S aipsniai / A icles 101
OJĀRS BUŠS
La ijos kalbos ins i u as uni e si e o
La ijos
Mokslinės mokslinių s ičių: la ių Onomas ik, bend oji eo inė
Onomas ik, Lexikologija.
RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
La ijos kalbos ins i u as uni e si e o
La ijos
Mokslinės mokslinių k yp ies: la ių is o inė Onomas ik, is o inė
Lexikog aphie, le isches his o isches Wö e buch,
okiečių-la ių kalbųkon ak as.
DIE LANDMAPTE DES
SCHLOSSGEBIETES BĒRZAUNE
VOM 17. JAHUNDERT UNDHR
DIE BALTISCHE HYDRONYMIE1
XVII a. Be zaunės pilies apylinkės žemėlapis i
bal ų hid onimija
ANNOTATION
Pi moji išsami kolekcija La ijos oponimų y a su ekonominėmis eiklos Š edijos (šiau inė La ijos
dalis p iklausė p ie) 17-ame. Amžius susijęs. Šių eiklos ezul a ai y a (1) p o okolai Landes e ision,
ku ie didelę kiekį la ių gy en iečių pa adinimų, i (2) su engimo ka os, ku ios gana daug la ių
andenysun lu names apima. ische (le ische ) kilmė, z. B. die Flussnamen Ackman ups (=
*Akmeņupe), Roabesche 1 Šis s aipsnis a si ado p ojek o S udies o he La ian language in he
Die Ka e des Schlossgebie s Bē zaune (en s anden um 1680–1685) zeig meh als
70 Hyd onyme. Die e ymologische Analyse zeig : die meis en on ihnen sind Namen bal-
con ex o 21s cen u y science ibose Vals ybės mokslinių y imų p og amoje Le onics: his o y
o La ia, languages, cul u e and alues.
OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ups (= *Robežupe). De ame Plaxen Siö (daba Plaksis a
Plaksnis) galė ų bū i sup an amas kaip a das onoma opoe ische kilmė. Flussname Plising
Ri us gali iš la ių šaknies plīs-/plēš- ‘b echen; iš i iš es as bū i. Sa ab giminės
ado aujamos Hyd onyme (Sa ins ups, Sawi z Lacus, daba Sa ī e, Sa ī es eze s) y a no s
aki aizdžiai indoeu opiečių hyd onymen i indoeu opiečių šaknis *sh2e- ‘schü en, egnen
panašūs, labiau y a pa adinimai be os see inninių kilmės, gl. es nisch sau, sa i ‘Ton, Lehm.
Panašiai skamban ys pa adinimai į Sā - (daba Sā ī e, Sā ienas eze s) u i ik iausiai kaip
e ymon la ių dialek ale žodį sā a ‘die Na be. SCHLÜSSELWÖRTER: Onomas ik, Hyd onymie, 17.
Amžius, Schlossbezi kska en, Li land.
ANNOTATION
The i s ample collec ion o ancien oponyms o La ia had been connec ed wi h economic
ac i i ies in Sweden in he 17 h cen u y when he no he n pa o La ia belonged o his
coun y. Resul s o hese ac i i ies a e he ma e ials o land e ision, which ep esen a
la ge numbe o La ian oikonyms as well as su eying maps o he educ ion o he es a es
ha con ain qui e a lo o La ian hyd onyms and mic o oponyms. The map o he Bē zaune
cas le dis ic (ap . 16801685) con ains mo e han 70 hyd onyms. Thei e ymological esea ch
shows ha mos o hem a e names o Bal ic (La The lake name Plaxen Siö (now Plaksis o
ian) o igin, e.g., he i e names Ackman ups (=*Akmeņupe), Roabesche ups (=*Robežupe).
Plaksnis) is mos likely o be ea ed as a name o onoma opoe ic o igin. The i e name Plising
Ri us could be de i ed om he La ian s em plīs-/plēš- ‘ o b eak, o ea . The hyd onyms
de i ed om he s em Sa - (Sa ins ups, Sawi z Lacus, now Sa ī e, Sa ī es eze s), al hough
seemingly compa e wi h he Indo-Eu opean hyd onyms o igina ing om he oo ide. *sh2e-
‘ o pou , o ain, a e mos likely he names o Finno-Ug ic o igin, c . Es onian sau, sa i ‘clay.
