XIII amžiaus prūsų asmenvardžiai prūsų registre

S aipsniai / A icles 221 IRENA DUKAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbos, an oponimika. XIII AMŽIAUS PRŪSŲ ASMENVARDŽIAI PRŪSŲ REGISTRE 13 h Cen u y P ussian Pe sonal Names in he P ussian Regis e ANOTACIJA S aipsnyje apž elgiami XIII a. p ūsų asmen a džiai iš is o ijos šal inio P eussische Re- ges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s („P ūsų egis as iki XIII a. pabaigos“), s engian is a skleis i is o inį p ūsų asmen a džių gy a imo kon eks ą. Taip pa ap a iama kai ku ių asmen a džių da yba i paaiškinama jų kilmė bei okiečių kalbos į aka asmen- a džių ki imui. P ūsų asmen a džių s a ba bal ų a dyno y imams abejonių nekelia. Iš akių neišleis- inas ak as, kad p ūsiški esp. bal iški ik iniai a dai y a anksčiausiai už iksuo i bal ų kalbų ak ai. ESMINIAI ŽODŽIAI: p ūsai, asmen a dis, a dynas, giminys ės yšiai, Maxas Pe lba- chas, P eussische Reges en. ANNOTATION The a icle e iews he 13 h cen u y P ussian pe sonal names om he his o ical sou ce P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s (P ussian egis e s un il he end o he 13 h cen u y) in o de o e eal he his o ical con ex o exis ence o P us- sian pe sonal names. I also discusses he o ma ion o ce ain pe sonal names and ex- plains hei o igin as well as he in luence o he Ge man language on he change o pe - sonal names. IRENA DUKAVIČIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII The impo ance o P ussian pe sonal names o he esea ch o Bal ic p ope names is unques ionable. I should be no ed ha P ussian (i.e. Bal ic) p ope names a e he ea lies eco ded ac s o he Bal ic languages. KEYWORDS: P ussians, pe sonal name, p ope names, amily connec ions, Max Pe lbach, P eussische Reges en. ĮVADAS Tik inių daik a a džių – ieno iš pas o iausių leksikos sluoksnio – y imai su eikia s a bių žinių apie jau mi usios kalbos one ikos, leksikos i mo ologi- jos ypa ybes, ku ios y a už iksuo os ik iniuose a duose, be gali bū i išnyku- sios apelia y inėje leksikoje. Bū en okie y imai i leidžia is daugiau sužino i apie mi usią p ūsų au ą. Iš gausių šal inių bu o pasi ink as 1876 m. Ka aliau- čiuje publikuo as Maxo Pe lbacho suda y as egis as P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s ( oliau – P R). M. Pe lbachas bu o okiečių is o ikas i biblio ekininkas, Vokiečių o dino is o ijos žino as, idu amžių Ry ų P ūsijos i Lenkijos y ėjas (Men zel-Reu- e s 2007: 39–53)1. Kadangi žinių apie M. Pe lbachą (gimė 1848 m. lapk ičio 4 d. Gdanske, mi ė 1921 m. asa io 18 d. Be lyne) lie u ių spaudoje be eik nė- a, ad no ima umpai supažindin i i su jo biog a ija. Būsimasis mokslinin- kas 1860–1868 m. mokėsi Ka ališkojoje F ied icho gimnazijoje, ku ioje susi- pažino su Colma u G ünhagenu2, ėliau di busiu su Wilhelmu Wa enbachu3. Baigęs gimnaziją M. Pe lbachas p adėjo s udijuo i is o iją V ocla o uni e si- e e, ku W. Wa enbachas da ba osi p o incijos a chy a u. Kai W. Wa enba- chas 1862 m. apo Heidelbe go p o eso iumi, M. Pe lbachas aip pa iškelia o į 1 Tai pag indinis šal inis apie M. Pe lbachą, ku į pa yko as i. 2 C. G ünhagenas (gimė 1828 m. balandžio 2 d. T ebni ze, mi ė 1911 m. liepos 27 d. B eslau) bu o okiečių a chy a as i is o ikas. Jis di bo Ka ališkojoje F ied icho gimnazijoje, dės ė is- o iją V ocla o uni e si e e, bu o Silezijos p o incijos a chy ų di ek o ius. Nuo 1866 m. apo V ocla o uni e si e o is o ijos p o eso iumi. 1864–1905 m. jis bu o Silezijos is o ijos žu nalo edak o ius (DB, žiū ė a 2014-11-10). 3 W. Wa enbachas (gimė 1819 m. ugsėjo 22 d. Ran zau, mi ė 1897 m. ugsėjo 20 d. F ank u e) bu o okiečių is o ikas i paleog a as. V ocla e W. Wa enbachas a na o p o incijos a chy a- u, 1862 m. apo p o eso iumi Heidelbe ge, ėliau Be lyne (DB, žiū ė a 2014-11-10). S aipsniai / A icles 223 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e Heidelbe gą. Heidelbe ge M. Pe lbachas susipažino su Geo gu Wai zu4. Bū en C. G ünhagenas, W. Wa enbachas i G. Wai zas da ė M. Pe lbachui labai dide- lę į aką. Mokslus M. Pe lbachas baigė Ge ingene. Ten W. Wai zo ado aujamas 1871 m. apgynė dak a o dise aciją Die äl e e Ch onik on Oli a („Senoji Oli os k onika“). Vėliau M. Pe lbacho akys k ypo į as emas, ku ios bu o jam įdo- mesnės. 1872–1876 m. di bo Ka aliaučiuje biblio ekininku, 1876 m. – G ei s- walde, 1883 m. – Halėje, čia jis 1894 m. apo y esniuoju biblio ekininku, o 1899 m. – p o eso iumi. 1903 m. jis a yko į uome da ka ališkąją, ėliau a- pusią als ybine, Be lyno biblio eką, ku bu o paski as sky iaus di ek o iu- mi. Tais pačiais me ais g uodžio 31 dieną M. Pe lbachas pasi aukė iš ak y ios a nys ės. M. Pe lbachas daug nusipelnė P ūsijos is o ijos y imams. Jis ašė apie Si- lezijos, ku ią pa s adino an aisiais namais, is o iją, ačiau gim aisiais namais laikė P ūsiją, ku ią daugiausia y inėjo (Ry ų i Vaka ų P ūsiją). 