Die Landkarte des Schlossgebietes Bērzaune vom 17. Jahrhundert und die baltische Hydronymie

S aipsniai / A icles 101 OJĀRS BUŠS La ijos kalbos ins i u as uni e si e o La ijos Mokslinės mokslinių s ičių: la ių Onomas ik, bend oji eo inė Onomas ik, Lexikologija. RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE La ijos kalbos ins i u as uni e si e o La ijos Mokslinės mokslinių k yp ies: la ių is o inė Onomas ik, is o inė Lexikog aphie, le isches his o isches Wö e buch, okiečių-la ių kalbųkon ak as. DIE LANDMAPTE DES SCHLOSSGEBIETES BĒRZAUNE VOM 17. JAHUNDERT UNDHR DIE BALTISCHE HYDRONYMIE1 XVII a. Be zaunės pilies apylinkės žemėlapis i bal ų hid onimija ANNOTATION Pi moji išsami kolekcija La ijos oponimų y a su ekonominėmis eiklos Š edijos (šiau inė La ijos dalis p iklausė p ie) 17-ame. Amžius susijęs. Šių eiklos ezul a ai y a (1) p o okolai Landes e ision, ku ie didelę kiekį la ių gy en iečių pa adinimų, i (2) su engimo ka os, ku ios gana daug la ių andenysun lu names apima. ische (le ische ) kilmė, z. B. die Flussnamen Ackman ups (= *Akmeņupe), Roabesche 1 Šis s aipsnis a si ado p ojek o S udies o he La ian language in he Die Ka e des Schlossgebie s Bē zaune (en s anden um 1680–1685) zeig meh als 70 Hyd onyme. Die e ymologische Analyse zeig : die meis en on ihnen sind Namen bal- con ex o 21s cen u y science ibose Vals ybės mokslinių y imų p og amoje Le onics: his o y o La ia, languages, cul u e and alues. OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ups (= *Robežupe). De ame Plaxen Siö (daba Plaksis a Plaksnis) galė ų bū i sup an amas kaip a das onoma opoe ische kilmė. Flussname Plising Ri us gali iš la ių šaknies plīs-/plēš- ‘b echen; iš i iš es as bū i. Sa ab giminės ado aujamos Hyd onyme (Sa ins ups, Sawi z Lacus, daba Sa ī e, Sa ī es eze s) y a no s aki aizdžiai indoeu opiečių hyd onymen i indoeu opiečių šaknis *sh2e- ‘schü en, egnen panašūs, labiau y a pa adinimai be os see inninių kilmės, gl. es nisch sau, sa i ‘Ton, Lehm. Panašiai skamban ys pa adinimai į Sā - (daba Sā ī e, Sā ienas eze s) u i ik iausiai kaip e ymon la ių dialek ale žodį sā a ‘die Na be. SCHLÜSSELWÖRTER: Onomas ik, Hyd onymie, 17. Amžius, Schlossbezi kska en, Li land. ANNOTATION The i s ample collec ion o ancien oponyms o La ia had been connec ed wi h economic ac i i ies in Sweden in he 17 h cen u y when he no he n pa o La ia belonged o his coun y. Resul s o hese ac i i ies a e he ma e ials o land e ision, which ep esen a la ge numbe o La ian oikonyms as well as su eying maps o he educ ion o he es a es ha con ain qui e a lo o La ian hyd onyms and mic o oponyms. The map o he Bē zaune cas le dis ic (ap . 