Rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika)

137diskusinės publikacijos / discussion papers roLandas kregŽdys L'istituto delle lingue Lietuvių Direzioni di ricerche scientifiche: comparativji baltì e altri indoeuropieti linguì grammatica, baltì religione e mitologia, šaltiniotyra. eastern baLtte fitoniMų MorfeMinio skaidyMo yPatuMai (etninės ŽodŽių identifikacijos ProbLeMatika) Morphological segmentation peculiarities of eastern baltic Phytonymes (ethnical identification topics of the lexemes) baltisto e indoeuropeisto Professoriaus aLberto rosino (19382010) mementoimui: huic versatile ingenium sic pariter ad omnia fuit, ut natum ad id unum diceres, quodcunque ageret (titus Livius). anotazione articolo destinato a rytų baltų fitonimų morfeminio scioglimento submorfų išskyrimo peculiaritàam analizzare, loro etimologinei raidai discutti. La determinazione della parte della parola con minore significato è valutata come un fattore essenziale, decidenzi leksemų etimologinės analizės kryptį. La struttura morfema viene analizzata, sulla base non atomistinio, ma ricostrcinio-pragmatinio metodo. ricostruitiji la parola più piccola apibendrintoji parte resp. formalusis alternant ricreati, sulla base pridisponuojančio fattore semantemų valori uzusu. Si fornisce queste fitonimų morfologica (resp. etimologica) analisiè: lie. pastẽnis ‘gvazdikinių famiglia pianta (Malachium), lie. núokana ‘skėtinių šeimos velingo pianta (Cicuta), lie. esMiniai VerodŽiai: fitonimas, submorfas, semantema, homofonas, karmadhāraya kompozitas, asociativ, apeliativ. keywords: Phytonym, submorph, semanteme, homophone, karmadhāraya compound, associative, appellative. 138 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV padaukas ‘raudonviršis (Leccinum aurantiacum), lie. frontiis roLandas kregŽdys ‘graižažiedžių famiglia pianta, džiugūnė (Hypochoeris) lie /. posanis ‘džiugūnė (Hypochoeris), lie. póminis ‘eraičinas (Festuca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dactylis glomerata), lie. palpštis palepštis ‘ankštinių šeimos daugiametis decorativinis planta (Cytisus), lie /. dial. paliepa ‘diggioji nasturtė (Tropaeolum majus), lie. padraika ‘brantas (Cuscuta), pataisas (Lycopodium), rūgtis takažolė (Polygonum aviculare), i.e. methodology of the submorphs discernment. also, etymological evaluation of the eastern baltic Phytonymes is presented. determination of the structural verges of lie. pãtaisas ‘sporinis pataisinių šeimos daugiametis miškų augalas šakotu stiebeliu ir spygliškais lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdziras, apdzires, apdzirenes, apdziŗu- / apdziru-zāles ‘pataisas (Lycopodium)’. annotation the article deals with the analysis of lexemes’ morphological segmentation peculiarities, morpheme is handled as the essential element, which is of the most importance of the etymological analysis of the words. the morpheme structure is tested in accordance with reconstruction-pragmatic method in opposition to atomistic. reconstruction of morpheme as formal alternative structural element is based on the semanteme significant value. these Phytonymes are analyzed: Lith. pastẽnis ‘a plant of a genus decandria digynia (Malachium), Lith. núokana ‘cowbane (Cicuta), Lith. padauca ‘orange-cap boletus (Leccinum aurantiacum), Lith. frontiis ‘cats ear (Hypochoeris) Lith. posanis ‘ditto, Lith. póminis ‘fescue (Festuca), Lith. pamienis ‘orchard grass (Dactylis glomerata), Lith. palpštis palepštis ‘beantrefoil (Cytisus), Lith. dial. paliepa ‘great indian cress (Tropaeolum majus), Lith. padraika ‘dodder (Cuscuta), club-moss (Lycopodium), knotgrass (Polygonum aviculare), Lith. pãtaisas ‘club-moss (Lycopodium), Latv. dial. apdzias apdziras, apdzires, apdzirenes, apdziuapdziruzāles ‘club-moss (Lycopodium) /. 0 . ĮVadas etninės parole appartenenza determinazione solitamente basatoi sinergetico linguistico studio principio, i. i. eseguito sulla base formalio (skirtingų ide. lingu. leksinio semantino lizdo appartenini determinazione) e p r ag ma ti n io resp. d ar y bi ni o (identiškos o similias morfologiche struttura elementi di esistenza) metodi di analisi comparata. perciò studiando vari lexemi di gruppi semantici morfologici (ma anche e fitonimus), queste spesso determinuojano secondo delibinio poklasį (primo verbo, vedinys (prefiksinis, sufiksinis, fleksinis), dūrinys) (più vedere urbutis: 181183, 188194, 249262, 1978279291). Darybinio poklasio determinazione ha decisivi significati alla determinazione dell'origine della parola (non importa, a che periodo strato lessico questo viene assegnato), mat morfologico e etimologico livelli in alcuni negozi di linguotyros spesso vengono interpretati come determinaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 139diskusnei pubblicazioni discussion papers Recentemente pubblicata nemaža rašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, stukonis 2008), destinati baltų fitonimų etimologijai descrivere, nei quali leksemų darybinės analizės principi vengono interpretati logorėjos principą, mat vietoj detalios structurūrinės žodžio sklaidos pateikiami itin menkaiuoti, asociativemi argumentemi fonetinių homofonų lyguimo prielaid (suponuot atomistinio) metodo) grįsti lietuvių ir latvių augalų pavadinimų aprašai. 1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) fitonimas lie. pastẽnis 2 ‘gvazdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, Mt1, namas iš spätlat. it. pasta ‘teig, nudeln (gliwa 2009: 87). tale ipotesi sarebbe completamente accettabile se it. pasta ‘tešla, LbŽ (LkŽe) interpretuojamas kaip kultūrinis skolinys iš italikų kalbų, todėl kildimacaronai, piragaitis; pasta; modo, carattereis; (med.) pulpa rifettuotų fitoniminę conotazione. be to, berndo gliwos asserison, referentu, ma così non, plg. vėlyv. lo. pasta (pastum) 108b ‘tešla (le. cyasto) (žr. erzepki 1900: 73), ‘tešla, tešlos masė; pasta; įdaryta neva šio skolinio pėdsakų reikėtų ieškoti vėlyvosios lotynų kalbos rinkiniuose, taip pat būtų teisingas, jei viduramžių lo. pasta galima būtų sieti su aptariamu botaniniu višta (niermeyer 1976: 770). Žliūgės (Stellaria) denotatinė vertė con uzualine konotacija non può essere collegata, mat questa pianta del genso di erbe della famiglia gvazdikinių è velenosa, quindi come prodotto alimentare nicuò nevartoto (žr. Lte Xii 540; БСЭ iX 422); vero, eastern slavų (rusų) molto raramente usato (S. graminea) come orale curomasis preparato nuo trūkio (Анненковъ 1878: 343), tuttavia più spesso con questo nome įvardijami nuodingieji piante: r. коньский вех (Анненковъ ibd.) r. вех ‘nuokana (Cicuta), r. конобой ((r. конь ‘arklys + r. убой ‘skerdimas, pjovimas), r. курья курячья слпотавища аклма resp resp resp. vištak ibd. (Анненковъ ibd.). Gli effetti farmacodinamici di questa erba molto chiaramente si descrive rusų posakiu: Уверяют, что коровы траву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду реваyut i вскоре око л еваю т tverė (СРНГ iV 207), t. y. Credono che l'erba alla vacva non danneggia finché essa non assaggiua le sue dolžios radici, dalla quale p asiu n ta e rapidamente pastimpa. narcotizzante effetto di questo pianto lėmė sintagminio suo introdominimo r. pjaная трawa ‘svaiginanti žolė resp. žliūgė siauralapė (S. graminea) (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) apparadimento. 