1873 m. sa o s aipsnyje „Die äl es en p eußischen U kunden k i isch un e such “ („Senieji p ūsų dokumen ai k i iškai iš i i“) paneigė K uschwi zo su a ies5, ku i bu o s a bi Vokiečių o dinui, au en iškumą. Jis aip pa bu o ga saus i P ūsijos is- o ijai s a baus žu nalo Al p eußische Mona ssch i („Senosios P ūsijos mėn- aš is“) edak o ius. Kaip ašo Men ze -Reu e s (2007: 44), M. Pe lbachui da buojan is Ka a- liaučiuje, P ūsijos is o ijos y imai išgy eno k izę. Penkia omis is o ijos šal i- nių inkinys Sc ip o es e um P ussica um („P ūsijos e ieji aš ai“), suda y as 4 G. Wai zas (gimė 1813 m. spalio 9 d. Flensbu ge, mi ė 1886 m. gegužės 24 d. Be line) – Vokie- ijos eisės i idu amžių is o ikas. Jis bu o žinomiausias Vokie ijos is o ijos leidėjas. S udija o is o iją, iloso iją, eisę bei p o es an ų eologiją. 1842 m. W. Wai zas apo Kylio uni e si e o is- o ijos p o eso iumi. 1848 m. Ge ingeno uni e si e e įkū ė is o ijos ka ed ą. Nuo 1860 m. apo Be lyno uni e si e o eisės dak a u (DB, žiū ė a 2014-11-10). 5 K uš ico su a is – 1230 m. bi želio mėn. dokumen as, ku iame Mazo ijos kunigaikš is Kon- adas besąlygiškai pe leidžia Vokie ijos o dinui Kulmo i isas ki as užka iau as žemes. PUB I 58–60 už iksuo as, šis dokumen as skamba aip: ,,1230 Juni. Bei K uswica. Con ad, He zog on Maso ien, übe gieb dem DO den das Culme Land in bes imm en G enzen und mi allen landeshe - lichen Rech en zu eien Besiß gegen das Ve sp echen des Beis andes im Kamp e wide die heidnischen P eußen, desgleichen alle wei e en E obe ungen“ („1230 m. bi želis. K us ica. Kon adas, Mazo ijos kunigaikš is, pe leidžia O dinui Kulmo žemę su isomis eisėmis į ją už pagalbą ko ojan su pagoniškąja P ūsija, aip pa isas ki as užka iau as žemes“). Visas ki as eks as pa ašy as lo y- nų kalba. Paaiškinimuose (PUB I 60) kalbama apie ai, kad eks as g eičiausiai nė a o igina- lus. 1873 m. M. Pe lbachas s aipsnyje „Die äl es en p eußischen U kunden k i isch un e such “ paneigė K uschwi zo su a ies au en iškumą. Augus as Se aphimas bandė į ody i dokumen o ik umą. 1980 m. Ge a das Labuda ginčą išsp endė M. Pe lbacho nenaudai (Men zel-Reu e s 2007: 45, 47; PUB I 58–60). IRENA DUKAVIČIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Theodo o Hi scho6, Maxo Polluxo Toeppeno7 i E ns o S ehlke8, iena e us, bu o baig as, ačiau iš ki os pusės – bu o labai p oblemiškas dėl edak o ių sp endimų. Gabiausias da buo ojas – E. S ehlke – mi ė 1869 m. M. Pe lbachas š elniai k i ika o y esniuosius, sa o k i iką dažnai paslėpdamas a p eilučių. Tiesa, bu o sakoma, jog lenkai bu o labiausiai įp a ę dėl sa o P ūsijos a chy ų is o inių y imų konsul uo is Gdanske, o š ai jų kolegų okiečių ž ilgsniai k y- po ne į Lenkiją, be labiau į pie us i aka us. Di ban pa engiamuosius da bus, susijusius su pi mąja Pome anijos dokumen ų knyga, jau nuo 1877 m. bu o aiš- ku, kad neiš y us Lenkijos a chy ų, seniausiųjų dokumen ų inkinys gali aip i lik i nebaig as. Be Ry ų i Vaka ų P ūsijos is o ijos d augijos, da bu o i Hanzos is o i- jos d augija, o s a biausia – 1879 m. įku a Vaka ų P ūsijos is o ijos d augija. M. Pe lbachas siekė su ieny i susiskaldžiusias d augijas. Jo i Ka lo Hein icho Lohmeye io9 inicia y a susi inko P ūsijos p o incijos is o ijos d augijos is o i- jos y ėjų i d augų bū ys i bu o nusp ęs a išleis i Simono G unau k oniką10, o 6 T. Hi schas (gimė 1806 m. g uodžio 17 d. Al scho lande, mi ė 1881 m. asa io 17 d. G ei s- walde) okiečių is o ikas, Be lyne s udija ęs eologiją, is o iją i geog a iją, di bęs moky oju F ied icho-Wilhelmo gimnazijoje, o nuo 1833 m. dės ęs is o iją gimnazijoje Gdanske. 1850 m. apo Gdansko mies o a chy o di ek o iumi, o nuo 1865 m. G ei s aldo uni e si e o is o ijos p o eso ius i biblio ekos di ek o ius (DB, žiū ė a 2014-11-10). 7 M. P. Toeppenas (gimė 1822 m. balandžio 4 d. Königsbe ge, mi ė 1893 m. g uodžio 3 d. Elbin- ge) bu o okiečių is o ikas, geog a as i moky ojas. Toeppenas y a nusipelnęs P ūsijos is o ijai. Ka aliaučiuje s udija o seno ės kalbas i is o iją. Vėliau di bo į ai iose Ry p ūsių i Pozna- nės mokyklose. 1854 m. bu o paski as Hohens eino p ogimnazijos di ek o iumi (DB, žiū ė a 2014-11-10). 8 E. S ehlke (gimė 1834 m. ugsėjo 27 d. Be line, mi ė 1869 m. ko o 23 d. Be line) bu o o- kiečių is o ikas i a chy a as, sa o umpą gy enimą pasky ęs Vokiečių o dino is o ijai. Jis s udija o Be lyne F ied icho-Wilhelmo uni e si e e. Nuo 1860 m. apo a chy a u (DB, žiū ė a 2014-11-10). 9 K. H. Lohmeye is (gimė 1832 m. ugsėjo 24 d. Gumbinnen, mi ė 1909 m. gegužės 15 d. Kö- nigsbe ge) bu o okiečių is o ikas, nusipelnęs P ūsijos is o ijos y imams. K. H. Lohmeye is bend ada bia o ašan Vokie ijos is o iją. 1857 m. baigė Ka aliaučiaus uni e si e ą, nuo 1873 m. bu o p o eso ius (MLE 2003: 680; DB, žiū ė a 2014-11-10). 