78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezione delle ice che scien i iche: onomas ica
( ik inių žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai).
SUDTINI MARIJAMPOLS
APSKRITIES HELONIM
MOTIVACIONI
Mo i a ion o Composi e Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
ANOTATIA
A icolo è p eceden emen e condo o a ealinės lie u ių oponimijos y imų ąsa. In esso
iene analizza a una uni à amminis a i a a puka io Ma ijampolės apsk i ii composi i
helonimų, zaesc i y ų Žemės a dų anke ose, mo y acija. L'indagine i le e gli s o zi
issa e nyks ančius (già es inquusius) smulkiųjų hid oobjek ų nomi e i ela e il lo o
gnoseologico po enziale, sulla base non meno al ais conse a e a al i anke a io da i. Si
ce cando quan o più a endibile in e p e azione della mo i azione dei anden a daggi,
im asi in e uka io anke à ma e iale, isuojancia nominazione a o i, app esen an i della
kalbinesa comuni à isul a i delle a i i à comunica i e, aidėjusius iaiškin i ealmen e
app esen ouamamo con enimen o dei anden a daggi, pseudomo i azione.
I isul a i dell'analisi mos a ono che la mo i azione pe nomi […]kū ėją[…] issa e conse a la
na u ale, sociale e cul u ale ambien e, le sue de ales. In o ma i ūs e nokul ū iniu pun o di
is a degli innominijimen i s u u a nella aksiologinio codaggio, s e eo ipinio alu azione
unzione eseguan i paukščio, mi inės bū ybės pa adinimai, asocia i iuosius kalbos iene ų
yšius iksuojan ys pseudomo i a o iai. Valu ino i eni ino e i ų anden a džių
me a o inės aiškos mo y acijos požymių in e p e a imas.
ESMINIAI VODŽIAI: a puka io pe iodo, loco a džiai, anden a džiai, helonimai,
sudė iniai helonimai, nominacija, mo y acija, pseudomo i acija.
ANNOTATION
The a icle is a con inui y o he p e ious esea ch o Li huanian a eal oponymy. I
in es iga es he mo i a ion o composi e helonyms om a single adminis a i e uni in e wa
Ma ijampolė Coun y eco ded in he Land Names ques ionnai es. La ice ca i le e gli s o zi
A icoli A icles 79 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
pe egis a e i nomi di he small hyd oobjec s che sono ci ca a a si es in i (o che sono già
cadu i in obli ione) e pe i ela e i lo o gnoseological po he a icle i e isce ai da a o he
en ial based on o he da a om he in e wa ques ionnai es which a e also wo hy o p es-
e a ion. To achie e as eliable in e p e a ion o he mo i a ion o hyd onyms as possible,
in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he
communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which we e use ul in cla i ying he
ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion.
The indings e ealed ha h ough he name-gi e he mo i a ion eco ds and con-
se es he su ounding na u al, social and cul u al en i onmen , i s de ails. The names o a
bi d o a my hical c ea u e used in he naming s uc u e as he pseudomo i a o s eco ding
he associa i e links o linguis ic uni s, which play he unc ion o axiological coding and
s e eo ypical e alua ion, a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. The in e p e a ion o he
ea u es o mo i a ion o he me apho ical exp ession o he hyd onyms in ques ion is
conside ed aluable as well.
KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, hyd onyms, helonyms, composi e
helonyms, nomina ion, mo i a ion, pseudomo i a ion.
0.VADAS Di ice che linguis iche Šiuolaikinių, besio ien aojančių į au os,
mąs ymo, kul ū os i kalbos yšį (G i ėnienė 2009, Guda ičius Lubienė 2015,
Be ezo ič 1997; 2010; Kučniko a 2004; 2012 i k .), con es o, ęs inis lie u ių lokalinės
oponimijos, iksuojančios e d ėlaikio u inį, g įs ą au ine pasaulėžiū a i
pasaulė oka, pe co so di ice che sono signi ica i i e p ospe i i. Come p o a,
che es imonia a a o e della scel a di di ezione di ice ca, è sandū os modo
pada y ų helonimų mo y acijos analizė (S ide skienė 2016). Essa onda a sulle
analisi di una si uazione onomas ina1 che es imoniano empi icamen e
l'espe ienza di un app esen an e di una de e mina a a ea e nicosa di una
comuni à linguis ica, il suo appo o con il ci cos an e mic opasauliu ( a puka io
illaggio), la pe cezione e ca ego izzazione dell'ul imo. Quindi oponominazioni
delle ice che di ezioni plė o è nuo a pa adigmas ėmuose quan o complemen è
e Li uanei oponimik. Inol e, a puka io onimų analizė uno di 1 A causa e mine
onomas inė si uacija c . TMOI: 19, 71.
DALIA SVIDERSKIENĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII modi, che aiu ano a conse a e il pa imonio
cul u ale e con ibuendoci a bene p ima di mezzo secolo Aleksand a Vanago
dona o obbligo2 implemen azione. Fino adesso da ybos pun o di is a analiza usių
sudėjimo modo a ai a a sa ą oponimiją kalbininkų opinè di e isce. A. Vanago
p amin o ques i da inii analisi ia ėjo u i i ice ca o i dei nomi dei luoghi li uani
e, conside ando alla sin assiche elazioni a d ina io inse imimimen o p incipale
e seconda io dispa odi à, composi i loco a džius scompa se in kilminink e
quali iccinius3. Ques o o 2003b: 6380). B onys Sa ukynas ã ski a e impo anzaia
ma u, be hid onimų, de aliausiai išanalizuo i Lie u os oikonimai (Razmukai ė
s udi dei oponimiji li uani A. Vanago hid onimų da ybinės analizės ecenzija4
a i ò a enzione a anden a džių klasi ikacijos ne obulumus i a gumen uo ai
p oposeė sudėjimo nominaciju i mo y aciju y usi Jū a ė Lubienė e onda oi
būdu pada y us andenų a dus ski i į sudė inius de inamuosius i sudė inius
nede inamuosius5. Į šį pama uo ą siūlymą eigiamai eaga o lie u ių mikonimų
analogiškus indicò nel linguo y o li uano esis ien i esempi di di isione, già di o si
adizionali6. Quindi man ina, che in u u o sudė inė lie u ių oponimija anche
do ebbe inse i i in comune quali ica e classi icazione dei g uppi combinini. Ai ini
di spiega e il modo di composizione pada y ų helonimų mo i azione, si ichiami la
a enzione al a o che composi i de inamieji helonimai sono compoiniai, dei quali
2 Spa us ag icolo ki ison, la o i di as o makimo della e a, melio acia, s ade adimima,
apidamen e keicia la e a eidą. Mol i nomi di luoghi da à nebes a būs, dimen iš ami. Quel modo
i iducibile pe dendo g ande icchezza (Vanagas 1973: 6). Villono esse e ele i u i i nomi di luoghi
senza eccezione, i olgendo in pa icola e a enzione a gli ogge i più minuscoli, i cui nomi più
acilmen e engono dimen ica i o dei o an i imangono non no a i (ibid., 7).
