78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ec ion des eche ches scien i iques: onomas ique
( ik inių mo s de da ybos, o igine, mo i y acijos eche ches).
SUDTINI MARIJAMPOLS
APSKRITIES HELONIM
MOTYVACIONS Il es impo an de se eni au cou an des é énemen s qui se dé oulen dans le pays.
Mo i a ion o Composi e Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle es p écédemmen e ec ué A ealinės lie u ių oponimijos y imų ąsa. Il y es
analysée d'une uni é adminis a i e a puka io Ma ijampolės apsk i ies composi i s
helonimų, записанных Земной имени анкетях, мотывация. L'enquê e e lè e les e o s de
ixe nyks ančius (ja é ein s) les noms de pe i s hyd oobje s e di ulgue leu gnoseologique
po en iel, su la base non moins al ais conse e en e au es anke a io données. Dans le
bu du plus iable in e p é a ion de la mo i a ion des anden a džių, em asi en euka io
anke ų ma iè e, ixuojančia nominacijos eiksnius, les ésul a s d'ac i i és communica i es
des ep ésen an s de la kalbinės bend uomenės, aidėjusius à éclai škin i ealemen
ep ésen éojamo anden a džių con iniu, pseudomo i aciju.
Les ésul a s de l'analyse mon è en que la mo i a ion pa noms kū ėją ixe e conse e la
na u ine, sociale e cul u elle en i onnemen , ses dé ails. In o ma i es e nokul u ellemen
poin de ue des en e ien dans la s uc u e de codage axiologique, onc ion d'é alua ion
s é éo ypée e ec uan s oukščio, mi ines essences dénomina ions, associa i iuosius uni és
de langue yšius ixsuojan s pseudomo i a o iai. Valguy inas e i es anden a džių
mé apho iques aiškos mo i a ion signes de in e p e a ion.
ESMINIAI VOODŽIAI: en euka io pé iode, lieuo a džiai, anden a džiai, helonimai,
sudė iniai helonimai, nominacija, mo y acija, pseudomo i acija.
ANNOTATION
The a icle is a con inui y o he p e ious esea ch o Li huanian a eal oponymy. I
in es iga es he mo i a ion o composi e helonyms om a single adminis a i e uni in e wa
Ma ijampolė Coun y eco ded in he Land Names ques ionnai es. La eche che e lè e les
A icles A icles a icles 79 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
e o s pou en egis e les noms de he small hyd oobjec s qui son su le poin de se ai e
ex inc (ou qui on déjà ombé dans l'oubli) e pou é éle leu gnoseological po he a icle se
en ial based on o he da a om he in e wa ques ionnai es which a e also wo hy o p es-
e a ion. To achie e as eliable in e p e a ion o he mo i a ion o hyd onyms as possible,
é è e aux données de he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and
he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which we e
use ul in cla i ying he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion.
The indings e ealed ha h ough he name-gi e he mo i a ion eco ds and con-
se es he su ounding na u al, social and cul u al en i onmen , i s de ails. The names o a
bi d o a my hical c ea u e used in he naming s uc u e as he pseudomo i a o s eco ding
he associa i e links o linguis ic uni s, which play he unc ion o axiological coding and
s e eo ypical e alua ion, a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. The in e p e a ion o he
ea u es o mo i a ion o he me apho ical exp ession o he hyd onyms in ques ion is
conside ed aluable as well.
KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, hyd onyms, helonyms, composi e
helonyms, nomina ion, mo i a ion, pseudomo i a ion.
0.VADAS Les eche ches linguis iques con empo aines, besio ien uojan es dans
le peuple, pensemen , cul u e e langage ela ion (G i ėnienė 2009, Guda ičius
Lubienė 2015, Be ézo ič 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 e k .), dans le con ex e,
con inus inis les oponymies lokalisées Li uaniennes, ixsues e d ėla con en ,
g įs ą au ine pasaulėžiū a e pasaulė oka, le chemin des eche ches es
signi ica i e p ospec i . Comme p eu e, émoignan en a eu de la di ec ion
de eche che choisie, se ou e sandū os maniè e pada y ų helonimų
mo y acijos analizė (S ide skienė 2016). Elle baséée onomas ines si ua ion1
analyse des ésul a s, émoignan s empi inį d'un ce ain e hninės s i es
kalbinės communau é ep ésen é expé imen e, son ela ion a ec en i onniuni
mic opasauliu ( a puka io illimu), la e io pe cep ion e ca égo isa ion. Ainsi
oponomina ion des eche ches di ec ions plė o ée nou elle pa adigmes ėmues
combien complée e Li uiniens oponimik. De plus, a puka io onimų analizė l'un de
1 En aison du e me onomas inė si uacija oi . TMOI: 19, 71.
DALIA SVIDERSKIENĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII moyens de, aidan à conse e le pa imoine
cul u el e con ibuan à la mise en œu e bien a an demi-siècle du manda doné
pa Aleksand o Vanago2. Jusqu'à main enan da ybos poin de ue analysa usių de
açon d'adhésion ai e saą oponymiją kalbininkų opinies di è e. A. Vanago
p amin u de ces dé ins analyse ïa chemin de ous les che cheu s des noms de
lieux li uanais e , enan comp e de la syn axinai es ela ions en e l'emploi
dbina io p incipal e secondai e, composi es des lieux nomsius a sépa é en
kilminink e qualicinius3. Ce e o 2003b: 6380). B onys Sa ukynas ã ski a e
ma u, be hid onimų, de aliausiai išanalizuo i Lie u os oikonimai (Razmukai ė
impo anceia des é udes de oponymie Li uanies A. Vanago hid onimų da ybinės
analizės ecenzija4 a a i é l'a en ion à anden a džių klasi ikacijos
ne obulumus e a gumen uo ai p oposéė sudėjimo nominaciju i mo y aciju
būdu pada y us andenų a dus ski i į sudė inius de inamuosius i sudė inius
nede inamuosius5. Į šį pama uo ą siūlymą eigiamai eaga o lie u ių mikonimų
y usi Jū a ė Lubienė e ondéemen i analogiškus a indiqué dans la langue Li uanie
des exemples de épa i ion exis an s, déjà de enus adi ionnels6. Ainsi
man ina, que à l'a eni sudė inė lie u ių oponimija de ai égalemen įsilie i dans
la commune junginių g upių k ali ikaciją e klasi ikaciją. Pou explique le mode
de composi ion pada y ų helonimų mo i a ion, il con ien d'a i e l'a en ion su
le ai que composi és de inamieji helonimai ce son composi ions, don
2 Spa us ag icole ki is, a aux de ans o ma ion de la e e, melio acia, ou es aisonim,
apidemen keičia la o me de la e e. Beaucoup de noms de lieux e on nebes a būs, oublis ami.
Ce p océdé pe dan i émédiablemen une g ande o une (Vanagas 1973: 6). Il au o e sans
excep ion ous les noms de lieux, en s'ad essan en pa iculie aux obje s les plus pe i s, don les
noms son plus i e oubliés ou es en aux élec eu s inape çus (ibid., 7).