Simila names wi h -ā- (now Sā ī e, Sā ienas eze s) a e p obably an e ymon o he La ian
dialec wo d sā a ‘sca . KEYWORDS: onomas ics, hyd onymy, 17 h cen u y, maps o cas le
dis ic s, Li onia.
E o ša imas bal ų hyd onyme y a ilgai da ne išsamiai į ykdy as. Daugelis bal ų
hid onymų da ne u i nep iim inų kilmės duomenų i nė ieno aiškaus
e hnolinguis inio kon eks o. Ypač daug neišsp ęs ų ėmelių y a likę la ių
hyd onyme e imologijų s i yje. Šios neišsp ęs os e imologinės p oblemos aip pa
y a iena iš p iežasčių, kodėl e imologinis žodynas hyd onyme Le lands da
S aipsniai A icles 103 /
Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17.
Jah hunde und die bal ische Hyd onymie
nepasi odė, i numa omu laiku ik iausiai aip pa nebus pasi odys. P ie y imų
užduočių p iklauso is da hid onymenko pus išplė imas. Ši užduo is y a nei
pap as a nei übe schauba , nes pasislėp i isų pi ma His o iniame als ybiniame
a chy e Le lands (La ijas Vals s ēs u es a hī s) neišleis uose dokumen uose
iki daba nežinomi upės i jū os pa adinimai. Šis s aipsnis siekia du ikslus: (1)
a ski ų senų, šiandien užmi š ų hyd onymų į aukimas į ling is inę i onomas inę
diskusiją, (2) kai ku ių iek žinomų, iek mažiau žinomų hyd onymų kilmės analizė.
Pi masis pe iodas in ensy aus už ašymo oponymų y a La ijoje su ekonominiais in e esais
Š edijos ka alys ės susijęs (s. Abb. 1). P ie 17 m. pabaigos. XX a. šiau inėje La ijoje (le .
Vidzeme2), ku i nuo 1629 o icialiai p iklausė Š edijai, bu o ykdoma aip adinama
Gü e edukcija. Jau senesniuose is o iniuose šal iniuose, ypač su 13. amžius p adėdamas, y a
daugybė gy en ie ės-, lu und andenynų a dų už egis uo a, 17 m. amžiaus šie į ašai ačiau
pasiekia naują kiekybinį i k ali a y ų lygmenį. Dėl mokesčių mokėjimo egulia imo naujomis
įsigy omis e i o ijomis bu o in o macija apie Lände eies i gy en ojus eikalinga. Dėl šios
p iežas ies bu o a lik a Landes e ision, aip adinama š edų haken e ision, ku ioje
p o okolai y a už egis uo i daugybė gy en iečių a dų. Re izionen wu um ang eichs e 1638
m. (išleis as pas Dunsdo s 1940, 1938, 1941), kaip i da ka ą 1688. Planuo a Gü e edukcija
eikėjo be ikslių žemės žemėlapių į ai ių Li landijos egionų. Š edijos ka og a ai p iklausė
17-ame. amžius į pi maujančius Eu opoje. 49 š edų land e medžiai y a me ų 1681 iki 1684 i 1687
den meh mals o ganisie , die e s e schon wäh end des polnisch-schwedischen
K ieges im Jah 1601 ( e ö en lich bei Š ābe 1933), dann 1617, 1624, 1630, die
iki 1696 isą š edų Li landą išma uo i (Vidzemes ka es 1996: 7). Kaip ezul a as a si ado
daugybė žemėlapių a ski ų gė ybių, ku ios ada į aip adinamus Penk os-Teil-ka es kaip
Schlossgebie ska es 1:48.000 a ba 1:57.600 skalėje suda y os. Y a už daba inį La landą
daugiau nei d idešim okių schlossgebie ska ų, z. B. iš schlossgebie en Cēsis (d . Wenden),
Koknese (d . Kokenhusen), Mālpils (d . Lembu g), Rauna (d . 2 An okiečių aip pa le isches
Li land a Südli land adinamas, p iešingai į šiau iai esančią es nischen Li land.
OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Ronnebu g), Sun aži (d . Sunzel) un Madliena (d . Sissegall) u. a. Toponomas ams y a šie
žemėlapiai, isų pi ma dėl į egis uo ų hyd onyme, kaip i kai ku ių mik o oponyme
didelės eikšmės. Šie Schlossgebie ska os y a His o iniame S aa sa chi Le lands
(le . La ijas Vals s ēs u es a hī s, LVVA Fonds 7404, ap ašymas 3, Ak en 130). Kai
ku iuos y a exille ische is o ikas Edga s Dunsdo s Aus alijoje publikuo as i
analizuo as (Dunsdo s 1974). Jau šis, no s ABB. 1. Ry ų Bal ikum 17 m. Amžius.
h p://commons.wikimedia.o g/wiki nė ling ologas, nė a šių ko ų eikšmę ką ik už
hid onimie o schungen a pažino: Fü Namen o sche dü k e he hyd onymie au den
File:Sw_Bal icP _17cen.jpg
S aipsniai A icles 105 /
Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17.
Jah hunde und die bal ische Hyd onymie
Ka en on In e esse sein, die häu ig on den heu igen Namen abweich (Dunsdo s
1974: 8). Nuo šio iš aiškos y a daugiau nei ke u iasdešim me ų p aėjo, i ik
pas a aisiais me ais y a […] p elimina iai gana nuolankus ling is inis analizė šių ko ų
p asidėjo. Į šiuos landmapsus p iklauso aip pa žemėlapis maždaug 1500 km2 didelio
šlossgebie es Bē zaune. Schlossgebie as y a y inėje Li land i apima e i o iją
seloninių munda ų Vidzeme3 (s. Abb. 2). Tai, kaip iš žemėlapio ma y i, labai lussund
seen eich. Iš iso y a 70 hyd onyme už egis u4 andenų pa adinimai unbedeu ingai
daugiau nei lussnamen. en is o inių šal inių žinomas. A odo neįmanoma a ba
ge iausiai hipo e iškai įmanoma, a i inkamus šiandienos hid og a ines objek us
nus a y i. Šiuo me u nežinomi upės pa adinimai y a Ackman ups, an ing iš, Baben ups,
mellone z, Monke uppe, Mudsa Ri us, Plising Ri us, Roabesche ups, nežinomi andenynų
E wa 15 de beleg en Hyd onyme sind wede aus den heu igen noch aus ande-
pa adinimai Ines Siö, In Siö, Ka ps Siö, Ka i Siö, Loda z, Paslois, Siogos. P ie dešim ies
eže ų an šio žemėlapio ski iasi pa adinimai nuo jų daba inių (a ba mažiausiai nuo
daba inių o icialių) pa adinimų, z. B. Asening (daba Pudulu eze s), Be en Siö (daba
Salu eze s, kaip sinonimą aip pa Siö (G ī u eze s), Plaxen Siö (Rāceņu eze s, kaip
sinonimą aip pa Plaksis), Sawi z Lacus (Kaņepēnu eze s, kaip sinonimą aip pa
Sa ī es eze s), Syles Siö (S i neze s), Wi z Siö (Kalsna as eze s).
