S aipsniai / A icles 103
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, skoliniai,
leksikog a ija, e imologija, kalbos is o ija, aš ija.
HOMONIMAI LIETUVIŲ
KALBOS ŽODYNUOSE
Homonyms in he Dic iona ies o he
Li huanian Language
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami Lie u ių kalbos žodyne (LKŽ, LKŽe), Jokūbo B odo skio žo-
dyne esan ys daugiausia e imologiniai homonimai, a si adę dėl žodžių skolinimosi iš ki ų
kalbų, ku ie žodyno s aipsniuose nė a pa eikiami kaip homonimai. Kai ku ie skoliniai su-
panašėja su lie u ių kalboje esančiu žodžiu, u inčiu ki okią eikšmę, ačiau ie žodžiai y a
ski ingos kilmės i eikšmės, odėl bū ina juos ašy i a ski uose s aipsniuose. 2009 m. iš-
leis ame Jokūbo B odo skio ank aš inio XVIII a. žodyno Lexicon Ge manico=Li h anicum
e Li h anico=Ge manicum III žodžių indekse aip pa y a nea ski ų homonimų. S aips-
nyje pa eikiama naujų homonimų, nesančių LKŽ, LKŽe.
ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikos homonimai, ge manizmai, Ry ų P ūsijos žodynai,
leksikog a ija.
ANNOTATION
The a icle analyses he p edominan ly e ymological homonyms ound in The Dic iona-
y o he Li huanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas B odo skis’ Dic iona y, which
o igina ed due o he bo owing o wo ds om o he languages and which a e no p e-
sen ed as homonyms in he dic iona y en ies. Ce ain bo owings become simila o he
wo d in Li huanian ha ing a di e en meaning, bu hese wo ds ha e a di e en o igin
and meaning and should he e o e appea in di e en en ies. The index o Jokūbas B o-
do skis’ 18 h cen u y manusc ip dic iona y Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h ani-
co=Ge manicum III published in 2009 also con ains unsepa a ed homonyms. The a icle
p o ides new homonyms no a ailable in LKŽ, LKŽe.
KEYWORDS: lexical homonyms, Ge manisms, Eas P ussian dic iona ies,
lexicog aphy.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ĮVADAS
Seno ės g aikų iloso as A is o elis sa o Ka ego ijose pi masis paminėjo ho-
monimo e miną. Jis ašė: „Vien a džiais (homōnyma) adinami ie dalykai,
ku ie u i ą pa į pa adinimą, o ą pa į pa adinimą a i inkan į esmės apib ėži-
mą – ski ingą“ (A is o elis 1990: 5). Lie u ių kalbos homonimus y ė Vincas
U bu is ilologijos mokslų kandida o dise acijoje Lie u ių kalbos leksikos homo-
nimų susida ymo būdai, 1955 m., 251 p. Lie u ių kalbininkų homonimų apib ė-
žimai y a šie: leksikos homonimai y a ienodai a iami žodžiai (U bu is 1955:
41; Jakai ienė 2005, 257); homonimai (g . homós ‘ as pa s, ienodas’ i ónoma
‘ a das‘) y a žodžiai, u in ys ą pačią one inę iš aišką i isiškai ski ingas
eikšmes (Jakai ienė 1980: 42); ai žodžiai, u in ys ienodą ga sinę s uk ū-
ą, be ski ingą leksinę eikšmę (Palionis 1985: 182). Lie u ių kalbos ik ųjų
homonimų a oseną i seman inės s uk ū os pokyčius y ė Ri a Mikeliony ė
(Mikeliony ė 2016: 13). Taigi homonimai y a ienodai a iami žodžiai, esan ys
ski ingos p asmės, eikšmės i dažnai ski ingos kilmės. Be o, ne isi žodžiai,
u in ys ski ingą eikšmę, y a homonimai. Tik aisiais homonimais laikomi žo-
džiai, ku ių isos g ama inės o mos one iškai su ampa. Homonimai susida o:
1) dėl one inės kalbos sis emos ki imo (e imologiniai, is o iniai); 2) dėl naujų
žodžių da ybos (da ybiniai); 3) dėl seman inių žodžių paki imų, žodžių eikš-
mių nu olimo (seman iniai); 4) dėl žodžių skolinimosi iš ki ų kalbų. Skoliniai,
a ėję iš į ai ių kalbų a a mių, p isi aiko p ie lie u ių kalbos one ikos i g a-
ma ikos dėsnių, odėl supanašėja su lie u ių kalboje esančiu žodžiu, u inčiu
ki okią eikšmę. Pagal kilmę homonimai ski s omi į ienakilmius (homogeni-
nius) i į ai iakilmius (he e ogeninius). Homonimai pagal jų susida ymo bū-
dus ski s omi į is ipus: e imologinius (1, 4), da ybinius (2) i seman inius (3).
Homonimijos i polisemijos p oblemoms i i aikoma komponen inė žodžių
analizė, dis ibucinė analizė, de i acinės analizės me odas (Jakai ienė 1980:
42–48). Są okos homonimija i polisemija y a susijusios. Jeigu daugia eikšmis
žodis u i bend ą e imologinę šaknį, ai jis y a ne homonimas, be daugia eikš-
mis žodis. Pe ilgą laiką žodžio eikšmės gali a siski i, uome a si anda keli
žodžiai. Homonimai a si anda i dėl me a o inio žodžio a ojimo, kai žodžiai
įgyja pe kel ines eikšmes.
Šio s aipsnio ikslas y a pa eik i LKŽ, LKŽe, Jokūbo B odo skio žodyno III
omo žodžių indekse pas ebė us homonimus, ku ie minė uose da buose nė a
laikomi homonimais. Užda inys: nu ody i ne ik žodžių eikšmes, be i , e-
mian is is o iniu lyginamuoju, one iniu, ki ais ilologiniais me odais, išaiškin-
i homonimų kilmę, ypač skolinių. Remiamasi e imologiniais žodynais, nau-
jais da bais skolinių kilmės klausimais. Ti iami skolinių pama iniai žodžiai, iš
S aipsniai / A icles 105
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
ku ių jie kilo, nu odoma pi minė žodžių kilmė. Homonimų išaiškinimas y a
s a bus leksikog a ijai, žodynų ašymui.
I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVIŲ
KALBOS ŽODYNE (LKŽ, LKŽe)
Pas ebė a, kad LKŽ, LKŽe kai ku ie homonimai pa eikiami iename žo-
dyno s aipsnyje. Homonimus, ku ie y a ski ingos kilmės i eikšmės, bū i-
na a ski i. Taigi s aipsnyje nag inėjami Lie u ių kalbos žodyne (LKŽ i LKŽe),
J. B odo skio žodyne šio s aipsnio au o ės pas ebė i nepažymė i, nea ski i
leksiniai homonimai, a si adę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš ki ų kalbų.
S aipsnyje pa eikiama žodžių nuo odų iš Jono B e kūno Biblijos, P ūsijos žo-
dynų i a mių, gy osios kalbos, ku ių nė a Lie u ių kalbos žodyne. Daugumos
homonimų abu žodžiai kilo iš ge manų kalbų, keli susida ė iš lie u iško žodžio
i ge manizmo, lie u iško žodžio i sla izmo, ienas – iš lie u iško žodžio i
hib ido, ienas iš ge manizmo i u kų, o o ių kalbos žodžio.
1. ETIMOLOGINIAI HOMONIMAI
Dauguma čia nag inėjamų e imologinių homonimų susida ė dėl žodžių sko-
linimosi iš ge manų kalbų, daugiausia Ry ų P ūsijos okiečių dialek ų; jų abu
žodžiai y a ge manizmai. Dalis jų pa eko į lie u ių kalbą pe sla ų, ki as kal-
bas. Homonimas 1 ū à ‘ amzdis; amzdžio o mos de alė i k .’ y a okiečių
žemaičių kilmės žodis, o 2 ū à ‘  o medis (šilkmedis)’ y a u kų, o o ių kil-
mės žodis. Keli homonimai susida ė iš lie u iško žodžio i ge manizmo. Vienas
a si ado iš d iejų lie u iškų žodžių dėl one inio paki imo. Šiame s aipsnyje
pa eikiami homonimai y a ne ik ski ingų eikšmių, be i kilę iš ski ingų
pama inių žodžių. Daugiausia homonimų andama a mėse i aš uose, Ry ų
P ūsijos žodynuose nuo XIX a. XVII a. susida ė 1 š ã as zool. ‘čiu lys; u inė
k egždė’ i 2 š ã as ‘žiu kėnas‘; 1 šinà ‘ a lankis, a o apkaus as’ i 2 šinà ‘meldas,
nend ė‘, XVIII a. – 1 šnýpkė ‘uos omasis abakas’ i 2 šnýpkė ‘sp ig as‘.