3 Kilmininkiniais son appelés composés anden a dji, cons i ués de deux sa a ankiques mo s,
don le p emie , dé inézian sis, es du commun ou éel mo kilmininkas. Quali icaciniais son
appelés composés noms de eaux, don les deux mo s son nomininko linksnio (majo oi Vanagas
1970: 258259, 273). En aison des Li uiniens kilmininkinių placeo a džių es éc i ęs e B onys
Sa ukynas (plačiau oi Sa ukynas 1963: 235246).
4 Plus loin oi . Sa ukynas 1971: 166169.
5
Ce de nie che cheu a i me, P. Lebelio logique e m les noms guali ica i s (kokybiniai a dai), qui
A. Vanagas a in e p é é k ali ikaciniai, de ai emplace da ybiniu de inamieji sudė iniai. Alo s
ils a ec kilmininkiniais ou nede inamaisiais composi i s cons i ue aien un composi és posky į.
Pa ailleu s ko, les soi-disan kilmininkiniai peu en aussi ê e k ali ikaciniai, exemple. : Šal inių
upelis e e c. (Sa ukynas 1971: 167).
6 Selon du p incipal e du secondai e êmenes syn ac iques les liens de l'alloco ype li uanien
adi ionnellemen dis inguen deux g oupes de jungins: 1) de inamojo pažyminio, 2) aldomojo
pažyminio ou nede inamojo pažyminio (da . ž Lubienė 2015: 73).
A icles A icles a icles 81 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
le memb e secondai e éclaiski ca ac é iguosius d'au e, du p incipal na io7, la
signi ica ion ai s (pa yପରି, Re os balai ės b. B b, Tamsióji plýnė s . Ss e k .). Le
de nie ype de da iniuose le deg é de ha monisa ion séman ique le plus éle é, mais
in o macijos komunikacine p asme jie nesu eikia. Didesnę pažin inę e ę u-
g andes i au es da iniai composi i s nede inamieji anden a džiai8 (ypač
me a o iniai), bien que le junglemen séman ique en e leu p incipal e secondai e
na io es aibnes. Pa exemple, pe sonn a diniens composi es nede inamées les
noms de lieux géné alemen on posesy inée signi ica ion (Rudncko as as s .
B b), dans composi és apelia y inėse nede inamuosies les loco a dges dans
p immuoju dėmeniu allan l'apelia i kilmininkas nusako une ce aine pa icula i é
u i a ibu inę eikšmę). Ki uose sudė iniuose apelia y iniuose nede inamuo-
du lieu (Ža dãka čių plýnė pln. V . siues noms de lieux peu en ê e en e ue e
localinée signi ica ion (Palinijos bala b. K sn bala, se ou an à éki s os miško
den a dinių da inių eikšmių ne apa umą dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas:
jaos os, i. i. palinijas). Dans un e l'au e ype an- sudè ins hyd onimes
signi ica ions n'es pas ou apaisses (Vanagas 1981: 51). Ce dépend de la p emiè e,
dé e minuojančiojo, composan e signi ica ion ... ( ou de même)9. Ainsi expliquan le
mode de composi ion ai s des andeno ds, il au obse e di é en es ela ions
syn ac iques en e l'émission p incipale e secondai e dbina y, ca impo an e
n'es pas la somme des signi ica ions indi iduelles des dėmenes, mais leu signi ica ion globale, i. i. uni ie signi ica ion du mo cin10.
A lk i mo i a iona iona ion des mo s de lieu signi ie é éle , commen un ep ésen an d'un
ce ain domaine e hnic elieja a ec lui supančia en i onnemen , commen ją pe çoi , quels linguins
uni és choisi e quelle es u ilise leu combina o iką, in oduisan une ou au e opoobjec . Ano
Aloyzo Guda ičiaus, naujas mo , nou elle signi ica ion dans le langage a a amą, es mo i ué, ce qui
signi ie qu'en nomman une nou elle ma iè e, ensemble disons, pou quoi nous le a ons ainsi nommé,
soulè an une ou l'au e nommenable obje de quali é ou aspec . Le mo exp imé pa le nom es la
base, la mo i a ion cons i ue sa o me in e ne (Guda ičius 2009: 140). Au é éle la o me in e ne
du mo , une éponse aux ques ions éclai cî , comme l'obje selon ce ains signes ob ien celui ou
l'au e nom, comme le p ocessus de nomina ion onc ionne la conscience humaine, su quoi e
commen mène une ou au e na ion concep ualisuodama 7 p incipaux (basinai es) emps
secondy ini les ê emen s balà, pélkė, plýnė, as as e leu s o mes mino ybines e mul iples.
8 Il aud a a i e l'a en ion su le ai que dans l'a icle le e me anden a dis es u ilisé en la ge
Dėl šio e mino a ojimo iek siau ąja, iek plačiąja eikšme ž . Vanagas 1999: 239 (pi muoju
a eju e minu pa adinami upės i eže ai, an uoju – i ki i ik iniai andens elkinių a dai:
signi ica ion. ma ins, océynes, éje u s, i ie s, önkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų e e c.). 9 Pou
des signi ica ions non iden i iables oi aussi Sa ukynas 1963. 10 Pou ce e a i ude, oi aussi
U bu is 1978: 150.
DALIA SVIDERSKIENĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII monde (G i ėnienė 2006: 24). Ce e de niè e
no ion de mo i a ion suppose une pensée pou le mode de ie de la communau é e
de la langue glaudjs ela ions, des uni és de langue o i iées na ionnelles
emba o os. E cela ne ai que souligne l'impo ance de l'analyse des
in oduc ions de minulkie s hyd oobje s, ca ces onc ionna o p očiausiai au
nomijančiųjų, on é é pama uo i (ne)nau ili é à des besoins humains mesu e,
sugè e ė leu s disposi ions, mic oaplinkos, d'une ce aine pé iode en euka io
illage l'expé ience quo idienne. Pêsian l'analyse des smulkie s hyd oobje s,
obje d'é ude choisi d'au e aib e composi es helonimai. L'objec i de l'a icle
explique (in e p é e ) la mo i a ion des helonismes ai s pa maniè e de
nominacijos polinkius i iamame plo e. Tiklsui pasiek i keliami užda iniai:
cons i u ion, é abli ces anden a djs 1) é éle ce que signi iai au momen de la
o ma ion des lieux d'habi a ion Zemės a dų e gi ininkų anke i e
linguis iquemen assemb i11 complexes noms de eaux, 2) explique (in e p é e )
pou quoi un nom ou un au e hyd oobjec a é é nominé pa ce complexe, à sa oi 3)
dis ingue l'in en ai e des signes de mo i a ion des a skleis es, leu spéci iquemen .
Analisan ma é iel, adhé omsi essaiemen de l'enquê e main enues12 de son
oponomas ikos sol oje13 su o muées e déc end inan un c i é ium
séman ique complé és des lieux noms schemas de ypologie séman ique.