3 Kilmininkiniais chiama i composi i anden a dzii, sudė i da due sa a ankiche pa ole, di cui il
p imo, de inêzian iis, è del comune o ik inio pa ola kilmininkas. Quali icaciniji chiama i composi i
nomi dei anden, le cui due pa ole sono a dininko linksnio (anche z . Vanagas 1970: 258259, 273). A
causa dei Li uani kilmininkinių ie o a džių è ašęs e B onys Sa ukynas (plačiau ž . Sa ukynas
1963: 235246).
4 Piu os o z . Sa ukynas 1971: 166169.
5
Ques a o ice ca o e a e ma, P. Lebelio logis ico e miną les noms guali ica i s (kokybiniai
a dai), che A. Vanagas in e p e e a k ali ikaciniai, do ebbe esse e sos i ui o da ybiniu
de inamieji sudė iniai. Allo a essi con kilmininkiniais o nede inamaisiais composi i i cos i u ebbe o
uno composi i posky į. T a l'al a ko, i cosidde i kilmininkiniai può anche esse e k ali icacinie,
esempio. : Šal inių upelis e al. (Sa ukynas 1971: 167).
6 Secondo del p incipale e del seconda io dėmenų sin assici lišius linguo y o dei li uani
adizionalmen e engono assegna i due g uppi dei jungini: 1) de inamojo pažyminio, 2) aldomojo
pažyminio o nede inamojo pažyminio (da . ž Lubienė 2015: 73).
A icoli A icles 81 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
il la e ile memb o elucida ca a e is iguosi dell'al o, na io p incipale7, segni della
signi ica o (pa yପରି, Re os balai ės b. B b, Tamsióji plýnė s . Ss e k .). Dall'ul imo
ipo da iniuose il g ado di de isione seman ica s esso più g ande, pe ò g andi i al i
in o macijos komunikacine p asme jie nesu eikia. Didesnę pažin inę e ę u-
da iniai composi i nede inamieji anden a džiai8 (ypač me a o iniai), sebbene il
collegamen o seman ico a il lo o na io p incipale e seconda io sia debbnesco. Ad
esempio, pe sonali à composi e indeinamee nomi dei luoghi spesso ha posesy inę
signi ica o (Rudncko as as s . B b), negli appelia y iniuose nede inamuosi
loco a dji in p immuoju dėmeniu enan e apelia i o kilmininkas nusako una ce a
pa icola i à del luogo (Ža dãka čių plýnė pln. V . si nei nomi dei luoghi si può
u i a ibu inę eikšmę). Ki uose sudė iniuose apelia y iniuose nede inamuo-
in a ede e e localinę signi ica o (Palinijos bala b. K sn bala, si ua a p esso
iski s os miško ios os, i. i. palinijas). In uno e al o ipo an- sudė inių hid onimų
den a dinių da inių eikšmių ne apa umą dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas:
signi ica i i non esis e u a apačios (Vanagas 1981: 51). Ques o dipende dal p imo,
de e minònicio, componen e signi ica o ... (allo s esso)9. Quindi spiegando il modo di
composizione pada y ų andeno džių mo i azione, bisogna osse a e di e se
elazioni sin assiche a d ina io inse imazione del p incipale e del seconda io
dėmen, pe ché impo an e non somma dei singoli dėmení signi icamen i, ma la sua
seman ica o ali à, i. y. unica signi icazione del plu inio10.
A lk i loco a dzii mo i azione analisię signi ica i ela e, come de e mina a e ninè a ea
app esen an e elaziona con lui supančia ambien e, come ją pe cepisce, quali linguini une i si
sceglie e quale usa lo o combina o iką, inse endo innominando una o al a opoobjek ą. Ano Aloyzo
Guda ičiaus, naujas pa ola, nuo a signi icazione nel linguaggio ha a amą, è mo i ua o, e ques o
signi ica che chiamando una nuo a ma e ia, insieme accon amo, pe ché lo abbiamo così chiama o,
en a izzando una o l'al a p op ie à o aspe o del denomina i o ogge o. La pa ola p onuncižu è il
ondamen o del nome, mo i azione cos i uisce la sua o ma in e na o mą (Guda ičius 2009: 140).
Ap ese la in e na o ma della pa ola esaiškėja ispos a alle domande, come l'ogge o secondo
de e mina i segni o iene quel o l'al o nome, come nel p ocesso nominazioni agisce la coscienza
umana, su cosa e come mąs o una o al a nazione concep ualizuodama 7 ondamen ali (basiniais)
laiki ini seconda ie dėmenys balà, pélkė, plýnė, as as e le lo o o me mino ybnice e plu iskai as.
8 A en izione a i ol a al a o che nell'a icolo il e mine anden a dis iene usa o in ampia
Dėl šio e mino a ojimo iek siau ąja, iek plačiąja eikšme ž . Vanagas 1999: 239 (pi muoju
a eju e minu pa adinami upės i eže ai, an uoju – i ki i ik iniai andens elkinių a dai:
signi icazione. ma ini, oceynų, eže ų, upių, enkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų e e c.). 9 Pe le
signi icazioni non iden i icabili à edi anche. Sa ukynas 1963. 10 Pe ale a eggiamen o edi anche
U bu is 1978: 150.
DALIA SVIDERSKIENĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII mondo (G i ėnienė 2006: 24). Ques a oji
mo y azioni concup a ia suppõe men ì pe comuni àè modo di i a e lingua
glaudžių elazioni, uni à linguis iche o i ica e inse o os nazionali. E ques o solo
so olinea l'impo anza dell'analisi degli innominijimen i dei minulki Hyd oobjec ,
pe ché ques i unciona o p očiausiai innammijan ii, e ano pama uo i (ne)nau ili à
a bisogni umanici misu a, sugė ė le lo o disposizioni, mic oaplinkos, di un ce o
pe iodo a unuca io illaggio quo idiene espe ienza. P osssiando smulkiųjų
hid oobjek ų analizę, ogge o dello s udio scel o di al o da ybos būdo sudė iniai
helonimai. scopo dell'a icolo spiega e (in e p e a e) la mo i azione dei
helonimen i a i median e composizione, s abili e ques i anden a dji 1) i ela e,
nominacijos polinkius i iamame plo e. Tiklsui pasiek i keliami užda iniai:
cosa al momen o del sussidio signi ica a a i luoghi di abi azione Žemės a dų e
gi ininkų i e linguis icamen e accoglie e11 composi i nomi dei andenų, 2) spiega e
(in e p e a e) pe ché uno o al o hyd oobjek os osse nomina o con un nome
compos o, cioè 3) dis ingue l'in en a io dei dis in i i della mo i azione, la lo o
speci ica.
