178 ac a Linguis ica Li huanica LXVI
an anas baLaŠai is
Mokslinių pesquisas di eções: leksikog a ija, linguagem cul u a,
e minologia.
juozas aleksand a ičius
k e ingos a Mės
žodynas
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011, 512 p.
isbn 978-609-411-072-6 p ecisa aleg a -se dos dialek ologos li uanos zammojais e
abalhos. 2011 m. Ins i u o da língua Li uânia lançou a é dois šnek ų diccioná ios: isso
des e ins i u o kalbininkų danguolės Mikulėnienės, kazio Mo kūno e aloyzo Vidugi io
p epa ado Die eniškių šnek os glodyno an asis omas (608 p.) e juozo
aleksand a ičiaus K e ingos a mės diccioná io. okiems dicciony de am começoê deu
Vilniaus uni e si á io lec o ados poka io anos (nuo 1949 m.) a aído a enção pa a
Li u ians a mių dados acumima. Essa on e de dados oi a dos es udan es de á ias
a mių es udando uni e si e e li uanis iką, incen i ados a ap esen a a desc ição da
sua na i idade como diploma de abalho. deles (mais como 60) o en ão docen e
uni e si á io zigmas zinke ičius p epa ou uma comple a monog a ia sob e a mes
li uãos língua Lie u ių dialek ologija (1966) com 75 mapas de dados one icos.
O p imei o au o do abalho diplomá ico a mino oi 1949 m. g aduan eas k e ingiškis de būbeli aldeia
juozas aleksand a ičius (19202007). es udando ele oi o p imei o p esiden e do es udan e do cien íno
kalbo y as bū elio, olessêmeos es údios assignados em Li u ians ins i u o de linguagem aspi an ū ą. ele
e um da p imei a dialek ologas expedição em P ienų ajoną 1950 m. pa icipan es. desg a, o gabaus
p imei oūno des ino neglos ė. do aspi an ū os oi emo ido (išsiaiškinus à au o idade so ié ica
imp óp ios a os da biog a ia, além disso, e sesuo inha se api ou pa a o Ociden e). disse ação ele
esc e eu e apgynê 1968 m. abalhando Moky ojų obulinimosi ins i u e. aleksand a ičius p imei o de
Li uães dialek ologos, sumanęs p epa a em seu na i osios a mės diccioná io. Засписал записал слова и
предложения еще изучая. alguns anos mes ejaudando começa am a esc e e diccionino ex o. À
disse ação sob e k e ingas a mę ac escen ou po 3000 a mės pala as de p iedą (be ilius acinių
sakinių). nublokš as da dialec ologia ao ocabulá io e o nou só na senho ia 2004 m 1 isso ap endemos a
pa i do a igo in odu ó io do ocabulá io juozo aleksand a i smagčiaus li uanis inė i pedagoginė amž,
no qual são ap esen adas a i idades de colegas (aldo sabaliausko, zigmo zinke ičia, b onia olun us
olun a ian yną) que de em p incipalmen e es a pla inaam e niamui as pala as de campo: s'sui, anà, añă,
ba, bebaig i, d s , s dis, skūd us, algus, g óbas, sžė, s, ssss, sss, ssss, ssss, sss, sss, sss, ss, sss, ss, ss,
k e ingos a mės žodynas
179 ecenzijos e iews po an o 2007 m. Ins i u o da língua Lie u ių pako inai
p opos a a dizodyno man aš į p eng i p essai yžosi depa amen o de his ó ia e
dialec ologia da língua di igê p o . d . danguolė Mikulėnienė e doc. d . dai a Vaišnienė.
/ seus es o ços es abelecidos no a igo edi o ial de Vaišnienė k e ingas a mės
žodynas: p incipais p incípios de ap esen ação ma é ia. nele indicado que depois de
uma longa pausa e o nado à esc i a do dicioná io au o nebesuspediu ansc e e
des e dicioná io desde o começo a é o im, su ienodi a e apsis decidi sob e alguns
das pala as ou o mas de ap esen ação, po an o edi agem cien í ica inha de
esponde a mui as ques ões impo an es, elacionadas não só com écnicas, mas e
com sujei as de in e p e ação cien í ica. o dinyona engeias com pa eik u
manus aščiu comgėsi espei osamen e: s engėsi man e au o iaus e cien í ico
edi ó io pažiū ų de mę. Pla okame (16 paginhas) no a igo edi o ial discu i p incípios
de o denamen o do ocabulá io, ansk ipção, anspona imas, signi icações
p eci icação. a pa i disso ê-se que edi o iais ao dicionno ex o ge okai padi bė a
siek a dicção p ade i ao con empo âneo a mių leksikog aphijas ní el. Depois
des e a igo como in odução do dicioná io são o necidas ainda mais de alhes (18
pg.) do au o Į adinės pas aios, onde abo da-se didokas a mės á ea (ce ca de 600
quilóme os quad ados), seus habi an es (en ep deles e ku šininkai), des e k aš o
his o ia, luga o a džiai, ca ac e ingiausios a mės peculia idades, pala as
a anca e k . au o indica que o dicioná io ap esen a pala as ca ac e ís icas só
da p óp ia pa e ociden al dos baixos a mės. ais o discu ido diccioná io é didokas
di e enciacinis diccioná io (no s ne ūks a e bend inės kalbos žodžių). de odo nele
sob e 14 milha es de pala as. p ecoesniu en endim ao ocyn deixi ado K e ingos
a mės ocodyno nomeamen o, embo a ago a ends ama chama a šnek ų
oodynais. segamaio p imei o al edi ado Vy au o Vi kausko dizodyno exemplium.