In oduci des c i è es supplémen ai es a aidé à subdi ise les mo i s
en 'appella ion selon les p incipes de oponomina ion: (1) selon les
ca ac é is iques hyd oobje , (2) selon le hyd oobje occupé pa la posi ion dans
l'espace e (3) selon le hyd oobje ela ion a ec l'assmeniu. Ces p incipes doi en
ê e considé és comme des bases, dé e minées des mêmes spéci ices des obje s
in oquables14. Tenima ma aga l'éca emen peu éla gi . Pa exemple, dans ce e
é ude, es dis inguée l'appella ion (4) selon la du ée d'u ilisa ion de l'u ilisa ion de
l'obje hyd o (c . 1.4.). In es iamaigai appliqués ma iè e à la doybine analyse
mé hode, aškinamasis (in e p e acinis) mé hode a ec lguigamojo me odo elemen ais, seman ines analysees e in é ieu es in u algos mé hodes.
Sudė inių helonimų mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u ių kalbos žodino
(2013; da an age15 LKŽe) ma é iau: dé ini ions de dic ion, exemples de
consomma ion (ap ès localinio apa umo). Asmen a džių p incipaux
pa a džių žodynas ( oliau – LPŽ), abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka
sou ces Li uiniens 11 Suno min i, selon possibili és suki čiuo i.
12 Ž . S ide skienė 2016.
13 Tu ima en ê e A. Vanago suda y a lieuo a džių mo y acijos analizės schema (plačiau ž .
Vanagas 1981: 4153), de laquelle ep is le į a dijimo mo i sų selon une ce aine obje objymį
išaiškinimas, appa u insu isan .
14 Voi enco e Golele 1972; Bé ezo ich 1998; S ide skienė 2014; 2016. Il a é é élu p ésiden de la
République édé ale d'Allemagne. 15 L'a icle p ésen e des ab é ia ions de ce aines sou ces, en aison de leu équen e ep ise, e usée.

S aipsniai / A icles 83
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
( oliau – IAK16). Ieškan asmen a džių hid oobjek ų į a dijimams pag įs i, p a-
adu les polkų e okiečių langues dic ionnai es, qui lis és dans la lis e des
sou ces in de l'a icle. Vie o a dinių sudė inių da inių mo y acijos aiškinimus
ėmė Lie u os TSR adminis acinio- e i o ialio suski s imo žinynas (1976;
ci-ap ès ATSŽ II), Lie u os TSR upių i eže ų a dynas (WEB LUEV), Lie u os ie o a džių žodynas
(2008; 2014 ci-ap ès LVŽ I; LVŽ II).
Tu in omenyje B. Sa ukyno kel ą, onomas ikoje i šiandien ak ualią, min-
į paisy i onimų yšių su iso ling is inio a ealo oponiminiu kon eks u (pla-
čiau ž . Sa ukynas 1966: 172), une sou ce impo an e, sou enan ėmus l'é ude de
mo i a ion des helonimes composés es considé ée à di e ses pé iodes de la langue
i ioise des insc is locaux sankaupa lieuxo a džių ka o eka ( oliau VK17). En plus, les
mêmes ques ionnai es, les opo a s de ecensemen euilles, in i ulés Te e des
noms, le ma é iel es un pon , aidan le che cheu à su mon e la dis ance en e
opoobje e son nom18. Ainsi ces de niè es sou ces considé y ini pa iculiè emen
p écieuses expliquan les noms des lieux mo i a ion, ca é èlen onomas ine
si ua ion. Les ésul a s de l'analyse de la si ua ion onomas ée, don la quali é, comme
se a u de l'a icle analysée, dépenden des disponibles émoignages des in o man ux
зафиксированных, mieux aide ésoud e les ques ions de oponominaции, mo i a ion e
pseudomo i aции in e p e a ion. Pa la sui e dans l'a icle adhè e se les mêmes,
habi uas es e nusis o ėjusių, c i è es de p ésen a ion de ma iè e dans les
oponymie Li uiniens. Pou la dis ibu ion de la subs ance e la p océdu e d'analyse oi aussi S ide skienė 2016: 246247.
1.ALCHIQUES MOTIVACIONS
SUDTINIAI HELONIMAI
1.1. Appella ions selon les ca ac é is iques des hyd oobje s
1.1.1. Selon les ca ac é is iques de la su ace du ond de l'hyd oobje
16 Saugoma Li u iens langue ins i u du Bal es langues e a dyno cen e de eche ches onds. 17
Égalemen conse é Li uiniens langues ins i u du Bal es langues e a dyno cen e onds de
eche ches. 18 Pou le ma é iau des ques ionnai es des noms de Te e oi aussi S ide skienė 2015:
170, 172174; 2016: 244245. Elle es égalemen considé ée comme une en ep ise de cons uc ion.
Pab ėjan les euilles de ecensemen des lieuxo a s (sans au es données impo an es) su enus
des données de la conscience linguis ique des ep ésen an s de la sphè e e hninée, signi ica i e
ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda
Rū os Ma cinke ičienės é oquée pensée: Iš iesų ne mo , e homme a dans la ê e une ce aine
signi ica ion concep , concep ou samp a ą, ku aizdiniai. Pa conséquen les signi ica ions au
ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8).
DALIA SVIDERSKIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
(1) En aison de la su ace du ond nominé hyd oobje Šlýnių balà b. K sn: lie.
šlýnė ‘pilkš ai mels as ou balkš as gli us molis a ec des ma iè es o ganiques
con aminésʼ19.
(2) Hid oobjek o dugno pa i šiaus izinės ypa ybės inspi a o balos a -
che che non dans le mo ou le dic ionne, mais son a osens con ex e, demandan pašneko o e
compa an son p op e comp éhension de conc è eus mo a ec écou é ou pe scai é o du mo do
Klampioji balai ė b. K sn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į lequel dansklimps amaʼ appa adissemen
(plg. Viks a s aτική pousse en g ands a bus es, pa iculiè emen en clampies balos ( š.)). En aison
séman ique plg. sandū os açon ai eée anden a dį Klampãbalis b. KzR21, зафиксисованную
i iamame plo e. (3) En aison de la su ace du ond, comme couche, dubi ude, p o ondeu a é é
nominé hyd oobje Gilùsis as as b. K sn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘ oll allan de la su ace dans dugną,
dubusʼ. Ce que pendan le p ocessus de oponominaison a é é ac ualizuée du composi e
anden a djio p emie jo démen de l'espace sema, con i me e secondasis démen as as.
Į a džiuo inė pi mojo dėmen o ma liudija konk e izaciju hid oobjek o nominacijos p ocese (plg. Gil
balà, Gil balái ė hyd oobjek as apibūdinamas)22.
1.1.2. Būdis gilùs, sans espace semos, a e quan i é semą. De ces cas de nomina ion
de hyd oobje s, ce de nie e a é é ac uué: Gil balà b. Lb ; Gil balái ė b. Lb : lie.
gilùs, -, cela con i me e les deuxièmes dėmenys balà, balái ė. En aison de
l'abondance d'eau mé apho iquemen nominé au e hyd oobje : Pa apų balai ė b.