Analizzando ma e iale, ade omisi esame dello s udio man enu osi12 la p op ia
oponomas ica suolo13 su o mua e e desc end inan i c i e i seman is ici
comple a e scheme di ipologia seman iche dei locali. inse i o aggiun i i c i e io
aiu ò a scompo e i mo i i dell'inse imen o secondo i p incipi di oponominazione:
(1) secondo id oogge o peculia i à, (2) secondo id oogge o occupa o posizione
nello spazio e (3) secondo id oogge o elazione con pe soneniu. Ques i p incipi
debbono esse e conside a i di base, de a i le s esse speci iche degli ogge i
innammijamì14. Disima ma e iaga sci s imen o può spės i. Pe esempio, in ques o
s udio si dis ingue l'appellazione (4) secondo il empo di u ilizzo dell'uso
id oogge o (c . 1.4.). S udiamaia ma e iale applica i a ybine me odo di analisi,
aiškinamasis (in e p e acinis) me odo con compa igamojo me odo elemen en ais,
seman ines analisies e in e nine in u algos me odi.
Sudė inių helonimų mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u ių kalbos žodino
(2013; ul e io men e15 LKŽe) ma e iale: de inizioni del diziona io, esempio di
consumo ( nonos an e locale apa umo). Asmen a džių p incipali on i
pa a džių žodynas ( oliau – LPŽ), abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka
Lie u ių 11 Suno min i, secondo possibili à suki čiuo i.
12 Ž . S ide skienė 2016.
13 Tu ima in men e A. Vanago suda y a loco a džių mo y acijos analizės schema (plačiau ž .
Vanagas 1981: 4153), dalla quale pe im o inse i ijimo mo i ų secondo una ce a ca a e is ica
dell'ogge o išaiškinimas, isul ò insu icien e.
14 Anche c . Golele 1972; Be ezo ich 1998; S ide skienė 2014; 2016. 15 Nell'a icolo di alcuni on i
abb e iazioni di p esen azione, a causa di mol eplici lo o ipe uzioni, sono i iu a e.

S aipsniai / A icles 83
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
( oliau – IAK16). Ieškan asmen a džių hid oobjek ų į a dijimams pag įs i, p a-
aduzione polkų e okiečių lingue dic ionni, che elenca i nella lis a on i alla ine
dell'a icolo. Vie o a dinių sudė inių da inių mo y acijos aiškinimus ėmė
Lie u os TSR adminis a i o- e i o iale susc is imo žinynas (1976;
ul e io men e ATSŽ II), Lie u os TSR upių i eže ų a dynas ( oliau LUEV), Lie u os ie o a džių žodynas
(2008; 2014 qui di segui o LVŽ I; LVŽ II).
Tu in omenyje B. Sa ukyno kel ą, onomas ikoje i šiandien ak ualią, min-
į paisy i onimų yšių su iso ling is inio a ealo oponiminiu kon eks u (pla-
čiau ž . Sa ukynas 1966: 172), un'impo an e on e, supėmosa dello s udio mo i azione
dei composi i helonimi conside a a in a i pe iodi da i a lingua insc i i ii loco a džių
sankaupa loco a džių ka o eka ( oliau VK17). Inol e, gli s essi ques ione i,
opo a dzii iassunzione ogli, in i oli a i Zemės nomi, il ma e iale è un pon e, che
aiu a il ice ca o e a supe a e la dis anza a opoobjec e il suo nome18. Quindi
ul ime on i conside a ei ini pa icola men e p eziose in esplicando i nomi dei luoghi
mo i azione, pe ché i elano onomas ina si uazione. Resul a i dell'analisi della
si uazione onomas ina, la cui quali à, come sa à is o da a icolo analizza i ma e iale,
dipende dai disponibili za ix ia i in o man ì es imoniamen i, meglio aiu a a isol e e
oponominazione, mo i azione e pseudomo i azione in e p e azione ques ioni.
Tolle amen e nell'a icolo si a enne degli s essi, abi uali e nusis o ėjusių, c i e i di
p esen azione della ma e ia nella oponimìa Li uania. Pe la dis ibuzione della
sos anza e p ocedu a di analisi si eda anche S ide skienė 2016: 246247.
1.AICHI MOTIVACIONI
SUDTINIAI HELONIMAI
1.1. Assegnazioni secondo le ca a e is iche degli id oogge o
1.1.1. Secondo le ca a e is iche della supe icie del ondo dell'id oogge o
16 Saugoma Li u ians lingua ins i u o Bal ų kalbų i a dyno cen o ice che ondiose. 17 Anche
cus odi o Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno cen o ondi di ice che. 18 Pe la ma e ia
dei ques iona i dei nomi della Te a edi anche. S ide skienė 2015: 170, 172174; 2016: 244245.
Paccėzandosi le pagine del opog a o dei locali ( a al i impo an i da i) sop a issu i da i della
coscienza linguis ica dei app esen an i e ninè s e a, signi ica i a Rū os Ma cinke ičienė esp essa
pensia: Iš iesų non pa ola, e uomo ha in es a un ce o signi ica o koncep ą, są oką o samp a ą,
ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda
ku aizdiniai. Pe an o i signi ica i bisogna ce ca e non in pa ola o dizzyne, ma il suo a osenes
con es o, chiedendo pašneko o e pa agonando il p op io conc e ous pa ola sup a imą con
ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8).
DALIA SVIDERSKIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
(1) A causa della supe icie del ondo nomina o id oogge o Šlýnių balà b. K sn:
lie. šlýnė ‘pilkš ai mels as o balkš as gli us molis con ma e ie o ganiche
con aminishʼ19.
(2) Hid oobjek o dugno pa i šiaus izinės ypa ybės inspi a o balos a -
p onuncis o o pe scai y o pa ola do Klampioji balai ė b. K sn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į cui
įklimps amaʼ appa adimen o (plg. Viks a s azionale c esce in g andi a bus i, specialmen e in clampi
bal ( š.)). A causa seman ica plg. sandū os modo pada i a a anden a dį Klampãbalis b. KzR21,
зафиксисованную i iamame plo e. (3) A causa della supe icie del ondo, come s a o, p o ondi à,
p o ondi à è s a o nomina o id oogge o Gilùsis as as b. K sn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘ olle andan e
dalla supe icie in dugną, dubusʼ. Il a o che du an e il p ocesso oponominazione sia s a a
aggio nua a sema dello spazio del p imo dėmens del anden a džio compos o, con e ma e secondoasi
dėmens as as. Į a džiuo inė p imojo dėmens o ma liudija konk e izaciju hid oobjek o
nominacijos p ocese (plg. Gil balà, Gil balái ė hid oobjek as apibūdinamas)22.