a) Abu žodžiai y a skoliniai, ge manizmai:
1 kas sm. (4) ‘į ankis kaup i’ N 2, K, Alm 23, KŽ, NmŽ, K č, Vn; pasiskolin as
iš P ūsijos okiečių hâk ‘ki iklis, kaup ukas’ (Alm (P W)), Hacke ‘į ankis
žolėms iškapo i, kaplys, kaup ukas‘; plg. . .a. hacke, n. .a. Hacke . ‘ki iklis,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
kaup ukas’ (R II 187, 214), sie iną su ok. hacken ‘ki s i, kapo i; kapliuo i,
kaup i’ (Kluge 2002: 381);
2 kas sm. (4) ‘užu ėkis, už akis’ A 1885, 111; dėl kilmės plg. P . .ž. Hake (a=å)
m. ‘iškyšulys, agas; ilga siau a sekluma, einan i nuo k an o iškyšuliu iki
įlankos‘, ol. hoek (F I 267), . .ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis ( ie a); agas,
iškyšulys’ (MndW II 283–284), dan. huk ‘kampas, įlanka, ne ija‘, š . huk,
no . dial. Huck ‘žemės iškyšulys’ (Falk I 427), š . a mėse hōk ‘kampas, iš-
sikišimas, iškyšulys‘, n. .a. Haken m. ‘kablys’ (Kluge 2002: 384); . .ž. hage,
age ‘smaigalys’ (MndW II 173); lo . acus . ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. da okas1,
užokis.
1 bliózė s . (1) 1. ‘pūslė’ KŽ, ZŠŽ (Sn ), Vlkš. 2. ‘maišelis abakui, makas’ J, JD
1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Sn , Nm, Ss , Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga piniginė,
užda an užsukama d iem suk ais agučiais’ Gl. 4. ‘susmukėlė’ Klp, Pl . 5.
sc o um ZŠŽ (Ss ). 6. menk. ‘s ėb u ė, eidas, bu na’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘p as a,
ne ikusi kumelė’ ZŠŽ (Šk) < Ry ų P . . blōz ‘pūslė; pypkė; indas’ (Zieseme
I 630); plg. n. .a. Blase . ‘pūslė‘, . .a. blāse, s. .a. blāsa ., n.nl. blaas; → ok.
blasen ‘pūs i’ (Kluge 2002: 129); . .ž. blase ‘pūslė, piniginė’ (MndW I 352);
2 bliózė s . (1) ‘liemenė’ Kl , M j; dėl kilmės plg. n. .a. Bluse . ‘palaidinė (mo-
e iška)’ iš p anc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. blouse; galbū p anc. žodis kilo
iš anks y . omanų *bullosa ‘ u uliškas’ kaip pašiepiamas als iečių ap angos
pa adinimas (a ba sie inas su bulla = pulla ‘gedulo ūbas’ (Kluge 2002: 135);
n.l. bluza ‘ i šu inė mo e ų palaidinė (pp . da bo d abužis)’ < p anc. blouse
‘palaidinė; ilgas pla us d abužis i k .‘, iš .lo . pelusia ‘d abužis iš Peluzijos
(Egip o mies o)’ (LKPŽ 2016: 236–237).
1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pin inė duonkepei, langams, daigynui deng i, kojoms
šluos y i i k .’ B ž. 2. ‘kep as paplo is (?)’ LV I 311; dėl kilmės plg. .ž. lāk
‘pin as daik as‘, . .ž. lake ‘ iskas, kas nupin a iš šakų, pin as daik as’ (Mn-
dW V 265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis’ kilo iš .ž. lāk ‘pin as daik-
as, džio ykla’ (Sehwe s 1953: 13–14); go . lah a ‘(plaukų) kasa‘; → ok.
lech en ‘pin i’ (Kluge 2002: 299); n. .a. Flech we k ‘pin as daik as‘. Vidu inė-
je okiečių žemaičių a mėje (w) bu o keičiamas į b (MndW V 188);
2 blõkis sm. ‘dėmė (d abužių, kūno)’ TP 1881, 12, Klp < P . . Plack ‘ . p.’ (F II
151); plg. . .ž. lacke, lecke (MndW V 264), plack(e) ‘dėmė’ (MndW III 334),
. .a. placke, .nl. plac(ke), n. .a. Placken m. ‘dėmė’ (Kluge 2002: 705), n. .a.
Fleck ‘dėmė‘. Tiu ingų i pie ų saksų a mėse p iebalsiai p i b bu o isiškai
su apę (P ellwi z 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. da blekis2.
1 okas sm. ‘sekluma upėje, nuslūgus andeniui, i s an i salele’ J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1)
‘upės a šaka už seklumos, už oko’ J; da inys iš okas i lie . p ae . už-.
2 blkis sm. (2) ‘dėmė d abužyje’ Akm, Lž, K n < ok. Fleck ‘dėmė‘.
S aipsniai / A icles 107
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 klùmpė s . (1) 1. ‘iš medžio išskap uo as au u as; ku pė su mediniu padu’ R II
209, MŽ II 279, K. Donel, N 220, K, BsM I 47, Kl D 107, Žem, P. C i ,
A. Vien, A. Vencl, Alm 69, F nW, ZŠŽ (G š, Sn , Ss , Sl ), KzRŽ, V , Eiš,
M j, K , Dkš, Pnd, Gs. 2. menk. ‘lais oko elgesio mo e s p a a džia imas’
š. ◊ iš klùmpių išk is i, iš i s i ‘labai nu a g i, apsi g i’ Pj , ‘pasige i’ Gs; iš
klúmpių es ‘a leis i iš užimamų pa eigų’ ZŠŽ (Šk); ‘s eng is nugalė i, p i-
eik i’ ZŠŽ (G š); ‘s ip us (apie s aigųjį gė imą)’ ZŠŽ (G š); į klùmpę su a-
y i ‘su ies i, p i eik i ginčuose’ Tl; iš klùmpių iškel i, iš e s i ‘užmuš i, nu-
žudy i’ V n, Pg; klùmpes suneš i ‘susi uok i’ Msn; klumpių sunešimas ‘pokylis,
pažmonys, suėjimas, pasišokimas, aka ojimas’ ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš,
Vlk ; klúmpes sumès ‘susi uok i’ ZŠŽ (B ); klúmpes užmès an aũkš o ‘mi i’
ZŠŽ (B ) < P . . Klumpe m., . ‘medinis ba as, išd ož as iš ieno gabalo’ (F I
383), . .ž. klumpe, klompe ‘mediniai ba ai’ (MndW II 493); .nl. clompe; n. .a.
Klumpe XVI a. kilo iš .ž. (Kluge 2002: 500); plg. la. klumpas ‘mediniai ba ai’
iš .ž. klumpen ‘ . p.’ (Sehwe s 1953: 52), la. klumbas pl.; l. kłumpie;
2 klùmpė s . (1) bo . ‘ okios ūšies bu okas’ LC 1884, 14; → klumbė ė s . (1)
‘bul ė’ [K], Alm 69 < n. .a. G undbi ne ‘bul ė’ a minės o mos (Alm 69;
G imm IX 761, 57); plg. P . . Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, g ums as’
i . .a. bi (e), n. .a. Bi ne ‘k iaušė’ (Kluge 2002: 126).
1 mda as sm. (3b) K ‘skys as pu as’ K.Donel, V.Myk-Pu , Alm 83, F nW; plg.
P . . Modde m. ‘pu ėsiai, pelėsiai, dumblas, mau as; pu as; pelkė, liūnas,
klampynė, ga ės pu as’ (F II 68), . .ž. modde ‘pelėsiai, dumblas, mau as’
(MndW III 106); n. .a. Mode m. ‘pelėsiai, pu ėsiai, plėkai‘, ėly . . .a. mo-
de iš . .ž.; nl. modde , mode ; pi miausia už iksuo as XIV a. idu io okie-
čių a mėje eikšme ‘pu ėsiai, pelėsiai, pu as‘, ėliau ‘pelkė, liūnas; glei ės,
pu as (ga ėse)’ (G imm XII 2442, 68; Kluge 2002: 626); la. a m. mãda as
‘pu as’ (Ka ulis I 556–557). Kazimie as Būga mãda as ‘skys as pu as’ laiko
lie u išku žodžiu i sieja su la ių madē e (Alm 83; F nW I 394).