16801685) con ains mo e han 70 hyd onyms. Thei e ymological esea ch shows ha mos o hem a e names o Bal ic (La The lake name Plaxen Siö (now Plaksis o ian) o igin, e.g., he i e names Ackman ups (=*Akmeņupe), Roabesche ups (=*Robežupe). Plaksnis) is mos likely o be ea ed as a name o onoma opoe ic o igin. The i e name Plising Ri us could be de i ed om he La ian s em plīs-/plēš- ‘ o b eak, o ea . The hyd onyms de i ed om he s em Sa - (Sa ins ups, Sawi z Lacus, now Sa ī e, Sa ī es eze s), al hough seemingly compa e wi h he Indo-Eu opean hyd onyms o igina ing om he oo ide. *sh2e- ‘ o pou , o ain, a e mos likely he names o Finno-Ug ic o igin, c . Es onian sau, sa i ‘clay. Simila names wi h -ā- (now Sā ī e, Sā ienas eze s) a e p obably an e ymon o he La ian dialec wo d sā a ‘sca . KEYWORDS: onomas ics, hyd onymy, 17 h cen u y, maps o cas le dis ic s, Li onia. E o ša imas bal ų hyd onyme y a ilgai da ne išsamiai į ykdy as. Daugelis bal ų hid onymų da ne u i nep iim inų kilmės duomenų i nė ieno aiškaus e hnolinguis inio kon eks o. Ypač daug neišsp ęs ų ėmelių y a likę la ių hyd onyme e imologijų s i yje. Šios neišsp ęs os e imologinės p oblemos aip pa y a iena iš p iežasčių, kodėl e imologinis žodynas hyd onyme Le lands da S aipsniai A icles 103 / Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17. Jah hunde und die bal ische Hyd onymie nepasi odė, i numa omu laiku ik iausiai aip pa nebus pasi odys. P ie y imų užduočių p iklauso is da hid onymenko pus išplė imas. Ši užduo is y a nei pap as a nei übe schauba , nes pasislėp i isų pi ma His o iniame als ybiniame a chy e Le lands (La ijas Vals s ēs u es a hī s) neišleis uose dokumen uose iki daba nežinomi upės i jū os pa adinimai. Šis s aipsnis siekia du ikslus: (1) a ski ų senų, šiandien užmi š ų hyd onymų į aukimas į ling is inę i onomas inę diskusiją, (2) kai ku ių iek žinomų, iek mažiau žinomų hyd onymų kilmės analizė. Pi masis pe iodas in ensy aus už ašymo oponymų y a La ijoje su ekonominiais in e esais Š edijos ka alys ės susijęs (s. Abb. 1). P ie 17 m. pabaigos. XX a. šiau inėje La ijoje (le . Vidzeme2), ku i nuo 1629 o icialiai p iklausė Š edijai, bu o ykdoma aip adinama Gü e edukcija. Jau senesniuose is o iniuose šal iniuose, ypač su 13. amžius p adėdamas, y a daugybė gy en ie ės-, lu und andenynų a dų už egis uo a, 17 m. amžiaus šie į ašai ačiau pasiekia naują kiekybinį i k ali a y ų lygmenį. Dėl mokesčių mokėjimo egulia imo naujomis įsigy omis e i o ijomis bu o in o macija apie Lände eies i gy en ojus eikalinga. Dėl šios p iežas ies bu o a lik a Landes e ision, aip adinama š edų haken e ision, ku ioje p o okolai y a už egis uo i daugybė gy en iečių a dų. Re izionen wu um ang eichs e 1638 m. (išleis as pas Dunsdo s 1940, 1938, 1941), kaip i da ka ą 1688. Planuo a Gü e edukcija eikėjo be ikslių žemės žemėlapių į ai ių Li landijos egionų. Š edijos ka og a ai p iklausė 17-ame. amžius į pi maujančius Eu opoje. 49 š edų land e medžiai y a me ų 1681 iki 1684 i 1687 den meh mals o ganisie , die e s e schon wäh end des polnisch-schwedischen K ieges im Jah 1601 ( e ö en lich bei Š ābe 1933), dann 1617, 1624, 1630, die iki 1696 isą š edų Li landą išma uo i (Vidzemes ka es 1996: 7). Kaip ezul a as a si ado daugybė žemėlapių a ski ų gė ybių, ku ios ada į aip adinamus Penk os-Teil-ka es kaip Schlossgebie ska es 1:48.000 a ba 1:57.600 skalėje suda y os. Y a už daba inį La landą daugiau nei d idešim okių schlossgebie ska ų, z. B. iš schlossgebie en Cēsis (d . Wenden), Koknese (d . Kokenhusen), Mālpils (d . Lembu g), Rauna (d . 