1.1.2. Būdis gilùs, bes space semos, ha e quan i à semą. In ques i casi di
nominazione degli id oogge o, ques 'ul ima i è s a a aggio nua a: Gil balà b. Lb ;
Gil balái ė b. Lb : lie. gilùs, -, ques o con e ma e gli secondi dėmenys balà, balái ė. A
causa dell'abbondanza dell'acqua nomina o me a o icamen e al o id oogge o:
Pa apų balai ė b. K sn: lie. pã apas, pa ãpas ‘po ynisʼ (lie. pó ynis ‘ adens
pa inimas, za uddimasʼ). Ques o anden a džiu non solo modo concoccinio, ma
e emocialmen e asmesso con enu o di signi ica o, e sudduzione modo a o o
nome del pos o p imo dėmen o lo a i esnì, pe ché ha schnekamosios lingua
a spal į. Con a iamen e, a causa dell'assenza di acqua, nomina a luogo ellepi
Sausàsis as as b. K sn: lie. saũsas, -à ‘be d ėgmės, senza acqua, nesušlapęs,
изdjiū ęsʼ; Sauseji ais ẽliai b. K sn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à. se nei luoghi nomi
1.1.3. Dėl paukščių23 susi elkimo, pe ėjimo a pan. am ik ose šlapio-
ice e e o ques i opoobjec i: An ùkų balà b. Ss: lie. an ùkas ‘an i
19 Plg. šlýnė ‘ okio molio di aʼ.
20 V . isc i o Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. 21 A causa di esso c . S ide skienė 2016: 253.
L'ul imo id oogge o p obabilmen e è s a o nomina o a causa delle ca a e is iche isiche della
supe icie del ondo.
22 A causa degli composi i hid onimi, il cui p imo (de e minuojan e) dėmen o esp esso semplice e
in a džiuo iniu būd a džiu, signi ica i i nonapa umo è a i a o a enzione e A. Vanagas (plačiau z .
1981 Vanagas: 51).
23 Tokį pasi inkimą šiame s aipsnyje lėmė i iamos medžiagos speci ika – iš ki ų gy ūnų pa adi-
nimų pada y ų anden a džių noni aikė. Usualmen e iene assegna o pe i luoghi di assemblea
(s a o, i a o ecc.) degli animali un capi olo di spiegazione mo i a i a, nel quale, da koki
(paukščių, oplių o ecc.), ul e io men e non nebede alizza a (ž . Vanagas 1981; S ide skienė 2016).
S aipsniai / A icles 85
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
jauniklisʼ24; Pémpių as as ( Pempỹnė) s . V : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų amiglia
pelkių paukš is (Vanellus anellus)ʼ. Nel linguaggio i en e usa i g e ybės, i. e.
sinybinio del eybino, Pempỹnė mo y acija luogo, do e pempės pe i con olla e
con e ma la spiegazione della mo y azione del anden a džio compos o; Vanag
as as 2 s . B b25: lie. anaga ‘plėš iųjų bū io paukščių pošeimis (Accipi idae)ʼ,
ãnagas ‘ anagų pošeimio specieis, plėš us paukš is umpu lenk u snapu e
aš iais nagaisʼ. Anche se helonimai, come e al i e i ici nomi, sono semp e
mono e e en iški, in ques o caso due p imo, de e minuojančiojo, dėmens
signi ica i i engono p esen a i sia a causa di una, sia a causa dell'al a ealaus di
possibili à esse e ak ualizuo omi du an e p ocesso nominazione.
1.1.4. Di e si luoghi umidi sono s a i nomina i pe i jose c escusius pian e: Be ž
plýnė pln. Igl: lie. bé žas ‘lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)ʼ; Be želių balai ė b.
K sn: lie. be žẽlis, plg. bé žas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė "pian a
cul u ale, dal suo s elo o enu a iboš as, e dai semi p essa o aliejus (Cannabis
sa i a)ʼ; Samanų ais elis s . Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos ‘d ėgnų ie ų
spo inis pian a con šakniniais piukeliais ie oj šaknų (B yophy a)ʼ.
1.1.5. Tai, ko andama ko è plynėje, indica a ibuu ine signi icanze helonimai:
Ža dãka čių plýnė pln /. V : lie. ža dãka ė ‘ilga, come ža dui ka isʼ. Šališkių
gi ininkijos sondaggio ha зафиксированный plynės nome Ba čių plynai ė pln. V : lie.
ba čià ‘ am e o impicinamas a ilys bi ėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške mol o bū ano
ba čių (Al)), lie. ba s ‘senas ispu ęs, kiau s medis (pušis, eglė), e ėʼ (plg. Ba ysè
an icamen e ene a beees, o esse s esse i si mis a ano (KzR))27. 1.1.6. Būdingo luogo
peculia i à ne segna ques e helonimai: Duobi as as s . Ss28: lie. duob ‘iškas a o
comunque inse i a posizione sulla e aʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukš as e a
ascesa; Kal as as s . Gdl: lie. kal à ‘pakili luogo, modicelis collnelisʼ; Kamš as as b.
KzR: lie. kamšà ‘žabais, i bais iškimš as
keliasʼ.
24 Plg. sakinį, asc i u a da i osios kalbos: An ys čia, a an kai sau po balą u ški Gs (san umpos
come LKŽe, le sepa a amen e neaiškinamos).
25 I oniškio gi ininkijos anke o egis a e du ais a a džiai Vanag as as. Anke o da i, 26 V .
jie už iksuo i ski inguose miško k a aluose; a šie nesi iboja, nus a y i kebliau.
isc i o Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. pe la sua a is ica e o igine spiegazione anco a c.
LVŽ I 447455.
27 Anco a c . LVŽ I 269270, do e non sca a a e pe sonali a dinė . cosida imen o possibili à (plg. a d.
Ba čỹs, Ba ỹs).
28 Sasna a gi ininkie in ques ione sc i e: idu y ais o è collnelis. An icamen e nello pe sone uscicasse
duobes linus mina a.
DALIA SVIDERSKIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1.1.7. A causa hyd oobjek o gaba i ičnos i, i. i. esclusi a g andezza,
nominuo as Didỹsis as as s . Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žy-
ques o e a noi suo olume, s ambusʼ.
1.1.8. Demonologiche mo i azione balo a dis, egis a o solo uno
Velni balái ė b. B b: lie. élnias ‘žemės i požemio die ai is, kipšas, pinčiukas; nelle
eligioni pic oji spi i oia, nelabasisʼ. Nonischiacida da occhi. ques o, che . isc i o
Balbie iškio gi ininkijos ques ione o, aigi si può suppo e, che bala nep i aiky a
(nep i aikoma) agli occ imen i umano. Ques a conoscenza (spe azione) syja con gli
s e eo ipi della comuni à lingubinese, i cui e e i nominazioni po ocese sono
aki aizdus poco conosciu a locali à umida nel e i o io bosko (non abi amojoje), bala,
che non ne a uso la gen e, app esen an i della s e a e ninė è a a a come una
ce a elnių be o (abi a omoji) luogo29. Non del u o chia o, pe cui hyd oobjec o
segno di ques o è s a o nomina o Tamsióji plýnė s . Ss: o a causa non sk a id aus a
nden s (plg. lie. amsióji, plg. amsùs, - ‘che non di luci colo i, juos asʼ), o a causa
dell'insplo azione dell'id oogge o noninsplo azione (plg. lie. amsùs, - ‘menchi illumina a
o noninsplo a a; in cui poco o non pene a luceʼ). Ques 'ul ima mo i a in e p e azione
po ebbe suppo a e ques a in o mazione helonimas зафиксированный Va nabūdės
gi ininkijos sonde o. Anche se non è chia a, quale p imo dėmens sema è s a a
ak ualizua a p ocesso nominazione, ques o non impedisce di ques o anden a džio
quali ica e come innominijimo secondo hyd oobjek o peculia i à.
