178 ac a Linguis ica Li huanica LXVI
an anas baLaŠai is
Mokslinių y imų k yp ys: leksikog a ija, kalbos kul ū a, e mi-
nologija.
juozas aleksand a ičius
k e ingos a Mės
žodynas
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011, 512 p.
isbn 978-609-411-072-6
eikia džiaug is lie u ių dialek ologų užmojais i da bais. 2011 m. Lie u ių
kalbos ins i u as išleido ne du šnek ų žodynus: ai šio ins i u o kalbininkų
danguolės Mikulėnienės, kazio Mo kūno i aloyzo Vidugi io pa eng as Die eniš-
kių šnek os žodyno an asis omas (608 p.) i juozo aleksand a ičiaus K e ingos
a mės žodynas. okiems žodynams p adžią da ė Vilniaus uni e si e o dės y ojų
poka io me ais (nuo 1949 m.) a k eip as dėmesys į lie u ių a mių duomenų kau-
pimą. Šių duomenų šal inis bu o uni e si e e li uanis iką s udijuojan ys į ai ių
a mių s uden ai, ska inami sa o gim osios šnek os ap ašą pa eik i kaip diplominį
da bą. iš jų (daugiau kaip 60) uome inis uni e si e o docen as zigmas zinke ičius
pa engė išsamią monog a iją apie lie u ių kalbos a mes Lie u ių dialek ologija (1966)
su 75 one inių duomenų žemėlapiais.
Pi masis a minio diplominio da bo au o ius bu o 1949 m. absol en as k e in-
giškis iš būbeli kaimo juozas aleksand a ičius (1920–2007). s udijuodamas jis
bu o s uden ų mokslinio kalbo y os bū elio pi masis pi mininkas, olesnėms s u-
dijoms paski as į Lie u ių kalbos ins i u o aspi an ū ą. jis i ienas iš pi mosios
dialek ologų ekspedicijos į P ienų ajoną 1950 m. daly ių. deja, o gabaus pi mū-
no likimas neglos ė. iš aspi an ū os bu o pašalin as (išsiaiškinus so ie inei aldžiai
ne inkamus biog a ijos ak us, be o, i sesuo bu o pasi aukusi į Vaka us). dise -
aciją jis pa ašė i apgynė 1968 m. di bdamas Moky ojų obulinimosi ins i u e.
aleksand a ičius pi masis iš lie u ių dialek ologų, sumanęs pa eng i sa o gim osios
a mės žodyną. užsi ašinėjo žodžius i sakinius da s udijuodamas. kele ius me us
moky ojaudamas p adėjo ašy i žodyno eks ą. P ie dise acijos apie k e ingos a -
mę p idėjo pe 3000 a mės žodžių p iedą (be ilius acinių sakinių). Valdžios nu-
blokš as nuo dialek ologijos p ie žodyno sug įžo ik sena ėje – 2004 m.1
1 ai sužinome iš žodyno į adinio s aipsnio „juozo aleksand a ičiaus li uanis inė i pedagoginė eikla“,
ku iame pa eikiami kolegų amžininkų (algi do sabaliausko, zigmo zinke ičiaus, b oniaus dob o ols-
k e ingos a mės žodynas
179 ecenzijos / e iews
odėl 2007 m. Lie u ių kalbos ins i u ui paka o inai pasiūly ą žodyno ank aš-
į pa eng i spaudai yžosi kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus ado ė p o .