2 mda as sm. (3b) K, BŽ 464 menk. ‘p as as da bas’ K.Donel, Alm 83, F nW;
plg. P . . Madde ei ‘ne eikalingas užsiėmimas, blogas, p as as da bas’ (F II
44), madde n ‘di b i, da y i ne u in am eisės; mėgin i, bandy i, p as ai su
kuo no s elg is (daik u, eikalu); p as ai di b i’ (F II 43); la. made e ‘kompli-
kuo as, painus eikalas’ iš .ž. madde ije ‘ne ikęs da bo me odas; kankinimas,
kankynė, p as as da bas‘; la. made ê ‘da y i ūpesčių di ban , ko no s im is
ne pagal jėgas’ < .ž. madde n ‘lė ai, uščiai da buo is, knibinė i’ (Sehwe s
1953: 75).
1 p ýskis (1) ‘uos omojo abako žiupsnis, šniūkis’ K II 115, Alm 105 < P . .
p îske ‘žiupsnelis’ (Alm (P W)); plg. n. .a. P ise ‘žiupsnelis uos omojo a-
bako’ (ši eikšmė u ima nuo XVIII a.; XVI a. eikšmė: ‘g obis, plėšiko,
pi a o pag ob as lai as‘), kilusį iš p anc. p ise ‘g obis, laimikis‘, ku is y a

NIJOLĖ ČEPIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
eiksmažodinis abs ak as iš p anc. p end e ‘im i, čiup i‘, iš lo . p ehende e;
n.nl. p ijs, n.ang. p ize, n.š . p is (Kluge 2002: 721).
2 p ýskis (1) ‘apšildomas ply inis suolas p ie k osnies’ ZŠŽ, B , Bg ; plg. p c-
kis ‘mū iukas p ie k osnies’ Igl, p ìcas (2) ‘mū iukas p ie k osnies’ ZŠŽ (Lkč),
Šn, K ok, K , Pun, P n, dem. p icùkas M j, p ìčius ‘na ai, gul ai’ K II 115,
Alm 104; šių žodžių pama as y a n. .a. P i sche ‘gulėjimo ie a, g o os i an
jų padė os len os’ a mybė; skolinys sie inas su ok. B e ‘len a’ (Kluge 2002:
721), P . . P i sche ‘(ka ei ių) gul ai’ (F II 181).
1 delė s . (1), ėdelė F nW 1. pp . pl. ‘ ežimo ga dis’ Vaižg, Škn, Jnš, K p, Pkl,
‘ aikiškos lo elės šonas’ Vkš. 2. ‘ėdžios’ Vaižg (ž.). 3. ‘ aikiška lo elė su ske -
sinukų šonais’ š, ŠVŽŽ (Įp). 4. ‘ i yklės g o elės’ ŠVŽŽ (K a, S , Vbl) <
.ž. eddel ‘ga dis’ (F nW); plg. . .ž. ledde ‘ ežimo ga dis, kopėčių o mos
ežimo šonas‘. Dėl minkš umo . .ž. l dažnai keičiasi su ga su (i n) (Mn-
dW II 644, 607; Čepienė 2006: 308); n. .a. Lei e ‘lipynė, kopėčios‘, . .a. lei-
e (e), s. yz. hladde , hlede ; → ok. e b. lehnen ‘a em i’ (Kluge 2002: 569);
la. edele, edeles ‘ėdžios’ < .ž., . .ž. eddel ‘ . p.’ (Vasme III 458; Ka ulis II
1992, 111); ki a nuomonė – es . eddel ‘ . p.’ iš ino-ug ų, odėl i la. edeles
galė ų bū i pasiskolin as iš es ų kalbos (Ka ulis II 1992, 111 (Megis e)). Plg.
da 1 edelės pl., 1 edelis.
2 delė s . (1) 1. ‘didelis ė is, p i aisy as an kojų, išk a y i g ūdams iš nukul ų
ja ų’ J, F nW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Ša ), Als, Sln , Pln, Ms, Lkž, Kl, T k,
‘į engimas g ūdams išsijo i kulian ’ K nŽ. 2. ‘ inklas iš ielos’ J; plg. . .ž.
ide , i e ‘ e as ė is, sie as‘, ede n, eden ‘(mil us) sijo i’ (MndW III 446);
us. рeдéль, y . us. рéдиль ‘ e as inklas, sie as’ iš рéдкий ‘ e as’ (Vasme III
458); lie . e as, la. ȩ s. Plg. 2 edelės, 2 edelis.
1 delės s . pl. (1) 1. ‘ėdžios’ Žd, Mžk, Žg. 2. ‘akėčių balžienai’ Ps. Plg. 1 edelė.
2 delės s . pl. (1) ‘didelis ė is, p i aisy as an kojų, išk a y i g ūdams iš nu-
kul ų ja ų’ š, F nW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš, Vg , Klm. Plg. 2 edelė.
1 delis sm. (1) ‘ ežimo ga dis’ K p. Plg. 1 edelė.
2 delis sm. (1) 1. ‘didelis ė is, p i aisy as an kojų, išk a y i g ūdams iš nu-
kul ų ja ų’ Lk, Klm, Lk , Rs, Š , K . 2. ‘pin inė, k ežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3.
‘ inklas iš ielos’ Všk. Plg. 2 edelė.
1 šnýpkė s . (1) DŽ ‘uos omasis abakas’ PVG 315 (1775 m.), NdŽ, I. Simon,
F nW, ZŠŽ, Š , Sl , Sk , G a ėjo iš P . . šnî ke ‘uos omasis abakas’ (Alm
(P W)); Schnî chen, .ž. Schnî ke, Schnüwke m. ‘ . p.’ (F II 304); plg. n. .a.
Schnup abak.
2 šnypkė s . ‘sp ig as’ Q 361 kilo iš ok. deminu y o Schnipp ‘sp ig as’ (Kluge
1957: 671), P . . Schnippschen n. ‘sp ig as į nosį’ (F II 305), plg. n. .a. Sch-
nippchen ‘sp ig elėjimas pi š ais‘.
S aipsniai / A icles 109
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 šlmis as (šulmis as) sm. (1) KŽ, šùlmis as (1) NdŽ, šumis as (1) NdŽ
‘moky ojas’ BB 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I
154, R II 318, K. Donel, PVG 93 (1728 m.), 166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ
I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N 523, NdŽ, I. Simon, š, F nW, KŽ,
Smln, P k < n. .a. Schulmeis e ‘ . p.’ dialek izmo; plg. P . . šolmis e (Alm
(P W)), . .ž. scholemes e ‘ . p.’ (MndW IV 111), l. mis z; plg. da šilmis as
‘ . p.’ KŽ, Smln, šiùlmis as (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, F nW,
šuilmis as sm. PVG 101–102 (1734 m.), šiùilmis as K, NdŽ, Alm 126, F nW,
KŽ, šolmis as ‘moky ojas’ Alm 132, F nW.
2 šūlmis as sm. (1) ‘ i ė ku šių inklui pakabin i; inklas, p ikabinamas p ie
ki o inklo spa no’ BzF 185 (o ig. szùlmys es), KŽ, šulmis is ‘ ikampis in-
klas, esan is p ie kiek ieno ku šių inklo spa no’ F II 321 (o ig. szulmis eis);
plg. ok. Schulmeis e ‘ ikampis inklas p ie kiek ieno spa no ku šių inkle’
(F II 321), . .ž. schûl, schule ‘slėp u ė‘, schulle, scholle ‘ž aigždė oji plekšnė’
(MndW IV 145, 148), . .ž. schulen ‘pasislėp i’ (MndW IV 147).
1 asa s . ‘palūkanos, p ocen ai’ BzF 190, P k; plg. 1 asas, 1 esas.
2 asa s . 1. ‘seno inis mo e s gal os papuošalas – b oka inė gėlė a juos a’ š;
plg. 2 esas.
3 asa s . ‘ al ies lynas’ Kl D 35, KlpD 10; plg. . .ž. osse ‘lynas, susuk as
ik ieną ka ą, i susidedan is ik iš d iejų a ijų e palų’ (MndW IV 616),
n.nl. os, n.no . osse, n. .a. T osse . ‘s ip us lai o lynas‘; ok. iš p anc. o-
usse ‘ yšulys’ (Kluge 2002: 932); la. asa ‘lynas, osas’ < . .ž. osse (Seh-
we s 1953: 144).
Kaip ma ome iš pa yzdžių, lie u ių kalboje u imi i ina iai homonimai.
LKŽe isi ys homonimai pa eikiami kaip ienas žodis.
1 sas sm. (2) ‘palūkanos, p ocen ai’ J; plg. 1 asa, 1 esas.
2 sas sm. 1. ‘auksiniais a sidab iniais siūlais a aus as audeklo ap adas (juos-
elė) an d abužių a baldų, galionas’ BzF 189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘seno i-
nis mo e s gal os papuošalas – b oka inė gėlė a juos a’ J, ZŠŽ, V , Šk. Plg.