1.2. Innominazioni secondo id oogge o occupa o la padė ì spazi in mę. Ques o è possibile
Šio sky iaus ep ezen an ų mo y acijos in e p e acija kiek ski iasi: ieni he-
lonimai u i posesy inę eikšmę, ki uose – galima įžiū ė i lokalinę eikš-
de e mina e solo dopo a e chia i o la lo o genezę30. Pe ques a agione sudu ini helonimi della
con ea di Ma ijampolė sono s a i analizza i nel capi olo Posesi i à e luogo mo i azioni31.
Analizzando composi i i smulkiųjų hid oo ian in singoli mic og uppi, che ede e nell'a icolo
bjek ų a dus, nu ody us eikšmės niuansus bandoma iš yškin i helonimus ski-
posky iu, u a ia, a causa indica a agione ( u imi da i genezei išaiškin i insu icienza), la lo o
o ali à p esen a a in un unico capi olo. 29 A causa demonologica mo i azione sudu ini
helonimen i anche c . S ide skienė 2016: 252253. A causa di e en i mi ico dell'acqua
insensimazione aspe i dell' i elazione nella adizionale li e ians pasaulėžiū oje, andenį
collegando con so emiu, e a e cielo, anche c . Būgienė 1999: 1385. A causa demonologiche .
usų oponimijoje s . Be ezo ich, Maka o a, Mullloenen 2015. 30 Pe ques a a e mazione c .
Sa ukynas 1963: 238.
31 Anche c . S ide skienė 2016: 254.
A icoli A icles 93 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
(Skaudalių k.) Gedgaud upãlis upl. Sln (upelis eka Skaudalių k. e i o io (VK)). Come si ede dal
ma e iale accol o e p esen a o, i da i oponimici li uani non con addicano anche con
l'id og a ia sie ino mo y a o iaus iden i ic azione57. Quindi si i iene che esempi di
a o zamen o di in o mazioni e nokul u alizza e nei nomi dei luoghi più p obabilmen e sono
pseudomo i azioni es imoniininkai. 2.2. Nel linguaggio i oje egis a a o ma anden a dgio
Sidab nių balà b. Ld n (Pažels ių k. anke a) po e a o ma si sulla base di associazione seman ica
di pa ole: sidab igai sidab iniai pinniai, e ybės58. Tu a ia id oogge o mol o p obabilmen e
nomina o pe de e mina e sue ondo e acque ca a e is iche: l'asciusa (sanzela o) ondo e
puli a e aspa aus balos acqua59. Quindi ealmen e app esen ojamo il nome con inio
co esponde p eesaga edinys Sidab niai b. Ld n: lie. sidãb as ‘p icusis, non ūdican e bianco
me allo (Ag)ʼ. A causa seman ica plg. ame medesimo plo e зафиксисованную sandū os способом
pada y ą anden a dį Cidab abalė b. B b: lie. cidãb as ‘silab asʼ, anche me a o icamen e
nomina a pe la ca a e is ica dell'acqua di id oogge o (dėl aspa enza dell'acqua)60. 2.3.
Me a o icamen e a causa dell'apuogimen o id oogge o menkais aje ais nomina a bala
Vė e siùko balái ė b. Lb . In u a Li uania ple e spli usio paukš elio (LKŽe da i, ė e sỹs =
ie e sỹs ‘ž i blinių bū io ie e sių šeimos paukš is giesmininkasʼ) una ce a peculia i à
menkumas (plg. Vie e ss mažukas okis, gieda pa asa į (D )) nominazione p ocesso as e a
xalla hid oobį kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ) segnoui (iš) eikš i. Palliginimen i dizzyno
da i, come (kai) ie e sia: Rugiai es i come ie e siai (smulkūs, a e)61, da plg. sakinį, da i osios
lingua za icsua a nello s esso ame a eale: I capelli e ano kai ie e sio (menki, sloni), kai gimė
jek o augusių augalų – kala ijų (kala jas ‘pelkių, eže ų, upių augalas panašiais
(Vs). Ques a Mo i azione in e p e azione è suppo a a dai da i Makauskų k. anke os [bala]
apaugus così chiama i kala ijais62. Quindi il nome del luogo ealis icamen e app esen a a
signi ica o aje ais, 57 Poiché l'a ea s udia a nel pe iodo in e uka io può esse e desc i a come
au iškai miš ią e pę (secondo i da i del censo gene ale della popolazione del 1923, Ma ijampolės
apsk i yje be lie u ių (87,92%), i e a 3,42 % okiečių, 1,31 % lenkų i k . (dell'ambi o di ques i da i
edi Subačius 2009: 228)), spėjamo con il e mine hid og a ija sie inas po ebbe appa ene e alla
leksikai p es a a. 58 A causa andenų a dų pseudomo i a o ių, sie inų su penigais, usų
oponimijoje ž . Beze ezo ich
2010: 200–201.
59 Rusų oponimija s udiamen i p esen a a analogiška nomų andenų mo y acijos in e p e acija
(plčiau ž . en pa ).
60 Pe l'ul imo balo a dzio mo i a i a anche c . S ide skienė 2016: 253. 61 V .
h plkiis.lki.l ://palyginimu; jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [ edu a
2017-09-04].
62
Da plg. s udiamame a ea za issa a pasakimen o Reikia espiau i kala ijus da balai ės (Šil).

DALIA SVIDERSKIENĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
dėl menkumo adinamais ie e siais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas
i ela anden a džio aiškos Vė e siùko balái ė non co ispondimen o63. Ques a
o ma appa izione nella lingua i en e de e minò nelle lingue bal e il nome i o
kilmininko, cui può esse e de o ciascuno nome di luogo64, in o noi à. Come mos ė
esegui a de agli dell'ul imo helonimo mo i azione analisiè, ealmen e
app esen a ama il nome con enu o co esponde p eesaga edinys Vė e siukas
lyginimui pasi elkus ki ame a eale už iksuo ą p iesaginį žemė a dį Vie e sy ė
ž. Gdž65, pa i inama gy ojoje kalboje galėjusios unkcionuo i anden a džio
b. Lb . A causa seman ica paly ia Vė e siukas possibili à e esiliškinama nome, come
segno, o ma e con enu o ieno ė.
