ‘ okia mo ológicas en dilgėlę simila , pe o no deu ian e he olė; galinsoga (?) guobai (k Ž ii 56). po lo que se puede cau elosamen e conje a , que lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium) puede se in e p e ado como da inys de la lengua li uanas, es inas desde *pas-iu- -enis (su adicialinio -iuabso bcija, plg. lie. dial. i ià 3a ‘ i imas, bu imas a 1883, 2 Plg. subs . lie. siù žolė 1 ‘(bo .) di inė mė a (Men ha a ensis) M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus) š. ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė (LkŽe). 3 Pa yškin os a ealinių punk ų y ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) son in eg alios (lokalizacijos aspek u) examinados leksemų paplimo dialek inėje zonaje espec o, i. i. di e en es mo ologinės s uk ū as palab as suponuoja da ybiškai pi minę y secunda inę o mas. 4 a ealinę palab as, cuya dialec ís ica localización dispues a p oblemai no es in o ma i i, seman inio ex ensionalo de e minació z . LkŽe. 5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium) k p, pasiù opė ‘ . p. akm da ybinė seman inė es uc u a nulem a del e ec o de la plan a en el o ganismo humano o animal, i. e. juo apsinuodijus, i mamen e suciudinama cen inė ne ų sis ema, člo ek a si apk a i l s a (g i ėnienė 2006: 170171). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 141 discussion pape s de la publicación diskusinas 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem; ‘modo de ida, condición Vdk, up, P n, j; ‘biog a ía de ida, biog a ía š. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gy én-sen-a 1 ‘modo de ida BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.) + (an inis) su . *-en- (apie él más ampliamen e é. ska džius i 234237), y no i alikų ešlos nomb amien o po lo an o al gliwos spėjimas, ma y , es ko eguo inas de esencia. 2. LIe. NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos eningo augaLas (CICUTA) ‘(bo .) skė inių šeimos eningo plan a (Cicu a) bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) nomb e, no nomb e ni e ns o aenkelio (Lew) ni wojciecho smoczyńskio nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1 (LeŽ) en los dicciona ios e imologicos de las lenguas li o as, gliwos (2002: p ae . 3) se in e p e a como nuoi šaknies -kan edinys, la cual, spėjimo au o us opinión, suponuoja e b. lie. kanó i/kãno i b s ‘naikin i, asesina ; kamuo i, kankin i g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mo i Pns, Lzd; ‘alks an , p as ai ilkin , a g i, kamuo is M, mš; ‘ algy i con ape i o, epė i Lnk (LkŽe). hipózesis au o ious econs ujidas sememes *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, cla o, seman i icamen e ikė inos cono ación de plan a enenoso ilus a . Sin emba go al conėjimo no puede c ee se debido a la al a de análisis mo ológica (gliwa (2002: 35) p opo ciona incluso es mane as de explicación del o igen des e i onimo: 1) p ae . nuo- + -kan-; 2) p ae . desde- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesėkmingo aenkelio (Lew 216) in en o basados i e b. lie. kanó i kilmę (ž . adelan e)); 3) *nuok- + su . -an-), que y de e mina es e palab a zis uo i; expe imen a , sob e i i ; es a en un de e minado luga ; ene pas ogę, p ieglaudą (LkŽe) (ž . būga ii 68; ska džius i 229); e dad, P anas ska džius (i 548) le an ó menkai a gumen uo ą hipó esis, ne a es e eiksmajodis es denomina i is iz lie. dial. i eà. an sólo con ales samp o a imien os no se puede po una azón muy simple ex emadamen e limi ado lie. dial. i eà i i in amplio e bus. lie. gy én i consumo aiškios e imologijos paiešką). 6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg- a ealo ( . y. en odas las li ians a mėse y pa a mėse (!!!)). po eso con ié en deci que lie. dial. ← i eà lie. gy énsena sang ąžinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (ska džius i 229)) e lexía, cuya abso bcinė ly is lie. dial. i ià ninguna mane a puede se in e p e ada como e b. lie. i ién i unda , ma ul imoji ly is denomina i is adj. lie. gý as, -à 3 ‘ e in is ida, i iendo, nomié ęs; no du miendo, no du miendo, nubudęs, a sikėlęs (LkŽe; debido a su o igen plačiau é. Lew 154155), i. i. suponuo ina eiksmažodžio denomina i ė semema ‘ i am быть, plg. iden iško da ybinio modelio ejempla es: adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan es, pob es, liūdna, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us; žiau us (LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, pobu din i; gailė i, lamen es au i; amenaza , eng osa ; queųs is, dejuo i, bėdo i, gailė is; amenaza ; osu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i y k . (ž . ska džius i 549). 142 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV basado en leksema es uc u al undada daybinea ca ego ía econs ucción, se puede spė i es e daik a a dį esan eiksmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis), olgaini po el seman inio conc e amien o įga usį nomen abs ac um būdingą eikšminį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, shykš us, gobšus homb e; galas (LkŽe) → lie. nuo-kana *‘ ai, qué causa mue e (kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) al en e medad ne ios, epilepsia (LkŽe) lie. mã as 4 ‘muy con agiosa epidémica (pes is); es a en e medad epidémica; m i i s, m i i m a s (LkŽe; ska džius i 442, 454)), . y. da inio es uc u alis sandas esp. p ae . nuolėmė doybinės signi icaciones kai á. Min subs ė o. lie. ‘pabaiga, mi is, supona usio kanas subs . lie. kanybà ‘sudjiū ęs, liesas homb e j ii 28 (ska džius (i 92) no ue cie o debido a su o igen), ma y , no puede sie i ni con e b. lie. ks i ‘g ab i, p esus i, injus dien es; pijaje; ama li; come