2 esas.
1 ẽsas sm. (2) K, pp . pl. ẽsai K I 158, 666, Mi I 46, NdŽ, LV IV 231, F nW,
KŽ, (4) NdŽ, Sl , èsas Rg ‘palūkanos, p ocen ai’ L, K, K II 372, Mi I 355,
Rdž, p š, Alm 143, F nW (BzF 190) < P . . ese, eß ‘palūkanos, p ocen ai’
Alm (P W), T essen pl. ‘nauda, p ocen ai, palūkanos’ (F II 411), n.nl. in e es ,
n.š . in e esse, n. .a. In e esse ‘in e esas; susidomėjimas; p ocen ai’ iš .lo . in-
e esse ‘nauda’ (Kluge 2002: 444), lo . In e esse ‘daly a imas; nauda, pelnas;
p ocen ai’ (Geo ges DLHW 1386). Plg. da 1 asas, 1 asa, esos pl.
2 ẽsas sm. pp . pl. (2, 4) 1. ‘auksiniais a sidab iniais siūlais a aus as aude-
klo ap adas (juos elė) an d abužių, sk ybėlės a baldų, galionas’ K, JD 1124
(dem. esùžis), F nW, ZŠŽ (Sn ), Sl , Pl , V b, ẽsai pl. Alm 143, F nW. 2.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
‘ oks seno inis mo e s gal os pauošalas – b oka inė gėlė a juos a’ K, A 1884,
137–138, LB 109, Ta , V. Pie , Alm 143, F nW 1119, Sk . 3. ‘gaidžio uodegos
ilga plunksna’ LV IV 231 < P . . ese, eß ‘juos elė, ap adas (Fu e essen)’
(Alm 143), n. .a. T esse ‘galionas, juos elė, ap adas, apsiu as’ iš p anc. esse
. ‘ i ė, ap adas‘, ku is siejamas su i . eccia ‘(plaukų) kasa‘; plg. n.nl. es,
n.ang. ess (Kluge 2002: 928); la. ese ‘galionas’ iš ok. (Sehwe s 1953: 144).
Plg. da 2 asas, 2 asa.
b) Homonimai, ku ių ienas žodis ge manizmas, o ki as – ge manizmas, a -
ėjęs pe lenkų kalbą, sla izmas a ki os kalbos žodis:
1 bõnė s . (2) ‘bokš as’ J, Mai , K š, (4) bon Žg < . .ž. bone ‘be kokia pakyla
iš len ų; pa alpa an aũkš o’ (MndW I 384); plg. P . . Bohn ‘be kokia paky-
la iš len ų’ (Zieseme I 862), n. .a. Bühne . ‘pakyla iš len ų, scena; skliau as,
lubos, gale ija, i šu inė namo pa alpa; s i nas, da žinė’ (G imm II 508, 47).
Plg. da 1 bonia.
2 bõnė s . (2), bon (4) 1. ‘me alinis, molinis puodas’ C I 801, Q 231 (o ig. Bo-
ne). 2. ‘iš šiaudų pin as kubilas, bamblė’ Rs, Bsg. 3. ‘ąso is smaug u kaklu’ JD
809, J, Šmk. 4. Ck ‘cemen inis šulinio žiedas’ Vl. Plg. 2 bonia.
1 bónia s . (1) ‘bokš as’ NS 1181 (dem. bonelis), T gn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė.
2 bónia s . (1), bonià (4); 1. ‘iš šiaudų pin as kubilas, bamblė’ Upn, An . 2. ‘ąso is
smaug u kaklu’ Sn . 3. ‘k osnis degu ui (kalkėms) deg i’ Lš, Lp. Plg. l. ba-
nia; us. бáня ‘pi is; indas, kupolas, a ilys’ (Vasme I 122); n.nl. beun ‘dėžė
žu ims’ (Kluge 2002: 159).
1 bùn a s . (1) 1. ‘ yšulys, pundulys’ M; plg. . .ž. bun ‘ yšulys, ai, kas su iš a’
(Sehwe s 1953, 21), P . . bun ‘ . p.’ (Zieseme I 871), . .a. bun , n. .a. Bund
n. ‘ yšulys, pake as‘, sie iną su ok. binden ‘ iš i‘; l. bun . Plg. da bun as3.
2 bùn a s . (1) ‘gauja, bū ys’ Mi I 78; plg. n. .a. Bande ‘gauja, g upė’ iš p anc.
bande ‘bū ys, minia‘, n. .a. Bund ‘susi ienijimas, sąjunga‘, P . . Bund ‘sude-
ėjimas, susi a imas’ (C I 409); ( .l.) n.l. bun ‘ yšulys; 15-os daik ų yšulys;
sąjunga; maiš as i k .’ < . .a. bun , n. .a. Bund ‘ yšulys; sąjunga; susi ie-
nijimas, o ganizacija; di žas‘; s.b us. бунmъ ‘maiš as; minia; yšulys’ (LKPŽ
2016: 249); l. bun iš ok. Bun (B ückne 1974: 49).
1 kùpelio i, -ioja, -iojo . 1. ‘sie i, jung i’ N 211 (o ig. Kuppelo i). 2. ‘s ogo i šų
apdė i šiaudais, spaliais i pan., kad lie us neįly ų i ėjas ned asky ų’ G g,
apkùpelio i . ‘s ogo i šų ap aisy i’ End, D . Šių žodžių pama as y a P . .
3 bùn as sm. (1) K, bu as (2) ‘ yšulys, kūlys, glėbys, k ū a, pėdas’ PVG 347 (1788), S. Dauk,
M. Valanč, Alm 38, Rmč, B n, G g, NmŽ, V , dem. bun ẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337,
K I 268, T g, Šlu, K n, Įp, bun ukas T g, bun ùkai pl. ‘šiaudų kūliai an s ogo’ BzF 103, bun e-
liukas Lk .
S aipsniai / A icles 111
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
kuppeln ‘su iš i, sujung i’ (F I 447); plg. . .a. kuppeln, kupelen, koppeln, ko-
pelen ‘jung i, sujung i‘, n. .a. kuppeln (Kluge 2002: 548), lie . ge m. kùpelė
s . (1) ‘suk yžiuo i pagaliai an s ogo i šaus, kad ėjas gūb io nenud asky-
ų; že gės, k iogis’ D , K n, G g, pl. kùpeliai BzF 130 (o ig. kùpelei) iš P . .
Koppel ‘suk yžiuo i pagaliai an šiaudinio s ogo k aigo (gūb io) jam p i i -
in i’ (F I 335). Plg. da 1 kupeliuo i.
2 kùpelio i, -ioja, -iojo . ‘da žo es kaup i’ G g, Š ; ik iausiai sie inas su len-
kų kupa ‘k ū a‘, kopać ‘kas i’ a b us. купа ‘k ū a‘. Plg. 2 kupeliuo i.
1 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘sie i, jung i’ B 830 (o ig. kuppel i), [K], apkùpeliuo i
. ‘šiaudinio s ogo i šų apdė i kupelėmis (suk yžiuo ais pagaliais)’ P k. Plg.
1 kupelio i.
2 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘pilną dė i, kaupuo i’ Sk , Vdžg, J b, T g, Gs. Plg.
2 kupelio i.
1 špònka s . (1) Ž , šponkà L, KŽ ‘ olė, ap alus medinis kamš is alaus s a inei
užkiš i’ R , J, KŽ, ZŠŽ (Ž ); ik iausiai kilo iš P . . spun , špun ‘kaiš is, o-
lė (s a inės)’ (Alm 118 (P W)), . .ž. spun ‘ . p.’ (MndW IV 349) dialek izmo
deminu y o, galbū pe lenkų szponka; plg. ok. dial. spon , n.nl. spon, .nl.
sponde, ėly . . .a. spun , n. .a. Spund ‘ olė, kamš is‘; ok. iš i . (s)pun o, o
šis iš lo . (ex)pūnc um n. ‘ ai, kas p adu a’ (Kluge 2002: 872; G imm XVII
230, 66); la. spude ‘ olė (s a inei užkiš i)’ iš .ž. spund (Sehwe s 1953: 118);
l. szpun ‘kaiš is, olė’ iš ok. Spund (B ückne 1974: 555); plg. . .ž. spôn
‘skied a, skala, plonas medžio sk i ulys, ske eld a’ (MndW IV 338); s.skand.
spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., ., s. yz. spon, n.š . spån,
n.ang. spoon, n.isl. spónn, n. .a. Span m. ‘skied a, skel inis šakalys, skala, ba-
lana‘; žodžio kilmė neaiški (G imm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860); s.l., .l.,
n.l. (dial.) szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; medinis kaiš is, olė i k .’
