S aipsniai / A icles 221
IRENA DUKAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbos,
an oponimika.
XIII AMŽIAUS PRŪSŲ
ASMENVARDŽIAI PRŪSŲ
REGISTRE
13 h Cen u y P ussian Pe sonal Names in he
P ussian Regis e
ANOTACIJA
S aipsnyje apž elgiami XIII a. p ūsų asmen a džiai iš is o ijos šal inio P eussische Re-
ges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s („P ūsų egis as iki XIII a. pabaigos“),
s engian is a skleis i is o inį p ūsų asmen a džių gy a imo kon eks ą. Taip pa ap a iama
kai ku ių asmen a džių da yba i paaiškinama jų kilmė bei okiečių kalbos į aka asmen-
a džių ki imui.
P ūsų asmen a džių s a ba bal ų a dyno y imams abejonių nekelia. Iš akių neišleis-
inas ak as, kad p ūsiški esp. bal iški ik iniai a dai y a anksčiausiai už iksuo i bal ų
kalbų ak ai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: p ūsai, asmen a dis, a dynas, giminys ės yšiai, Maxas Pe lba-
chas, P eussische Reges en.
ANNOTATION
The a icle e iews he 13 h cen u y P ussian pe sonal names om he his o ical sou ce
P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s (P ussian egis e s un il
he end o he 13 h cen u y) in o de o e eal he his o ical con ex o exis ence o P us-
sian pe sonal names. I also discusses he o ma ion o ce ain pe sonal names and ex-
plains hei o igin as well as he in luence o he Ge man language on he change o pe -
sonal names.
IRENA DUKAVIČIENĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
The impo ance o P ussian pe sonal names o he esea ch o Bal ic p ope names is
unques ionable. I should be no ed ha P ussian (i.e. Bal ic) p ope names a e he ea lies
eco ded ac s o he Bal ic languages.
KEYWORDS: P ussians, pe sonal name, p ope names, amily connec ions,
Max Pe lbach, P eussische Reges en.
ĮVADAS
Tik inių daik a a džių – ieno iš pas o iausių leksikos sluoksnio – y imai
su eikia s a bių žinių apie jau mi usios kalbos one ikos, leksikos i mo ologi-
jos ypa ybes, ku ios y a už iksuo os ik iniuose a duose, be gali bū i išnyku-
sios apelia y inėje leksikoje. Bū en okie y imai i leidžia is daugiau sužino i
apie mi usią p ūsų au ą. Iš gausių šal inių bu o pasi ink as 1876 m. Ka aliau-
čiuje publikuo as Maxo Pe lbacho suda y as egis as P eussische Reges en bis
zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s ( oliau – P R).
M. Pe lbachas bu o okiečių is o ikas i biblio ekininkas, Vokiečių o dino
is o ijos žino as, idu amžių Ry ų P ūsijos i Lenkijos y ėjas (Men zel-Reu-
e s 2007: 39–53)1. Kadangi žinių apie M. Pe lbachą (gimė 1848 m. lapk ičio
4 d. Gdanske, mi ė 1921 m. asa io 18 d. Be lyne) lie u ių spaudoje be eik nė-
a, ad no ima umpai supažindin i i su jo biog a ija. Būsimasis mokslinin-
kas 1860–1868 m. mokėsi Ka ališkojoje F ied icho gimnazijoje, ku ioje susi-
pažino su Colma u G ünhagenu2, ėliau di busiu su Wilhelmu Wa enbachu3.
Baigęs gimnaziją M. Pe lbachas p adėjo s udijuo i is o iją V ocla o uni e si-
e e, ku W. Wa enbachas da ba osi p o incijos a chy a u. Kai W. Wa enba-
chas 1862 m. apo Heidelbe go p o eso iumi, M. Pe lbachas aip pa iškelia o į
1 Tai pag indinis šal inis apie M. Pe lbachą, ku į pa yko as i.
2 C. G ünhagenas (gimė 1828 m. balandžio 2 d. T ebni ze, mi ė 1911 m. liepos 27 d. B eslau)
bu o okiečių a chy a as i is o ikas. Jis di bo Ka ališkojoje F ied icho gimnazijoje, dės ė is-
o iją V ocla o uni e si e e, bu o Silezijos p o incijos a chy ų di ek o ius. Nuo 1866 m. apo
V ocla o uni e si e o is o ijos p o eso iumi. 1864–1905 m. jis bu o Silezijos is o ijos žu nalo
edak o ius (DB, žiū ė a 2014-11-10).
3 W. Wa enbachas (gimė 1819 m. ugsėjo 22 d. Ran zau, mi ė 1897 m. ugsėjo 20 d. F ank u e)
bu o okiečių is o ikas i paleog a as. V ocla e W. Wa enbachas a na o p o incijos a chy a-
u, 1862 m. apo p o eso iumi Heidelbe ge, ėliau Be lyne (DB, žiū ė a 2014-11-10).
S aipsniai / A icles 223
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
Heidelbe gą. Heidelbe ge M. Pe lbachas susipažino su Geo gu Wai zu4. Bū en
C. G ünhagenas, W. Wa enbachas i G. Wai zas da ė M. Pe lbachui labai dide-
lę į aką. Mokslus M. Pe lbachas baigė Ge ingene. Ten W. Wai zo ado aujamas
1871 m. apgynė dak a o dise aciją Die äl e e Ch onik on Oli a („Senoji Oli os
k onika“). Vėliau M. Pe lbacho akys k ypo į as emas, ku ios bu o jam įdo-
mesnės. 1872–1876 m. di bo Ka aliaučiuje biblio ekininku, 1876 m. – G ei s-
walde, 1883 m. – Halėje, čia jis 1894 m. apo y esniuoju biblio ekininku, o
1899 m. – p o eso iumi. 1903 m. jis a yko į uome da ka ališkąją, ėliau a-
pusią als ybine, Be lyno biblio eką, ku bu o paski as sky iaus di ek o iu-
mi. Tais pačiais me ais g uodžio 31 dieną M. Pe lbachas pasi aukė iš ak y ios
a nys ės.
M. Pe lbachas daug nusipelnė P ūsijos is o ijos y imams. Jis ašė apie Si-
lezijos, ku ią pa s adino an aisiais namais, is o iją, ačiau gim aisiais namais
laikė P ūsiją, ku ią daugiausia y inėjo (Ry ų i Vaka ų P ūsiją). 1873 m. sa o
s aipsnyje „Die äl es en p eußischen U kunden k i isch un e such “ („Senieji
p ūsų dokumen ai k i iškai iš i i“) paneigė K uschwi zo su a ies5, ku i bu o
s a bi Vokiečių o dinui, au en iškumą. Jis aip pa bu o ga saus i P ūsijos is-
o ijai s a baus žu nalo Al p eußische Mona ssch i („Senosios P ūsijos mėn-
aš is“) edak o ius.