Nomeam-se esses diccioná ios e de ou a o ma: Vi o Labučio Daukšių k aš o
žodynas, klemen ina Vosyly ė baigia p epa a Kupiškėnų žodyną. p epa ado p essão
pa a bi u ės okai ės-Vanagienės (19342011) Mosėdžio apylinkių ā dynas se á o e cei o žemaičių šnek os ā dynas.
ss, ss, ss, s, ss, s, ss, s, s, ss, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, s, , s, , s, s, , s, , s, , , s, s, , , , , s, , , , s, , s, , 2
Não exis e es e Lkž, mas sua disseminação apa ece no mapa do a las das línguas Bal as (2009: 159).
180 ac a Linguis ica Li huanica LXVI ž aizd ‘ž aigždė. alguns sa i os būdo dzes com
an anas baLaŠai is
an ecedêlio ap-: apdu ns, apkūns, aplams, -ė ‘apsileidėlis, apsauss, apsens, apžals, apžiuliks, -
‘suk okas, co esponden es bend inês idiomas - edokas. na pala a aps u peculia da
ob a p i eiksmių, especialmen e de elhei os ie ado es: áud o ie ‘esan emp ai,
gid o ė3, gili, ka o ie, lnan ie, lý o ie, segan ie, sniñgan ie, šaiguo ie, šapie, ‘g ei ai, ši ie,
šiókie, šlãpie, asie, õlie, juo ie, o ie. Šnek ai ca ac e ís ica da doiba p ie eiksmių
com p iešdėliu pai baigmeniu -iuo, co esponden e bend inės kalbos -ui: padieniuõ, paeiliuõ,
pagau iuõ, paka čiuõ, pakeliuõ, paplaukiuõ, papo iuõ, pa indžiuõ, pasauliuõ, paskypuõ,
pa andeniuõ, pa juo, pa išiuo. Įdomūs empo p e eiksmiai: за áipe nai ‘užužpe nai,
за ái aka ‘p ieš d i dienas. Šnek oje es á e mencinadas signi icâncias da inių com
dian edėliu naa ba p eesaga -alis, -ė: nãkabis ‘kas nelabai kam ikęs, nenaudėlis, nãkažis
‘kas menkas, p as as, na kšlis, -ėkas ne ykęs, ne ikęs. P iesaga -alė como sem
denig a ó ia signi icação é usada pa a nomea des iadas mulhe es, e gene inhas pala as
êm denig a ó ia signi icação: bu ãlis ‘p as as namas, kelãlis, kēsalis ‘menkas kups as,
kū ã ‘lisp as as a as, lo ãlė, me gãlė, mū ãlis ‘p as a obyklė, nosã i lė, numãlis,
pelkãlė, snopãlėžioplys, ‘šnekala, š ãmalis ‘ne ikėlis, ne ykis, obãlė, ža dãlė. Con a
maloningą signi icado êm nomes de memb os da amília: mamãlê, ė ãlis, y ãlis e die ãlis.
k e ingiškių šnek e ainda i a e sa i a d iskai a: ka ùdu, ka di ‘ka ie du, pačiùdu, pa di
‘pa ys du, èdu, èdi ‘mẽ i, šiùdu, šdišiedu, šied i: dọ s anu kẹik lêmi lãgaikuo ûos dọedms
abdèm uoks èkkms kms nmi ins ead o his, he e b is used in place o he e b
jõdùm jõdùm mǎu u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u
u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u
u u u u u u u u u u u š a p i álgê? p ou òzẽsi p i mnẹs? ž g ande e dino e idade
ilius aciniai sakiniai. eles a iados, mui as ezes umpi (pasi aiko g e a e semelhan es),
de pokalbių g a ada e ilgesnių, ap esen ada p iežodžių, pa a lių, dainų agmen ų
(ne engiama e alalinių). Palyginus com Kupiškėnų pala aynu ilus ações ge okai menos: a
mui os pala as adicionada só po um umpu į sakinį. lendo diccioná io imaginas e poka io
pessoas bui į, p eocupações e humo ikas. gos a ia á ias e paci uo i (p ak iniais
sume imais eles anspone ): Bo ausi ais ai in eligen emen e i e . Ka em mui o
abalhos nem[ a] empo nem mo e . Acon i e ims, al i mo is. Badas i gelžį laužo. Laico
e seu šašuolėčio nep iginsi. Quan o na u eza empo? Quan o sukibo, an o i empo. Meilė
como seilė: is įso e nuk i o. Ka blezdinga laksdėl signi ica i os de explicações. pa ece,
p ecisou explica mais p ecisamen e alguns e mos domés icos. Langnė cama a em ou o
ex emo obo. Aqui iko adiciona p as esniajame. P a e ê ž ilg e ė i em Lkž, como e
explicando pá laidinis pa e das a as. iko adiciona jungiamoji, plg. pe laidinys. não es á
cla o, po que pi agiùkas se explica explici iniu plu alis a bandelės. Kamùnija não
su ilizamen o sak amen a. Gnė não só paklodê šienu le a , plg. Lkž.
