172 ac a Linguis ica Li huanica LXXI
keyWo ds: oiced consonan , oiceless consonan , assimila ion, wo d junc u e.
esMiniai Žodžiai: ska dusis p iebalsis, duslusis p iebalsis, asimiliacija, žodžių sandū a.
y is aMb azeViČius
kaunas uni e si y o echnology
mokslinių y imų s i ys: muzikos i kalbos akus ika,
e nomuzikologija, muzikos psichologija.
as a Leskauskai ė
ins i u e o he Li huanian Language
mokslinių y imų s i ys: sinch oninė i diach oninė one ika,
onologija, mo ologija, geoling is ika, Bal ijos kalbų dialek ologija.
Konsonan ų užuominos
Ga sas: jo asimiliacija
žodžio są eikoje
P iebalsių balsingumo požymiai.
assimiliacija žodžių sandū oje ano acija S aipsnis susideda iš d iejų dalių. Pi masis nag inėja
bend ąsias akus ines užka dų iš a imo ženklus ( . y. žodžių jung yje esančių subalansuo ų žodžių
a ejai nė a išsamiai ap ašy i). ap a iami lenis- o is dicho omijos akus iniai ypa umai. Ap a iami
san ykinai pap as i aizdiniai signalai, naudojami skambin i ( oniacijos komponen o akus inės
iš aiškos), ku iuos galima iden i ikuo i iš oscilog amų i spek og amų. A k eip a dėmesį į okių
iden i ika imo me odų p oblemas. siūlomi i aikomi ika y ų i s abdžių iš a imo kiekybiniai
indeksai, ski i s anda inės lie u ių kalbos subalansuo o iš a imo analizei. an oji dalis o ien uo a
į glaudžią žodžių jungimo subalansuo ųjų asimiliaciją, yks ančią pie inėse aukš ai ų kalbose.
Remian is pi miau minė ais me odais, analizuojami spon aniškos žodinės kalbos pa yzdžiai.
ano acija suda o d i dalys. Pi mojoje nag inėjami bend ieji akus iniai iukšminių p iebalsių ( . y.
neišski ian žodžių sandū os p iebalsių) balsingumo požymiai. apami lenis a i o is an ojoje
s aipsnio dalyje dėmesys su elkiamas į pie ų aukš aičių šnek ose yks ančią žodžių sandū os
cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
173s aipsniai s aipsniai dicho omijos akus iniai sa i umai, sąlygiškai pap as i balsingumo
požymiai ( onacijos komponen o akus inės iš aiškos), iden i ikuojami iš oscilog amų i
spek og amų, pažymimos okio iden i ika imo me odikos p oblemos. oliau siūlomi kiekybiniai
pučiamųjų i sp ogs amųjų p iebalsių balsingumo odikliai. naudojan juos a liekama lie u ių
bend inės kalbos p iebalsių balsingumo analizė.
dalinę p iebalsių asimiliaciją. emian is anksčiau ap a a me odika, p ak iškai analizuojan
balsines aukšles, pala alizmą i a ikuliacijos ie ą. asimiliacija nus a oma a siž elgian į kele ą
zuojami saky inės spon aninės kalbos pa yzdžiai.