10 S. G unau (gimė apie 1470 m. Tolkemi (Ry p ūsiai), mi ė apie 1530–1537 Gdanske (?)) bu- o P ūsijos me aš ininkas, e nog a as, dominikonų ienuolis. Gy eno Elbingo i Gdansko ienuolynuose. Apie 1510–1526 m. pa ašė P ūsijos k oniką C onica und besch eibung alle lüs i- chen, nü zlichs en und wa en his o ien des namkundingen landes zu P ewssen („K onika i ap ašymas linksmiausių, eikalingiausių i ik ų P ūsijos žemės is o ijų“). Rėmėsi lo ynų kalba ašy omis k onikomis, a p jų neišlikusia P ūsijos yskupo K is ijono k onika. Ap ašė P ūsijos k aš ą nuo IV–VI a. iki 1529 m. Pa eikė daug e ingų e nog a ijos i is o ijos, mi ologijos žinių apie p ū- sus i lie u ius. Ap ašy a p ūsų kilmė, iš aizda, gy enimo būdas, mais as, d abužiai, ikėjimas. S aipsniai / A icles 225 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e M. P. Toeppenas p adėjo leis i Ac en de S ände age P eussens un e de He scha des Deu schen O dens („P ūsijos luomų susi inkimų ak ų knygos aldan Vokie- čių o dinui“). Senieji P ūsijos dokumen ai, Mecklenbu go a chy a ų nuomone, u ėjo bū i ap ašomi pagal yskupijas i O dino aldomas žemes ( adinamasis 1880 m. Elbingo planas). Tu ėjo as is nauja ke u ių sky ių P ūsijos dokumen- ų knyga: poli iniai dokumen ai, yskupijų i ienuolynų, kom ū ijų i mies ų dokumen ai. M. Pe lbachas su okė, kad okiu būdu O dino i šalies aldo ų eikla bu o nus um a į an ąjį planą. Senosios P ūsijos is o ija galėjo bū i susie- a, pasak M. Pe lbacho, ik pe ko os su Vokiečių o dinu e apą. Šį kon eks ą a - spindi pa yzdiniais laikomi O dino s a u ai. M. Pe lbachui susipažin i su P ū- sijos ank aš iniais dokumen ais nebu o leis a, nes okia bu o a chy o a ybos pozicija – neleis i naudo is nespausdin ais Ka aliaučiaus a chy o dokumen ais. M. Pe lbachas pa ašė nemažai s aipsnių bei knygų. Visą jo eiklą puikiai a spindi bibliog a ija, ku ią pa eikė A no Men zel-Reu e s (2007: 49–53). Be kalbamojo eikalo, e ė ų paminė i da okius M. Pe lbacho eikalus, kaip an ai: Die äl e e Ch onik on Oli a („Senoji Oli os k onika“), Zu Geschich e de äl es en p eußischen Bischö e („Dėl seniausių P ūsijos yskupų is o ijos“), G unau, Simon: Simon G unau’s p eußische Ch onik („Simonas G unau: Simono G unau P ūsijos k onika“) i k . Kalbamojo eikalo p a a mėje M. Pe lbachas mini Johannesą Voig ą11, ku- is laikomas p ūsų is o ijos y imų p adininku. Jo didžiulis, niekada inkamai neį e in as nuopelnas y a ai, kad jis pi masis skai ė Ka aliaučiaus a chy o dokumen us i paskelbė Codex diploma icus P ussicus („P ūsijos diploma ijos kodeksas“). J. Voig as apsi ibojo nespausdin ų dokumen ų publika imu i aip į sa o eikalą neį aukė isų ik ėlesnių leidimų eks uose į a dy ų dokumen ų, pa yzdžiui, E mländische U kundenbuch („Va mės dokumen ų knyga“), ku ios e ingi agmen ai bu o jau paskelb i. No ėdamas į ody i, kad p ūsai i lie u iai ski iasi nuo okiečių, į k oniką įdėjo 100 p ūsų kal- bos žodžių žodynėlį i p ūsišką maldą Tė e mūsų (MLE 2000: 527; DB, žiū ė a 2014-11-10). 11 J. Voig as (gimė 1786 m. ugpjūčio 27 d. Be enhausene, mi ė 1863 m. ugsėjo 23 d. Königs- be ge) bu o okiečių is o ikas, nusipelnęs P ūsijos is o ijos y imams. S udija o Jenos uni e - si e e eologiją, ėliau is o iją i ilologiją. Di bo moky oju F ankės ka ališkajame pedagogiu- me Halėje, ėliau en dės y oja o. Nuo 1817 m. Ka aliaučiaus uni e si e o is o ijos p o eso ius, 1830–1847 m. ek o ius, Filoso ijos akul e o dekanas. J. Voig as pa ašė labai daug s aipsnių. Ve ė ų paminė i 1860 m. paskelb ą s aipsnį Einige Bei äge übe al p eußische Pe sonen- und ge- og aphische Localnamen („Apie p ūsiškus asmenų i geog a inių ie ų a dus“). Jis su inko dau- giau kaip 300 p ūsiškų asmen a džių. J. Voig as nus a ė, kad isi p ūsiški asmen a džiai y a ne ienskiemeniai, dokumen uose už iksuo i giminys ės yšiai, pasi aiko į a dijimų i d iem a dais (DB, žiū ė a 2014-11-10; Blažienė 2011: 467). IRENA DUKAVIČIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Jau ne ka ą is o ikai bu o iš eiškę pageida imą su ink i į ieną ie ą isus pasklidusius dokumen us. M. Pe lbachas p adėjo ink i medžiagą XIII a. P ūsi- jos egis ui. Minė o eikalo p a a mėje aiškinama, kad suda an egis us, kai dokumen o u inys bu o siejamas ik su p o incija, ypa ingas dėmesys ski as išsamumui: jei nenuma y os aplinkybės, eksponen ai a ba liudy ojai nulemda- o į aukimą į egis ą, iš auka būda o pa eikiama kiek įmanoma glausčiau. Į egis us bu o į auk i isi dokumen ai, susiję su Vyslos dešinėje pusėje esančių P ūsijos e i o ijų is o ija, nepalies a, pasak M. Pe lbacho, liko Ry ų Pome anija, kaip i isa ki a, kas sie ina ik su Vokiečių o dinu. O isi liudijimai, susiję su P ūsijos yskupais a ki ais ga bingais asmenimis, bu o k uopščiau su ink i. Be spausdin ų dokumen ų, M. Pe lbachas galėjo lais ai naudo is Gdansko, Elbin- go, To unės i V ocla o a chy ais. Ve ingos in o macijos jis ga o iš D ezdeno i Pelplino mies ų, iš Ka lo He que o12 iš Ids eino i Paulo Ewaldo Hasse’s13 iš Halės. Ka aliaučiaus a chy e jis galėjo ink i ik 1260–1285 m. medžiagą. P as- minga p isimin i pa amą, ku ią su eikė a chy o sek e o ius Rudol as Philippi14, pada ydamas iš ašus iš į ai ių dokumen ų, ku iais pagal a chy o aisykles ne- bu o leis a naudo is (P R III). Pag indinis ūkumas y a ai, jog apdo ojan dokumen ų iš aukas, nebu- o iš eng a klaidų, ku ios paaiškinamos naudo ų šal inių pobūdžiu. Iki šiol ne isada bu o galima iš aukomis publikuo us dokumen us pag įs i ank aščiais, dėl o, kad M. Pe lbachui nebu o leidžiama sis emingai naudo is Ka aliaučiaus a chy u. Dokumen ų komen a ai, ypač ie o a džių paaiškinimai, apsi ibojo ik bū iniausia in o macija, ki a e us, pa eik a naudo ų šal inių apž alga i asmen a džių odyklė. 