2 An okiečių aip pa le isches Li land a Südli land adinamas, p iešingai į šiau iai esančią es nischen Li land. OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Ronnebu g), Sun aži (d . Sunzel) un Madliena (d . Sissegall) u. a. Toponomas ams y a šie žemėlapiai, isų pi ma dėl į egis uo ų hyd onyme, kaip i kai ku ių mik o oponyme didelės eikšmės. Šie Schlossgebie ska os y a His o iniame S aa sa chi Le lands (le . La ijas Vals s ēs u es a hī s, LVVA Fonds 7404, ap ašymas 3, Ak en 130). Kai ku iuos y a exille ische is o ikas Edga s Dunsdo s Aus alijoje publikuo as i analizuo as (Dunsdo s 1974). Jau šis, no s ABB. 1. Ry ų Bal ikum 17 m. Amžius. h p://commons.wikimedia.o g/wiki nė ling ologas, nė a šių ko ų eikšmę ką ik už hid onimie o schungen a pažino: Fü Namen o sche dü k e he hyd onymie au den File:Sw_Bal icP _17cen.jpg S aipsniai A icles 105 / Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17. Jah hunde und die bal ische Hyd onymie Ka en on In e esse sein, die häu ig on den heu igen Namen abweich (Dunsdo s 1974: 8). Nuo šio iš aiškos y a daugiau nei ke u iasdešim me ų p aėjo, i ik pas a aisiais me ais y a […] p elimina iai gana nuolankus ling is inis analizė šių ko ų p asidėjo. Į šiuos landmapsus p iklauso aip pa žemėlapis maždaug 1500 km2 didelio šlossgebie es Bē zaune. Schlossgebie as y a y inėje Li land i apima e i o iją seloninių munda ų Vidzeme3 (s. Abb. 2). Tai, kaip iš žemėlapio ma y i, labai lussund seen eich. Iš iso y a 70 hyd onyme už egis u4 andenų pa adinimai unbedeu ingai daugiau nei lussnamen. en is o inių šal inių žinomas. A odo neįmanoma a ba ge iausiai hipo e iškai įmanoma, a i inkamus šiandienos hid og a ines objek us nus a y i. Šiuo me u nežinomi upės pa adinimai y a Ackman ups, an ing iš, Baben ups, mellone z, Monke uppe, Mudsa Ri us, Plising Ri us, Roabesche ups, nežinomi andenynų E wa 15 de beleg en Hyd onyme sind wede aus den heu igen noch aus ande- pa adinimai Ines Siö, In Siö, Ka ps Siö, Ka i Siö, Loda z, Paslois, Siogos. P ie dešim ies eže ų an šio žemėlapio ski iasi pa adinimai nuo jų daba inių (a ba mažiausiai nuo daba inių o icialių) pa adinimų, z. B. Asening (daba Pudulu eze s), Be en Siö (daba Salu eze s, kaip sinonimą aip pa Siö (G ī u eze s), Plaxen Siö (Rāceņu eze s, kaip sinonimą aip pa Plaksis), Sawi z Lacus (Kaņepēnu eze s, kaip sinonimą aip pa Sa ī es eze s), Syles Siö (S i neze s), Wi z Siö (Kalsna as eze s). Bē zaunes eze s), Damis Siö (je z Šūmānu eze s), Nygas Siö (Lau e es eze s), Malz Kai ku ie iš iš a dy ų (kaip aip pa keli ki i an žemėlapio beleg i) hid onymai a odo y sei iniški, galbū li iniai a es niški kilmės bū i, z. B. Kuja ( sl. Laansalu 2014), Mudsa Ri us. Dauguma hyd onyme y a ačiau bal ų, pi miausiai la ių kilmės. Ka ais y a yšys su la ių appella i ais aki aizdus a ba be eik aki aizdus, z. B., Ackman ups = *Akmeņupe ( gl. le . akmens ‘S