1Primasis tale botanico termą negozioale Žolynas. Parti II. Lithuanian plants' dictionary and plants' taislas (Vilnius, 1906) indicò kupiškėnas Povilas Matulionis (apie lo plačiau žr. Le XVii 527529), i. i. si può spėti, che tale leksema poteva essere utilizzata rytų aukštaičių kupiškėnų plote. 140 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV dell'effetto neurodinamico zolės lietuvių šnektose spesso roLandas kregŽdys innominijamas karmadhāraya tipo dūriniais: lietuvių kupiškėnų patarmėje lie. dial. siùtžolė ‘dirvinė mėta (Mentha arvensis)2 Mt i suoi preparati sono stati destinati ai nervi raminare, agli spasm rilassati (gritėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiùtžolė 1 ‘(bot.) vijoklinių šeimos stiebinis plant, brantas (Cuscuta) j; LbŽ, Lnkv; ‘raudoklinių famiglia stemivini, raudoklė (Lythrum salicaria) Mt (LkŽe); ‘galinsoga (Galinsoga (pastaras è un allegžtino pianta provenienti Latin America continentno plačiau žr. Кернеръ фонъ- ‘pašėlęs, greit įpykstantis žmogus ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. erba 4 ‘croppa la cui parte aerea non cugettata e inverno solicstante; piante alimentari che edano gli animali; piante che coprono quass'area, il loro coperchio; di questa pianta come specie di mangime; pianta che abbia qualche Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiutas ‘pasiutimas, pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiutỹs 3b, pasiuts 3b ‘t. p.’ jnšk, Šd, rm resp. lie. siùtas 2 ‘didelis pyktis, įniršis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klov, Ll, Žsl, Adm3; ‘siutimas, šėlimas’ trgn; ‘išdykavimas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis noras’ slm; ‘pasiutligė’ ds; significato pratico; semi di varie piante; gėlė; piktžolė; vaistažolė; (pl.) quei va i s t a ž o l i ų a n t p i l a s a r nu ov i r a s; (pl.) burtų vaist; (pl.) piante adate per l'alimentazione; (pl.) ai cerimoni si assegnano piante (LkŽe)4), la cui connotazione, matyt, erroneamente interpreta aurelija gritėnienė (2006: 172)5, mat fitonimo morfologinė semantinė struttura supposta non funzionale proprietà labai visli piktžolė, sparčiai plintanti e difficilmente sradicata (britgrėnienė ibd. betvy.), farmacodinaminių sabių fare matfisiologico effetto, le sue priededule si assinuodyvano (Lte ii 250), e del minulcio branto C ‘. epithymum è stato prodotto un preparato contro melancholijos (Анненковъ 1878: 118). tali morfologiche struk- ‘tokia in dilgėlę simile, ma non durianti erolė; galinsoga (?) guobai (krŽ ii 56). quindi si può cautamente indovinare, che lie. pastẽnis ‘gvazdikinių šeimos augalas (Malachium) può essere interpretato come darinys della lingua litevians, vestinas from *pas-iu-t-enis (su radicialinio -iuabsorbcija, plg. lie. dial. vivà 3a ‘vivima, presenza a 1883, 2 Plg. subst. lie. siùtžolė 1 ‘(bot.) dirvinė mėta (Mentha arvensis) Mt, ndŽ; ‘drignė (Hyoscyamus) rš. tūros fitonimas vartojamas ir vakarų aukštaičių kauniškių plote: lie. dial. pasiùtžolė (LkŽe). 3 Paryškintos arealinių punktų ir rašytinių šaltinių nuorodos (trumpiniai) sono integralios (lokalizacijos aspektu) esaminati leksemų papulimo dialektinėje zonae riguardo, i. i. differenti parole della struttura morfologica suponuoja darybiškai pirminę e secondaria forme. 4 arealinę parole, la cui dialettistica localizzazione discussiamai problemai non è informativi, semantinio estensionalo determinazione mr. LkŽe. 5 Plg. lie. dial. p a s i ù t dagis ‘paprastoji durnaropė (Datura stramonium) krp, pasiùtropė ‘t. p. akm darybinė semantinė struttura nulimata dell'effetto della pianta sull'organismo umano o animale, i. e. imbizionijus, styriai sucomodinama centrinė nervų sistema, žmogus tarsi apk v a i l s t a (gritėnienė 2006: 170171). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 141 discussion papers pubblicazionidiskustive 15, BŽ 142, Ll, rt, j, Žem /; ‘modo di vita, condizione Vdk, up, Pvn, j; ‘biografia di vita, biografia rš. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gyvén-sen-a 1 ‘modo di vita BŽ 305, skd, Šts (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiutas ‘pasiutimas, pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiutỹs 3b, pasiuts 3b ‘t. p.) + (antrinis) suff. *-en- (apie lo più str. skardžius i 234237), e non italikų tešlos denominazione quindi tale gliwos spėjimas, avint, è koreguotina in sostanza. 2.LIe. NúOKANA ‘(bot.) skėtinių ŠeiMos veleningas augaLas (CICUTA) ‘(bot.) skėtinių šeimos nuodingas augalas (Cicuta) bŽ 99; Mt, rš, LbŽ (LkŽe) nome, nem nome né ernsto fraenkelio (Lew) né wojciecho nuodingojo skėtinių šeimos daugiamečių žolių genties augalo lie. núokana 1 smoczyńskio (LeŽ) nei dizionari etimologici delle lingue lituane, gliwos (2002: praef. 3) interpretato come nuoir šaknies -kanvedinys, cui, spėjimo autoriaus opinione, suponuoja verb. lie. kanóti/kãnoti brs ‘naikinti, uccidere; kamuoti, kankinti g 89, arch XVi 395, jn, j; ‘merdėti, leistis, morti Pns, Lzd; ‘alkstant, prastai vilkint, vargti, kamuotis M, rmš; ‘valgyti con appetito, tepėti Lnkv (LkŽe). ipotzesi autoriaus ricostruite sememes *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, naturalmente, semantiticamente tikėtinos conotazione di pianta velenoso illustrare. Tuttavia tale spėjimo non può credersi a causa della mancanza di analisi morfologica (gliwa (2002: 35) fornisce anche tre modi di spegnimento dell'origine di questo fitonimo: 1) praef. nuo- + -kan-; 2) praef. nuo- + -kand- (pastaroji suponuota itin nesėkmingo fraenkelio (Lew 216) provaginimo basi verb. lie. kanóti kilmę (žr. ulteriore)); 3) *nuok- + suff. -an-), che e determinante di questa parola zistuoti; subire, sopravvivere; essere in un determinato posto; avere pastogę, prieglaudą (LkŽe) (žr. būga ii 68; skardžius i 229); verità, Pranas skardžius (i 548) sollevò menkai argumentuato ipotesi, neva questo veiksmazodis è denominativis from lie. dial. vivà. soloėti tali samprotavimenti non si può per una ragione molto semplice estremamente limitato lie. dial. viveà ir itin latous verb. lie. gyvénti consumo arealo (t. y. in aiškios etimologijos paiešką). 6 iki šiol įprasta teigti, kad lie. dial. gyvenà yra pirminis deverbatyvas iš verb. lie. gyvénti ‘gyvam būti, egtutte le Lituanee tarmėse ir patarmėse (!!!)). perciò confidai di dire che lie. dial. ← viveà lie. gyvénsena sangrąžinės lyties *gyvenā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (skardžius i 229)) riflessione, cui absorbcinė lytis lie. dial. vissà in nessun modo non può essere interpretata come verb. lie. vivénti fondat, mat questaroji lytis denominativ is adj. lie. gývas, -à 3 ‘terintis gyvybę, vivente, nonmiręs; non addormentato, nemigęs, nubudęs, atsikėlęs (LkŽe; a causa del suo origine plačiau žr. Lew 154155), t. i. suponuotina veiksmažodžio denominativė semema ‘vivam essere, plg. identiško darybinio modelio esempius: adj. lie. graudùs, - 4 ‘graudinante, poverdus, liūdn, gailus; smarkus, piktas; nemalonus, rūstus; žiaurus (LkŽe) → verb. lie. graudénti ‘liūdinti, poverdinti; gailėti, dispiacestauti; minacciare, inggrossire; piųstis, dejuoti, bėdoti, gailėtis; minacciare; truputì griausti, griaudinėti; grūdinti, kietinti e kt. (žr. skardžius i 549). 