< . .a. spân, n. .a. Span ‘skala’ (LKPŽ 2016: 633). Plg. da špunka (LKŽe).
2 špònka s . (1) ‘įspaudžiama me alinė sagu ė, spaus as’ Kn , Lš; plg. s.skand.
spǫng, s.ang. spang, n. .a. Spange ‘sag is, sąsaga, sankaba, gnyb as‘, . .a.
spange, .nl. spange, s. .a. spanga, → ok. spannen ‘į emp i, užmau i; su-
spaus i’ (G imm XVI 1875, 62; Kluge 2002: 860); . .ž. span n. ‘sag is, są-
saga (knygos, d abužių i k .’ (MndW IV 301); (s.l., .l.) n.l. (dial). szponka
‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; medinis kaiš is, olė i k .’ < . .a. spân, n. .a.
Span ‘skala‘; n.b us. (dial.) шпóнка ‘sagu ė, seg ukas, spaudė; medinė ma š-
kinių saga; siūlų saga; medinė sp audė, ku ia su i inamos len os‘; n. us.
dial. шпóнка ‘užsegimas, sag is, kabė’ (LKPŽ 2016: 633); us. шпóнка ‘ske -
sinis ( o oje, ogėse)‘, uk . шпóнъка ‘saga‘, bulg. шпóнка ‘užsegimas, saga‘,
.ž. spôn; sla ų kilmės žodis a ba skolinys iš ok. Span ‘skied a‘, .ž. spôn,
. .a. spân pe lenkų kalbą (Vasme IV 474–475); ček. sponka. Plg. da spon-
ka (LKŽe).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
iene as (~26,2 kg); piniginis iene as, iš g . τάλαντον ‘s a s yklės; ma o
iene as (~26,2 kg); piniginis iene as’ (LKPŽ 642). Plg. 2 ãlen as.
2 len as sm. (1) 1. ‘nepap as i kū ybiniai įgim i gabumai’ S. Dauk, M, R ,
KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. G ic, ‘apie didelių gabumų žmogų’ J. G uš, P ,
‘ eigiama, pp . įgim a ypa ybė’ LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, lem is, liki-
mas’ Sln, LTR (Lš), K ž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė’ Žem, NžR,
DS 157 (Rs), B s, Ms, Š s, Lk, R . 4. nj. ‘ama as, užsiėmimas, e slas’ S n,
Gd , S , P , Lpl, P ng, Plm. 5. ‘būdas, p iemonė’ P ng. Plg. ( .) l. alen ‘ne-
įp as as sugebėjimas; Die o do ana; gebėjimas bu ininkau i; sėkmė; sena-
sis sidab o a aukso ma as < p anc. alen ‘gebėjimas, sugebėjimas‘, iš .lo .
alen um ‘s a as; gabumas, mokslumas, polinkis; oškimas‘, iš lo . alen um
‘g aikų ma o iene as (~26,2 kg); piniginis iene as, iš g . τάλαντον ‘s a s-
yklės; ma o iene as (~26,2 kg); piniginis iene as’ (LKPŽ 642); b us. alen
(F nW II 1053). Plg. da 1 ãlen as.
3. DARYBINIAI HOMONIMAI
Da ybiniai homonimai susida o, kai p ie panašios a ienodos ga sinės
s uk ū os šaknų p idedamas ienodas a iksas a ba kai ski iasi da ybos būdai.
Čia pa eikiami homonimai susida ė iš da inio 1 s ieg ‘če pė; malksna’ i ge -
manizmo 2 s ieg ‘žu is dyglė‘.
1 s ieg s . (4) DŽ; Se 1. ‘če pė s ogui deng i’ Š, NdŽ, MLTE II 336, sp, F -
nW. 2. ‘malksna’ Š, NdŽ. Da inys iš s iegėlė; plg. . .ž. egel ‘če pė’ (MndW
IV 517), n. .a. Ziegel ‘če pė s ogui‘; la. s ieǥelis ‘ply a’ iš . .ž. ēgel ‘ply a’
su p idė u s p ieš (Sehwe s 1953: 122), lo . egula. Plg. da s ieglė (LKŽe).
W. Smoczyńskis s iegėl ‘če pė s ogui deng i’ laiko ediniu iš lie . s ieg i
‘deng i s ogą šiaudais’ (Smoczyński 2008: 603), o E. F aenkelis – skoliniu iš
lo ynų kalbos pe . .ž. a mę (F nW).
2 s ieg s . (4) zool. ‘žu is dyglė (Gas e os eus aculea us)’ š < . .ž. s ekele ‘ma-
ža, dygi žu is, dyglė’ (MndW IV 379; F nW II 900); plg. n. .a. S ichling m.
‘į ai ios mažos žu ys‘; la. s ē ķelis ‘maža, dygliuo a žu is’ iš . .ž. s ekele ‘ . p.’
(Sehwe s 1953, 122). Plg. da s iegis, s egė, s ėgis, s ėkė, s ėkis (LKŽe).

S aipsniai / A icles 119
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOKŪBO
BRODOVSKIO ŽODYNO INDEKSE
Nea ski ų homonimų andama i 2009 m. išleis ame J. B odo skio an-
k aš inio XVIII amžiaus žodyno Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h ani-
co=Ge manic m III žodžių indekse. Viename lizde pa eikiamas ge manizmas
gilió i ‘ u ė i e ę, kainuo i; eikš i, ik i’ B 548 (o ig. Gilló i), B 815, PVG
67 (1715 m., o ig. gilo i), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5
(ne gillóju ‘ne inku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TD VII 356, giliúo i BB
1 P Tm 5,11 (o ig. gil i), Lex 40a (gill i), Q 213 (o ig. Gill i), B 548 (o ig. Gil-
l i), PVG 125 (1738 m.), 434 (1797 m.), K, K I 572, A 1883, 191, S ngŽ, Alm
54, KŽ, KzRŽ, Ss, K k, M j, Pl , giliúo ZŠŽ (Šk) < P . . gele ‘ u ė i am ik ą
e ę’ (Alm (P W)); plg. n. .a. gel en ‘ u ė i e ę; galio i; bū i laikomam (kuo);
bū i ski am (kam)‘, s.s. geldan, n.š . gälla (Kluge 2002: 343); i lie u iškas žodis
gylió i, gyliúo i ‘zylio i, laks y i, ne im i’ B 258, 290, 842, 865, 870, o ig. Ænig
Linnas S om, Bi es gilloj‘5, wi ʃʒuj’ Saule eka; Dach , Wachs u[nd] das B ee[n]
des Lich s (B 258);
pikis (pykis) ‘ie is, du u as, ki is su ilgu ko u (ka o ginklas)’ B 978 (Pikis),
BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, pasiskolin as iš P . . Pîk ‘lazda su
smailia geležimi du i, ie is’ (F II 142), pîk ‘ie is’ (Alm (P W)), Picke (B 978);
plg. . .ž. pêk, peke ‘ . p.’ (MndW III 313), n.š . pik, n.nl. pick, n. .a. Pike ‘ie-
is‘, p anc. pique (Kluge 2002: 702), nea ski as nuo ki o žodžio, ge maniz-
mo pikis ‘a laikinė masė, gaunama gaminan degu ą, akmens anglies de ą
i k .’ Lex 67, Q 381 (o ig. Pikkis), C I 102, C II 196, 680, Bb Si 13,1, B 95,
239, 552, 968 (o ig. Pikkis. Smalla dég a), R I 107, R II 275, RB 2 Moz 2,3,
MŽ I 198, MŽ II 368, N 289, K, J, I, Do (Klp), Alm 100, K. Būg, Sim, F -
nW, DŽ, ŠDŽ, ZŠŽ (Sn , Žl , G š), KzRŽ, ŠVŽŽ (Gailč, Klaus, Ms), Jn, K š,
G š, Sk , Va n, G dm, Up, Jnš, ‘ am ik i juodi dažai’ Š s, kilusio iš P . . pick,
pek ‘de a’ (Alm (P W)), Pech ‘pikis, smala’ (Lex 67, C II 196), . .ž. pek, pik
‘ . p.’ (MndW III 313), n. .a. Pech n. ‘de a, pikis; šnek. nesėkmė‘; plg. . .a.