ein‘), Roabesche ups = *Robežupe ( gl. le . obeža ‘G enze‘), Ka ps Siö = *Ka pas eze s (a ba Ka pis?; gl. le . ka pa ‘Ka p en‘). Pasku inis a das p iklauso žinoma ne p ie senų hid onimų bal ų kilmės, nes jo e ymon, žu bezeikinimas ka pa, y a iš aukimas iš okiečių (ME II 197 s. . kã pa I; Sehwe s 3 Te i o ija apima maždaug bend uomenes Bē zaune, G os ona, Kalsna a, Lazdona, Lubāna, Lubeja, Ļaudona, Mā ciena, Mei āni, Mē iena, P auliena, Saika a, Sā iena, Vēja a, Viesiena, kaip i y inė Ves iena bend uomenės dalis (už žemėlapį ne pažymė a). An Abb. 2 y a sa i aldybės ibos iš 1939 pa ody a. 4 Y a aip pa upės i eže ai, ku ie be pa adinimo į žemėlapį į ašy i. OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII 1936: 47; Laumane 1973: 105106), e en ualiai iš dalies pe usų kalbą pasiskolin as (Ka ulis 1992: I 384). Tas im 17. Šim me is beleg e hyd onym leidžia a lehnungslaiką apella i s ėliau kaip su 16. amžius, labai ik iausiai be da anksčiau, da uo i. Seniausi iš Laumane (1973: maskuline Va ian e Ka pis is be jau Wö e buch o 105) egis ie en sch i lichen Belege en s ammen dem 18. Jah hunde , die Geo g Elge (1683) ixie (Ka ulis 1992: I 384). Ta p e imologiškai pe ma omų hid onimų gali da sa i a piškas lussname an ing iš bū i pa adin as (s. Abb. 3). Jis y a iki daba ik iš šios šlossgebie ska e žinomas. Į ašas apibūdina gana umpą s au ėlį (a ba ik ieną ūs eilį) i gali labiausiai g eičiausiai kaip An iņa auss (‘An iņš ́ Oh ‘). Jei šis skai ymas eisus, šis a das p a u ina daugelį žinomų a ejų, ku iuose žmogaus kūno dalys kaip pag indas oponiminėms in e p e acijoms a nauja. Jis ilius uoja šią uni e salią endenciją ononimų o ma ime su mažiau ipišku pa yzdžiu apella i auss ‘Oh ‘ y a p ie La ijos oponimų o ma imo ik e ai naudojamas i nep iklauso p ie oponimijai cha ak e is inių ana ominių Te mini (Rapa 2014: 63). Pi moje knygoje O snamenbuches Le lands by Jānis Endzelīns nė a jokio (!) oponym, ku io kilmė aiškiai ABB. 2. Apy iksliai ibos piliesgebie ės (g a i uo a nuo Liene į apella i auss a i auk i bū ų (s. Endzelīns 1956: 5556, Lemma a į aus-). Tik an oji komponen as oponyms y a bal ų kilmė. Pi masis komponen as la iškas An h oponym An iņš (< Ma kus-Na ila) S aipsniai A icles 107 / Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17. Jah hunde und die bal ische Hyd onymie An on) y a g aikiškas a lo yniškas kilmė (HdV I, 177; Siliņš 1990: 62) i d onyms isame la ių oponomas iniame kon eks e eda į am ik ą neaiškumą, a a das ne is iek ki aip skai y as i (a ba) in e p e uojamas u i bū i. ha nu einen indi ek en Bezug zu Hyd onymie. Die Einmaligkei dieses Hy- Y a žinoma labai nedaug e imologiškai aiškūs hyd onymai iek La ijoje isai, kaip i an šios žemėlapio. Daugumoje a ejų eikia e imologinio analizės. Kaip pa yzdį sekia du hyd onyme an Pl-: de Fluss Plising Ri us un de See Plaxen Siö. Į eže ą aip pa y a daba iniai sinoniminiai pa adinimai kaip Plaksis // Plaksnis // Plakšeze s // Plakšņu eze s, kaip aip pa keli iš ki ų šaknų su o muo i pa adinimai pa i in as ( gl. LVV 