Bē zaunes eze s), Damis Siö (je z Šūmānu eze s), Nygas Siö (Lau e es eze s), Malz
Kai ku ie iš iš a dy ų (kaip aip pa keli ki i an žemėlapio beleg i) hid onymai a odo y sei iniški,
galbū li iniai a es niški kilmės bū i, z. B. Kuja ( sl. Laansalu 2014), Mudsa Ri us. Dauguma
hyd onyme y a ačiau bal ų, pi miausiai la ių kilmės. Ka ais y a yšys su la ių appella i ais
aki aizdus a ba be eik aki aizdus, z. B., Ackman ups = *Akmeņupe ( gl. le . akmens ‘S ein‘),
Roabesche ups = *Robežupe ( gl. le . obeža ‘G enze‘), Ka ps Siö = *Ka pas eze s (a ba Ka pis?;
gl. le . ka pa ‘Ka p en‘). Pasku inis a das p iklauso žinoma ne p ie senų hid onimų bal ų
kilmės, nes jo e ymon, žu bezeikinimas ka pa, y a iš aukimas iš okiečių (ME II 197 s. . kã pa I;
Sehwe s 3 Te i o ija apima maždaug bend uomenes Bē zaune, G os ona, Kalsna a, Lazdona,
Lubāna, Lubeja, Ļaudona, Mā ciena, Mei āni, Mē iena, P auliena, Saika a, Sā iena, Vēja a,
Viesiena, kaip i y inė Ves iena bend uomenės dalis (už žemėlapį ne pažymė a). An Abb. 2 y a
sa i aldybės ibos iš 1939 pa ody a. 4 Y a aip pa upės i eže ai, ku ie be pa adinimo į žemėlapį
į ašy i.

OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1936: 47; Laumane 1973: 105106), e en ualiai iš dalies pe usų kalbą pasiskolin as
(Ka ulis 1992: I 384). Tas im 17. Šim me is beleg e hyd onym leidžia a lehnungslaiką
apella i s ėliau kaip su 16. amžius, labai ik iausiai be da anksčiau, da uo i.
Seniausi iš Laumane (1973: maskuline Va ian e Ka pis is be jau Wö e buch o
105) egis ie en sch i lichen Belege en s ammen dem 18. Jah hunde , die
Geo g Elge (1683) ixie (Ka ulis 1992: I 384).
Ta p e imologiškai pe ma omų hid onimų gali da sa i a piškas lussname an ing iš
bū i pa adin as (s. Abb. 3). Jis y a iki daba ik iš šios šlossgebie ska e žinomas.
Į ašas apibūdina gana umpą s au ėlį (a ba ik ieną ūs eilį) i gali labiausiai
g eičiausiai kaip An iņa auss (‘An iņš ́ Oh ‘). Jei šis skai ymas eisus, šis a das
p a u ina daugelį žinomų a ejų, ku iuose žmogaus kūno dalys kaip pag indas
oponiminėms in e p e acijoms a nauja. Jis ilius uoja šią uni e salią
endenciją ononimų o ma ime su mažiau ipišku pa yzdžiu apella i auss ‘Oh ‘
y a p ie La ijos oponimų o ma imo ik e ai naudojamas i nep iklauso p ie
oponimijai cha ak e is inių ana ominių Te mini (Rapa 2014: 63). Pi moje knygoje
O snamenbuches Le lands by Jānis Endzelīns nė a jokio (!) oponym, ku io kilmė
aiškiai ABB. 2. Apy iksliai ibos piliesgebie ės (g a i uo a nuo Liene į apella i auss
a i auk i bū ų (s. Endzelīns 1956: 5556, Lemma a į aus-). Tik an oji komponen as
oponyms y a bal ų kilmė. Pi masis komponen as la iškas An h oponym An iņš (<
Ma kus-Na ila)
S aipsniai A icles 107 /
Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17.
Jah hunde und die bal ische Hyd onymie
An on) y a g aikiškas a lo yniškas kilmė (HdV I, 177; Siliņš 1990: 62) i d onyms isame
la ių oponomas iniame kon eks e eda į am ik ą neaiškumą, a a das ne is
iek ki aip skai y as i (a ba) in e p e uojamas u i bū i.