2.3. In Ti iamame a ea egis a a un al o innominazione, che solle a dubbi,
in e p e ando il suo mo i azione Káulinis as as b. Šil. Sulla base di es imonianze
in o man ì, egis a e nel ques iona io Mikališkio gi ininkija, bala, ci conda a
e a e ma, si può i ene e che l'id oogge o p obabilmen e osse di modica
dimensione, di conseguenza inse i o e, basandosi ega, po e a iden i ica lo in
elazione alla mic oplacina ci cos an e66. Ce cando a gumen uo ai spiega e, qual
segno del luogo lėmė ques a inse imijim, ispos a ice ca a e degli al i a ealì da
i osios lingua isc i oje oponiminėje ma e iale. Ras as Pane ėžio aps. K ekena os
ls. S . k. l'ance o egis a il balo a dis Káulinė b. K knukų. Anke o Žemės pa i šiaus
ūšis, iš aizda, kokybė skil ie sc i e: kelmuo a bala p esso S ukų miško. [...] Più
(neįskai omas pa ola) pailga. Dall'in o mazione p esen a a si può dedu e che ques o
id oogge o è s a o nomina o a causa della o ma67. Quindi spėjamai si può i ene e,
che e id oogge o dell'a ea s udiabile anche po e a esse e nomina o a causa della
o ma (anche plg. balo a dį Káulinė b. KzR68 a issua e nella a ea s udia a). Ve odžių
o mų seman inės asociacijos pama u gy ojoje kalboje po e a e i ica si siejimų
con ole luoghi oamais osulais. Pe esempio, menziona e S ukų k. anke os Pas abų
scel e dice che an icamen e a oj baloj nud ėsusius o papjau us ca lius zacas a a.
63 A en ia a o no i e in mino ybina compos o del nome del luogo p imo dėmens o ma.
64 Anco a c . Sa ukynas 1963: 235.
65 VK secondo, . za sc i o Kėdainių aps. Gudžiūnų ls. pilėnų d . nel ques iona io (1936). è in ogni
66 S aipsnio au o ė dėkoja slap ajam ecenzen ui už pas abą, kad bala ‘ ie a, apsup a sausumosʼ
caso un andeningo luogo semp e so pa secuma. Inol e, e pe l'in e p e azione mo i a i a del
anden a dgio nea mes ina possibili à che Káulinis as as è il luogo, nella quale si o a gminas),
kaulų“.
67 Da plg. VK už iksuo us žemė a džius: Kškiakaulis d . Rim (1966 m. už ašė kalbininkas K. Ei-
Nuga kaulis kln. Ml (1935 m. Žemės a dų anke a), che p obabilmen e anche sono s a i nomina i pe
la o ma opoobjek o.
68 Runkių gi ininkijos ques iona io di ul e io i in o mazioni nonúž iksua a.
A icoli A icles 95 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
2.4. Non del u o chia i a o i, ispi a ano anco a di un al o acqua a dgio
appa izione: Samanýno as as s . B b: lie. samanýnas ‘samanų p iaugusi ie aʼ,
pe causa seman ica plg. al i sandū os modo pada y us anden a džius,
za ixsuo us i iamame a eale: Samanýn ais is s . Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (dėl
lo o z . VK). Esa amen e di e, se i lapios luoghi sono s a i nominua i pe causa
localmen e sussiegian i luogo, nella quale e a p iaugée de e mina a specie di
pian e, . i. samanų, o ais o occupa a luogo e e a a, samanų p iaugusi, luogo,
samanynas (Samanýnas s . B b?), alu ando da ques e gio ni posizioni, di icile. I
da i dismi es imoniano possibili e della una, e dell'al a mo i azione
in e p e azione a a o e. LKŽe da i, dal i o della lingua s udiamame a eale
зафиксированный апелитив samanýnas a osenes caso Tam pa ais y ieni
samanyna [...] (P ) свидеть, che samanyno luogo di soggio no indica o ispe o
ais o (pa ais y), aigi e ais o luogo di soggio no p obabilmen e po ebbe esse e
iden i ica a ispe o samanyno. Tu a ia dal i osios lingua s udiamame a eale
za issa i hyd oobjek ų į a dijimai Samanýnas plk. Lp (1975 m.); s . Šl n (1988 m.), s . K (1986 m.)69 es imonija ais a a džio
Samanýnas esse e della possibili à.
3. IŠVADOS
3.1. De e mina o che nell'a ea s udia a p edomina composi i in endicamen i,
eiškian ys hid oobjek o padė į, luogo spazi ėje 30 n . (40 pe c.). Nomina a
o ien a o all'in e no di opobjek us: anden a džius, luoghi abi a i, in pa icola e
zemė a džius9; edia us (da žines, gonkus, kukneles, liep us), medį (ąžuolą) e in al i
luoghi della supe icie e es e (kamšą, lūgą, pušyną e k .). Į a di- (Re os balai ės
jimas pagal hid oobjek ų išsidės ymą ienas ki o a ž ilgiu už iksuo as ienas
b. B b). Ques o pe me e di a e ma e che maggio e pa e modo di cos i uimen o
pada omų helonimų indi ido consape olezza è supi an e opog a ines, geog a es,
cul u inis eal ajie i lesso.
Ti ų hid oobjek ų ca a e is iche signi icano 26 helonimai (36 pe c.). Nell'inse i e iene più
de aglia a la supe icie del ondo di id oogge o3 (dugno quali à supe iciale (šlynės), le sue
ca a e is iche isiche (clampumas), dis anza, cesso dalla supe icie in basso (gilumas)) e
quan i à di acqua di id oogge o5 (abbondanza di acqua di id oogge o3 e la sua assenza2).
Įnominama e secondo al e hyd oobjek ų peculia i à: secondo ca a e ingo ma appiose
ie os ypa ybę4, pagal augalus4 i gy ūnus (paukščius)4, pagal ai, ko y a / anda-
locali à2, secondo hid oobjek o gaba i iškumu e e c. Ques o mos a, che 69 In o man o
es imoniigimu, mol o p o us, appogge o a cespumi, semplicemen e accede e di icile. In mezzo
ais o c esce samanos.
DALIA SVIDERSKIENĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
più a i a l'in a di o e a enzione acendo modo di sudazione andenų a dus
s udiamame plo e.
Gli inse imen i secondo appo o con la pe sona si egis a 17 (24 pe cen o).
L'assolu a maggio anza cos i uisce i nomi indican i elazioni di p op ie à.
Nominazioni ã ama sceglie e nomi pe sonali i le ono mis ią i iamojo plo o
au inę e pę. Pasi aikė e in o ma anden a džio Gidžiūno balai ė (K osnos ls.)
зафиксирован наши дни не достигнувший личное имя *Gidžiūnas, sop a issęs
K osnos pa ishion K osnos bažny inėje knygoje Ka a zyna Gidžunas (1873 m.).
Sudė inių (caip e sudu inių) helonimų analisiė pe me e cau amen e cons a a e
osse a o la a i e niej an oponimų u ilizzamen o nel p ocesso helonimų
nominazione, che upių e eže ų nominazione casi. Ques o asse imen o con e ma o
negaigmio necessi ano esaus e s udi di sa õs (lie u ių) helonimijos. Secondo il
empo di u ilizzo(si) nomina o uno id oogge o (Malkaki čių bala b. Ss).