142 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV sulla base leksema strutturino pamato darybinea categoria ricostruzione, è possibile spėti questo daiktavardì esant veiksmažodinį abstraktą (nomen actionis), ilgaini per il semantinio concreteggio entragavusį nomen abstractum būdingą reikšminį atspalvį, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, šykštus, gobšus uomo; galas (LkŽe) → lie. nuo-kana *‘tai, che causa mortì (kaip lie. dial. núo-maras 1 ‘(med.) taka malattia nervų, epilepsia (LkŽe) lie. mãras 4 ‘molto trasmissibile epidemic disease (pestis); questa malattia epidemia; m i r t i s, m i r i m a s (LkŽe; skardžius i 442, 454)), t. i. darinio strutturistico sandas resp. praef. nuolėmė doybinės significanze kaitą. Min substėto. lie. ‘pabaiga, mirtis, suponavusio kanas subst. lie. kanybà ‘sudžiūvęs, liesas žmogus j ii 28 (skardžius (i 92) non era vero a causa della sua origine), matyt, non si può sieti né con verb. lie. ksti ‘grabbti, strusti, ferirsi i denti; pezzare; gialli; e mangiare, cosacniuiti; ėsti; dilginti; graužti (LkŽe), né con verb. lie. ksti ‘sentire, sperimentare dolore, disaglio, vargą, soffėti; avere pazienza, aspettare; iztverti, izturėti, pakelti (LkŽe) (Lew 214215; gliwa ibd.), mat egli riflette defektyvinę lytį con absorbuoto šaknies -pa-: subst. lie. kãpas 4 ‘luogo, dove decirėlis è sepolto; nello stesso luogo soccorso zemių kauburys; duobės viršus, kauburys (LkŽe; su il suo kilmę plačiau žr. PeŽ i 270271) + suff. -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, stipimas L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mirtis, baimė rumbonys (alytaus r.) (žr. skardžius i 228), plg. verb. lie. kãpanoti kapanóti ‘gulint braccia e gambe muovere, per uscilavinarsi, issigelbersi /; spurdere; lavorare duramente; andare difficilmente, kastis; molto sigti, essere leisgyviam; morire, finigtis, dvėsti (LkŽe; skardžius i 505). taigi lie. núokana (< praef. nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mirtis) è non deverbatyvas, ma denominativ, supponojante protosememą *‘tai, cos'e lemia mirtį resp. pianta della morte. 3 . LIe. PADAUKAS ‘raudonVirŠis (LECCINUM AURANTIACUM) subst. lie. padaukas ‘raudonviršis (Leccinum aurantiacum) (LbŽ 466) gliwa (2009: 87) veda from verb. lie. padūkti, sebbene afferma: die Übertragung des begriffs auf den Pilz ist nicht sonderlich plausibel [...]. spiegando tardlyvų lietuvių kalbos naujadarų toks, matyt, è discussibile fungbo denominazione kilmę, uno pridisponuojančių argumentacinių faktorių dovrebbe essere significminis giustificazione, be kazuistinės analizės pavyzdys. kurio kiekvienas, net ir pats įmantriausias, spėjimas gali būti traktuojamas kaip Il nome dello fungonimo è completamente chiaramente motivato da creibinio pamato, t. y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bltr. padalaq) 1 ‘apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas ( ‘padurkas (skardžius i 161)); anovinių moteriškų marškinių apatinė dalis, sterblės; alla parete dell'edificio nuožulniai adattisa lenta (resp. lie. rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 143diskusinės publikacijos / discussion papers dial. padálkas 1 ‘apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su -al- > -au-; toks kitimas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽrius (< le. kołnierz) 2 [k], j, kanierius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽrius 2 ‘t. p. (LkŽe; Zinkevičius 1966: 164) < bltr. kanér; lie. kaldrà (< le. kołdra) 4 krok, 2 ndŽ ‘lovos zatiesalas, acclotto, antklodė (resp. kaldras) lie. dial. kaudrà ‘apklotas, vatinė antklodė < bltr. kodra, ma accade e negli vecchiosi veldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘šventykla, medžiais apaugęs kalnelis lie. aukà, vittias ‘t. p. (altro più esempi žr. Zinkevičius 1966: 102, 164) (dėl lie. aukà žr. Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padurknis, -ė 2 ‘su padurku, padurku pailginto k i 608 (LkŽe), subst. lie. dial. padurkniai ‘trumpi e in seguito pailginti marškiniai nč (skardžius i 252), t. i. ricostruotina lytis adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y gu s (raukšlėtas, nes sudurstytas) come padurkas > subst. lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, r a u k š l ė t o ko t o fungas, mat raudonviršio kotas apšepęs (Lte iX 343). Hence, si può cautamente spettare, che questo fitonimo attribuibile leksinei skolinių iš slavų kalbų ir darybinei denominatyvų gruppe. 4 . LIe. PASIENIS ‘(bot.) graiŽaŽiedŽių ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė (HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS ‘(bot.) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS) Lingvistiniu curius si può inserire il provare a isaiškinti fitonimų lie. frontiis, posainis kilmę (žr. gliwa 2009: 8788), mat parole analizzati applicando atomistinio metodo di analisi. perciò netaciti LkŽ sudarytojų errori, ma presentati kazuistiniai non solo baltų, ma e greikų lingua leksemų aprašai. e non specialista chiaro, che 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų autas (< lie. dial. padalkas ‘apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas), che LkŽ sudarytojų, matyt, erroneamente legato con lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis (deverbatyvas from verb. lie. padkti ‘pakvaišti, pasiusti), mat egli semantiticamente con il precedente non può essere paragonato non corrisponda questi leksemų denotatinė e konotatinė vertė; lie. dial. padaũkas del secondario -auvietoj del debitore primario -aliliustruotinas gausiais frazeologiniais pavyzdžiais, pateikiamais LkŽe: į padaukùs eti ‘niekais virsti, baigtis, nykti; nė padaũko (nebeliko, neberado) ‘nė žymės, nė kvapo; padaũkais eti (išeti, nueti) logizmas ubagais išeiti) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, valkata in caso di due lietuviške ‘niekais virsti’; padaũkais nueti (išeti) ‘dingti, pasišalinti’; padaũkais nunèšti ‘nudanginti’; po padaũkais ‘(keik.) po velnių’, t. y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išeiti ‘nusigyventi’ (resp. sinoniminis frazeoparole darybinį semantinį kontaminantą: lie. dial. padaũkas ‘kojų autas resp. ‘parte del vestito, che si trova in basso e lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘valkata pejorativė conotazione nulemta non referente carattere di peculiarità (resp. dūkimo, šėlsmo, mat quello che dūksta, non è valkata), ma socialine situazioni, della quale uno designatų s e n i, s u d u r s t y t i d r a b u ž i a i. 144 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV subst. lie. frontiis ‘(bot.) graižažiedžių famiglia roLandas kregŽdys pianta, džiugūnė (Hypochoeris) LbŽ, Mt (LkŽe), matyt, non può essere collegato con subst. lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘plaza alla parete all'interno del locale o dall'esterno; pur di cui perirati, paribys (LkŽe), sebbene fosse preziosa pašarinė resp. sultinga, tanki resp. simile in densamente adulti piante visumo (sieną8), ma graižažiedžių (Compositae) taip nurodoma LkŽ, mat jų referentinė konotacija yra diferentinė: šis augalas nedella famiglia s a u s ų miškų žolė taškuotoji (H. maculata) oppure snaudališkoji džiugūnė (H. radicata) pamišasociaty lie. džiugūnė ‘(bot.) graižažiedžių famiglia piante di gentis (Hypochoeris) P, LbŽ (LkŽe), kildintino ne da verb. lie. džiaũgtis ‘turėti kių ir pakrūmių geltonžiedė (žr. Le V 317). Vadinasi, sieti sausos žolės su siena ar kokiu nors ribą įvardijančiu objektu, matyt, negalima. Šio augalo pavadinimo – džiaugsmą, linksmintis e kt. (LkŽe) (resp. lie. dial. djiùgas ‘kas greit gioiasi kuo djiugà ‘džiaugsmas; kas greit giogiasi kuo (LkŽe)), come sostiene gliwa (ibd.), indicando klaidingą semantinį darybinį atitikmenį gr. ποχαίρειν ‘saikingai džiūgauti, džiaugtis, gr. ποχοιρίς ‘cikorinių (Cichorium) genties planteas (Lsodo 1644), che non sono geneticamente correlati, sebbene contrariamente nur gliwa (žr.), ma subst. lie. dial. džiugas ‘žagotinė žemaičių tvora, tveriama iš šakotų eglaičių (Le V 316) ← lie. *džiu-ža-gas ‘t. p. (su secondoio sando radicialinio -žaabsorbcija; -ūsutrumpėjimu per avvenuta -žaeliminacijos resp. semantinės darybinės sandų neutrizacijos) < *džiūt-žagas ‘t. p. (dėl delibinio conformità plg. subst. lie. mėšla-minỹs ‘arklys (curis molto mėšlo mina) zr. skardžius i 435) ← verb. lie. djiti ‘darytis sausam, sausėti; kietėti netenkant sulčių; svanire in evaporazione; vysti, glebti, nykti, žūti (apie vegetus); lysti, menkėti; sirgti djiova (LkŽe) + subst. lie. žãgas 4 ‘fiuke sukrauta grande stuoia di sieno, erbaudų o javų, stirta, kūgis; (pl.) kouns grande quantità, moltità; su karčių kilnojamo tetto, sotto il quale kraunato sieno, erbaudai e kt. ; malkų, virbų e pan. rietuvė; gioiginys; guba; gegnių sunėrimas; grambus zaagar, fabbas, secca raca; recinzione di albžių e šakų; nemažas žagaras, šatra (LkŽe) (plg. lie. dial. žãgaras 3 b ‘šakutė without lapų, žabaras (krŽ ii 524), t. y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiūvusi (ar džiūti li n k u s i) žo l ė (todėl lei e innominijama come sausų miškų žolė (minėta anksčiau)), e non ‘linksma žolė precisamente quella conotazione a questa pianta attribuisce gliwa. Vedici, si può cautamente supporre, che e lie. frontiis riflette iperoniminį referentà e la sua conotazione: *pasie-ty-nis ‘toks (-ia) come sietynas resp. ‘sausa, sudžiūvusi žolė = džiugūnė < praef. pa- + subst. lie. sietýnas 1 ‘iš š i a u d ų papuošalas; 8 Plg. semantinio lie. sena 1 estensionalą: ‘parte verticale del edificio; le sue superfici dall'interno o dall'aria; (pl. prk.) su edificio, istituzione; alta chiusura, divisoria; verticalus kieno nors xoninis paviršius; pamatinė a causa del gr. ποχαίρειν ‘saikingai džiūgauti, džiaugtis e gr. ποχοιρίς dalis; t a n k i, g l a u d i ko n o r s e i l ė; audeklo ilgio matas (keturi mestuvų stulpeliai); audeklo ilgis; ženklas, žymintis audimo sienas; ežia, riba; valstybės, šalies, krašto riba’ (LkŽe). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 145diskustive pubblicazioni discussion papers così upių pakraščiais crescanti žolė, suponuojančių s a u s o au g a l o resp. s a u s o s ž o l ė s konotatą, plg. / Reikia, come ažušals upė, prišienaut si e tý n o, questo invernoą sarà kuom po keltuvom klot btrm (LkŽe), t. i. suponuotina ‘kraiko semema: lie. dial. kéltuvas 1 ‘galvijas, gyvulys kéltuva 1, keltuvà 3a ‘galvijas, gyvulys (sing. collect.) galvijų būrys, banda, galvijai; lavoris bovini; (keik.) galvijas (LkŽe). subst. lie. posanis 2 ‘(bot.) džiugūnė (Hypochoeris) ndŽ; LbŽ (LkŽe), anche associativ, matyt, darybiamente e semantiticamente sietinas con subst. lie. džiugūnė iperoniminiu referente subst. lie. dial. džiugas ‘žagotinė žemaičių t vo r a, tveriama da šakotų eglaičių, t. i. suponuotina ‘tvėrimo, pynimo semema, quindi ricostruotina lytis *po-su-ka ‘inistas, che kaišomas, pinamas, tveriamas (< praef. po- + verb. lie. dial. sukáinioti ‘suvelti, suraizgyti brž, Ppl, j verb. lie. dial. káinioti samanomi, pakulomi o qual altro bŽ 208; ‘painiotis, pintis brž; ‘draugauti, bičiuliauti j; ‘sirgti, ‘kaišyti, pinti, tverti (šiaip taip, tam kartui, prastai)’ ėr, bsg; ‘sienotarpius kamšyti negaluoti grg (LkŽe) questo veiksmažodžio darybinė interconnessia con botanikos nomenklatūra paliudyta LkŽ, plg. subst. lie. kainė ‘(bot.) Coremium (LkŽe), t. y. fybą maitinančioji parte, sudaryta kondiforų sankaupos) → *posainis Mt ‘t. p. (su -ukabsorbcia). ‘cikorinių (Cichorium) genties planta (Ls 1644) rapporto etimologico si può constatare che tra queste lekseminių non c'è nulla in comune, salvo praefinio. πο-, mat gr. ποχοιρίς è ne da verb. gr. χαίρειν ‘džiaugtis, giomintis; essere patentintam, ma subst. gr. χοῖρος ‘kiaulė; poršelis, mat cikorijos (trūkažolės) šakniavaisiais e lapais (Ls 1732) alimentati animaleuliai (Le iV 29). slavai, pamorfiui esternati questo greikų terminą, usa qualche zooniminę morfologica semantina fitonimo struttura reflektuojančius parole: r. dial. rylo с в и ное erba ‘Cichorium Intybus L. (Анненковъ 1878: 98), quindi r. dial. свинникъ, поросятникъ ‘Hypochoeris (Анненковъ 1878: 173) tratttuotini non come uzualinie, ma hibridiniai kultūriniai skoliniai, reflektuojantys gr. ὑποχοιρίς (← praef. ὑπο- ‘posesyvinei konotacijai reikšti’ + gr. χοῖρος ‘kiaulė; paršelis’) morfologinę semantinę struktūrą. 5 . LIe. PMINIS ‘(bot.) eraiČinas (FESTUCA) Lie. póminis 1 ‘(bot.) eraičinas (Festuca) ndŽ; Mt, LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83) come deverbatyvas (iš verb. lie. mnti ‘spressare con i piedi, tripti; costruire pioja, stotis, appoggiarsi pioggi; destin fiboštà dagli spalių; trattare, morcheggiare; spausti pako, pamino; andare, passoniuoti (dLkŽ5), lett. mt ‘minti, mindžioti, trypti); suponuibile uzema ‘a u g a l a s, a t s p a r u s m i n d y mu i. tale spiegazione gliwos sarebbe più credibile se l'autore del speggio presentasse le corrispondenti artifiche (pre- 152 acta Linguistica roLandas kregŽdys Lithuanica LXIVLXV (Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) sono stati prodotti dipinti; ‘pakalnutės semema, apparentemente, sietina con questo lelijinių (Liliaceae) famiglia di pianta erbosa žiedynų išsidėstimu (Le XXi 367) resp. verticaliu paspirimu, remenančiu beržo šakų nuspirimu; per questa caratteristica gli alberi dei famili beržinių (Betulaceae) nusvirusi rasotomi šakelėmis nei canti di folkudies sono coniati con povertà e povgu (Le ii 443); 2) lie. palpštis 2 LbŽ, palepštis Mt ‘(bot.) ankštinių šeimos daugiametis ornamentivis plantas (Cytisus) (LkŽe) < praef. lie. pa- + adj. lie. lkštas, -à 4 ‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl tolimosios asimiliacijos), mat questo ankštinių šeimos pianto frisius plokščia ankštis (Lte Viii 426); 3) lie. paliepsnis ‘(bot.) tale pianta < praef. lie. pa- + subst. lie. liepsnà 4 ‘ugnis, kylanti da un degančio daikto e kt. (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) minicostis giesmininkas raudona krūtine, raudonkrūtinė, raudongurklė (Erithacus rubecula); (bot.) gvaizdikinių famiglia piantais viviscamente colorato žiedai, gaisraris LkŽ na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541); 4) lie. dial. paliepa ‘(bot.) didžioji nasturtė (Tropaeolum majus)’ (LkŽe), kusudarytojų erroneamente attribuitoas lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bot.) atauga, iespala, isauga (LkŽe) (< verb. lie. 1. palpti ‘šiek tanto, nedaug clitti; in grado di salti; 2. palpti ‘prilipti po apačia > subst. lie. liẽptas 2 ‘lenta o rąstas, transfettato skersai griovį o affelį passareiti; presso