Kaip ašo Men ze -Reu e s (2007: 44), M. Pe lbachui da buojan is Ka a-
liaučiuje, P ūsijos is o ijos y imai išgy eno k izę. Penkia omis is o ijos šal i-
nių inkinys Sc ip o es e um P ussica um („P ūsijos e ieji aš ai“), suda y as
4 G. Wai zas (gimė 1813 m. spalio 9 d. Flensbu ge, mi ė 1886 m. gegužės 24 d. Be line) – Vokie-
ijos eisės i idu amžių is o ikas. Jis bu o žinomiausias Vokie ijos is o ijos leidėjas. S udija o
is o iją, iloso iją, eisę bei p o es an ų eologiją. 1842 m. W. Wai zas apo Kylio uni e si e o is-
o ijos p o eso iumi. 1848 m. Ge ingeno uni e si e e įkū ė is o ijos ka ed ą. Nuo 1860 m. apo
Be lyno uni e si e o eisės dak a u (DB, žiū ė a 2014-11-10).
5 K uš ico su a is – 1230 m. bi želio mėn. dokumen as, ku iame Mazo ijos kunigaikš is Kon-
adas besąlygiškai pe leidžia Vokie ijos o dinui Kulmo i isas ki as užka iau as žemes. PUB I
58–60 už iksuo as, šis dokumen as skamba aip: ,,1230 Juni. Bei K uswica. Con ad, He zog on
Maso ien, übe gieb dem DO den das Culme Land in bes imm en G enzen und mi allen landeshe -
lichen Rech en zu eien Besiß gegen das Ve sp echen des Beis andes im Kamp e wide die heidnischen
P eußen, desgleichen alle wei e en E obe ungen“ („1230 m. bi želis. K us ica. Kon adas, Mazo ijos
kunigaikš is, pe leidžia O dinui Kulmo žemę su isomis eisėmis į ją už pagalbą ko ojan su
pagoniškąja P ūsija, aip pa isas ki as užka iau as žemes“). Visas ki as eks as pa ašy as lo y-
nų kalba. Paaiškinimuose (PUB I 60) kalbama apie ai, kad eks as g eičiausiai nė a o igina-
lus. 1873 m. M. Pe lbachas s aipsnyje „Die äl es en p eußischen U kunden k i isch un e such “
paneigė K uschwi zo su a ies au en iškumą. Augus as Se aphimas bandė į ody i dokumen o
ik umą. 1980 m. Ge a das Labuda ginčą išsp endė M. Pe lbacho nenaudai (Men zel-Reu e s
2007: 45, 47; PUB I 58–60).
IRENA DUKAVIČIENĖ
224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Theodo o Hi scho6, Maxo Polluxo Toeppeno7 i E ns o S ehlke8, iena e us,
bu o baig as, ačiau iš ki os pusės – bu o labai p oblemiškas dėl edak o ių
sp endimų. Gabiausias da buo ojas – E. S ehlke – mi ė 1869 m. M. Pe lbachas
š elniai k i ika o y esniuosius, sa o k i iką dažnai paslėpdamas a p eilučių.
Tiesa, bu o sakoma, jog lenkai bu o labiausiai įp a ę dėl sa o P ūsijos a chy ų
is o inių y imų konsul uo is Gdanske, o š ai jų kolegų okiečių ž ilgsniai k y-
po ne į Lenkiją, be labiau į pie us i aka us. Di ban pa engiamuosius da bus,
susijusius su pi mąja Pome anijos dokumen ų knyga, jau nuo 1877 m. bu o aiš-
ku, kad neiš y us Lenkijos a chy ų, seniausiųjų dokumen ų inkinys gali aip
i lik i nebaig as.
Be Ry ų i Vaka ų P ūsijos is o ijos d augijos, da bu o i Hanzos is o i-
jos d augija, o s a biausia – 1879 m. įku a Vaka ų P ūsijos is o ijos d augija.
M. Pe lbachas siekė su ieny i susiskaldžiusias d augijas. Jo i Ka lo Hein icho
Lohmeye io9 inicia y a susi inko P ūsijos p o incijos is o ijos d augijos is o i-
jos y ėjų i d augų bū ys i bu o nusp ęs a išleis i Simono G unau k oniką10, o
6 T. Hi schas (gimė 1806 m. g uodžio 17 d. Al scho lande, mi ė 1881 m. asa io 17 d. G ei s-
walde) okiečių is o ikas, Be lyne s udija ęs eologiją, is o iją i geog a iją, di bęs moky oju
F ied icho-Wilhelmo gimnazijoje, o nuo 1833 m. dės ęs is o iją gimnazijoje Gdanske. 1850 m.
apo Gdansko mies o a chy o di ek o iumi, o nuo 1865 m. G ei s aldo uni e si e o is o ijos
p o eso ius i biblio ekos di ek o ius (DB, žiū ė a 2014-11-10).
7 M. P. Toeppenas (gimė 1822 m. balandžio 4 d. Königsbe ge, mi ė 1893 m. g uodžio 3 d. Elbin-
ge) bu o okiečių is o ikas, geog a as i moky ojas. Toeppenas y a nusipelnęs P ūsijos is o ijai.
Ka aliaučiuje s udija o seno ės kalbas i is o iją. Vėliau di bo į ai iose Ry p ūsių i Pozna-
nės mokyklose. 1854 m. bu o paski as Hohens eino p ogimnazijos di ek o iumi (DB, žiū ė a
2014-11-10).
8 E. S ehlke (gimė 1834 m. ugsėjo 27 d. Be line, mi ė 1869 m. ko o 23 d. Be line) bu o o-
kiečių is o ikas i a chy a as, sa o umpą gy enimą pasky ęs Vokiečių o dino is o ijai. Jis
s udija o Be lyne F ied icho-Wilhelmo uni e si e e. Nuo 1860 m. apo a chy a u (DB, žiū ė a
2014-11-10).
9
K. H. Lohmeye is (gimė 1832 m. ugsėjo 24 d. Gumbinnen, mi ė 1909 m. gegužės 15 d. Kö-
nigsbe ge) bu o okiečių is o ikas, nusipelnęs P ūsijos is o ijos y imams. K. H. Lohmeye is
bend ada bia o ašan Vokie ijos is o iją. 1857 m. baigė Ka aliaučiaus uni e si e ą, nuo 1873 m.
bu o p o eso ius (MLE 2003: 680; DB, žiū ė a 2014-11-10).