K sn: lie. pã apas, pa ãpas ‘po ynisʼ (lie. pó ynis ‘ adens pa inimas,
en lūdimasʼ). A ec ce anden a džu non seulemen concep okinien maniè e, mais
e émociellemen ansme le con enu de signi ica ion, e le p emie dėmen d'un
nom de lieu ai pa soudemen le end plus i s, ca a shnekamosios langue
a spal į. Con ai emen , en aison de l'absence d'eau, nominée place humidée
Sausàsis as as b. K sn: lie. saũsas, -à ‘sans humidi é, sans eau, sansšlapęs,
édjū ęsʼ; Sauseji ais ẽliai b. K sn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à. se lieux noms on
1.1.3. Dėl paukščių23 susi elkimo, pe ėjimo a pan. am ik ose šlapio-
eçu ces opoobje s: An ùkų balà b. Ss: lie. an ùkas ‘ančių
19 Plg. šlýnė ‘ okio molio di aʼ.
20 V . insc i i Kalniškės gi ininkijos Znicos k. enque oje. 21 À cause de lui oi S ide skienė 2016: 253.
Ce de nie hyd oobje a p obablemen é é nominé en aison des ca ac é is iques physiques de la
su ace du ond.
22 En aison des composi i s hyd onimes, don le p emie (de e minuojan is) dėmen édic é au
plain uoju e à l a džiuo iniu būd a džiu, signi ica ions nonapa umo a en ion es a k eipęs e A. Vanagas (plačiau oi .
1981 Vanagas: 51).
23 Tokį pasi inkimą šiame s aipsnyje lėmė i iamos medžiagos speci ika – iš ki ų gy ūnų pa adi-
nimes aisaien anden a džių pasi aî . À l'o dinai e, es a ibué pou les animaux des lieux
de assemblemen ( enue, de ie ou e c.) chapi e de mo i a ion de l'explica ion, dans lequel, de
kokies (paukščių, ep lių ou e c.), da an age nebede alizée (ž . Vanagas 1981; S ide skienė 2016).
S aipsniai / A icles 85
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
jauniklisʼ24; Pémpies as as ( Pempỹnė) s . V : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų amille
pelkais oukš is (Vanellus anellus)ʼ. Vi an e en langage uso s g e ybės, c. i.
synybinium du ai , Pempỹnė mo y acija lieu, où pempės pe i é i ien e
con i men le composi e anden a džio mo y acijos aiškinimą; Vanag as as 2
s . B b25: lie. anaga ‘plėš iųjų bū io paukščių pošeimis (Accipi idae)ʼ, ãnagas
‘ anagų pošeimio espèce, plėš us paukš is umpu lenk u snapu e aš iais
nagaisʼ. Bien que helonimai, comme e au es é i ian s noms, son oujou s
mono e e en iški, dans ce cas deux p emie , de e minuojančio, dėmens
signi ica ions son p ésen ées an pou cause de l'une, que pou cause de l'au e
ealaus placemen ê e ak ualizuo omis p ocessus de nomina.
1.1.4. Di e ses places humides on é é nomminées pou j'y c oissen des plan es:
Be ž plýnė pln. Igl: lie. bé žas "lapuo as bois blan a ošimi (Be ula)ʼ; Be želių
balai ė b. K sn: lie. be žẽlis, plg. bé žas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė "une
plan e cul u elle, don le ige ob ien de la ib e, e don les g aines son
p essées à l'huile (Cannabis sa i a)ʼ; Samanų ais elis s . Gdl: lie. sãmana,
samanà, sãmanos ‘d ėgnų ie ų spo inis plan e a ec châ ennielles poukelies au
lieu šaknų (B yophy a)ʼ.
1.1.5. Cela, co andama ko es plynée, indique a ibu ines signi ica ions helonimai:
Ža dãka čių plýnė pln. / V : lie. ža dãka ė ‘ilga, comme ža dui ka isʼ. Šališkių
gi ininkijos enquê e en egis e le nom plynės Ba čių plynai ė pln. V : lie. ba čià ‘ am
ai penduinamas a ilys bi ėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške beaucoup é ai du ba čių
(Al)), lie. ba s ‘senas épu ęs, kiau s bois (pušis, eglė), e ėʼ (plg. Ba ysè
anciennemen conse ai des abees, ou elles mêmes y se misaien (KzR))27. 1.1.6.
Būdingą lieu pa icula i é ma quen ces helonimai: Duobi as as s . Ss28: lie. duob
‘iškas a ou du coup incu é place su la e eʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukš as
e e élé a ionʼ; Kal as as s . Gdl: lie. kal à ‘pakili place, pe i collnelisʼ; Kamš
as as b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, i bais iskimš as
keliasʼ.
24 Plg. sakinį, insc i e du i an langue: An ys ici, e an kai soi po balą u ški Gs (san umpos
comme LKŽe, elles sépa émen neaiškinamas).
25 I oniškio gi ininkijos ques ionne en insc i e deux ais a a džiai Vanag as as. Anke es données,
jie už iksuo i ski inguose miško k a aluose; a šie nesi iboja, nus a y i kebliau.
26 V . insc i e Kalniškės gi ininkijos Znicos k. enque oje. Pou son aib e e o igine explica ion
enco e oi . LVŽ I 447455.
27 Voi enco e LVŽ I 269270, où ne eje e pas e pe sonn a dinė . la possibili é de seda emen (plg. a d.
Ba čỹs, Ba ỹs).
28 Sasna a gi ininkies en ques ionne éc i -il: idu y ais o es collnelis. Anciennemen y les gens
so i ikasé duobes linus minaien .
DALIA SVIDERSKIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1.1.7. En aison hyd oobje o gaba i ičnos i, i. i. excep ionnel
nominuo as Didỹsis as as s . Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žy-
g andeu , celui é ai nous son olume, s ambusʼ.
1.1.8. Demonologικές мотывации balo a dis, cap u é seulemen un
Velni balái ė b. B b: lie. élnias ‘zemės e požemio die ai is, kipšas, pinčiukas; dans les
eligions piquée esp i ia, nelabasisʼ. Neisli ai de yeux ce que . insc i Balbie iškio
gi ininkijos sonde e, aigi on peu suppose que bala nep i aiky a (nep i aikoma) aux
besoins humain. Ce e connaissance (p éposi ion) syja a ec les s é éo ypes de la
communau é linguis ique, don les e e s nominacijos po ocese son aki aizdus peu
connue humide place dans le e i oi e o es ie (ne habi amojoje), bala, qui n'es pas
u ilisée pa les gens, les ep ésen an s du domaine e hnique es ai ée comme une
so e de elnių ê e (habi a omoji) place29. Ce n'es ou à ai clai , pou lequel
hyd oobje de signe celui a é é nominé Tamsióji plýnė s . Ss: soi à cause de ne sk a id
aus a nden s (plg. lie. amsióji, plg. amsùs, - ‘qui n'es pas de la lumiè e de couleu ,
juos asʼ), ou à cause d'un hyd oobje illuminé de non-éclai age (plg. lie. amsùs, - ‘le peu
illuminée ou non-éclai ée; dans lequel peu ou pas de lumiè e pénè eʼ. Ce e de niè e
in e p é a ion mo i ée pou ai sou eni ce e in o ma ion helonimas
зафиксированный Va nabūdės gi ininkijos enquê e. Bien e pas clai e, qui p emie
dėmens sema a é é ac ualizuée p ocessus de nomina ion, cela n'empêche pas ce
anden a djio de quali ie comme en 'appellijimo selon hyd oobje e pa icula i é.