fiè, laghetero riva su acqua adattisyta lenta atsistoti, lavbiant o vandenį semiant (LkŽe)) leksiniam semantiniam lizdui: lie. dial. paliepa ‘didžioji nasturtė ← *paliep-sn-a (-snabsorbcija (dėl takich kitimų plačiau zr. Крегждис 2009: 281)) < praef. lie. pa- + subst. lie. liepsnà (žr. ankstesnį tekstą), mat questo pianta žiedai neretai r a u d o n a i š l a k u o t i, l y g k r a u j u a p t a š k y t i (Le XX 23); 5) lie. pósmilgė 1 ‘(bot.) šluotsmilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (apera); ‘smilgūnė (Eragrostis); lendrūnas (Calamagrostis) pasmilgė ‘(bot.) šluotsmilgė (Deschampsia caespitosa) (LkŽe; anche zr. Le XXiii 339; XiV 385386) < praef. lie. po- (dėl suo zr. kregždys 2010: 222) + subst. lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bot.) varpinių šeimos žolė su šluotelės pavidalo žiedynu (Agrostis); cos'alte e snello; miglė (Poa); lendrūnas (Calamagrostis); siauralapė smilga (C. canescens); striepsnė (Melica) (LkŽe); 6) lie. palazdė ‘rūtenis (Corydalis cava) (LkŽe) šio augalo vaisius dėžutė (Lte iX: 595), matyt, sietas con lazdyno riešutu. Questi esempi sono anche molto importanti dei nomi delle piante con praef. papodarybinio modello determinazione riflettersi deadjektyvinis e denominativinis tipi, e non gliwos postulato da nessun esempiozii neiliustriotas deverbatyvinis (!!!). tale formulotè può essere fondata e neva veiksmažodinį darybos pamatą reflektuojančių (žr. gliwa 2009: 84) analisi morfologine dei nomi fitonimų Lituanei e latvių (žr. ulteriormente). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 153diskusionali pubblicazioni discussion papers / 6 . LIe. PADRAIKA ‘(bot.) brantas (CUSCUTA); Pataisas (LYCOPODIUM); rūgtis takaŽoLė (POLYGONUM AVICULARE) Lie. padraika ‘(bot.) brantas (Cuscuta); pataisas (Lycopodium); rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) LbŽ (LkŽe) (substantivizzazione) < praef. lie. pa- + a d j. lie. drakas, -à 4 ‘išsidriekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘geros testa, gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘potent prendere, persiimti, receptivus; talpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) e kt.), e non direttamente sieti con verb. lie. driẽkti ‘tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį); essere nusitęsusiam; tįsti; voloti isdrikusiam; inquinare, diffondere; andare, tirktis; lupti žievę resp. verb. lie. padriẽkti ‘paspristi; pakratire; netvarkingai aiutare, dropesti; tysoti si diffuseam; essere nusitęsusiam, plytėti; spargire, diffonditi; griant pasūnitiesti, uscitiesti; isorgti, pasitempti (LkŽe), come propone gliwa (ibd.); lie. šùn-draika 1, šundráika 1 ‘pataisas (Lycopodium) šùndraikas 1 ‘t. p. (LkŽe) come due vardažodžių (!!!) dūrinį spiegano già kazimieras būga (rr i 219)). 7 . LIe. PãTAISAS ‘(bot.) sPorinis P correzioni ŠeiMos moltiaMetis MiŠkų augaLas Šakotu stiebeLiu e sPygLiŠkais LaPeLiais (LYCOPODIUM) Lie. pãtaisas 3 b ‘(bot.) sporinis famiglia pataisini molteiametis pianta dei boschi šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, sv, brž, srj, LbŽ, Mlt, dglš, trgn, grl, a. Vien., Ln; ‘(bot.) šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea) jrb, j (LkŽe)16 fino adesso kildinamas dal poliseminio verb. lie. tiẽsti17 (tiks16 dar plg. /ā kamienų gretybės (apie tali morfologικών variantų genezę plačiau žr. kregždys 2010: 51 58) variante subst. lie. pataisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), vartoto eastern aukštaičių uteniškių patarmės plote. 17 Plg. verb. lie. tiẽsti semantinio estensionalą: ‘daryti tiesų, radiziare, paragonare; tenti, elginti; kišti, accinti; tensti; tensti, prosti per cui, unendo due lati; kloti sulla superficie; corregere, dare klojėti, kloti (patalą); rilasciati copti, capubti; rastii, kloti; copti ko strato, kloti; tęstis, driektis (plg. (refl.) duoti, brukti; daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti; tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti; skėsti, plėsti, skleisti, Pataisai par zemę tiẽsias klt); essere besitęsiančiam, nusidriekusiam, tysoti; sbucciare, trežti, incisti, rėžti, trekti; gulirti, griauti, trekti (ant terra); kristi, virsti, riūti, pulti; bruscamente crescere, stiebtis; tęstis, trukti; prosstis, slinkti; andare velocemente, correre, guidare; smarkamente lavorare, kibti in darbą; traukti, plėšti, dainuoti; rujoti, lakstytis’ (LkŽe). 154 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV liau – verb. lie. patiẽsti18), kaip teigia gliwa (ibd.), nors visi lietuvių kalbos dariniai su šaknimi -taisyra vestini iš kito balsiokaitos laipsnio šaknies verb. lie. taisýti19 (jr. smoczyński 2007: 675676), suponuojančios 4 sememes, tinkančias pagrįsti fitonimo semantina conotazione (žr. 19 išnašą): 1. ‘cure, mat da patiso farmaceutico (Lycopodium clavatum) sporų preparati pabarstai isšutimams curiti (žr. Le XXii 150; anche zr. kŠŽ 205); 2. ‘draikytis, driektis secondo la morfologia della pianta, i. e. sporofito stiebas issidėstęs nel terreno, išsišakoja alštai nukreiptomi šakelėmis (Le ibd.); 3. ‘virsti isilgam, tiestis = 2 semema; 4. ‘puošti, gražinti kuo, mat pianta è puošnus, usato pinti vainikams (Le ibd.), dei quali solo dvi (1, 4) suponuotinos subst. lie. pãtaisas, mat 2 e 3 sememes non caratteristininga verb. lie. pýti20, 18 Plg. verb. lie. patiẽsti semantinio estensionalą: ‘fettare quanto più diretto, patiesinti; lavorbus poolsėti, uscitiesti, dustelėti; atchišti, alelti, istiresti; fare cosa lungą, fleggiare, arredare; perdėti, pertęsti, pertempti per cosa, congiungendo due parti; p a k l o t i, i š s k l e i s t i k l o j ė t i s; esclusi aiutare; pakloti (patalą); scagliati coprire, agguantare; incartare, padricchiare, spalmare; sporgere, spricciare; plytėti, tįsoti, essere nusidriekusiam; pagulzare, pargriauti, partrenkti; atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti; galą fare, strangolare, uccidere, uccidere, sgozzare, macchiare; pasitempti, maturti; pakriti, pascuotti, pasiduoti (LkŽe). 19 Plg. verb. lie. taisýti semantinio estensionalą: ‘šalinti gedimus, fare cosa di nuovo degno usare; fare un'adeguata guida, rimuovendo ineguaglianze; fare, che sia teso; scogliere creagas, skyles, lopitii; scelti errori, nontigslumus, apsirikimus, nesklandumus; interminì parola sostituire parola della comunrinè lingua; naikinti, sopravvendinti (negeroves); miglioriti cosa prastą, pašlijusį; fare meglio, migliorare; fare più frugale, manąšesnio; g y d y t i; plombuoti (dantį); salut, gyti; ristabilire in luogo (išnirimą); massaggiare, frinti (sprandą); riebėti, storėti; fare tvarkingà, lygų, accaduente; (liginti), pulire; in un certo modo cucire, adoriniuare, fare šukuoseną; svilupjus tiesti, spreisti; d r a i k y t i s, d r i e k t i s; v i r s t i i š i l g a m, t i e s t i s; maneggiare, priettare; sollevare vagojant zaverstà; doroti, darinėti, pulire; fissare, statutire; rišti (knygą); dėti superieli, aplankus; dėti in rėmus, rėminti; kloti (lovą, patalą) ndŽ, brs, trkn, Žr, slnt, Mžš, kair, n 123, LLd iii 275 (grz), Mžš, rm; ‘rengti, vilkti (drabužiais); vestversi, vilkėti; dotarsi di abbigliamento; copti, tiesti; preparare grazien, orošner in abiti; p u o š t i, g r a ž i n t i k u o; fornire apparenze bellezza; fare, preparare quì cosa; tiesti (kelią); tverti (tvorą); sukti, krauti (lizdą, migį ed ecc.); cosa fare d'un certo formato, formare; caricare, allevare; formare dai suè una certa unità; costruiti, statydinti (statinio); isdirbinėti (juokus, izdaigas, nemalonumus, etc.); šmeižti, apkalbinėti; preparare, preparare (viaggi, quante attività, avvenimento); intenti, volere, supporre, prevedere (come fare); vicėti inizio, reikstis juntamais segni di qualche futuro fenomeno; daryti vidaus įrengimus; kurti, steigti, rengti; gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą); gaminti kokiam darbui, reikalui; daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti; bandyti; elgtis; dėtis, rodytis; maneggiare, preparare (padargą, įrankį, altro qualche cosa priemonę) per tiktti usare, usare; miklinti, mankštinti; conciliare; dettare il proiettile nella nidlo di un fucile; preparti sėjai, lavorare (zemę); curare, tiektis; perforare, acquisire, comprare; kaupti, krauti, dėti; provvedere, che dove entektų, fosse accettato; kelti (vestuves, pokylį); organizzare, preparare; radunarsi, radunarsi; (į applicare tacitį); riferti necessaria inclinme; malattia, dolore); avidamente e mangi, kirsti; picchi, daižyti; distruggere; preangii imti, plėšti, lupti (LkŽe). gretintis, ketinant ką daryti; gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo); rastis, reikštis, mestis (apie 20 Plg. verb. lie. pýtis semantinį ekstensionalą: ‘pašalinti gedimus, rendere idonea utilizzare; padaryklaidas, ti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus; palopyti; kitaip perdaryti, pertaisyti; pašalinti ar nurodyti apsirikimus, nesklandumus; rimuovere negeroves; migliorare cosa caprastėjusì, nonikusì; patulinti, perauklėti; uscigiedri; curare; u ž p l o m b u o t i (d a n t į); p a s v e i k t i, p a g y t i; a t s t a t y t i (i š n i r i m ą); smassaggiare, estirrare; nupenere, nušerti; pariebėti; in g y t i j ė g ų, a t s i g a u t i; fare ordinkingà, lygų, rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 155diskusionali pubblicazioni discussion papers da cui potrebbe essere kildinato menzionato kamieno darinys (se questo deverbatyvas) (žr. 20 iznašą /). Tuttavia, uzualizzazione delle funzioni terapeutiche supporrebbero ricostruzione hiperonimo ‘pianta curativa, che poco plausibile a causa di poco valore farmacoterapica della pianta, i. e. con essa curate solo disturbi della pelle di origine esogenetica, negrėsę biologica esistenza umana, a pataisu varinčiumi (L. annotinum) nuomaris (Le ibd.). Nonostante precisamente l'ultima emendiso sorta di innominijimo lie. šùndraika ‘t. p. suponuoja pianto morfologias (plg. gritėnienė 2006: 183), e non vartojamosios conotative valori importanza, i. i. suponuotinišliaužimo, vilkimosi pažemiu konotatyvai, mat ‘pataiso (Lycopodium) stiebas è principale gu l sč i as šakniastiebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk v a t a šniūrininkė, che a causa šliaužiančio stiebo simile a [...] pa t a i s ą vaistinį miškų augalą ilgu issidriekusiu stiebu (gritėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas ristabilimento è anche dubbio, mat leksemas semantino estensionalas tali significativi nereflektuoja. hipotzė, neva questo kamieno deverbatyvas from verb. lie. pýti (apie tale darybos tipą plačiau zr. skardžius i 2636), dubbiootina per questo veiksmazodžio vedinių darybinio modello e semantinei valore sąsaji, t. i. reflektuojami nomen instrumenti nomiinimenti: lie. dial. pãtaisas ‘įrankis, įtaisas (dūnŽ 249) (suff. *-lvedinys) lie. dial. pãtaisalas sm. (34b) "įranis, įtaisas trš; ‘(col.) pattitare, serviti prgyami j. balt. (LkŽe). del fitonimo in questione può facilmente spiegare lįslę sulla base già menzionato neassociativvo 21 lie. dial. v a lkat a šniūrininkė ‘tramažolė (Glechoma)’, supoaccontentante; fare tiesų, estengesti; uscitiesti isilgam; riparare, appaiaare, piantare; pakloti (lovą, patalą); avvestirsi, avvolkersi (drabužiais); cambiarsi cui; paroišti; fare quì cosa; formarsi, apparire; nutiesti (kelią); zafverti (tvorą, gardą, etc.); susukti, shakrauti (lizdą); cosa fare d'un certo patturo, formarsi; costruire (statinio); installare, equipaggiare; įkurti, įsteigti; preparare, compilare; preparare (valgį, bevrimą, ėdesį, ecc.), servire; preparare per qualche lavoro, affare; artificialmente, per faccenda fare; pasidire kokiam; indossare con cosa, apparire a quale, fingere; fare imbarazzo; pasitaikyti; pataikyti, pakliūti kur; accadere; preparare, preparare (per un'azione, attività, avvenimento); disideikti, esposti, ketinti (ką daryti); sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis; parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.); išmiklinti; įdirbti (žemę); parūpinti, įgyti; parinkti, pataupyti; paskirti, nurodyti, ką kam daryti, kuo būti; iškelti (vestuves, pokylį); sukelti kokį reiškinį; užtraukti (negerovę); pakreipti kuria linkme; pavalgyti, užkirsti; primušti; užmušti, nužudyti; prigauti, suvedžioti (merginą); pavogti; uscireikvoti (LkŽe). 21 Plg. struttura morfologica vegetalo suponuotus k o n o t a t y v u s subst. lie. dreka 1 ‘parte del ‘gro, matcanti tessiniams austi, pluoštas, plaušas; reticolino tessuto; determinato (pluošto) quantità, žiupsnis; (bot.) pataisas, driekana, rietena, šarkakojis (Lycopodium) driẽkana 1 ‘(bot.) besidriekianti daržų piktžolė e (altrito apofoninio grado) già menėtą lie. padraika ‘(bot.) brantas (Cuscuta); pataisas (Lycopodium); rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) LbŽ (LkŽe) nonché genetinius loro a s o c i a t y v u s: subst. lie. padrái ka 1 ‘ištvirkusi donna, paleistuvė padráika 1, pãdraika 1, ‘nerimtas uomo, pliuškis /; lungšis, iztįsėlis (LkŽe). Questiu semantini livelli di assegnazione è itin importante, mat alcuni ricercatori asociativus ima interpretare come priminii deverbativus, sebbene essi tratttuotini come denominativvai, plg. lie. patárška patérška ‘Briza media gritėnienė (2006: 61) collega con vėjo keliamu nusvirusių varpučių garsu (plg. lie /. patárška 156 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV nuojančio antrąjį semantinį darybinį augalų roLandas kregŽdys pavadinimų su praef. padiversi potipą, motyvuotiną formaliaisiais atribuiami esterni (fizinių) qualità value: queste lūpažiedžių (Labiatae) famiglia erolė šliaužiančiosios tramažolės (G. hederaceae) stiebas22 è panašus į pataisą (gritėnienė ibd., t. i. la parte principale di origine antinima vegetale espisiamento horizontalus e corrispondenti foglie morfologiche nulimita la gretinazione dei nomi delle due specie di piante (parallelamento di semantemi e morfologiche). válkata ‘valkūnas (skardžius i 336) ← adj. lie. valkùs, - 4 ‘t ą s u s, t a m p u s, minkštas, klampus, cintžus; l i a u n a s, l a n k s t u s, stangrus, el as t i n g a s; flesskstus, vinklus (ppr. su uomo, parte del corpo); nonlanstus, neskalus, solido, cinzingo; trappi, gruzdus; pigus, nerangus; glitus, lipus, tirštas; forte, paturoso, ištendermingos (apie uomo, gyvulį); kuri ilgai nonžtrūksta, malži (apie karvę) (LkŽe) + suff. -at-) lyčių egzistavimą. Vedi, si può audaci affermare, che lie. pãtaisas ‘Lycopodium è ne deverbatyvas, o d e n o m i n a t y va s, tratttuotino come hipernormalismo (con šaknies -aivietoj šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais etimologinio -ą- (apie tokių kilmę plačiau žr. urbutis 1998: 55–56)), sietinas su subst. lie. patąsa pl. 3b ‘(bot.) sporinis pataisinių šeimos daugiametis miškų augalas (Lycopodium) Švnč, kli (LkŽe) < praef. lie. pa- + a d j. lie. dial. *taisus ‘lankus, valkus (hipernomalizmo) adj. lie. tąsùs, - 4 ‘ku r is t em p ia ma s tęs ia s i, t įs ta, netrupa; st ela in g as, va lk us, diržingas, neskalus; solido; adusi; ilgai besitęsiantis, trunkantis (LkŽe) o subst. lie. tąsà 4 ‘(to pa ti e s d ai kt o) tę s im as is to li au, t ę si ny s; ko eseguimento, farima o uscimas, tesias o tesiimasis ulteri (LkŽe) subst. lie. patsa (scom.) 1, patąsà 3b ‘va l k a t a, bastūnas, palaidūnas; in t s l a, patįsėlis (plg. fitoniminę konotazione: Tėvas patąsa, matina pamplė, vaikai čiučiurukai (ž ir ni s) kos 84) (LkŽe), subst. lie. dial. patsai pl. 2 ‘pakulos con spallies, ottenuti linus cavando Prng, dv (LkŽe)23. Va1 ‘cas molto plepa, tarškia patérška 1 ‘t. p. (LkŽe)), e gliwa (2009: 84) lo spiega e come veiksmažodinį vedinį from verb. lie. takšti ‘spleisti inquškantį garsą, barškėti; viaggiare inquškando; suduoti, kaukštelėti; plepėti, taukšti; čerkšti resp. verb. lie. patakšti ‘patriaukšti, pagliaudire; paplepėti, dinasi, galima rekonstruoti sememą ‘augalas, kuris tempiamas tęsiasi, tįsta’. pataukšti (LkŽe), e come denonaminatyvą da subst. lie. tárška 1 ‘plepys, tarškalius terškà 4 ‘t. p. (LkŽe), sebbene leksemą attribuisce deverbatyvų poklasiu. 22 Plg. subst. lie. emendisaniai 2 ‘(bot.) s t i e b i n i ų sporinių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Lastarieji deverbatyvai da verb. lie. tąsýti ‘paėmus per qualcos attirare, tampiti; tampire, che tirktųsi, schliaužtte, valkiati; spumiando verti moversi quale anche direzionimi, perkėlinėti, stumdyti, attiriti; kibinti, spumdyti, drascati, kamuoti; faticare lavoro; tirare, tirare ben tenutosi o difficilmente accessibile l'oggetto; tempiant tiesti, kloti; difficili da portare, sollevare; difficili da trasportare; prosti, delsti, vilkinti; tęstis ir kt. (LkŽe) verb. lie. patąsýti ‘paėmus per couns patimpčioti, attraukiti; pamilžti; pasistumzare, pasimušti; trainando quanto potampare, pavilliare; pastumdyti; ritirare; scomporre; tempiant patiesti, escloti; spegliare, spuggire; quanto tęsiamai tati; pasidengti, apsidraikyti e kt. (LkŽe). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 157diskusionali pubblicazioni discussion papers 8. / LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES, APDZIRENES, APDZIU- / APDZIRU-ZāLES ‘Pataisas (LYCOPODIUM) La. dial. apas, apdziras, apdzires, apdzirenes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdziru-zāles Lielauce (112) ‘pataisas (Lycopodium) kilmė iki šiol neišaiškinta (plg. gliwa 2009: 8384). sulla base del karlio Miūlenbacho ordodyne (Me i 84) presentato materiale, possibile spėti latvių kalbos šnektose avvenus fitoniminę questo pianto denominazione panmiksiją (lingvistinę), būdingą e lietuvių šnektom. a causa del Miūlenbacho indicato questa leksema della corrispondenza della lingua lituani ‘čemerys (Veratrum) è possibile fare prelaidà su differenti specie di nomi di piante iperonimizazione (pagal primo 1darybinį semantinį lokalizacji tipą), plg. lie. dial. atgir ‘toks m i š ko pianta (Lycopodium selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘atgirinis arba pelkinis pataisas (Le XXii 150), sebbene Vitkausko (dūnŽ ibd.) indicomi iliustraciniai leksemos pavyzdžiai suponuoja čemerio (Veratrum) conotazione questo liquido di pianta (‘č e m e r y č i ų vandeniu) naikinamos utėlės (!!!). fitonimenti mischimento nulėmė, matyt, localizacinis identiškumas, i.e. luogo di crescita boscas (pataiso), pamiškė čemerio (plg. apdzias auguot pri žu me ž uos un suot līdzīgas staipekļiem (Me ibd.), t.e. če m e r y s au ga p a mi šk ės e è l a ba i pan us aš į pat ai) e uzua linėti, sia le piante sono matte, utilizzate solo per curing diverse malattie. taigi di questa parola etimologica analisiè nesudėtinga: la. apdzias *‘pagirio, pamiškės vegetali resp. pamiškiniai < praef. la. ap- ‘(žymi daiktą, esecutivo intorno qualcosa) + su b s t. la. dzia (dzre) ‘miškas (žr. Me i 555). quindi gliwos (ibd.) teiginnis, neva questo denominativ è veiksmažodinis vedinys, tratttuotinas come liaudies etimologijos pavyzdys. 9 . aPibendriniMas sulla base presentata trumpa avvista di fitonimenti analisi, si può senza riserve appoggiare albertui rosinui, suformulavusi interpretazioni fantasmagoriche resp. kazuistinių argumentų išvimo metodinį teiginį (1997: 73): [...] risolvendosi complicati problemi di sviluppo della morfologia, spesso è necessario rinunciare a metodi di studio atomisti e il cui confronto con altri linguisti indoeuropei, i dati, né i loro motivi di sviluppo, possono condurre a kklystelius. ogni fatto di lingua deve essere studiato dal punto di vista delle interconnessioni sistemiche di quella lingua (ar tarmės) , dei suoi contesti di consumo e dal punto di vista pragmatico alla ricerca dei suoi cambiamenti interni motivi della stessa lingua (ar tarmės) sistema. 158 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV 10 . iŠVados 10.1. fattore essenziale, determinante leksemų etimologικής analisi directionį metodo ricostrcinio-pragmatico isolata parte della parola meno significativissima determinazione. 10.2. Mezzissima descrendrita parte della parola assenza resp. formalusis alternant ricostruotinas, sulla base semantemų valore uzusu. 10.3. stabilita la seguente spellazione litevians e latvians fitonimų morfologinė (resp. etimologinė): 10.3.1. lie. pastẽnis ‘gvazdikinių famiglia piantaas (Malachium) ← *pas-iu-t-enis (su radicialinio -iuabsorbcija) ← lie. dial. pãsiutas ‘pasiutimas, pašėlimas, dūkimas ( lie. dial. pasiutỹs, pasiuts ‘t. p.) + (antrinis) suff. *-en-; 10.3.2. lie. nú ‘okanaskėtinių šeimos velingos plantas (Cicuta) ← praef. nuo- + subst. lie. dial. kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, stipimas) < praef. nuo- + lie. ka-pa-na ‘pabaiga, mirtis (← *‘tai, che lemia mirtį resp. pianta della morte); 10.3.3. subst. lie. padauca ‘raudonviršis (Leccinum aurantiacum) < subst. lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, raukšlėto (apšepusio) koto fybas < adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus (raukšlėtas, nes sudurstytas) come padurkas ← lie. (skol.) padálka ‘apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas (su -al- > -au-, caratteristico dei debitori); 10.3.4. lie. frontiis ‘graižažiedžių famiglia pianta, džiugūnė (Hypochoeris) < *pasie-ty-nis ‘toks (-ia) come sietynas risp. ‘sausa, sudžiūvusi žolė = džiugūnė < praef. pa- + subst. lie. sietýnas ‘iš šiaudų papuošalas; tale erba che cresce orizzontali dei fiumi; 10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoeris) ← *po-su-kainis ‘colui, che kaišomas, pinamas, tveriamas (su -ukabsorbcija) < praef. po- + verb. lie. dial. sukáinioti ‘suvelti, suraizgyti verb. lie. dial. káinioti ‘kaišyti, pinti, tverti (šiaip sì, tam kartui, prastai); ‘sienotarpius kamšyti samanomi, pakulomi o qualche altro e kt. ( subst. lie. kainė ‘(bot.) Coremium, t. i. fybą alimentante parte, sudaryta kondiforų sankaupos); *‘nis pianta che cresce paupyje risp. in luoghi umidi < top. lie. dial. 10.3.6. lie. póminis ‘eraičinas (Festuca)’ ← a) (apeliatyvas) lie. dial. (žem.) pomi- (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘t. p. (su -ijabsorbcija ir -a- > -o-, plg. lie. pa-ežerys ‘vieta presso il lago top. lie. (zem.) Pó-žerė ‘paimo vicino tauragės) < top. *Paminijys ‘vietovė presso Minija rės < top. lie. (zem.) Pomenie (= Paminijės) ‘6 dell'area presso Minija river, a ovest da Žarėnai e a nord da rietavo’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augantis drėgnose vietose’ < lie. *po-ne-minis ‘t. p.’ (su -neabsorbcija dėl fonologiškai tapačių skiemenų kartojimosi, t. y. -ne-…-ni-; -i- < -udėl regresyvinės asimiliacijos) < subst. rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 159diskusionali pubblicazioni discussion papers lie. / *po-ne-munis ‘t. p. (substantivizzazione) < adj. bl. *nemuna- ‘quello, a cui è caratteristico luogo umido; 10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dactylis glomerata) ← *pa-ka-mienis ‘žolė, che cresce solo in luoghi šešėling, pamiškėse, pagili, kirtimų vietò, i. e. là, dove c'è medžių (su radicialinio -kaabsorbcija) < praef. pa- + subst. lie. kamenas ‘augalo, leggio liemuo, stiebas e kt. ; 10.3.8. lie. palpštis palepštis ‘ankštinių šeimos daugiametis ornamentivis planta (Cytisus) ← *palkštis ‘a planta, subrandinante pokščias ankštis (su p-k- > p-pdėl tolimosios asimiliacijos) < praef. lie. pa- + adj. lie. lkštas, -à ‘plokščias, plynas, ligus; 10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nasturtė (Tropaeolum majus) < ← *paliep-sn-a ‘raudonai šlakuotų, lyg krauju aptaškytų žiedų augalas (-snabsorbcija) < praef. lie. pa- + subst. lie. liepsnà ‘ugnis, kylanti da un degančio daikto lie. liepsnẽlė ‘(bot.) pianta della famiglia gvaizdikinių con fiedi di colori viviscenti, gaisrana (Lychnis); 10.3.10. lie. padraika ‘brantas (Cuscuta); pataisas (Lycopodium); rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) < praef. lie. pa- + adj. lie. drakas, -à ‘išsidriekęs, laibas; 10.3.11. lie. pãtaisas ‘sporinis pataisini famiglia pluriametis miesch plantas šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipernormalismas (su šaknies -aivietoj etimologinio -ą-), sietinas su subst. lie. patąsa ‘(bot.) sporinis famiglia pataisini pluriametis piantagione boschiva šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) < praef. lie. pa- + adj. lie. dial. *taisus ‘lankus, valkus (hipernomalizmo) adj. lie. quellosùs, - ‘kuris tempiamas tęsiasi, tįsta, netrupa; elasingas, valkus, cinžingas, neskalus e kt. ; 10.3.12. la. dial. apdzias, apdziras, apdzires, apdzirenes, apdziu-/apdziru-zāles ‘paŠaLtiniai būga iiii būg a kazim ieras. Rinktiniai scritti 13, taisas (Lycopodium)’ < praef. la. ap- ‘(žymi daiktą, esantį aplink ką nors)’ + subst. la. dziŗa (dzre) ‘miškas’. costituì Z. Zinkevičius. Vilnius: Statybna politická a vědecká literatury vydačka, 19581961. dŽūn Vitkauskas Vytautas. Nord eastern dūnininkų šnektų vārdynas. Vilnius: Mokslas, 1976. iew Pokorny julius. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch 12. bern und krŽ München: francke Verlag, 1959–1969. iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnektos dizionario 12. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 20082009. 160 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV kŠŽ Vilutytė ang elė. Kaltanėnų šnektos roLandas kregŽdys dizionario. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, LatŽ Lietuvos TSR amministrativo-territoriale divisiynas 2. Vilnius: Mintis, Lew fraenkel er nst. 2008. Litauisches etymologisches Wörterbuch, 12. heidelberg: Vandenhoeck & ruprecht, 1976 . Le I–XXXVII – Lietuvių enciklopedija 1–37. bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 . 19621965. LeŽ smoczyński wojciech. Słownik etymologiczny języka litewskiego. wilno: Printer Polyglott, 2007. LkŽe dizionario della Lituania. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (t. 120, 19412002). Accedo internet: www.lkz.lt. LP iŽii dizionario dei surnomaggi Lituanici 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell henry george, scott robert. A Greek-English lexicon. new york & cincinnati: american book company, 1882 (eighth edition). Lte IXIII Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 113. Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kārl is. Latviešu valodas vārdnīca 14, red. jānis endzelīns. r: Educa ministeria (t. 1), fondi cultur (t. 24), 19231932. Pe iŽiV Mažiulis Vytautas. Prūsų linguaggio etimologia dictionario 14. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir encyclopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo i encyclopedijų leidybos institutas (t. 4), 19881997. skardžius iV skardžius Pranas. Rinktiniai scritti 15, preparée albertas rosinas. Vilnius: Mokslo i encyclopedijų edikla, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku 15. wrocław & Łódź: wydawnictwo Polskiej akademii nauk, 1984. БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. Б. A. Введенский. Moskva: Большая советская энциклопедия, 1969–1981. Dal iiV Da ль Владими р. Tolkoвый словарь живого великорусского языка 14. Москва: Русский язык, 1989–1991. Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений. S.-Петербургъ: Просвщенie, 1896. Preображенский iiV Преображенский Александр Григорьевич. Etimoлогический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910– 1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 161diskusinės publikacijos / discussion papers СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург): Наука, 1965–2009. Фасмер iiV Фасме р Мак с. Etimological словарь русского языка 14. Moskva: Прогресс, 1986–1987. ЭСЯ iXXXii Etimologico dicwarь славянских языков 132, отв. ed. O N. Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005. Literatura balevičien ė j a nina 1995: flora ir fauna. Lietuvininkų kraštas. kaunas: Litterae universitatis, 4563. bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai e preesagėtieji helonimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. brückner alexander 1957: Stownik etymologiczny języka polskiego. warszawa: wiedza powszechna. bussmann hadumod 2006: Routledge Dictionary of Language and Linguistics. London & new york: routledge. butkus alvydas 1995: Lietuvių pravardės. kaunas: Æsti. crystal david 2008: A Dictionary of Linguistics and Phonetics. oxford: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Baltų kalbų garsi e forme. Vilnius: Statybna politická a vědecká literatúry naklada. endzelīns jānis 1951: Latviešu valodas gramatika. r: Latvijas valsts izdevniecība. erzepki bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Bartłomieja z Bydgoszczy. Poznań: drukarnia dziennika Poznańskiego. gliwa ber ndas 2002: noci di piante núokana ‘cicuta Virosa L. e núokanis ‘toks mushybas, Lactarius turpis weinm. nomi nomi nei linguaggi Lituani. Onomasiology Online 3, 17. gliwa ber nd 2009: Pflanzennamen mit Präfix paund angrenzendes im Litauischen und Lettischen. Baltistica 44(1), 7790. gliwa b e r n d, stukonis Vaclova s 2008: etymologisches zu den namen der schwingel (Festuca spp.). Baltu filologia 17(1/2), 6172. gritėnienė aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. kregždys rol a n d as 2009: ide. suff. *-kosemantinė sklaida baltų kalbose. – Res humanitariae 6, 112132.