1876 m. eikalą P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s išspausdino Ka aliaučiaus Fe ds. Beye io spaus u ė. Regis ą iš Al p eussische Mona ssch i pe spausdino Rudol as Reicke i E ns as 12 K. He que as (gimė 1832 m. spalio 5 d. Fuldoje, mi ė 1888 m. ko o 6 d. Osnab ücke) bu o o- kiečių is o ikas, a chy a as. S udija o 1852–1856 m. Ma bu ge i Miunchene is o iją i ilolo- giją. 1869–1873 m. di bo mies o a chy e Mühlhausene (DB, žiū ė a 2014-11-10). 13 P. E. Hasse (gimė 1845 m. bi želio 7 d. Lübecke, mi ė 1907 m. balandžio 30 d. Lübecke) – o- kiečių is o ikas i a chy a as. Ge ingeno uni e si e e bu o eisės i idu amžių is o iko Geo go Wai zo mokinys, nuo 1875 m. di bo Kylio uni e si e e docen u, o nuo 1880 m. en pa p o eso- ia o. 1876–1889 m. di bo sek e o iumi Šlėz igo-Holš eino is o ijos d augijoje, 1889 m. pe - sikėlė į Liubeką, ku sek e o ia o sena e, o nuo 1892 m. apo mies o a chy a u (DB, žiū ė a 2014-11-04). 14 R. Philippi (1821–1897 a ba 1902) bu o Ka aliaučiaus a chy o sek e o ius. Nuo 1864 m. di bo a chy inį da bą. Išleido Geo go Ch is opho Pisanskio En wu eine P eussischen Li e ä geschich e („P ūsų li e a ū os is o ijos bandymas“) i S. G unau P eussische Ch onik II, 1889 m. („P ūsijos k onika“) ka u su M. Pe lbachu i P. Wagne iu. Rinko dokumen us leidiniui P eussisches U - kundenbuch („P ūsijos is . šal inių knyga“) (MLE 2006: 560). S aipsniai / A icles 227 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e Wiche as. M. Pe lbachas ne a ė ank aš inių šal inių15, adinasi, a dų pe - skai ymas i už ašymas p iklausė nuo is o ikų, ku ie inko i už ašė uos a - dus sa o eikaluose. Is o ikai, leidžian ys i in e p e uojan ys O dino doku- men us, ku iuose už iksuo i p ūsų i p ūsiški ik iniai a dai, ne isada iksliai juos pe eikė i pe eikia daba . Dėl šios p iežas ies ik iniai a dai u ė ų bū i ik inami kalbininkų, kad juos bū ų galima į auk i į mokslinę apy a ą. Kaip minima eikalo pa adinime, egis e už iksuo i XIII a. dokumen ai. Tai doku- men ai apie žemės nuosa ybės egulia imą, mies ų g io imą i kū imą, als- iečių a leidimą nuo dalies p ie olių, apie duoklės pasky imą, leng a as kolo- nis ams i daliai ie inių gy en ojų. PRŪSŲ ĮVARDIJIMAS Šal inyje už iksuo i 283 p ūsų asmen a džiai. Kad ai ik ai p ūsų asmen- a džiai, pa ikslina šalia esan ys p ie ašai. Ne e ai ai iesiog e nonimas P eusse (p ūsas) a ba P ūsijos k aš o s ičių gy en ojų a dai: Samen (sembai), Ba he (ba ai), Sudaue (sūdu iai), Pogesanie (pagudėnai), Na ange (no angai), Scha- laue (skal iai). Taip pa 1299 m. už iksuo a daug didikų, adinamų i ingais (Wi inge), ku ie su sa o įpėdiniais ga o žemių. Kaip aškina MLE (2009: 766) au o iai, i ingai, ikiai – p ūsų ka o a nybininkai, daugiausia gen inės di- duomenės palikuonys K yžiuočių o dino als ybėje. XIII–XV a. jie suda ė dalį smulkiųjų žem aldžių. Už ka o a nybą, pilių s a ybos bei emon o da bus i- ingai p ūsiškąja bei Kulmo eise aldė pa eldimus lėnus. Regis e dominuoja ienana is asmenų į a dijimas (1277 Pigan , Waysel, S honem, Naschom), be andasi i į a dijimų d iem a dais. P z.: 1271 Di- wan genann Klekine; 1284 Con ad Ki sin; 1287 Robe, Sang o, Cumd is, A dange P eussen genann Ci sini; 1289 Bo ohonus S ango; 1290 Dubius, genann Ki sini; 1296 Schude G ande. Šie pa yzdžiai odo, kad XIII a. bū a ienana io asmenų į a dijimo i p adėjo as is į a dijimas d iem a dais. Anksčiausiai, 1216 m., už iksuo i keli asmen a džiai, ku ie pa eikiami su šal inio kon eks u: 15 M. Pe lbachas (1876: V–XIII) iš a dijo isus spausdin us is o ijos šal inius, iš ku ių inko me- džiagą, p z.: Ac en de S ände age Os - und Wes p eussens 1874 m. („Ry ų i Vaka ų P ūsijos luo- mų susi inkimų ak ų knygos“); Ch onicon e ae P ussiae („P ūsijos žemės k onika“); Monumen a his o iae Wa miensis („Va mės is o ijos paminklai“); Johannes Voig . Geschisch e P eussens on den äl es en Zei en bis zum Un e gange de He scha des deu schen O den 1827–39 m. („Johannes Voig . P ūsijos k onika nuo seniausių laikų iki Vokiečių o dino aldymo pabaigos“) i k . IRENA DUKAVIČIENĖ 228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 1216 a.p. XVIII. XII Cal. Ma . 18. Feb . La e an. Paps Innocenz III. bes ä ig dem Bischo on P eussen die Schenkung des P eussen Philipp ehemals Wa poda) und seinen Genossen, de neulich bei dem apos olischen S uhle ge au is , übe das Land Lansania. 1216 a.p. XVIII. XII Cal. Ma . 