nos, kąsniui ; ės i; dilgin i; g auž i (LkŽe), ni con e b. lie. ks i ‘sen i , expe imen a dolo , nopleuma, a gą, su ė i; ene paciencia, espe a ; is e i, is u ė i, pakel i (LkŽe) (Lew 214215; gliwa ibd.), ma él e leja de ek y inę ly į con abso bbuo u šaknies -pa-: subs . lie. kãpas 4 ‘luga , donde allecido es á en e ado; en ese luga sukcado zemių kaubu ys; duobės i šus, kaubu ys (LkŽe; sob e su kilmę plačiau ž . PeŽ i 270271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mi is, baimė umbonys (aly aus .) (ž . ska džius i 228), plg. e b. lie. kãpano i kapanó i ‘gulin manos y pie nas mo in i, pa a aisla ina se, issigelbė i; / spu dė i; abaja du o; i di ícilmen e, kas is; muy si g i, se leisgy iam; mo i , baig is, d ės i (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie. núokana (< p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is) es no de e ba y as, sino denomina i , suponojonan p o osememą *‘ ai, qué lemia mi į esp. plan a de mue e. 3 . LIe. PADAUKAS ‘ audonVi Šis (LECCINUM AURANTIACUM) subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) (LbŽ 466) gliwa (2009: 87) lle a de e b. lie. padūk i, aunque señala: die Übe agung des beg i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel [...]. acla ando a dly os de la lengua li uanas nue osada ų al, ma y , es discu ido el nomb e de hongbo kilmę, uno p idisponuojančių a gumen acinių ak o ių debe ía se signi icmanis jus i icamis, be kazuis inės analizės pa yzdys. ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip El nomb e des e ungonimo es comple amen e cla amen e mo i ado po el haybinio pama o, . y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . padalaq) 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas ( ‘padu kas (ska džius i 161)); ano inių mo e iškų ma škinių apa inė pa e, s e blės; a la pa ed del edi icio nuožulniai adap ada len a ( esp. lie. y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 143diskusinės publikacijos / discussion pape s dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su -al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł- nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p. (LkŽe; Zinke ičius 1966: 164) < bl . kané ; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os za iesalas, acklo o, an klodė ( esp. kald as) lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė < bl . codd a, pe o pasaba y en iejosos eldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘š en ykla, medžiais apaugęs kalnelis lie /. aukà, sac ias ‘ . p. (más ejemplos ž . Zinke ičius 1966: 102, 164) (dėl lie. aukà ž . Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku pailgin o k i 608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi y despues pailgin i ma škiniai nč (ska džius i 252), . y. econs uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u s ( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, a u k š l ė o ko o hongybas, ma ojon i šio ko as apšepęs (L e iX 343). Teniendo en cuen a es o, se puede cau elosamen e conje a , que es e i onimo a ibuible a la lexicina skolinių de sla ų kalbų y da ybinei denomina y ų g upei. 4 . LIe. PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė (HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS ‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS) Ling is iniu cu iosus se puede ing esa el in en o de expaiškin i i onimų lie. on e ais, posainis kilmę (ž . gliwa 2009: 8788), ma palab as analizándose aplicando a omis inio mé odo de análisis. po lo an o ne axiadas LkŽ suda y ojos e o es, pe o p esen ados kazuis iniai no sólo bal os, sino y g iegos lengua leksemų ap ašai. y no especialis a a cla o, que 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas), que LkŽ suda y ojų, ma y , e óneamen e ligado con lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis (de e ba y as de e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i), ma él seman i icamen e con el úl imo no puede se compa ado no coincida es os leksemos deno a inė y kono a inė e ė; lie. dial. padaũkas secunda io -au ie oj del de i ino p ima io -alilius uo inas gausiais azeologiniais ejemplos, p esen ables LkŽe: en padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė žymės, nė k apo; padaũkais e i (iše i, nue i) logizmas ubagais sali i i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, alka a en caso de ‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais ‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo- dos Li u ichas palab as da ybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojų au as esp. ‘pa e de la opa, que se encuen a abajo y lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘ alka a pejo a i é cono ación nulem a no e e en o ca ác e de peculia idades ( esp. dūkimo, šėlsmo, ma el que dūks a, no es alka a), pe o socialines si uaciones, la cual uno designa ų s e n i, s u d u s y i d a b u ž i a i. 144 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV subs . lie. on e ais ‘(bo .) g aižažiedžių oLandas k egŽdys amilia plan a de, džiugūnė (Hypochoe is) LbŽ, M (LkŽe), ma y , no puede se asociado con subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘plaza a la pa ed den o de la habi ación o desde el ex e io ; aunque cuya pe i e ia, pa ibys (LkŽe), aunque ue alo a paša inė esp. sul inga, anki esp. simila a densamen e adul as plan as isumo (sieną8), pe o aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne- g aižažiedžių (Composi ae) de la amilia s a u s ų miškų žolė aškuo oji (H. macula a) o snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) pamišasocia y lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių amilia plan