ha nu einen indi ek en Bezug zu Hyd onymie. Die Einmaligkei dieses Hy-
Y a žinoma labai nedaug e imologiškai aiškūs hyd onymai iek La ijoje isai, kaip i an šios
žemėlapio. Daugumoje a ejų eikia e imologinio analizės. Kaip pa yzdį sekia du hyd onyme
an Pl-: de Fluss Plising Ri us un de See Plaxen Siö. Į eže ą aip pa y a daba iniai
sinoniminiai pa adinimai kaip Plaksis // Plaksnis // Plakšeze s // Plakšņu eze s, kaip aip pa keli
iš ki ų šaknų su o muo i pa adinimai pa i in as ( gl. LVV 177). Jau 1638 y a š edų
haken e ision o ma Plaxen (Dunsdo s 1941: 1159) ixiuo a, aigi iden iška su pa adinimu an
ko os ik be pag indinio žodžio Siö ( gl. š edų sjö ‘See‘). Kadangi y ųsee iniškose kalbose
konsonan ųauginimai žodynų p adžioje nė a pasi aikan i5, y a bal inė kilmė ienodai
pi menybė. An La ijos e i o ijos y a no s i oponimai ge manų i sla ų kilmės, šiame
a eju sla ų kilmė iš a ealinės p iežasčių ačiau mažai ikė ina, 5 Re ai y a okie k ū ėjimai
naujausiuose a simokėjimuose iš 20 i 21. amžių nus a y i i dažniausiai jie a eina ik
bend osios kalbos. ABB. 3. an ing iš an šlossgebie ska e Bē zaune (po Dunsdo s 1974)
OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII me u pa adinimai ge manų kilmės ab i į po
la ių siedlungs a džiai, ne be su isai nedaugeliu išim imis a p y esnių
andenų a džių as i y a. Ieškodamas po e ymon už jū os a dį Plaksis // Plaxen
Siö u i pi miausia onoma opoe inis kilmė bū i s a s oma. Iš one isko požiū io
a odo šis a ian as labai pa ikimas, nes la iškoje kalboje (są aikiškai
s anda inėje kalboje, aip pa i žodynuose) onoma opoe iniai eiksmažodžiai
plakšē , plakšķē pasi aiko, ypač už pa eikslą ylų andene ge ūšių, z. B. Ai i
klakšķēja duļļos, ūdens plakšēja [lai ai] abās malās... (And ejs Upī s; LLVV9). 23
E en ualios onoma opoe inės oponymo an Plakš kilmės y a aip pa i La ijos
ie ā du ā dnīca (LVV 177 s. . Plakši), no s be išsaminės analizės, paminė a. Ki a
e us, y a bū en ap a iamoje egione keli lu namiai (Wiesenund lauknamiai) su
šaknim Plak- (Plok-, Plôk-), ku ių kilmė sa e labiau su egionalizmu plôka ‘nied ig
įsikū usios, lygias lauk‘, plakaEbe ‘ung‘ a odo kaip mo i acija už ieną jū os
a dą aip pa gana pa ikima. Kaip palyginimas bū ų ik į Rusijoje, Uk ainoje i
Kazachs ane pasi aikančius jū os a dus Ploskoye oze o ( ašy inai ‘de
ne, Niede ung‘ (LVV 175 s. . Plaka) und dem s anda dsp achlichen Adjek i
plakans ‘eben, lach‘ e klä en läss . Die Seman ik ‘eben, lach; Ebene, Niede -
ploke/plyno
See‘) nuk eip i. Kele as okių eže ų įsikū ę ne oli nuo La ijos, Psko ajone,
egiono su bal iniu subs a as hid onimijoje. Das hyd onym Ploskoye oze o
p iklauso žinoma ne p ie šio subs a , jis a nauja ik kaip aneksas už apmąs ymus
apie e en ualias a pusa io bal inės i sla inės seman inės į aka hid onimijoje.
Bū en iš seman isko požiū io da pa ikimesnis galė ų bū i palyginimas su ki u la ių
egionalizmu plasa ‘Hochwasse au de Wiese‘ (ME III 320) . P iešingai kalba be
one iniai i a ealiniai aspek ai. Sunku paaiškin i hipo e inį ys ymąsi -s- >
-ksksenk ume ienas da su kon amina ion plasa + plaka pag įs i bandy i. Didžiausia
kliū is šiam kilmės eikimui y a be egionalizmo plasa i iš jo su o muo ų oponyme
jis apima kul ū is o inius egionus Zemgale i La gale6, ne ačiau Vidzeme i lieka
oli nuo Lazdona bend uomenės i nuo eže o Plaksis // Plaxen Siö ( gl. LV 182V183).