18. Feb . La e an. De selbe bes ä ig demselben die Schenkung des P eussen Paul ehemals Sua abuno und seine Genossen, de neulich beim päps lichen S uhle ge au is , übe das Land Lubo ia gleichlau end. Iš pa yzdžių ma y i, kad 1216 m. jau bū a pak ikš y ų p ūsų: Wa poda16 po k ikš o apo Philippu, o Sua abuno17 – Pauliumi. PUB I, I 7 (P eussisches U kundenbuch, oliau – PUB) pa eik a kiek daugiau in o macijos: [1216] Feb ua 18. im La e an. Paps Innocenz III bes ä ig dem Bischo on P eußen den Besiß des Landes Löbau, als Schenkung des neuge au en P eußen Su - abuno. Ea p op e , ene abilis in Ch is o a e dilec i iliis Pauli P u eni, qui dim di- ceba us Suṙ abuno… (į lie u ių kalbą iš e s a ik sakinio pabaiga: „b angus sū- nus p ūsas Paulius, ku į adino Su abuno...“). A k eip inas dėmesys į šių abiejų p ūsiškų a dų da ybą bei kilmę. Su abuno P eusse (7) Galbū p . *Su a-bunā. Dėl pi mojo kamieno plg. lie. a d. Su as, ku į Zi- gmas Zinke ičius laiko umpiniu, pada y u iš I kamieno dėmenų i II kamie- no p adžios (Zinke ičius 2008: 320). Da plg. lie. a d. Su walowa 1759–1787 m. (IAK). Dėl an ojo kamieno p . *bun- plg. lie. a d. Bùnas, Bunái is (LPŽe), lie. a d. Bùnis, Buns (: bun-ió i ʻkles ė i, ešė iʼ) (Zinke ičius 2012: 192), Bunelis 1598 m. (IAK), Buniena 1729–1771 m. (IAK), Buniewicz 1785 m. (IAK), Bunonis 1633 m. (IAK). Wa poda P eusse (7) P . *Va p-ād-ā. Reinholdas T au mannas mini p . a d. su šaknimi * a p-: Wa po e, Wa pu e, Wa pele (TAP 116) i y a linkęs įž elg i p iesagą *-ād-. Plg. lie. a d. Vapio as, ku į LPŽe au o iai sieja su p . a d. Wa po e, lie. a d. Va pùlis (: á pa ʻpailgos o mos žiedynas a iš jo išaugęs g ūdų aisynasʼ). Z. Zinke i- čius (2008: 127, 156, 257) mini lie. a d. Vá -pu as, ku į laiko d ikamieniu (: lie. a d. Vã as + pùs i pù o ʻ in i, pūs isʼ). Da plg. lie. a d. Wa pio 1665 m. (IAK), Wa pis 1759–1787 m. (IAK). 16 P ūsišką asmen a dį Wa poda už iksa o Wilhelmas Pie sonas (1873: 733), Reinholdas T au - mannas (1925: 116). 17 W. Pie sono kodekse (1873: 721) i M. Pe lbacho egis e (1876: 19) už iksuo as o a d. a ian as dėl ne ikslaus už ašymo Sua abuno leidžia da y i p ielaidą, kad abu au o iai inko medžiagą iš ų pačių šal inių. R. T au mannas (1925: 101), s opiai inkęs medžiagą iš O dino olian ų, pe - skai ė Su abuno. S aipsniai / A icles 229 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e DOKUMENTE APTIKTI ASMENVARDŽIAI SU PRIERAŠU PREUSSE Šal inyje nu odoma, kad ienas a ki as asmen a džio u ė ojas bu o p ū- sas18. Su p ie ašu P eusse as i 89 asmen a džiai. Pa yzdžiui: 1216 ...des P eussen Philipp ehemals Wa poda... (7); ...des P eussen Paul ehe- mals Sua abuno... (7); 1239–1240 ...des P eussen Pomande... (53); 1242 ...des P eussen Ne dingis... (58); 1248 ...eines P eussen P e och... (92); 1261 ...den P eussen Gedun... (177), …den P eussen Szin e, Pisz, Pogononie und A z o i h … (178); …dem P eussen We gule… (179); …den P eussen Waydo e und Key in… (179); 1262 …dem P eussen Ty une (182), dem P eussen G unau… (188); 1267 …den P eussen San y mes, Woczeslon und Buchelo … (205); 1267–70 …den P eussen Paul (211), dem P eussen Tulizede… (212); …dem P eussen Bli o … (212); 1273 …dem P eussen Pe e … (217); 1274 …den P eussen Gas imo und Lu- hyme o… (218); 1275 …dem P eussen Pomuzel… (220); 1276 …dem P eussen Padangen (224), dem P eussen Rede hin… (228); 1277 …den P eussen Pigan , Waysel, S honem, Naschom… (229); 1278 …dem P eussen Pona ho (p. 231), dem P eussen Regune… (231); 1279 …dem P eussen Pakoke… (234); 1280 …dem P eussen Sambango… (236); 1282 …den P eussen Wa gin und Nape gann… (240); …den P eussen Poy un… (242); …den P eussen Cu hi, Ta pi und Sy- mon… (242); 1284 …dem P eussen Bli o … (250); …den P eussen Doybe, Smy- ge, Sange und Con ad Ki sin, des P eussen Pede… (251); …dem P eussen Ke so, de P eusse Can hy … (251); …dem P eussen Sch oi e… (252); …dem P eussem T umpe… (252); …den P eussen Gandinis, Pobu s, Can une, Cawald, A gal- dinus… (253); 1285 …den P eussen Gedi e und Can ym… (261); …des P eussen Thessym… (261–262); …dem P eussen Tulikoi he… (264); 1286 …dem P eussen 18 W. Pie sono p ūsiškų onimų kodekse (1873: 483–744) andami okie p ūsų a dų a ian ai kaip Bliwo (Bli o ), Klecz (Clecz), Pygan (Pigan ), Poy hune (Poy un), Pona e (Pona ho), Sc oy e (Sch oi- e), Swinko (Swinco), Tessym (Thessym), Ti une (Ty une), Tulicede (Tulizede), Tulicoy e (Tulikoi he), Waido e (Waydo e), Waisel (Waysel), Wa gule (We gule). Jo kodekse nepa yko as i šių a dų: Bo- ohonus S ange, Bu elo, G unau, Can hy , Can ym, Lu hyme o, Me huo, Naschom, Pomuzel, Sangi e, Symon, S honem, S ylige, Woczeslon. E ns as Lewy y a pi masis, ku is apgynė dise aciją iš p ūsų asmen a džių Al p eussischen Pe sonennamen, ku ioje iš a dija sla iškus i okiškus p ūsų a - dus. Jis mini Lu hyme , Simon. Ras i okie a dų a ian ai: Aso i (Azo i h), Nadop (Nodobe), Pona o (Ponadho), Sk oi e (Sch oi e), S enam (S enym?), Sin e (Szin e), Wa gule (We gule). E. Lewy nė a už iksa ęs Bo ohonus S ange, Bu elo, G unau, I un he, Junc e , Can ym, Key in, Clecz, Cu no- on, Meh uo, Naschom, Na ie , Pede, Philipp, Pigan , Pogononie, Pomuzel, Rede hin, Sange, Symun, Smyge, S honen, S