as de gen is (Hypochoe is) P, LbŽ (LkŽe), kildin ino no de e b. lie. džiaũg is kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo – ‘ u ė i džiaugsmą, aleg min is e k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. djiùgas ‘cas g ei egocijasi cuan o djiugà ‘džiaugsmas; kas g ei júgiasi kuo (LkŽe)), como a i ma gliwa (ibd.), indicando klaidingą seman inį da ybinį a i ikmenį g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is, g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Lsodo 1644), que no es án elacionados gené icamen e, aunque con a iamen e nu gliwa (ž . adelan e), pe o subs . lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama de šako ų eglaičių (Le V 316) ← lie. *džiu-ža-gas ‘ . p. (su segundo sando adicialinio -žaabso bcija; -ūsu umpėjimu po sucedusios -žaeliminacijos esp. seman ines da ybinės sandų neu izacijos) < *džiū -žagas ‘ . p. (dėl deybinio con o midad plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys (cu is mucho mėšlo mina) ž . ska džius i 435) ← e b. lie. dji i ‘da y is sausam, sausė i; kie ė i ne enkan sulčių; des anece se e apo ando; ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie plan asus); lys i, menkė i; si g i djio a (LkŽe) + subs . lie. žãgas 4 ‘plauke suk au a g an hecha de hein, hays audų o ja ų, s i a, kūgis; (pl.) lo cual g an can idad, muchedad; sob e ka čių kilnojamo echo, bajo el cual k ounamos heinaz, hays audai y k . ; malkų, i bų y pan. ie u ė; juguiginys; guba; gegnių sunė imas; g ambus jaaga , abo, ama seca; e ue zo de á boles y akų; nemažas žaga as, ša a (LkŽe) (plg. lie. dial. žãga as 3 b ‘šaku ė wi hou lapų, žaba as (k Ž ii 524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i li n k u s i) žo l ė (hodėl ella y į a dijama como sausų miškų žolė (mene ada an e io men e)), y no ‘linksma žolė p ecisamen e dicha cono ación a es a plan a a ibuye gliwa. Teniendo en cuen a, se puede cau elosamen e adi ina , que y lie. on e ais e leju a hipe oniminį e e en á y su cono ación: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia) como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų papuošalas; 8 Plg. seman inio lie. sena 1 ex ensionalą: ‘pa e e ical del edi icio; sus supe icies desde den o o desde el ai e; (pl. p k.) sob e edi icio, ins i ución; al a obs ución, pa ícula; e ical kieno no s xoninis pa i šius; pama inė debido en e g . ποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis; ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 145disusinas publicacións discussion pape s al de íos pok aščiais c ean i zolė, suponuojan es s a u s o au g a l o esp. s a u s o s ž o l ė s kono a ą, plg. / Reikia, como ažušals upė, p išienau si e ý n o, es o in ie no se á kuom po kel u om klo b m (LkŽe), . y. suponuo ina ‘k aiko semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys kél u a 1, kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; abajis bo inos; (keik.) gal ijas (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) djiugūnė (Hypochoe is) ndŽ; LbŽ (LkŽe), ambién asocia i , ma y , da ybiamen e y seman i icamen e sie inas con subs . lie. djiugūné hipe oniminiu e e en u subs . lie. dial. djiugas ‘žago inė žemaičių o a, e iama de šako ų eglaičių, i. y. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo semema, po lo que econs uo ina ly is *po-su-ka ‘inis as, que kaišomas, pinamas, e iamas (< p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i b ž, Ppl, j e b. lie. dial. káinio i samanos, pakulos o qué o o bŽ 208; ‘painio is, pin is b ž; ‘d augau i, bičiuliau i j; ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i ‘si g i, negaluo i g g (LkŽe) des e accionmajo dio da ybinė sujeja con bo anikos nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium M (LkŽe), . y. ybą alimen inančioji pa e, suda y a kondi o ų sankaupos) → *posainis ‘ . p. (su -ukabso bcia). džiaug is y g . ποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies plan a (Ls 1644) elación e imológica puede a i ma se que en e es os lekseminioų no hay nada en común, excep o p ae inio. πο-, ma g . ποχοιρίς es no de e b. g . χαίρειν ‘džiaug is, aleg min is; se pa en in am, pe o subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; po šelis, ma ciko ías ( ūkažolės) šaknia aisiais y lapais (Ls 1732) alimen ados animales (Le iV 29). esla os, pamo iui in e p e en es e g eikų e má, us oja unos zooniminé mo ologina seman ina i onimo es uc u a e lexojančius palab as: . dial. рыло с в и ное трава ‘Cicho ium In ybus L. (Анненковъ 1878: 98), po lo que . dial. свинникъ, поросятникъ ‘Hypochoe is (Анненковъ 1878: 173) a uo ini no como uzualiniai, sino hib idiniai kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko- no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą. 5 . LIe. PMINIS ‘(bo .) e aiČinas (FESTUCA) Lie. póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca) ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83) como de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘sp esa con los pies, yp i; e igi piją, es o is, apoya se piijos; pa a ib a de con a spalių; a a , minkš i ; p us i pako, paminum; i , pasosniuo i (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp i); suponujada uzema ‘a u g a l a s, a s p a u s m i n d y mu i. al explicación gliwos se ía más c eíble si el au o del adamien o p esen a a las co espondien es ob as (p e- 152 ac a Linguis ica oLandas k egŽdys Li huanica LXIVLXV (Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) ue on p oducidos pin os; ‘pakalnu ės semema, al pa ece , sie ina con es e lelijín (Liliaceae) amilia de plan a he bácea žiedynų išsidės imu (Le XXi 367) esp. e icalu paspi