1.2. In i ula ions selon les hyd oobje s occupée pa la posi ion dans l'espace mę. Cela n'es
Šio sky iaus ep ezen an ų mo y acijos in e p e acija kiek ski iasi: ieni he-
lonimai u i posesy inę eikšmę, ki uose – galima įžiū ė i lokalinę eikš-
possible de dé e mine qu'en éclai cian leu genezę30. Pou ce e aison les sudu ines
helonimes de l'a ondissemen de Ma ijampolė on é é analysées dans la sec ion Posesi i é e
lieu mo i a ion31. Analysez les composan s smulkiųjų hyd oo ian en isolés mic og oupes, qui
bjek ų a dus, nu ody us eikšmės niuansus bandoma iš yškin i helonimus ski-
oi a icle posky iues, cependan , en aison indiquée aison ( u imų données genezei éaiškin i
insu isance), leu ou ume es p ésen ée en un seul chapi e. 29 En aison démonologique
mo i a iona ion sudu ines helonimes oi aussi S ide skienė 2016: 252253. En aison de
di é en s aspec s my hique de l'eau insigni ian e é éla ion dans adi ionnelle Li uiniens
mondeėžiū oje, andenį elian a ec sou emiu, e e e cielmi, enco e oi . Būgienė 1999: 1385.
Pou les demonologines . uses oponymijoje oi Bé ézo ich, Maka o a, Mullloenen 2015. 30
Pou ce e alléga ion oi . Sa ukynas 1963: 238.
31 Voi enco e S ide skienė 2016: 254.
A icles A icles a icles 93 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
(Skaudalių k.) Gedgaud upãlis upl. Sln (upelis eka Skaudalių k. e i oi e (VK)). Comme on le oi
de la ma iè e assemblée e p ésen ée, les données oponymie Li uaniennes ne s'opposen pas
non plus a ec hyd og aphie sie ino mo y a o iaus iden i ica ion57. Ainsi on pense, que les
exemples de en o cemen de l'in o ma ion e hnokul u inée dans les noms de lieux le plus
p obablemen son pseudoomo i acijos liudininkai. 2.2. Dans le langage i , зафиксирована форма
водвордия Sidab nių balà b. Ld n (Pažels ių k. anke a) a pu o me base d'associa ion
séman ique des mo s: sidab igai sidab iniai pinniai, e ybės58. Cependan , l'hyd oobje es le
plus p obablemen nominé pou ce aines ca ac é is iques de son ond e de l'eau: l'hélice
(sandée) ond e l'hys e e clai baos eau59. Ainsi ealemen ep ésen éojamo le nom con iniu
co espond p éesagas edinys Sidab niai b. Ld n: lie. sidãb as ‘p éciusis, non boudan un mé al
blanc (Ag)ʼ. En aison de séman ique plg. ame même plo e зафиксисутую sandū os способом
pada y ą anden a dį Cidab abalė b. B b: lie. cidãb as ‘silab asʼ, aussi mé apho iquemen
nommée selon la ca ac é is ique de l'eau d'un hyd oobje (dél'eau anspa en e)60. 2.3.
Mé apho iquemen en aison de hyd oobje d'apuugissemen menkais aje ais nominée bala
Vė e siùko balái ė b. Lb . Dans ou e la pla e Li uane épandi usio paukš elio (LKŽe données,
ė e sỹs = ie e sỹs ‘ž i blinių bū io ie e sių šeimos paukš is giesmininkasʼ) un ce ain
pa icula i é menkumas (plg. Vie e ss mažukas okis, gieda pa asa į (D )) nomina ion p ocessus
déplacée challa hyd oobį kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ) signeui (iš) eikš i.
Palliginemen s dic ionno données, comme (kai) ie e sia: Rugiai es i comme ie e siai (smulkūs,
a e)61, da plg. sakinį, de i osios langue зафиксированную в ame même a eale: Les che eux
jek o augusių augalų – kala ijų (kala jas ‘pelkių, eže ų, upių augalas panašiais
é aien kai ie e sio (menki, ploni), kai gimė (Vs). Ce e in e p é a ion de mo i a ion sou ien
les données Makauskų k. anke os [bala] apaugus ainsi appelés kala ijais62. Ainsi le nom de lieu
éellemen ep ésen ée signi ica ion aje ais, 57 Puisque la zone é udiée pendan la pé iode
in e uka io peu ê e déc i e comme au iquemen mix ié e pę (données du ecensemen de
popula ion géné ale de 1923, Ma ijampolės apsk i yje be lie u ių (87,92%), i ai 3,42 % okiečių,
1,31 % polkų e k . (d'ap ès ces données oi Subačius 2009: 228)), spėjamas a ec e me
hyd og a ija sie inas pou aien appa eni à la leksikai emp un ée. 58 Pou les noms de eaux
pseudomo i a o s, sie inų a ec monigais, usų oponimijoje oi Bé ézo i ch
2010: 200–201.
59 Les é udes de oponymie Ruses ou ni une analogiška nomų andenų mo y acijos in e p e acija
(plačiau ž . là même).
60 Pou le de nie balo a dzio mo i a ion enco e oi . S ide skienė 2016: 253. 61 Voi
h plkiis.lki.l ://palyginimu; jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [ ue 2017-09-04].
62
Da plg. i iamame plao e зафиксированную pasakymą Reikia épjau i kala ijus из balai ės (Šil).

DALIA SVIDERSKIENĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
dėl menkumo adinamais ie e siais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas
é èle anden a džio aiškos Vė e siùko balái ė non-con o mi é63. Ce e o me
l'appa i ion dans le langage i délimi a dans les langues bal es le nom i kilmininko,
pa lequel peu ê e pasakos chacun nom de lieu64, en i onnemen . Comme
mon éé e ec uée dé ail du de nie helonime mo i a ion analyseé, éellemen
ep ésen éam le nom con enu co espond à p ésagas edinys Vė e siukas b. Lb .
lyginimui pasi elkus ki ame a eale už iksuo ą p iesaginį žemė a dį Vie e sy ė
ž. Gdž65, pa i inama gy ojoje kalboje galėjusios unkcionuo i anden a džio
En aison de la séman ique paly ie Vė e siukas possibili é e éluškinama nom,
comme signe, o me e con enu ieno ė.
2.3. La Ti iamame plo e en egis ée enco e un au e en 'appella ion, soule an des
dou es, in e p é an sa mo i a iona ion Káulinis as as b. Šil. Su la base des
émoignages des in o man s, en egis és dans le ques ionnai e Mikališkio gi ininkija,
bala, en ou é de e e, on peu pense que l'obje hyd o é ai aisemblablemen de
pe i e aille, d'où donc l'in ê isseu , en s'appuyan ega, pou ai l'iden i ie en e mes
de mic opliquea en i onnan e66. Siégean a gumen uo ai explique , quel signe du lieu
l'a l'o igine ce inse i issemen , éponse eche chée e des au es a eal des du
i an langue insc i eje oponiminée ma é iel. Ras as Pane ėžio aps. K ekena os ls.