177). Jau 1638 y a š edų haken e ision o ma Plaxen (Dunsdo s 1941: 1159) ixiuo a, aigi iden iška su pa adinimu an ko os ik be pag indinio žodžio Siö ( gl. š edų sjö ‘See‘). Kadangi y ųsee iniškose kalbose konsonan ųauginimai žodynų p adžioje nė a pasi aikan i5, y a bal inė kilmė ienodai pi menybė. An La ijos e i o ijos y a no s i oponimai ge manų i sla ų kilmės, šiame a eju sla ų kilmė iš a ealinės p iežasčių ačiau mažai ikė ina, 5 Re ai y a okie k ū ėjimai naujausiuose a simokėjimuose iš 20 i 21. amžių nus a y i i dažniausiai jie a eina ik bend osios kalbos. ABB. 3. an ing iš an šlossgebie ska e Bē zaune (po Dunsdo s 1974) OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII me u pa adinimai ge manų kilmės ab i į po la ių siedlungs a džiai, ne be su isai nedaugeliu išim imis a p y esnių andenų a džių as i y a. Ieškodamas po e ymon už jū os a dį Plaksis // Plaxen Siö u i pi miausia onoma opoe inis kilmė bū i s a s oma. Iš one isko požiū io a odo šis a ian as labai pa ikimas, nes la iškoje kalboje (są aikiškai s anda inėje kalboje, aip pa i žodynuose) onoma opoe iniai eiksmažodžiai plakšē , plakšķē pasi aiko, ypač už pa eikslą ylų andene ge ūšių, z. B. Ai i klakšķēja duļļos, ūdens plakšēja [lai ai] abās malās... (And ejs Upī s; LLVV9). 23 E en ualios onoma opoe inės oponymo an Plakš kilmės y a aip pa i La ijos ie ā du ā dnīca (LVV 177 s. . Plakši), no s be išsaminės analizės, paminė a. Ki a e us, y a bū en ap a iamoje egione keli lu namiai (Wiesenund lauknamiai) su šaknim Plak- (Plok-, Plôk-), ku ių kilmė sa e labiau su egionalizmu plôka ‘nied ig įsikū usios, lygias lauk‘, plakaEbe ‘ung‘ a odo kaip mo i acija už ieną jū os a dą aip pa gana pa ikima. Kaip palyginimas bū ų ik į Rusijoje, Uk ainoje i Kazachs ane pasi aikančius jū os a dus Ploskoye oze o ( ašy inai ‘de ne, Niede ung‘ (LVV 175 s. . Plaka) und dem s anda dsp achlichen Adjek i plakans ‘eben, lach‘ e klä en läss . Die Seman ik ‘eben, lach; Ebene, Niede - ploke/plyno See‘) nuk eip i. Kele as okių eže ų įsikū ę ne oli nuo La ijos, Psko ajone, egiono su bal iniu subs a as hid onimijoje. Das hyd onym Ploskoye oze o p iklauso žinoma ne p ie šio subs a , jis a nauja ik kaip aneksas už apmąs ymus apie e en ualias a pusa io bal inės i sla inės seman inės į aka hid onimijoje. Bū en iš seman isko požiū io da pa ikimesnis galė ų bū i palyginimas su ki u la ių egionalizmu plasa ‘Hochwasse au de Wiese‘ (ME III 320) . P iešingai kalba be one iniai i a ealiniai aspek ai. Sunku paaiškin i hipo e inį ys ymąsi -s- > -ksksenk ume ienas da su kon amina ion plasa + plaka pag įs i bandy i. Didžiausia kliū is šiam kilmės eikimui y a be egionalizmo plasa i iš jo su o muo ų oponyme jis apima kul ū is o inius egionus Zemgale i La gale6, ne ačiau Vidzeme i lieka oli nuo Lazdona bend uomenės i nuo eže o Plaksis // Plaxen Siö ( gl. LV 182V183). Taigi galima mažiausiai is hipo ezes už šio jū os a do e imologiją o muluo i. pa ikimiausia iš jų a odo bū i onoma opoe inė hipo ezė. 6 Taigi Mi el-, Südos und Os le land. S