d . danguolė Mikulėnienė i doc. d . dai a Vaišnienė. jų pas angos išdės y os
Vaišnienės edakciniame s aipsnyje „k e ingos a mės žodynas: pag indiniai me-
džiagos pa eikimo p incipai“. jame pažymė a, kad po ilgos pe aukos g įžęs p ie
žodyno ašymo au o ius „nebesuspėjo pe skai y i šio žodyno nuo p adžios iki
galo, su ienodin i i apsisp ęs i dėl kai ku ių žodžių a o mų pa eikimo, odėl
mokslinis edaga imas u ėjo a saky i į daug s a bių klausimų, susijusių ne ik su
echniniais, be i su mokslinės in e p e acijos dalykais“. žodyno engėjos su pa-
eik u ank aščiu elgėsi paga biai: s engėsi išlaiky i „au o iaus i mokslinio edak-
o iaus pažiū ų de mę“. Pla okame (16 puslapių) edakciniame s aipsnyje ap a i
žodyno a kymo p incipai, ansk ipcija, anspona imas, eikšmių ikslinimas. iš
o ma y i, kad edak o ių p ie žodyno eks o ge okai padi bė a – siek a žodyną
p ide in i p ie šiuolaikinio a mių leksikog a ijos lygio. Po šio s aipsnio kaip
žodyno į adas pa eikiamos da išsamesnės (18 puslapių) au o iaus „Į adinės pas-
abos“, ku ap a iamas didokas a mės plo as (apie 600 k ad a inių kilome ų), jo
gy en ojai ( a p jų i ku šininkai), šio k aš o is o ija, ie o a džiai, būdingiausios
a mės ypa ybės, žodžių a anka i k . au o ius nu odo, kad žodyne pa eik i bū-
dingi žodžiai ik iš pačios aka inės šiau ės žemaičių a mės dalies. aigi ap a-
iamasis žodynas y a didokas di e encinis žodynas (no s ne ūks a i bend inės
kalbos žodžių). iš iso jame pe 14 ūks ančių žodžių. anks esniu sup a imu
žodynui palik as K e ingos a mės žodyno pa adinimas, no s daba links ama a-
din i šnek ų žodynais. sekama pi mojo okio išleis o Vy au o Vi kausko žodyno
pa yzdžiu. Vadinami šie žodynai i ki aip: Vi o Labučio Daukšių k aš o žodynas,
klemen ina Vosyly ė baigia eng i Kupiškėnų žodyną. engiamas spaudai bi u ės
okai ės-Vanagienės (1934–2011) Mosėdžio apylinkių žodynas – bus ečias že-
maičių šnek os žodynas.
ap a ian žodyną pi miausia p i alu paminė i šiam i pla esniam žemaičių k aš-
ui būdingus žodžius: añs, anà ‘jis, ji’, beñg i ‘baig i’, d k as ‘s o as’, ėskùs ‘ėd us,
algus’, g óbas ‘ža na’, ýlinas ‘smailus’, k õk i ‘ e k i’, klis ‘akmuo’, kuš i ‘judė i,
k u ė i’, plė ‘an is’, pū a ‘žieminiai k iečiai’2, àsi (i 5 a ian ai) ‘galbū , u bū ’,
ezgin ‘naginė’, s inis ‘g iež is’, skis ‘ka as’, skadis ‘skausmas’, skde a ‘ske-
eld a’, skundžia ‘ ūk iai’, smagùs ‘sunkus’, smeg ies ‘lįs i, b au is’, šė  ‘šė ima-
sis, liuoba’, s i ‘laks y i, siau ė i’, eiz i ‘žiū ė i’, pū as, ėpū ins ‘pusnis’,
kio i edak o ės danguolės Mikulėnienės) įspūdžiai supažindina daba inę kalbininkų ka ą su au o iaus
asmenybe i jo gy en o laiko sąlygomis – ai „sudė ingas lie u ių in eligen o likimas an ojo pasauli-
nio ka o i poka io me ais“ (Mikulėnienė).
2 Šio nė a Lkž, be jo papli imas nu ody as Bal ų kalbų a laso žemėlapyje (2009: 159).
180
an anas baLaŠai is
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
ž aizd ‘ž aigždė’. kele as sa i ų būd a džių su p iešdėliu ap-: apdu ns, apkūns,
aplams, -ė ‘apsileidėlis’, apsauss, apsens, apžals, apžiuliks, - ‘suk okas’, a i-
inkan ys bend inės kalbos -okas edinius.