imu, emenančiu be žo šakų nuspi imu; debido a es a ca ac e ís ica los á boles de be žinių amilia (Be ulaceae) nus i usios aso osos šakelėmis en canciones popula es se con o man con pob eza y ga gu (Le ii 443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš inių šeimos mul i iame is o namen inis plan a (Cy isus) (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4 ‘plokščias, plynas, liggus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl olimosios asimilaciones), ma és e ankš inių amilia del isius plokščia ankš is (L e Viii 426); 3) lie. paliepsnis ‘(bo .) al plan a es < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4 ‘ugnis, kylan i de degancio daik o e k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) meno paukš is giesmininkas audona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė (E i hacus ubecula); (bo .) g aizdikinių amilia plan a de los b illan es colo ados žiedais, na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541); 4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku- uego a is LkŽ suda y ojos e óneamen e a ibuidoas lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bo .) a auga,纣ala, isauga (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek an o, nedaug cl i; en a en g ado de subi ; 2. palp i ‘p ilip i po apačia > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a o ąs as, ans ie o ske sai g io į o a oelį pasa i i; jun o al ío, ecze o o illo en el agua adap isy a len a a sis o i, la bian o andenį semian (LkŽe)) leksiniam seman iniam lizdui: lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė ← *paliep-sn-a (-snabso bcija (dėl okių ki imų plačiau ž . Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž . anks esnį eks ą), ma és e plan a žiedai ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u j u a p a š k y i (Le XX 23); 5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (ape a); ‘smilgūnė (E ag os is); lend ūnas (Calamag os is) pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia caespi osa) (LkŽe; ambién é Le XXiii 339; XiV 385386) < p ae . lie. po- (dėl su ž . k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); cas al o y delgado; miglė (Poa); lend ūnas (Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica) (LkŽe); 6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a) (LkŽe) és e plan a aisius dėžu ė (L e iX: 595), ma y , sie as con lazdyno iešu u. Es os ejemplos ambién muy impo an es de denominaciones de plan as con p ae . pa- suba ybinio modelo de e minació e lejan los deadjek y inis y denomina i is ipos, y no gliwos pos ulado ninguna ejemplos neilius io as de e ba y inis (!!!). al o mulao é puede basa se y ne a accionmajodinio da ybos undá e lek uojan es (ž . gliwa 2009: 84) análisis mo ologine de nomb es i onimų Li uáneos y la ios (ž . adelan e). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 153disusinas publicaciones discussion pape s / 6 . LIe. PADRAIKA ‘(bo .) b an as (CUSCUTA); y Pa aisas (LYCOPODIUM); ūg is akaŽoLė (POLYGONUM AVICULARE) Lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) (subs an i ización) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. d akas, -à 4 ‘išsid iekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘bue as cabezas, gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘apodin is p isiim i, pe siim i, ecep i us; alpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) y k .), y no di ec amen e sie i con e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų, be o mį); se nusi ęsusiam; įs i; uelo i izd ikusiam; con amina , di undi ; i , ilk is; lup i žie ę esp. e b. lie. pad iẽk i ‘pasp is i; pak a i se; ne a kingai ayuda , d opes i; yso i se di undiusiam; se nusi ęsusiam, ply ė i; aspe gi , di undi ; g ian pasūni ies i, ex i ies i; izg o i, pasi emp i (LkŽe), como sugie e gliwa (ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium) šùnd aikas 1 ‘ . p. (LkŽe) como dos a dažodžių (!!!) dū inį explicó ya kazimie as būga ( i 219)). 7 . LIe. PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis Pun os ŠeiMos muchosMe is MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu y sPygLiŠkais LaPeLiais (LYCOPODIUM) Lie. pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis amilia pa aisinos mul idiame is plan a de los bosques šako u s iebeliu y spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .) šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea) j b, j (LkŽe)16 has a šiol kildinamas de poliseminio e b. lie. iẽs i17 ( iks16 da plg. /ā kamienų g e ybės (apie ales mo ologinių a ian ų genezę plačiau ž . k egždys 2010: 51 58) a ian e subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), a o ą eas e n aukš aičių u eniškių pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman inio ex ensionalą: ‘da y i iesų, ende ei a , compa a ; ens i, elgin i; kiš i, a in i; ens i; ens i, p os i po qué, conjun ando dos lados; klo i en la supe icie; a egi a , da klojė i, klo i (pa alą); desplegados cub i, caub i; asy i, klo i; cub i ko capasniu, klo i; ęs is, d iek is duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i, (plg. ( e l.) Pa aisai po ie a iẽsias kl ); se besi ęsiančiam, nusid iekusiam, yso i; suda , agž i, cis e , ėž i, k i; du dy i, g iau i, enk i (an ie a); k is i, i s i, iū i, pul i; b uscamen e c ece , s ieb is; ęs is, uk i; con inua is, deslinqui ; i ápido, co e , conduci ; sma kly abaja , kib i en da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe). 154 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19 (j . smoczyński 2007: 675676), suponuojanñas 4 sememas, inkančias basadosi i onimo cono ación seman ina (ž . 