aipsniai A icles 109 / Die Landka e des Schlossgebie es Bē zaune om 17. Jah hunde und die bal ische Hyd onymie Flussname Plising Ri us, ku is kaip *Plīsiņode *Plisiņgelesen gali bū i, šaukia sa o uož u aiškios asosiiacijos su la išku eiksmažodžiu plīs ‘ eißen, spal en, b echen‘ iš p adžių. Lexikon de Toponyme Le lands La ijas ie ā du ā dnīca y a apie 15 Toponyme su šaknim Plīs- (LVV 244245) e čiami, ku ie labiausiai eis e nuo nu ody o e b išplaukia. Šie y a be lu namiai (z. B. Plīsa laukas D abeši bend uomenėje, miškas Kā ļi, eida Kūdums, miese Rāmuļi), y a a p šių pa adinimų jokio hid onimo. Kadangi mūsų Plising Ri us, kaip iš žemėlapio aki aizdus, y a gana mažas upiesčelis, jo a das gali galbū iš ilgą laiką užmi š amo lu namo iš es as bū i7. Papildy i y a, kad iš plēs-, ki os ablau s abo šio šaknio, apella i plēsums ‘die Rodung‘ su o muo as, ku is gana dažnai kaip elemen as la ių oponimų pasi aiko (s. LVV 223226). Tiesioginį yšį a p šio apella i o i hid onimo ses hyd onym į pla esnį indoeu opiečių kon eks ą a es i i su keliomis oponimomis Eu opoje palygin i. Y a z. B. d i upės a dens Plisa Bal ussland i senp ūsijos o s a das Plissinges iš Plising Ri us is abe nich es zus ellen. Es bes eh jedoch die Möglichkei , die- 1284 (Ge ullis 1922: 125), ku is be eik iden iškas ašymas su mūsų hyd onym pasižymi. Daugelis la ių i lie u iškų oponymų į Ples-, Plešund Plēš- (Plėš-) y a aip pa su Plising Ri us i Plissinges e ymologiškai giminaičiai. Bend as šių a dų kilmė eda p ie indoeu opiečių šaknies *pleh1k- ‘ab eißen‘ (s. LIV 483), oponymų pa adinimų pag indas gali be ski ingas bū i: 1) as Roden, 2) a iamasis e i o ijos padalinimas pe upėslau , 3) das „Reißen“ de Felsen, de Landscha bei de En s ehung des Flussbe es, wie auch ande e noch meh hypo he ische ode nu ekons uie ba e Fak o iai. Da iena iš e imologinio požiū io p oblema inė šios egiono g upė y a hid onymai (i ienas oikonimas) an Sa und Sā -. An žemėlapio ai y a upės Sa ins ups i Sawe ups i eže ai Sawi z Lacus i Sawen Lacus (šiandien: Sa ī e, Sā ī e i Sa ī es eze s, Sā ienas eze s su daugeliu pa adinimo a ian ų), i ai he engu Sa wenho (šiandien kaimas Sā iena), iš ki ų šal inių i li e a ū os ge iau žinomas kaip Sawensee (BHO II 550), kas įsiųs a į gy en ie ės a do a si adimą iš hid onimo (s. Abb. 7 A pa adinimai mažų upščių i eže ų pa ys ne p ie lu namų (mik o oponimų) u ė ų bū i skaičiuojami, y a ilgą laiką disku uojamas klausimas, į ku į nė a iena eikšmio a sakymo gali bū i duo as. OJĀRS BUŠS, RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Iš pi mo ž ilgsnio panašūs pa adinimai su -ā- (daba Sā ī e, Sā ienas eze s) ik iausiai u ė ų bū i kildinami iš ki o e imono la ių kalbos a mės žodžio sā a ‘ andas. Į eik a 2015 m. ko o 31 d. OJĀRS BUŠS LU La iešu kalbos ins i s Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, La ija oja[email p o ec ed]m RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE LU La iešu kalbos ins i s Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, La ija [email protected]