3.2. Me a o iniai anden a džiai, sebbene e agmen a iamen e, ma di e samen e
i elano is u o dell'a ea silbinese della comuni à app esen an e pe cepimen o
degli id oogge o. Nel p ocesso di oponominazione a iennando un ogge o, come
luogo, la a ge ina a ea, engono u ilizza e di e se a ee di o igine: pã apas,
pa ãpas (po ynis) hyd oobjec acqua quan i a i o ma ca i (Pa apų balai ė b.
K sn), sidãb as skaid iam hid oobjek wa e ui žymė i (Sidab niai b. Ld n). Nel
linguaggio i en e зафиксирована форма водвордя Sidab nių balà b. Ld n po e a
cos i ui si pa ola o me di seman ische ассоциации осно (sidab niai sidab iniai
pinigai, e ybės). Luogo nomi kū ėjo spa i inè del u o e pa e pe cepimen o
nonché polinkì conc e izza e illus a du an e la ice ca esc yškėjusi
mik osis ema Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR).
A causa della chiusu a della comuni à paesa io in e uka io, konse a i i à, p op ia
iden i à su eikšminimo, egis, bu a en a i i a gai i i e oponimijoje a o za e
p isiminimus apie au os p aei į. Šie bandymai „nusėdo“ jos iene uose Lioge io
balos b. Ss, Razba plynai ė b. KzR (pseudomo i a o ii lioge is, azbaininkas), in
ques o modo sepa ando le p io i à cul u ali della comuni à e ninė. Helonimų
Vė e siùkas b. Lb (pa ikslin a . ly is da Vė e siùko balái ė b. Lb ) inės bū ybės)
i Velni balái ė b. B b mo y acija pa em a į a dijančių ealijų (paukščio, mi-
il as e imen o dei segni alu abili accan o hyd oobjek o augusių augalų e
hid oobjek o alinimui (iš) eikš i. Vė e sys (= ie e sys) app esen a menkumą,
elniai nenaudingumą žmogiškosi eikmėms. L'ul ima alu azione basa a
e nosąmonės s e eo ipų. Abu hyd oobjek ų a icinijimai in o mi ūs e nokul ū iniu
pun o di is a.
Pas ebė oji e nokul ū inės in o macijos a o zamen o nomi dei luoghi in
ska ina olesnes oponominacijos s udijas, a skleidžiančias ie ų a duose su-
peculia i à kaup ą au inių (kul ū inių) požymių in en o ių, es yškinančių una o
A icoli A icles / 97
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
al e locali à ipiskiausius eiškėjus ( ep ezen an us). Poiché spiegando
anden a džių (caip e al i loco a džių) mo i a i azione, a scleidžia e alu amose
in a di o e in enzioni, o ene e isul a i delle ice che onomas ikono Li uani
po ebbe o esse e inclusi in campi di ice che aksiologiche della lingua. OBJEKT
NUOROD IR OITI SUBRUMPINIMAI ank. anke a aps apsk i is a d. nome pe sonale b.
bala db. dauba d . d a as gi . gi ininkija in . in akas kl. kelias kln. kalnas kl . kal a
mš. boscas plk. pelkė, pelkė a luogo p k. - pe kel ine signi ica o p . pie a s. sala ls.
alsčius . loco a dis
p d. – pa a dė
s . – ais as
ž. – žemė
LOCALIZIJOS NUOROD SUTRUMPINIMAI Auk
Aukš ãd a is (Aukš d a s) Lp Léipalingis
(T ãkų .)
B b Balbiẽ iškis (P enų .)
Dg Daũgai (Aly aũs .)
Gdl Gudẽliai (Ma ijámpolės sa .
e .)
Gdž Gudžinai (Kėdáinių .)
Igl Igliškliai (Ma ijámpolės sa .
e .)
Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa .
e .)
K Kie ã iškės (Kaišiado i .)
KzR Kazl Rūdà
Lb Liubã as (Kal a jos sa . e .)
Ld n Liud inã as (Ma ijámpolės
sa . e .)
(D sk sa ininkų.
e .)
M j Ma ijámpolė
Pkn Pakúonis (P enų .)
Pl Pl iškiai (Vilka škio .)
P n P enai
P Pi ašinai (Aly aũs .)
Sln Salan a (K e ingõs .)
Smln Smaliniñkai (J ba ko .)
Ss Sasna à (Ma ijámpolės sa .
e .)
Sug Sugiñčiai (Mol ų .)
Šil Šila ó as (P enų .)
Šl n Šla añ ai (Lazdjų .)
V Vei e ia (P enų .)
DALIA SVIDERSKIENĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ŠALTINIAI
ATSŽ II Li uanian TSR amminis a i o- e i o iale suddi is imen o conoscynas 2, pa engė
Z. No eika, V. S a inskas. Vilnius: Min is, 1976.
Go schald Max 1954: Deu sche Namenkunde. Be lin: Ve lag Wal e de G uy e u. Co. IAK
Is o inių asmen a džių ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno
y imų cen o ondas.
LKŽe Lie u os kalbos žodynas 120, 19412002, ele onico a ian e (seconda edizione
ele onica), ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas,
Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2013.
LP Lie u os pa a džių žodynas 12, au o i: V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A.
Vanagas, a sak. ed. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 19851989. LUEV Li uania TSR upių i
eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká
li e a u y ydačka, 1963. LVŽ I Lie u os ie o a džių žodynas 1, ed. kolegija: L.
Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius:
Edi o e dell'Is i u o della lingua Lie u ių, 2008.
LVŽ II Lie u os ie o a džių žodynas 2, au o i: L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė,
A. Ragauskai ė, M.muka Razi ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis. Vilnius:
Edi ice dell'Is i u o della lingua Li uania, 2014.
SNP Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 110. K aków: Polska Akademia
Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 19921994. VK Vie o a džių da i osios lingua ka o eka.
Li u ians Ins i u e o Li huanian Languages Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o
ondas.
LITERATŪRA
Būgienė Lina 1999: Mi inis andens įp asminimas Lie u ių sakmėse, pada imuose
i ikėjimuose. – Tau osakos da bai 11(18), 13–85.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e -
si e o leidykla.
G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a -
mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.

S aipsniai / A icles 99
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jasiūnai ė Bi u ė 2007: „Velnio kėdė“ (mi ologinių pe sonažų aplinka azeologi-
joje: namai, sodyba, bažnyčia). – Bal is ica 42(1), 89–115.
Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. Klaipėda:
Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e o leidykla.
Ma ai y ė Inga 2013: 1863 me ų sukilimas i sukilėliai kalboje. – Gim oji kalba 4,
4–11.
Razmukai ė Ma ija 2003: Būd a džio áukš as, aukš à į a džiuo inės o mos ie o-
a džiuose. – Kalbos kul ū a 76, 63–66.
Razmukai ė Ma ija 2003b: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloğija 12(2),
63–80.
Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y-
os klausimai 6, 235–246.
Sa ukynas B onys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в
югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176.
Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169.
Subačius Kęs u is 2009: Ma ijampolės mies as. P iešis o ė, mies o iš akos, is o ija,
min ys, kū ėjai. Ma ijampolė: Piko alanda.