10 S. G unau (gimė apie 1470 m. Tolkemi (Ry p ūsiai), mi ė apie 1530–1537 Gdanske (?)) bu-
o P ūsijos me aš ininkas, e nog a as, dominikonų ienuolis. Gy eno Elbingo i Gdansko
ienuolynuose. Apie 1510–1526 m. pa ašė P ūsijos k oniką C onica und besch eibung alle lüs i-
chen, nü zlichs en und wa en his o ien des namkundingen landes zu P ewssen („K onika i ap ašymas
linksmiausių, eikalingiausių i ik ų P ūsijos žemės is o ijų“). Rėmėsi lo ynų kalba ašy omis
k onikomis, a p jų neišlikusia P ūsijos yskupo K is ijono k onika. Ap ašė P ūsijos k aš ą nuo
IV–VI a. iki 1529 m. Pa eikė daug e ingų e nog a ijos i is o ijos, mi ologijos žinių apie p ū-
sus i lie u ius. Ap ašy a p ūsų kilmė, iš aizda, gy enimo būdas, mais as, d abužiai, ikėjimas.
S aipsniai / A icles 225
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
M. P. Toeppenas p adėjo leis i Ac en de S ände age P eussens un e de He scha
des Deu schen O dens („P ūsijos luomų susi inkimų ak ų knygos aldan Vokie-
čių o dinui“). Senieji P ūsijos dokumen ai, Mecklenbu go a chy a ų nuomone,
u ėjo bū i ap ašomi pagal yskupijas i O dino aldomas žemes ( adinamasis
1880 m. Elbingo planas). Tu ėjo as is nauja ke u ių sky ių P ūsijos dokumen-
ų knyga: poli iniai dokumen ai, yskupijų i ienuolynų, kom ū ijų i mies ų
dokumen ai. M. Pe lbachas su okė, kad okiu būdu O dino i šalies aldo ų
eikla bu o nus um a į an ąjį planą. Senosios P ūsijos is o ija galėjo bū i susie-
a, pasak M. Pe lbacho, ik pe ko os su Vokiečių o dinu e apą. Šį kon eks ą a -
spindi pa yzdiniais laikomi O dino s a u ai. M. Pe lbachui susipažin i su P ū-
sijos ank aš iniais dokumen ais nebu o leis a, nes okia bu o a chy o a ybos
pozicija – neleis i naudo is nespausdin ais Ka aliaučiaus a chy o dokumen ais.
M. Pe lbachas pa ašė nemažai s aipsnių bei knygų. Visą jo eiklą puikiai
a spindi bibliog a ija, ku ią pa eikė A no Men zel-Reu e s (2007: 49–53). Be
kalbamojo eikalo, e ė ų paminė i da okius M. Pe lbacho eikalus, kaip
an ai: Die äl e e Ch onik on Oli a („Senoji Oli os k onika“), Zu Geschich e de
äl es en p eußischen Bischö e („Dėl seniausių P ūsijos yskupų is o ijos“), G unau,
Simon: Simon G unau’s p eußische Ch onik („Simonas G unau: Simono G unau
P ūsijos k onika“) i k .
Kalbamojo eikalo p a a mėje M. Pe lbachas mini Johannesą Voig ą11, ku-
is laikomas p ūsų is o ijos y imų p adininku. Jo didžiulis, niekada inkamai
neį e in as nuopelnas y a ai, kad jis pi masis skai ė Ka aliaučiaus a chy o
dokumen us i paskelbė Codex diploma icus P ussicus („P ūsijos diploma ijos
kodeksas“). J. Voig as apsi ibojo nespausdin ų dokumen ų publika imu i aip į
sa o eikalą neį aukė isų ik ėlesnių leidimų eks uose į a dy ų dokumen ų,
pa yzdžiui, E mländische U kundenbuch („Va mės dokumen ų knyga“), ku ios
e ingi agmen ai bu o jau paskelb i.
No ėdamas į ody i, kad p ūsai i lie u iai ski iasi nuo okiečių, į k oniką įdėjo 100 p ūsų kal-
bos žodžių žodynėlį i p ūsišką maldą Tė e mūsų (MLE 2000: 527; DB, žiū ė a 2014-11-10).
11 J. Voig as (gimė 1786 m. ugpjūčio 27 d. Be enhausene, mi ė 1863 m. ugsėjo 23 d. Königs-
be ge) bu o okiečių is o ikas, nusipelnęs P ūsijos is o ijos y imams. S udija o Jenos uni e -
si e e eologiją, ėliau is o iją i ilologiją. Di bo moky oju F ankės ka ališkajame pedagogiu-
me Halėje, ėliau en dės y oja o. Nuo 1817 m. Ka aliaučiaus uni e si e o is o ijos p o eso ius,
1830–1847 m. ek o ius, Filoso ijos akul e o dekanas. J. Voig as pa ašė labai daug s aipsnių.
Ve ė ų paminė i 1860 m. paskelb ą s aipsnį Einige Bei äge übe al p eußische Pe sonen- und ge-
og aphische Localnamen („Apie p ūsiškus asmenų i geog a inių ie ų a dus“). Jis su inko dau-
giau kaip 300 p ūsiškų asmen a džių. J. Voig as nus a ė, kad isi p ūsiški asmen a džiai y a
ne ienskiemeniai, dokumen uose už iksuo i giminys ės yšiai, pasi aiko į a dijimų i d iem
a dais (DB, žiū ė a 2014-11-10; Blažienė 2011: 467).
IRENA DUKAVIČIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Jau ne ka ą is o ikai bu o iš eiškę pageida imą su ink i į ieną ie ą isus
pasklidusius dokumen us. M. Pe lbachas p adėjo ink i medžiagą XIII a. P ūsi-
jos egis ui. Minė o eikalo p a a mėje aiškinama, kad suda an egis us, kai
dokumen o u inys bu o siejamas ik su p o incija, ypa ingas dėmesys ski as
išsamumui: jei nenuma y os aplinkybės, eksponen ai a ba liudy ojai nulemda-
o į aukimą į egis ą, iš auka būda o pa eikiama kiek įmanoma glausčiau. Į
egis us bu o į auk i isi dokumen ai, susiję su Vyslos dešinėje pusėje esančių
P ūsijos e i o ijų is o ija, nepalies a, pasak M. Pe lbacho, liko Ry ų Pome anija,
kaip i isa ki a, kas sie ina ik su Vokiečių o dinu. O isi liudijimai, susiję su
P ūsijos yskupais a ki ais ga bingais asmenimis, bu o k uopščiau su ink i. Be
spausdin ų dokumen ų, M. Pe lbachas galėjo lais ai naudo is Gdansko, Elbin-
go, To unės i V ocla o a chy ais. Ve ingos in o macijos jis ga o iš D ezdeno
i Pelplino mies ų, iš Ka lo He que o12 iš Ids eino i Paulo Ewaldo Hasse’s13 iš
Halės. Ka aliaučiaus a chy e jis galėjo ink i ik 1260–1285 m. medžiagą. P as-
minga p isimin i pa amą, ku ią su eikė a chy o sek e o ius Rudol as Philippi14,
pada ydamas iš ašus iš į ai ių dokumen ų, ku iais pagal a chy o aisykles ne-
bu o leis a naudo is (P R III).