S . k. en ques ionne, un balo a dis Káulinė b. K kn. a é é en egis é. Anke os Zemée
su aces espèce, appa ence, quali é sille e éc i : kelmuo a bala p ès S ukų miško.
[...] Plus (neįskai omas mo ) pailga. À pa i des in o ma ions ou nies, il peu se
dédui e que ce hyd op oje a é é nominé en aison de o me67. Ainsi spėjamai on
peu considé e que e le hyd oobjec de la zone é udiée aussi pou ai ê e nominé en
aison de o me (da plg. la pl. é udiamame en plo e зафиксированную присгainį
balo a dį Káulinė b. KzR68). Les o mes de mo s séman iques d'associa ion comme
base i oje le langage pou ai su eni des liaisons a ec les end oi s ou amais des
os. Pa exemple, men ionnées S ukų k. anke os Pas abų sille e il es éc i que
anciennemen oj baloj nud ies ou papjau us che alie s закавали.
63 A en ion a ou né e en mino ybine o me du nom de lieu composi e du p emie dėmen.
64 Voi enco e Sa ukynas 1963: 235.
65 VK selon, . записан Kėdainių aps. Gudžiūnų ls. pilėnų d . dans le ques ionnai e (1936). es en ou
66 S aipsnio au o ė dėkoja slap ajam ecenzen ui už pas abą, kad bala ‘ ie a, apsup a sausumosʼ
cas andenieux lieu oujou s en ou a séche esse. En ou e, e pou l'in e p é a ion mo i a ion du
anden a djio nea mes ina possibili é que Káulinis as as es le lieu, dans laquelle on ou e
kaulų“.
67 Da plg. VK už iksuo us žemė a džius: Kškiakaulis d . Rim (1966 m. už ašė kalbininkas K. Ei-
gminas), Nuga kaulis kln. Ml (1935 m. Anke a des noms de Te e), qui p obablemen aussi on é é
nominés pou la o me opoobje o.
68 Runkių gi ininkijos ques ionnai e dans des in o ma ions supplémen ai es nonž iksuée.
A icles A icles a icles 95 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
2.4. Ce ne son pas ou à ai clai s ac eu s, inspi és enco e d'un nom d'eau
appa i ion: Samanýno as as s . B b: lie. samanýnas ‘samanų p iaugusi ie aʼ,
pou la séman ique plg. au es sandū os maniè e pada y us anden a džius,
зафиксируo us i iamame a eale: Samanýn ais is s . Dg, Samanýnpelkė plk. Smln
(délices oi VK). Exac emen di e, si des places humlapies on é é nominuées en
aison localemen des lieux qui se con ac en , dans laquelle é ai p iaugée el ou
el espèce de plan es, . y. samanų, ou ais o occupée place e é ai a, samanų
p iaugusi, place, samanynas (Samanýnas s . B b?), é aluan pa mi ces jou s
posi ions, di icile. Les données disponibles émoignen possibles e de la une, e de
l'au e eau a dgio mo i a ion de l'in e p é a ion béné icie. LKŽe selon, du i an
langue é udiameme a eale зафиксированный апеллиативо samanýnas a osenes
cas Tam pa ais y ieni samanyna [...] (P ) свидеть, que le lieu de séjou samanyno
indiqué es ais o относительно (pa ais y), aigi e ais o lieu de séjou
p obablemen pou ai ê e iden i iée en ma iè e samanyno. Cependan du i an
langue é udiamame a eale za ixe des hyd oobjek es dans le placemen Samanýnas plk. Lp (1975 m.); s . Šl n (1988 m.), s . K (1986 m.)69 émoija ais a a džio
Samanýnas ê e de la possibili é.
3. IŠVADOS
3.1. Il a é é é abli que la zone d'é ude p édomine les é ènemen composés,
ékian ian s hyd oobje o padė į, place dans espace 30 n . (40 pou cen .).
Nominuée o ien an e s localemen les opoobje s: anden a džius, les lieux
d'habi a ion, pa iculiè emen e eė a džius9; bâ imen s (da žines, gonkus,
kukneles, liep us), bois (ąžuolą) e e s d'au es lieux de su ace e es e
jimas pagal hid oobjek ų išsidės ymą ienas ki o a ž ilgiu už iksuo as ienas
(kamšą, lūgą, pušyną e k .). Į a di- (Re os balai ės b. B b). Cela pe me de
p é end e que majeu e pa ie du mode de soudemen pada omes helonimų indi ido
conscience es supan en opog a ines, géog aphes, cul u elles éali és e lic s.
Ti es hyd oobje s des ca ac é is iques signi ien 26 helonimai (36 pou cen .). L'inse ion es le
plus dé aillée l'hyd oobje de ond su aces3 (dugno su ace quali é (šlynės), ses
ca ac é is iques physiques (clampume), éloignemen , é a ion de la su ace en bas (gilume)) e
hyd oobje de eau5 (abondance d'eau de hyd oobje 3 e son absence2). In oducijama e selon
d'au es hyd oobje s des pa icula i és: selon ca ac é igne ma humeux end oi s2, selon
ie os ypa ybę4, pagal augalus4 i gy ūnus (paukščius)4, pagal ai, ko y a / anda-
hyd oobje o gaba i iškumu e e c. Cela mon e, ce 69 In o man o émoigimu, ès p o ondus,
apaugès buissons, jus e accéde di icile. Au milieu ais o g andi samanos.
DALIA SVIDERSKIENĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
le plus a i e l'in a dy oy's a en ion aisan du açon de soudemen des noms
des eaux é udiamame plo e.
Des inse ions pa ela ion à la pe sonne es ixée 17 (24%). L'absolu e majo i é
cons i ue des ela ions de p op ié é éki ian des en e ien. Nomina ions
ã ama choisi noms pe sonnels e lè en mix ią i iamojo plo o au inée
e pę. Pasi aikė e en o me de ann a djio Gidžiūno balai ė (K osnos ls.)
зафиксирован наши дни не достигший личное имя *Gidžiūnas, su écuès K osnos
bažny inėje li egoje Ka a zyna Gidžunas (1873 m.) de la pa oisse de K osnos.
Sudé ines (kaip e sudu ines) helonimes analyse pe me p udemmen cons a e
ema quée ac i ésnį an h oponimes u ilisa ion dans p ocessus de helonimes
nomina ion, que i ies e eže ų nomina ions. Ce e a i ma ion con i me ou
é ugie nécessai e des é udes plus dé aillées sa õs (lie u ių) helonimijos. Selon
la du ée d'u ilisa ion(si) nominé un hyd oobje (Malkaki čių bala b. Ss).