žodyne aps u sa i os da ybos p ie eiksmių, ypač iš senųjų ie ininkų: áud o ie
‘esan aud ai’, gid o ė3, gili, ka o ie, lnan ie, lý o ie, segan ie, sniñgan ie, spéi-
guo ie, ša ie, šapie ‘g ei ai’, ši ie, šiókie, šlãpie, asie, õlie, juo ie,  o ie. Šnek-
ai būdinga da yba p ie eiksmių su p iešdėliu pa- i baigmeniu -iuo, a i inkančiu
bend inės kalbos -ui: padieniuõ, paeiliuõ, pagau iuõ, paka čiuõ, pakeliuõ, paplaukiuõ,
papo iuõ, pa indžiuõ, pasauliuõ, paskypuõ, pa andeniuõ, pa juo, pa išiuo. Įdomūs
laiko p ie eiksmiai: už áipe nai ‘užužpe nai’, už ái aka ‘p ieš d i dienas’. Šnek oje
y a i menkinamos eikšmės da inių su p iešdėliu na- a ba p iesaga -alis, -ė: nãkabis
‘kas nelabai kam ikęs, nenaudėlis’, nãkažis ‘kas menkas, p as as’, na kšlis, -ė ‘kas
ne ykęs, ne ikęs’. P iesaga -alė a si be menkinamosios eikšmės a ojama ne e-
kėjusioms mo e ims pa adin i, o bend iniai žodžiai u i menkinamąją eikšmę:
bu ãlis ‘p as as namas’, kelãlis, kėsalis ‘menkas kups as’, kū ãlis ‘p as as a as’,
lo ãlė, me gãlė, mū ãlis ‘p as a i yklė’, nosãlė, numãlis, pelkãlė, snopãlė ‘žioplys’,
šnekala, š ãmalis ‘ne ikėlis, ne ykėlis’, obãlė, ža dãlis. P iešingą maloninę eikš-
mę u i šeimos na ių pa adinimai: mamãlė, ė ãlis, y ãlis i die ãlis .
k e ingiškių šnek oje da gy a i sa i a d iskai a: ka ùdu, ka di ‘ka ie du’,
pačiùdu, pa di ‘pa ys du’, èdu, èdi ‘mudu, mud i’, šiùdu, šdi ‘šiedu, šied i’: dọ
s  anu kẹik  ệ lga lãikuo ûos ǁ èdệms abdệms uoks  pà lẹkệms ǁ dọ ẽ â
nmi ǁ šèkẹ â ẹ  jdộm dộuọ pọ  saldâini ǁ bū asis dažninis laikas eiškiamas
pagalbiniu eiksmažodžiu liuob su bend a imi i ki omis o momis: kle îe ubâm
mẹigûo ẹ ǁ
žodyne ma y i i būdingų ne ien šio k aš o šnek ai p iešdėlinių dalelyčių iš,
nu, p i, už a osena eigiamai a sakan į klausimą ie oj iso eiksmažodžio: a  jau
š ẹ îe pi ùs? ǁ – š ǁ a  p i álgê? ǁ – p  ǁ a  ọžẽsi p i  mnẹs? ǁ – ž ǁ
didelė žodyno e ybė – ilius aciniai sakiniai. jie į ai ūs, dažnai umpi (pasi-
aiko g e a i panašių), iš pokalbių už ašy a i ilgesnių, pa eikiama p iežodžių,
pa a lių, dainų agmen ų (ne engiama i alalinių). Palyginus su Kupiškėnų žodynu
ilius acijų ge okai mažiau: daugeliui žodžių p idė a os po ieną umpu į sakinį.
skai ydamas žodyną įsi aizduoji poka io žmonių bui į, ūpesčius i nuo aikas. no-
ėčiau keliolika i paci uo i (p ak iniais sume imais jie ansponuo i):
Ge iausi ais ai – p o ingai gy en i. Ka u i daug da bų nė[ a] laiko nė numi i. Koks
gy enims, oks i sme is. Badas i gelžį laužo. Laiko i sa o šašuolėčio nep iginsi. Kiek
daba laiko? Kiek sukibo, iek i laiko. Meilė kaip seilė: iš įso i nuk i o. Ka blezdinga laks-
3 abejo ina ski inga galūnė.
k e ingos a mės žodynas
181 ecenzijos / e iews
o pažemiais, bus ly aus. Ka i su ingiu, bi iesiau. Jei no i ka kas užaug ų, eik nagą
p idė i. Juoda bal a, bi iš i a. Nesiusi – p igusi, o ka p igusi, kaip skus e skusi. Jungims
į kolūkius mums ne iko: iską sug io ė. Aš isą nedėlią kaip ne sa ie bu au, ka žemę
a ėmė. P o ali, p o ali, kume u pa eisi numie. Kuo ilkas gimė, uo i ka š. Ka gil inė
a e pa au ų!