Pag indinis ūkumas y a ai, jog apdo ojan dokumen ų iš aukas, nebu-
o iš eng a klaidų, ku ios paaiškinamos naudo ų šal inių pobūdžiu. Iki šiol ne
isada bu o galima iš aukomis publikuo us dokumen us pag įs i ank aščiais,
dėl o, kad M. Pe lbachui nebu o leidžiama sis emingai naudo is Ka aliaučiaus
a chy u. Dokumen ų komen a ai, ypač ie o a džių paaiškinimai, apsi ibojo
ik bū iniausia in o macija, ki a e us, pa eik a naudo ų šal inių apž alga i
asmen a džių odyklė. 1876 m. eikalą P eussische Reges en bis zum Ausgange
des d eizehn en Jah hunde s išspausdino Ka aliaučiaus Fe ds. Beye io spaus u ė.
Regis ą iš Al p eussische Mona ssch i pe spausdino Rudol as Reicke i E ns as
12 K. He que as (gimė 1832 m. spalio 5 d. Fuldoje, mi ė 1888 m. ko o 6 d. Osnab ücke) bu o o-
kiečių is o ikas, a chy a as. S udija o 1852–1856 m. Ma bu ge i Miunchene is o iją i ilolo-
giją. 1869–1873 m. di bo mies o a chy e Mühlhausene (DB, žiū ė a 2014-11-10).
13 P. E. Hasse (gimė 1845 m. bi želio 7 d. Lübecke, mi ė 1907 m. balandžio 30 d. Lübecke) – o-
kiečių is o ikas i a chy a as. Ge ingeno uni e si e e bu o eisės i idu amžių is o iko Geo go
Wai zo mokinys, nuo 1875 m. di bo Kylio uni e si e e docen u, o nuo 1880 m. en pa p o eso-
ia o. 1876–1889 m. di bo sek e o iumi Šlėz igo-Holš eino is o ijos d augijoje, 1889 m. pe -
sikėlė į Liubeką, ku sek e o ia o sena e, o nuo 1892 m. apo mies o a chy a u (DB, žiū ė a
2014-11-04).
14 R. Philippi (1821–1897 a ba 1902) bu o Ka aliaučiaus a chy o sek e o ius. Nuo 1864 m. di bo
a chy inį da bą. Išleido Geo go Ch is opho Pisanskio En wu eine P eussischen Li e ä geschich e
(„P ūsų li e a ū os is o ijos bandymas“) i S. G unau P eussische Ch onik II, 1889 m. („P ūsijos
k onika“) ka u su M. Pe lbachu i P. Wagne iu. Rinko dokumen us leidiniui P eussisches U -
kundenbuch („P ūsijos is . šal inių knyga“) (MLE 2006: 560).
S aipsniai / A icles 227
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
Wiche as. M. Pe lbachas ne a ė ank aš inių šal inių15, adinasi, a dų pe -
skai ymas i už ašymas p iklausė nuo is o ikų, ku ie inko i už ašė uos a -
dus sa o eikaluose. Is o ikai, leidžian ys i in e p e uojan ys O dino doku-
men us, ku iuose už iksuo i p ūsų i p ūsiški ik iniai a dai, ne isada iksliai
juos pe eikė i pe eikia daba . Dėl šios p iežas ies ik iniai a dai u ė ų bū i
ik inami kalbininkų, kad juos bū ų galima į auk i į mokslinę apy a ą. Kaip
minima eikalo pa adinime, egis e už iksuo i XIII a. dokumen ai. Tai doku-
men ai apie žemės nuosa ybės egulia imą, mies ų g io imą i kū imą, als-
iečių a leidimą nuo dalies p ie olių, apie duoklės pasky imą, leng a as kolo-
nis ams i daliai ie inių gy en ojų.
PRŪSŲ ĮVARDIJIMAS
Šal inyje už iksuo i 283 p ūsų asmen a džiai. Kad ai ik ai p ūsų asmen-
a džiai, pa ikslina šalia esan ys p ie ašai. Ne e ai ai iesiog e nonimas P eusse
(p ūsas) a ba P ūsijos k aš o s ičių gy en ojų a dai: Samen (sembai), Ba he
(ba ai), Sudaue (sūdu iai), Pogesanie (pagudėnai), Na ange (no angai), Scha-
laue (skal iai). Taip pa 1299 m. už iksuo a daug didikų, adinamų i ingais
(Wi inge), ku ie su sa o įpėdiniais ga o žemių. Kaip aškina MLE (2009: 766)
au o iai, i ingai, ikiai – p ūsų ka o a nybininkai, daugiausia gen inės di-
duomenės palikuonys K yžiuočių o dino als ybėje. XIII–XV a. jie suda ė dalį
smulkiųjų žem aldžių. Už ka o a nybą, pilių s a ybos bei emon o da bus i-
ingai p ūsiškąja bei Kulmo eise aldė pa eldimus lėnus.
Regis e dominuoja ienana is asmenų į a dijimas (1277 Pigan , Waysel,
S honem, Naschom), be andasi i į a dijimų d iem a dais. P z.: 1271 Di-
wan genann Klekine; 1284 Con ad Ki sin; 1287 Robe, Sang o, Cumd is, A dange
P eussen genann Ci sini; 1289 Bo ohonus S ango; 1290 Dubius, genann Ki sini;
1296 Schude G ande. Šie pa yzdžiai odo, kad XIII a. bū a ienana io asmenų
į a dijimo i p adėjo as is į a dijimas d iem a dais.
Anksčiausiai, 1216 m., už iksuo i keli asmen a džiai, ku ie pa eikiami su
šal inio kon eks u:
15 M. Pe lbachas (1876: V–XIII) iš a dijo isus spausdin us is o ijos šal inius, iš ku ių inko me-
džiagą, p z.: Ac en de S ände age Os - und Wes p eussens 1874 m. („Ry ų i Vaka ų P ūsijos luo-
mų susi inkimų ak ų knygos“); Ch onicon e ae P ussiae („P ūsijos žemės k onika“); Monumen a
his o iae Wa miensis („Va mės is o ijos paminklai“); Johannes Voig . Geschisch e P eussens on
den äl es en Zei en bis zum Un e gange de He scha des deu schen O den 1827–39 m. („Johannes
Voig . P ūsijos k onika nuo seniausių laikų iki Vokiečių o dino aldymo pabaigos“) i k .