ylige, Swinco, Ty une, Tulizede, Waydo e, Woczeslon. Ne isi M. Pe lbacho su- ink i p ūsų a dai y a paminė i R. T au manno, nes jis ne iksa o d ina io p ūsų į a dijimo k ikš a a džiu i p ūsišku a du. IRENA DUKAVIČIENĖ 236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Neaišku, kaip pe skai y i cz, kaip *- - a *-d-. Dėl šaknies *band- plg. p . a d. Bando , Pe band, Bandune (Lewy 1904: 44), plg. p . en-banden ʻnaudaiʼ, lie. bandà, band i (TAP 132). Dėmuo *band- siejamas su band- i, bandà ʻ u asʼ (Zinke- ičius 2008: 76). Plg. lie. a d. Bąnda 1650 m. (IAK), Bandawa 1691 m. (IAK), Bande 1787 m. (IAK), Bandy 1786 m. (IAK), Bandinis 1787 m. (IAK), Bando ius 1756 m. (IAK). Dėl šaknies *ban - plg. p . a d. Ban iko, Ban un (TAP 17), lie. a d. Nó -ban as (Zinke ičius 2008: 76). Galbū p . *Su -/*Zu -band-/-ban - (?). DOKUMENTE MINIMI VITINGAI 1299 m. už iksuo i i ingai, ku ie iš a dy i len elėje. Pa ikslinama, kad jie pe sukilimą liko iš ikimi O dinui, odėl ga o aldas.21 Vie o a džiai21 Vi ingai Labo a (Lab au) G ande, sein Sohn S an ike, Sandi , sein Sohn Judu e, Pa upe, sein Sohn Gede e, Ibu e, sein Sohn Ke se, Jodu e, sein Sohn Logo e, Schude G ande, Mun emil, sein Sohn Wissebu e, Runkim, sein Sohn Ways o e, Nakun ie, Nasynne, Ty une, Swaymuzel, sein Sohn Rix e, Pano e, sein Sohn P ey o . K edena a (Quedenau) Sclode, sein Sohn Nalube, Goy es, sein Sohn Buse, Tloko e, sein Sohn P ewil e, Heninke, sein Sohn S in ele, Schude, sein Sohn Da gu e. Medena a (Medenau) Noy i e, sein Sohn Su eyke, Gedune, sein Sohn An ime, Wissegawde, Napelle, Albe Dyabulus, Con ad Sagi a ius, Tulekins e, Junde, sein Sohn P eydesse, Ey iow, sein Sohn Queydange, Polexe, sein Sohn Ne mok, Nemo e, Di ke, Nod ans. Rina a (Rynau) Da ex e, Glande, Nawalde, Gubike. Kaimė (Kaymen) Philipp und Die ich, Pals ok, Gedu e. Teplia a (Tapiau) Sapelle, Azayme. Valda a (Waldau) Misso e mi seinen B üde n, Johann B ulan , Con ad Dyabulus. Žiokai (Schaken) Musk e. Ruda a (Rudau) Rege und Romeke, Gedune, sein Sohn S an ele, Bayse, sein Sohn San i me, Dywo e und sein B ude Pagawle, Sambil, sein Sohn Glande. Va giai (Wa gen) Sclode, Sca dune, Gun a , sein Sohn Nakoken, Bygune, sein Sohn Ko ie, Ga bo e, sein Sohn Bayone, Nada , Wa ga e, Ey iow, sein Sohn Da go e, Su eik, Pay one. Gi ma a(Ge mau) Gymme, Kunki e, Bi iske (329) 21 Vie o a džiai a s a y i pagal in e ak y ų Ry ų P ūsijos žemėlapį II. Vie o a džiai (P, žiū ė a 2014-09-10). S aipsniai / A icles 237 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e Aiškinama kai ku ių i ingų a dų da yba bei kilmė. Goy es Same (329) PUB I 448 y a šio a d. už ašymo a ian as G y os. R. T au mannas (TAP 37) už iksa ęs p . a d. G y es. V. Topo o as (1979: 351) šaknį *g i - a - sa giai sieja su lie. g  a ʻ ėpla, kas išg e ęsʼ, g é i ʻišklip iʼ, g  in i ʻžioplin iʼ. Asmen a dis egis e ne iksliai už ašy as. Gal p . *G i -as (?). Pagawle Same (329) R. T au mannas (TAP 147) laiko šį a d. p iešd. *pa- ediniu, be nu odo (TAP 160) i Augus o Leskyno siūly ą šio a d. siejimą su lie. pagaulùs ʻg ei ai su- okian is, sup a ingas, sumanusʼ, plg. lie. a d. Gáulia (TAP 73). P . *Pagaul-(?). GIMINYSTĖS RYŠIAI Iš ap a iamojo egis o sužinoma daug in o macijos i apie giminys ės y- šius. Nu odoma, kad ienas a ki as a do u ė ojas y a kažkieno Va e ( ė as), Oheim (dėdė), Sohn (sūnus), B ude (b olis), B ude sohn (b olio sūnus, b olėnas), Schwes e sohn (sese s sūnus, sese ėnas). Čia aip pa su ašy i i isi i ingai bei jų sūnūs. P z.: Tė as, dėdė: 1284 … e sch eib den P eussen Gaudinis, Pobu s, Can une, Ca- wald, A galdinus und ih em Oheim Scan hi das Feldloos, Spal genann , das eins ih Va e S i nis besessen… (253); 1292 … e sch eib dem P eussen Tulne das Feld Lymi e, wo ü e die 30 Hu en, die sein Va e Alsu e und seine Oheime Di sune und Suy nis besassen… (294). Sūnus: 1261 …dem P eussen We gule, Sohn des adlen Sclodo… (179); … den Söhnen des Ybu he, Ke se und Neka kis… (180); 1278 … ü Pe us des Pona hi Sohn... (231); 1285 …dem Sudaue Scuman und seinen d ei Söhnen, Rukals, Gede- es und Galms… (260–261); 1287 …dem P eussen Swinco und seinen Söhnen Na- wekis, Nacolnis, Baynne, Samides… (273–274); 1288 …dem O o on Russen, Sohn des P eussen Junc e … (276); 1289 …dem P eussen Na ie , seinen Söhnen Tulkoy- e, Ludewicus und Me une, sowie ih em B ude ssohn T uncz… (279); 1290 …Sange und sein Sohn A dange… (287); 1295 … on ih em Füh e Naudio a, dem Sohne des Jodu e’s… (311); 1297 …dem P eussen Cu no on und seinen Söhnen Knaypan und Spay o e… (318). B olis: 1261…den B üde n Romike und Gilbi s… (181); 1267 …dem Ma us und seinen B üde n S o cz, Runo , Menan , Pos eyde und S enians… (205); 1280 …dem Mandio und seinem B ude Saluch… (237); 1281 …dem Samen Napellin und seinen B üde n Na go in und Ne medin… (238–239); …Tusche o und seinem B ude Que- iam… (238); 1282 …den P eussen Poy un, seinem B ude Sassin… (242); 1283 … den leiblichen B üde n Wa gele, As io he, Spando he und Ybu he… (249); 1284 … IRENA