3.2. Les mé apho iques eaux a djs, bien que e agmen émen , mais
di é emmen é èlen i o de la su ace kalbines communau é ep ésen an e
pe cep ion des hyd oobje s. Dans le p ocessus de oponomina ion, en énumé an
un obje , comme lieu, la zone cible, son u ilisées di é en es zones de sou ce:
pã apas, pa ãpas (po ynis) hyd oobje à quan i é d'eau ma quée (Pa apų balai ė
b. K sn), sidãb as skaid iam hyd oobje à eau ma quée (Sidab niai b. Ld n). Vi oje
le langage зафиксирована форма водвордя Sidab nių balà b. Ld n pou ai susida y i
base de mo s o més séman icной ассоциации (sidab niai sidab iniai pinigai,
e ybės). Les noms de lieux kū ėjo spa i inés du ou e de la pa ie ainsi que
polinkie conc e ise illus e illus uje lo s de l'é ude é yškėjusi mik osis ema
Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR).
En aison de l'in e uka io communau é u ale e me u e, conse a i i é, sa
p op e iden i é su eikšminimo, egis, bu e des en a i es a gai i i e oponimijoje
p isiminimus apie au os p aei į. Šie bandymai „nusėdo“ jos iene uose Lioge io
o i ie balos b. Ss, Razbaininkų plynai ė b. KzR (pseudomo i a o ii lioge is,
azbaininkas), de ce moyen sépa andis les p io i és cul u elles de la communau é
e hninée. Helonimų Vė e siùkas b. Lb (pa ikslin a . ly is de Vė e siùko balái ė b.
i Velni balái ė b. B b mo y acija pa em a į a dijančių ealijų (paukščio, mi-
Lb ) inės bū ybės) le déplacemen des signes é alués à cô é hyd oobje o augusių
plan es e hyd oobje o e inimui (iš) eikš i. Vė e sys (= ie e sys) ep ésen e
menkumą, de niai nenaudingumą žmogiškosiem besoins. Ce e de niè e é alua ion
basé su e nosąmonės s é éo ypų. Les deux hyd oobje s son en 'appellijimai
in o mi ūs d'un poin de ue e nokul ū iniu.
Pas ebė oji e nokul ū inės in o macijos ixa ion des noms des lieux
ska ina olesnes oponominacijos s udijas, a skleidžiančias ie ų a duose su-
pa icula i é kaup ą au inių (kul ū inių) signes de in en o iu, é yškinančių d'une
A icles A icles a icles 97 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
ou d'une au e ca ac é is iques du lieu ipiškiausius eiškėjus ( ep ezen an us).
Puisqu'expliquan anden a džių (kaip e au es loco a džių) mo i a iona ion,
a sclleidžia e é alua ions employ an 's in en ions, ob eni des ésul a s de
eche ches onomas ikon li au es pou aien ê e inclus dans les eche ches
axiologie de langue champ. OBJEKT NUOROD ET OITI SUBRUMPINIMAI ank. Elle a é é
édigée pa un p o esseu d'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é de
l'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é. anke a aps apsk i is a d.
nom pe sonnel b. bala db. dauba d . d a as gi . gi ininkija in . in akas kl. kelias kln.
collnas kl . kal a mš. o ê plk. pelkė, pelkė a place p k. - pe kel ine signi icme p .
pie a s. sala ls. alsčius . lieuo a dis
p d. – pa a dė
s . – ais as
ž. – žemė
LOKALISACIJOS NUOROD SUTRUMPINIMAI
Auk Aukš ãd a is (Aukš d a s) Lp
(T ãkų .)
B b Balbiẽ iškis (P enų .)
Dg Daũgai (Aly aũs .)
Gdl Gudẽliai (Ma ijámpolės sa .
e .)
Gdž Gudžinai (Kėdáinių .)
Igl Igliškliai (Ma ijámpolės sa .
e .)
Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa .
e .)
K Kie ã iškės (Kaišiado i .)
KzR Kazl Rūdà
Lb Liubã as (Kal a jos sa . e .)
Ld n Liud inã as (Ma ijámpolės
sa . e .)
Léipalingis (D sk sa ininkų.
e .)
M j Ma ijámpolė
Pkn Pakúonis (P enų .)
Pl Pl iškiai (Vilka škio .)
P n P enai
P Pi ašinai (Aly aũs .)
Sln Salan a (K e ingõs .)
Smln Smaliniñkai (J ba ko .)
Sasna à (Ma ijámpol Ss Sspolės sa .
e .)
Sug Sugiñčiai (Mol ų .)
Šil Šila ó as (P enų .)
Šl n Šla añ ai (Lazdjų .)
V Vei e ia (P enų .)
DALIA SVIDERSKIENĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ŠALTINIAI
ATSŽ II Li uanie TSR adminis a i emen - e i o iale subdi isynas 2, pa engė Z. No eika,
V. S a inskas. Vilnius: Min is, 1976.
Go schald Max 1954: Deu sche Namenkunde. Be lin: Ve lag Wal e de G uy e u. Co. IAK
Is o inių asmen a džių ka o eka, Li uanien kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno
y imų cen o ondas.
LKŽe Dic ionna s du Li uanien 120, 19412002, a ian e élec onique (deuxième édi ion
élec onique), ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas,
Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Li u iens
Ins i u de langue, 2013.
LP Dic ionnai e des p énoms Li uiniens 12, au eu s: V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė,
A. Vanagas, éponse. ed. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 19851989. LUEV Li uanie TSR upių
i eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė. Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os édi eu , 1963. LVŽ I Li uanien ie o a džių žodynas 1, ed.
kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J.
Udolph. Vilnius: Ins i u de langue Li uanien édi eu , 2008.
LVŽ II Li uanien ie o a džių žodynas 2, au eu s: L. Bilkis, G. Blažienė, M.
No kai ienė, A. Ragauskai ė, M.muka Razi ė, D. S ide skienė, éponse. ed. L. Bilkis.
Vilnius: Édi eu de l'Ins i u de langue Li uanien, 2014.
SNP Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 110. K aków: Polska Akademia
Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 19921994. VK Vie o a džių de i osios langue ka o eka.
Ins i u de langues Li uanies Bal es e cen e de eche ches a dyno ondas.
LITERATŪRA
Būgienė Lina 1999: Mi inis andens įp asminimas Lie u ių sakmėse, pada imuose
i ikėjimuose. – Tau osakos da bai 11(18), 13–85.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e -
si e o leidykla.
G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a -
mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.

S aipsniai / A icles 99
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jasiūnai ė Bi u ė 2007: „Velnio kėdė“ (mi ologinių pe sonažų aplinka azeologi-
joje: namai, sodyba, bažnyčia). – Bal is ica 42(1), 89–115.
Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. Klaipėda:
Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e o leidykla.
Ma ai y ė Inga 2013: 1863 me ų sukilimas i sukilėliai kalboje. – Gim oji kalba 4,
4–11.
Razmukai ė Ma ija 2003: Būd a džio áukš as, aukš à į a džiuo inės o mos ie o-
a džiuose. – Kalbos kul ū a 76, 63–66.
Razmukai ė Ma ija 2003b: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloğija 12(2),
63–80.
Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y-
os klausimai 6, 235–246.
Sa ukynas B onys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в
югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176.
Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169.