In s anda d Li huanian and dialec s, consonan s adjus acco ding o he ac i i ies
sa ybių: a s umą a p eguliuojančių ga sų (a imų, olimų), egulia imo k yp į ( eg esy ų,
p og esy ų) i laipsnį (pilną, dalinį). Šis one inis eiškinys gali bū i sudė ingas. Ki aip a ian ,
subalansuo os gali bū i asimiluojamos iek pagal ieną iš b uožų, iek pagal kele ą b uožų ienu
me u. Be o, degeminacija dažnai y a nea ski iama nuo šio eiškinio (Lkg i 93[…]94; Pake ys 2003:
178[…]189). a siž elgian į balsinių aumenų eiklą. ga sų i balsinių subalansuo ų žodžių jungčių
su egulia imas y a sudė ingesnis; Todėl s a bu nus a y i, a i kokiuose a ejais šis
koa ikuliacijos ipas y a sis eminis minė ai pozicijai, aip pa pokyčio laipsnį. s anda inėje
usually linguis s ha e no doub s abou he consonan assimila ion in wo ds
kalboje, kai p iklausomas žodis y a šalia nep iklausomo, žodžių jungčių dėsniai y a okie pa ys, kaip
i žodžio iduje esančio de inio dėsniai; Tačiau, a siž elgian į minė ą b uožą, subalansuo a
asimiliacija d iejų nep iklausomų žodžių sąsajose (kaip i degeminacija) y a akul a y i (Pake ys
2003: 180). šių eiškinių egulia umą lie u ių dialek uose galima a skleis i iš ansk ip uo ų
dialek inių eks ų i ga so į ašų, aip pa iš į ai ių dialek ų asimiliacijos žodžių junginiuose pagal
okalinių aukšlų eikimą pas abų, emdamiesi ekspe imen inių y imų ezul a ais. Ty imo ikslai
y a šie: 1. ap a i bend us ekspe imen inius žodžių sąsajos subalansuo o iš a imo y imų
me odus i jo iden i ika imo klausimus; 2. nus a y i am ik us žodžių jungčių, būdingų pie inių
aukš aičių, glaudžiai eg esy iai asimiliuojamų subalansuo ų žodžių egulia umą.
gis s, bu no a emp has been made o e i y he egula i ies expe imen ally.
he main goal o his a icle is o discuss pa ial close eg essi e consonan
Pie ų aukš aių kalbos subalansuo ųjų žodžių asimiliacijos ipai i a ejai bu o nus a y i
emian is geoling is ikos mokslinių y imų cen o (Lie u os nuansų ins i u o) dialek ų
a chy o ga so į ašų pag indu. Tai ge ai žinoma pa adigma. Tačiau, iksliau a ian , p ieš
174 ac a Linguis ica Li huanica LXXI Kalba, aip pa paskelb i eks ai (Ma ke ičienė
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
1999; Leskauskai ė 2004; MŠ ). ga so analizei bu o panaudo i penki į ašai (bend a jų
ukmė i šija dešim alandų) apie spon anišką pie inių aukš ai ų kalbą1; Šiuo ikslu
bu o p i aiky a "P aa " p og aminė į anga. s anda inės lie u ių kalbos balsa imo
analizei bu o p i aiky os ieno lie u ių y iškojo kalbė ojo į ašy os kalbos; gau os
akus inės padialek inės kalbos e ės.
ame e s we e employed as ce ain e e ence poin s in he succeeding s udy on
oliau nag inėjan subalansuo ą iš a imą, u ė ume žino i apie am ik as p oblemas,
susijusias su okiu pap as u ap ašymu. Tu ė ume p isimin i, kad pilno mas o okalinis
komponen as ne isada y a "ga sų" subalansuo oms i didesnis "ga sų"
subalansuo oms. James M. Picke (1999: 125) a k eipia dėmesį į įp as ą požiū į, kad
"nega sinių subalansuo ų žodžių suspaudimai y a a ikuliuojami su didesne jėga a
į ampa nei ga sinių subalansuo ų žodžių". Todėl įp as a naudo i bend esnį ga sų i be
obliga o y o he disc imina ion discussed. Mo eo e , some languages ( o ins ance,
some inno-ug ic languages) do no employ phona ion a all in hei ‘ oiced’
consonan s. he main cue o he disc imina ion in he analogous con as ing
consonan pai s is conside ed o be he s eng h o a icula o y e o s which is less
ga sų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų
subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų subalansuo ų. olesniame diskusijoje mes
daugiausia kalbėsime apie " ik ą" lie u ių kalbai būdingą iš a imą i iš a imą. Tačiau
ka ais mes kalbėsime apie ką ik paminė us klausimus.