3 dú ida di e en e galūnê.
k e ingos a mės žodynas
181 ecenzijas e iews o pažemiais, se á ly aus. Ka i com ingiu, bi di ei oiau. Se que
que algo c escesse, p ecisa nagá adiciona . Suoda b anca, bi in eb a. Nesiusi p igusi, e
ka p igusi, como chus e chusi. Jungims em kolūkius nos não acon eceu: udo sug io ê.
oda Eu nedêlią como não p op iie ui, ka a e a a endeu. P o ali, p o ali, kume u
pa eisi numie. Quo lobo nasceu, naquele e ka š. Ka gil inė e pa au ų!
No inal algumas obse ações. Palyginus Lkž e a mių dicynus, is o dicyninio a igo
sanda os paki imen os. segan Lkž dėsningai o ma (su p eesaga -ai)
ca ac e a diniai p ie eiksmini e mažybiniai daik a a džiai e a ap esen ados de
ca ac e a džio ou daik a a džio a igo, e K e ingas a mės dicodyne eles
esceliam ainda sepa ada an aš e. assim aze é ins uíusa Es a ybinė lie u ių
kalbos komisija 2006 m. dezemb o 21 d. sessão p o ocoliniu nu a imu, po que eles
conside i ini sa a ankiškais žodžiais. em discamajame dicyne, como is o de
manusc ício aksimilês, au o ius ais p ie eiksmių sepa adamen e neiškėlė, e
mažybinius daik a a džius ap esen a am sepa i u lizdu. edi o a Vaišnienė adusi,
que isso não oi consis en emen e ei o, po an o p ecisou udo a uma de
aco do VLkk ecomendações. assim azendo dicioná ios de pala as p oli e a.
ou a e en e, nedêsngia o ma p ie eiksmias e a le ados le an ados um a igo
sepa ado. aigi ago a an o uns, quan o ou os são igualmen e lexicog a icamen e a aliados.
Šalia apsčiai pa eik ų skolinių kažin ou adicionalino a mės pala a é ekspi nas,
pãjamas, bala õ ija ou inanças pe di binys pináusai, pé š ie amoji ‘ en geno pa alpa,
ddelis ãčiuo. au o ius p a a mėje esc e e, que p epa ęs di e enciacinį ocínio. po isso
não p ecisou edi o as suge i -lhe enuncia de linguagem bend inha de pala as, que não
êm a mei p óp ios signi ica i os, ex: g dy i, g b i, g e as, gul i, adė, ugsjis e k .
Va gu ou laiky ini hib idais s anė e sumnnė isso sla izmai, como e s anė. Lelijlês hib ido
conside a já não de e ia. como sla izmas lelija ma cada só D uskininkų a mės
ocodyne, mas Lkž ela não colocaama. acaboando esc i ó io aleg o-me, que assim
ge ano iamen e ins i u o dialek ologių oi acei o g ande aleksand a ičiaus abalho
zemaičių šnek os e da his ó ia da língua monumklas. boni amen e edlei o com decama
in odução ele en ousi ikia o em a minių žodynų bū į. po causa es animųjos pode
so ida sk iuda nepalaužė a kaklaus zemaicio. Paixinhado do s ajo o ins i u o,
zagniaužęs nuoskaudą, ele įžo com doana Li uães alo y ai.
182 ac a
an anas baLaŠai is
Linguis ica Li huanica LXVI
Li e a u a
Bal u língua a lan s. P ospek s = Bal os idiomas a las. P ospek as = A las o he Bal ic
Languages. A P ospec , suda y ojos e in oduzado au o ês: danguolė Mikulėnienė, anna
s a ecka; mapasapios comen á ios au o es: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė,
as a Leskauskai ė; mapasapios compu ado izado a ian e p epa ou edmundas umpa. īga:
La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Die eniškių šnek os diccioná io. NŽ. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2010. C e ingos a mínho
diccioná io. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2011.
In oducido m. 3 de ma ço de 2012
an anas baLaŠai is
Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uânia