IRENA DUKAVIČIENĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
1216 a.p. XVIII. XII Cal. Ma . 18. Feb . La e an. Paps Innocenz III. bes ä ig
dem Bischo on P eussen die Schenkung des P eussen Philipp ehemals Wa poda) und
seinen Genossen, de neulich bei dem apos olischen S uhle ge au is , übe das Land
Lansania. 1216 a.p. XVIII. XII Cal. Ma . 18. Feb . La e an. De selbe bes ä ig
demselben die Schenkung des P eussen Paul ehemals Sua abuno und seine Genossen,
de neulich beim päps lichen S uhle ge au is , übe das Land Lubo ia gleichlau end.
Iš pa yzdžių ma y i, kad 1216 m. jau bū a pak ikš y ų p ūsų: Wa poda16 po
k ikš o apo Philippu, o Sua abuno17 – Pauliumi.
PUB I, I 7 (P eussisches U kundenbuch, oliau – PUB) pa eik a kiek daugiau
in o macijos:
[1216] Feb ua 18. im La e an. Paps Innocenz III bes ä ig dem Bischo on
P eußen den Besiß des Landes Löbau, als Schenkung des neuge au en P eußen Su -
abuno. Ea p op e , ene abilis in Ch is o a e dilec i iliis Pauli P u eni, qui dim di-
ceba us Suṙ abuno… (į lie u ių kalbą iš e s a ik sakinio pabaiga: „b angus sū-
nus p ūsas Paulius, ku į adino Su abuno...“).
A k eip inas dėmesys į šių abiejų p ūsiškų a dų da ybą bei kilmę.
Su abuno P eusse (7)
Galbū p . *Su a-bunā. Dėl pi mojo kamieno plg. lie. a d. Su as, ku į Zi-
gmas Zinke ičius laiko umpiniu, pada y u iš I kamieno dėmenų i II kamie-
no p adžios (Zinke ičius 2008: 320). Da plg. lie. a d. Su walowa 1759–1787 m.
(IAK). Dėl an ojo kamieno p . *bun- plg. lie. a d. Bùnas, Bunái is (LPŽe), lie.
a d. Bùnis, Buns (: bun-ió i ʻkles ė i, ešė iʼ) (Zinke ičius 2012: 192), Bunelis
1598 m. (IAK), Buniena 1729–1771 m. (IAK), Buniewicz 1785 m. (IAK), Bunonis
1633 m. (IAK).
Wa poda P eusse (7)
P . *Va p-ād-ā. Reinholdas T au mannas mini p . a d. su šaknimi * a p-:
Wa po e, Wa pu e, Wa pele (TAP 116) i y a linkęs įž elg i p iesagą *-ād-. Plg.
lie. a d. Vapio as, ku į LPŽe au o iai sieja su p . a d. Wa po e, lie. a d. Va pùlis
(: á pa ʻpailgos o mos žiedynas a iš jo išaugęs g ūdų aisynasʼ). Z. Zinke i-
čius (2008: 127, 156, 257) mini lie. a d. Vá -pu as, ku į laiko d ikamieniu (: lie.
a d. Vã as + pùs i pù o ʻ in i, pūs isʼ). Da plg. lie. a d. Wa pio 1665 m. (IAK),
Wa pis 1759–1787 m. (IAK).
16 P ūsišką asmen a dį Wa poda už iksa o Wilhelmas Pie sonas (1873: 733), Reinholdas T au -
mannas (1925: 116).
17 W. Pie sono kodekse (1873: 721) i M. Pe lbacho egis e (1876: 19) už iksuo as o a d. a ian as
dėl ne ikslaus už ašymo Sua abuno leidžia da y i p ielaidą, kad abu au o iai inko medžiagą iš
ų pačių šal inių. R. T au mannas (1925: 101), s opiai inkęs medžiagą iš O dino olian ų, pe -
skai ė Su abuno.
S aipsniai / A icles 229
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
DOKUMENTE APTIKTI ASMENVARDŽIAI
SU PRIERAŠU PREUSSE
Šal inyje nu odoma, kad ienas a ki as asmen a džio u ė ojas bu o p ū-
sas18. Su p ie ašu P eusse as i 89 asmen a džiai. Pa yzdžiui:
1216 ...des P eussen Philipp ehemals Wa poda... (7); ...des P eussen Paul ehe-
mals Sua abuno... (7); 1239–1240 ...des P eussen Pomande... (53); 1242 ...des
P eussen Ne dingis... (58); 1248 ...eines P eussen P e och... (92); 1261 ...den
P eussen Gedun... (177), …den P eussen Szin e, Pisz, Pogononie und A z o i h …
(178); …dem P eussen We gule… (179); …den P eussen Waydo e und Key in…
(179); 1262 …dem P eussen Ty une (182), dem P eussen G unau… (188); 1267
…den P eussen San y mes, Woczeslon und Buchelo … (205); 1267–70 …den
P eussen Paul (211), dem P eussen Tulizede… (212); …dem P eussen Bli o …
(212); 1273 …dem P eussen Pe e … (217); 1274 …den P eussen Gas imo und Lu-
hyme o… (218); 1275 …dem P eussen Pomuzel… (220); 1276 …dem P eussen
Padangen (224), dem P eussen Rede hin… (228); 1277 …den P eussen Pigan ,
Waysel, S honem, Naschom… (229); 1278 …dem P eussen Pona ho (p. 231),
dem P eussen Regune… (231); 1279 …dem P eussen Pakoke… (234); 1280 …dem
P eussen Sambango… (236); 1282 …den P eussen Wa gin und Nape gann…
(240); …den P eussen Poy un… (242); …den P eussen Cu hi, Ta pi und Sy-
mon… (242); 1284 …dem P eussen Bli o … (250); …den P eussen Doybe, Smy-
ge, Sange und Con ad Ki sin, des P eussen Pede… (251); …dem P eussen Ke so,
de P eusse Can hy … (251); …dem P eussen Sch oi e… (252); …dem P eussem
T umpe… (252); …den P eussen Gandinis, Pobu s, Can une, Cawald, A gal-
dinus… (253); 1285 …den P eussen Gedi e und Can ym… (261); …des P eussen
Thessym… (261–262); …dem P eussen Tulikoi he… (264); 1286 …dem P eussen
18 W. Pie sono p ūsiškų onimų kodekse (1873: 483–744) andami okie p ūsų a dų a ian ai kaip
Bliwo (Bli o ), Klecz (Clecz), Pygan (Pigan ), Poy hune (Poy un), Pona e (Pona ho), Sc oy e (Sch oi-
e), Swinko (Swinco), Tessym (Thessym), Ti une (Ty une), Tulicede (Tulizede), Tulicoy e (Tulikoi he),
Waido e (Waydo e), Waisel (Waysel), Wa gule (We gule). Jo kodekse nepa yko as i šių a dų: Bo-
ohonus S ange, Bu elo, G unau, Can hy , Can ym, Lu hyme o, Me huo, Naschom, Pomuzel, Sangi e,
Symon, S honem, S ylige, Woczeslon. E ns as Lewy y a pi masis, ku is apgynė dise aciją iš p ūsų
asmen a džių Al p eussischen Pe sonennamen, ku ioje iš a dija sla iškus i okiškus p ūsų a -
dus. Jis mini Lu hyme , Simon. Ras i okie a dų a ian ai: Aso i (Azo i h), Nadop (Nodobe),
Pona o (Ponadho), Sk oi e (Sch oi e), S enam (S enym?), Sin e (Szin e), Wa gule (We gule). E. Lewy
nė a už iksa ęs Bo ohonus S ange, Bu elo, G unau, I un he, Junc e , Can ym, Key in, Clecz, Cu no-
on, Meh uo, Naschom, Na ie , Pede, Philipp, Pigan , Pogononie, Pomuzel, Rede hin, Sange, Symun,
Smyge, S honen, S ylige, Swinco, Ty une, Tulizede, Waydo e, Woczeslon. Ne isi M. Pe lbacho su-
ink i p ūsų a dai y a paminė i R. T au manno, nes jis ne iksa o d ina io p ūsų į a dijimo
k ikš a a džiu i p ūsišku a du.