1 ČŠ, Vaineže is, Lazdijai ajonas, ga so į ašas LM222806; Vb, Miškiniai, Lazdijai ajonas, ga so į ašas
Lk061101, Lk061102; Pd, daina a, Va ėnos ajonas, ga so į ašas LM230505; jP, Ma gionys, Va ėnos ajonas,
ga so į ašas Lk161501, LM2226, VM906, kapčiamies is, ga so į ašas n .693. Vik o as. Miciule ičius.WaV. isi
į ašai saugomi Lie u os kalbos ins i u o geoling is ikos mokslinių y imų cen o dialek ų a chy e. 2
ak o ius juozas ja uše ičius; Pake ys i Pupkis (2004) knygos papildymu CD pa eikiami ga so į ašai.
isuo inių skambėjimo ženklų (izoliuo ų ga sų i bep asmiškų VcV modelių; ž . ig. 14 i 7), izualiza imui
papildomus į ašus pa uošė ienas iš au o ių, y iškas kalbė ojas y is amb aze ičius.
cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
175s aipsniai s aipsniai siMPLe VisuaL odo, kad ona acijos komponen as akus iniuose g a ikuose
pasi odo keliais būdais. T ik a imo azės oscillog amose ( ika y ų i a ika ų a ejai) jis
iden i ikuojamas iš dalinio bangos o mos pe iodinio dažnio ( ig. 2, i šuje; palyginki e su ig. 1, i šuje).3
ig. 1. in e okalinė be balso sibilan a š su ig. 2. in e okalinė balsinė sibilan a ž su nedidelėmis g e inių
okalų dalimis (aša): mažos g e inių okalų dalys (aža): og amos4 og amos Panašiai, sus ojimo azės
oscillog amose (gapų i a ika ų a ejai) ylos bangos pe iodinis dažnis, p iešingai nei isiškas a
bū i iden i ikuojamas iš spek og amų. siau osios juos os spek og amuose jis pasi odo kaip
oscillog am, na ow- and wide-band spec-
oniacijos žymeklis ( igu ai 2, 4; apačios). Taigi, umpai a ian , "ga so ene gijos bu imas a nebu imas
ealis iškesnis silpnas iukšmas, eiškia papildomą ona ą ( ig. 4, i šuje). Šis komponen as aip pa gali
a i inkama ha moninių s uk ū a ( igu ai 2, 4; idu iniai). pla ų juos ų spek og amuose pulsa imas y a
oscillog am, na ow- and wide-band spec-
y a dominuojan is signalas, kaip su ok i ga so kon as ą ika y uose" (ken , skai yki e 2002: 161); i šis
bu imas a nebu imas y a aiškiai aizduojamas am ik uose akus iniuose g a ikuose. Todėl isuose
akus iniuose ma a imuose i g a ikuose bu o naudojama "P aa " p og aminė į anga. Šiame sky iuje
oliau nebus ap a iami "Excel" pa eik i 5 a ica es. pe spek y oje, ika y ams i sus ojimams
naudojamų me odų mišinys gali bū i aikomas a ika ų iš a imo y imui.
basis o he s a is ical gene aliza ions and he g aphic ep esen a ion o he esul s.
4 in igs. 1–4, isola ed VcV-pa e ns a e p esen ed. bo h owels a e accen ed.
176 ac a Linguis ica Li huanica LXXI skambėjimo iden i ika imas a odo gana pap as a
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
užduo is, pag įs a pap as ais akus inių g a ikų s ebėjimais.
Tačiau čia mes g įž ame p ie klausimų, paminė ų s aipsnio p adžioje. Pa yzdžiui, am
ik ais a ejais ika y us y a su okiamas kaip iš eikš as, ne jei jame y a de oicing
segmen as ( ig. 5). Tuome kyla klausimas, ku y a skambinančių i skambinančių
ika y ų iba, . y. kokia de oicinio segmen o ukmė (a ki os sa ybės) a i inka
skambinančių i skambinančių ika y ų ibą. Be o, ikimasi, kad ši iba p iklausys nuo
am ik os kalbos i ne nuo am ik ų kalbos s au o niuansų. In e okalinė bebalsinė p.