DUKAVIČIENĖ 238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII dem P eussen Sch oi e, wie sein B ude Johann, B uland… (252); 1289 …die B ü- de Quesyge und Samsange… (279); 1292 …den B üde n Cu no o i und San haps… (293); 1296 …den Samen Philipp und seinem B ude Die ich, den Söhnen Rige’s Schude, G ande, Logo , seinem B ude Jane, Ke se und seinem B ude Nakoke, Jodu e, seinem B ude Theyso e, Nasyne, Nalube, seinen B üde n, Pa upe und seinem B ude Dygune… (314–315). B olio sūnus: 1289 ...dem P eussen Na ie , seinen Söhnen Tulkoy e, Lude- wicus und Me une, sowie ih em B ude ssohn T uncz... (279). Sese s sūnus: 1284 ...dem P eussem T umpe und seinem Schwes e sohn Nassen- cepis... (252). Giminys ės pa adinimai apima k aujo i edybų giminys ę nusakančius žodžius. P ūsų šeimos bu o didelės. Šiame šal inyje as a: 38 b oliai, 18 sū- nų, 3 dėdės, 2 ė ai, 1 b olio sūnus, 1 sese s sūnus. Minė ame egis e p ū- sai minimi ik dokumen uose dėl žemės nuosa ybės a ki okių leng a ų. Iš medžiagos aišku, kad s a biausi bu o y ai, mo e ys neį a dijamos. Didysis O dino magis as p ūsiškąja a Kulmo eise išduoda o p ūsams dokumen- us, susijusius su žemės aldymu (do anojimas, sky imas, pe leidimas i k .) a ki omis lais ėmis (a leidimas nuo als iečių da bų, nuo dešim inės i k .). Galima eig i, kad p ūsų isuomenėje, iki ji pa eko O dino aldžion, u - as bu o pa eldimas ik y iškąja linija (Gelumbauskienė 2006: 81). Pa yz- džiui, 1284 m. už iksuo ame dokumen e nu ody a, kad yskupas Hein ichas iš Va mės ski ia p ūsams Gaudinis, Pobu s, Can une, Cawald, A galdinus i jų dėdei Scan hi Spal lauką, ku į anksčiau aldė jų ė as S i nis. Da nu ody a, kad jie u ėjo a lik i ka o a nybą, mokė i bažnyčiai i a iduo i dalį de liaus. Vadinasi S i nis (p . *S i n-īs) u ėjo b olį Scan hi (p . *Skan - -) i 5 sūnus: Gaudinis (p . *Gaud-n-is), Pobu s (p . *Pa-bu s-), Can une (p . *Kan -ūn-), Cawald (p . *Ka- ald-), A galdinus (p . *A -galdn-us), ku ie po ė o mi ies pasidalijo jo žemę. IŠVADOS 1. M. Pe lbacho egis as P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s ganė inai ge ai a skleidė XIII a. is o inį p ūsų asmen a džių gy a imo kon eks ą. Bū ina i oliau pe žiū ė i i pildy i asmen a džių są- ašą, nus a y i p ūsų į a dijimo dalykus. 2. Minė ame šal inyje už iksuo i 283 p ūsų asmen a džiai, už ašy i XIII a. Kad ai p ūsų asmen a džiai, pa ikslina šalia esan ys p ie ašai – e nonimas P eusse a ba P ūsijos k aš o s ičių gy en ojų a dai: Samen, Ba he , Sudau- e , Pogesanie , Na ange , Schalaue . Taip pa 1299 m. už iksuo a 91 Wi inge. S aipsniai / A icles 239 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e Su p ie ašu P eusse as i 89 asmen a džiai, aip pa 103 sembai, 5 ba ai, 10 sūdu ių, 3 pagudėnai, 6 no angai, 4 skal iai, 1 a mis. Visi i ingai bu- o sembai. 3. Jau 1216 m. bū a sa o no u pasik ikš ijusių p ūsų (Philipp bu ęs Wa poda, Paul bu ęs Sua abuno). P ūsai da ė sa o sūnums p ūsiškus (Wa poda) i k ikščioniškus (Paul, Pe e , Johann) a dus. Manoma, kad pe k ikš ą gau- ieji k ikš a a džiai ku į laiką naudo i ka u su senaisiais pagoniškaisiais, o iš pas a ųjų galėjo as is pa a dės. 4. Regis e dominuoja ienana is asmenų į a dijimas (1277 Pigan , Waysel, S honem, Naschom), be andasi i d iejų a dų. P z.: 1284 Con ad Ki sin; 1287 Robe, Sang o, Cumd is, A dange P eussen genann Ci sini. 5. Regis e y a in o macijos i apie giminys ės yšius. Šiame šal inyje as a: 38 b oliai, 18 sūnų, 3 dėdės, 2 ė ai, 1 b olio sūnus, 1 sese s sūnus. P ūsai minimi ik dokumen uose dėl žemės nuosa ybės a ki okių leng a ų. Tu - as bu o pa eldimas ik y iškąja linija, mo e ys neį a dijamos. Didysis O dino magis as p ūsiškąja a Kulmo eise išduoda o p ūsams dokumen- us susijusius su žemės aldymu (do anojimas, sky imas, pe leidimas i k .) a ki omis lais ėmis (a leidimas nuo als iečių da bų, nuo dešim inės i k .). 6. Daugiau kaip pusė ap ašy ų asmen a džių y a neabejo inai bal iškos kil- mės, be gali bū i i ki okia ( okiška, sla iška i pan.) a ba neaiški. Didžio- ji dalis s e imos kilmės asmen a džių y a kilę iš okiečių kalbos. Ras i i k ikš a a dinės kilmės asmen a džiai, pa yzdžiui, Ma o. 7. Da ybos a ž ilgiu iš y inė i egis o asmen a džiai y a ediniai. Daugiau- sia asmen a džių su p iesagomis, y a i d ikamienių asmen a džių, keli p iešdėlių ediniai. Nemažos dalies asmen a džių da yba neaiški a ba gali bū i ak uojama į ai iai. 8. Pa ikimas medžiagos su inkimas, ieno asmen a džio isų a ian ų pa- eikimas padė ų iksliau paaiškin i jų da ybą i kilmę, o ai labai p a e s ų bal ų an oponimijos y imams. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland. (Hyd ony- mia Eu opaea; Sonde band 2.) S u ga : F anz S eine Ve lag. Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen. (Hyd onymia Eu opaea; Sonde band 3.) S u ga : F anz S eine Ve lag. Blažienė G asilda 2011: Dėl p ūsų asmen a džių. – In eniens quae o: Ieško i, as i, nenu im i. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla, 463–474. IRENA DUKAVIČIENĖ 240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Būga Kazimie as 1958–1961: Rink iniai aš ai 1–3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DB – Deu sche Biog aphie. P ieiga in e ne e: h p://www.deu sche-biog aphie.de FN – Duden Lexikon de Familiennamen. He kun und Bedeu ung on 20000 Nachnamen, bea bei e on Rosa und Volke Kohlheim. Mannheim, Leipzig, Wien, Zü ich, 2008. Gelumbauskienė Regina 2006: Pa eldėjimo ins i u as bal ų pap o inės eisės šal- iniuose (XII–XIVa.) – Ju isp udencija 89(11); 78–82. Gó no icz Hube 1980: Toponimia Powiśla Gdańskiego. Gdańsk. Gdańskie Towa - zys wo Naukowe. IAK – Is o inė asmen a džių ka o eka. Kipa sky Valen in 1939: Die Ku en age. Helsinki: D ucke ei de innischen Li e a u gesellscha . Lewy E ns 1904: Die al p eussischen Pe sonennamen. B eslau: Fleischmann. – Bal is ica 45(2), 355–358. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au- as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e - ne e: www.lkz.l . LPŽe – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://pa a des.lki.l . LVKŽ – Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys 2009: Lie u ių a dų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Men zel-Reu e A no 2007: Max Pe lbach als Geschich s o sche . P eußenland. Mi eilungen de his o ischen Kommission o Os - und Wes p eussissche Landes o schung und aus den A chi en de S i ung p eussische Kul u besi z. N 2, Jah gang 45, 39–53. MLE – Mažosios Lie u os enciklopedija 1–4. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2000–2009. P – h p://www.p usija.lki.l Palmai is Le as 2010: Zin ai-Cin ai (o gal Žin ai?) bei P ūzai-P ūsai (o gal P ūžai?). – Bal is ica 45(2), 355–358. Pie son Wilhelm 1873: Al p eussische Namencodex. – Zei sch i ü p eussische Geschich e und Landeskunde. Bd. 10. Be lin, 483–744. S aipsniai / A icles 241 XIII amžiaus p ūsų asmen a džiai p ūsų egis e PKEŽ – Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. PKP I – Mažiulis Vy au as 1966: P ūsų kalbos paminklai. Vilnius: Min is. P R – P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s. Gesammel und h sg. on M. Pe lbach. Königsbe g: Fe ds. Beye o mals Th. Theile’s Buchhan- dlung, 1876. PUB I – P eussisches U kundenbuch 1. Königsbe g: G ä e und Unze , Ma bu g: Elwe , 1982. Rospond S anisław 1973: Słownik nazwisk śląskich. T. 2, G–K. W ocław – Wa sza- wa – K aków – Gdańsk: Zakład Na odowy im. Ossolińskich Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius. TAP – T au mann Reinhold 1925: Die al p eußischen Pe sonennamen. Gö ingen: Van- denhoeck & Rup ech . Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 2010: K ikščioniško a dyno kelionė į Lie u ą. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 2012: Vilnijos lenkakalbių pa a dės. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos cen as. Юркенас Юозас 2003: Основы балтийской и славянской антропонимики. Vil- nius: UAB „Ciklonas“. Topo o – Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык. Словарь 1–5. Москва: Наука. 1975–1990. IRENA DUKAVIČIENĖ 242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 13 h Cen u y P ussian Pe sonal Names in he P ussian Regis e SUMMARY The a icle e iews he 13 h cen u y P ussian pe sonal names om he his o ical sou ce P eussische Reges en bis zum Ausgange des d eizehn en Jah hunde s compiled by Max Pe l- bach. Whe eas he in o ma ion o Pe lbach in he Li huanian p ess is a he sca ce, his li e also alls in o he subjec -ma e o his esea ch. P ussian names we e en e ed in o he egis e om di e en p in ed sou ces. The way hey we e ead and eco ded depended on his o ians who pu hem down. Inaccu acies a e a he common; he e o e, i is necessa y o check he names and o add hem o scien i ic ci cula ion. Since he g aphical exp es- sion is unclea in he case o a numbe o pe sonal names, i is di icul o es o e hei au- hen ic o ms; ne e heless, a emp s a e made o do i . We can possibly speak abou he ou come o Ge maniza ion: he supplemen a y -e as a mnd. in lec ional elemen (hypo- hesis o Knu Olo Falk). P ussian pe sonal names a e i s app oached in e ms o hei o ma ion because he analysis o wo d- o ma ion bes e lec s hei s uc u e, he ela ionship be ween he base wo d and he de i a i e and helps o ind ou he o igin o pe sonal names which can be clea , no qui e clea and unclea . In ques o he o igin o pe sonal names, hey a e associ- a ed wi h he common wo ds o Bal ic, Sla ic and mo e emo e Indo-Eu opean languages and compa ed wi h he p ope names o he a o esaid languages. A quan i a i e me hod enables he gene aliza ion and e alua ion o he wo d- o ma ion esea ch da a. Mo e han hal o pe sonal names unde analysis a e de ini ely Bal ic by o igin bu hey may also be o a di e en , o he han Bal ic, o igin o he o igin may be unclea . The ma- jo i y o pe sonal names o o eign o igin de i e om he Ge man language. Į eik a 2015 m. bi želio 3 d. IRENA DUKAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a i ena.duka [email protected]