IRENA DUKAVIČIENĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Neaišku, kaip pe skai y i cz, kaip *- - a *-d-. Dėl šaknies *band- plg. p . a d.
Bando , Pe band, Bandune (Lewy 1904: 44), plg. p . en-banden ʻnaudaiʼ, lie. bandà,
band i (TAP 132). Dėmuo *band- siejamas su band- i, bandà ʻ u asʼ (Zinke-
ičius 2008: 76). Plg. lie. a d. Bąnda 1650 m. (IAK), Bandawa 1691 m. (IAK),
Bande 1787 m. (IAK), Bandy 1786 m. (IAK), Bandinis 1787 m. (IAK), Bando ius
1756 m. (IAK). Dėl šaknies *ban - plg. p . a d. Ban iko, Ban un (TAP 17), lie.
a d. Nó -ban as (Zinke ičius 2008: 76). Galbū p . *Su -/*Zu -band-/-ban - (?).
DOKUMENTE MINIMI VITINGAI
1299 m. už iksuo i i ingai, ku ie iš a dy i len elėje. Pa ikslinama, kad jie
pe sukilimą liko iš ikimi O dinui, odėl ga o aldas.21
Vie o a džiai21 Vi ingai
Labo a
(Lab au)
G ande, sein Sohn S an ike, Sandi , sein Sohn Judu e, Pa upe, sein
Sohn Gede e, Ibu e, sein Sohn Ke se, Jodu e, sein Sohn Logo e, Schude
G ande, Mun emil, sein Sohn Wissebu e, Runkim, sein Sohn Ways o e,
Nakun ie, Nasynne, Ty une, Swaymuzel, sein Sohn Rix e, Pano e, sein
Sohn P ey o .
K edena a
(Quedenau)
Sclode, sein Sohn Nalube, Goy es, sein Sohn Buse, Tloko e, sein Sohn
P ewil e, Heninke, sein Sohn S in ele, Schude, sein Sohn Da gu e.
Medena a
(Medenau)
Noy i e, sein Sohn Su eyke, Gedune, sein Sohn An ime, Wissegawde,
Napelle, Albe Dyabulus, Con ad Sagi a ius, Tulekins e, Junde, sein
Sohn P eydesse, Ey iow, sein Sohn Queydange, Polexe, sein Sohn
Ne mok, Nemo e, Di ke, Nod ans.
Rina a (Rynau) Da ex e, Glande, Nawalde, Gubike.
Kaimė (Kaymen) Philipp und Die ich, Pals ok, Gedu e.
Teplia a (Tapiau) Sapelle, Azayme.
Valda a (Waldau) Misso e mi seinen B üde n, Johann B ulan , Con ad Dyabulus.
Žiokai (Schaken) Musk e.
Ruda a (Rudau) Rege und Romeke, Gedune, sein Sohn S an ele, Bayse, sein Sohn
San i me, Dywo e und sein B ude Pagawle, Sambil, sein Sohn Glande.
Va giai (Wa gen) Sclode, Sca dune, Gun a , sein Sohn Nakoken, Bygune, sein Sohn
Ko ie, Ga bo e, sein Sohn Bayone, Nada , Wa ga e, Ey iow, sein Sohn
Da go e, Su eik, Pay one.
Gi ma a(Ge mau) Gymme, Kunki e, Bi iske (329)
21 Vie o a džiai a s a y i pagal in e ak y ų Ry ų P ūsijos žemėlapį II. Vie o a džiai (P, žiū ė a
2014-09-10).
S aipsniai / A icles 237
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
Aiškinama kai ku ių i ingų a dų da yba bei kilmė.
Goy es Same (329)
PUB I 448 y a šio a d. už ašymo a ian as G y os. R. T au mannas
(TAP 37) už iksa ęs p . a d. G y es. V. Topo o as (1979: 351) šaknį *g i - a -
sa giai sieja su lie. g a ʻ ėpla, kas išg e ęsʼ, g é i ʻišklip iʼ, g in i ʻžioplin iʼ.
Asmen a dis egis e ne iksliai už ašy as. Gal p . *G i -as (?).
Pagawle Same (329)
R. T au mannas (TAP 147) laiko šį a d. p iešd. *pa- ediniu, be nu odo
(TAP 160) i Augus o Leskyno siūly ą šio a d. siejimą su lie. pagaulùs ʻg ei ai su-
okian is, sup a ingas, sumanusʼ, plg. lie. a d. Gáulia (TAP 73). P . *Pagaul-(?).
GIMINYSTĖS RYŠIAI
Iš ap a iamojo egis o sužinoma daug in o macijos i apie giminys ės y-
šius. Nu odoma, kad ienas a ki as a do u ė ojas y a kažkieno Va e ( ė as),
Oheim (dėdė), Sohn (sūnus), B ude (b olis), B ude sohn (b olio sūnus, b olėnas),
Schwes e sohn (sese s sūnus, sese ėnas). Čia aip pa su ašy i i isi i ingai bei
jų sūnūs. P z.:
Tė as, dėdė: 1284 … e sch eib den P eussen Gaudinis, Pobu s, Can une, Ca-
wald, A galdinus und ih em Oheim Scan hi das Feldloos, Spal genann , das eins
ih Va e S i nis besessen… (253); 1292 … e sch eib dem P eussen Tulne das Feld
Lymi e, wo ü e die 30 Hu en, die sein Va e Alsu e und seine Oheime Di sune und
Suy nis besassen… (294).