pech, s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis ‘de a’ iš
. .ž. pik ‘ . p.’ (Sehwe s 1953: 88);
anda ‘ en a, pajamos’ B 912, 1014; plg. . .a. en (e) ‘pajamos iš p ocen ų, palū-
kanųų, n. .a. Ren e, n.š . än a, n.nl. en e, s.p anc. en e (Kluge 2002: 758);
b us. ранда ‘nuoma?‘; pa eikiamas ka u su anda ‘b ūkšnys, andas, mėlynė
(nuo sumušimo)’ B 40, sie ino su lie . an as, an y i (Smoczyński 2007, 499);
5
P ūsijos lie u ių a mėje šiame žodyje i ik iausiai bu o umpas, nes po jo ašoma ll.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ū à bo . ‘augalas’ Lex 70, LKŽe, B 272 (o ig. Kiʃʒkio Ru a), 420 (o ig. Paukʃʒciu
Ru os), 999 (o ig. Ru a) < b us. a l. u a (F nW), nea ski as nuo ge maniz-
mo ū à ‘lango s iklas’ B 999, R II 178, 287, MŽ II 236, 384, N 452, K I 431,
M, F nW, K , K n, T g, K kl, Pgg < P . . û ‘lango s iklas’ (Alm (P W);
F II 217); plg. . .ž. u e ‘ ombas, aisyklingas ke u kampis, lango s iklas’
(MndW III 536), ėly . . .a. ū e, .nl. u e, n. .a. Rau e ‘geome inė igū a‘;
XIV a. už iksuo a; pi minė žodžio kilmė neaiški (Kluge 2002: 747). LKŽe
nepa eikiamas iš J. B odo skio žodyno. J. B odo skis pa eikė juos kaip a s-
ki us žodžius, laikė homonimais, p z.:
Rau e 1 he ba Ru a Luc 11,42.
2 i um in eneʃ a Ru a Lango.
Tačiau Vincen o D o ino pa eng ame žodžių indekse jie nė a pa eik i
a ski ai.
u as sm. (1) pp . pl. 1. ‘ap a as, ga das, apluokas’ B 727 (o ig. pl. U ai, Ho -
en de Schaa [en] id. Hü e), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (gal ijų)’ LzŽ;
dėl kilmės plg. P . . Hŭ de, Hü e ‘ap a as, ga das (gal ijams)’ (Lex 51a, C
I 988; B 727, 733), Ho en, Hü e ‘ap a as (a ių)’ (B 727), Ho ‘pe a a iš
len ų (kiaulėms), a i e a ie a; k epšio pa idalo, ilgas išpin as daik as ai-
siams ink i i džio in i k osnyje’ (F I 299); . .a. hu , s. .a. hu ‘pin as
daik as‘, go . hau ds, s.skand. hu d, n. .a. Hü de ‘ap a as, ža dis, apluokas’
(Kluge 2002: 428); .l. u , ( .l., n.l. hu ) ‘po a y inė pinučių o a a ių
bandai ap e i; kaimenė, banda; a ys; bū ys; p ekyba u mu; daik ų k ū a’ <
. .a. hu ‘a ių ap a as, pinučių o a‘; n.b us. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė;
gais a ie ė; k ū a; gausybė i k .’ (LKPŽ 177); n. us. гурт ‘banda, kaimenė,
pulkas’ pe l. hu iš . .a. hu ‘laida as iš pin ų šakų, y elių a ims nak o i’
(Vasme I 476); žodis nea ski as nuo ge manizmo u as sm. (2) ‘ oks seno-
ės pinigas, lygus ¼ ale io, sidab inė mone a, a as’ B 962, R II 324, MŽ
II 434, N 35 (Klp, Rg), s š, K, BS 112, JD 1501, Jn, F nW, KŽ < P . . O ,
O s hale ‘ . p.’ (B 962), . .ž. o n., m. ‘ ie a, ku ioje susike a d i linijos,
kampas; i šūnė; ke i oji ma o, mone os i k . dalis’ (MndW III 238–239);
plg. s. .a. o , . .a. o m., n., s.s. o m., nl. oo , n. .a. O m., n. ‘ i šūnė,
smaigalys (ypač ginklų), kampas; ke i adalis mone os; ke i a dalis s o io
a ma o; k eice is (smulki mone a), O s ale , O sgulden ‘ke i adalis ale io’
(G imm XIII 1350, 70; PaulW 447); la. uõ s, uõ e ‘a as, mone a (1/4 ale-
io, ėliau 30 sidab inių kapeikų)‘ iš . .ž. o ‘1/4 ale io, mone os’ XVI a.
a XVII a. p adžioje (Sehwe s 1953: 148, 215); ( .l.) n.l. u ‘XVI–XVIII a.
sidab o mone a (~ ¼ ale io e ės), naudo a Eu opoje i k .‘; (s.l., .l.) n.l.
o ‘ . p.’ < . .a., s. .a. o ‘mone a i k .’ (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. u
< ok. Ö en, Ü en ‘s o is; mone a, ke i oji ale io dalis’ (B ückne 1974:
595). E. F aenkelis lie . u as kildina iš l. o , u (F nW), W. Smoczyńskis
S aipsniai / A icles 121
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
aip pa iš l. o ‘sidab inė mone a, kaldin a XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL
58, 2008: 57). Plg. da u a, 1 o as, o a, a as (LKŽe).
óga s . (1) NdŽ, ogà s . (2) KŽ ‘žemės lui as, gabalas’ C I 56, Q 56, B 52 (o ig.
G un as, Woga, ok. Acke scholle), N 85, [K], LsB 218, LV IV 492, F nW, sa as
žodis, sie inas su lie . agà‚ a imo g io elis; su e s as žemės gūb ys‘ (F nW II
1271; ALEW II 1271), pa eikiamas ka u su ki u žodžiu, ge manizmu óga s .
(1), ogà (2) ‘s a s yklės, s e u as’ BB Je 32,10, VlnE 169,20, Q 229 (o ig.
Aukso woga ‘s a s yklės auksui s e i‘, ok. Gold=Wage), PVG 442 (1797 m.),
B 185 (o ig. Wógôs Balkis, ok. Balke an de Waage), 269 (o ig. Sʒwinno Wo-
ga l Swa is, ok. BleÿWage), R I 182, R II 390, Klim, MŽ I 332, MŽ II 524,
N 85, [K], M, Alm 148, KŽ, ZŠŽ (Nm), D Ž, Slm, K , Va n, G , Al, Kl <
Ry . P . . wōy ‘s a s yklės’ (Mi zka 1919: 153), . . wog (dažnai Liu e io Bi-
blijoje, Elzaso a mės aš o paminkluose), anks y . n. .a. woge; plg. dan. og
‘ am ik as s o is‘, n.š . åg, no . aag, n.nl. waag, ok. Wage, n. .a. Waage .
‘s o is; p ie aisas s e i, s a s yklės; s ė imas; pusiaus y os padė is, pusiaus-
y a; pe k. s e as; b ank as i k .‘, . .a. wāge, s. .a. wāga, s.s. wāga, s.skand.
wâga (G imm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); . .ž. wage ‘s a s yklės,
p ie aisas s e i; ie a, ku ioje s e iama; s a s yklių eisingumas; am ik as
s o is (p iklauso nuo p ekių ūšies)’ (MndW V 573–574); P . . wôg ‘b ank as’
(Alm (P W), Wage . ‘b ank as’ (F II 452); la. āga ‘s a s yklės’ iš .ž. wāge
(Sehwe s 1953: 152); (s.l., .l.) n.l. (dial.) waga ‘s a s yklės; pas a as, ku iame
s e iama; s ė imas; auka; s a muo; pas e as kiekis; s o is i k .’ < . .a.
wâge, s. .a. wâga, n. .a. Wage ‘s a s yklės; s a muo; s o is‘; s.b us. вaгa ‘s o-
is; s o io ma a imo sis ema; eisė s e i; s ė imo mokes is; s a s yklės; pa-
alpa, ku ioje s e iama; s a ba; kaban ys s a menys i k .’ (LKPŽ 672–673).
Pas ebė a, kad J. B odo skio žodyno „Žodžių indekse“, III ., sa as žodis
g o is ‘į ankis sienoms (mū ui) g iau i’ B 902 (o ig. [Maŭ ]b eche Mu o g owis)
ka u pa eikiamas su ge manizmu g o as ‘g a as’ B 599 (o ig. G a G ow‘s),
763, 839, ku io pama as y a P . . G oa ‘g a as’ (Riemann II 487), ok. Reino
dial. g ō (G imm VIII 1698, 52), n. .a. G a ‘g a as‘; plg. . .a. g ā e, .nl. g a e,
g e e, . .ž. g a e ‘ . p.‘, n.nl. g aa , .lo . -g a ius (Kluge 1957: 266; 2002: 367);
l. g ó iš eng . g o (B ückne 1974: 173); šie žodžiai, žinoma, nė a homonimai.
III. LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE (LKŽ, LKŽe)
NEPATEIKIAMI HOMONIMAI
Kai ku ių žodžių nė a LKŽ i LKŽe (y a ik 1 dkis). Iš skolinių susida o ne
ik d ina iai, be i ina iai homonimai, pa yzdžiui, dkis. 1 dkis i 2 dkis ga-
lė ų bū i seman iniai homonimai.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 dkis sm. (2) ‘už iesalas (lo ai, sėdynei, kojoms); mi ukas a kliui uždeng i,
gūnia, užklo as; danga, uždanga’ BB 2 Moz 26,7, BB 2 Moz 34,35, Lex 67a,
C I 453, C II 205 (o ig. A kliû Dêkis P e d=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545,
901, 974, R I 24, R II 98, MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1775 m.), N
136 (o ig. dékis), K, ALL 54, 34 (NTK), J, Alm 43, KŽ, ZŠŽ (VšR, Nm), Kz-
RŽ, K nŽ, ŠVŽŽ (Ms, K , P lg), K n, K , VšR, Už , Gs, dem. dekelis N
136, dekù is KzRŽ, ‘lo a iesė’ ZŠŽ (Ž , Lkč, Nm, Bbl), KzRŽ, K n, dikis
NmŽ < P . . dęk ‘ . p.’ (Zieseme II 32; Alm (P W)); plg. P . . Decke ‘pa ie-
salas, už iesalas, kilimas’ (Lex 23; C I 453), . .ž. decke ‘ . p.’ (Sehwe s 1953:
26), n. .a. Decke ‘an klodė; mi ukas, gūnia; s al iesė; danga; apda as; lubos‘,
→ ok. decken ‘deng i‘; la. deķis ‘an klodė, apklo as’ iš . .ž. decke (Sehwe s
1953: 26). Plg. da dekė (LKŽe).
2 dkis sm. ‘namo lubos’ LKA I 49 (Pž) < P . . Deck ‘namo lubos’ (Zieseme II
32); plg. n. .a. Decke ‘lubos‘; . .a. decke ‘s ogas’ (G imm II 660, 32), .nl. dac,
dek, n. .a. Dach n. ‘s ogas‘, → ok. decken ‘deng i’ (Kluge 2002: 176).
3 dkis sm. ‘(lai o) denis’ KŽ, dek’ Do (Klp) < ok. Deck n. ‘ . p.‘; plg. nl. dek,
ang. deck; nyde landų kilmės žodis (Kluge 1957: 124; 2002: 183).
1 giselis sm. ‘mokinys, padėjėjas (meis o, pi klio, malūnininko)’ Lex 77a, B
306, N 257; plg. 1 gizelis.
2 giselis sm. ‘s abdys ies u e, s aklių elene, an ku io iečiami me menys, au-
deklas (Hemmung am obe n Webebaum)’ N 257. Plg. da 2 gyzelis; gysalys
(LKŽe).
1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, padėjėjas (ama ininko, meis o, pi klio, malūni-
ninko)’ B 76, 306, 566, 633 (Giʃelis), 663, 906, 912, Q 458, 466, R II 190, MŽ
II 173, 229, PVG 194 (1748 m.), 301 (1770 m.), 505 (1806 m.), S ngŽ, D g, N
257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, F nW, KŽ, Vlk , Ld n, Pc, Lkš, ZŠŽ (Sn ,
Lkš, Nm, Ž , Ss ), gìzelis (1) KŽ, Pn, Kdn, Pc, Vdk, Ds, gyzelis Vlk , gižlis
KlpD 63, p š, K nŽ, dem. gizeliukas Kl D 191, KŽ. 2. scom. ‘nenuo ama’
Ppl < P . . gesęl ‘pameis ys (ama ininko); d augas’ (Alm (P W)), Geʃell (C I
741; Q 466; B 566); plg. n. .a. Geselle ‘ aikinas, pameis ys, (da bo) d augas‘,
. .a. geselle; socia y inis da inys iš ok. Saal ‘salė, pa alpa’ (Kluge 2002:
352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameis ys, meis o padėjėjas; p ekybininkas’
< n. .a. Geselle ‘pameis ys, (da bo) d augas; aikinas; bičiulis’ (LKPŽ 66).
Plg. da 1 giselis; gezelis, gizelius, giželis (LKŽe).
2 gizẽlis sm. (2) ‘s abdys i šu iniame ies u e (Hemmung am obe n Webe-
baum)’ B 570 (o ig. was den obe s [en] Baŭm aŭ häl l. Geʃell. Giʒélis), N 257,
KŽ < P . . Geʃell ‘ . p.’ (B 570). Plg. da 2 giselis.
1 kóka s . (1) 1. ‘gėdos s ulpas’ N 204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70. 2. ‘uos o
ženklas, odan is, kad lai as gali įplauk i’ N 204, [K], KŽ < P . . kôk, kâk
m. ‘gėdos s ulpas’ (F I 326, Alm (P W)), Kaack ‘gėdos s ulpas, kuolas’ (C I
S aipsniai / A icles 123
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos s ulpas’ (Lex 52a); plg. . .ž. kâk ‘gėdos s ul-
pas’ (MndW II 417); š . kåk, n.nl. kaak ., dan. kag, ol. kaak, ok. Kak m.,
kake ., okiečių žemaičių, iš dalies idu io okiečių, aip pa Reino a mės
žodis (G imm XI 47, 65; F I 326); la. kãķis ‘gėdos s ulpas’ iš . .ž. kāk (Seh-
we s 1953: 186); lie . kuoka. Plg. da 1 kokas.
2 kóka sm. ‘py agai is’ K II 23 (o ig. lìnsėmeniū kóka, ok. Leinkuchen), Alm 70,
KŽ < P . . kôke ‘ . p.’ (Alm (P W)); plg. . .ž. koke m. ‘py agai is’ (MndW II
514), .nl. kōke, .ang. cake, s.skand kaka ., n. .a. Kuchen ‘py agai is‘. Galbū
omanų kilmės žodis; plg. sa dų cocca ‘py agai is‘, ka alonų coca ‘Milchb o ,
py agai is‘, pie .p anc. coco ‘ap ali bal a duona, agaišis’ (G imm XI 2496,
72; Kluge 2002: 543). Plg. da 2 kokas.
LKŽe iename s aipsnyje ašomos šios kókas eikšmės: 1. ‘išspaudos’ K II
23. 2. K II 113 ‘gėdos s ulpas‘. 3. [K] ‘uos o ženklas, kad lai as gali įplauk i‘. 4.
‘piliulė (?)’ TŽ V 250. F. Ku šaičio žodyne (K II 23) y a eikšmė ‘py agai is (linų
sėmenų)‘, be ne ‘išspaudos‘. Žodžių kóka, kókas eikšme ‘py agai is’ LKŽe nė a.
1 kókas sm. 1. ‘gėdos s ulpas’ B 985. 2. ‘ ėzdas’ JD 659. 3. ‘kėglis’ N 204, [K],
KŽ. Plg. 1 koka.
2 kókas sm. ‘py agai is’ KŽ; plg. 2 koka.
IŠVADOS
Vienodai a iamais žodžiais ampa aip pa skoliniai, a ėję iš į ai ių kalbų a
a mių i one iškai supanašėję. Iš skolinių susida ę homonimai, ku ių abu žo-
džiai y a ski ingos eikšmės i kilmės, u ė ų bū i pa eikiami a ski uose žody-
nų s aipsniuose.
Vienas iš homonimų i daugia eikšmių žodžių sky imo k i e ijų galė ų bū-
i ne ik ski inga skolinių eikšmė, be i kilmė, ski ingas skolinio pama inis
žodis. Seman iniai homonimai y a a imi daugia eikšmiams žodžiams. Jie a si-
anda, kai žodžiai įgyja ki as eikšmes, dažnai pe kel ines, odėl žodynuose jie
dažnai nea ski iami. Jeigu žodžio pe kel inė eikšmė a ėjo iš ki os kalbos, ik-
iausiai eikė ų laiky i juos homonimais. Pi minė kai ku ių homonimų kilmė
galėjo bū i a pa i, ačiau ėliau ski ingose kalbose jie įga o naujas eikšmes.