su igū a 4. In e okalinė balsiosios b. su mažomis g e imų okalų dalimis (apa): mažos
g e imų okalų dalys (aba): og amos og amos igū a 5. Žodžio lá.užu […] ugnies igū a
oscillog am, na ow- and wide-band spec-
(sing. ins .) […] spek og ama. de oicing segmen as y a pažymė as
oscillog am, na ow- and wide-band spec-

cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
177s aipsniai s aipsniai į edė į anglų
a good example is Vo (Voice onse
ime) used equen ly as he di e en ial
kalbos sus ojimus. Skambinančio i
nekalbinančio anglų kalbos ibos
s ops is said o be a app oxima ely 30 ms
( ig. 6).6 on he con a y, ou p elimi-
s ebėjimai pa odė, kad
Lie u ių balsas sus oja, balsa imas
isada neigiamas. jei p ieš sus ojimą y a
pauzė, susida o epen e inis okalas. Jei
sus ojimas y a in e okalinis, balso nė a
e up ed, i.e. i ills he en i e gap phase.
kai ku iais a ejais, egis, kai ku ie labai
umpi de oiced segmen ai y a
su o muo i kažku aplink iukšmo
sp ogimus, ačiau jie y a sunkiai
a pažįs ami iš akus inių g a ikų.
isa ai odo, kad am ik i kiekybiniai odikliai, ski i skambinančioms i nekalbinančioms
subalansuo oms aidėms a ski i, y a labai pageidaujami. Indeksų cha ak e is ines e es
(i ypač ibines e es) galima gau i iš ga so ma a imų, a liekamų iš ik ųjų iš a us ga sių
balsinių a be balso a i ikmenų a ejus, aip pa iš sin e izuo ų ga sų ęs inumo su okimo
į e inimų.
Į ai ių au o ių bu o pasiūly a kele as di e encialinių indeksų i algo i mų, ski ų ika y ų iš eiškimui į e in i.
Pa yzdžiui, eikė ų paminė i HNR (ha monijos i iukšmo san ykis; boe sma 1993; hamann, boe sma, Ća a 2010)
i pi mosios ha monijos in ensy umo i laiko pa ame us (Pi ello, blums ein, y imas daugiau a mažiau
p oblema iškas. iena e us, HNR odo nelogiškas ibines e es (h p:
www.g oups.yahoo.com/g oup/p aa -use s/message/2533). Ki a e us, pag indinės ene gijos dinamikos
ku owski 1997; s e ens e al 1992). based on gene ally app op ia e assump ions,
hese me hods ha e ce ain sho comings which make hei applicabili y o he
e inimai, įskai an ukmės ma a imus, pag indinės ene gijos eks akciją, jos SPL ma a imus keliomis
aplinkybėmis (6), beje, nu odo Ken o ci a ą i skai o: sakydami apie "ga so ene gijos bu imą a nebu imą" kaip
"dominuojan į signalą, ski ą ga so kon as o su okimui", jie eiškia in inius, o ne sus ojimus. Vo (ken ,
skai yki e 2002: 151) aškų skambinančių i nekalbinančių s abdžių a sky imas, o SPL eiliniai palyginimai užima
nemažai laiko iš eklių i odėl ik iausiai y a inkami a ski ų a ejų a eju, be a gu a p ak iški didelių
mėginių a eju. algo i mų inkinys naudoja gana aiškų balso i iukšmo dažnių juos ų a sky imą (Childe s 2000;
balbonas, daunys 2005 i . .). Iš ienos pusės, žemos ha monikos s uk ū a iki 1[…]2 khz (su in ensy iausia
juos a iki maždaug 0,5 khz) y a būdinga ga sinių ika y ų spek ams. an (pa . 7). Pa yzdžiui, anglų kalbos be
178
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
balso sibilan ams iukšmas y a žymiai in ensy esnis. 2,5 kHz. In ensy iausi spek iniai i šūnės y a maždaug 3
kHz (š) i maždaug 4 kHz a didesni (s) (Picke 1999: 119, 139; ken , skai yki e 2002: 163, 168, i . .). emian is šiuo
ski umu bu o pasiūly as pap as as LHR me odas (žemio i aukš ojo dažnių koe icien o indeksas, . y. mažų i
aukš ų dažnių juos ų in ensy umo san ykis; amb aze ičius 2013). LHR bu o apib ėžiamas pagal šią iš aišką:
o he hand, he noise o ica ion is cha ac e is ic o signi ican ly highe equencies
LHR (db) = 10lg (IL/IH) = 10lg; čia IL, IH, L i LL a i inkamai eiškia žemo (0<0.5 khz) i
aukš o (>0.5 khz) dažnių juos ų in ensy umą, bend ą SPL i žemojo juos o SPL. 7.
igū a Ilgalaikio izoliuo o š ilpimo spek as ž
cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
179s aipsniai s aipsniai igū a 8. LHR lie u ių sibilan ams7 me odas bu o aikomas
sibilan ų iš a imo e inimui s anda inėje lie u ių kalboje (2018), bu o iš i os
Pake ys i Pupkis 2004 į ašuose pa eik os y iškos kalbos iš a imai. Apskaičiuo a, kad
ibos a p ga sinių i balsinių sibilan ų maždaug a i inka LHR = […]10 db ( ig. 8).