Sūnus: 1261 …dem P eussen We gule, Sohn des adlen Sclodo… (179); … den
Söhnen des Ybu he, Ke se und Neka kis… (180); 1278 … ü Pe us des Pona hi
Sohn... (231); 1285 …dem Sudaue Scuman und seinen d ei Söhnen, Rukals, Gede-
es und Galms… (260–261); 1287 …dem P eussen Swinco und seinen Söhnen Na-
wekis, Nacolnis, Baynne, Samides… (273–274); 1288 …dem O o on Russen, Sohn
des P eussen Junc e … (276); 1289 …dem P eussen Na ie , seinen Söhnen Tulkoy-
e, Ludewicus und Me une, sowie ih em B ude ssohn T uncz… (279); 1290 …Sange
und sein Sohn A dange… (287); 1295 … on ih em Füh e Naudio a, dem Sohne des
Jodu e’s… (311); 1297 …dem P eussen Cu no on und seinen Söhnen Knaypan und
Spay o e… (318).
B olis: 1261…den B üde n Romike und Gilbi s… (181); 1267 …dem Ma us und
seinen B üde n S o cz, Runo , Menan , Pos eyde und S enians… (205); 1280 …dem
Mandio und seinem B ude Saluch… (237); 1281 …dem Samen Napellin und seinen
B üde n Na go in und Ne medin… (238–239); …Tusche o und seinem B ude Que-
iam… (238); 1282 …den P eussen Poy un, seinem B ude Sassin… (242); 1283 …
den leiblichen B üde n Wa gele, As io he, Spando he und Ybu he… (249); 1284 …
IRENA DUKAVIČIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
dem P eussen Sch oi e, wie sein B ude Johann, B uland… (252); 1289 …die B ü-
de Quesyge und Samsange… (279); 1292 …den B üde n Cu no o i und San haps…
(293); 1296 …den Samen Philipp und seinem B ude Die ich, den Söhnen Rige’s
Schude, G ande, Logo , seinem B ude Jane, Ke se und seinem B ude Nakoke, Jodu e,
seinem B ude Theyso e, Nasyne, Nalube, seinen B üde n, Pa upe und seinem B ude
Dygune… (314–315).
B olio sūnus: 1289 ...dem P eussen Na ie , seinen Söhnen Tulkoy e, Lude-
wicus und Me une, sowie ih em B ude ssohn T uncz... (279).
Sese s sūnus: 1284 ...dem P eussem T umpe und seinem Schwes e sohn Nassen-
cepis... (252).
Giminys ės pa adinimai apima k aujo i edybų giminys ę nusakančius
žodžius. P ūsų šeimos bu o didelės. Šiame šal inyje as a: 38 b oliai, 18 sū-
nų, 3 dėdės, 2 ė ai, 1 b olio sūnus, 1 sese s sūnus. Minė ame egis e p ū-
sai minimi ik dokumen uose dėl žemės nuosa ybės a ki okių leng a ų. Iš
medžiagos aišku, kad s a biausi bu o y ai, mo e ys neį a dijamos. Didysis
O dino magis as p ūsiškąja a Kulmo eise išduoda o p ūsams dokumen-
us, susijusius su žemės aldymu (do anojimas, sky imas, pe leidimas i k .)
a ki omis lais ėmis (a leidimas nuo als iečių da bų, nuo dešim inės i k .).
Galima eig i, kad p ūsų isuomenėje, iki ji pa eko O dino aldžion, u -
as bu o pa eldimas ik y iškąja linija (Gelumbauskienė 2006: 81). Pa yz-
džiui, 1284 m. už iksuo ame dokumen e nu ody a, kad yskupas Hein ichas
iš Va mės ski ia p ūsams Gaudinis, Pobu s, Can une, Cawald, A galdinus i jų
dėdei Scan hi Spal lauką, ku į anksčiau aldė jų ė as S i nis. Da nu ody a,
kad jie u ėjo a lik i ka o a nybą, mokė i bažnyčiai i a iduo i dalį de liaus.
Vadinasi S i nis (p . *S i n-īs) u ėjo b olį Scan hi (p . *Skan - -) i 5 sūnus:
Gaudinis (p . *Gaud-n-is), Pobu s (p . *Pa-bu s-), Can une (p . *Kan -ūn-),
Cawald (p . *Ka- ald-), A galdinus (p . *A -galdn-us), ku ie po ė o mi ies
pasidalijo jo žemę.
IŠVADOS
1. M. Pe lbacho egis as P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en
Jah hunde s ganė inai ge ai a skleidė XIII a. is o inį p ūsų asmen a džių
gy a imo kon eks ą. Bū ina i oliau pe žiū ė i i pildy i asmen a džių są-
ašą, nus a y i p ūsų į a dijimo dalykus.
2. Minė ame šal inyje už iksuo i 283 p ūsų asmen a džiai, už ašy i XIII a.
Kad ai p ūsų asmen a džiai, pa ikslina šalia esan ys p ie ašai – e nonimas
P eusse a ba P ūsijos k aš o s ičių gy en ojų a dai: Samen, Ba he , Sudau-
e , Pogesanie , Na ange , Schalaue . Taip pa 1299 m. už iksuo a 91 Wi inge.
S aipsniai / A icles 239
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
Su p ie ašu P eusse as i 89 asmen a džiai, aip pa 103 sembai, 5 ba ai,
10 sūdu ių, 3 pagudėnai, 6 no angai, 4 skal iai, 1 a mis. Visi i ingai bu-
o sembai.
3. Jau 1216 m. bū a sa o no u pasik ikš ijusių p ūsų (Philipp bu ęs Wa poda,
Paul bu ęs Sua abuno). P ūsai da ė sa o sūnums p ūsiškus (Wa poda) i
k ikščioniškus (Paul, Pe e , Johann) a dus. Manoma, kad pe k ikš ą gau-
ieji k ikš a a džiai ku į laiką naudo i ka u su senaisiais pagoniškaisiais, o
iš pas a ųjų galėjo as is pa a dės.
4. Regis e dominuoja ienana is asmenų į a dijimas (1277 Pigan , Waysel,
S honem, Naschom), be andasi i d iejų a dų. P z.: 1284 Con ad Ki sin;
1287 Robe, Sang o, Cumd is, A dange P eussen genann Ci sini.
5. Regis e y a in o macijos i apie giminys ės yšius. Šiame šal inyje as a:
38 b oliai, 18 sūnų, 3 dėdės, 2 ė ai, 1 b olio sūnus, 1 sese s sūnus. P ūsai
minimi ik dokumen uose dėl žemės nuosa ybės a ki okių leng a ų. Tu -
as bu o pa eldimas ik y iškąja linija, mo e ys neį a dijamos. Didysis
O dino magis as p ūsiškąja a Kulmo eise išduoda o p ūsams dokumen-
us susijusius su žemės aldymu (do anojimas, sky imas, pe leidimas i k .)
a ki omis lais ėmis (a leidimas nuo als iečių da bų, nuo dešim inės i k .).