S ide skienė Dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o-
a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118.
S ide skienė Dalia 2014: Dėl Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių seman inės
mo y acijos (k ali ika imo i klasi ika imo p oblema). – Ta p au inės mokslinės kon-
e encijos „Onomas ikos daba is: ino acijos i adicijos“ ezės 2014 m. lapk ičio 20–21 d.,
Vilnius. P ieiga pe in e ne ą h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Ins i u o_da bai/
Kon e encijos/onomas ikos_daba is_ ezes.pd (žiū ė a 2015-08-14).
S ide skienė Dalia 2015: Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). – Ac a Linguis ica Li huanica 73,
166–199.
S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y a-
cija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Min is.
DALIA SVIDERSKIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 21, 4–153.
Vanagas Aleksand as 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных
географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lie u ių kalbo y os klau-
simai 28, 212–214.
Vanagas Aleksand as 1973: Vie o a džiai. – Kaip ink i liaudies kalbos duomenis
(Me odiniai pa a imai). Vilnius: Raidė, 6–9.
Vanagas Aleksand as 1999: Hid onimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 239–242.
Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной
информации. – Известия Уральского государственного университета.
Гуманитaрные науки 7, 90–106.
Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов:
проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2,
129–148.
Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте:
Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига.
Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое
предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного
Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133.
Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015:
„Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского
Севера и Карелии (на материале основ черт- и hiisi-). – Linguis ica 55, 187–206.
Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского
университета.
Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. P ieiga
pe in e ne ą h p://ling o.asu. u/gole /a icles/z66.h ml (žiū ė a 2017-08-19).
Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика.
Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург,
8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73.
Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры.
Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва:
Либроком.
Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт
языкознания.
A icoli A icles 101 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
TMOI Teo ia e me odica onomas ici is In es igowań, A. V. Suppe anská,
В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный.
Москва: Наука, 1986.
Mo i a ion o Composi e Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
SUMARY
As a con inui y o he analysis o oponymiza ion o hyd onyms om a single adminis a i e
uni (Ma ijampolė Coun y) eco ded in he in e wa pe iod, he a icle p o ides an in-dep h
analysis o he mo i a ion o helonyms o med by means o composi ing. Dopo la di isione
disponibile di oponyms compos i in geni i e e quali ying oponyms (secondo Vanagas) è s a a
co e a di idendoli in oponyms compos i in ag eemen e in non-ag eemen (secondo
Sa ukynas), ques i ul imi sono s a i alu a i in un modo complesso: om a de i a ional and
seman ic pe spec i e, aking in o accoun he backg ound in o ma ion o he pe iod in
ques ion and e e endo a addi ional da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he
ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic
communi y membe s which helped o ind ou he ac ually ep esen ed con en o
hyd onyms and pseudomo i a ion. The analysis showed he une en s uc u e o composi e
hyd onyms and di e en syn ac ic connec ions be ween he componen s o a bina y
nomina ion; in he p ocess o nomina ion he lexical in en o y e lec s he di ec ion o
hough o a linguis ic communi y membe in a ce ain e hic ield in he selec ion o he
ea u e o mo i a ion and communica i e in en ions. All ha is closely linked o he
name-gi e s eali y, his/he knowledge and awa eness as well as e hnic (na ional)
consciousness.
The esea ch de e mined he ends o nomina ion o compound helonyms (1). The a ea in ques ion is
domina ed by he nomina ions exp essing he posi ion o he hyd oobjec , i s place in space (40 pe
cen o). The objec s a e nomina ed wi h a ocus on he locally connec ing land names and o he
places and buildings loca ed on he land su ace. I shows ha he helonyms o med by means o
composi ing a e a e lec ion o he su ounding opog aphical, geog aphical and cul u al eali y in
he indi iduals consciousness. The peculia i ies o hyd oobjec s a e exp essed by 36 pe cen o
hyd onyms. The hyd oobjec s bo om su ace (i s quali y (clay-co e ed a ea), physical p ope ies
( iscosi y), emo eness, going om he su ace downwa ds (dep h) and he amoun o wa e in he
hyd oobjec s a e also named o o he p ope ies: plan s, animals (bi ds), o wha is ( ound) in we
jec (plen y o wa e and i s absence) a e mos commonly e lec ed in nomina ions. Hyd o-
places, he oluminosi y o he hyd oobjec , e c. I shows wha d aws he name-gi e s a en ion in
compounding he hyd onyms in he a ea in ques ion.
DALIA SVIDERSKIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
The nomina ions based on he ela ionship wi h a pe son accoun o 24 pe cen o. They a e
p e ailed by he nomina ions exp essing he ela ions o owne ship. The pe sonal names on
which he nomina ion is based e lec he mixed e hnic en i onmen in he a ea unde
analysis.
(2) Me apho ical hyd onyms e eal how a linguis ic communi y membe in his a ea as a place,
pe cei es he small hyd oobjec s. When designa ing he a ge domain o he hyd oobjec
di e en sou ce domains a e selec ed in he p ocess o nomina ion: pã apas, pa ãpas ( lood) o
deno e he amoun o wa e in he hyd oobjec (Pa apų balai ė b. K sn); nym o m Sidab nių balà
sidãb as – o deno e he hyd oobjec ’s anspa en wa e (Sidab niai b. Ld n). The hyd o-
b. Ld n eco ded in he li ing language could ha e o igina ed on he basis o he seman ic
associa ion o wo d o ms (sidab niai sil e money, aluables). (3) The name-gi e s concep ion o
he spa ial whole and pa and he endency o conc e ise is illus a ed by he mic osys em
which became appa en in he esea ch Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR). (4) The e hnic
communi ys cul u al p io i ies e eal in he a emp s o e i e and consolida e he memo ies o
he pas o he na ion which a e es ablished in he o m o he pseudomo i a o s lioge is and
azbaininkas in such uni s o own oponymy as Lioge io balos b. Ss and Razbaininkų plynai ė b. KzR.
(5) The nomina ions Vė e siùkas b. Lb ( he place-name o m is modi ied om Vė e siùko balái ė)
and Velni balái ė b. B b a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. Thei mo i a ion is based on he
ans e o he e alua i e ea u es o he nomina ing ealia (bi d, my hical c ea u e) o exp ess
he e alua ion o he plan s g owing nex o he hyd oobjec (calamus) and he hyd oobjec
i sel . Vė e sys (= ie e sys, ‘la k) ep esen s smallness; delnias ( elniai, ‘de il) ep esen s
uselessness o human needs. The la e e alua ion is based on he s e eo ypes o e hnic
consciousness.
The analysis o he mo i a ion o compound helonyms e ealed ha he onyms in ques ion
a e no only a e lec ion o he su ounding geog aphical and opog aphical eali y in he
indi iduals consciousness. Essi i le ono anche he cul u al p io i ies and axiological
indica o s o he e hnic communi y.
Į eik a 2017 m. o ob e 3 d.
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uania
dalia.s ide [email protected]