E imologiniai į ai iakilmiai homonimai, susida ę dėl skolinimosi žodžių,
ku ių abu y a ge manizmai, ge manizmas i sla izmas, lie u iškas žodis i
ge manizmas, už iksuo i daugiausia Ry ų P ūsijos aš uose, žodynuose i a-
ka inėse, pie aka inėse lie u ių a mėse. Jau pi muosiuose lie u ių aš uose,
XVI a. B e kūno Biblijoje, andama žodžių (šūlmis as, gonkas), ku ie ėliau
apo homonimais. Daugiausia y a d ina ių homonimų, u imi keli i ina iai.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
SUTRUMPINIMAI
ags. – anglosaksų
ang. – anglų
bažn.sl. – bažny inė sla ų
b us. – bal a usių
dan. – danų
dem. – deminu y as
dial. – dialek as
yz. – yzų
ge m. – ge manų
go . – go ų
g . – g aikų
hib . – hib idas
isl. – islandų
l. – lenkų
la. – la ių
lie . – lie u ių
lo . – lo ynų
n. – naujoji
nl. – nyde landų
n.nl. – naujoji nyde landų
no . – no egų
n. .a. – naujoji okiečių aukš aičių
ol. – olandų
o ig. – o iginale
plg. – palyginkime
p anc. – p ancūzų
P . – P ūsijos
p ae . – p ae ixum, p iešdėlis
P . . – P ūsijos okiečių
y . – y ų
us. – usų
s. – senoji
sk. – ski snis
s.nl. – senoji nyde landų
s.s. – senoji saksų
s.skand. – senoji skandina ų
s. .a. – senoji okiečių aukš aičių
š . – š edų
. p. – aip pa
. – idu inė
.lo . – idu inė lo ynų
.nl. – idu inė nyde landų
ok. – okiečių
.a. – okiečių aukš aičių
. . – idu io okiečių
. .a. – idu inė okiečių aukš aičių
. .ž. – idu inė okiečių žemaičių
.ž. – okiečių žemaičių
Ki i su umpinimai okie pa kaip akademiniame Lie u ių kalbos žodyne i
LKŽe.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
ALEW – Al li auisches e ymologisches Wö e buch. (ALEW). Un e de Lei ung on
Wol gang Hock und de Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schil-
le , bea bei e on Raine Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wo-
d ko. Band 1. A–M, Band 2. N–Ž, Band 3. Ve zeichnisse und Indices. Hambu g: baa
Ve lag, 2015.
Alm – Die Ge manismen des Li auischen. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen
on D . K. Alminauskis. Kaunas: Š . Kazimie o d-jos knygynas, [1934]. Alm (P W):
W. Zieseme io P eussisches Wö e buch ank aš is, ku iuo pasinaudojo K. Alminauskis.
S aipsniai / A icles 125
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
A is o elis 1990: Rink iniai aš ai. Vilnius: Min is.
B ückne Aleksande 1974: Słownik e ymologiczny języka polskiego. Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Čepienė Nijolė 1994: D ibalsio ui kilmė skoliniuose iš okiečių kalbos. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 34, 158–161.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
D Ž – Die eniškių šnek os žodynas. 1: A–M, au . L. G umadienė, D. Mikulėnienė,
K. Mo kūnas, A. Vidugi is, 2005; 2: N–Ž, au . D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A. Vi-
dugi is, 2010. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Falk 1960: H. S. Falk, Al Te p. No wegisch dänisches e ymologisches Wö e buch, 2 Tei-
le, 2 Au lage. Oslo & Be gen: Uni e si e s o lage , Heidelbe g, 1960.
F – P eussisches Wö e buch. Os - und Wes p eussische P o inzialismen in alphabe ische
Folge on H. F ischbie , 1–2. Be lin: Ve lag on Th. Ch . F . Enslin, 1882.
F nW – Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel 1–2. Gö ingen,
1955–1965.
Geo ges 2004: La einisch–Deu sch. Deu sch–La einisch. Aus üh liches la ei-
nisch-deu sches Handwö e buch, Kleines deu sch-la einisches Handwö e buch on Ka l
E ns Geo ges. Faksimile und Voll ex . Zwei e, e wei e e Ausgabe. Di ec media.
Be lin.
G imm 2004: De digi ale G imm. Deu sches Wö e buch on Jacob und Wilhelm G imm.
Elek onische Ausgabe de E s bea bei ung. Zwei ausendeins.
Jakai ienė E alda 1980: Lie u ių kalbos leksikologija. Vilnius: Mokslas.
Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Ka ulis Kons an ins 1992: La iešu e imoloijas ā dnca 1–2. Rga: A o s.
Kluge F ied ich 1957, 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache,
17 Au lage. Be lin: Wal e de G uy e & Co, 1957; E ymologisches Wö e buch de ,
deu schen Sp ache 24 Au lage, Be lin / New Yo k: Wal e de G uy e , 2002.
K nŽ – Aleksand a ičius Juozas. K e ingos a mės žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2011.
KzRŽ – Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1. A–M, 2008; 2. N–Ž, 2009.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Lasch Aga he 1914: Mi elniede deu sche G amma ik. Halle a. S.: Ve lag on Max
Niemeye .
LKA I 1977 – Lie u ių kalbos a lasas. Leksika. Vilnius: Mokslas.
LKPŽ – K egždys Rolandas. Lie u ių kalbos polonizmų žodynas. Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2016.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–2. Vilnius: Min is, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Vals-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Min is,
1966–1973; 10–15. Vilnius: Mokslas, 1976–1991; 16–17. Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidykla, 1995–1996; 18–19. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
1997–1999.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au-
as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a nau-
jin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l .
LLICh – Lie u ių li e a ū os is o ijos ch es oma ija. Feodalizmo epocha, ed. K. Ko sakas i
J. Lebedys. Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla, 1957.
LzŽ – Pe auskas Jonas, Vidugi is Aloyzas. Lazūnų a mės žodynas. Vilnius: Mokslas,
1985.
Mikeliony ė Ri a 2016: Lie u ių kalbos ik ųjų homonimų seman inės s uk ū os
pokyčiai. – Ta p au inės mokslinės 23-osios Jono Jablonskio kon e encijos Reikšmė kalboje
i kul ū oje ezės. Vilnius, 2016 m. ugsėjo 23–24 d., 13.
MndW – Mi elniede deu sches Wö e buch on D . Ka l Schille und D . Augus Lü-
bben, 1–6. Pho omechanische Neud uck. Müns e in Wes .: Aschendo sche Ve -
lagsbuchhandlung, 1875–1881.
Na au O o 1937: Munda und Siedelung im no dös lichen Os p eußen. Königsbe g (P )
und Be lin W. 35: Os -Eu opa Ve lag.
Palionis Jonas 1985: Kalbos mokslo p admenys. Vilnius: Mokslas.
Paul He mann 1956: Deu sche G amma ik 1. Halle (Saale), 1956.
PaulW – Deu sches Wö e buch on He mann Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeye
Ve lag, 1961.
P ellwi z Wal he 1891: Die deu schen Lehnwö e im P eussischen und Lau leh e de
deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Wal he P ellwi z. Gö ingen: Vandenhoek
& Rup ech ‘s Ve lag.
S aipsniai / A icles 127
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
PVG – P ūsijos aldžios g oma os, pag audenimai i apsakymai lie u iams als iečiams,
sud. P. Paka klis. Vilnius, 1960.
Riemann E ha d 1981–2000: P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en Os -
und Wes p eußens, Band 2, he ausgegeben on E ha d Riemann, Band 3–4, h sg. on
Ul ich Tolksdo , Band 5–6, h sg. on Reinha d Gol z, Neumüns e : Ka l Wachhol z
Ve lag.
Sehwe s Johannes 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich
übe den deu schen Ein luss im Le ischen. Be lin: in Kommission bei O o Ha assowi z
Wiesbaden.
Ska džius P anas 1931: Die sla ischen Lehnwö e im Al li auischen. Kaunas: Akc.
„Spindulio“ b- ės spaus u ė.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno: Uni-
we sy e Wileński, wydział ilologiczny.
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego języka li e-
wskiego“. Część I. – Ac a linguis ica li huanica 58, 53–151.
ŠVŽŽ – Bi u ė Vanagienė. Šiau ės aka ų žemaičių žodynas. Ylakių, Lenkimų, Mosė-
džio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1: A–O; 2: P–Ž. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2014.
U bu is Vincas 1955: Lie u ių kalbos leksikos homonimų susida ymo būdai. Filologijos
mokslų kandida o dise acija. Vilniaus uni e si e as.
Vasme Max 1986–1987: Этuмoлoгuчecкuй cлoвapь pyccкoгo языка 1–4. Mocквa:
Пpoгpecc.
Zieseme Wal he 1975: P eussisches Wö e buch. Sp ache und Volks um No dos -
deu schlands 1: A–C; 2: D–Fi. He ausgegeben on Ludwig E ich Schmi . Hildesheim
New Yo k: Geo g Olms Ve lag.
ZŠŽ – Zana ykų šnek os žodynas 1: Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u-
as, 2003; 2: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2004; 3: Mokslo i enciklope-
dijų leidybos cen as, 2006.
Z Ž – Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os žodynas. Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidybos ins i u as.