19 išnašą): 1. ‘ci a , ma de a me io pa aiso (Lycopodium cla a um) espo os p epa ados paba s ai izšu imams cu i a (ž . Le XXii 150; ambién éase kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is según la mo ología de la plan a, i. e. spo o i o iebas изсидестęs bajo ie a, išsiшakoja alš ai enc eip omi šakelėmis (Le ibd.); 3. ‘ i s i isilgam, ies is = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo, ma plan a es puošnus, se u iliza pin i ainikams (Le ibd.), cuyos sólo d i (1, 4) suponuo inos subs . lie. pã aisas, ma 2 y 3 sememos no hay ca ac e ís ica e b. lie. pý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i seman inio ex ensionalą: ‘hacia cuan o más di ec o, e dadin i; abaja bus pai sė i, ex i ies i, dus elė i; a kiš i, puel i, is ies i; qué hace longi ud, pega , ado na ; o e dė i, pe ęs i, pe emp i pe qué, conjun ando dos pa es; p a k l o i, i š s k l e i s i k l o j ė i s; expulsos ayuda ; paklo i (pa alą); desplegados cub i , en ol e ; naka a , pad ica , aplega ; espucia , es iecia ; ply ė i, įso i, se nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą hace , ma anca , ma a , ma ala , acuchilla , acuchilla ; pasi emp i, paaug i; pak i i, pasuki, pasidu (LkŽe). 19 Plg. e b. lie. aisý i seman inio ex ensionalą: ‘šalin i gedimus, hace qué o a ap opiama usa ; hace la adecuada conducción, eliminando las inigualidades; hace , pa a que sea iesos; shalin i agagas, skyles, lopi i; shali i e o es, no icslumus, apsi ikimus, nesklandumus; in e minío palab a sus i ui po palab a de la común inesa; naikin i, sob e i i in i (nege o es); mejo i i qué p as ą, pašlijusį; hace mejo , mejo a ; hace más uc í e o, e ąse o; g y d y i; plombuo i (dan į); saludos, gy i; es ablece a luga (išni imą); masajua , in i (sp andą); iebė i, s o ė i; hace o denkingá, ligų, ap ucien e; (ligin i), limpia ; de cie a mane a pukua , ado iniua , hace šukuoseną; desa olljus ies i, sp eis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i e s i s; maneja , p ižiū ė i; ele a agojan ce e s á; do o i, da inė i, limpia ; a ianza , legisla ; iš i (knygą); dė i supe io es, aplankus; dė i en ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą) ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai , n 123, LLd iii 275 (g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); lle a ė i, ilkė i; equipa con opa; cub i i, ies i; p epa a se guiais, guošnas p endas; p u o š i, g a ž i n i k u o; p opo ciona apa encias he mosu a; hace , ab ica alguna cosa; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį y e c.); qué hace a cie o guano, o mula ; ca ga , c ia ; de los sonos o ma cie a uni o midad; edi ica , s a ydin i (s a inio); izdi binė i (juokus, izdaigas, nemalonumus y e c.); šmeiž i, apkalbinė i; p epa a , p epa a ( iagens, cuales ac i idades, acon ecimien o); in en a , que e ė i, c eí, p e e (cómo hace ); ap oė i comienzos, eikš is jun amais da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is; p esagios de algún u u o enómeno; maneja , p epa a (pada gą, he amien as, o a qué una he amien a) pa a ik os usa , usa ; miklin i, mankš in i; concilia ; dė i el ca o inio en el nidlo del a ma de uego; p epa i sėjai, abaja (zemę); cuida , iek is; p opo ciona , adqui i , comp a ; acum i, k au i, dė i; cuida se de que donde en ek ų, ue a acep ado; kel i ( es u es, pokylį); o ganiza se, p epa a ; ag upa , ecoge se; (į aplica aci į); e e i eque ida di ecme; en e medad, dolo ); codicios come nos, ki s i; puš i, dauži i; anula ; ca angiai im i, plėš i, lup i (LkŽe). g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie 20 Plg. e b. lie. pý i seman inio ex ensionalą: ‘pašalin i gedimus, hace ap o pa a usa ; pada yklaidas, i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i apsi ikimus, nesklandumus; elimina nege o es; mejo a qué en as ėjusío, ne ikusío; pa ullin, pe auklė i; expigied a ; cu a ; u ž p l o m b u o i (d a n in o); p a s e i k i, p a g y i; a s a y i (i š n i i m ą); desmasajea , esbo a ; nupenė i, nuše i; pa iebė i; en g y i j ė g ų, a s i g a u i; hace o denkingá, y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 155diskusines publicacións discussion pape s de el cual pod ía se kildalizado mencionado kamieno da inys (jei es o de e ba y as) (ž . 20 iznašą /). Sin emba go, la uzualización de la unción e apé ica supond ía hipe onimo ‘plan a cu a i a econs ucción, que poco es plausible debido a poco alo a maco e apé ico de la plan a, i. e. con ella a ados sólo as o nos de la piel de o igen exogénica, neg ėsę a la biológica exis encia humana, a pa aisu a inčiumi (L. anno inum) nuoma is (Le ibd.). Sin emba go p ecisamen e la úl ima enmiiso ipo de į a dijimas lie. šùnd aika ‘ . p. suponúa plan a mo ológicas (plg. g i ėnienė 2006: 183), y no a ojamosios cono acional alo es impo ancia, i. i. suponuo inišliaužimo, ilkimosi pažemiu kono a y ai, ma ‘pa aiso (Lycopodium) s iebas es el p incipal gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a a šniū ininkė, que debido a šliaužiančio s iebo simila a [...] pa a i s ą ais inį miškų augalą ilgu išsid iekusiu s iebu (g i ėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas ees uc u ación ambién dudo ino, ma leksemas seman ino ex ensionalas ales signi ica i os ne e ek uya. hipo zė, ne a es o kamieno de e ba y as de e b. lie. pý i (apie al da ybos ipoa plačiau é. ska džius i 2636), dudao ina po es e accionmajo dio edinių da ybinio modelo y seman ína alo sucesión, i. i. e lek uojami nomen ins umen i denominainimai: lie. dial. pã aisas ‘į ankis, į aisas (dūnŽ 249) (su . *-l edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b) ‘į anis, disposi i oas š; ‘(col.) pilla , se i comhymai j. bal . (LkŽe). de dicho i onimo se puede explica ácilmen e en base al ya mencionado noasocia i o 21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo- ligų, ap o; hace iesų, es i is i; ex i ies i izilgam; a egla , acla a , plan a ; paklo i (lo ą, pa alą); ado na se, es i kse (d abužiais); cambia se kuo; apuoš i; hace qué cosa; o ma se, apa ece ; nu ies i (kelią); za e i ( o ą, ga dą y e c.); susuk i, sh au i (lizdą); qué hace a cie a pau a, o mula ; cons ui (cons uc i o); ins ala , equipa ; įku i, įs eig i; p epa a se, compone ; p epa a (palį, bebida, ėdesį, e c.), se i ; ab ica po equé ipo de abajo, asun o; a i icialmen e, po p e ende hace ; hace se kokiam; es i con qué, apa ece a qué, ingi ; hace incon eniencia; pasi aiky i; pa aiky i, pakliū i ku ; ocu i ; p epa a , p epa a (pa a accionm, ac i idades, acon ecimien o); disi ui , expedi , sali ik o i (LkŽe). ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą, į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i; 21 Plg. plan a mo ológicas es uc u as suponuo us k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘pa e del c ecimien o, ma can i ejiniams aus i, pluoš as, plaušas; ejinyl ejido; cie o (pluoš o) can idad, žiupsnis; (bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium) d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i da žų pik žolė y (di o apo oninio g ado) ya menė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) LbŽ (LkŽe) y gene inos sus a s o c i a y u s: subs . lie. pad ái ka 1 ‘iš i kusi muje , paleis u ė pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as homb e, pliuškis /; la gošis, iz įsėlis (LkŽe). Es osos seman inos ni eles de asignación es i inemen e impo an e, ma algunos in es igado es asocia i us oma in e p e a como p ima ios de e ba i us, aunque ellos ac uo ini como denomina i ai, plg. lie. pa á ška pa é ška ‘B iza media g i ėnienė (2006: 61) elaciona con ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie /. adá ška 156 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nuojancio segundo el seman inio da ybinio oLandas k egŽdys nomb es de plan as con p ae . pa- di e en es po ipú, mo y uo iná o maliais signos ex e nos ( isicos) quebbios e e: es as lūpažiedžių (Labia ae) amilia de hie olés šliaužiančiosios amažolės (G. hede aceae) s iebas22 es panašus a pa aisą (g i ėnienė ibd., . y. la pa e p incipal de o igen an ina u al de la plan a el exsidės imas ho izon ales y las co espondien es hojas de mo ología nulimia de los nomb es de dos especies de plan as supon pa alelinas de seman em y es uc u a mo ológica ( esp. lieg. d. i nė s d a ėkės nomen. álka a ‘ alkūnas (ska džius i 336) ← adj. lie. alkùs, - 4 ‘ ą s u s, a m p u s, minkš as, clampus, cin žus; l i a u n a s, l a n k s u s, s ang us, el as i n g a s; lexks us, inklus (pp . sob e homb eų, pa e del cue po); nelans us, neskalus, du o, cin žingo; escalpus, g uzdos; pe ezoso, ne anguso; gli us, lipus, i š as; ue e, pe du us, desdee e mingos (apie homb e, gy ulį); ku i ilgai nož ūks a, malži (apie ka ę) (LkŽe) + su . -a -) lyčių egzis a imą. Habiendo, se puede a e e a a i ma que lie. pã aisas ‘Lycopodium es ne de e ba y as, o d e n o m i n a y a s, a uo inas como hipe no malismos (con šaknies -ai ie oj šako u s iebeliu y spygliškais lapeliais e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs . lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas (Lycopodium) Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie. ąsùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; s ela in g as, a lk us, di žingas, neskalus; du o; peños; ilgai besi ęsian is, unkan is (LkŽe) o subs . lie. esa 4 ‘sà( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li au, ę si ny s; ko ejecución, hacin o ykimas, énsimas o énsimasis adelan e (LkŽe) subs . lie. pa sa (scom.) 1, pa ąsà 3b ‘ a l k a a, bas ūnas, palaidūnas; a s l a, pa įsėlis (plg. i oniminę cono ación: Tė as pa ąsa, ma ina pamplė, aikai čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos con espales, ob enidos linus i ando P ng, d (LkŽe)23. Va1 ‘cas mucho plepa, a škia pa é ška 1 ‘ . p. (LkŽe)), y gliwa (2009: 84) lo explica y como eiksmažodinį edinį de e b. lie. akš i ‘pus i polškan į ga są, ba škė i; conduci con aminando; suduo i, kaukš elė i; plepė i, aukš i; če kš i esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i, pagliaudi a ; paplepė i, dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’. pa aukš i (LkŽe), y como denonamina y ą de subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius e škà 4 ‘ . p. (LkŽe), aunque leksemą a ibuye de e ba y ų poklasiu. 22 Plg. subs . lie. co ecisaniai 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo inių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Las úl imas de e ba y ai de e b. lie. esasý i ‘paėmos po algo a ae , ampi i; ampi i, que olk ųsi, šliauž ų, alkio i; empumiando e i mo e se alguna cual di eccimi, pe kėlinė i, pumdy i, auki i; kibin i, empumdy i, asky i, kamuo i; cansa abajo; i a , i a de un obje o ue emen e sos enido o de di ícil acceso á un obje o; empian ies i, klo i; di íciles de lle a , le an a ; di íciles de anspo a ; p os i, dels i, ilkin i; ęs is e k . (LkŽe) e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus po algo pa impčio i, a auky i; pamilž i; pasis umdy i, pasibanš i; emando cuan o pa ampi a , pa illia ; pas umdy i; ecu i ; des oza ; empian pa ies i, desca lo i; es iecia , es iji ; cuán ęsiamai a i; pasideng i, absid aiky i e k . (LkŽe). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 157diskusiones de publicacións discussion pape s 8. LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES, APDZIRENES, APDZIU- / También APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas (LYCOPODIUM) La. dial. apas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdzi u-zāles Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium) kilmė has a šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 8384). basado en ka lio Miūlenbacho ódyne (Me i 84) p esen ado ma e ial, puede spė i la ių kalbos šnek ose sucesus i oniminę des e plan a nomb amien o panmiksiją (ling is inę), būdingą y lie u ių šnek om. debido a Miūlenbacho indicado es a leksema co espondencia de la lengua li uanas apgi ios ‘čeme ys (Ve a um) se puede hace p elaidá sob e di e en es especies de nomb es de plan as hipe onimización (pagal 1-o doybinį seman inį lokalizacji ipą), plg. lie. dial. a gi ‘ oks m i š ko plan a (Lycopodium selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘a gi inis ó pelkinis pa aisas (Le XXii 150), aunque Vi kausko (dūnŽ ibd.) indicomi ilius aciniai leksemos pa yzdžiai suponoja čeme io (Ve a um) cono ació el lysčiu de es e plan a (‘č e m e y č i ų andeniu) naikinamos u ėlės (!!!). i onimos miximien o nulėmė, ma y , locacinis iden iškumas, i. e. luga de c ecimien o bosque (pa aiso), pamiškė čeme io (plg. apdzias auguo p ie žu me ž uos un suo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . i. če m e y s au ga p a mi šk ės e y es l a ba i pan us aš į pa ai) y uzua linė są, ma bo h plan as son ais iniai, sólo u ilizados pa a a a di e en es en e medades. aigi de es a palab a e imologica analizė nesudė inga: la. apdzias *‘pagi io, pamiškės plan as esp. pamiškiniai < p ae . la. ap- ‘(zymi daik ą, es ando al ededo algo) + con b s . la. dzia (dz e) ‘miškas (ž . Me i 555). po lo an o gliwos (ibd.) eiginys, ne a es e denomina i es eiksmažodinis edinys, ac uo inas como liaudies e imologijos ejemplo. 9 . aPibend iniMas sob e la base dada umpa examinación de i onimien os análisis, se puede sin ese os adhe i a albe ui osin, su o mula osi a las in e p e aciones an asmago ías esp. kazuis ines a gumen os eigin7 (199: 73): [...] esol iendo complejos p oblemas de desa ollo de la mo ología, es necesa io enuncia a los mé odos de es udio a omis inos y cuya compa ación con o os indoeu opeos, los da os, ni los mo i os de su desa ollo, pueden lle a a menudo a kklys elius. cada lengua de hecho ha de se in es igado desde el pun o de is a de esas lenguas (o a mės) sis emá icos in e elaciones, sus con ex os de consumo y desde el pun o de is a p agma ics en busca de sus cambios in ínsecos mo i os de la p opia lengua (a a mės) sis ema. 158 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV 10 . iŠVados 10.1. ac o esencial, de e minan e leksemų e imologinės analizės di ección mé odo econs ucciniu-p agma iniu dis inguida la pa e de palab a menos signi ica i a que iene de e minación. 10.2. Maajúsima ausencia de la pa e de palab a apibend in a esp. o malusis al e nan econs uo inas, basado seman emų alo uzusu. 10.3. es ablecida la siguien e ación i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) li uanas y la ias: 10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių amilia plan aas (Malachium) ← *pas-iu- -enis (su adicialinio -iuabso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas ( lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.) + (an inis) su . *-en-; 10.3.2. lie. nú ‘okanaskė inių amilia plan as enenosas (Cicu a) ← p ae . desde- + subs . lie. dial. kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas) < p ae . desde- + lie. ka-pa-na ‘pabaiga, mue eis (← *‘aquello, que lemia mi į esp. plan a de mue e); 10.3.3. subs . lie. padauca ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum) < subs . lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o (apšepusio) ko o hongas < adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) como padu kas ← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas (su -al- > -au-, p opio de los p és amos); 10.3.4. lie. on e ais ‘g aižažiedžių amilia plan a, džiugūnė (Hypochoe is) < *pasie- y-nis ‘ oks (-ia) como sie ynas esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papušalas; al he ba que c ece ibe eños de íos; 10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is) ← *po-su-kainis ‘el que kaišomas, pinamas, e iamas (su -ukabso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip sí, am ka ui, p as ai); ‘sieno a pius kamšy i samanos, pakulos o qué o o y k . ( subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, i. e. la pa e ungą alimen ado a, suda y a kondi o ų sankaupos); *‘nisplan a que c ece paupyje esp. en luga es húmedos < op. lie. 10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi- dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p. (su -ijabso bcija i -a- > -o-, plg. lie. pa-eje ys ‘ ie a jun o al lago op. lie. (zem.) Pó-že ė ‘pueblo ce ca de au agės) < op. *Paminijys ‘ ie o ė jun o Minijos ės < op. lie. (zem.) Pomenie (= Paminijės) ‘6 de la zona jun o Minija i e , al oes e de Ža ėnai y al no e de ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ < lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs . y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 159diskusinas publicaciónciones discussion pape s lie. / *po-ne-munis ‘ . p. (subs an i ización) < adj. bl. *nemuna- ‘aquello, a lo cual ca ac e iza luga húmedo; 10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a) ← *pa-ka-mienis ‘žolė, c eciendo sólo en šešėling luga es, pamiškėse, pagi ios, ki imų luga es, i. e. allí, donde hay medžių (su adicialinio -kaabso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas ‘augalo, á bol liemuo, iebas y k . ; 10.3.8. lie. palpš