Mažųjų dažnių juos ų e inimo logika aip pa gali bū i aikoma sus ojimų a eju.
Mes siūlome san ykinį SPL žemojo pe ėjimo il uo o in e okalinio a o ūkio
(pa . 9) kaip di e encialinis indeksas:
ΔLL (db) = LLC – LLV ;
7 čia i oliau: medianos […] juodi deiman ai, in e k a iliai […] bal i deiman ai, k aš u inumai […]
juos elės. Ve ybės, mažesnės nei […]30 db, nė a pa aizduo os. Z ezul a ai y a šiek iek p elimina ūs
dėl gana mažo mėginio dydžio.
Todėl ezul a ai šiek iek ski iasi nuo 2013 m. "Amb aze ičius" pa eik ų ezul a ų, ku iuose bu o 188
sibilan ų.
180 ac a Linguis ica Li huanica LXXI čia LLC i LLV y a a i inkamai žemo (0[…]0.5 khz) dažnio
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
juos ų SPL iš subalansuo o a po i g e imo okalo a okalų. Anks esnio okalo, ėlesnio
okalo a ba jų idu kio SPL gali bū i naudojami p iklausomai nuo o, a konsonan as y a
pos okalinis, p e okalinis a in e okalinis (ž . aip pa oliau pa eik ą diskusiją). 9. igū a
iš a imas p […]eba... (iš p […]ebalsis): sPL akas i siau osios juos os spek og ama, il uo a
žemojo pe ėjimo (0[…]0.5 khz) į ašymo igū a 10. "Lie u os ""S ops T ack and Wide-Band
Spec og am o Low-Pass (0<0.5 kHz) Fil e ed Reco ding Figu e 13"" (Lie u os ""S ops T ack
and Wide-Band Spec og am o Low-Pass (0<0.5 kHz) Fil e ed Reco ding Figu e 13) y a ienas iš
didžiausių Lie u os spek og amų." "Še as bu o"... Aukščiau: oscilog ama, apačioje: sPL
cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
187s aipsniai / a icles
igu e 12. u e ance lkis bù ɔ. ‘had emained’. op: oscillog am, bo om: sPL
akas i plačiajuosčio spek og ama, il uo a žemojo pe ėjimo (0[…]0.5 khz) į ašan iek
apibend inamas LHR e es, iek a ski ų sibilan ų s, š e es spon aniškos kalbos žodžių
jung yse, odo, kad šie sibilan ai dažniausiai ampa iš eikš i z, ž, odėl eg esinė asimiliacija
y a aki aizdi. Tačiau kai ku iais a ejais šis eiškinys nė a in ensy us, odėl sibilan ai s, š y a
iden i ikuojami kaip ik iš dalies iš eiškiami. ne isada leng a į e in i balso laipsnį pagal ausį.

188
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Žodžių są okose, naudojamos p ieš iš a us subalansuo us žodžius, gali lik i de go
almos comple ely oiceless. o example, in he ph ase lkis bù ɔ, he sibilan s has a
na u ally weak shade o z – i s LHR equals –2 db ( ig. 12)11. his sound did no un-
eg esinė asimiliacija, nes dėl dispe sinio kon eks o į akos ji bu o iš a a kaip gana
umpa (maždaug 60 ms), o e e be acija bu o s ip esnė. Konsonan o "s" e ė 13
i a acul a i e owel is inse ed in wo d junc u e, he sibilan consonan be o e
a u he oiced s op does no unde go eg essi e assimila ion. o example, LHR
pa eiksle y a […] 10,4 db. jis maždaug a i inka LHR medianą isiems be balso s a ejams (ž .