Subačius Kęs u is 2009: Ma ijampolės mies as. P iešis o ė, mies o iš akos, is o ija,
min ys, kū ėjai. Ma ijampolė: Piko alanda.
S ide skienė Dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o-
a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118.
S ide skienė Dalia 2014: Dėl Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių seman inės
mo y acijos (k ali ika imo i klasi ika imo p oblema). – Ta p au inės mokslinės kon-
e encijos „Onomas ikos daba is: ino acijos i adicijos“ ezės 2014 m. lapk ičio 20–21 d.,
Vilnius. P ieiga pe in e ne ą h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Ins i u o_da bai/
Kon e encijos/onomas ikos_daba is_ ezes.pd (žiū ė a 2015-08-14).
S ide skienė Dalia 2015: Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). – Ac a Linguis ica Li huanica 73,
166–199.
S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y a-
cija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Min is.
DALIA SVIDERSKIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 21, 4–153.
Vanagas Aleksand as 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных
географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lie u ių kalbo y os klau-
simai 28, 212–214.
Vanagas Aleksand as 1973: Vie o a džiai. – Kaip ink i liaudies kalbos duomenis
(Me odiniai pa a imai). Vilnius: Raidė, 6–9.
Vanagas Aleksand as 1999: Hid onimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 239–242.
Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной
информации. – Известия Уральского государственного университета.
Гуманитaрные науки 7, 90–106.
Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов:
проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2,
129–148.
Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте:
Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига.
Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое
предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного
Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133.
Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015:
„Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского
Севера и Карелии (на материале основ черт- и hiisi-). – Linguis ica 55, 187–206.
Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского
университета.
Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. P ieiga
pe in e ne ą h p://ling o.asu. u/gole /a icles/z66.h ml (žiū ė a 2017-08-19).
Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика.
Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург,
8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73.
Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры.
Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва:
Либроком.
Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт
языкознания.
A icles A icles a icles 101 /
Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
TMOI Théo ie e mé hodeca onomas iques is in es igowań, A. V. Supé anská,
В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный.
Москва: Наука, 1986.
Mo i a ion o Composi e Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
SUMMARY
As a con inui y o he analysis o oponymiza ion o hyd onyms om a single adminis a i e
uni (Ma ijampolė Coun y) eco ded in he in e wa pe iod, he a icle p o ides an in-dep h
analysis o he mo i a ion o helonyms o med by means o composi ing. Ap ès la di ision
disponible de oponymes composés en geni i e quali ying oponymes (selon Vanagas) a é é
co igée en les di isan en oponymes composés in ag eemen e in non-ag eemen (selon
Sa ukynas), ces de nie s on é é é alués en une maniè e complexe: om a de i a ional and
seman ic pe spec i e, aking in o accoun he backg ound in o ma ion o he pe iod in
ques ion and e e ing o addi ional da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he
ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic
communi y membe s which helped o ind ou he ac ually ep esen ed con en o
hyd onyms and pseudomo i a ion. The analysis showed he une en s uc u e o composi e
hyd onyms and di e en syn ac ic connec ions be ween he componen s o a bina y
nomina ion; in he p ocess o nomina ion he lexical in en o y e lec s he di ec ion o
hough o a linguis ic communi y membe in a ce ain e hic ield in he selec ion o he
ea u e o mo i a ion and communica i e in en ions. All ha is closely linked o he
name-gi e s eali y, his/he knowledge and awa eness as well as e hnic (na ional)
consciousness.
The esea ch de e mined he ends o nomina ion o compound helonyms (1). The a ea in ques ion is
domined by he nomina ions exp essing he posi ion o he hyd oobjec , i s place in space (40 pe
cen ). The objec s a e nomina ed wi h a ocus on he locally connec ing land names and o he places
and buildings loca ed on he land su ace. I shows ha he helonyms o med by means o
composi ing a e a e lec ion o he su ounding opog aphical, geog aphical and cul u al eali y in
he indi iduals consciousness. The peculia i ies o hyd oobjec s a e exp essed by 36 pe cen o
hyd onyms. The hyd oobjec s bo om su ace (i s quali y (clay-co e ed a ea), physical p ope ies
( iscosi y), emo eness, going om he su ace downwa ds (dep h) and he amoun o wa e in he
hyd oobjec s a e also named o o he p ope ies: plan s, animals (bi ds), o wha is ( ound) in we
jec (plen y o wa e and i s absence) a e mos commonly e lec ed in nomina ions. Hyd o-
places, he oluminosi y o he hyd oobjec , e c. I shows wha d aws he name-gi e s a en ion in
compounding he hyd onyms in he a ea in ques ion.
DALIA SVIDERSKIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
The nomina ions based on he ela ionship wi h a pe son accoun o 24 pou cen . They a e
p e ailed by he nomina ions exp essing he ela ions o owne ship. The pe sonal names on
which he nomina ion is based e lec he mixed e hnic en i onmen in he a ea unde
analysis.
(2) Me apho ical hyd onyms e eal how a linguis ic communi y membe in his a ea as a place,
pe cei es he small hyd oobjec s. When designa ing he a ge domain o he hyd oobjec
di e en sou ce domains a e selec ed in he p ocess o nomina ion: pã apas, pa ãpas ( lood) o
deno e he amoun o wa e in he hyd oobjec (Pa apų balai ė b. K sn); nym o m Sidab nių balà
sidãb as – o deno e he hyd oobjec ’s anspa en wa e (Sidab niai b. Ld n). The hyd o-
b. Ld n eco ded in he li ing language could ha e o igina ed on he basis o he seman ic
associa ion o wo d o ms (sidab niai sil e money, aluables). (3) The name-gi e s concep ion o
he spa ial whole and pa and he endency o conc e ise is illus a ed by he mic osys em
which became appa en in he esea ch Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR). (4) The e hnic
communi ys cul u al p io i ies e eal in he a emp s o e i e and consolida e he memo ies o
he pas o he na ion which a e es ablished in he o m o he pseudomo i a o s lioge is and
azbaininkas in such uni s o own oponymy as Lioge io balos b. Ss and Razbaininkų plynai ė b. KzR.
(5) The nomina ions Vė e siùkas b. Lb ( he place-name o m is modi ied om Vė e siùko balái ė)
and Velni balái ė b. B b a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. Thei mo i a ion is based on he
ans e o he e alua i e ea u es o he nomina ing ealia (bi d, my hical c ea u e) o exp ess
he e alua ion o he plan s g owing nex o he hyd oobjec (calamus) and he hyd oobjec
i sel . Vė e sys (= ie e sys, ‘la k) ep ésen e smallness; diable ( elniai, ‘de il) ep esen s
uselessness o human needs. The la e e alua ion is based on he s e eo ypes o e hnic
consciousness.
The analysis o he mo i a ion o compound helonyms e ealed ha he onyms in ques ion
a e no only a e lec ion o he su ounding geog aphical and opog aphical eali y in he
indi iduals consciousness. Ils e lè en aussi he cul u al p io i ies and axiological indica o s
o he e hnic communi y.
Į eik a 2017 m. oc ob e 3 d.
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uanie
dalia.s ide [email protected]