is palepš is ‘ankš inių šeimos daugiame is o namen i is plan a (Cy isus) ← *palkš is ‘a plan a, sub andinan e pokščias ankš is (su p-k- > p-pdėl olimosios asimiliacijos) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, igugus; 10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus) < ← *paliep-sn-a ‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas (-snabso bcija) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i de degančio daik o lie. liepsnẽlė ‘(bo .) plan a de la amilia g aizdikinių con heladas de colo es b illan es, uego ana (Lychnis); 10.3.10. lie. pad aica ‘b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e) < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas; 10.3.11. lie. pã ais ‘spo inis de la amilia pa aisinos mul idiame is plan a miškų šako u s iebeliu y spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipe no malismos (su šaknies -ai ie oj e imologinio -ą-), sie inas con subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo inis amilia pa aisinos mul idiame is plan a de los bosques šako u s iebeliu y spygliškais lapeliais (Lycopodium) < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus (hipe nomalizmo) adj. lie. ąsùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, no upa; elasingas, alkus, cin žingas, neskalus y k . ; 10.3.12. la dial. apdzias, apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziu-/apdzi u-zāles ‘paŠaL iniai būga iiii būg a kazim ie as. Rink iniai esc i os 13, aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ + subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’. componé Z. Zinke ičius. Vilnius: Es adoybna poli ická a ědecká li e a u y yda la, 19581961. dŽūn Vi kauskas Vy au as. No e eas e n dūnininkų šnek ų dicciona . Vilnius: Mokslas, 1976. iew Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. El ex o de München: ancke Ve lag, 1959–1969. la publicación es el siguien e: be n und k Ž iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os dicciona io 12. Vilnius: Ins i u o de la Lengua Lie u ių, 20082009. 160 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kŠŽ Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os oLandas k egŽdys dicciona . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, La Ž Lie u os TSR Adminis a i o- e i o iale padalinimo žinynas 2. Vilnius: Min is, Lew aenkel e ns . 2008. Li auisches e ymologisches Wö e buch, 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech , 1976 . Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 . 19621965. LeŽ smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny lengua li ewskiego. wilno: P in e Polyglo , 2007. LkŽe Dicciona io de la lengua Li u ias. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o ( . 120, 19412002). Acceso en In e ne : www.lkz.l . LP iŽii Dicciona io de apellidos Li uáneos 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i: ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). L e IXIII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 113. Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kā l is. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns. : minis e ia educa i a ( . 1), ondos cul u ales ( . 24), 19231932. Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. P ūsų lenguaje e imologías dicciona io 14. Vilnius: Mokslas ( . 1), Mokslo y enciklopedías edi o ial ( . 2, 3), Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación ( . 4), 19881997. ska džius iV ska džius P anas. Rink iniai esc i os 15, p epa é albe as osinas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku 15. w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984. БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. B. A. Введенский. Moscú: Большая советская энциклопедия, 1969–1981. Dal iiV Da ль Владими р. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14. Москва: Русский язык, 1989–1991. Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений. S.- Pe e sbu gъ: Просвщенie, 1896. P eображенский iiV P eображенский Alexande Григорьевич. É imo- логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910– 1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 161diskusinės publikacijos / discussion pape s СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург): Наука, 1965–2009. Фасмер iiV Фасме р Мак с. E imological словарь русского языка 14. Moscú: Прогресс, 1986–1987. ЭСЯ iXXXii E imológico dic a ь славянских языков 132, отв. o den. O N. Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005. Li e a u a bale ičien ė j a nina 1995: lo a y auna. Lie u os k aš as. kaunas: Li e ae uni e si a is, 4563. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai y p iesagė ieji helonimai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza powszechna. bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London & new yo k: ou ledge. bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal os idiomas sonsi y o mas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os imp en a. endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. : La ijas als s izde niecība. e zepki bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d uka nia dziennika Poznańskiego. gliwa be ndas 2002: nomb es de plan as nuokana ‘cicu a Vi osa L. y nuokanis ‘ oks glybas, Lac a ius u pis weinm. en lenguas Li uanas. Onomasiology Online 3, 17. gliwa be nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix paund ang enzendes im Li auischen und Le ischen. Bal is ica 44(1), 7790. gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel (Fes uca spp.). Bal u iloloģija 17(1/2), 6172. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma- ni a iae 6, 112132.