11 pa eikslą). Todėl ika y as y a ik ai be balso šiuo a eju.
Tipai T←Ts i T←Td. be balso sus ojimų k, p, i ki ų išsaky ų sus ojimų g, b, d
są eikos endencija žodžių junginiuose y a panaši į anksčiau ap a iamą ΔLL
o ica i es ( ig. 14). in his case, he deg ee o oicing is es ima ed basing on
indeksą.
14 pa eikslėlyje pa ody a, kad k, p, subalansų ΔLL e ybių diapazonai, ku iems da o
į aką g, b, d subalansai, i ie, ku ie nepa y ė dalinio glaudžio eg esinio asimilia imo,
susiki o. Todėl neįmanoma nu ody i jų ski s ymo ibos a p iš eiškiamų i
neiš eiškiamų žodžių. Galima da y i p ielaidą, kad, kaip i ika y ų a eju, šių
subalansuo ų žodžių asimiliacija žodžių junginiuose gali bū i ski ingo laipsnio, dėl panašių
p iežasčių, kaip i pi miau ap a iamų ika y ų sa ybės. Kadangi ΔLL indeksas nepa eikė
labai aki aizdžių ski umų a p asimiluo ų i asimiluo ų s abdžių, be o bu o lyginamos šių
ga sų mažo dažnio ene gijos e ės ( . y. nea siž elgian į okalų kon eks ą; 15
pa eikslas). aiškus a sky imas ma omas ik labialinės subalansuo ės p, einančios p ieš
ga sines i be ga sų sus ojimus, a eju […] a i inkami LL e ybių diapazonai nesiski ia.
Aki aizdu, kad ap a iamoje padė yje k i subalansuo ų žodžių iš a imas i iš a imas
bu o labai pa eik as kon eks o i ki ų eiksnių. jau bu o paminė a, kad dėl nedaug
duomenų be eik nepakanka pie inių aukš ai ų dialek ams, aip pa lie u ių kalbai. Todėl
gali bū i nus a y os panašios bend os endencijos.
eliable s a is ical e alua ion, o he ypes o assimila ion in wo d junc u es ha e no
been discussed. howe e , he discussed phenomena seems o be analogical in he
Reikė ų pažymė i, kad spon aniškos pie inių aukš ai ų kalbos ga so į ašuose bu o mažiau ← s i ← d
ipų a ejų, palygin i su s← s: S← d, odėl jų naudojimo pa yzdžiai nė a dideli. ši aplinkybė gali u ė i
į akos gau ų ezul a ų pa ikimumui. "Lh ika y inės subalansuo os ""s"" žodžio jung ys 12 i 13
pa eiksluose nebu o į auk os į bend us ma a imų algo i mų skaičia imo ezul a us."
cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
189s aipsniai s aipsniai igū a 14. DLL pie iniam aukš ai ie iui sus oja žodžių jung yse12. 15
pa eiksle. LL; Žodžio slėgio lygis žemojo pe ėjimo (0 <0.5 khz) il uojamas pie iniai aukš ai ians […]
sus oja žodžių jung yse 12 čia ipo ← s a odo ūks a ečiojo k a ilo, nes jis sumaišy as su
mediana. Tai gali bū i susiję su mažai ap a iamos pozicijos a si adimu.
190 ac a Linguis ica Li huanica LXXI iš ados ge ai žinoma, kad "ga so ene gijos bu imas
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
a nebu imas y a dominuojan is ženklas, leidžian is su ok i ga so kon as ą
subalansuose" (pe ašy a iš ken & ead 2002: 161). Tačiau susidu iama ne ik su d iem
diko ominiais a ejais - "konsonan u su balsa imo ene gija" i "konsonan u be balsa imo
ene gijos", be i su isu s a s omų konsonan ų spek o balsa imo ene gijos dalelių
kon inuumu. Fo is i Lenis ka ego ijų ibos y a indi idualios ski ingoms kalboms. Be o,
balso su okimas y a sudė ingas, nes jame y a ne ik spek iniai, be i laikinieji signalai.