6. Daugiau kaip pusė ap ašy ų asmen a džių y a neabejo inai bal iškos kil-
mės, be gali bū i i ki okia ( okiška, sla iška i pan.) a ba neaiški. Didžio-
ji dalis s e imos kilmės asmen a džių y a kilę iš okiečių kalbos. Ras i i
k ikš a a dinės kilmės asmen a džiai, pa yzdžiui, Ma o.
7. Da ybos a ž ilgiu iš y inė i egis o asmen a džiai y a ediniai. Daugiau-
sia asmen a džių su p iesagomis, y a i d ikamienių asmen a džių, keli
p iešdėlių ediniai. Nemažos dalies asmen a džių da yba neaiški a ba gali
bū i ak uojama į ai iai.
8. Pa ikimas medžiagos su inkimas, ieno asmen a džio isų a ian ų pa-
eikimas padė ų iksliau paaiškin i jų da ybą i kilmę, o ai labai p a e s ų
bal ų an oponimijos y imams.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland. (Hyd ony-
mia Eu opaea; Sonde band 2.) S u ga : F anz S eine Ve lag.
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen. (Hyd onymia
Eu opaea; Sonde band 3.) S u ga : F anz S eine Ve lag.
Blažienė G asilda 2011: Dėl p ūsų asmen a džių. – In eniens quae o:
Ieško i, as i, nenu im i. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla,
463–474.
IRENA DUKAVIČIENĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Būga Kazimie as 1958–1961: Rink iniai aš ai 1–3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
DB – Deu sche Biog aphie. P ieiga in e ne e: h p://www.deu sche-biog aphie.de
FN – Duden Lexikon de Familiennamen. He kun und Bedeu ung on 20000 Nachnamen,
bea bei e on Rosa und Volke Kohlheim. Mannheim, Leipzig, Wien, Zü ich, 2008.
Gelumbauskienė Regina 2006: Pa eldėjimo ins i u as bal ų pap o inės eisės šal-
iniuose (XII–XIVa.) – Ju isp udencija 89(11); 78–82.
Gó no icz Hube 1980: Toponimia Powiśla Gdańskiego. Gdańsk. Gdańskie Towa -
zys wo Naukowe.
IAK – Is o inė asmen a džių ka o eka.
Kipa sky Valen in 1939: Die Ku en age. Helsinki: D ucke ei de innischen
Li e a u gesellscha .
Lewy E ns 1904: Die al p eussischen Pe sonennamen. B eslau: Fleischmann. –
Bal is ica 45(2), 355–358.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au-
as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e -
ne e: www.lkz.l .
LPŽe – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://pa a des.lki.l .
LVKŽ – Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys 2009: Lie u ių a dų kilmės žodynas.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Men zel-Reu e A no 2007: Max Pe lbach als Geschich s o sche . P eußenland.
Mi eilungen de his o ischen Kommission o Os - und Wes p eussissche Landes o schung
und aus den A chi en de S i ung p eussische Kul u besi z. N 2, Jah gang 45, 39–53.
MLE – Mažosios Lie u os enciklopedija 1–4. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2000–2009.
P – h p://www.p usija.lki.l
Palmai is Le as 2010: Zin ai-Cin ai (o gal Žin ai?) bei P ūzai-P ūsai (o gal P ūžai?).
– Bal is ica 45(2), 355–358.
Pie son Wilhelm 1873: Al p eussische Namencodex. – Zei sch i ü p eussische
Geschich e und Landeskunde. Bd. 10. Be lin, 483–744.
S aipsniai / A icles 241
XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e
PKEŽ – Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as.
PKP I – Mažiulis Vy au as 1966: P ūsų kalbos paminklai. Vilnius: Min is.
P R – P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s. Gesammel
und h sg. on M. Pe lbach. Königsbe g: Fe ds. Beye o mals Th. Theile’s Buchhan-
dlung, 1876.
PUB I – P eussisches U kundenbuch 1. Königsbe g: G ä e und Unze , Ma bu g: Elwe ,
1982.
Rospond S anisław 1973: Słownik nazwisk śląskich. T. 2, G–K. W ocław – Wa sza-
wa – K aków – Gdańsk: Zakład Na odowy im. Ossolińskich
Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius.
TAP – T au mann Reinhold 1925: Die al p eußischen Pe sonennamen. Gö ingen: Van-
denhoeck & Rup ech .
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 2010: K ikščioniško a dyno kelionė į Lie u ą. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 2012: Vilnijos lenkakalbių pa a dės. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos cen as.
Юркенас Юозас 2003: Основы балтийской и славянской антропонимики. Vil-
nius: UAB „Ciklonas“.
Topo o – Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык. Словарь 1–5.
Москва: Наука. 1975–1990.
IRENA DUKAVIČIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
13 h Cen u y P ussian Pe sonal Names in he
P ussian Regis e
SUMMARY
The a icle e iews he 13 h cen u y P ussian pe sonal names om he his o ical sou ce
P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s compiled by Max Pe l-
bach. Whe eas he in o ma ion o Pe lbach in he Li huanian p ess is a he sca ce, his li e
also alls in o he subjec -ma e o his esea ch. P ussian names we e en e ed in o he
egis e om di e en p in ed sou ces. The way hey we e ead and eco ded depended on
his o ians who pu hem down. Inaccu acies a e a he common; he e o e, i is necessa y
o check he names and o add hem o scien i ic ci cula ion. Since he g aphical exp es-
sion is unclea in he case o a numbe o pe sonal names, i is di icul o es o e hei au-
hen ic o ms; ne e heless, a emp s a e made o do i . We can possibly speak abou he
ou come o Ge maniza ion: he supplemen a y -e as a mnd. in lec ional elemen (hypo-
hesis o Knu Olo Falk).
P ussian pe sonal names a e i s app oached in e ms o hei o ma ion because he
analysis o wo d- o ma ion bes e lec s hei s uc u e, he ela ionship be ween he base
wo d and he de i a i e and helps o ind ou he o igin o pe sonal names which can be
clea , no qui e clea and unclea . In ques o he o igin o pe sonal names, hey a e associ-
a ed wi h he common wo ds o Bal ic, Sla ic and mo e emo e Indo-Eu opean languages
and compa ed wi h he p ope names o he a o esaid languages. A quan i a i e me hod
enables he gene aliza ion and e alua ion o he wo d- o ma ion esea ch da a.
Mo e han hal o pe sonal names unde analysis a e de ini ely Bal ic by o igin bu hey
may also be o a di e en , o he han Bal ic, o igin o he o igin may be unclea . The ma-
jo i y o pe sonal names o o eign o igin de i e om he Ge man language.
Į eik a 2015 m. bi želio 3 d.
IRENA DUKAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
i ena.duka [email protected]