Taigi galima mažiausiai is hipo ezes už šio jū os a do e imologiją o muluo i.
pa ikimiausia iš jų a odo bū i onoma opoe inė hipo ezė. 6 Taigi Mi el-, Südos und
Os le land.
S aipsniai A icles 109 /
Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17.
Jah hunde und die bal ische Hyd onymie
Flussname Plising Ri us, ku is kaip *Plīsiņode *Plisiņgelesen gali bū i, šaukia sa o
uož u aiškios asosiiacijos su la išku eiksmažodžiu plīs ‘ eißen, spal en,
b echen‘ iš p adžių. Lexikon de Toponyme Le lands La ijas ie ā du ā dnīca
y a apie 15 Toponyme su šaknim Plīs- (LVV 244245) e čiami, ku ie labiausiai eis e nuo
nu ody o e b išplaukia. Šie y a be lu namiai (z. B. Plīsa laukas D abeši
bend uomenėje, miškas Kā ļi, eida Kūdums, miese Rāmuļi), y a a p šių pa adinimų
jokio hid onimo. Kadangi mūsų Plising Ri us, kaip iš žemėlapio aki aizdus, y a gana
mažas upiesčelis, jo a das gali galbū iš ilgą laiką užmi š amo lu namo iš es as
bū i7. Papildy i y a, kad iš plēs-, ki os ablau s abo šio šaknio, apella i plēsums ‘die
Rodung‘ su o muo as, ku is gana dažnai kaip elemen as la ių oponimų pasi aiko
(s. LVV 223226). Tiesioginį yšį a p šio apella i o i hid onimo ses hyd onym į pla esnį
indoeu opiečių kon eks ą a es i i su keliomis oponimomis Eu opoje palygin i. Y a
z. B. d i upės a dens Plisa Bal ussland i senp ūsijos o s a das Plissinges iš
Plising Ri us is abe nich es zus ellen. Es bes eh jedoch die Möglichkei , die-
1284 (Ge ullis 1922: 125), ku is be eik iden iškas ašymas su mūsų hyd onym pasižymi.
Daugelis la ių i lie u iškų oponymų į Ples-, Plešund Plēš- (Plėš-) y a aip pa su
Plising Ri us i Plissinges e ymologiškai giminaičiai. Bend as šių a dų kilmė eda p ie
indoeu opiečių šaknies *pleh1k- ‘ab eißen‘ (s. LIV 483), oponymų pa adinimų
pag indas gali be ski ingas bū i:
1) as Roden, 2) a iamasis e i o ijos padalinimas pe
upėslau ,
3) das „Reißen“ de Felsen, de Landscha bei de En s ehung des Flussbe es,
wie auch ande e noch meh hypo he ische ode nu ekons uie ba e
Fak o iai.
Da iena iš e imologinio požiū io p oblema inė šios egiono g upė y a hid onymai (i ienas
oikonimas) an Sa und Sā -. An žemėlapio ai y a upės Sa ins ups i Sawe ups i eže ai Sawi z
Lacus i Sawen Lacus (šiandien: Sa ī e, Sā ī e i Sa ī es eze s, Sā ienas eze s su daugeliu
pa adinimo a ian ų), i ai he engu Sa wenho (šiandien kaimas Sā iena), iš ki ų šal inių i
li e a ū os ge iau žinomas kaip Sawensee (BHO II 550), kas įsiųs a į gy en ie ės a do a si adimą iš
hid onimo (s. Abb. 7 A pa adinimai mažų upščių i eže ų pa ys ne p ie lu namų (mik o oponimų)
u ė ų bū i skaičiuojami, y a ilgą laiką disku uojamas klausimas, į ku į nė a iena eikšmio
a sakymo gali bū i duo as.
OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Iš pi mo ž ilgsnio panašūs pa adinimai su -ā- (daba Sā ī e, Sā ienas eze s) ik iausiai
u ė ų bū i kildinami iš ki o e imono la ių kalbos a mės žodžio sā a ‘ andas.
Į eik a 2015 m. ko o 31 d.
OJĀRS BUŠS
LU La iešu kalbos ins i s
Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, La ija
oja[email p o ec ed]m
RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE
LU La iešu kalbos ins i s
Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, La ija
[email protected]