isa ai da o objek y izuo o balsa imo p ocedū ą ne ne eikšminga. žemių dažnių
ene gijos konsonan uose (a ba jų laikinosiuose segmen uose). Kalban apie pi miau
minė as objek y izuo o balsa imo komplikacijas, šie indeksai pap as ai eikia gana ge ai
kaip ski ingi signalai balsa imui. Nepaisan o, dėl komplikacijų da ka ą eikia a k eip i
dėmesį į am ik ą a sa gumą, kai naudojamos šios echnikos: ibos a p balso i be balso
he pape in oduces wo ela i ely simple echniques o iden i ica ion o oicing:
he indices LHR (case o ica i es) and ΔLL (case o s ops), bo h based on he e alu-
a i ikmenų y a indi idualios ap a iamiems a ejams. be o, ezul a ai gali bū i išk aipy i
dėl kai ku ių išo inių echninių p iežasčių, okių kaip in ensy us ono iukšmas i
kamba io a spindys. ai u ė ų bū i a siž elgiama i pasi enkan ga so į ašus analizei, i
aikan akus inių ma a imų me odus. nu ody os analizės echnikos gali bū i naudojamos
y inėjan enomeną į spon aniškų pie inių aukš ai ų kalbos pa yzdžių ( ipai s← s: S← d
i ← s: ← d) iš esmės su eikia į odymus čia pa eik oms eiginiams. akus ikos požiū iu
akus inis są okų asimilia imas žodžių są eikoje y a gana sudė ingas eiškinys i jo
y imas eikalauja ikslumo.
ena o consonan assimila ion in he Li huanian dialec s oo. he esea ch ca ied
nuo odos am b aze ičius y is 2013: akus iniai pučiamųjų p iebalsių balsingumo požymiai.
balbonas dainius, daunys gin au as 2005: onemų klasi ika imas panaudojan ga so i
Žmogus i žodis 15(1), 7–14.
aizdo in o maciją. Elek onika i elek o echnika 5(61), 7477. bo e sma Paul 1993: iksli
umpalaikė pag indinio dažnio i mėginio ga so ha moninių i iukšmo san ykis analizė.
[…] IFA p oceedings 17, 97[…]110. Childe s g. Donald 2000: Kalbos apdo ojimo i sin ezės
į ankių dėžu ės. new yo k: john ga G iškabūdžio apylinkių eks ai, suda ė ima
bace ičiū ė, Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. hamann silke,
boe sma Paul, Ća a Małgo za a 2010: Kalbai būdingi ski umai su okimo ženklų
Wiley i sūnūs.
Da – Dūkš o apylinkių eks ai, suda ė Vy au as ka delis. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2010.
cues o consonan Voicing:
i s assimila ion in Wo d junc u e
191s aipsniai s aipsniai
Dua Duse ų apylinkių eks ai, suda ė egina inkauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2013.
s a s ymui labioden alams. […]
h p://use .phil- ak.uni-duesseldo .de/~hamannhamannboe smaca a 2010.pd . Ju ba ko
apylinkių eks ai, suda ė Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013.
d. ken aymond, skai yki e Cha les 2002: The Acous ic Analysis o Speech.
Albany: "Thomson Lea ning" (Thomsonas mokosi).
k uopienė i ena, kačiuškienė geno ai ė 2012: kele as pas abų dėl išo ės sandžio šiau ės
pane ėžiškių a mėje. Bal is ica 47(2), 343348. Lkg i Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed.
kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965. LzŠ Lazūnų šnek os eks ai, suda ė ju gi a
ja osla ienė, nijolė uomienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si-
e o leidykla.
Ma Mielagėnų apylinkių eks ai, suda ė Vy au as ka delis. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2006.
MŠ Ma cinkonių šnek os eks ai, suda ė as a Leskauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2009.
Leskauskai ė as a 2006: Kučiūnų šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as
leidykla.
Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija. inės
Pake ys an anas, Pupkis aldonas 2004: Lie u ių kalbos bend inė a is. Kompak-
plokš elės eks ai. Vilnius: gim asis žodis. Picke M. James 1999: Kalbos komunikacijos
akus ika. Pag indai, kalbos su okimo eo ija i echnologija. "Needham Heigh s": "Allyn &
Bacon". Pi ello Ka en, Blums ein e. Sheila, Ku owski ka hleen 1997: skambėjimo sa ybės skiemų
p adinėse ika y uose ame ikie iškoje anglų kalboje. Ame ikos akus inės d augijos žu nalas
101(6), 37543765. S e ens n. Kenne h, Blums ein e. Sheila, Glicksman Lau a, Bu on Ma h a,
Ku owski ka h leen 1992: akus inės i su okimo sa ybės, susijusios su ika y ais i
ika y inėmis g upėmis. […] Ame ikos akus inės d augijos žu nalas 91 (5), 2979 […] 3000. Š Šakių
šnek os eks ai, pa engė ima bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
192 ac a
y is aMb azeViČius, as a Leskauskai ė
Linguis ica Li huanica LXXI
P iebalsių balsingumo požymiai.
jų asimiliacija žodžių sandū oje
san auka
Pap as ai i adiciškai su a iama, kad ska džiuosius i dusliuosius p iebalsius ski ia onacijos
(balso klosčių eiklos), . y. balso, balsingojo komponen o bu imas a nebu imas. ai ne isai
ikslu. kai ku ių kalbų (pa ynių, kai ku ių ug o inų kalbų) p iebalsiai, suda an ys analogiškas
kon as ines po as, ski iasi ne a ba ne iek balsingumo požymiais, o am ik ais (mūsų požiū iu iš
lie u ių kalbos one ikos pozicijų) an iniais požymiais. dėmesus į ski ingas a ikuliacines
pas angas a ian ska džiuosius i dusliuosius a k eip p iebalsius (a jų dicho ominius analogus),
pi muosius ka ais links ama adin i neį emp aisiais (lenis), an uosius į emp aisiais ( o is).
ap a iami pa yzdžiai, ku di e encijuojan o islenis po as balsingumo požymis y a ben kiek no s
eikšmingas.
Pag indinis akus inis ska džiuosius p iebalsius nuo dusliųjų ski ian is požymis onacija odan is
komponen as: k azipe iodiniai i pesiai oscilog amose, papildomos balso ha monikos
spek og amose. ačiau ne i nu ūkus onacijai pučiamasis p iebalsis išlieka ska džiuoju.
onacijos požiū iu labai ski iasi, pa yzdžiui, lie u ių i anglų kalbų sp ogs amieji p iebalsiai. okiais
ilius uojami kalbiniai o is–lenis ski umai i a gumen uojami kiekybinių me odų p i alumai.
pa yzdžiais siūlomi kiekybiniai balsingumo odikliai. ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių spek e
iš yškėja žemadažnės ha monikos. uo pasinaudo a apib ėžian pučiamųjų p iebalsių LHR
(Low-HighRa io) odiklį, lygų p iebalsio žemadažnės (iki 500 hz) i aukš adažnės (pe 500 hz) ene gijos
san ykiui. kiek, be pasi emian panašiu eiškiniu (žemadažnės ene gijos y a imas ska džiųjų
p iebalsių sp agos azėje), kons uojamas sp ogs amųjų p iebalsių ΔLL odiklis san ykinis
(p iebalsio a imame a olimame kon eks e) žemadažnio komponen o ga so lygis. Minė a me odika
panaudo a i analizuojan pie ų aukš aičių dusliųjų i ska džiųjų p iebalsių są eiką žodžių
sandū oje. s s←: s← d i ← s: ← d ipų analizė pa odė, kad dalinė a imoji eg esy inė asimiliacija
ap a iamojoje pozicijoje nė a ienoda, o kai ku iais a ejais i apsk i ai ne yks a. o, no in a lik i
pa ikimą spon aniškos kalbos p iebalsių asimiliacijos analizę s a bu a k eip i dėmesį į ga so į ašo
kokybę, į ašymo pa alpos e e be aciją i ki us eiksnius.
pa eik a 2014 m. ugsėjo 4 d.
y is aMb azeViČius
Kaunas Uni e si y o Technology
Adomo Micke ičiaus g. 37, LT-44244 Kaunas, Lie u a
[e-paš as apsaugo as]
as a Leskauskai ė
Ins i u e o he Li huanian Language
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[e-paš as apsaugo as]