Pabaigoje kele as pas ebėjimų. Palyginus Lkž i a mių žodynus, ma y i žo-
dyninio s aipsnio sanda os paki imų. sekan Lkž dėsningai suda y i (su p iesa-
ga -ai) būd a diniai p ie eiksmini i mažybiniai daik a a džiai būda o pa eikiami
būd a džio a daik a a džio s aipsnyje, o K e ingos a mės žodyne jie iškeliami
da a ski a an aš e. aip da y i y a nu odžiusi Vals ybinė lie u ių kalbos komi-
sija 2006 m. g uodžio 21 d. posėdžio p o okoliniu nu a imu, nes jie laiky ini
sa a ankiškais žodžiais. ap a iamajame žodyne, kaip ma y i iš ank aščio aksi-
milės, au o ius okių p ie eiksmių a ski ai neiškėlė, o mažybinius daik a a džius
pa eikė a ski u lizdu. edak o ė Vaišnienė adusi, jog ai nebu o nuosekliai da-
y a, odėl eikėjo iską su a ky i pagal VLkk ekomendacijas. aip pada ius
žodynuose žodžių padaugėja. ki a e us, nedėsningai suda y i p ie eiksmiai
būda o iškeliami a ski u s aipsniu. aigi daba iek ieni, iek ki i y a ienodai
leksikog a iškai e inami.
dėl eikšmių aiškinimų. a odo, eikėjo iksliau paaiškin i kele ą bui inių e mi-
nų. Langnė – kamba ys ki ame obos gale. Čia iko p idė i – p as esniajame. P a-
e ė ž ilg e ė i į Lkž, kaip i aiškinan pá laidinis – a ų dalis. iko p idė i – jun-
giamoji, plg. pe laidinys. neaišku, kodėl py agiùkas aiškinamas daugiskai iniu – ban-
delės. Kamùnija ne su i inimo sak amen as. Gnė ne ien paklodė šienui neš i,
plg. Lkž.
Šalia apsčiai pa eik ų skolinių kažin a adicinis a mės žodis y a ekspi nas,
pãjamas, bala õ ija a inansų pe di binys pináusai, pé š ie amoji ‘ en geno pa alpa’,
ddelis ãčiuo. au o ius p a a mėje ašė, kad pa engęs di e encinį žodyną. odėl a
ne eikėjo edak o ėms pasiūly i jam a sisaky i bend inės kalbos žodžių, ku ie ne-
u i a mei būdingų eikšmių, p z.: g dy i, g b i, g e as, gul i, adė, ugsjis i
k . Va gu a laiky ini hib idais s anė i sumnnė – ai sla izmai, kaip i s anė .
Lelijlės hib idu laiky i jau nede ė ų. kaip sla izmas lelija pažymė a ik D uskinin-
kų a mės žodyne, be Lkž ji ne eikiama.
baigdamas ašinį džiaugiuosi, kad aip ge ano iškai ins i u o dialek ologių
bu o p iim as didelis aleksand a ičiaus da bas – žemaičių šnek os i kalbos is-
o ijos paminklas. g ažiai išleis as su de amu į adu jis įsi ikia o į a minių žo-
dynų bū į. dėl s e imųjų aldžios pa i a sk iauda nepalaužė a kaklaus žemaičio.
Pašalin as iš s ajo o ins i u o, užgniaužęs nuoskaudą, jis g įžo su do ana lie u ių
kalbo y ai.
182
an anas baLaŠai is
ac a Linguis ica Li huanica LXVI
Li e a ū a
Bal u alodu a lan s . P ospek s = Bal ų kalbų a lasas . P ospek as = A las o he Bal ic Lan-
guages . A P ospec , suda y ojos i į ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka;
žemėlapių komen a ų au o ės: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a
Leskauskai ė; žemėlapių kompiu e inį a ian ą pa engė edmundas umpa. īga: La ijas
uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Die eniškių šnek os žodynas. N–Ž. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010.
K e ingos a mės žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
Į eik a 2012 m. ko o 3 d.
an anas baLaŠai is
Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Lie u a